Byla 2K-530/2011
Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

3Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5G. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., apie 11.50 val., Prienuose, Vytauto g., prie namo Nr. 4, vairuodamas techniškai netvarkingą, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jam pačiam priklausantį automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 238 punktą, nurodantį, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, 3 priedo 1.1 punktą, nurodantį, kad siaura ištisinė kelio ženklinimo linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, 37 punktą, nurodantį, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, t. y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, prieš pėsčiųjų perėją lenkė automobilį „Mitsubishi“, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį R. R., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

6Nuteistasis G. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartį, o Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymą atidėti.

7Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, nenustatydamas jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam padarytą žalą jis atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, su juo susitaikė, todėl šis jokių pretenzijų jam neturėjo ir civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo jis atlygino iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios. Dėl to darytina išvada, kad jis nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino ir tai turėjo būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kasatoriaus nuomone, įvertinus aplinkybes, kad anksčiau jis nebuvo teistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad yra pagrindas nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti.

8Atsiliepimu prokuroras prašo nuteistojo G. V. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartį ir pripažinti G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį prokuroras siūlo palikti nepakeistą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo G. V. už nukentėjusiojo gydymą buvo priteisti 1492,10 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šią pinigų sumą nuteistasis G. V. sumokėjo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga; Išvadų 14 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nenustatydamas G. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Darytina išvada, kad teismo nutartis turi būti pakeista, nustatant G. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9Prokuroro nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai netaikė G. V. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Be kitų aplinkybių, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Bylą nagrinėję teismai šių reikalavimų nepažeidė. Visų pirma, vertindami G. V. įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismai atsižvelgė, kad nuteistasis šią veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET, t. y. transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, vairavo transporto priemonę, kurios eksploatacija dėl neatliktos techninės apžiūros buvo uždrausta. Automobilis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nebuvo draustas. Priimant sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikšmingos ir nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės. Nukentėjusysis R. R. buvo patrenktas pėsčiųjų perėjoje, nuteistajam G. V. nesaugiai lenkiant kitą transporto priemonę. Vertinant nuteistojo asmenybę, reikšminga tai, kad jis anksčiau du kartus buvo baustas už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir dėl šių pažeidimų jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nepaisydamas to, nuteistasis G. V. toliau darė administracinius teisės pažeidimus, t. y. neturėdamas teisės vėl vairavo transporto priemones ir už tai ne kartą buvo baudžiamas administracine tvarka. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos G. V. nedarė teigiamo poveikio, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonės, vėl sėdo ją vairuoti, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį su sunkiais padariniais. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nepadarė išvadų iš savo ankstesnio elgesio ir nėra linkęs taisytis. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad bausmės vykdymo atidėjimas G. V. negali būti taikomas, nes neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda siekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, tarp jų ir tikslo apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

10Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatymo

12BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nustatyti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tada, kai kaltininkas atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Šiuo atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią padarytos ir priteistos žalos dalį (kasacinės bylos Nr. 2K- 437/2007, 2K- 420/2007).

13Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis G. V. su nukentėjusiuoju R. R. susitaikė ir žalą jam atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37-38, 39, 93). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 1492 Lt civilinį ieškinį už R. R. sveikatos priežiūros paslaugas G. V. pavedimu atlygino kitas asmuo iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios (b. l. 120-122). Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatydamas G. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą, netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ši klaida taisytina nustatant šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą.

14Dėl paskirtos bausmės ir pagrindo atidėti bausmės vykdymą

15BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodoma, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą įvertinti kiekvienos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės reikšmę, motvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio. G. V. veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Už šią veiką numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios maksimalus dydis yra šešeri metai. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties matyti, kad G. V. už įvykdytą nusikaltimą buvo paskirta žymiai švelnesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės, todėl dar daugiau švelninti paskirtą bausmę dėl nustatytos naujos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra pagrindo.

16Nėra pagrindo ir atidėti bausmės vykdymo. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Išnagrinėjusi bylos duomenis, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010,

172K-188/2009, 2K-271/2010). G. V. yra nuteistas už veiką, kuria šiurkščiai pažeistos elementarios atsargumo taisyklės. Po to, kai iš jo už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio buvo atimta teisę vairuoti transporto priemones, G. V. vėl, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, sustojus priekyje važiavusiems automobiliams, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo ir jį partrenkė, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš esmės tik dėl laimingo atsitiktinumo šiuo atveju nekilo dar sunkesni negrįžtami padariniai. Nuteistasis G. V. anksčiau net tris kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam, dar vieną kartą - už vairavimą neturint teisės vairuoti po to, kai iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tai rodo, kad sunkius padarinius sukėlę nuteistojo veiksmai yra dėsningi, nulemti sąmoningo eismo saugumo taisyklių ignoravimo ir abejingumo kitiems eismo dalyviams. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju R. R., atlygino jam ir Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą, nesumenkina pirmiau paminėtų aplinkybių, apibūdinančių nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

19Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartį ir nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą G. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

20Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. G. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., apie 11.50 val.,... 6. Nuteistasis G. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 7. Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį... 8. Atsiliepimu prokuroras prašo nuteistojo G. V. kasacinį skundą tenkinti iš... 9. Prokuroro nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai... 10. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1... 12. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti... 13. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis G. V. su... 14. Dėl paskirtos bausmės ir pagrindo atidėti bausmės vykdymą ... 15. BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodoma, kad skirdamas bausmę teismas... 16. Nėra pagrindo ir atidėti bausmės vykdymo. BK 75 straipsnio 1 dalyje... 17. 2K-188/2009, 2K-271/2010). G. V. yra nuteistas už veiką, kuria šiurkščiai... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 19. Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendį bei... 20. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....