Byla 2K-433/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį penkerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

3Priteista iš R. J.: V. K. 1303 Lt turtinės, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt atstovavimo išlaidų; V. K. – 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; G. K. – 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų administratoriais iki G. K. pilnametystės paskiriant jo tėvus V. K. ir V. K.; V. K. ieškinio dalis dėl 5700 Lt turtinės žalos priteisimo palikta nenagrinėta.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pakeistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendis ir pripažinta R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas); apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki penkerių metų; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6R. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 13.30 val., kelio Čelkiai–Jūžintai–Užpaliai 3,520 km, Rokiškio r., Jūžintų sen., Laibgalių k., Jūžintų g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW 318 (valst. Nr. ( - )), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 19, 28, 133, 238 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į kairėje kelio pusėje už kelkraščio esančią žalią veją ir atsitrenkė į ten stovėjusį elektros stulpą su atrama; dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio BMW 318 keleiviui D. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o keleivis N. K. žuvo.

7Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas P. Svirskis kasaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nuosprendį, paskirti R. J. švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 75 straipsniu, atidėti jos vykdymą. Kasatorius nurodo, kad nuteistajam buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos dėl bausmės skyrimo, lengvinančių aplinkybių nustatymo (BK 54, 59 straipsniai), padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Abiejų instancijų teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes neįvertino kai kurių įvykio aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių įvykio aplinkybių (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Vienas esminių gynybos argumentų buvo tai, kad dėl įvykio pasekmių iš dalies kaltas nukentėjusysis N. K., kuris iki įvykio kartu su R. J. vartojo alkoholinius gėrimus, suprasdamas pastarojo būklę sėdo į automobilį, važiavo neprisisegęs saugos diržo, taigi elgėsi neatsargiai ir rizikingai, ir tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Abiejų instancijų teismai nepasisakė, kodėl rizikingas nukentėjusiojo elgesys neturi įtakos R. J. atsakomybės dydžiui.

8Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma iškviesti į posėdį kitą nukentėjusįjį, kuriam apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo pranešta. Šis nukentėjusysis galėjo paaiškinti, kaip visi įvykyje dalyvavę asmenys atsidūrė R. J. vairuojamame automobilyje. Be to, gynyba prašė į abiejų instancijų teismų posėdžius iškviesti ekspertą, kuris būtų paaiškinęs, ar N. K. sužalojimai būdingi keleiviui važiuojant neprisisegus saugos diržo ir ar šiuo konkrečiu atveju diržas galėjo turėti įtakos pasekmėms atsirasti. Neįvertinus šių asmenų parodymų buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.

9Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma atidėti R. J. paskirtos bausmės vykdymą, remiantis tuo, kad yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (rizikingas nukentėjusiojo elgesys), veika padaryta atsitiktinai, taip pat įvertinus R. J. elgesį po įvykio ir susiklosčiusius teigiamus jo socialinius ryšius. Apeliacinės instancijas teismas laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik R. J. realiai atlikus bausmę. Tačiau šis teismas nepasisakė dėl to, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis išklausė mokymo programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, nevertino veikos padarymo pobūdžio (padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius situacijai), nuteistojo teigiamų socialinių ryšių. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo visų aplinkybių, susijusių su apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, laikytina, kad šis teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes bylos nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas.

10Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas atsiliepimu į nuteistojo R. J. gynėjo advokato P. Svirskio kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (nusikaltimas neatsargus, padarytas esant nusikalstamam pasitikėjimui, sukeltos itin sunkios pasekmės), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, apibūdinamas patenkinamai), dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkindamas nuteistojo apeliacinį skundą, antrąja jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad savo noru atlygino žalą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą dėl pripažinimo neatsargų ir rizikingą nukentėjusiojo elgesį lengvinančia atsakomybę aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis), visiškai pagrįstai nurodė, kad nusikalstamos veikos pasekmės atsirado dėl nuteistojo veiksmų, todėl nukentėjusiojo elgesys (sutiko važiuoti su neblaiviu nuteistuoju) negali būti traktuojamas kaip R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Prokuroro manymu, teismo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, o švelnesnės bausmės paskyrimas nepadėtų įvykdyti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo.

11Atsiliepime nurodoma, kad teismas išsamiai argumentavo ir tai, kodėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 23 punkte nurodyta, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmes atlikimo. Analogiška nuomonė išdėstyta ir 2008 m. vasario 15 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 ir 92 straipsniai) apžvalgos išvadų 8.3 punkte.

12Atsiliepime nurodoma ir tai, kad teismas nepažeidė ir įstatymo nuostatos vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino ne atskirai vienus nuo kitų, o kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimų taip pat nepažeidė, motyvuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės, patenkino jį iš dalies, pakeitė nuosprendį ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Prokuroras pažymi, kad BPK 324 straipsnio 6 dalis suponuoja apeliacinės instancijos teismo teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą, kuris yra privalomas tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai argumentavo sprendimą neapklausti nuteistojo gynėjo nurodytų specialisto ir nukentėjusiojo, nutaręs vertinti baudžiamojoje byloje esančius įrodymus.

13Nuteistojo R. J. gynėjo advokato P. Svirskio kasacinis skundas iš dalis tenkintinas.

14Dėl BK 59 straipsnio 2 dalies taikymo

15Kasatorius teigia, kad nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintas neatsargus ir rizikingas nukentėjusiojo N. K. elgesys: iki įvykio šis kartu su R. J. vartojo alkoholinius gėrimus, suprasdamas, kad R. J. yra neblaivus, sėdo į jo vairuojamą automobilį, važiavo neprisisegęs saugos diržo.

16Kasatorius, teigdamas, jog teismai netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas dėl lengvinančių aplinkybių nustatymo, nenurodė, kuri konkrečiai BK 59 straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą, norma buvo nepagrįstai nepritaikyta. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas R. J., remdamasis BK 59 straipsnio 2 dalies norma, prašė pripažinti nukentėjusiojo N. K. neatsargų elgesį jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį argumentą, nurodė, kad: byloje nėra jokių duomenų, jog R. J. buvo priverstas, būdamas neblaivus, sėsti už automobilio vairo ir vairuoti pažeidžiant KET reikalavimus; tai, kad nukentėjusysis pats pasirinko sėsti važiuoti į neblaivaus nuteistojo vairuojamą automobilį ir, tikėtina, neužsisegė saugos diržo, nepašalina R. J. atsakomybės už kilusius padarinius; pagrindinė eismo įvykio priežastis – nuteistojo veiksmai. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo elgesio nepripažintinos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

17Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas nesutikti su šia apeliacinės instancijos teismo išvada. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal šią nuostatą teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Kasatorius nenurodo, kokią įtaką turėjo nukentėjusiojo neblaivumas nusikalstamos veikos padarymui, t. y. kad nuteistasis R. J. vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio. Aplinkybė, kad nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus ir jis neprieštaravo, jog automobilį vairuotų neblaivus nuteistasis, nemažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

18Dėl BK 75 straipsnio taikymo

19Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento dėl bausmės nuteistajam vykdymo atidėjimo, neišnagrinėjo visų aplinkybių (veika padaryta atsitiktinai, teigiamas nuteistojo elgesys po įvykio, jo socialiniai ryšiai). Šis argumentas atmestinas, nes pagal bylos medžiagą nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje teismai neteisingai aiškino BK 75 straipsnio, nustatančio bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką, nuostatas ir nepagrįstai jų nepritaikė.

20Kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės už padarytas neatsargias nusikalstamas veikas vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiklosčiusią teismų praktiką teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi išnagrinėti aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

21Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiukščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje rasta net 1,92 promilės etilo alkoholio, sėdo prie vairo suvokdamas, kad – tuo šiukščiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles ir, labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, tai ir įvyko.

22Pažymėtina, kad automobilio vairavimas ir taip yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo, oro sąlygas ir pan. Todėl ne be reikalo Kelių eismo taisyklų keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmės, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.

23Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo R. J. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams; be to, į automobilį paėmė taip pat neblaivių keleivių, važiuodamas keliu, buvo ypač neatidus, nes nepasirinko saugaus greičio, beveik lygiame kelyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į elektros stulpą, dėl to apvirto ir sužalojo automobilyje buvusius keleivius (vieną mirtinai).

24Pagal teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-271/2010 („Teismų praktika“ Nr. 33, p. 219), Nr. 2K-770/2005 („Teismų praktika“ Nr. 24, p. 133), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 ir 92 straipsniai) apžvalgos išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas).

25Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę R. J. ir pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas neatsargus nusikaltimas, šiurkščiai pažeidus kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kilo labai sunkūs padariniai – žmogaus mirtis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininką apibūdinančius duomenis (du kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka, pagal gyvenamąją vietą apibūdinamas patenkinamai, pagal darbo vietą – gerai.

26Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai, kad R. J. atlygino nusikaltimu padarytą žalą (turtinę), sušvelnino laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Kartu apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima tik R. J. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

27Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad sprendimas netaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų yra nemotyvuotas ir neteisingas. Nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pateikti duomenys, kad R. J. buvo mokytas ir atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (4 akademinės val.), be to, jis po veikos padarymo 2010 m. lapkričio 3 d. įsidarbino, šios aplinkybės nepaneigė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, atsiradusių itin sunkių nepataisomų padarinių (žuvo jaunas, nesulaukęs dvidešimt trejų metų amžiaus jaunuolis), neigiamų nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios minėtos naujos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

28Dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių

29Nuosprendžiu nustatyta, kad R. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 19, 28, 133, 238 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į kairėje kelio pusėje už kelkraščio esančią žalią veją ir atsitrenkė į ten stovėjusį elektros stulpą su atrama, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleiviui D. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o keleivis N. K. žuvo.

30Nuosprendyje nurodyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo R. J. ketveriems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Remiantis šiais duomenimis ir buvo konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. J. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarimo vykdymas, kaip nustatyta ATPK 295 straipsnyje, buvo sustabdytas, nes dėl jo buvo paduotas R. J. apeliacinis skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi 2009 m. birželio 25 d. nutarimo dalis dėl R. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio dalies nutraukta (T. 3, b. l. 12–13). Todėl aplinkybė, kad R. J., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, sukėlė eismo įvykį iš pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių šalintina.

31Dėl kasatoriaus argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus

32Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neiškvietė į teismo posėdį nukentėjusiojo D. L. (kuriam apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo pranešta) bei ekspertą (kuris būtų paaiškinęs, ar saugos diržas galėjo turėti įtakos padariniams atsirasti).

33Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliantas skundė pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą tik dėl to, kad nebuvo apklaustas ekspertas, o to, kad nebuvo apklaustas nukentėjusysis D. L., neskundė. Teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonę dėl nuteistojo gynėjo pareikšto prašymo, nusprendė jo netenkinti, nurodamas motyvus (aplinkybė, ar nukentėjusysis buvo prisisegęs saugos diržu, veikos kvalifikavimui ar bausmei reikšmės neturi). Taigi pareikštas prašymas buvo išspręstas laikantis BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, pagal kuriuos prašymas dėl įrodymų tyrimo turi būti išsprendžiamas motyvuota nutartimi.

34Neatitinka tikrovės ir kasatoriaus tvirtinimas, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių, susijusių su apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad R. J. atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, o nukentėjusio asmens rizikingo elgesio tokia aplinkybe nepripažino, nurodydamas motyvus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo neišnagrinėti esminiai apeliacinio skundo argumentai ir pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Nuteistojo R. J. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio kasacinį skundą iš dalies tenkinti.

37Iš Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžių šalintina aplinkybė, kad „R. J. sukėlė eismo įvykį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės“.

38Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Priteista iš R. J.: V. K. 1303 Lt turtinės, 30 000 Lt neturtinės žalos... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 6. R. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 13.30 val., kelio... 7. Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas P. Svirskis kasaciniu skundu prašo... 8. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma... 9. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma atidėti R.... 10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 11. Atsiliepime nurodoma, kad teismas išsamiai argumentavo ir tai, kodėl... 12. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad teismas nepažeidė ir įstatymo nuostatos... 13. Nuteistojo R. J. gynėjo advokato P. Svirskio kasacinis skundas iš dalis... 14. Dėl BK 59 straipsnio 2 dalies taikymo... 15. Kasatorius teigia, kad nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia... 16. Kasatorius, teigdamas, jog teismai netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso... 17. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas nesutikti su šia... 18. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 19. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl... 20. Kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne... 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais... 22. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas ir taip yra gana rizikinga veikla,... 23. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo R. J. padarytas Kelių eismo... 24. Pagal teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio,... 25. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo... 26. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nuteistojo atsakomybę... 27. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes... 28. Dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ... 29. Nuosprendžiu nustatyta, kad R. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14,... 30. Nuosprendyje nurodyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio... 31. Dėl kasatoriaus argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus... 32. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 33. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliantas skundė pirmosios... 34. Neatitinka tikrovės ir kasatoriaus tvirtinimas, kad apeliacinės instancijos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 36. Nuteistojo R. J. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio kasacinį skundą iš... 37. Iš Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. ir Panevėžio... 38. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....