Byla 2-1318/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų kreditorės G. V. ir kreditoriaus Ž. V. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties bankroto byloje Nr. B2-685-154/2014, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo bankrutavusios A. V. įmonės bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ skundas dėl 2014 m. sausio 30 d. vykusio bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių susirinkimo antru ir trečiu darbotvarkės klausimais svarstytų nutarimų projektų patvirtinimo, dalies kreditorių nušalinimo nuo balsavimo arba baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skyrimo (suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, valstybės įmonė Turto bankas, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, A. K., Ž. V., G. V.),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi A. V. įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas kooperatinę bendrovę (toliau – ir KB) ,,Jonas ir sūnūs“ (toliau – ir bankroto administratorius).

42014 m. sausio 30 d. įvyko bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame nebuvo priimti nutarimai nei vienu darbotvarkės klausimu, tarp jų ir dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo (antras ir trečias darbotvarkės klausimai).

5Bankroto administratorius 2014 m. vasario 10 d. padavė skundą, prašydamas nušalinti kreditorius A. K., Ž. V. ir G. V. nuo balsavimo kreditorių susirinkimuose klausimais dėl AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo arba skirti jiems baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, baudą sumokant bankrutavusiai A. V. įmonei; netenkinus prašymo dėl kreditorių nušalinimo arba baudos skyrimo – patvirtinti AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo kainas ir tvarką pagal šį 2014 m.-sausio 30 d. kreditorių susirinkimui pateiktą nutarimo projektą:

6 „ – Įkeistą žemės sklypą 1 ha (unikalus Nr. ( - )), su pastatu – kavine (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), pardavinėti dvejose varžytynėse, pradinę pardavimo kainą padidinant 50 procentų nuo turto vertintojo nustatytos rinkos kainos. Pradinė pardavimo kaina – 240 000 Lt. Antroms varžytynėms pradinę turto pardavimo kainą nustatyti pagal turto vertintojo nustatytą rinkos kainą. Pradinė pardavimo kaina antrose varžytynėse – 160 000 Lt. Nustatyti 3 procentų varžytynių kainos kėlimo intervalą. Neįvykus dvejoms varžytynėms, 15 dienų rinkti komercinius pasiūlymus dėl turto įsigijimo, paskelbus viešai, o surinkus komercinius pasiūlymus, informuoti įkaito turėtoją ir kviesti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo;

7– Įkeistą žemės sklypą 0,0557 ha (unikalus Nr. ( - )) su poilsio nameliu (unikalus Nr.( - )), esančius ( - ) pardavinėti dvejose varžytynėse, pradinę pardavimo kainą padidinant 50 procentų nuo turto vertintojo nustatytos rinkos kainos. Pradinė pardavimo kaina – 135 000 Lt. Antroms varžytynėms pradinę turto pardavimo kainą nustatyti pagal turto vertintojo nustatytą rinkos kainą. Pradinė pardavimo kaina antrose varžytynėse – 90 000 Lt. Nustatyti 3 procentų varžytynių kainos kėlimo intervalą. Neįvykus dvejoms varžytynėms, 15 dienų rinkti komercinius pasiūlymus dėl turto įsigijimo, paskelbus viešai, o surinkus komercinius pasiūlymus, informuoti įkaito turėtoją ir kviesti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo“.

8Pareiškėjas bankroto administratorius nurodė, kad įvykusiose įkeisto turto aštuoniose varžytynėse nedalyvavus nei vienam pirkėjui, 2012 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimas Nr. 7 nutarė įvertinti AB Šiaulių bankui įkeistą turtą už mažiausią pasiūlytą kainą, samdant nepriklausomą turto vertintoją. Įkeistas turtas įvertintas nepriklausomo turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ober-Haus“. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta: kavinės su 1 ha žemės sklypu – 160 000 Lt rinkos vertė; poilsio namelio su 0,0557 ha žemės sklypu – 90 000 Lt rinkos vertė. Nepaisant to, 2013 m. sausio 29 d. kreditorių susirinkime Nr. 8 kreditoriai balsų dauguma (kurią sudarė A. K., Ž. V. ir G. V.) nutarė įkeistą turtą pardavinėti dvejose varžytynėse paskutinėmis pradinėmis kainomis, t. y. 342 950 Lt už kavinę bei 198 550 Lt už poilsio namelį. 2013 m. kovo 13 d, ir 2013 m. kovo 27 d. vykusiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. 2013 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkime Nr. 9 nutarimas dėl įkeisto turto pardavimo, atsižvelgiant į turto vertintojo nustatytą rinkos vertę, nebuvo priimtas dėl kreditorių A. K., Ž. V. ir G. V. nekonkretaus pasiūlymo. Nutarimas dėl įkeisto turto pardavimo nepriimtas ir 2013 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkime Nr. 10. Bankroto administratorius pasiūlė kreditoriams, susirinkimuose balsuojantiems prieš dėl kreditorių susirinkimo biuletenyje pateiktų projektų, iki 2013 m. gegužės 10 d. pateikti raštu bankroto administratoriui motyvuotus pasiūlymus dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. 2013 m. gegužės 10 d. gautas kreditorių A. K., Ž. V. ir G. V. paaiškinimas, pagal kurį sudaryti nutarimo parduoti įkeistą turtą projektai. 2013 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimas Nr. 11 nutarė įkeistą turtą pardavinėti dvejose varžytynėse pradinėmis kainomis, nustatant 342 950 Lt kavinės ir 198 550 Lt poilsio namelio kainą, ir antrosiose varžytynėse pradinės pardavimo kainos nemažinti. Nutarimą balsų dauguma priėmė kreditoriai A. K., Ž. V. ir G. V.. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi 2013 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įkeisto turto pardavimo panaikintas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs A. K., Ž. V. ir G. V. skundus, 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

9Pareiškėjas bankroto administratorius taip pat nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 17 d. kreditorių susirinkime Nr. 12 nutarimas dėl įkeisto turto pardavimo nepriimtas, nes kreditoriai balsavo prieš dėl visų pateiktų nutarimo projektų. Nutarimas nepriimtas dėl kreditorių A. K., Ž. V. ir G. V. nevisiškai užpildyto balsavimo raštu biuletenio. 2013 m. spalio 15 d. kreditorių susirinkime Nr. 13 nutarimas dėl įkeisto turto pardavimo taip pat nepriimtas, kadangi kreditoriai balsavo prieš dėl visų pateiktų nutarimo projektų. Nutarimas nepriimtas kreditoriams A. K., Ž. V. ir G. V. nepateikus kito pasiūlymo. 2013 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkimas Nr. 14 nutarė įkeistą turtą pardavinėti vienose varžytynėse 300 000 Lt kavinės ir 190 000 Lt poilsio namelio pradinėmis kainomis. Nutarimą balsų dauguma priėmė A. K., Ž. V. ir G. V.. 2013 m. gruodžio 10 d. vykusiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. 2014 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkime Nr. 15 nutarimas dėl įkeisto turto pardavimo nepriimtas, pritrūkus balsų daugumos. 2014 m. sausio 30 d. įvyko kreditorių susirinkimas Nr. 16, kuriame nutarimai darbotvarkės klausimais priimti nebuvo. Kreditoriai A. K. ir Ž. V. balsavo prieš dėl nutarimų projektų ir pasiūlyme nenurodė konkrečios pardavimo tvarkos. G. V. taip pat balsavo prieš ir nepateikė jokio pasiūlymo. Kiti kreditoriai (AB Šiaulių bankas, VSDFV Šiaulių skyrius ir valstybės įmonė Turto bankas), kurių reikalavimai sudaro 42,83 procentus nuo dalyvaujančių kreditorinių reikalavimų sumos) balsavo už dėl balsavimo raštu biuletenyje pateiktų nutarimo projektų.

10Pareiškėjas bankroto administratorius nurodė, kad kreditorių susirinkimo nustatytomis kainomis turtas neparduodamas, dėl to tęsiasi A. V. įmonės bankroto byla ir didėja administravimo kaštai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Ž. V. ir G. V. galbūt susiję giminystės ryšiais su įmonės savininku A. V. ir dėl nesuprantamų priežasčių balsuoja prieš dėl balsavimo raštu biuletenyje pateiktų nutarimų projektų, nepateikdami konkrečių ir pagrįstų pasiūlymų, taip galbūt tyčia vilkindami bankroto procedūras. Bankroto administratoriaus įsitikinimu, kreditoriai A. K., Ž. V. ir G. V., turėdami balsų daugumą, balsuodami prieš dėl pateiktų nutarimo projektų, nemažindami turto pardavimo kainų bei pateikdami nekonkrečius pasiūlymus, piktnaudžiauja savo procesinėmis kreditoriaus teisėmis, vilkina bankroto procedūras ir pažeidžia kitų kreditorių interesus.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs“ skundą patenkino iš dalies: patvirtino kreditoriui AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo kainas ir tvarką pagal bankrutavusios A. V. įmonės 2014 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimui pateiktą nutarimo projektą; paskyrė kreditoriams Ž. V., G. V. bei A. K. po 1000 Lt baudos, iš kurios po 500 Lt skyrė bankrutavusiai A. V. įmonei ir po 500 Lt – valstybei, kitus skundo reikalavimus atmetė.

13Teismas nustatė, kad bankrutavusios A. V. įmonės bankroto procedūros tęsiasi jau beveik trejus metus, surengta 16 kreditorių susirinkimų, tačiau AB Šiaulių bankui įkeisto turto niekaip nepavyksta parduoti, išimtinai dėl to, kad kreditorių susirinkimuose nusprendžiama turtą pardavinėti nerealiomis kainomis, kurios beveik 2 kartus viršija nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ nustatytą turto rinkos vertę ir kurios kreditorių susirinkime yra patvirtinamos, balsuojant už išskirtinai kreditoriams A. K., Ž. V. ir G. V., nes jie turi balsų daugumą, t. y. 56,61 procentus balsų. Minėti kreditoriai yra susiję su bankrutavusios įmonės savininku A. V., nes yra ne bankrutavusios A.V. įmonės, o paties įmonės savininko A. V. kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai patvirtinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, nurodant, kad minėti kreditoriai yra savininko A. V. kreditoriai. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, siekdamas nebevilkinti bankroto proceso, atsižvelgdamas į tai, kad turto pardavinėjimas nerealiomis kainomis pažeidžia kitų kreditorių teises ir vilkina bankroto procedūras, nusprendė, kad yra būtinybė patvirtinti AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo kainą ir tvarką pagal 2014 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimui pateiktą nutarimo projektą. Teismas akcentavo, kad, visi kiti kreditoriai, išskyrus su bankrutavusios įmonės savininku A. V. susijusius kreditorius A. K., Ž. V. ir G. V., balsavo už dėl 2014 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimui pateikto nutarimo projekto dėl aptariamo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pateiktame nutarimo projekte siūloma pradinę turto pardavimo kainą padidinti 50 procentų nuo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ nustatytos rinkos kainos. Toks siūlymas teismo pripažintas pagrįstu, atsižvelgus į tai, kad aptariamo turto vidutinė rinkos vertė nustatyta 2012 m. lapkričio 9 d., o šiuo metu nekilnojamojo turto rinka atsigauna ir kainos padidinimas yra tikslingas, siekiant patenkinti kuo didesnę dalį bankrutavusios įmonės kreditorinių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) yra nustatyta įkaito turėtojo teisė, o ne pareiga perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už dėl varžytynėse nustatytos pradinės pardavimo kainos, be to, įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius), o ne bankroto administratorius, gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už dėl varžytynėse nustatytos pradinės pardavimo kainos (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis).

14Teismas pripažino pagrįstais bankroto administratoriaus skundo argumentus, kad kreditoriai Ž. V., G. V. ir A. K. akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, taip siekdami tyčia vilkinti bankroto procedūras, nes byloje nustatyta, jog kreditoriai Ž. V., G. V. ir A. K., turėdami kreditorių balsų daugumą ir realiai žinodami, kad pagal jų siūlomą kainą turto varžytynėse parduoti nepavyksta, nepriklausomai nuo šio turto įvertinimo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“, sistemingai siūlydavo bei priimdavo nutarimus bankrutavusios įmonės turtą parduoti nerealiai didele kaina arba kitaip trukdė visuotiniam kreditorių susirinkimui priimti nutarimus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, akivaizdžiai žinodami, kad turtas yra neapdraustas ir gali būti sunaikintas, t. y. elgdamiesi priešingai bankrutavusios įmonės ir kitų kreditorių interesams, balsavo prieš kitų kreditorių valią ir prieš dėl visų siūlomų bankroto administratoriaus nutarimų projektų dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

15III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Kreditorė G. V. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su atskiruoju skundu, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas neteisingai vertina kreditorių veiksmus ginant savus interesus. Visi kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių susirinkimui, o ne pavieniams kreditoriams suteikta tokia plati kompetencija būtent dėl to, kad vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų yra patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
  2. Priimta nutartimi teismas suteikia bankroto administratoriui neribotus įgaliojimus bankroto procedūroje, nušalinus kreditorius, tapti vienasmenišku administratoriumi.
  3. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pats netinkamai įgyvendino savo įgaliojimus, siekdamas neribotos valdžios bankroto procedūrose ir tokiais veiksmais galbūt siekdamas piktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis. Jis pasinaudojo teismu kaip priemone tuos tikslus įgyvendinti, todėl teismo pripažinimas, kad kreditorė G. V. piktnaudžiauja teisėmis, yra klaidingas.

17Kreditorius Ž. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, identiškais argumentams, nurodytiems G. V. atskirajame skunde.

18Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepime į kreditorės G. V. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimas vyksta nuo 2011 metų spalio mėnesio. Jau yra įvykę 11 varžytynių, tačiau turtas iki šiol nerealizuotas, kadangi kreditoriai nustato akivaizdžiai per dideles paduodamo turto kainas. Nerealias turto kainas nustato A. K., Ž. V. ir G. V., turintys balsų daugumą, bet niekaip nesusiję su įkeistu turtu.
  2. Teismas turi teisę įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338-2012). Šiaulių apygardos teismas, išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad bankroto procesas yra vilkinamas, o kreditoriai Ž. V., G. V. ir A. K. piktnaudžiauja savo teisėmis.
  3. AB Šiaulių bankas, gindamas savo teises, ne kartą kreipėsi su skundais į teismą dėl bankroto proceso vilkinimo bei prašė pripažinti negaliojančiais kreditorių susirinkimo sprendimus, susijusius su įkeisto turto kainos nustatymo klausimais. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi 2013 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įkeisto turto pardavimo panaikintas ir klausimas perduotas iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodytomis nutartimis buvo konstatuota, kad Ž. V., G. V. ir A. K. siūlomos pardavimo kainos yra pernelyg aukštos, dėl ko negalima turto realizuoti ir operatyviai vykdyti užsitęsusį bankroto procesą. Tačiau ir toliau kreditoriai piktybiškai vilkino procesą, nustatydami nerealias turto pardavimo kainas arba balsuodami prieš dėl kitų kreditorių pasiūlymų.
  4. Minėti kreditoriai nesąžiningai naudojasi kreditorių teisėmis, nesivadovauja teisingumo, protingumo, geros moralės principais, savo interesus gina pažeidinėdami kitų kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Įkaito turėtojas AB Šiaulių bankas dėl neteisėtų kreditorių veiksmų patiria nuostolius, nes su juo ilgą laiką neatsiskaitoma. Yra iškilusi grėsmė, kad įkeistas turtas gali būti sunaikintas arba suniokotas.

19Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepime į kreditoriaus Ž. V. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais pagrindiniais argumentais kaip ir atsiliepimas į kreditorės G. V. atskirąjį skundą.

20Bankroto administratorius KB „Jonas ir sūnūs“ atsiliepime į kreditoriaus Ž. V. ir kreditorės G. V. atskiruosius skundus nurodo, kad nėra pagrindo naikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Kreditorius, įgyvendindamas jam suteiktas teises dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, privalo laikytis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, nepažeisti bankrutuojančios įmonės ir kitų kreditorių teisėtų interesų.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje pasisakė, kad aptariamas turtas iš esmės yra vienintelis turtas, iš kurio realiai galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, lėšų prižiūrėti šį turtą ir užtikrinti jo apsaugą nėra, į pastatus buvo kelis kartus įsibrauta, turto būklė blogėja, o per didelės pradinės pardavimo kainos nustatymas pažeidžia kitų kreditorių interesus. Bankroto administratorius pažymi, kad bankroto proceso tikslas kuo greičiau, kuo mažesnėmis administravimo sąnaudomis ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus ir užbaigti bankroto procedūrą, tačiau dėl kreditorių Ž. V., G. V. ir A. K. nustatomų beveik dvigubai didesnių pardavimo kainų negu nepriklausomo turto vertintojo nustatytų rinkos kainų arba balsuojant prieš ir nepateikiant nutarimo projekto, įkeisto turto parduoti nepavyksta.
  3. Kreditorių atskiruosiuose skunduose nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl formaliai remtis šia nutartimi, neišnagrinėjus bylos visumos, negalima.
  4. Teismas netenkino bankroto administratoriaus prašymo dėl kreditorių nušalinimo, todėl, skirtingai nei teigia pareiškėjai, administratoriui nebuvo suteikti neriboti įgaliojimai bankroto procedūroje.
  5. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, o įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei kuo geriau atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto administratorius dėjo visas pastangas, kad turtas būtų parduotas kreditorių Ž. V., G. V. ir A. K. balsų dauguma patvirtintomis kainomis, tačiau pirkėjų neatsirado.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

23Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtinus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punktas nustato, kad iš varžytynių parduodamo įkeisto turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

24Taigi įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 str., 1.8 str., CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, bet ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos ar būdų kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos bendrosios priverstinio vykdymo taisyklės dėl areštuoto turto įkainojimo. Pagal jas antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jei išieškotojas ar skolininkas prieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 3 str. 6 d. ir 681 str. 1 d.).

25Pažymėtina, kad kilus ginčui tarp kreditorių dėl bankroto proceso metu realizuojamo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, teismas, spręsdamas šį viešąjį interesą turintį ginčą privalo būti aktyvus. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo aktyvumas be kita ko pasireiškia ir įpareigojimu dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti įrodymus bei jų išreikalavimu, jeigu esant naujiems įrodymams galima tinkamai apginti bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teises bei teisėtus interesus nedispozityvioje byloje. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1896/2011).

26Susipažinus su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais teismui procesiniais dokumentais galima spręsti, jog tarp bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių (taip pat ir bankroto administratoriaus) yra kilęs ginčas dėl kreditoriaus AB Šiaulių banko naudai įkeisto turto: 1.000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kavinės, kurios unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančių bankrutavusios įmonės savininkui A. V., ir 0,0557 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), poilsio namelio, kurio unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančių A. V. ir J. V.; pardavimo kainos dydžio nustatymo. Kreditoriai Ž. V., G. V. ir A. K. siekia nustatyti žymiai didesnę minėto turto pardavimo kainą, nei siekia kiti kreditoriai ir buvo nustatyta turto vertintojo.

27Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl minėto turto pardavimo tvarkos ir kainos bankrutavusios įmonės kreditoriai svarstė 16-oje kreditorių susirinkimų. Kaip nurodė bankroto administratorius savo skunde ir dėl to ginčo nėra, turtas kreditorių susirinkimų nustatytomis pradinėmis kainomis buvo pardavinėjamas 11-oje varžytynių, tačiau neatsirado nei vieno pirkėjo, norinčio įsigyti minėtą turtą, apie turto pardavimą skelbiama viešai Įmonių bankroto valdymo departamento svetainėje, spaudoje ir internetiniuose puslapiuose reguliariai nuo 2011 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti turtą (5 b. l., 1 t.).

28Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmose varžytynėse 1 ha žemės sklypo su pastatu (kavine) nustatyta kaina siekė 400 000 Lt, o 0,0557 ha žemės sklypo su poilsio nameliu – 220 000 Lt (199-201 b. l., 1 t.), tačiau už tokią kainą parduoti turto nepavyko. Keletą kartų nepavykus parduoti ginčo turtą ir už kreditorių Ž. V., G. V., A. K. kreditorių susirinkimuose balsų dauguma nustatytą sumažintą turto pardavimo kainą: 1 ha žemės sklypą su kavine už 342 950 Lt ir 0,0557 ha žemės sklypą, poilsio namelį už 198 550 Lt (162-174, 176-188b. l., 1 t.); parduodamas turtas pagal 2012 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimą (150-151 b. l., 1 t.) buvo įvertintas nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ ir nekilnojamojo turto rinkos vertė 2012 m. lapkričio 9 d. nustatyta 250 000 Lt dydžio: žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), su pastatu – kavine, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) – 160 000 litų; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), su poilsio nameliu, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) – 90 000 litų (4-8 b. l., 2 t.). Tačiau vėlesniuose kreditorių susirinkimuose balsuojant už dėl ginčo turto pardavimo kainos kreditoriai Ž. V., G. V. ir A. K., turėdami didžiausią balsų skaičių, arba priimdavo nutarimus turtą parduoti už žymiai didesnę, nei nustatyta nepriklausomo turto vertintojo, pardavimo kainą, nemažinant buvusią pardavimo kainą (t. y. atitinkamai už 342 950 Lt ir 198 550 Lt), arba balsuodavo prieš dėl visų pasiūlytų nutarimų projektų. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2118/2013, atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. lapkričio 9 d. turto vertės nustatymo pažymoje turto rinkos vertė nurodyta 250 000 Lt, jokių priešingų įrodymų dėl turto rinkos vertės apeliantai A. K., G. V. ir Ž. V. nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, turtą bandyta parduoti net penkis kartus varžytynėse, tačiau neatsirado pirkėjų, sprendė, jog turtą parduoti už 342 950 Lt ir 198 550 Lt nėra realu, o turto pardavinėjimas nerealiomis kainomis pažeidžia kitų kreditorių teises, vilkina bankroto procedūras (17-19 b. l., 2 t.). Tačiau nepaisant šios apeliacinės instancijos teismo pozicijos, kreditorių susirinkimuose Nr. 12, 13, 14, 15, 16 kreditoriai A. K., G. V. ir Ž. V., turėdami didžiausią balsų skaičių, balsuodavo už nežymiai sumažintą kainą, kurią apeliacinės instancijos teismas pripažino nerealia, arba balsuodavo prieš dėl visų pateiktų nutarimo projektų (46-103 b. l., 1 t.).

29Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2012).

30Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius pareikštu skundu iš esmės siekiama užkirsti kelią per ilgai besitęsiančiai vienintelio bankrutavusios įmonės turto realizavimo procedūrai, t. y. ginčą dėl turto pardavimo kainos išsprendžiant teismine tvarka. Anot bankroto administratoriaus, turto realizavimo procedūros vilkinamos A. K., G. V. ir Ž. V. piktnaudžiaujant kreditoriaus teisėmis.

31Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad kreditoriai A. K., G. V. ir Ž. V. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes turėdami kreditorių balsų daugumą ir piktnaudžiaudami šia padėtimi, ilgą laiką vilkino bankroto procesą bankroto byloje Nr. B2-131-154/2014, iškeltoje A. V. įmonei, t. y. realiai žinodami, kad pagal jų siūlomą kainą turtas varžytinėse jau eilę kartų yra neparduodamas ir, nepriklausomai nuo šio turto įvertinimo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“, sistemingai siūlydavo bei priimdavo nutarimus bankrutavusios A. V. IĮ turtą parduoti nerealiai didele kaina arba kitaip trukdė visuotiniam kreditorių susirinkimui priimti nutarimus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, akivaizdžiai žinodami, kad turtas yra neapdraustas ir gali būti sunaikintas, t. y. elgdamiesi priešingai bankrutavusios įmonės ir kitų kreditorių interesams, balsavo prieš kitų kreditorių valią ir prieš dėl visų siūlomų bankroto administratoriaus nutarimų projektų dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Skundžiama nutartimi teismas taip pat nutarė patvirtinti AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo kainą ir tvarką pagal 2014 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimui pateiktą nutarimo projektą, kaip to prašė bankroto administratorius pareikštu skundu.

32Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju kreditoriai A. K., G. V. ir Ž. V., balsuodami už žymiai didesnę turto pardavimo kainą, nei buvo nustatyta turto vertintojo, piktnaudžiavo savo, kaip kreditorių, teisėmis, svarbu buvo įvertinti jų tokio balsavimo priežastis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu kreditorius A. K. paaiškino, jog, jo nuomone, turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ nustatyta turto vertė per maža. Taigi, teismas turėjo įvertinti, ar tokio kreditoriaus pareiškimas yra pagrįstas, tuo labiau turint omenyje tai, kad realizuojamas ginčo turtas nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims – t. y. individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktinei, o ne pačiai įmonei, kuriai yra iškelta bankroto byla, o A. K., G. V. ir Ž. V. yra ne įmonės, o savininko A. V. kreditoriai. Taigi, teismas, nustatydamas ginčo turto pardavimo kainą, turėjo išsiaiškinti, ar bankroto administratoriaus siūloma patvirtinti turto pardavimo tvarka ir kaina nepažeis jų interesų ir ar yra protinga, objektyviai pagrįsta.

33Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymai, patvirtinantys turto vertę, gali būti ne tik tokio turto įvertinimą galinčių atlikti asmenų dokumentai (turto įvertinimas, atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus), bet ir duomenys apie parduoto arba parduodamo panašaus turto vertes, taip pat kiti įrodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė patvirtinti bankroto administratoriaus siūlomą AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo kainą ir tvarką, yra jau minėto turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta turto rinkos vertė 2012 m. lapkričio 9 d. Kaip paaiškino bankroto administratoriaus atstovas ir patvirtino kreditorius A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, niekas nepageidavo dar vieno turto vertinimo, taip pat nebuvo pateikti kitokie duomenys apie turto vertę.

34Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog esant tarp kreditorių ilgalaikiams nesutarimams dėl ginčo turto pardavimo kainos, UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymos duomenys negali būti laikomi tinkamais ir pakankamais nustatant turto pardavimo kainą dėl to, kad jie yra dvejų metų senumo. Be to, bankroto administratorius teismo posėdžio metu taip pat nesugebėjo detaliai paaiškinti, kodėl pradinę turto pardavimo kainą reikėtų padidinti 50 proc. nuo turto vertintojo nustatytos rinkos kainos, apsiribodamas abstrakčiais paaiškinimais, jog tokiu būdu jis siekė užtikrinti maksimalų visų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Šiuo atveju teismo motyvai, jog toks kainos padidinimas yra protingas dėl to, jog šiuo metu nekilnojamojo turto rinka atsigauna, nėra pakankami. Tuo labiau, kad VĮ Registrų centro svetainės informacinio pobūdžio duomenimis nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 18 800 Lt, o kavinės, kurios unikalus Nr. ( - ) – 14 500 Lt, iš viso 33 300 Lt, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), - 1140 Lt, poilsio namelio, kurio unikalus Nr. ( - ), - 11 000 Lt, iš viso 12 140 Lt. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi patvirtinta žemės sklypo su kavine pradinė pardavimo kaina 240 000 Lt, pradinė pardavimo kaina antrose varžytynėse – 160 000 Lt, žemės sklypo su poilsio nameliu - pradinė pardavimo kaina 135 000 Lt, pradinė pardavimo kaina antrose varžytynėse – 135 000 Lt. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, taigi, neįsitikino, ar bankroto administratoriaus siūloma turto pardavimo kaina ir tvarka dar neužvilkins turto pardavimo dėl galbūt per didelės nustatytos kainos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir 2008 m. gegužės 7 d. žemės sklypo su kavine vidutinė rinkos vertė taip pat buvo palyginti nedidelė – iš viso 49 495 Lt, žemė sklypo su poilsio nameliu (2008 m. birželio 17 dienai) – iš viso 18 922 Lt (žr. išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko).

35Įvertinus tai, kad byloje jokių duomenų, išskyrus UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymą, nėra, o minėta pažyma, kaip minėta, vadovautis nustatant teisingą, protingą bankroto procese parduodamo turto kainą, teismas privalėjo ne tik įvertinti VĮ Registro centre esamus duomenis apie parduodamą turtą, bet ir būti aktyvus renkant papildomus įrodymus – t. y. atsižvelgęs į tai, kad tarp kreditorių nėra bendro sutarimo dėl parduodamo turto kainos ir kad bankroto procesas bei turto realizavimo procedūros užsitęsė per ilgai, pareikalauti iš jų (ypač iš kreditorių A. K., G. V. ir Ž. V.) pateikti duomenis, jų nuomone, patvirtinančius jų siūlomų turto kainų pagrįstumą, arba iškelti klausimą byloje dalyvaujantiems asmenims dėl teismo ekspertizės skyrimo ginčo turto rinkos ir likvidacinei vertei nustatyti, tokiu būdu siekiant išsiaiškinti realizuojamo turto vertę atitinkamai dienai ir užkertant kelią tolesniems ginčams tarp kreditorių. Tačiau teismo posėdžio protokolo garso įrašas patvirtina, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus renkant ginčo tarp kreditorių ir bankroto administratoriaus teisingam išsprendimui reikalingus duomenis, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog byloje nebuvo atskleista ginčo esmė.

36Kadangi pagal esamus duomenis priimti teisingą procesinį sprendimą byloje ginčo klausimais negalima, o apeliacine tvarka iš esmės nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atmesta KB „Jonas ir sūnūs“ skundo dalis, kuria buvo prašoma nušalinti kreditorius A. K., Ž. V. ir G. V. nuo balsavimo kreditorių susirinkimuose klausimuose dėl AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, yra pagrindas panaikinti tik tą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta kreditoriui AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo kaina ir tvarka ir kreditoriams A. K., G. V. ir Ž. V. paskirta bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ir klausimą dėl šios dalies perduoti nagrinėti pirmosios instancijos, t. y. Šiaulių apygardos teismui, iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

38Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta kreditoriui AB Šiaulių bankui įkeisto turto pardavimo kaina ir tvarka ir kreditoriams A. K., G. V. ir Ž. V. paskirta bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ir perduoti klausimą dėl šios dalies nagrinėti Šiaulių apygardos teismui iš naujo.

39Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi A. V. įmonei... 4. 2014 m. sausio 30 d. įvyko bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių... 5. Bankroto administratorius 2014 m. vasario 10 d. padavė skundą, prašydamas... 6. „ – Įkeistą žemės sklypą 1 ha (unikalus Nr. ( - )), su pastatu –... 7. – Įkeistą žemės sklypą 0,0557 ha (unikalus Nr. ( - )) su poilsio nameliu... 8. Pareiškėjas bankroto administratorius nurodė, kad įvykusiose įkeisto turto... 9. Pareiškėjas bankroto administratorius taip pat nurodė, kad 2013 m. rugsėjo... 10. Pareiškėjas bankroto administratorius nurodė, kad kreditorių susirinkimo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo... 13. Teismas nustatė, kad bankrutavusios A. V. įmonės bankroto procedūros... 14. Teismas pripažino pagrįstais bankroto administratoriaus skundo argumentus,... 15. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Kreditorė G. V. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su atskiruoju... 17. Kreditorius Ž. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 18. Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepime į kreditorės G. V. atskirąjį... 19. Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepime į kreditoriaus Ž. V. atskirąjį... 20. Bankroto administratorius KB „Jonas ir sūnūs“ atsiliepime į kreditoriaus... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.... 23. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina... 24. Taigi įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja... 25. Pažymėtina, kad kilus ginčui tarp kreditorių dėl bankroto proceso metu... 26. Susipažinus su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais teismui procesiniais... 27. Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl minėto turto pardavimo tvarkos ir kainos... 28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmose varžytynėse 1 ha žemės sklypo su... 29. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, atsižvelgdamas į... 30. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius pareikštu skundu iš esmės... 31. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad kreditoriai A. K., G. V. ir Ž. V.... 32. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar... 33. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymai, patvirtinantys turto vertę, gali būti... 34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog esant tarp kreditorių... 35. Įvertinus tai, kad byloje jokių duomenų, išskyrus UAB „Ober-Haus“ turto... 36. Kadangi pagal esamus duomenis priimti teisingą procesinį sprendimą byloje... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją, vadovaudamasi... 38. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties dalį,... 39. Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą....