Byla 2-1880/2012
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ administracijos vadovo D. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties civlinėje byloje Nr. 2-660-280/2012 ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Melinga“ administracijos vadovo D. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Melinga“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Melinga“ administracijos vadovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti UAB ,,Melinga“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskirti A. G.. Nurodė, kad UAB ,,Melinga“ akcininkai, pasinaudodami Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 6 straipsnio 1 dalyje suteikta teise, visuotiniame susirinkime 2012-06-04 nusprendė dėl bendrovės restruktūrizavimo, patvirtino bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis, apie tai pranešė kreditoriams. UAB „Melinga“ kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei, nes bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų. Tam yra ir kitos ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos sąlygos, nes įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, jai neiškelta bankroto byla ir nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, bendrovei niekada nebuvo iškelta ir nutraukta restruktūrizavimo byla. Bendrovė siekia ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: išsaugoti savo veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą, išvengti bankroto.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė UAB ,,Melinga“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad UAB ,,Melinga“ įkurta 1994-06-24, bendrovė užsiima kelių tiesimu, priežiūra, remontu; kelių tiesimo technika ir jos nuoma, tunelių ir viadukų statyba, melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių statyba. Bendrovės akcijos priklauso keturiems fiziniams asmenims: D. V. ( 21112), S. P. (13342), L. P. (15556) ir A. K. (5556). Restruktūrizavimo plano metmenų ruošimo metu dirbo 141 darbuotojų, iš jų 110 darbininkų. Bendrovė turi filialus Ignalinoje, Švenčionėliuose, Kupiškyje, Vilniuje Rokiškyje ir Anykščiuose. Nors šiuo metu bendrovė tebevykdo veiklą, kuri vadovo tvirtinimu, tapo mažiau nuostolinga, sudarytos rangos sutartys, turto nuomos sutartys leidžia tikėtis geresnių finansinių rezultatų, bet bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko turi kreditoriams skolų, susidariusių dar 2010 metais, dėl apyvartinių lėšų trūkumo jų negali grąžinti. Užsakymus gauna iš esmės dalyvaudama viešuosiuose konkursuose, kainų apklausose. Pajamos nuo 2010 metų ženklai mažėja. Bendrovė balanse pareiškimo padavimo dieną apskaitė turto už 12 298 558 Lt, kurio didžioji dalis, t. y. 8 228 488 Lt – trumpalaikis turtas, o jo 3 733 869 Lt – per vienerius metus gautinos sumos, 4 070 070 Lt – ilgalaikis turtas. Bendrovė balanse apskaitė skolų už 14 992 013 Lt, kurių net 11 254 745 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Didieji kreditoriai – AB Swedbankas, kuriam kreditas ( 1 975 993,33) turi būti grąžinamas iki 2012-12-31, AB Swedbank tvirtina, kad skola bankui 2012-07-02 siekia jau 2 081 032,21 Lt, o paskutinius penkis mėnesius įsipareigojimai pagal kredito sutartis nebevykdomi, todėl nuo 2012-07-13 kredito sutartis vienašališkai nutraukta; bankrutuojantis bankas Snoras – 316 925,71 Lt, VMI – 1 563 634 Lt, UAB Luktarna, skolą jai nurodo 386 838 Lt, o skolininkas – 342 914,74 Lt, AB „Eurovia Lietuva“ -588377,06 Lt, AB „Panevėžio keliai“ – 344 651,65 Lt, restruktūrizuojama VĮ „Visagino statybininkai“ – 332 070,46 Lt ir kt. Bendrovė yra skolinga darbuotojams darbo užmokesčio 883 771 Lt. Įsiskolinimas darbuotojams išaugo, o tiekėjams - sumažėjo. Su restruktūrizavimo bylos iškėlimu sutinka mažieji kreditoriai - tiekėjai, išskyrus UAB „Melingos keliai“, kuriai skola 343 692,67 Lt. Bendrovės akcininkai, 2012-06-04 susirinkime nusprendę restruktūrizuoti bendrovę, patvirtino UAB „Melinga“ restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuos paruošė siūlomas administratorius. Metmenyse numatyta siekti, kad bendrovės kreditoriai restruktūrizavimo laikotarpiu peržiūrėtų įsipareigojimų dengimo grafikus, atsiskaitymus ir mokėjimus išdėstant per restruktūrizavimo laikotarpį pagal gaunamas grynąsias veiklos pajamas. Iš veiklos pajamų planuojama gauti apie 610 409 Lt pelno per visą restruktūrizavimo laikotarpį, nors paskutiniu metu bendrovės veikla nuostolinga. Be to, numatoma, kad bendrovės akcininkai atsisakys savo reikalavimų: jiems 2005-2007 m. priskaičiuotų dividendų, jais padidinant bendrovės įstatinį kapitalą. Teismo posėdžio metu bendrovės vadovas dar nurodė, kad derasi su investuotojais, kuriais galėtų būti du bendrovės kreditoriai. Be to, tikimasi pelningai parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, nes jiems planuojama patvirtinti detaliuosius planus, dėl ko jų vertė padidėtų. Detaliųjų planų ruošimas pradėtas dar 2008 m. 2012-07-19 bendrovė sudarė neapibrėžtą ( joje nenustatyta preliminari kaina) preliminarią žemės sklypo Eglių g. 35, Vilkpėdės sen. Vilniaus r. pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Eika“. Bendrovė yra numačiusi realizuoti visą įkeistą bankams nekilnojamąjį turtą, juo atsiskaityti su įkaito turėtoju. Atsižvelgiant į tai, kad AB ,,Swedbank“ skola siekia 2 milijonus litų, teismo teigimu, vargu ar ir pelningai pardavus žemės sklypą UAB „Eika“, liks lėšų pardavus įkeistą turtą atsiskaityti su kitais kreditoriais. Bendrovė apskaito 3 733 000 Lt pirkėjų skolų, kurių dėl dalies jų bankroto atgauti negali, nesitikima išieškoti iš jau bankrutavusių skolininkų 400 000 Lt, o kitas tikisi išieškoti iki 2016 m. pradžios. Teismo teigimu, pagal galiojančias ir vykdomas nurodytas sutartis negalima daryti abejones nekeliančios išvados, kad bendrovė jau nuo 2013 m. dirbs pelningai, nes nėra pakankamai detalizuotos sutarčių vykdymo pajamos, kada ir kokio dydžio bus gaunamas atsiskaitymas pagal nurodomas sudarytas sutartis, iš UAB „Melinga“ vykdomų sutarčių numatoma gauti pajamų tik apie 5 milijonus litų, šios pajamos jokiu būdu nereiškia pelningumo, iš esmės jos bus vykdomos tik 2012 m., kitos 4 sutartys ir 2013 m., viena – 2014 m., bendrovė planuoja sulaukti investicijų, tačiau šis planas pakankamai miglotas. Teismas sprendė, kad UAB „Melinga“ finansinė padėtis pakankamai sudėtinga, restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka galimybių atkurti finansinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais. Teismo teigimu, iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad UAB „Melinga“ finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinami restruktūrizavimo proceso metu, pati bendrovė yra pripažinusi nemokumą ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p. Pagal nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad bendrovė šiuo metu faktiškai yra nemoki. Panevėžio apygardos teisme priimti kreditorių AB „Kurt Koenig statybinės medžiagos“, AB „Revaja“ ir UAB „Molėtų agrotiekimas“ ieškiniai dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Bendrovė negali darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio įsiskolinimo, nors ir nurodo, kad sumažino darbuotojų skaičių. Skola darbuotojams, kuri pagal darbuotojų skaičių, pakankamai ženkli, bendrovės nurodymu, sumažėjo nuo gegužės mėnesio tik apie 180 000 Lt nuo 884 000 Lt. Darbuotojų reikalavimai neužtikrinti, dalies jų skola nuo 2009 metų, skolą jiems bendrovė galėtų padengti pagal restruktūrizavimo plano metmenis 2013-2014 metais, kartu, kaip nurodoma metmenyse, siekdama esamus darbuotojus išlaikyti. Šiuo metu mažinamas įsiskolinimas tik laikinai. Didžiausias kreditorius yra AB ,,Swedbank“, kuriam nebevykdomi jokie mokėjimai apie 5 mėnesius ir skola siekia du milijonus litų, kas sudaro apie 13 procentų visų skolų, bankas nesutinka, kad bendrovei būtų keliama restruktūrizavimo byla, nurodė savo motyvus, kurių UAB „Melinga“ iš esmės nepaneigė. Sutikimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė tik mažesni kreditoriai: restruktūrizuojama VĮ ,,Visagino statybininkai“, skola nurodyta 344 150,53 Lt, o ieškovas nurodė 332 070,46 Lt; UAB „Elmoda“, kurios skolų UAB „Melinga“ apskaito 116 844, 62 Lt, o ji pati nurodo- 185 619,14 Lt, kt. bendrovės. Teismo teigimu, ieškovo pateikti šių bendrovių sutikimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo liudija, kad UAB „Melinga“ pateiktas skolų kreditoriams dydis netikslus. Dalis kreditorių teisminiu keliu bando išieškoti skolas, pagal ieškovo pateiktus duomenis antstoliai 5 bylose vykdo išieškojimus, bet ne visi šie kreditoriai įtraukti į kreditorių sąrašą. VSDFV skola siekia 433 878 Lt, VMI 789 764 Lt įmokų daliai sudaryta mokestinės paskolos sutartis, o einamųjų mokėjimų skola 577 835,21 Lt. Plano metmenyse numatyta su šiais kreditoriais pradėti atsiskaityti tik 2014 m. Jei bendrovė vykdys veiklą, tai skolos šioms institucijoms tik didės, ženkli skola valstybės (savivaldybių) biudžetui turės įtakos ir šalies ekonominei padėčiai. Bendrovė jau šiuo metu, pagal vadovo aiškinimus ir papildomai pateiktus įrodymus, parduodama turtą, darydama skolų įskaitymus, mažina ir bendrovės turtą, iš kurio būtų galima ateityje tenkinti darbuotojų bei antros eilės kreditorių reikalavimus. Pateiktame restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyti visi reikalingi duomenys - konkrečios priežastys, kurios lėmė, kad įmonė turi finansinių sunkumų (buvusios konkrečios sutartys kitų asmenų naudai; konkrečių debitorių neatsiskaitymas ir nebegalėjimas atsiskaityti ir pan.); teismo posėdžio metu vadovas bandė konkretizuoti situaciją, akivaizdu, kad bendrovė prarado didelę dalį skolininkų, kurie jau faktiškai nebeatsiskaitys su bendrove, jeigu ir atsiskaitys, tai per ilgą laiką ir maža dalimi; tiksliai nenurodytas įsiskolinimas kreditoriams, nes kiek kreditoriai nurodo bendrovės įsiskolinimus, jie faktiškai yra didesni; įmonės galiojančios ir vykdomos sutartys iš esmės tik išvardintos (nurodytos datos, sumos, bet neaišku pagal kiekvieną sutartį kokios sutarčių vykdymo sąnaudos ir kokios sutarčių vykdymo pajamos, kada ir kokio dydžio bus gaunamas atsiskaitymas pagal kiekvieną sutartį); neaiški tolesnė įmonės veiklos perspektyva pasibaigus jau sudarytų sutarčių galiojimui; nėra duomenų apie įsipareigojimų vykdymą kreditoriams už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; pateikti restruktūrizavimo plano metmenys įtikinamai neparodo kaip įmonė sieks atkurti savo mokumą, nėra aiški bendrovės veiklos perspektyva. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, kad ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Melinga“ netenkinamas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas UAB „Melinga“ administracijos vadovas D. V. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl UAB ,,Melinga“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį ir CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad UAB ,,Melinga“ sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo metu. Bendrovė vykdo prisiimtus įsipareigojimus, yra išlaikiusi darbo vietas, turi sudariusi naujų rangos sutarčių, kurias tinkamai vykdo. Teismas netinkamai vertino tą aplinkybę, kad UAB ,,Melinga“ iš vykdomų sutarčių planuoja gauti 5 milijonus litų. Byloje pateikti duomenys įrodo, kad iš įvykdytų sutarčių planuojama gauti apie 225 765 Lt pelno. Teismas nepaneigė byloje esančių duomenų apie bendrovės planuojamą gauti apie 610 409 Lt pelną per visą restruktūrizavimo laikotarpį. Teismas tinkamai neįvertino bendrovės planų pelningai parduoti turimą nekilnojamąjį turtą, įskaitant su UAB ,,Eika“ sudarytą preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pardavimo.

102. Teismas nutartyje konstatavo, kad nesutampa bendrovės pateiktų kreditorinių reikalavimų dydžiai, lyginant su kreditorių pateiktais duomenimis. Tačiau bendrovė vykdo įsipareigojimus ir moka atlyginimus bei privalomąsias įmokas valstybės biudžetui, tad kreditorių reikalavimų dydžiai tolydžiai kinta.

113. Įstatymų leidėjas reglamentuodamas finansinių sunkumų patiriančių įmonių padėtį, pirmenybę suteikė restruktūrizavimo procesui. Vieno iš didžiausių kreditorių AB ,,Swedbank“ kreditorinis reikalavimas yra 2 milijonai litų ir sudaro apie 13 procentų nuo visų bendrovės kreditorinių reikalavimų sumos, tačiau šis dydis neturi lemiamos reikmės sprendžiant restruktūrizuojamos įmonės klausimus. Iškėlus bendrovei bankroto bylą iš darbo būtų atleista apie 80 darbuotojų. Šių darbuotojų atleidimas turėtų neigiamas socialines ekonomines pasekmes. Kita vertus, paaiškėjus, jog bendrovė nesugeba subalansuoti finansinių srautų, nepateikia teismui ir kreditoriams tvirtinti restruktūrizavimo plano, arba nevykdo privalomųjų mokėjimų, restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir pradėta bankroto procedūra. Per šį laikotarpį bendrovės turtas negali būti sumažintas, o įsiskolinimai negali didėti, tad kreditorių interesai nebūtų pažeisti.

12Atsakovas UAB ,,Melinga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl UAB ,,Melinga“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

14IV. Apeliacinio teismo argumentai

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Įmonių restruktūrizavimo įstatymas reglamentuoja įmonių ir viešųjų įstaigų, turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą (ĮBĮ 1 str. 1 d.).

17Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

18Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Tokiu būdu padedama išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 str. 2-3 d.), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra.

19ĮRĮ 4-6 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje išvardyti dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be minėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti. Teismas turi patikrinti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti.

20ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kada teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą. Vienas iš šių atvejų yra tada, kai nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šis atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas aiškinamas neatsietai nuo materialaus pobūdžio sąlygų, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas – įmonė turi turėti laikinų finansinių sunkumų ir nebūti įgijusi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės teisinio statuso (ĮRĮ 4 str. 1 ir 3 p.). Tai reiškia, kad tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tokia pozicija grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011; 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Taigi vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas, tame tarpe ir vėlavimas išmokėti darbo užmokestį darbuotojams (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.) nesudaro pagrindo atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Esminė reikšmė šiuo atveju tenka kreditorių (jų daugumos) pozicijai, kuria jie siekia įmonės restruktūrizavimo ar jos bankroto, ir tolesnėms įmonės veiklos perspektyvoms, kurias įvertina teismas.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 str. 2 d.), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje J. F. v. UAB „Vilbaiva“, byla Nr. 3K-3-56/2011).

22Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukusi veiklos, taigi atitinka ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 2 punkte nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Byloje nėra ginčo, kad įmonė atitinka ir likusias ĮRĮ 4 straipsnio 3-5 punktuose nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti UAB ,,Melinga“ restruktūrizavimo bylą, motyvuodamas tuo, kad įmonė yra nemoki ir įmonės restruktūrizavimo plano metmenys yra su trūkumais, neatitinka galimybių atkurti finansinę padėtį, atsikaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remdamasis byloje pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad UAB ,,Melinga“ yra nemoki įmonė, nes pagal bendrovės balansą pareiškimo padavimo dieną apskaitė turto už 12 298 558 Lt, o bendrovės skolos sudarė už 14 992 013 Lt, iš kurių 11 254 745 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (t. 1, b. l. 31-32). Tačiau ieškovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė bendrovės 2012 m. spalio 1 d. balansą, iš kurio matyti, kad bendrovės turtas šiuo metu sudaro 11 407 224 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro

234 003 323 Lt, trumpalaikis turtas 7 403 901 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 6 626 842 Lt. Ieškovas nurodė, kad UAB ,,Melinga“ sudarė susitarimus dėl mokėjimų atidėjimų su didele dalimi savo kreditorių, dėl ko ženkliai sumažėjo įmonės pradelstos skolos. Taip pat byloje pateiktais duomenimis per laikotarpį 2012 m. birželio – rugsėjo mėnesius bendrovė išmokėjo darbuotojams 556 907,59 Lt darbo užmokesčio. Pagal UAB ,,Melinga“ užskaitų su kreditoriais suvestinę bendrovė su kreditoriais laikotarpiu 2012 m. birželio – rugsėjo mėnesį padarė užskaitų 1 861 784,42 Lt sumai. Taip pat ieškovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad bendrovė toliau vykdo veiklą, mažinamas įmonės ataskaitinių metų nuostolis (2012-05-31 nuostolis sudarė 1 793 494 Lt, 2012-09-30 nuostolis sudarė 1 782 301 Lt). Atsižvelgdama į restruktūrizavimo bylose vyraujantį viešąjį interesą, teisėjų kolegija šiuos ieškovo duomenis priima ir vertina (CPK 314 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis ieškovo pateiktais papildomais įrodymais negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad egzistuoja ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje 3 punkte nurodyta sąlyga įpareigojanti teismą atsisakyti bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tuo pačiu teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra ir dėl to, jog teismui pripažinus, kad įmonė yra restruktūrizuojama, t. y. turi laikinų finansinių sunkumų, savaime neišnyksta įmonės bankroto galimybė. Nustačius, kad įmonės restruktūrizavimas negali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 4 p.), restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir gali būti pradėtos įmonės bankroto procedūros (ĮRĮ 28 str. 2 d.).

24Teismas, spręsdamas dėl ieškinio iškelti restruktūrizavimo bylą pagrįstumo, turi įvertinti, ar restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su skolų sumažinimu kreditoriams, pertvarkant įmonės veiklą, iš tiesų gali būti pasiekti. Teismas taip pat turi ištirti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse atspindėtos esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, vykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą. Restruktūrizavimo metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš pareiškėjo, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse – esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas; administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.

25Ieškovo teismui pateiktose UAB ,,Melinga“ restruktūrizavimo plano metmenyse pateikta: įmonės charakteristika; priežasčių, sukėlusių įmonės nemokumą, vertinimas; kreditoriai ir jų kreditoriniai reikalavimai; priemonės ilgalaikiam mokumui atstatyti; papildoma informacija nurodytina restruktūrizavimo plano metmenyse, remiantis ĮRĮ; informacija apie laidavimus, garantijas ir kitas prievolių užtikrinimo priemones; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; administravimo išlaidų sąmata.

26Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, pagrįstai konstatavo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodytos konkrečios priežastys, kurios lėmė, kad įmonė turi finansinių sunkumų, nurodytos tik galiojančias ir vykdomos sutartys, tačiau nepateikia duomenų, kokios planuojamos tų sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos ir kt., neaiški tolesnė įmonės veiklos perspektyva pasibaigus jau sudarytų sutarčių galiojimui. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad restruktūrizavimo plano metmenyse tiksliai nenurodytas įsiskolinimas kreditoriams, įsiskolinimas darbuotojams išaugo, o tiekėjams sumažėjo. Kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas darydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į tai, kad įmonė tęsia veiklą ir dėl to vyksta piniginių srautų dinamika. Taip pat niekuo nepagrįsti teismo argumentai, kad atsižvelgiant į tai, kad AB ,,Swedbank“ skola siekia 2 milijonus litų, vargu ar ir pelningai pardavus žemės sklypą UAB „Eika“, liks lėšų pardavus įkeistą turtą atsiskaityti su kitais kreditoriais.

27Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju turėtų būti vertinami ir papildomi duomenys, kurių neturėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta duomenys, kad įmonė sudarė naujas sutartis bei laimėjo tris konkursus ir artimiausiu metu planuojama pasirašyti naujas sutartis, pateikti patikslinti debitorių ir kreditorių sąrašai, informacija apie teismines ir vykdomąsias bylas, bendrovės susitarimas su didele dalimi kreditorių dėl mokėjimų atidėjimų, skolų užskaitymą, duomenys, apie skolos sumažėjimą darbuotojams bei tiekėjams. Byloje pateikta kai kurių kreditorių nuomonė apie įmonės restruktūrizavimą bei sutikimas atidėti skolų mokėjimus, sudaro pagrindą spręsti, kad įmonės restruktūrizavimo galimybės dar nėra visiškai išnaudotos. Kadangi restruktūrizavimo bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 7 d.), taikant pareiškimo trūkumų šalinimo institutą gali būti šalinami tiek paties pareiškimo, tiek restruktūrizavimo plano metmenų trūkumai (CPK 138 str.); be to, teisės aktuose nėra draudimo restruktūrizavimo plano metmenis tikslinti ir po to, kai buvo priimtas pareiškimas dėl bylos iškėlimo.

28Iš bylos medžiagos ir gautų papildomų įrodymų teisėjų kolegija negali padaryti vienareikšmiškos išvados, ar įmonė turi realią galimybę būti restruktūrizuota ir nurodyti restruktūrizavimo plano metmenų trūkumai gali būti ištaisyti, ar įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo būdu. Pirmosios instancijos teismas pagal jo turėtą medžiagą priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau apelianto pateikta papildoma informacija sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą dar kartą svarstyti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius restruktūrizavimo plano metmenų trūkumus, apeliantui turi būti sudaryta galimybė patikslinti restruktūrizavimo plano metmenis įvertinant naujus duomenis.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

30Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Melinga“ administracijos vadovas D. V. kreipėsi į teismą... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė UAB... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas UAB „Melinga“ administracijos vadovas D. V. atskiruoju skundu... 9. 1. Teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį ir CPK 185 straipsnyje... 10. 2. Teismas nutartyje konstatavo, kad nesutampa bendrovės pateiktų... 11. 3. Įstatymų leidėjas reglamentuodamas finansinių sunkumų patiriančių... 12. Atsakovas UAB ,,Melinga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 13. Trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 14. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 15. Atskirasis skundas tenkintinas.... 16. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas reglamentuoja įmonių ir viešųjų... 17. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims,... 18. Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku... 19. ĮRĮ 4-6 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio... 20. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kada teismas atsisako kelti... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl... 22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė... 23. 4 003 323 Lt, trumpalaikis turtas 7 403 901 Lt, o per vienerius metus... 24. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio iškelti restruktūrizavimo bylą... 25. Ieškovo teismui pateiktose UAB ,,Melinga“ restruktūrizavimo plano metmenyse... 26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju turėtų būti vertinami ir papildomi... 28. Iš bylos medžiagos ir gautų papildomų įrodymų teisėjų kolegija negali... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 30. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir...