Byla 1A-262-350/2016
Dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas :

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Algirdas Gaputis, teisėjai Donatas Jatužis ir Valdas Meidus,

2sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

3dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,

4gynėjui advokatui V. B.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas :

6- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 281 straipsnio 6 dalį - laisvės atėmimu ketveriems metams;

7- pagal BK 144 straipsnį - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir R. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams trims mėnesiams bausmė.

9Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2015 m. spalio 31 d.

10Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

121. R. K. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. spalio 29 d., apie 14 val., Utenos r., T. sen., kelio T.- S. – D. 2,150 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,89 ‰ promilių girtumas), vairuodamas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, taip pat nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas bei vietovės reljefą, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, ir nuvažiavęs nuo kelio į griovį apvirto. Eismo įvykio metu dėl patirtų kūno sužalojimų mirė keleivis D. M..

132. Be to, jis 2015 m. spalio 29 d., apie 14val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Utenos r., T. sen., kelio T.- S.-D. 2.150 km., automobiliu “VW Passat”, valst. Nr. ( - ) sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai buvo sužalotas kartu važiavęs keleivis D. M. ir turėdamas pareigą rūpintis šiuo sužeistu keleiviu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jo gyvybei bei nesiėmė reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba bei neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

143. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 144 straipsnį, prašo šioje dalyje nuosprendį panaikinti ir jį iš kaltinimo pagal BK 144 straipsnį išteisinti, arba jo veiką šioje dalyje perkvalifikuoti į pasikėsinimą, o likusioje dalyje nuosprendį pakeisti, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

153.1 Apeliantas nurodo, kad kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje neneigia, tačiau viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad po eismo įvykio dėl patirto šoko nebepamena savo veiksmų ir nežino, kur tuo metu buvo kartu su juo važiavęs D. M., apie jo mirtį sužinojo tik po giminaičio skambučio. Atkreipia dėmesį, kad žuvusiojo kūnas gulėjo daugiau nei 22 m. atstumu nuo automobilio ir priešingoje automobilio pusėje, nei po įvykio link namų pasuko jis ( apeliantas), todėl nueidamas iš įvykio vietos jo nematė, išlipęs pagalbos šauksmo ar dejonių negirdėjo, bei mano, kad D. M. tuo metu jau buvo miręs, todėl suteikti pagalbos nebebuvo kam. Tyčios palikti nukentėjusį įvykio vietoje neturėjo, todėl prašo jį dėl šio nusikaltimo išteisinti, arba kvalifikuoti jo veiksmus kaip pasikėsinimą padaryti veiką ir tuo pagrindu skirti švelnesnę bausmę.

163.2 Pažymi, kad dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo D. M., gailisi, tačiau tokius jo veiksmus išprovokavo žuvusysis, paduodamas automobilio raktelius ir prašydamas parvežti į namus. Abu tuo metu buvo neblaivūs. Šiuo metu gyvena su senyvo amžiaus motina, kuriai reikalinga pagalba ir priežiūra, šiuo metu įsidarbino, anksčiau teistas nebuvo, po įvykio padarė išvadas dėl savo elgesio ir visiškai atsisakė alkoholio, atsiprašė žuvusiojo artimųjų, atsakomybės nevengia, tačiau mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes paskyrus realią bausmę praras galimybę dirbti, rūpintis motina, kai tuo tarpu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, atidėjus bausmės vykdymą, padėtų greičiau atsikratyti žalingų įpročių, ribos elgesį, kartu turės auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį.

174. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

185. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

196. Apeliantas neneigia kaltės padaręs veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje ir ginčija teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 144 straipsnį, prašo šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį arba perkvalifikuoti šią veiką į pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, todėl skundą nagrinėjantis teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

207. BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. padariniai nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai. BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turėdamas galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajam, jam nepagelbėja, kartu turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ar pats jam sukėlęs šį pavojų. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigą rūpintis ar kuriam jis sukėlė pavojų yra (galbūt yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja.

217.1 Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis nusikaltimas gali pasireikšti ir tuo, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, pasišalina iš įvykio vietos, taip palikdamas nukentėjusįjį be pagalbos. Šiuo atveju aplinkybė, kad eismo įvykį padarė ir iš jo pasišalino palikdamas be pagalbos nukentėjusįjį kaltininkas, apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nepaneigia jo tyčios ir kartu nešalina tokio asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 144 straipsnį nepriklausomai nuo girtumo laipsnio ( BK 19 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę ( pvz. kasacinio teismo nutartis 2K-250/2014).

227.2 Apeliantas neneigia, kad įvykio metu buvo neblaivus ir po jo sukelto eismo įvykio paliko kartu su juo važiavusį D. M. įvykio vietoje, tačiau teigia, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, nes jis tuo metu buvo šoko būsenoje, savo veiksmų nepamena, nukentėjusiojo nematė, išlipęs iš automobilio pagalbos šauksmo ar dejonių negirdėjo, bei mano, kad D. M. tuo metu jau buvo miręs, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tokie jo argumentai dėl tyčios jo veiksmuose neatitinka byloje ištirtų įrodymų visumos.

237.3 Byloje nustatyta, kad apeliantas įvykio metu buvo viename, apelianto vairuotame, automobilyje kartu su D. M., ir sukėlęs eismo įvykį, turėjo pareigą šiam padėti, tačiau to nepadarė, o palikęs įvykio vietą ir nepasirūpinęs, ir net nepasidomėjęs kartu buvusio asmens būkle, neiškvietęs specialiųjų tarnybų, parėjo į namus. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nuteistajam po įvykio užfiksuoti nubrozdinimai abiejose alkūnėse ir kraujosruva dešinėje alkūnėje, šie sužalojimai nežymūs, įvykio metu jis nebuvo praradęs sąmonės, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nesuvokė situacijos rimtumo ir savo pareigos padėti kartu važiavusiam asmeniui, priešingai, jo veiksmai – pasišalinimas iš įvykio vietos, rodo, kad jis suprato padaręs eismo įvykį, žinojo, kad su juo automobilyje važiavo kitas asmuo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikinti, jog jam, įvykio metu iškritusiam iš automobilio, pagalba nereikalinga, ar jau nebereikalinga, prie jo nepriėjo ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas įvykis įvyko šviesiu paros metu, nukentėjusysis po įvykio nors ir nuskriejo nuo sustojusio automobilio apie 22 metrus, tačiau jis gulėjo pievoje, kurioje žolė buvo nupjauta ir, kaip matyti iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančių nuotraukų, apeliantui niekas netrukdė nukentėjusįjį matyti. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis R. K., sukėlęs pavojų nukentėjusiojo D. M. gyvybei ir turėdamas pareigą jam padėti, šios pareigos sąmoningai nevykdė.

247.4 Minėta, kad apeliantui nustatytas fiziologinis girtumas, kuris, suprantama, įvykio metu apsunkino jo mastymą, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės už apsvaigimo būsenoje padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio ir nepaneigia jo tyčinės kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, padarymo, tačiau iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad D. M. mirtis dėl jam įvykio metu padarytų sužalojimų galėjo įvykti staiga po sužalojimų padarymo ( b.l. 52-56). Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir apelianto parodymai, kad po eismo įvykio išlipęs iš automobilio ir pasišalindamas iš įvykio vietos pagalbos šauksmo ar dejonių negirdėjo, kas rodo, kad D. M. tuo metu galimai jau buvo miręs, tačiau apeliantas tuo net neįsitikino. Tokiu atveju aplinkybė, kad pagalbos asmeniui nebereikėjo dėl to, jog nukentėjęs jau buvo miręs, bet kaltininkas apie tai nežinojo, nes nesiėmė priemonių apie tai sužinoti, atsakomybės nešalina, nes, vadovaujantis BK 22 straipsnio 2 dalimi, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą. Dėl to nuosprendžio dalis dėl R. K. nuteisimo pagal BK 144 straipsnį keičiama, jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 144 straipsnį perkvalifikuojant į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį.

257.5 BK 54 straipsnyje nurodyta, kad skiriant bausmę be kitų šiame straipsnyje paminėtų aplinkybių atsižvelgiama ir į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl nustačius, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje nuteistasis nebaigė, tai yra tik pasikėsino ją padaryti, ši jo veika kilusioms pasekmėms įtakos neturėjo, švelnintina ir jam už šį nusikaltimą paskirtoji bausmė, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje.

267.6 Bylos duomenimis R. K. anksčiau neteistas, skundą nagrinėjančiam teismui pateikė duomenis apie tai, kad įsidarbino, baustas administracine tvarka, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu, psichiatro ar priklausomybių įskaitose neregistruotas, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką, numatytą 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 144 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam už šią padarytą veiką skirtinas laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimus. Esant šioms aplinkybėms nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BK 228 straipsnio 1 ir 2 punktai).

278. Apeliantas taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

288.1 BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus <…> , teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo.

298.2 BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už tyčinius, išskyrus labai sunkius, nusikaltimus; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiklosčiusią teismų praktiką teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi išnagrinėti aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

308.3 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės.

318.4 Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantas R. K. iki eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus ir po to, suvokdamas, kad yra neblaivus, be to, dar ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, sėdo prie vairo suprasdamas, kad tuo šiurkščiai pažeidžia KET.

328.5 Pažymėtina, kad automobilio vairavimas ir taip yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo, oro sąlygas ir pan. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk vairuojantis transporto priemonę asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi, ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, dar ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tai daro, pažeidžia kitus KET reikalavimus ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus ir turintis teisę vairuoti vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmės, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.

338.6 Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo R. K. padarytas KET pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, bei neblaivus, po eismo įvykio jo kraujyje buvo rasta net 2,89 promilės etilo alkoholio, o tai rodo didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, važiuodamas keliu, buvo ypač neatidus, nes nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir apvirto, dėl ko žuvo kartu su juo važiavęs D. M., po ko dar pabėgo iš įvykio vietos nesuteikęs pagalbos kartu važiavusiam asmeniui. Tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys ne tik elementarias atsargumo taisykles, bet ir žmogiškumo normas. Be to, pažymėtina, kad, kaip minėta, šie nuteistojo veiksmai sukėlė neatitaisomas pasekmes, žuvo žmogus. Taip pat iš bylos duomenų (b.l. 119-122) matyti, kad praeityje R. K. yra ne kartą baustas už tai, kad vairavo transporto priemones būdamas neblaivus. Teismų praktikoje atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nėra pagrindo daryti išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo (pvz. nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-271/2010, 2K-530/2011Nr. 2K-433/2011).

348.7 Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas R. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje ir asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas galimas vidurkis. Atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, nėra pagrindo. Šioje dalyje R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

35Teismas, vadovaudamasis BPK BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

36Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendį :

37R. K. nusikalstamą veiką, dalyje iš BK 144 straipsnio perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį ir šioje dalyje paskirti bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

38Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 144 straipsnį paskirta laisvės apribojimo bausme iš dalies bausmes sudedant ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams dviems mėnesiams.

39Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas... 2. sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,... 4. gynėjui advokatui V. B.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 6. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 281 straipsnio... 7. - pagal BK 144 straipsnį - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės... 9. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino... 10. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, bausmės... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. 1. R. K. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. spalio 29 d., apie 14 val., Utenos... 13. 2. Be to, jis 2015 m. spalio 29 d., apie 14val., būdamas apsvaigęs nuo... 14. 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. skundžia Utenos rajono apylinkės... 15. 3.1 Apeliantas nurodo, kad kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK... 16. 3.2 Pažymi, kad dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo D. M., gailisi,... 17. 4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 18. 5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 19. 6. Apeliantas neneigia kaltės padaręs veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6... 20. 7. BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs... 21. 7.1 Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis nusikaltimas gali... 22. 7.2 Apeliantas neneigia, kad įvykio metu buvo neblaivus ir po jo sukelto eismo... 23. 7.3 Byloje nustatyta, kad apeliantas įvykio metu buvo viename, apelianto... 24. 7.4 Minėta, kad apeliantui nustatytas fiziologinis girtumas, kuris,... 25. 7.5 BK 54 straipsnyje nurodyta, kad skiriant bausmę be kitų šiame... 26. 7.6 Bylos duomenimis R. K. anksčiau neteistas, skundą nagrinėjančiam... 27. 8. Apeliantas taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti... 28. 8.1 BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės... 29. 8.2 BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas... 30. 8.3 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais... 31. 8.4 Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantas R. K. iki eismo įvykio... 32. 8.5 Pažymėtina, kad automobilio vairavimas ir taip yra gana rizikinga veikla,... 33. 8.6 Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo R. K. padarytas KET pažeidimas... 34. 8.7 Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas R. K. bausmę, pirmosios... 35. Teismas, vadovaudamasis BPK BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,... 36. Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendį... 37. R. K. nusikalstamą veiką, dalyje iš BK 144 straipsnio perkvalifikuoti į BK... 38. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b... 39. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....