Byla 2-568/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Salgesta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Betono centras“ atsisakymą nuo atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ vadovo V. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Eicore“, uždarajai akcinei bendrovei „AAA Cathedral Square Hotel“, uždarajai akcinei bendrovei „Betono centras“, uždarajai akcinei bendrovei „PERI“, uždarajai akcinei bendrovei „Dauniškis ir Ko“, uždarajai akcinei bendrovei „SIEMTECHNA“, uždarajai akcinei bendrovei „Kerista“, uždarajai akcinei bendrovei „Salgesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Dvilypis“, uždarajai akcinei bendrovei „Lispimeks dangos“, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų metalas“, uždarajai akcinei bendrovei „Glasma Service“, uždarajai akcinei bendrovei „Fauga“, uždarajai akcinei bendrovei „LEX BONUM“, akcinei bendrovei „DnB Bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vėsa ir partneriai“, uždarajai akcinei bendrovei „Salgesta“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3UAB „Molesta“ generalinis direktorius V. J., vykdydamas bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimą, kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad bendrovė ūkinės komercinės veiklos nėra nutraukusi, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų: pradelsti įsipareigojimai, paimti kreditai iš finansinių institucijų. Dalis UAB „Molesta“ mokėjimų kreditoriams yra pradelsta, dalis jų kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo ir/ar atsisakė vykdyti ar sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą. Taip pat ir skolininkai vėluoja atsiskaityti su atsakovu. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teigiama, kad įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio reikalavimus (bendrovė įsteigta 1993 m. rugsėjo 30 d., turi laikinų finansinių sunkumų, nėra nutraukusi komercinės veiklos, įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, anksčiau restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta) ir yra visos būtinos materialiosios bei procesinio pobūdžio sąlygos, nustatytos ĮRĮ 6 straipsnyje, restruktūrizavimo procesui pradėti.

4Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Molesta“ perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB ,,Molesta“ restruktūrizavimo klausimą iš naujo, 2014 m. sausio 3 d. nutartimi bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Restrus“.

8Teismas sprendė, kad ieškovas pateikė patikslintus restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nėra duomenų, kad jie (metmenys) būtų patvirtinti įmonės dalyvių, todėl pateiktas dokumentų rinkinys negali būti vertinamas kaip nauji restruktūrizavimo metmenys, tačiau vertintini kaip rašytiniai įrodymai, išskyrus 2013 m. rugsėjo 30 d. balansus. Pirmojo - 2013 m. rugsėjo 30 d., balanso duomenimis įmonės bendrovės turtas įvertintas 42 715 901 Lt, o antrojo - 2013 m. rugsėjo 30 d., balanso duomenimis statinių ir pastatų vertė, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo nuo 2 142 338 Lt iki 4 646 341 Lt, mašinų ir įrenginių – nuo 599 679 Lt iki 1 746 021 Lt ir pan. Buhalterinės apskaitos įstatymas bei verslo apskaitos standartai nesuteikia įmonei teisės įtraukti duomenų apie turto rinkos vertę į buhalterinės apskaitos dokumentus. Teismas pareiškėjo pateiktų 2013 m. rugsėjo 30 d. balansų nepripažino leistinais rašytiniais įrodymais, todėl bendrovės mokumą vertino pagal 2012 m. gruodžio 31 d. audituoto balanso duomenis ir kitus įrodymus: kreditorių ir debitorių sąrašus, nekilnojamojo turto pažymas ir kt.

9Teismas nesutiko su kreditorių pastebėjimais dėl kreditorių sąrašo netikslumo ir kad tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir aiškino, kad, nagrinėjant bylas dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas neturi pareigos išspręsti visų kreditorių ir įmonės ginčų dėl finansinių reikalavimų. Galutinis kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bus nustatyti teismui tvirtinant kreditorių sąrašą (ĮRĮ 23 str.). Teismas nustatė, kad atsakovo pateiktame sąraše nurodyti 15 883 328 Lt įsipareigojimai kreditoriams yra pradelsti. Ieškovo paaiškinimus, kad iš 15 883 328 Lt pradelsti įsipareigojimai sudaro 13 mln. litų, atmetė kaip neįrodytus. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė turėjo 32 521 924 Lt vertės turto: materialus turtas (žemė, pastatai ir statiniai, mašinos, įrengimai, kita įranga ir prietaisai) sudarė 3 280 248 Lt; atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 19 086 664 Lt; per vienerius metus gautinos sumos – 8 820 414 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal UAB „Molesta“ atlikto turto vertinimą kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė sudaro 17 276 957 Lt, t. y., reali 2012 m. gruodžio 31 d. balanse apskaityto materialaus turto ir nebaigtos gamybos vertė yra 3 560 847 Lt mažesnė. Dalis turto įkeista kreditoriams AB DnB bankui, I. S. ir VSDFV Utenos skyriui. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos 17 089 171,21 Lt debitorių skolos yra ne didesnės, nei 5 594 526 Lt. Į debitorių skolas neturėtų būti įtraukti UAB „Molesta“ priešiniai reikalavimai kreditoriams dėl netesybų, nes tarp šalių vyksta teisminiai ginčai. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad 2012 m. gruodžio 31 d. balanse apskaityto turto vertė yra 6 786 735 Lt mažesnė ir konstatavo, kad realaus turto ir pradelstų įsipareigojimų (15 883 328 Lt) santykis patvirtina įmonės mokumo problemas, nes įsipareigojimai viršija pusę realios turto vertės (12 867 594 Lt), tačiau, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pažymėjo, kad vien dėl formalių pagrindų bankroto bylai iškelti nėra pagrindo atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013).

10Teismas nustatė, kad atsakovas, patikslindamas metmenis, pateikė papildomus įrodymus apie vykdomą ir planuojamą veiklą. Įvertinęs pateiktus duomenis apie planuojamą atsisakyti nepelningą veiklą, ketinamą parduoti turtą, sudarytas statybos rangos bei jungtinės veiklos sutartis, planuojamą gauti pelną, kuris bus nukreiptas kreditorių reikalavimams tenkinti, ir priėjo išvadą, kad plano metmenų įgyvendinimas yra realus. Nors LITEKO duomenimis keli kreditoriai yra kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, tačiau dėl to neatmetama tikimybė, kad kreditoriai pritars restruktūrizavimo planui. Nustatęs, kad egzistuoja ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytos sąlygos, nepažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, nenustatyta, kad yra ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas priėjo išvadą, kad finansinių sunkumų turinčiai UAB „Molesta“, siekiančiai išvengti bankroto, keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 1 str. 2 d., 4, 5 str., 7 str. 4 ir 5 d.).

11III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Trečiasis asmuo UAB „Betono centras“ pateikęs dėl teismo nutarties atskirąjį skundą, 2014 m. vasario 20 d. prašymu nuo šio skundo atsisakė, pažymėjęs, kad atsisakymo nuo atskirojo skundo teisinės pasekmės jam žinomos.

13Trečiasis asmuo UAB „Salgesta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą iškelti UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Restruktūrizavimo byla negali būti keliama nemokiai įmonei. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad įmonės pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę realios turto vertės, tačiau restruktūrizavimo bylą vis tiek nusprendė iškelti. Teismas pažeidė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas. UAB „Molesta“ vėluoja mokėti savo darbuotojams, o tai, remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, yra savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą;
  2. Teismas neteisingai nustatė pradelstų įsipareigojimų dydį. Pradelsti įsipareigojimai didesni, nei 15 883 328 Lt. Atsakovo kreditorių sąraše ir teismuose pareikšti kreditorių reikalavimai nesutampa, kai kurios sumos paskaičiuotos be delspinigių. Bendra pradelstų įsipareigojimų suma turėtų padidėti iki 16 735 063,39 Lt;
  3. Kadangi atsakovas yra nemokus, todėl restruktūrizavimo metmenų vertinimas nebetenka prasmės. Metmenyse nurodytos priemonės yra nerealios ir nepakankamos, kad bendrovė galėtų atkurti savo mokumą ir toliau tęsti veiklą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad visas debitorių sąraše nurodytas sumas bus galima realiai išieškoti. Sutartys su UAB „BMT Baltic“, UAB „Investicijų sprendimai“, UAB „Asmic“ sudarytos tik dėl akių ir yra niekinės. Šios įmonės turi vos vieną arba du darbuotojus, jų įstatinis kapitalas minimalus, veikia nuostolingai. Nėra jokių įrodymų, kad sutartys pradėtos vykdyti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad projektas pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarytą su UAB „BMT Baltic“, yra pradėtas įgyvendinti. Abejotina ar bendrovė parduos savo turtą už 17 219 466 Lt;
  4. Teismui pateiktos turto vertinimo pažymos neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje vertinimo ataskaitai nustatytų reikalavimų, todėl šie dokumentai neturi juridinės galios ir nėra pagrindo jais vadovautis;
  5. Nėra duomenų, kad kreditoriai sutiktų daryti bendrovei pinigines nuolaidas. Priešingai, didžioji dalis kreditorių nepritaria restruktūrizavimui.

14Trečiasis asmuo UAB „Vėsa ir partneriai“ taip pat pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia šiais argumentais:

  1. Teismui nebuvo pateiktos atsakovo turto vertinimo ataskaitos, kurios atitiktų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus. Pateiktos pažymos negali būti pripažintos tinkamu įrodymu;
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad realaus turto ir įsipareigojimų santykis patvirtina įmonės mokumo problemas. Taigi teismas iš esmės konstatavo, kad įmonės finansinė būklė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus nemokumo kriterijus;
  3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš UAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano metmenyse išvardytų priemonių mokumui atkurti galima spręsti, jog atsakovo nurodytos ekonominės priemonės yra pakankamai konkrečios ir aiškios. Atsakovo statybos rangos sutartys sudarytos tik dėl akių. Ieškovas iki 2016 metų planuoja parduoti žemės sklypus ir 80 proc. kilnojamojo turto, automobilių, mechanizmų ir pan. Teismas neįvertino ar įmonė, išparduodama savo turtą, galės toliau tęsti veiklą. Akivaizdu, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys yra prieštaringi.

15Trečiasis asmuo UAB „Eicore“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirųjų skundų, prašo juos (skundus) tenkinti, nes byloje surinkta medžiaga liudija, jog UAB „Molesta“ yra nemoki, todėl restruktūrizavimo byla iškelta absoliučiai nepagrįstai. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės ekonomiškai nepagrįstos, realiai neįgyvendinamos, todėl nėra jokių prielaidų, leidžiančių daryti išvadą apie bendrovės mokumo ir normalios veiklos atkūrimą. UAB „Molesta“ nepateikė tinkamų turto vertinimo ataskaitų. Pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

16Trečiasis asmuo UAB „Cathedral Square Hotel“ taip pat pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirųjų skundų ir prašo juos tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad atsakovui negali būti iškelta restruktūrizavimo byla, nes UAB „Molesta“ yra nemoki, t. y., įmonės turimi įsipareigojimai viršija pusę turto vertės. Reali UAB „Molesta“ turto vertė galėtų būti ne didesnė kaip 25 191 300 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 17 415 091 Lt. Nepateikta jokių įrodymų, kad UAB „BMT Baltic“, UAB „Asmic“, UAB „NT investicijų sprendimai“ bus pajėgūs vykdyti rangos sutartis ir apmokėti UAB „Molesta“ už atliktus darbus. Iš restruktūrizavimo metu planuojamų gauti lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais nėra galimybės.

17Trečiasis asmuo UAB „Salgesta“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos tenkinti, nes juose išdėstyta pozicija iš esmės sutampa su UAB „Salgesta“ skundu.

18Trečiasis asmuo UAB „Elme Metall Lithuania“ atsiliepimu į atskiruosius skundus sutiko su jais, nes pirmosios instancijos teismas nutartyje nustatė, kad ieškovas yra nemoki įmonė, t. y., kad ieškovo valdymo organai nesugebėjo laiku tinkamai įvertinti bendrovės finansinės būklės ir laiku kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ieškovas vykdė neatsakingą ūkinę komercinę veiklą, vengė atsiskaityti su daugeliu tiekėju. Nesavalaikis kreipimasis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikytinas pakankamu pagrindu atmesti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ieškovas turi daug kreditorių, kurių skolos nuolat auga. Nustatant pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį buvo vadovautasi išimtinai tik ieškovo pateiktais duomenimis.

19Atsakovas UAB „Molesta“ atsiliepimu prašo atskiruosius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. UAB „Molesta“ negali būti pripažinta nemokia. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, nenustatė ir nepripažino UAB „Molesta“ nemokumo. Bendrovės įsipareigojimai nei pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balansą, nei pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. balansą neviršijo pusės turto vertės;
  2. Nesutinka, kad skolos kreditoriams buvo sumažintos. UAB „Molesta“ kreditorių sąrašas ir jų reikalavimų dydžiai nustatyti pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Tiek 2012 m. gruodžio 31 d., tiek 2013 m. rugsėjo 30 d. balansai buvo audituoti nepriklausomos auditoriaus, jų išvados pateiktos teismui. Tarp UAB „Molesta“ ir jos kreditorių bei debitorių yra kilę nemažai ginčų, pradėta nemažai teisminių procesų, tačiau teismams priėmus galutinius sprendimus reikalavimų dydžiai koreguosis;
  3. UAB „Molesta“ yra veikiant įmonė, kuri vykdo sutartis, gauna pajamas, bendrovėje dirba 66 darbuotojai. Įmonė laiku arbe ne daug vėluodama moka darbuotojams atlyginimus. Nesutinka su apeliantais, kad parengti restruktūrizavimo plano metmenys yra nerealūs ir neįgyvendinami. Kartu su metmenimis pateiktos ne tik pasirašytos sutartys dėl statybos darbų, bet ir detalūs paskaičiavimai, kiek bus gauta pajamų. Metmenyse numatyta, kad dalis turto bus parduota. Ketinamas parduoti turtas nesutrukdys bendrovės veiklai, nes didžioji dalis turto įsigyta kaip investicija. Nepagrįsti skundo argumentai, kad pardavus visą turtą ir įrengimus, įmonė negalės vykdyti veiklos. UAB „Molesta“ parduos ne visą turtą, o tik tą, kuris nėra būtinas veiklai vykdyti. Atsisakius betono ir medienos cechų veiklos, bus parduota didelė dalis įrengimų;
  4. Nesutinka su apeliantų abejonėmis dėl sudarytų rangos sutarčių realumo. Jokių įrodymų, kad šios įmonės nevykdytų veiklos ar nebūtų pajėgios vykdyti pasirašytų sutarčių, apeliantai nepateikė. Teiginiai dėl sutarčių netikrumo grįsti tik prielaidomis. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad sutartys realios ir vykdytinos. Pateikti įrodymai, kad UAB „BMT Baltic“ jau sumokėjo avansą pagal jungtinės veiklos sutartį;
  5. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ parengtos turto vertinimo pažymos negali būti laikomos tinkamu įrodymu. Nors apeliantai ginčija pažymų tinkamumą, tačiau neneigia, kad jose nurodyta turto vertė yra neteisinga. Posėdžio metu UAB „Molesta“ atstovas buvo pateikęs prašymą prijungti prie bylos kompaktinį diską su turto vertinimo detaliais aprašymais, tačiau tretiesiems asmenims nesutikus, teismas šio įrodymo neprijungė.

20Trečiasis asmuo AB DnB bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas atskiruosius skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, nes atskirųjų skundų argumentai nepaneigė teismo išvadų, jog UAB „Molesta“ turi pakankamai turto ir lėšų, nėra nutraukusi veiklos, todėl galimas jos veiklos tęstinumas. Parengto restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimas realiai galimas. Atsakovas metmenyse nurodė realias mokumo atkūrimo priemones.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis procesas pagal trečiojo asmens UAB „Betono centras“ atskirąjį skundą nutrauktinas.

23CPK 308 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Apeliantas atsisakymą nuo atskirojo skundo pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios. Jis (atsisakymas) įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, o bylos medžiagoje nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeidžia kieno nors teises ar teisėtus interesus (CPK 42 str. 2 d., 308 str. 2 d., 338 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Betono centras“ atsisakymas atskirojo skundo priimamas ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 338 str., 308 str.).

24Trečiųjų asmenų UAB „Salgesta“ ir UAB „Vėsa ir partneriai“ atskirieji skundai netenkinami.

25ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas bei išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Taip padedama išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapginus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ar likvidavimo procesą.

26ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be minėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

27Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie įmonės turtą, pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, priėjo išvadą, kad turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis įrodo įmonės mokumo problemas, tačiau įvertinęs byloje esančius įrodymus apie bendrovės vykdomą veiklą, mokumo atkūrimo perspektyvas, sprendė, jog yra pagrindas iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.

28Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą, nes atsakovas yra nemokus, o restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nėra aiškios ir konkrečios. Taigi apeliantai iš esmės įrodinėja egzistuojant ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus atvejus, kuomet teismas turi atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo apeliacine tvarka nagrinėjamas antrą kartą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo iškelta atsakovui restruktūrizavimo byla, ir perdavęs šį klausimą teismui nagrinėti iš naujo, akcentavo būtinybę nustatyti tikrąją atsakovui priklausančio turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį. Naujam nagrinėjimui buvo pateikti UAB „Molesta“ patikslinti restruktūrizavimo plano metmenys ir kreditorių sąrašas, 2013 m. rugsėjo 30 d. balansas, atliktas atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimas.

29Dėl atsakovo finansinės padėties

30Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, rėmėsi 2012 m. gruodžio 31 d. audituotu balansu, pagal kurį UAB „Molesta“ turėjo 32 521 924 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 299 178 Lt (6 t., 100-104 b. l.), taip pat atsižvelgė į atsakovo pateiktas UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ parengtas turto vertinimo pažymas, kurios įrodo, kad bendra įmonės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto rinkos vertė – 17 276 957 Lt (10 t., 75-99 b. l.). Nustatyta, kad šiame balanse nurodytą turtą (32 521 924 Lt) teismas sumažino 6 786 735 Lt (sprendė, kad debitorių reikalavimai mažintini 3 225 888 Lt, o materialus turtas ir nebaigtos gamybos vertė, atsižvelgiant į turto vertinimo pažymose nurodytus duomenis, mažintina 3 560 847 Lt) ir konstatavo, kad realaus turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis patvirtina bendrovės mokumo problemas.

31Apeliantai atskiruosiuose skunduose kvestionuoja atsakovo pateiktas turto vertinimo pažymas, teigdami, jog jos (pažymos) neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, be to, teismui nebuvo pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Bylos duomenys įrodo, kad UAB „Molesta“ 2013 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui turto vertinimo pažymas ir informavo, jog kai tik gaus iš vertintojų turto vertinimą pagrindžiančius dokumentus, juos nedelsiant pateiks teismui (10 t., 73-74 b. l.). Nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 18 d. vykusio posėdžio metu atsakovo atstovė prašė prijungti prie bylos kompaktinį diską, kuriame buvo dalis vertinimo ataskaitų (10 t., 127 b. l.), tačiau posėdyje dalyvavę tretieji asmenys prieštaravo, kad šie duomenys būtų prijungti, ir teismas jų neprijungė. Iš to galima spręsti, kad apeliantai, teigdami, jog bendrovės turtas įvertintas neteisingai, tikrumoje nesiekė įsitikinti realiai turto verte. Be to, ir patys nepateikė teismui ginčo turto vertinimą paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo neigti byloje esančias turto vertinimo pažymas, kai nėra kitų šią turto vertę paneigiančių įrodymų.

32Patikslintuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad UAB „Molesta“ skolos kreditoriams 2013 m. spalio 1 d. sudarė 15 883 328 Lt (metmenų 11 lapas). Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo kreditorių sąrašu, nes jis nėra tikslus, kai kurios sumos apskaičiuotos be delspinigių. Apelianto UAB „Salgesta“ teigimu, pradelsti 15 883 328 Lt įsipareigojimai turėtų būti padidinti iki 16 735 063,39 Lt.

33Bylos duomenys įrodo, kad tarp įmonės ir kai kurių jos kreditorių vyksta teisminiai ginčai dėl skolų dydžio, todėl tokios skolos, kol jos nepatvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neįtraukiamos į bendrą skolų masę. Pirmosios instancijos teismas teingai nusprendė, kad bankroto ar restruktūrizavimo bylų iškėlimo stadijoje teismas neturi pareigos ir galimybės išspręsti visų bendrovės ir jos kreditorių ginčų dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio. Galutinis kreditorių sąrašas bus nustatytas ir patvirtintas po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kreditorių sąrašo, pateikiamo restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje, tikslumas neturi lemiamos reikšmės išvadai dėl galimybės įmonę restruktūrizuoti. Pažymėtina, kad ne konkretus kuris nors vienas įrodymas, o tik byloje esančių duomenų (įrodymų) viseto įvertinimas leidžia spręsti dėl įmonės galimybės toliau tęsti veiklą ir išvengti bankroto.

34Taigi lyginant pradelstus ir neginčijamus įsiskolinimus kreditoriams tiek su 2012 m. gruodžio 31 d. balansu, tiek su 2013 m. rugsėjo 30 d. balansu matyti, kad įmonės pradelstos skolos (15 883 328 Lt) neviršija pusės balansuose nurodyto turto vertės (pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balansą turto vertė 32 521 924 Lt, pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. balansą – 37 376 352 Lt). Nors pirmosios instancijos teismas įmonės turtą vertindamas pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, jį (turtą) sumažino 6 786 735 Lt (32 521 924 Lt - 6 786 735 Lt) ir konstatavo, kad realaus turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis patvirtina bendrovės mokumo problemas, tačiau pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, nurodęs, kad ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas turi būti aiškinamas neatsietai nuo materialaus pobūdžio sąlygų, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas – įmonė turi turėti laikinų finansinių sunkumų ir nebūti įgijusi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės teisinio statuso (ĮRĮ 4 str. 1 ir 3 p.). Tai reiškia, jog tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011; 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1880/2012; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1436/2013 ir kt.). Vien formalūs pagrindai, dėl kurių gali būti iškelta bankroto byla, taip pat ir vėlavimas išmokėti darbo užmokestį darbuotojams (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.), nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą (pvz., tuo atveju, jei įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1880/2012; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1436/2013; 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl įmonės nemokumo sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinio tyrimo, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1880/2012). Taigi tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Nagrinėjamu atveju, nepaisant nestabilios atsakovo finansinės padėties, matyti, kad bendrovė nėra nutraukusi veiklos, joje šiuo metu dirba 66 darbuotojai. Kartu su patikslintais metmenimis pateiktas sąrašas įrodo, kad atsakovas yra pareiškęs ieškinius teismuose dėl skolų išieškojimo iš įmonės debitorių, taip siekdamas jas atgauti ir padidinti turtą. Per 2013 metus UAB „Molesta“ su dalimi kreditorių sudarė taikos sutartis (6 t., 6-16 b. l.). Bylos duomenys įrodo ir tai, kad atsakovas nėra nutraukęs ūkinės-komercinės veiklos, ją tęsia iki šiol: 2013 m. rugsėjo 12 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „BMT Baltic“ (darbų kaina – 4 020 006 Lt), 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „NT investicijų sprendimai“ (darbų kaina – 26 843 912,13 Lt), 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Asmic“ (darbų kaina – 1 444 573,71 Lt), 2013 m. spalio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį su Molėtų rajono vartotojų kooperatyvu dėl garažų stogo remonto (darbų kaina – 36 166 Lt), 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „Molesta“ ir UAB „BMT Baltic“ sudarė jungtinės veiklos sutartį. UAB „BMT Baltic“, vykdydama jungtinės veiklos sutartį, 2013 m. spalio 30 d. yra pervedusi atsakovui 70 000 Lt avansą (11 t., 19 b. l.). Nors apeliantai teigia, jog paminėtos sutartys sudarytos tik dėl akių, šios aplinkybės nepagrindė įrodymais ir neprašė teismo juos išreikalauti (CPK 177-179 str.). Nepateikė įrodymų ir apie tai, kad įmonės, su kuriais UAB ,,Molesta“ sudariusi paminėtus sandorius, yra neveiklios.

35Bylos duomenys įrodo, kad kreditoriai UAB „Sandė“, UAB „Forestus“, UAB „Dauniškis ir Ko“ sutiko, jog UAB „Molesta“ būtų iškelta restruktūrizavimo byla (6 t., 129-131). AB DnB bankas, susipažinęs su naujais UAB „Molesta“ metmenimis, taip pat sutiko, kad bendrovė būtų restruktūrizuojama (10 t., 1 b. l.).

36Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad UAB „Molesta“ finansinė padėtis nėra gera, turimi įsipareigojimai kreditoriams yra dideli, tačiau, vertinant atsakovo ateities perspektyvas, tai, kad bendrovė vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą, jos ne nutraukusi, nėra pagrindo teigti, jog bendrovė nebus pajėgi per ilgesnį ar trumpesnį laiką atsiskaityti su savo kreditoriais, sumažinti atsiradusius finansinius sunkumus ir išvengti bankroto. Apeliantų teiginys apie atsakovo akivaizdų nemokumą, nesant galimybės įmonę restruktūrizuoti, neįrodytas.

37Bendrovei balansuojant tarp restruktūrizavimo ir bankroto, byloje esančių įrodymų pagrindu prioritetas teikiamas įmonės restruktūrizavimui, taip suteikiant jai šansą veikti ir susidoroti su skolomis. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys paneigia apeliantų teiginį, kad atsakovas yra akivaizdžiai nemokus ir kad nėra galimybės įmonės restruktūrizuoti.

38Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

39Apeliantai teigia, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys nėra realūs ir nepadės išvengti bankroto bylos.

40Visų pirma pažymėtina tai, kad UAB „Molesta“ patikslinti restruktūrizavimo plano metmenys buvo patvirtinti 2013 m. spalio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (9 t., 145 b. l.), todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės atitinka jiems keliamus reikalavimus. Iš pateiktų patikslintų atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad UAB „Molesta“ nurodė finansinių problemų atsiradimo priežastis, įvardijo kokių priemonių ir būdų ketina imtis ar jau ėmėsi įmonės finansiniai padėčiai gerinti: tęs statybos paslaugų teikimo veiklą, šiuo metu sudarė statybos rangos sutartis už daugiau nei 26,7 mln. litų, parduos dalį kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (17 219 466 Lt vertės), nurodyto metmenų 8 priede, o iš gautų pajamų atsiskaitys su kreditoriais, dalį nekilnojamojo turto naudos jungtinės veiklos sutarčiai vykdyti, ketina atsisakyti nepelningos betono ir medienos cechų veiklos, mažmeninės prekybos veiklos ir pan. Iš šių duomenų galima darytina išvadą, kad atsakovo metmenyse nurodytos ekonominės priemonės yra pakankamai konkrečios ir aiškios, jog teismas galėtų iš jų spręsti apie tikėtinai teigiamas atsakovo restruktūrizavimo perspektyvas, kurių nepaneigia apeliantų atskirųjų skundų argumentai. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje pateiktuose atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse išvardintos ekonominės priemonės atitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Pažymėtina, kad svarstant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, apeliantai kaip kreditoriai, nesutikdami su jame nurodytomis ekonominėmis priemonėmis, kurių turiniui vėlesnėje restruktūrizavimo bylos stadijoje yra keliami griežtesni reikalavimai, turės galimybę nepritarti restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui (ĮRĮ 14 str. 3-4 d.).

41Į esminius atskirųjų skundu teiginius atsakyta. Tenkinti apeliacinių skundų juose nurodytais argumentais, kurie, iš esmės grindžiami prielaidomis, nėra pagrindo.

42Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apeliantų atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą.

43Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso338 straipsnio, 308 straipsnio 2 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Priimti apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Betono centras“ atsisakymą nuo atskirojo skundo ir apeliacinį procesą dalyje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Betono centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties nutraukti.

45Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. UAB „Molesta“ generalinis direktorius V. J., vykdydamas bendrovės... 4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi iškėlė UAB... 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi panaikino... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB ,,Molesta“ restruktūrizavimo... 8. Teismas sprendė, kad ieškovas pateikė patikslintus restruktūrizavimo plano... 9. Teismas nesutiko su kreditorių pastebėjimais dėl kreditorių sąrašo... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas, patikslindamas metmenis, pateikė papildomus... 11. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Trečiasis asmuo UAB „Betono centras“ pateikęs dėl teismo nutarties... 13. Trečiasis asmuo UAB „Salgesta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 14. Trečiasis asmuo UAB „Vėsa ir partneriai“ taip pat pateikė atskirąjį... 15. Trečiasis asmuo UAB „Eicore“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 16. Trečiasis asmuo UAB „Cathedral Square Hotel“ taip pat pateikė... 17. Trečiasis asmuo UAB „Salgesta“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo... 18. Trečiasis asmuo UAB „Elme Metall Lithuania“ atsiliepimu į atskiruosius... 19. Atsakovas UAB „Molesta“ atsiliepimu prašo atskiruosius skundus atmesti ir... 20. Trečiasis asmuo AB DnB bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas atskiruosius... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 22. Apeliacinis procesas pagal trečiojo asmens UAB „Betono centras“... 23. CPK 308 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi... 24. Trečiųjų asmenų UAB „Salgesta“ ir UAB „Vėsa ir partneriai“... 25. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės... 26. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant... 27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius... 28. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė... 29. Dėl atsakovo finansinės padėties... 30. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę... 31. Apeliantai atskiruosiuose skunduose kvestionuoja atsakovo pateiktas turto... 32. Patikslintuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad UAB... 33. Bylos duomenys įrodo, kad tarp įmonės ir kai kurių jos kreditorių vyksta... 34. Taigi lyginant pradelstus ir neginčijamus įsiskolinimus kreditoriams tiek su... 35. Bylos duomenys įrodo, kad kreditoriai UAB „Sandė“, UAB „Forestus“,... 36. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 37. Bendrovei balansuojant tarp restruktūrizavimo ir bankroto, byloje esančių... 38. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo... 39. Apeliantai teigia, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys nėra realūs... 40. Visų pirma pažymėtina tai, kad UAB „Molesta“ patikslinti... 41. Į esminius atskirųjų skundu teiginius atsakyta. Tenkinti apeliacinių... 42. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apeliantų atskirųjų skundų... 43. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. Priimti apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Betono centras“... 45. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....