Byla 2-1896/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BSI kompanija“ kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skerbas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Skerbas“ skundas dėl kreditorių komiteto priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BSI kompanija“ bankroto byloje Nr. 2-346-603/2011, tretieji asmenys – AB „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Ektornet Land Lithuania“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bankroto byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su kreditorių komiteto priimtų sprendimų pripažinimu negaliojančiais.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 gegužės 25 d. nutartimi UAB „BSI kompanija“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Pareiškėjas - atsakovo kreditorius E. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BUAB „BSI kompanija” kreditorių komiteto priimtą sprendimą (nutarimą), įtvirtintą 2010 m. birželio 16 d. kreditorių komiteto posėdžio protokole Nr. 1 (darbotvarkės 2.2. a klausimas); 2) pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis 2010 m. rugsėjo 3 d. įvykusias BUAB „BSI kompanija“ priklausančių 9 komercinės paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), turto varžytynes (darbotvarkės 2.2. c klausimas); 3) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 3 d. varžytynių protokolą Nr. 1 (darbotvarkės 2.2. e klausimas). Nurodė, kad bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas prieš tvirtinant pradines turto pardavimo kainas turi būti įvertintas. Taip pat nurodė, kad žemės sklypai nebuvo įvertinti, todėl nustatyta 273 000 Lt + PVM kaina buvo patvirtinta nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, minėti sklypai parduodami kaip vienas objektas, o tokia pardavimo tvarka yra akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįsta, kadangi tokiu būdu mažinamas potencialių pirkėjų skaičius bei turto pardavimo kaina. Akivaizdu, kad žemės sklypai būtų sėkmingiau ir brangiau parduoti kaip atskiri vienetai, nei kaip apjungti. Nurodė, kad žemės sklypų varžytynių nugalėtojas UAB „Ektornet Lithuania“ yra valdomas ir kontroliuojamas tų pačių asmenų, kurie valdo ir AB „Swedbank“, todėl žemės sklypų įsigijimas už ypatingai žemą kainą naudingas tik AB „Swedbank“, o tokiu būdu yra mažinamos kitų kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus.

7Pareiškėjas - atsakovo kreditorius UAB „Skerbas“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais BUAB „BSI kompanija” 2010 m. birželio 16 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolu Nr. 1 įtvirtintus nutarimus, kuriais nutarta: „14 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir 2 inžinerinės infrastruktūros paskirties žemės sklypų, esančių Baldžio (duomenys neskelbtini), nustatyta bendra, kaip vieno objekto, 1 008 218 Lt (+PVM) pardavimo kaina“; „naujai pastatytų 15 butų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatyta bendra, kaip vieno objekto, 2 865 824 Lt (+PVM) pardavimo kaina“ (darbotvarkės 2.2. a ir 2.2 c klausimai). Nurodė, kad priimti sprendimai yra ekonomiškai nepagrįsti, prieštarauja protingumo, teisingumo, ir sąžiningumo principams bei pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tokia pardavimo tvarka (kai tam tikri atskiri objektai, turintys atskirus individualius unikalius numerius, yra parduodami apjungti) akivaizdžiai yra ekonomiškai nepagrįsta, kadangi tokiu būdu yra mažinamas potencialių pirkėjų skaičius bei turto pardavimo kaina. Sklypai ir butai būtų sėkmingiau parduoti kaip atskiri vienetai, o ne apjungti.

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. nutartimi sujungė civilines bylas pagal E. M. ir UAB „Skerbas“ skundus.

9Atsakovas BUAB „BSI kompanija“ pateikė atsiliepimus į skundus ir prašė skundus atmesti. Nurodė, kad 2010 m. birželio 16 d. įvykusio BUAB „BSI kompanija“ kreditorių susirinkimo priimti nutarimai nepažeidė jokių Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimų, turto pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimo procedūros nebuvo pažeistos, todėl tenkinti skundus nėra pagrindo.

10Tretysis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimus į kreditorių skundus ir prašė skundus atmesti. Nurodė, kad nėra draudžiama kreditoriams nuspręsti pardavinėti nekilnojamąjį turtą komplekse. Pažymėjo, kad pavieniai pirkėjai beveik nesidomi žemės sklypais su nesutvarkyta infrastruktūra, todėl bandymas pardavinėti pavienius žemės sklypus būtų netikslingas ir neekonomiškas, užtęstų bankroto procedūrą. Be to kreditorių komitetas turi teisę nustatyti parduodamų nekilnojamojo turto objektų kainą, užsakinėti turto vertinimą, jei absoliuti dauguma kreditorių sutaria dėl pardavimo kainos. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti kreditorių komiteto nustatytų turto pardavimo iš varžytynių kainų pagrįstumu ir atitikimu rinkos kainoms.

11Tretysis asmuo UAB „Ektornet Lithuania“ prašė E. M. skundą atmesti. Nurodė, kad E. M. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nustatyta pradinė kaina yra nepagrįsta, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi kreditorių skundus atmetė. Teismas sprendė, kad nepagrįsti argumentai, jog prieš tvirtinant pradines turto pardavimo kainas, turtas turi būti įvertintas. Nurodė, kad Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punktas kreditorių susirinkimui (komitetui) suteikia plačias teises, susijusias su įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais. Pagal Aprašo 7 punktą pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Tačiau teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant šias kainas. Teismas nustatė, kad AB „Swedbank“ įkeisto nekilnojamojo turto siūlomos pradinės pardavimo iš varžytynių kainos buvo pateiktos kreditorių komitetui, kuris absoliučia balsų dauguma jas patvirtino. Įvertinęs skundžiamo kreditorių komiteto protokolą, teismas nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų, leidžiančių pripažinti kreditorių komiteto nutarimus negaliojančiais.

14Pasisakydamas dėl kreditorių komiteto sprendimo parduoti atskirus nekilnojamojo turto objektus kaip vieną apjungtą objektą teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas ir Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas nedraudžia kreditoriams nuspręsti pardavinėti keletą nekilnojamojo turto objektų kaip vieną kompleksą. Teismas pažymėjo, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis yra kur kas didesnė galimybė, kad nurodytus sklypus ir butus nupirks vienas pirkėjas, negu pavieniai pirkėjai, nes pavienių žemės sklypų prekyba beveik sustojusi, pavieniai pirkėjai nesidomi žemės sklypais su nesutvarkyta infrastruktūra, todėl toks bandymas pardavinėti nekilnojamojo turto objektus būtų netikslingas ir neekonomiškas, užtęstų bankroto procedūras. Be to teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, teigdami, jog parduodant nekilnojamąjį turtą kaip atskirus objektus atsirastų galimybė brangiau parduoti bankrutuojančios įmonės turtą, nepateikia jokių šiuos motyvus pagrindžiančių įrodymų, susijusių su rinkos analize ar konkrečiais analogiškais pardavimais.

15III. Atskirojo skundo argumentai

16Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Skerbas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria skundas buvo atmestas ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais kreditorių komiteto 2010 m. birželio 16 d. sprendimus (nutarimus), įtvirtintus kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 1 darbotvarkės 2.2. a ir 2.2 c klausimais. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

171) ĮBĮ nenumato kokių nors kriterijų (privalomos turto vertinimo procedūros ir pan.), kuriais remiantis kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas privalėtų vadovautis, priimant sprendimus dėl turto pardavimo kainos patvirtinimo. Nei ĮBĮ, nei aprašas nenustato nekilnojamojo turto kainos patvirtinimo metodikos, todėl turi būti vadovaujamasi bendraisiais civilinės teisės principais, atsižvelgiant į viešo intereso egzistavimą bankroto bylose. Kadangi šiuo atveju kreditorių susirinkimo sprendimas dėl turto pardavimo ir kainų patvirtinimo yra sudėtinė bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pirkimo – pardavimo sandorio dalis, kreditorių komitetas privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Priimti kreditorių komiteto nutarimai darbotvarkės 2.2. a ir 2.2 c klausimais yra ekonomiškai nepagrįsti, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus.

182) Pardavimo tvarka, kai tam tikri atskiri objektai, turintys atskirus individualius numerius, yra parduodami apjungti, yra akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįsta, nes tokiu būdu yra mažinamas potencialių pirkėjų skaičius bei turto pardavimo kaina. Gyvenamosios paskirties žemės sklypai ir butai būtų sėkmingiau parduoti kaip atskiri vienetai, nei kaip apjungti. Mažas potencialių pirkėjų skaičius reiškia, kad kaina varžytynėse nebus didinama, o tai tiesiogiai susiję su BUAB „BSI kompanija“ kreditorių teisėmis ir teisėtais interesais.

193) Minėti kreditorių komiteto sprendimai mažina kitų kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, pažeidžia kitų kreditorių teises, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes žemės sklypai ir butai yra įkeisti AB „Swedbank“, todėl visos pajamos, gautos iš žemės sklypų ir butų pardavimo, bus skirtos atsiskaityti su AB „Swedbank“. Ir tik jei gautos pajamos iš turto pardavimo viršytų AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo dydį, skirtumas būtų skirtas atsiskaityti su kitais BUAB „BSI kompanija“ kreditoriais.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Byloje sprendžiama, ar atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo UAB „Skerbas“ skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta 14 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos bei 2 inžinerinės infrastruktūros paskirties žemės sklypus, kuriems nustatyta hipoteka, taip pat įkeistą pastatą, kuriame yra 15 butų, parduoti iš varžytynių kaip vientisus objektus už hipotekos kreditoriaus pasiūlytas kainas.

22Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtinus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 7 punktas nustato, kad iš varžytynių parduodamo įkeisto turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Jei įmonėje sudaromas kreditorių komitetas, jis iš esmės turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kreditorių susirinkimas, t. y. kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų (ĮBĮ 25 str. 2, 3 d.).

23Taigi įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 str., 1.8 str., CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, bet ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos ar būdų kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos bendrosios priverstinio vykdymo taisyklės dėl areštuoto turto įkainojimo. Pagal jas antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jei išieškotojas ar skolininkas prieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 3 str. 6 d. ir 681 str. 1 d.).

24Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Jeigu pardavus konkretų turtą dalimis bankrutuojanti įmonė gautų daugiau lėšų, negu jo pardavimo kaip vientiso objekto atveju, kreditoriai turėtų pasirinkti turto perleidimo dalimis būdą. Koks iš šių būdų yra naudingesnis bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams, nustatoma įvertinus duomenis, susijusius su turto perleidimo rinkos verte. Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 183, 185 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1587/2011). Spręsdamas šį ginčą viešąjį interesą turinčioje bankroto byloje, teismas yra aktyvus. Teismo aktyvumas be kita ko pasireiškia ir įpareigojimu dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti įrodymus bei jų išreikalavimu, jeigu esant naujiems įrodymams galima tinkamai apginti bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teises bei teisėtus interesus nedispozityvioje byloje. Šios taisyklės taikomos ir tada, kai nutarimą dėl turto pardavimo iš varžytynių priima kreditorių komitetas, jeigu jam kreditorių susirinkimas neuždraudė spręsti šio klausimo (ĮBĮ 23 str. 2 p., 25 str. 3 d.).

25Bankrutuojančios įmonės kreditoriai tik išsiaiškinę, kuriuo būdu pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą - dalimis ar kaip vientisą objektą bus gauta daugiau lėšų, turėtų spręsti dėl šio turto tolesnio teisinio likimo. Kreditoriai turėtų pasirinkti tą būdą, kuriuo pardavus turtą, būtų gauta daugiau lėšų. Ar didesnę turtinę naudą bankrutuojanti įmonė, o tuo pačiu ir jos kreditoriai gaus pardavus nekilnojamąjį turtą dalimis, ar kaip vientisą kompleksą, kreditorių susirinkimas ar komitetas turėtų spręsti esant konkretiems duomenims apie šių objektų, parduodant juos skirtingais būdais, rinkos vertes. Įrodymai, patvirtinantys turto vertę, gali būti ne tik tokio turto įvertinimą galinčių atlikti asmenų dokumentai (turto įvertinimas, atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus), bet ir duomenys apie parduoto arba parduodamo panašaus turto vertes, taip pat kiti įrodymai. Tuo atveju, kai kreditorių komitetas nutarė didelės vertės įkeistą turtą parduoti kaip vientisą objektą, nesant turto įvertinimo dokumentų nei dėl turto pardavimo dalimis rinkos vertės, nei dėl jo pardavimo kaip vientiso objekto, rinkos vertės, negalima laikyti, kad nustatyta pardavimo kaina, kurią pasiūlė pats hipotekos kreditorius, yra teisinga, atitinka įmonės bei visų jos kreditorių teisėtus interesus. Tik atlikus turto, kaip vientiso objekto, bei turto, parduodamo dalimis, rinkos įvertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus arba gavus kitų parduodamo turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, galima spręsti dėl įmonei ir visiems jos kreditoriams tinkamiausio pardavimo būdo bei kainos.

26Nagrinėjamu atveju atsakovo kreditorių komitetas 2010 m. birželio 16 d. įvykusiame posėdyje priėmė nutarimą darbotvarkės 2.2. a klausimu ir nutarė parduoti atsakovo 14 mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos bei 2 inžinerinės infrastruktūros paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriems nustatyta hipoteka, iš varžytynių kaip vientisą objektą už hipotekos kreditoriaus pasiūlytą pradinę kainą (1 008 218 Lt + PVM). Tą pačią dieną atsakovo kreditorių komitetas priėmė nutarimą ir darbotvarkės 2.2. e klausimu ir nutarė parduoti atsakovo įkeistą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra 15 butų, iš varžytynių kaip vientisą objektą už hipotekos kreditoriaus pasiūlytą kainą (2 865 824 Lt + PVM, b.l. 5-8).

27Kolegijos nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netenkino apelianto – ne kreditorių komiteto nario skundo dėl tokių atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais patvirtintas įkeisto turto pardavimo būdas bei turto kaina. Nei kreditorių komiteto nariai, nei atsakovo bankroto administratorius, turintis ginti tiek įmonės, tiek kreditorių interesus, neatliko ir nereikalavo atlikti turto, jei jis būtų parduodamas kaip vientisas objektas ar dalimis, įvertinimą tam, kad būtų nustatyta jo rinkos vertė, taip pat nesiekė, kad turto pardavimo skirtingais būdais įvertinimas būtų atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ar kad būtų surinkti kiti patikimi įrodymai apie turto vienetų bendrai ar kiekvieno atskirai rinkos vertes. Nesant duomenų apie tai, kuriuo būdu – dalimis ar kaip vientisais objektais bus naudingiau parduoti atsakovo turtą iš varžytynių, nebuvo pagrindo nutarti dėl pardavimo būdo ir kainos. Juo labiau, kad šiuo atveju įkeisto turto, kurį nutarta parduoti iš varžytynių, kainą pasiūlė hipotekos kreditorius, t. y. asmuo, kurio reikalavimų patenkinimas užtikrintas iš varžytynių parduodamo turto įkeitimu, dėl ko jis gali neturėti intereso siekti aukščiausios turto pardavimo kainos (Aprašo 31 punktas, CPK 745 str. 1 d., ĮBĮ 33 str. 5 d.).

28Pirmosios instancijos teismas viešąjį interesą turinčioje byloje nebuvo aktyvus, nereikalavo, kad į bylą būtų pateikti duomenys apie turto rinkos vertę, parduodant jį kaip vientisą objektą bei dalimis. Tokiu būdu nebuvo atskleista ginčo, kurio nagrinėjimas užtruko nepagrįstai ilgai, esmė, o pagal esamus duomenis priimti teisingą procesinį sprendimą byloje ginčo klausimais negalima. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl atsakovo kreditorių komiteto 2010 m. birželio 16 d. įvykusiame posėdyje priėmtų nutarimų darbotvarkės 2.2. a ir 2.2 c klausimais perduotinas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.). Spręsdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų pareikalauti, kad atsakovo bankroto administratorius operatyviai organizuotų įkeisto ir iš varžytynių parduodamo ginčo turto, parduodant jį dalimis bei kaip vientisą objektą, įvertinimą (ĮBĮ 31 str. 2 p.), taip pat išsiaiškinti, ar atsakovo kreditorių komitetas nėra priėmęs naujų nutarimų šiais klausimais.

29Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Bankroto byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 gegužės 25 d. nutartimi UAB „BSI... 6. Pareiškėjas - atsakovo kreditorius E. M. kreipėsi į teismą su skundu,... 7. Pareiškėjas - atsakovo kreditorius UAB „Skerbas“ pateikė teismui... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. nutartimi sujungė civilines... 9. Atsakovas BUAB „BSI kompanija“ pateikė atsiliepimus į skundus ir prašė... 10. Tretysis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimus į kreditorių skundus... 11. Tretysis asmuo UAB „Ektornet Lithuania“ prašė E. M. skundą atmesti.... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi kreditorių skundus... 14. Pasisakydamas dėl kreditorių komiteto sprendimo parduoti atskirus... 15. III. Atskirojo skundo argumentai... 16. Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Skerbas“ prašo panaikinti Vilniaus... 17. 1) ĮBĮ nenumato kokių nors kriterijų (privalomos turto vertinimo... 18. 2) Pardavimo tvarka, kai tam tikri atskiri objektai, turintys atskirus... 19. 3) Minėti kreditorių komiteto sprendimai mažina kitų kreditorių galimybes... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 21. Byloje sprendžiama, ar atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios... 22. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina... 23. Taigi įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja... 24. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms... 25. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai tik išsiaiškinę, kuriuo būdu... 26. Nagrinėjamu atveju atsakovo kreditorių komitetas 2010 m. birželio 16 d.... 27. Kolegijos nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netenkino apelianto... 28. Pirmosios instancijos teismas viešąjį interesą turinčioje byloje nebuvo... 29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,... 31. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir...