Byla 2K-345/2013
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nukentėjusiajai N. K., nuteistajam M. K., gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžio.

2Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimu. Iš M. K. nukentėjusiajai N. K. priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas. M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis atlygino dalį nukentėjusiajai N. K. padarytos žalos, taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir M. K. paskirtas dvejų metų laisvės apribojimas, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja N. K. bei įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos devynis mėnesius nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose. Iš M. K. nukentėjusiajai N. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista 15 000 Lt neturtinė žala sumažinta iki 5000 Lt. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5M. K. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2010 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.00 val., Pasvalio r. prieš nukentėjusiosios N. K. valią siekdamas su ja lytiškai santykiauti panaudojo fizinį smurtą: tyčia pastūmė, pargriovė ant žemės, užgulė nukentėjusiąją, laikydamas rankomis spaudė ją prie savęs, bučiavo, laižė jos veidą, kišo rankas po liemenėle, lietė nuogą kūną, nukentėjusiajai aktyviai priešinantis, stipriai suėmęs laikė jos rankas, delnu dengė burną, atėmė iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, taip trukdydamas šauktis pagalbos, vėl jai bandant ištrūkti, jėga pargriovė N. K. ant žemės, nuvilko palaidinę, laikydamas užgulęs bandė numauti jos kelnes, kišo rankas už kelnaičių, liesdamas lytinius organus, nuolat reikalaudamas lytiškai su juo santykiauti, o nukentėjusiajai aktyviai priešinantis ir trumpam ištrūkus, ją pasivijo ir tuoj pat grumiantis vėl jėga pargriovė ant žemės, užgulė, stipriai laikė, kišo savo rankas už kelnaičių, jėga plėšdamas nuo jos rūbus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi, garsiai šaukėsi pagalbos, tai išgirdę į įvykio vietą atėjo pašaliniai asmenys ir sutrukdė baigti nusikaltimą. Tokiais savo veiksmais M. K. pasikėsino lytiškai santykiauti su N. K. prieš jos valią ir padarė jai ne mažiau kaip keturiolika trauminių poveikių: nubrozdino dešinįjį žandą, lūpas, alkūnes, dešinįjį dilbį, kairįjį žastą, kaklą, kairės mentės sritį, padarė poodinę kraujosruvą kairėje pažastyje, dešiniajame žaste, dešinėje juosmens pusėje ir klubo sumušimą – nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

6Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Rūta Grušienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendį.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pripažino M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarytos žalos savanorišką atlyginimą, nors nuteistasis atlygino tik turtinę nusikaltimu padarytą žalą, o pagal įstatymo prasmę ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009) ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai kaltininkas atlygina visą nusikaltimu padarytą žalą, t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę. M. K. nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos, tad vien savanoriškas turtinės žalos atlyginimas negalėjo būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

8Kasaciniame skunde, be to, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai M. K. pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį, neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Pabrėžtina, kad nenustatyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas būnant apsvaigus nuo alkoholio – tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamos veikos paskatos žemos. Nepagrįstas teismo teiginys, kad nenustatyta, jog M. K. būtų tiesiogiai vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, nes ta pati kolegija konstatuoja, kad dėl nuteistojo vartoto smurto nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad nors nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, buvo realizuota didžioji dalis nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, požymių ir veika nebaigta tik dėl to, jog liudytojai D. L. ir V. S., išgirdę pagalbos šaukiančią nukentėjusiąją, atėjo į įvykio vietą ir taip sutrukdė nuteistajam pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką. Taip pat, anot kasatorės, teismas nepagrįstai pasisakė, kad M. K. nusikalstamos veikos padarymo būdas, atsižvelgiant į veiksmus, kuriais nuteistasis mėgino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, neabejotinai rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Teismo nustatyta, kad M. K. aktyviais veiksmais, t. y. panaudodamas fizinį smurtą ir padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, siekė palaužti jos pasipriešinimą, o jam sutrukdė tik atvykę liudytojai. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7/2010) – apeliacinės instancijos teismas jokių išimtinių aplinkybių nenurodė. Taip pat kasatorė, minėdama kasacines nutartis baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-264/2005, 2K-594/2005, 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K-395/2007) teigia, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį galima tik tada, kai nėra BK 62 straipsnyje numatytų švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas dėl švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimo (BK 62 straipsnis) M. K. negalimumo nesvarstė, jokių argumentų, kodėl šis straipsnis jam negalėtų būti taikomas, neišdėstė.

9Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorės, nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių civilinis ieškinys turėjo būti mažinamas. Nukentėjusiajai buvo pasikėsinta padaryti sunkų nusikaltimą, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, prieš ją atlikti veiksmai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiosios psichologinei būklei, todėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimas, atsižvelgiant tik į nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, nepagrįstas. Apygardos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nepaneigė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų argumentų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, priteisdamas gerokai mažesnę neturtinę žalą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

12Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko padarytos žalos savanoriškas atlyginimas ar pašalinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-476/2010, 2K-579/2010, 2K-579/2010 ir kt.).

13Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 571,46 Lt turtinės žalos ir 25 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turtinė žala buvo atlyginta, priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ši žala nė iš dalies nebuvo atlyginta, tad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negalėjo būti konstatuota. Minėta, kad, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, ir dalinis žalos atlyginimas gali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei atlygintos žalos dydis yra pakankamai didelis, yra pagrįstų prielaidų nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios. Kadangi nuteistasis M. K. neatlygino nė dalies neturtinės žalos, BK 59 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės taip pat nebuvo.

14Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

15Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

16Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

17Apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs nuteistajam M. K. BK 54 straipsnio 3 dalį ir skyręs bausmę, švelnesnę, nei BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, įvertino tiek veikos, tiek jį padariusio asmens pavojingumą. Atsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jis lygintas su rūšiniu pasikėsinimo išžaginti pavojingumu, įvertinta M. K. asmenybė tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos padarymo metu, taip pat ir po nusikalstamos veikos padarymo: M. K. iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, po šios nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto, šiuo metu dirba, mokosi, gerai apibūdinamas, gyvena kartu su tėvais, jiems padeda atlikti ūkio darbus, be jo pagalbos tai daryti tėvams būtų per sunku. Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Šiame kontekste ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Nukentėjusiosios M. K. atsiprašė, turtinę žalą jai atlygino; pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji prašė tenkinti civilinį ieškinį, tačiau dėl skirtinos bausmės nurodė nepasisakanti. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį M. K. ir skyręs jam švelnesnę, nei BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, laisvės apribojimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuo kasaciniame skunde nurodytos kasacinės instancijos teismo praktikos nenukrypo.

18Kasaciniame skunde, remiantis kasacinėmis nutartimis, teigiama, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina tik tuomet, kai neegzistuoja BK 62 straipsnyje numatyti pagrindai, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to visiškai nepasisakė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui nors ir nepagrįstai nustačius tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas reikalaujama bent dviejų, taip pat M. K. pačiam neatvykus ir nepranešus apie savo padarytą nusikalstamą veiką, kaip reikalaujama pagal BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, objektyviai nebuvo nei BK 62 straipsnio 1 dalies, nei 62 straipsnio 2 dalies taikymui būtinų sąlygų visumos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nenukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį galima tik tada, kai nėra BK 62 straipsnyje numatytų švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimo pagrindų.

19Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad BK 54 straipsnio 3 dalis M. K., net ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai nustatytą baudžiamąją atsakomybę švelninančią aplinkybę, teismo pritaikyta tinkamai. Nėra pagrindo teigti, kad, M. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nebus įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

20Dėl civilinio ieškinio

21Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas iš M. K. nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 5000 Lt, remdamasis tik pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi apeliacinės instancijos teismui nepaneigus pirmosios instancijos teismo įrodymų dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio vertinimo tinkamumo, savo nuožiūra sumažintas neturtinės žalos dydis yra teisiškai nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl civilinio ieškinio išsprendimo turi būti keičiamas, paliekant pirmosios instancijos teismo priteistą nukentėjusiajai N. K. iš M. K. neturtinės žalos dydį.

22Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

23Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti M. K. pripažintą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę; panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią nukentėjusiajai N. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista neturtinė žala sumažinta, paliekant Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu N. K. iš M. K. priteistą 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu M. K.... 3. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės ir... 5. M. K. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2010 m.... 6. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 8. Kasaciniame skunde, be to, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 9. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorės, nenurodė jokių naujų... 10. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros... 11. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios... 12. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį... 14. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, kad apeliacinės... 15. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 16. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės... 17. Apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs nuteistajam M. K. BK 54 straipsnio... 18. Kasaciniame skunde, remiantis kasacinėmis nutartimis, teigiama, kad BK 54... 19. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad BK 54... 20. Dėl civilinio ieškinio... 21. Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 23. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos...