Byla 2K-560/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Gintaro Godos ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams devyniems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams, 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, V. G. pripažintas pavojingu recidyvistu. Iš V. G. nukentėjusiajai T. B. priteista 20 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai R. B. – 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

2Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendis pakeistas: V. G., nuteistam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta iki vienerių metų laisvės atėmimo, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – iki penkerių metų laisvės atėmimo, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį – iki ketverių metų laisvės atėmimo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – iki šešių mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. G. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Iš V. G. nukentėjusiajai R. B. priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 20 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4V. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 13 d., apie 9.20 val., būdamas R. B. name, esančiame Kauno r., ( - ), pagrobė T. B. priklausantį turtą: 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 311 Asha“ ir pinigus – 20 Lt, taip padarė nukentėjusiajai T. B. 520 Lt turtinę žalą.

5Be to, V. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 13 d., apie 9.30 val., lauko rūsyje prie R. B. namo, esančio Kauno r., ( - ), panaudodamas fizinį smurtą – jėga parklupdęs R. B., palenkęs jos galvą – tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja R. B. prieš jos valią.

6Be to, V. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 13 d., apie 9.35 val., tame pačiame lauko rūsyje prie R. B. namo, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios R. B. būkle dėl prieš tai prieš ją panaudoto fizinio smurto, apnuoginęs savo lytinius organus, siekė ją išžaginti natūraliu būdu, tačiau pradėti lytinio santykiavimo jam nepavyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl erekcijos nebuvimo.

7Be to, V. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 13 d., apie 9.40 val., tame pačiame lauko rūsyje prie R. B. namo, nepavykus lytiškai santykiauti su R. B., sugriebė jos šaliką, apsuko jį aplink nukentėjusiosios kaklą ir surišęs mazgą spaudė juo kaklą, taip nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą.

8Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog jis septynis kartus teistas. Tai prieštarauja BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Ankstesni kasatoriaus teistumai, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, yra išnykę, taigi jis laikytinas neteistu (BK 97 straipsnio 3 dalis), ir šie faktai negali būti vertinami kaltinamojo nenaudai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 nurodyta, kad, skirtingai nuo senojo BPK 345 straipsnio, pagal naujojo BPK 304 straipsnį įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodomi tik neišnykę ir nepanaikinti kaltinamojo teistumai. Apeliacinės instancijos teismas šio aiškaus neteisingumo neištaisė. Taigi teismai klaidingai interpretavo įstatymuose apibrėžtas sąvokas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teismų praktika (pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas) ir buvo šališki. Klaidingas įstatymo nuostatų aiškinimas, išankstinės, įstatymui priešingos negatyvios nuostatos dėl teisiamojo abiejų instancijų teismams sukliudė priimti teisingus sprendimus.

10Be to, kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kokius pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus nustatė apeliacinės instancijos teismas, šis teismas turėjo panaikinti šališko pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). To nepadaręs apeliacinės instancijos teismas susisaistė žemesnės instancijos teismo šališkai nustatytais faktais, buvo paveiktas šio teismo šališko požiūrio į kaltinamąjį, neteisingos bausmės ir nebegalėjo priimti visiškai nešališko ir teisingo nuosprendžio, bausmės dydžiu kardinaliai besiskiriantį nuo pirmosios instancijos teismo paskirtos neteisingos bausmės, taigi pats netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 2 dalis, 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 61 straipsnio 2 dalis, BPK 1 straipsnio 1 dalis) bei paskyrė neteisingą bausmę.

11Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos kasatoriaus atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas padarė išvadą, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo kasatorius ėmėsi priemonių pagal galimybes atlyginti žalą – persiuntė nukentėjusiajai 45 Lt. Tačiau teismas nutylėjo reikšmingą aplinkybę, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala buvo iš viso 20 Lt (pavogtas telefonas jau anksčiau buvo grąžintas). Vadinasi, kasatorius atlygino visą nusikaltimu padaryta turtinę žalą, o ne pagal galimybes ėmėsi ją atlyginti, kaip tendencingai nuosprendyje pasisakė teismas. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė apima tik turtinės žalos atlyginimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes neturtinės žalos fakto ir dydžio nustatymas yra išimtinai teismo prerogatyva (CK 6.250 straipsnis).

12Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad be kasatoriaus prisipažinimo bylos tyrimas ir nagrinėjimas būtų buvęs apsunkintas, t. y. iš esmės pripažino jo aktyvų padėjimą išaiškinti nusikaltimą, tačiau, pasisakydamas dėl BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų netaikymo, visiškai nemotyvuotai, pats sau prieštaraudamas, nurodė, jog kasatoriaus visiškas prisipažinimas nelaikytinas aktyviu padėjimu išaiškinti nusikaltimą. Toks teismo nuosprendis negali būti laikomas tinkamai motyvuotu ir teisingu. Be to, teismas paminėjo dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pripažino vieną atsakomybę lengvinančią, konstatavo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, deklaravo besivadovaujantis BK 61 straipsniu, tačiau pažeidė šio straipsnio 2 dalies nuostatas. Ši įstatymo nuostata, esant bent vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių atsakomybę aplinkybių, apriboja skiriamos bausmės dydį įstatyme numatytos sankcijos vidurkiu – didesnė už sankcijos vidurkį bausmė gali būti skiriama tik pavojingam recidyvistui (BK 56 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios teisės teorijoje pažymima, kad veikos pavojingumas nepriklauso nuo kaltininko asmenybės, todėl, atsižvelgiant į kaltininko asmenybės pavojingumą, skiriama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, o atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, skiriamas mažesnis ar didesnis bausmės dydis. Taigi, atsižvelgiant į kaltininko asmenybės pavojingumą, negali būti didinama pati bausmė. Išimtį sudaro tik BK 56 straipsnio 2 dalies norma, kai bausmė skiriama pavojingam recidyvistui. Priešingu atveju, būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir bausmė būtų neteisinga. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šias nuostatas – bausmę, didesnę už sankcijos vidurkį, paskyrė atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, o ne į veikos pavojingumą, nebuvo nešališkas ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę.

13Taip pat kasatorius mano, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą (BPK 48 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai). Gynėja, kuri buvo paskirta ginti kasatorių, savo pareigų neatliko, nesurašė kasacinio skundo, neginčijo neteisingai paskirtos bausmės, t. y. iš esmės atsisakė ginti kasatorių.

14Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jam ir tą iš esmės pripažino apeliacinės instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis negalėjo būti ištaisytas, apeliacinės instancijos teismas privalėjo jį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas mėgino taisyti nuosprendį, kuris buvo neteisingas ab initio (nuo pradžių), ir pats padarė teisės taikymo bei faktų vertinimo klaidų, t. y. nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, prieštaringai pasisakė dėl BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų netaikymo, neteisingai taikė BK 61 straipsnio 2 dalies normą bei paskyrė neteisingą bausmę.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti.

16Prokuroras teigia, kad kasatoriaus argumentas, jog apylinkės teismas pripažino jį turint septynis neišnykusius teistumus, nepagrįstas. Nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje yra išvardyti visi V. G. teistumai, taip pat ir išnykę, teismas niekur nekonstatavo, kad visi jo teistumai yra neišnykę. Inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu V. G. turėjo tris neišnykusius teistumus. Išnykę teistumai yra vertinami kaip apibūdinantys nuteistojo asmenybę, todėl jų paminėjimas nuosprendyje baudžiamojo įstatymo normoms neprieštarauja. Šią aplinkybę aptarė ir apeliacinės instancijos teismas.

17Neteisingas ir kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes jis atlygino visą turtinę žalą. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas visos nusikalstama veika padarytos žalos – tiek turtinės, tiek ir neturtinės – atlyginimas, todėl vien turtinės žalos, kuri šiuo atveju yra žymiai mažesnė negu priteista neturtinė žala, atlyginimas negali būti pripažintas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

18Kasatoriaus reikalavimas taikyti BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas taip pat nepagrįstas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, teismai neprivalo vadovautis BK 61 straipsnio 4 dalimi, net jei būtų nustatytos visos kitos šios normos taikymui būtinos sąlygos, juolab kad šioje byloje V. G. įvyko aplinkybių pripažinimas negali būti laikomas aktyvia pagalba išaiškinti nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas V. G. parodymus pagrįstai pripažino kaip neapsunkinusius tyrimą, tačiau šiuo atveju tai buvo pasyvi pagalba vien pripažįstant inkriminuotas aplinkybes ir jų neneigiant, o ne aktyvus padėjimas ikiteisminiam tyrimui. Dėl to taikyti BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas nėra įstatyminio pagrindo.

19Prokuroro nuomone, negalima sutikti ir su kasatoriaus teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo ne taisyti nuosprendį, o jį panaikinti. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, byloje nėra. Tai, kad šis teismas paskyrė nuteistajam didesnę bausmę ir priteisė didesnį žalos atlyginimą, negali būti laikoma teismo šališkumu. Taigi apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

20Taip pat, pasak prokuroro, deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl pažeistos jo teisės į gynybą, nes valstybės paskirta gynėja atsisakė surašyti kasacinį skundą. Prokuroras pažymi, kad pats nuteistasis padavė kasacinį skundą, t. y. pats realizavo savo teisę į gynybą, o atsižvelgiant į tai, kad V. G. tiek apeliacinėje, tiek kasacinėje instancijoje iš esmės ginčijo tik bausmės dydį, teigti, jog jo teisė į gynybą buvo suvaržyta, nėra pagrindo.

21Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad V. G. paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežtos, o esminių proceso pažeidimų byloje nepadaryta.

22Nuteistojo V. G. kasacinis skundas netenkintinas.

23Dėl BK 97 straipsnio 6 dalies ir BPK 304 straipsnio nuostatų taikymo

24Kasaciniu skundu V. G. skundžia tai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad jis teistas septynis kartus, pažeidė BK 97 straipsnio 6 dalies ir BPK 304 straipsnio nuostatas.

25Asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. Taigi teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas. Tačiau iš to paties straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo trukmė reglamentuota BK 97 straipsnio 3 dalyje. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis).

26Pažymėtina ir tai, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas).

27Nuosprendžio turinį reglamentuoja įstatymas, o nuosprendžio forma išreiškia jo turinį. Tai reiškia, kad nuosprendžio turinys ir forma turi būti taisyklingi. Tik toks nuosprendis gali atlikti savo procesinę ir visuomeninę paskirtį. BPK 304 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio įžanginės dalies surašymo tvarką. Pagal BPK 304 straipsnį nuosprendyje turi būti nurodomi ir tikslūs duomenys apie kaltinamojo teistumą. Čia būtina nurodyti turimus neišnykusius ir nepanaikintus kaltinamojo teistumus: ankstesnių nuosprendžių priėmimo datą, BK straipsnius, jų dalis ir punktus, pagal kuriuos kaltinamasis buvo nuteistas, paskirtų bausmių rūšį ir dydį, bausmių atlikimo pabaigą, atleidimo nuo bausmės, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės ar jos pakeitimo švelnesne laiką ir pagrindą, bausmės vykdymo atidėjimą, šių sprendimų panaikinimą ir nuosprendžiu paskirtos ar neatliktos bausmės vykdymą, duomenis apie malonės, amnestijos taikymą, bausmės pakeitimą nuosprendžio vykdymo metu, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, pripažinimą pavojingu recidyvistu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40).

28Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje matyti, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje išvardyti visi septyni V. G. teistumai. Nors abiejų instancijų teismai sprendimuose niekur nekonstatavo, kad visi teistumai yra neišnykę, tačiau, kolegijos nuomone, visų asmens teistumų išvardijimas (kartu ir išnykusių) nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nekorektiškas. Pažymėtina tai, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų metu V. G. turėjo tik tris neišnykusius teistumus.

29Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Teismai įvertina teistumo išnykimo faktą, bet, atsižvelgdami į BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, turi įvertinti ir kaltininko asmenybę. Taigi darytina išvada, kad visų V. G. teistumų išvardijimas (kartu ir išnykusių) nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nekorektiškas, tačiau nei Baudžiamojo, nei Baudžiamojo proceso kodeksų normoms neprieštarauja.

30Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo

31V. G. kasaciniame skunde teigia, kad jis atlygino visą turtinę žalą nukentėjusiajai, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

32Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014).

33Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė iš V. G. nukentėjusiajai T. B. 20 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 50 000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad V. G. persiuntė nukentėjusiajai T. B. 45 Lt turtinei žalai atlyginti (T. 2, b. l. 171). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino tai lengvinančia aplinkybe ir konstatavo, kad V. G. ėmėsi priemonių pagal galimybes atlyginti turtinę žalą, t. y. persiuntė nukentėjusiajai 45 Lt. Taigi, kasatoriaus manymas, kad vien turtinės žalos, kuri yra gerokai mažesnė nei priteista neturtinė žala, atlyginimas turi būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepagrįstas.

34Dėl BK 61 straipsnio 4 dalies taikymo

35Kasatorius taip pat skundžia, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė BK 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų. Pažymėtina tai, kad BK 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jeigu kaltininkas: 1) savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą ir 2) nuoširdžiai gailisi, ir 3) aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi BK 61 straipsnio 4 dalis konkretizuoja nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių įvertinimą ir jų reikšmę skiriant bausmę (jos rūšį ir dydį).

36Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai pagrįstai nepripažino V. G. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo išaiškintos ir jis sulaikytas netrukus po įvykdytų nusikaltimų kitų asmenų ir teisėsaugos pareigūnų pastangomis. Be to, V. G. įvykio aplinkybių pripažinimas negali būti laikomas aktyvia pagalba išaiškinant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš bylos aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, jog V. G. savo aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti savo padarytus nusikaltimus. Ištirti nusikaltimą aktyviai padedama, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Šioje baudžiamojoje byloje V. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pripažinimas, jų neneigimas negali būti laikomi aktyviu padėjimu ikiteisminiam tyrimui. Taigi taikyti BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas V. G. nėra teisinio pagrindo.

37Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

38Kasaciniu skundu skundžiama ir tai, kad buvo pažeista V. G. teisė į gynybą, nes valstybės paskirta gynėja atsisakė surašyti jam kasacinį skundą. Pažymėtina, kad asmens teisė į gynybą – visuma teisių, kuriomis naudodamasis, jis siekia paneigti jam pareikštą įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę. Teisę į gynybą įtariamasis (kaltinamasis), nuteistasis įgyvendina gindamasis pats arba gindamasis per gynėją – advokatą. Be to, gintis nuo pareikšto įtarimo (kaltinimo) yra įtariamojo (kaltinamojo), nuteistojo teisė, bet ne pareiga. Valstybės paskirtai gynėjai atsisakius surašyti V. G. kasacinį skundą, šį skundą surašė ir padavė pats V. G. Tokiu būdu jis pats realizavo savo teisę į gynybą.

39Nuteistasis taip pat skundžia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo ne taisyti nuosprendį, o jį naikinti.

40Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Nešališkumo principas – tai konstitucinis principas, kurio reikalavimais būtina vadovautis viso baudžiamojo proceso metu, nesvarbu, kokia šio proceso stadija. Nešališkumo principas reiškia, kad tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą su proceso šalimis būtų elgiamasi vienodai, kad procesą vykdantys subjektai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ir teismas) nebūtų suinteresuoti vienai iš šalių priimti palankaus sprendimo ar kitaip nesudarytų prielaidų suabejoti jų veiklos objektyvumu. Teismo šališkumas gali būti susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Vertinant teisėjo objektyvaus nešališkumo klausimą, svarbios ir kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, t. y. teisėjo pozicija vertinant įrodymus byloje, prašymų nagrinėjimas teisme, naujo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) priėmimas ir kitos aplinkybės. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant objektyviuosius teisėjo nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nešališkumo principo baudžiamajame procese tinkamas įgyvendinimas tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas leidžia užtikrinti, kad visas baudžiamasis procesas vyktų teisingai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

41V. G. kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nepagrįsti. Bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Didesnės bausmės nuteistajam paskyrimas ir didesnės žalos atlyginimo priteisimas negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas.

42Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų nuosprendžiai pripažintini teisėtais.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Atmesti nuteistojo V. G. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. V. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 13 d., apie 9.20 val., būdamas... 5. Be to, V. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 13 d., apie 9.30 val.,... 6. Be to, V. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 13 d., apie 9.35 val.,... 7. Be to, V. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 13 d., apie 9.40 val.,... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 9. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog... 10. Be to, kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kokius pirmosios instancijos... 11. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BK 59... 12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad be kasatoriaus... 13. Taip pat kasatorius mano, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą (BPK 48... 14. Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 16. Prokuroras teigia, kad kasatoriaus argumentas, jog apylinkės teismas... 17. Neteisingas ir kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas... 18. Kasatoriaus reikalavimas taikyti BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas taip pat... 19. Prokuroro nuomone, negalima sutikti ir su kasatoriaus teiginiu, kad pirmosios... 20. Taip pat, pasak prokuroro, deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti kasatoriaus... 21. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad V. G. paskirtos bausmės atitinka... 22. Nuteistojo V. G. kasacinis skundas netenkintinas.... 23. Dėl BK 97 straipsnio 6 dalies ir BPK 304 straipsnio nuostatų taikymo... 24. Kasaciniu skundu V. G. skundžia tai, kad pirmosios instancijos teismas,... 25. Asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą... 26. Pažymėtina ir tai, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas... 27. Nuosprendžio turinį reglamentuoja įstatymas, o nuosprendžio forma... 28. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje matyti, kad skundžiamo pirmosios... 29. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesni asmens teistumai yra... 30. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo... 31. V. G. kasaciniame skunde teigia, kad jis atlygino visą turtinę žalą... 32. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai... 33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė iš V. G.... 34. Dėl BK 61 straipsnio 4 dalies taikymo... 35. Kasatorius taip pat skundžia, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė BK... 36. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai pagrįstai nepripažino V. G.... 37. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 38. Kasaciniu skundu skundžiama ir tai, kad buvo pažeista V. G. teisė į... 39. Nuteistasis taip pat skundžia, kad pirmosios instancijos teismas buvo... 40. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja... 41. V. G. kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo... 42. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Atmesti nuteistojo V. G. kasacinį skundą....