Byla 2A-310-577/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,

3kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,

4apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Singaro Simonaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Medva“ ieškinį atsakovui Singarui Simonaičiui, tretiesiems asmenims UAB „SEB lizingas“, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, valstybės įmonei „Regitra“, Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonei „Avis“ ir Belgijos įmonei ARVAL BELGIUM SA/NV dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei pagal trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, - Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“ – ieškinį dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2007-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP 2007-020031, sudarytą tarp Singaro Gaiko (vėliau pakeitusio pavardę į „Simonaitis“) ir UAB „SEB VB lizingas“ (vėliau pakeitusios pavadinimą į UAB „SEB lizingas“), negaliojančia bei taikyti restituciją – priteisti UAB „SEB lizingas“ naudai iš atsakovo Singaro Simonaičio 56 500 Lt sumą; 2) priteisti iš atsakovo Singaro Simonaičio jo, ieškovo UAB „Medva“, naudai 5 545,10 Lt nuostolių atlyginimo, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „SEB lizingas“ 2007-02-02 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis, kurios pagrindu UAB „SEB lizingas“ įsipareigojo įgyti nuosavybės teisę į ieškovo pasirinktą atsakovui priklausantį automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. CCK 586. Šį savo įsipareigojimą lizingo bendrovė įvykdė sudarydama ginčijamą sutartį; vėliau, vykdant lizingo sutartį, nurodytas automobilis buvo perduotas valdyti ir naudotis ieškovui. 2007-07-09 raštu policija pareikalavo ieškovo pateikti jai automobilį, kadangi dėl jo vagystės yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Automobilis ligi šiol ieškovui nėra grąžintas.

7Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad jis nėra atsakingas už tai, jog minėto sandorio metu trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ parduotas automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. CCK 586, buvo vogtas (apie tai atsakovas nežinojo). Atsakovas yra sąžiningas automobilio įgijėjas ir automobilio pardavėjas, todėl vienašalė restitucija jo atžvilgiu negali būti taikoma. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas būtų nesąžininga sandorio šalis.

8Atsiliepime į ieškinį VĮ „Regitra“ nurodė, kad automobilio OPEL ZAFIRA pirminės registracijos Lietuvoje metu (2006-09-22) jokių trūkumų ar neatitikimų, neleidžiančių registruoti automobilio Lietuvoje, nebuvo pastebėta, tikrintose duomenų bazėse informacijos apie automobilio paiešką ar kitus draudimus nebuvo. Tik 2007 m. liepos mėn. atliktos kriminalistinės ekspertizės metu buvo nustatyta, jog automobilio kėbulo numeris yra perkaltas.

9Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji yra teisėta minėto automobilio savininkė. Taip pat nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Medva“ pareikštą ieškinį palaiko. Be to, pareiškė savarankišką reikalavimą (t. 2, b.l. 61-63) dėl nurodyto automobilio grąžinimo teisėtam savininkui (t. y. Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonei „Avis“).

10Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-02-14 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino 2007-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP 2007-020031, sudarytą tarp Singaro Simonaičio ir UAB „SEB VB lizingas“, negaliojančia bei taikė vienašalę restituciją - priteisė iš atsakovo Singaro Simonaičio trečiojo asmens UAB „SEB lizingas“ naudai 50 000 Lt. Grąžino transporto priemonių nuomos įmonei „Avis“, automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. CCK 586, su identifikaciniu automobilio numeriu (VIN) W0L0AHM757G002579 (klastotas), W0L0AHM7562128348 (tikras). Ieškovo UAB „Medva“ reikalavimus dėl 5 545,10 Lt nuostolių ir penkių procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetė. Iš atsakovo S. Simonaičio ieškovo UAB „Medva“ naudai priteisė 3 746,10 Lt bylinėjimosi išlaidų bei trečiojo asmens, reiškiančio savarankišką reikalavimą, - transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“ - naudai priteisė 1 577 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-02-14 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti. Nurodo, kad sandorį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, juo labiau nėra teisinio pagrindo taikyti vienašalę restituciją. Automobilio savininkas UAB „SEB lizingas” pateikė savo oficialią poziciją, kad jis yra teisėtas ir sąžiningas automobilio įgijėjas ir jis reikalauja ginti jo teises, o tuo tarpu lizingo gavėjas (ieškovas), kuris neturi daugiau teisių nei lizingo davėjas (UAB „SEB lizingas”) reikalavo nuginčyti sandorį, kurį sudarė UAB „SEB lizingas” ir S. Simonaitis, todėl akivaizdu, jog ieškovas negali išeiti už lizingo gavėjui suteiktų teisių.

12Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad automobilis buvo vogtas ar kitaip paimtas iš pirmojo savininko. Ieškovas, kaip ir atsakovas, yra sąžiningi automobilio įgijėjai, todėl turi teisę savo turtinius interesus ginti kaip sąžiningi įgijėjai, o esant sąžiningam turto įgijėjui restitucija negalima. Apeliantas prašo taikyti vindikacinio ieškinio praleistą senatį ir trečiojo asmens savarankišką ieškinį atmesti. Nurodo, jog faktai, kad transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ apie automobilio buvimo vietą ir apie faktinį valdytoją sužinojo tik Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 2007-06-15 pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės ir tai, kad minėta įmonė kreipėsi į Lietuvos teisėsaugos institucijas dėl automobilio grąžinimo, nestabdo LR CK 4.96 str. imperatyvaus senaties termino, todėl teismas neturėjo pagrindo netaikyti senaties. Tretysis asmuo pareiškė vindikacinį ieškinį Lietuvos Respublikoje, todėl turi remtis ir vadovautis Lietuvos teise, o ne Ispanijos ar kitos šalies teise.

13Nė vienas iš bylos įrodymų neįrodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas turto įgijėjas. Atsakovui įgijus automobilį iš oficialiai Belgijos registre registruoto juridinio asmens ir automobilio savininko ir jį įregistravus viešame registre laikoma, kad šie duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamo pirkimo-pardavimo metu viešame registre nebuvo jokių apribojimų dėl parduodamo automobilio, jis nebuvo areštuotas, jis nebuvo įkeistas ar kitaip apsunkintas, už parduodamą automobilį nebuvo jokių įsiskolinimų, dėl jo įregistravimo nebuvo jokių ginčų teisme. Vadinasi, atsakovas pasitikėdamas registru, kad pardavėjas yra teisėtas automobilio savininkas, nesielgė nerūpestingai ar neapdairiai. Atsakovo pasitikėjimas viešuoju registru neįrodo ir negali įrodyti, kad jis žinojo ir privalėjo žinoti, kad sutartis pažeidžia įstatymus. Be to, kai automobilį atsakovas pardavinėjo lizingo bendrovei automobilis buvo patikrintas Opel automobilių gamintojo atstovybėje. Pastarieji jokių kliūčių nenustatė, todėl nėra teisinio pagrindo, kuris leistų tvirtinti, kad atsakovas sandorio sudarymo metu turėjo žinoti, kad turto perleidimo sandoris prieštarauja įstatymams. Ieškovas ir tretysis asmuo norėdami išreikalauti turtą iš kito asmens valdymo, turi įrodyti, kad arba įgijėjas yra nesąžiningas, arba, nepaisant to, kad įgijėjas yra sąžiningas, egzistuoja bent viena iš aplinkybių, numatytų Lietuvos civilinio kodekso 4.96 straipsnyje.

14Apibendrinant apeliantas nurodo, kad siekiant išspręsti dviejų lygiaverčių savininkų – pradinio ir sąžiningo įgijėjo – interesų konfliktą, įstatymuose įtvirtinti vindikacijos apribojimai ir taisyklė, pagal kurią daiktas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, taip pat CK 4.96 str. 4 dalyje nurodytais atvejais negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio asmens. Sąžiningu laikomas įgijėjas, kuris įsigydamas daiktą nežinojo ir neturėjo žinoti, kad asmuo, iš kurio jis įsigijo daiktą, neturėjo teisės jo perleisti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra nesąžiningas įgijėjas, todėl šis daiktas iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas, t.y. atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma pilna restitucija.

15Apeliantas dėl restitucijos taikymo nurodo, kad neįrodžius S. Simonaičio neteisėtų veiksmų ir nesąžiningumo, restitucija negalima, priešingu atveju tai pažeistų jo teises ir teisėtus lūkesčius, nes sudarant pirkimo-pardavimo sandorį atsakovui nebuvo žinomos jokios kliūtys sudaryti tokį sandorį. Negali būti suabsoliutinti ieškovo ir trečiojo asmens interesai, tuo būtų pažeisti turtinių santykių stabilumo, sąžiningumo prezumpcijos, sandorių privalomumo, nuosavybės neliečiamybės ir teisėtų lūkesčių principai. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Restitucijos teisinis institutas negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas. Ieškovas automobilį įsigijo su 9000 km. rida 2007-02-06, o šiuo metu automobilio rida dėl ieškovo jo eksploatavimo yra virš 30000 km., t.y. ieškovas gavo naudos eksploatuodamas automobilį. Byloje yra pateiktas ir nenuginčytas nepriklausomo vertintojo įvertinimas, kad šios dienos automobilio vertė yra 20300 Lt. Ieškovas eksploatavo ir naudojo automobilį kaip savo nuosavą ir gavo naudos iš eksploatavimo. Dėl to net jeigu restitucija būtų taikyta iš atsakovo negalėjo būti priteista ieškovo prašoma 50000 Lt suma.

16Ieškovas UAB „Medva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimą.

17Tretysis asmuo automobilių nuomos kompanija „AVIS“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimą. Bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Singaro Simonaičio apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

20Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Medva“ ir trečiojo asmens UAB „SEB lizingas“ 2007-02-02 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis, kuria UAB „SEB lizingas“ įsipareigojo įgyti nuosavybės teisę į ieškovo pasirinktą atsakovui Singarui Simonaičiui priklausantį automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. CCK 586. Šį savo įsipareigojimą lizingo bendrovė įvykdė su atsakovu sudarydama ginčijamą 2007-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP 2007-020031; vykdant minėtą lizingo sutartį, lizingo davėjo įsigytas automobilis buvo perduotas valdyti ir naudotis ieškovui. 2007-07-09 raštu policija pareikalavo ieškovo pateikti jai nurodytą automobilį, kadangi dėl jo vagystės buvo pradėtas atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad automobilis buvo 2006-06-20 pagrobtas iš Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“; 2006-09-11 įregistruotas Belgijoje šios šalies įmonės ARVAL BELGIUM SA/NV vardu. Vėliau įvežtas į Lietuvą ir 2006-09-22 parduotas atsakovui Singarui Simonaičiui. Atsakovas nurodė, kad pirkdamas ginčo automobilį, neįtarė, jog jis yra vogtas; šį teiginį paneigiančių faktų nėra nustatyta ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje. 2006-10-03 Belgijos policija paskelbė dingusių automobilio OPEL ZAFIRA belgiškų registracijos dokumentų paiešką. Įtariamieji ikiteisminiame tyrime nėra nustatyti.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad kai byloje yra užsienio elementas, teismas, nagrinėjantis bylą, privalo išsiaiškinti, kokia teisė taikoma ginčo teisiniam santykiui. Užsienio teisės taikymą byloje gali lemti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, šalių susitarimas ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). Be to, užsienio teisė byloje turi būti taikoma tada, kai tai numato Europos Sąjungos teisės normos (Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 punktas). Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra susijusios su Ispanija. Lietuvos Respublika ir Ispanijos Karalystė nėra sudariusios jokių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių taikytinos teisės civilinėse bylose klausimus. Dėl taikytinos teisės nėra bylos šalių susitarimo. Taip pat nėra Europos Sąjungos teisės instrumento, kuris galėtų būti taikomas šioje byloje (2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) taikomas tik nuo 2009 m. gruodžio 17 d., tuo tarpu nagrinėjamos faktinės aplinkybės susiklostė 2006 metais). Dėl šios priežasties teismas, nustatydamas, kokios valstybės teisė turi būti taikoma byloje, turi remtis Lietuvos Respublikos tarptautinės privatinės teisės normomis.

22CK 1.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį daiktą nustatomos pagal valstybės, kurioje buvo tas daiktas jo teisinės padėties pasikeitimo metu, teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai Lietuvos teismuose pareiškiamas vindikacinis ieškinys dėl kilnojamojo daikto, pavogto užsienio valstybėje, išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo Lietuvoje, šio daikto savininko daiktinių teisių gynimui turi būti taikoma užsienio valstybės, kurioje tas daiktas buvo pavogtas, teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. Chelmno visuotinė draudimo įstaiga, Prienų rajono policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-318/2000; 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Versicherung AG“ v. S. M., Nr. 3K-3-512/2007). Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai daikto perdavimas (perėmimas) įvyksta kitais teisėtais ar neteisėtais būdais, o savininkas Lietuvoje pareiškia ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. J.-M. R. R. G. v. E. P. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-446/2010).

23Nagrinėjamoje byloje faktiniai šalių teisiniai santykiai susiklostė Ispanijoje - automobilis 2006-06-20 buvo pagrobtas iš Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“. Kadangi automobilis jo teisinės padėties pasikeitimo metu buvo Ispanijoje, tai, remiantis CK 1.48 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas nuosavybės į šį automobilį klausimus spręsti remiantis Ispanijos Karalystės teise. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, remdamasis Ispanijos Karalystės teise, turėjo nustatyti bylai reikšmingą ir CK 4.96 straipsnio 1 daliai taikyti būtiną aplinkybę, ar tretysis asmuo - Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“, yra teisėtas automobilio savininkas. Tik nustačius, kad tretysis asmuo yra automobilio savininkas, gali būti sprendžiamas klausimas dėl vindikacijos sąlygų. Ispanijos Civilinio kodekso 464 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sąžiningai įgytas kilnojamojo turto turėjimas prilygsta dokumentui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtu straipsniu bei kitais Ispanijos Civilinio kodekso II knygos straipsniais, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais rašytiniais dokumentais daro išvadą, jog tretysis asmuo Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ yra teisėtas automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. CCK 586 savininkas.

24Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad užsienio teisės, kuri parenkama pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės normas, taikymas nėra absoliutus. CK 1.11 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai užsienio teisė netaikoma. Pagal CK 1.11 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyviosios teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę. Spręsdamas šiuos klausimus, teismas turi atsižvelgti į šių normų prigimtį, tikslus bei jų taikymo ar netaikymo padarinius. Pažymėtina, kad nurodyta norma taikytina visais atvejais, t.y. neatsižvelgiant į tai, kur nustatytas užsienio teisės taikymas – šalių susitarime, tarptautinėje sutartyje ar Lietuvos teisės kolizinėse normose. Imperatyviųjų valstybės teisės normų (angl. mandatory rules) taikymas yra pripažįstamas tiek užsienio valstybių, tiek tarptautinės, tiek Europos Sąjungos teisės (pvz., 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 9 straipsnyje įtvirtintas viršesnių privalomų nacionalinės teisės nuostatų taikymas, kurio negali apriboti pagal reglamentą taikytina teisė). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąžiningo daikto įgijėjo teisių apsaugą reglamentuojanti CK 4.96 straipsnio 1 dalis yra imperatyvioji Lietuvos Respublikos teisės norma, kuri taikoma, nepriklausomai nuo to, kurios valstybės teisė taikytina savininko nuosavybės teisių turiniui ir nuosavybės teisių gynimui. Teisėjų kolegija daro tokią išvadą, atsižvelgdama į šios normos prigimtį, tikslus, jos reikšmę asmens teisių gynimui, civilinės apyvartos stabilumui, į jos sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis ir galimus jos netaikymo padarinius. Pirma, CK 4.96 straipsnio 1 dalis suformuluota imperatyvia forma, ir tai yra daiktinės teisės norma, skirta apsaugoti asmens, nežinojusio ir neturėjusio žinoti, kad perleidėjas neturėjo teisės daikto perleisti, interesus. Šalys negali susitarti dėl šios normos netaikymo, t. y. sąžiningas įgijėjas yra saugomas įstatymo pagrindu. Antra, ši norma yra viena svarbiausių Lietuvos privatinės teisės normų, garantuojanti ne tik sąžiningo įgijėjo teisių apsaugą, bet ir civilinės apyvartos stabilumą. Asmenys, sąžiningai įsigyjantys daiktą, turi būti tikri, kad šis daiktas iš jų nebus išreikalautas; jie gali paleisti tą daiktą į tolesnę apyvartą, nerizikuodami, kad perleidimo sandoris bus pripažintas negaliojančiu. Tačiau sąžiningo įgijėjo teisių apsauga netaikoma tada, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas arba kitaip be jų valios nustojo būti valdomas. Tokiu reglamentavimu užtikrinama savininko ir sąžiningo įgijėjo interesų pusiausvyra, nes daikto savininkas, be savo valios praradęs jo valdymą, paprastai neturi galimybės pareikšti reikalavimą daiktą pagrobusiam (radusiam) asmeniui. Trečia, sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos remiantis CK 4.96 straipsnio 1 dalimi netaikymas lemtų, kad sąžiningo įgijėjo teisių apsauga taptų priklausoma nuo įvairių užsienio valstybių teisės normų, kurios gali būti tiek palankesnės, tiek ir mažiau palankios sąžiningo įgijėjo teisių apsaugai. Skirtingų sąžiningo įgijėjo apsaugos garantijų taikymas sukeltų riziką Lietuvos Respublikoje esančių daiktų civilinei apyvartai, atsirastų teisinis netikrumas sąžiningiems asmenims, įsigyjantiems daiktus, nes jie negalėtų būti tikri, kurios valstybės teisės normos juos gina ir ar apskritai gina.

25Ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškia ieškinį dėl sandorio, kurio pagrindu įgijo transporto priemonę, pripažinimo negaliojančiu, nes apeliantas, perdavęs transporto priemonę, pats nebuvo jos savininkas ir dėl tos priežasties negalėjo perduoti nuosavybės teisės ieškovui. Tuo tarpu apeliantas nurodo, kad automobilio savininkas UAB „SEB lizingas” pateikė savo oficialią poziciją, kad jis yra teisėtas ir sąžiningas automobilio įgijėjas ir jis reikalauja ginti jo teises, o lizingo gavėjas (ieškovas), kuris neturi daugiau teisių nei lizingo davėjas (UAB „SEB lizingas”) reikalavo nuginčyti sandorį, tačiau ieškovas negali išeiti už lizingo gavėjui suteiktų teisių. Teisėjų kolegija pažymi, jog lizingo sandorio esmė yra ta, kad lizingo davėjas, kaip finansuotojas, savo lėšomis nuosavybės teise įgyja (savo arba lizingo gavėjo pasirinkimu) iš tam tikro pardavėjo lizingo dalyką, kuris perduodamas (bus perduotas) valdyti ir naudotis lizingo gavėjui pagal lizingo sutartį. Šios sutarties pagrindu atsiranda lizingo davėjo ir lizingo gavėjo sutartiniai lizingo (finansinės nuomos) teisiniai santykiai, reglamentuojami CK XXX skyriaus nuostatų, tarp jų – pardavėjo atsakomybę įtvirtinančių CK 6.573 straipsnio normų. Šio straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo–pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.), nurodomas pardavėjas yra asmuo, iš kurio lizingo dalyką, perduotiną naudotis lizingo gavėjui pagal lizingo sutartį, pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu įgyja lizingo davėjas. Lizingo gavėjas turi visas šioje knygoje numatytas teises pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą taip, kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo-pardavimo sutarties šalis. CK 6.307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal savininko, valdytojo ar pirkėjo ieškinį. Be to bylos medžiaga nustatyta, kad tretysis asmuo UAB „SEB lizingas“ nurodė, jog sutinka su savo procesine padėtimi bei aplinkybe, kad ieškinį dėl sandorio negaliojimo reiškia lizingo gavėjas UAB „Medva“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas neišėjo už lizingo gavėjui suteiktų teisių, pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir todėl minėtas apelianto argumentas atmestinas.

26Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį, kuris jam pačiam nepriklausė. Minėtų teisėsaugos institucijų pateikta informacija patvirtina aplinkybę, kad automobilis „Opel ZAFIRA“ buvo pavogtas iš Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio, paaiškėjus, kad automobilis vogtas, konstatavo, kad „Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo parduotas vogtas automobilis. Nustatyta ir tai, kad nei atsakovas, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys automobilio vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kartu konstatavo, kad objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo pareiga perduodant daiktą užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisės į daiktą, kurios, išaiškėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui. Aplinkybė, kad sutarties objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl sandorio pripažinimo negaliojančių neteisėtume. Taip pat apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sandorio pagrįstumą įrodo ginčo automobilio registracijos. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. M. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003). Automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Automera“ v. G. M., bylos Nr. 3K-7-309/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. E. ritualinių paslaugų įmonė ,,Eglė“ (teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė ,,Kelmės Eglė“) v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Brokmida“, bylos Nr. 3K-3-310/2011).

27Apeliantas nurodė, kad norint išreikalauti turtą iš kito asmens valdymo, reikia įrodyti, kad arba įgijėjas yra nesąžiningas, arba, nepaisant to, kad įgijėjas yra sąžiningas, egzistuoja bent viena iš aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso 4.96 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta, kadangi Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Aiškindamas minėtą Civilinio kodekso nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 4.96 straipsnis – daiktinės teisės savininko teisių apsaugos ir gynimo instituto norma, reglamentuojanti savininko teisę išreikalauti daiktą iš sąžiningai jį įgijusio asmens, t. y. tokio, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jam daiktą perleidžiantis asmuo neturėjo teisės to daikto perleisti ir kad sisteminė CK 1.80 straipsnio 2-4 dalių, 6.145 ir 6.153 bei 4.96 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, jog CK 4.96 straipsnis taikomas tais atvejais, kai ginčo objektu esantis daiktas yra pagal kitą sandorį perleistas trečiajam asmeniui, kurio su buvusiu daikto savininku nesieja prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2009).

28Pažymėtina, jog įstatymuose taip pat nustatyta, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Pastaruoju atveju pardavėjas, net būdamas sąžiningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Dėl nurodyto, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie restitucijos taikymo negalimumą. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Tos aplinkybės, jog grąžinus pavogtą automobilį teisėtam savininkui ir dvišalei restitucijai tapus negalimai, negalima laikyti išimtine, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti. Aptariamos situacijos pasekmės yra specialiai reglamentuotos CK 6.323 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta restitucijos negalimumo sąlygų. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas, įvertino aplinkybę, kad automobilis OPEL ZAFIRA ieškovui buvo perduotas valdyti ir naudotis 2007-02-06, o iš jo automobilis buvo paimtas 2007-07-12. Taigi apie penkis mėnesius automobilis ieškovo buvo valdomas ir naudojamas jo poreikiams tenkinti. Kadangi eksploatuojamo automobilio išliekamoji vertė mažėja, atitinkamai mažėja ir jo kaina rinkoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-359/2006, kat. 21.4.2.6; 95.6.2), sprendžiant dėl restitucijos taikymo, pagal bylos duomenis, o jų nepakankant - tikimybiniu principu, turi būti nustatyta automobilio vertė jo paėmimo iš ieškovo metu ir turi būti sprendžiamas atitinkamos vertės atlyginimo klausimas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad automobilis ieškovui buvo perduotas su 9 000 km rida, o iš ieškovo paimtas esant 33 086 km ridai, ieškovas automobiliu naudojosi apie 5 mėnesius, todėl dėl intensyvios automobilio eksploatacijos, dėl jo naudojimo ieškovo poreikiams tenkinti ir dėl to, kad nuo automobilio pardavimo iki jo paėmimo iš ieškovo praėjo tam tikras laiko tarpas, automobilio OPEL ZAFIRA rinkos vertė turėjo sumažėti. Kadangi byloje nėra tikslių duomenų apie tai, kokia buvo ginčo automobilio rinkos vertė 2007-07-12, remiantis tikimybių principu, protingumo kriterijumi, automobilio vertę, lyginant su buvusia pardavimo metu, sumažino 6 500 Lt, t.y. iki 50 000 Lt. Būtent pastarąją pinigų sumą, taikant restituciją, priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo priteista suma yra teisinga. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galėjo priteisti daugiausia 20 300 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas, nustatydamas priteistiną sumą, nepažeidė LR CK normų bei formuojamos teismų praktikos, priimtas sprendimas neprieštarauja ir apelianto minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nurodytoms restitucijos taikymo taisyklėms. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo nurodomą priteistiną 20 300 Lt sumą.

29Apeliantas prašo taikyti vindikacinio ieškinio praleistą senatį ir trečiojo asmens savarankišką ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.96 straipsnis yra skirtas daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo reglamentavimui. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Taigi, ši teisės norma įtvirtina savininko teisę, esant tam tikroms sąlygoms, išsireikalauti jam priklausiusį turtą iš sąžiningo įgijėjo.

30Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti CK 4.96 str. 1 d. numatytą senaties terminą reikalavimui dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo pareikšti. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami vertinant šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Pasienio policijos departamentas, bylos Nr. 3K-3-168/1999; 1999 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-826/1999; 2000 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-509/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3160/2002; 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. I. .M., bylos Nr. 3K-3-367/2003; 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. L. B. A., bylos Nr. 3K-3-616/2003; 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-112/2004; 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. VĮ Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Z. v. G. M., bylos Nr. 3K-7-372/2005 ir kt.). Bylą nagrinėjantys teismai turi išsamiai analizuoti aplinkybes, reikšmingas ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, taip pat reikšmingas aplinkybes, kuriomis remdamiesi daro motyvuotas išvadas, ar ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, esančių pagrindu ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.127, 1.131 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo apeliantas, turi būti taikomas LR CK 4.96 straipsnis, kuriame nurodyta, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nors automobilis buvo pavogtas 2006-06-20, tačiau transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ automobilio buvimo vietą ir neteisėtą valdytoją sužinojo tik Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 2007-06-15 pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės. Pirmą kartą į Lietuvos teisėsaugos institucijas dėl automobilio grąžinimo Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ kreipėsi 2007-10-31, 2007-11-23 prokuratūra priėmė nutarimą grąžinti automobilį transporto priemonių nuomos įmonei „Avis“, 2008-01-28 šis nutarimas buvo panaikintas (nurodant, kad kilo civilinis ginčas dėl automobilio nuosavybės teisės), Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ į civilinę bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta 2009-10-20 ir 2010-01-14 civilinėje byloje pareiškė savarankišką reikalavimą dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kartu prašydama atnaujinti terminą vindikaciniam ieškiniui paduoti. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teismų praktiką bei į bylos aplinkybes, daro išvadą, kad terminas vindikaciniam ieškiniui pareikšti atnaujintinas.

31Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

32Įvertinus aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Tretysis asmuo Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“ prašė priteisti jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 968 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens atstovo apeliacinėje instancijoje laiko sąnaudas – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas bei pateikimas, susipažinimas su byla, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų surašymas bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, trečiojo asmens naudai iš atsakovo priteisia 968 Lt.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

35Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš atsakovo Singaro Simonaičio trečiojo asmens Ispanijos automobilių nuomos kompanijos „Avis“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 968 Lt.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,... 3. kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,... 4. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Singaro Simonaičio... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2007-02-06... 7. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškovo reikalavimais... 8. Atsiliepime į ieškinį VĮ „Regitra“ nurodė, kad automobilio OPEL ZAFIRA... 9. Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ atsiliepime į... 10. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-02-14 sprendimu ieškinį patenkino... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-02-14 Vilniaus miesto 4... 12. Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad automobilis buvo vogtas ar kitaip... 13. Nė vienas iš bylos įrodymų neįrodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas... 14. Apibendrinant apeliantas nurodo, kad siekiant išspręsti dviejų lygiaverčių... 15. Apeliantas dėl restitucijos taikymo nurodo, kad neįrodžius S. Simonaičio... 16. Ieškovas UAB „Medva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame... 17. Tretysis asmuo automobilių nuomos kompanija „AVIS“ pateikė atsiliepimą... 18. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 20. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Medva“ ir trečiojo... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai byloje yra užsienio elementas, teismas,... 22. CK 1.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė ir kitos... 23. Nagrinėjamoje byloje faktiniai šalių teisiniai santykiai susiklostė... 24. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad užsienio... 25. Ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškia ieškinį dėl sandorio, kurio... 26. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 27. Apeliantas nurodė, kad norint išreikalauti turtą iš kito asmens valdymo,... 28. Pažymėtina, jog įstatymuose taip pat nustatyta, kad, pripažinus sutartį... 29. Apeliantas prašo taikyti vindikacinio ieškinio praleistą senatį ir... 30. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti CK 4.96 str. 1... 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 32. Įvertinus aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 33. Tretysis asmuo Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 35. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš atsakovo Singaro Simonaičio trečiojo asmens Ispanijos...