Byla 2A-656-657/2018
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė D. K

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-587/2017 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovams A. K. ir K. P. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė D. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė R. L. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį sudarytą tarp R. L. ir Č. P., patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (notarinio registro Nr. 1214) ir taikyti restituciją natūra – pripažinti R. L. nuosavybės teises į 53/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), o Č. P. nuosavybės teisę į 47/100 dalis minėto gyvenamojo namo ir 47/100 kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių esančių ( - ); pripažinti, kad R. L. ir Č. P. bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo 0,47 dalis vieno aukšto medinio apmūryto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ); padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, pripažįstant ieškovei R. L. asmeninės nuosavybės teises į 24/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); pripažinti, kad R. L. ir Č. P. bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo 0,0874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį, esančią ( - ); padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą lygiomis dalimis – po ½ dalį (po 0,04378 ha), pripažįstant ieškovei R. L. asmeninės nuosavybės teises į šią žemės sklypo dalį (T.1, b.l. 4-10; T.3, b.l. 73-76).

82.

9Nurodė, kad ieškovė ir Č. P. palaikė artimus santykius ir 1997 m. apsigyveno kartu ieškovei priklausančiame bute, esančiame ( - ). Vėliau įsigijo 0,47 dalis vieno aukšto medinio apmūryto gyvenamojo namo, esančio ( - ). Šio turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 1999 m. balandžio 12 d. tarp Č. P. ir O. T.. Pusę už namo dalį sumokėtos sumos – 579,24 Eur (2 000,00 Lt) sumokėjo ieškovė iš asmeninių lėšų. Turtas buvo įregistruotas Č. P. vardu, o ne kaip bendra jungtinė nuosavybė, kadangi jie su Č. P. santuokos nebuvo sudarę. Jokio skolos raštelio ar sutarties dėl pinigų sumokėjimo nebuvo pasirašę, tačiau buvo sutarę, kad įgyta dalis namo bus bendra nuosavybė, o perkamo nekilnojamojo turto dokumentus tvarkys Č. P.. Ieškovės ir Č. P. turtiniai santykiai susiformavo 1997 m. ir tęsėsi iki jo mirties. Įsigytu nekilnojamuoju turtu rūpinosi bendrai, jį remontavo; name įvedė vandentiekį ir nuotekų šalinimo sistemą, įsirengė katilinę, pasistatė priestatą, taip pagerindami turtą iš esmės. Visus šiuos darbus atliko iš bendrų lėšų, kadangi gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Abu su Č. P. rūpinosi kitoje namo dalyje gyvenusia O. T., mirusia ( - ) d., kuri 2001 m. birželio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi bei 2005 m. kovo 9 d. testamentu, po savo mirties ieškovei paliko jai priklausiusią namo dalį, o Č. P. – nuosavybės teise jai priklausiusį žemės sklypą, esančius ( - ). Mirus O. T., ieškovė ir Č. P. abi namo dalis sujungė į vieną. Kadangi ieškovė su Č. P. kartu pragyveno apie 20 metų, pradėdami bendrą gyvenimą ir tuo tikslu įsigiję 0,47 dalis gyvenamojo namo, jie siekė sukurti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems santuokoje. Tai, kad ieškovė ir Č. P. gyveno faktinėje santuokoje patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11922-505/2005, kurioje jie buvo atsakovais, rašytas atsiliepimas bei parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuoti šalių ir liudytojų parodymai, teismo posėdžio garso įrašas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A2.6-7001-660/2015. Ieškovė visą laiką gavo pastovias darbines pajamas, todėl didžioji mokesčių dalis tekdavo jai, kadangi Č. P. 15 metų niekur nedirbo ir gaudavo tik neženklias pajamas – pašalpą. Paskutinius penkerius savo gyvenimo metus Č. P. piktnaudžiavo alkoholiu, gyvenimas tapo sudėtingas. Žodinio susitarimo dėl patalpų pasiskirstymo Č. P. nesilaikė, todėl Kauno miesto 9-ame notarų biure 2014 m. balandžio 9 d. jie sudarė Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas), kuria buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, tačiau ta pačia sutartimi buvo pakeistos minėto gyvenamojo namo nuosavybės teisės į bendraturčių dalis, nustatant ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 0,36 dalis, o Č. P. – į 0,64 dalis minėto gyvenamojo namo su kitais statiniais. Rengusi ir tvirtinusi sutartį notarė nepaaiškino, jog sutartyje buvo įtrauktas ir turto dalių pasidalinimas, priskiriant šalims jas asmeninės nuosavybės teisėmis ir pakeičiant turto savininkų turėtas nuosavybės dalis. Kadangi ieškovė ir Č. P. notarei buvo tiksliai nurodę, kokį susitarimą ir dėl kokių priežasčių nori sudaryti, ieškovė pasitikėdama notare, būdama moraliai pavargusi nuo Č. P. nuolatinių girtavimų ir netinkamo elgesio jos atžvilgiu, sutartį pasirašė, nesuvokdama, kad pasirašoma sutartimi buvo padalintas turtas jo didesnę dalį paskiriant Č. P.. Č. P. mirė ( - ) d. Keletą metų iki mirties jam buvo reikalinga nuolatinė ieškovės priežiūra, kadangi jis sunkiai sirgo ir sunkiai vaikščiojo. Po Č. P. mirties paveldimą turtą sudaro žemės sklypas bei 64/100 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ). Dalis minėto gyvenamojo namo ir kiemo statinių buvo įgyti ieškovei ir Č. P. gyvenant faktinėje santuokoje ir buvo perkama iš bendrų lėšų, todėl turi būti pripažinti jų daline nuosavybe, nustatant, kad turtas buvo įgytas lygiomis dalimis. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo faktai, jog dalis žemės sklypo buvo įgyta 2000 m. sausio 26 d., t. y. ieškovei ir Č. P. gyvenant faktinėje santuokoje ir pagal jų susitarimą nekilnojamąjį turtą įsigyjant bendrai. Pašlijus jų santykiams, Č. P. 2012 m. kovo 28 d. nekilnojamąjį turtą padovanojo sūnui K. P., kuris nepraėjus nei 10 mėnesių jį vėl padovanojo Č. P., todėl sudaryti sandoriai buvo apsimestiniai.

103.

11Atsakovai A. K. ir K. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį (T.1, b.l. 72-74, T.3, b.l. 106-108). Nurodė, kad jų tėvas Č. P. buvo finansiškai pajėgus įsigyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn. Tėvui 1993 m. liepos 21 d. buvo paskirta pareigūno pensija, be to, jis visą laiką dirbo. Jo mėnesinės pajamos, kurias sudarė pensija ir darbo užmokestis, buvo kur kas didesnės nei ieškovės. 1992 m. mirus tėvo motinai J. P., jis paveldėjo butą ( - ), kurį pardavęs vėliau pirko kitus butus. Be to, Č. P., asmeninėmis lėšomis įgijęs nekilnojamą turtą, esantį adresu ( - ), 2012 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi šį turtą padovanojo atsakovui. Dovanojimo sutartyje Č. P. patvirtino, jog dovanojamas turtas dovanotojui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kad tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į šį turtą. Faktą, jog Č. P. asmeninėn nuosavybėn įgijo 0,47/100 dalis statinių ( - ), nurodė ir pati ieškovė 2013 m. spalio 15 d. per notarą siųstame Č. P. pareiškime dėl servituto nustatymo. Šiame dokumente yra ieškovės parašas, patvirtinantis turinio teisingumą. Č. P. visada palaikė artimus ryšius su savo vaikais, rėmė juos materialiai. Dokumentai patvirtina, jog ieškovė sudarė ne vieną turto įgijimo sandorį, visi jie tvirtinti tos pačios notarės, todėl neabejotina, jog ieškovė ja pasitiki. Turto pasidalinimo sutarties turinys aiškus, šalys pasirašė, jog sutartis suprasta tarp šalių dėl turinio, pasekmių, atitinka jų tikruosius ketinimus bei pasirašyta. Nėra abejonių dėl ieškovės veiksnumo sutarties pasirašymo metu, dėl jos lietuvių kalbos žinių ir supratimo ar dėl notarės suinteresuotumo, nusikalstamos veikos ar kitokių priežasčių buvimo siekiant nuslėpti nuo ieškovės sutarties turinį. Todėl ieškovės argumentai dėl suklydimo yra nepagrįsti. Ieškovės samprotavimai apie, neva, buvusią „faktinę santuoką“, „šeimyninius ryšius“ neturi nieko bendra su ieškovės ir Č. P. tarpusavio santykių vertinimu – faktiškai kurį laiką jie buvo sugyventiniai. Č. P. šeima pasirūpino jo laidotuvėmis, visas jų išlaidas apmokėjo buvusi jo sutuoktinė ir vaikai. Ieškovės papildomai pareikštas reikalavimas visiškai nepagrįstas jam turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nereiškė reikalavimo pripažinti žemės sklypą bendra jungtine jos ir Č. P. nuosavybe ir neteigė, jog šis žemės sklypas buvo įgytas ir jos lėšomis, todėl teismo posėdžio metu nebuvo aiškinamasi žemės sklypo įsigijimo aplinkybės ir ieškovei negalėjo paaiškėti jokių naujų žemės įsigijimo aplinkybių. Č. P. esant gyvam ieškovė jokių pretenzijų nereiškė. Visą nekilnojamąjį turtą ( - ), Č. P. įsigijo asmeninės nuosavybės teise, jungtinės veiklos susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo tarp ieškovės ir Č. P. nebuvo ir turto bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jie nesukūrė.

124.

13Trečiasis asmuo Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė D. K. su ieškiniu nesutiko (T.1, b.l. 57-58). Nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. patvirtino Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkai), sudarytą tarp R. L. ir Č. P.. Sandorio tvirtinimui jai buvo pateikta 2011 m. birželio 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, kurio statytojas Č. P., bei VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo pastato dalių apskaičiavimo projektas. Sutartis buvo patvirtinta remiantis šiais dokumentais.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį (Nesikeičia turto savininkas) sudarytą tarp R. L. ir Č. P., patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. 1214; taikė restituciją natūra – pripažino R. L. nuosavybės teises į 53/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), o Č. P. nuosavybės teisę į 47/100 dalis minėto gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių ( - ); pripažino, kad R. L. ir Č. P., miręs ( - ) d., bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo 0,47 dalis vieno aukšto medinio apmūryto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); padalino bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą – 0,47 dalis vieno aukšto medinio apmūryto gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių ( - ), lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, pripažįstant ieškovei R. L. ir Č. P., mirusiam ( - ) d., asmeninės nuosavybės teises į 24/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); papildomus ieškinio reikalavimus dėl 0,0874 ha žemės sklypo atmetė; paskirstė mokėtinas bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 11-20).

186.

19Teismas nurodė, kad ieškovė į teismą dėl 2014 m. balandžio 9 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2016 m. vasario 12 d., todėl 10 metų senaties terminas dėl šio ieškinio reikalavimo nepraleistas. Ieškovė į teismą dėl 0,47 dalių gyvenamojo namo pripažinimo bendra daline nuosavybe kreipėsi 2016 m. vasario 12 d., o dėl 0,0874 ha žemės sklypo pripažinimo bendra daline nuosavybe kreipėsi 2017 m. rugsėjo 29 d. Č. P. mirė ( - ) d. Bendram gyvenimui nutrūkus ieškovė kreipėsi į teismą dėl dalies bendrai įgyto turto priteisimo. Ieškinio reikalavimams dėl 0,47 dalių vieno aukšto medinio apmūryto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir dėl 0,0874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), pripažinimo bendra daline nuosavybe senaties terminas taip pat nepraleistas. Nors minėto nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriai sudaryti 1999-2000 metais, tačiau ieškovė šių sandorių neginčija, o tik prašo šiais sandoriais įgytą turtą pripažinti bendra daline nuosavybe. Todėl ieškinio senaties termino pradžia yra bendro gyvenimo pabaiga, o ne sandorių sudarymo data.

207.

21Iš bylos duomenų matyti, kad Č. P. mirė ( - ) d., todėl tiesioginės Č. P. pozicijos dėl ieškovės ir jų bendro gyvenimo buvimo ar nebuvimo objektyviai negalima nustatyti. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad tėvas su ieškove buvo tik sugyventiniai. Sąvokos „faktinė šeima“ ir „sugyventiniai“ iš esmės yra sinonimai ir abu vartojami apibūdinant kartu gyvenančius, kartu tvarkančius namų ūkį ir galbūt auginančius vaikus, tačiau santykių oficialiai neįteisinusius asmenis. Patys atsakovai pripažino, jog ieškovė su Č. P. gyveno kartu. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai E. V., V. P. ir A. M., H. K. bei R. M.. Jie visi patvirtino, jog Č. P. ir ieškovė gyveno kaip šeima, bendrai tvarkė ūkį. Liudytoja E. V. nurodė, kad ieškovė ir Č. P. kartu dalyvavo ir jos vestuvėse, kitose šventėse, ji taip pat lankėsi pas juos namuose. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos nuotraukos. Tai, kad nuotraukose užfiksuotas Č. P., atsakovai neneigė. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti šių liudytojų parodymais. Be to, apie tai, jog Č. P. ir ieškovė gyveno kaip šeima galima spręsti ir iš atsakovų pusės pakviestos liudytojos E. P. – buvusios Č. P. sutuoktinės – parodymų. Nors ji neigė, kad ieškovė su Č. P. gyveno kaip šeima, nurodė, kad jie greičiau gyveno kaip kaimynai, tačiau taip pat nurodė, kad Č. P. jai paskutiniuoju metu skundėsi dėl ieškovės, iš jo pusės buvo lyg ir pavydo scenos. Tokios pavydo scenos įrodo artimų asmeninių, o ne kaimyniškų santykių buvimą. Bendrą Č. P. ir ieškovės gyvenimą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: ieškovės ir Č. P. rašytas atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-11922-505/2005, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-7001-660/2015, o taip pat ir 2006 m. rugpjūčio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojos A. P. parodymai, kuriuose ji patvirtina, jog O. T. gyveno ieškovei ir Č. P. padovanotame kambaryje. Tai, kad Č. P. ir ieškovė jau gyveno kartu 1999 metų pavasarį, patvirtino liudytojos V. P. ir A. M.. Nors liudytoja E. P. nurodė, kad nutraukus santuoką jie dar 6 metus gyveno kartu, jis išėjo iš namų tik 1999 metais, tačiau tikslesnių datų liudytoja nenurodė. Jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Be to, kadangi byloje keliamas klausimas ne tik dėl bendro gyvenimo, bet ir galimai bendrai įgyto turto, todėl liudytojos, kuri yra atsakovų mama ir tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, parodymai vertintini kritiškai. Labiau tikėtina, kad jau 1997 m. Č. P. ir ieškovė artimai bendravo ir apsigyveno kartu ieškovės bute ( - ). Ieškovė ir Č. P. tam tikrus klausimus bandė spręsti teisiniu keliu, tačiau tai nepaneigia fakto, jog ieškovė ir Č. P. gyveno kartu. Tiek liudytojai, tiek Kauno medicinos universiteto klinikų raštas atsakovui K. P. patvirtina, jog Č. P. ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu. Nors oficialiai patvirtintos šio dokumento kopijos į bylą nėra pateikta, tačiau aplinkybių dėl šio rašto buvimo ir jame pateiktos informacijos teisingumo atsakovai neneigė. Č. P. mirė ( - ) d. Bylos duomenys patvirtina, kad laidojant Č. P. 720,00 Eur suma prisidėjo ir ieškovė. Kadangi laidotuvės kainavo apie 1 500,00 Eur, todėl ieškovės prie jų prisidėta suma vertintina kaip itin ženkli. Teismas darė išvadą, kad nuo 1997 m. iki Č. P. mirties ieškovė ir Č. P. gyveno kartu, kas vertintina kaip patvirtinimas, jog šalys vedė bendrą ūkį ir buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu.

228.

23Ieškovei ir Č. P. vedant bendrą ūkį ir būnant partneriais, Č. P. vardu jie įsigijo dalį gyvenamojo namo. Pusę sumos – 579,24 Eur (2 000,00 Lt) šiam turtui įsigyti skyrė ieškovė iš savo asmeninių lėšų. Liudytoja E. V. patvirtino, kad 2 000,00 Lt gyvenamojo namo dalies pirkimui ieškovei paskolino sesuo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojos parodymais, jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nors atsakovai nurodo, kad Č. P. finansinė padėtis buvo labai gera, tačiau jo turėtas nekilnojamasis turtas nepatvirtina aplinkybės apie pakankamą piniginių lėšų turėjimą sandorio sudarymo metu. Iš bylos duomenų apie Č. P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą matyti, kad visi nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo sandoriai sudaryti iki nekilnojamojo turto ( - ), įsigijimo. Nesutiktina su atsakovų atstovės argumentu, kad Č. P. santaupų turėjimą turto įsigijimui asmeninės nuosavybės teise patvirtina ir aplinkybė, jog Č. P. neskubėjo parduoti iš mamos paveldėtą žemę ir ją pardavė tik 2011 m. Byloje tiesioginių įrodymų nei apie ieškovės, nei apie Č. P. pajamas ir turimas santaupas 1999 metais nėra, tačiau iš bylos duomenų, o taip pat ir duotų paaiškinimų matyti, kad tiek ieškovė, tiek Č. P. 1999 m. turėjo nuolatines pastovias pajamas. Netrukus po dalies namo įsigijimo, buvo pradėti namo remonto, o taip pat ir priestato statybos darbai. Liudytojų E. V., V. P., A. M. ir H. K. parodymai patvirtina, kad įsigijus ginčo nekilnojamąjį turtą ir jo perstatymo darbus, ieškovė ir Č. P. jau gyveno kartu, kartu planavo ir vykdė statybas, ieškovė prie statybos darbų prisidėjo savo asmeniniu darbu bei lėšomis, padėjo ir jos artimi giminaičiai. Ieškovė ir Č. P. kartu gyveno nuo 1997 m. Tai rodo, kad ieškovė ir Č. P. jau prieš įsigydami dalį namo ir toliau vykdydami jos rekonstrukciją turėjo bendrų planų dėl šeimos sukūrimo, nors jos teisiškai ir neįformino. Ieškovė ir Č. P. buvo šeima ir dalies namo pirkimas bei tolimesnė statyba buvo suplanuota bei vykdoma šeimos reikmėms. Aplinkybė, kad 0,47 dalys gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registre registruoti Č. P. vardu, nėra pagrindas daryti išvadą, kad jos įsigijimas ir pagerinimas buvo atlikti vien tik Č. P. pastangomis ir lėšomis. Be liudytojų parodymų, byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovė ir Č. P. gyvendami įsigijo tam tikro kilnojamojo turto, ieškovė Č. P. vardu mokėjo mokesčius, kas savaime suprantamas dalykas gyvenant kartu. Atsakovų teiginys, kad dalis namo buvo įsigyta vien tik Č. P. lėšomis, nes jis turėjo pakankamai pajamų ir ankstesnių santaupų, o ieškovė dalies namo pirkimo ir vėlesnių statybų neprisidėjo bei jie nevedė bendro ūkio, prieštarauja kitiems byloje aptartiems įrodymams. Tai, kad nuo pat 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieškovė ir Č. P. gyveno kartu, vertintina kaip patvirtinimas, kad šalys vedė ne tik bendrą ūkį ir buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, bet, kad ir įgytos 0,47 dalys gyvenamojo namo bei atitinkama dalis kitų statinių ( - ), su vėlesniais namo pagerinimais, buvo ieškovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog ieškovė savo veiksmais 2013 m. spalio 15 d. per notarą siųsdama Č. P. pareiškimą, 2014 m. balandžio 9 d. pasirašydama notarinę Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas), 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasirašydama Č. P. parengtas sutartis, aiškiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes savo valia pasirašė sutartis, kurios yra galiojančios, o be to, esant gyvam Č. P. jokių turtinių pretenzijų dėl ginčo turto nereiškė. Savaime suprantama, kad ieškovei ir Č. P. gyvenant kartu, ieškovė nematė pagrindo kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Tokia būtinybė iškilo tik Č. P. mirus ir jo vaikams kreipusis dėl palikimo priėmimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė jau garbingo amžiaus, turinti rimtų sveikatos problemų, nėra baigusi jokių teisės mokslų, visą gyvenimą dirbo virėja, todėl galimai nesuprato turinti galimybę dar gyvenant kartu su Č. P., kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Visi dokumentai, kurių pagrindu atsakovai iš esmės įrodinėja, jog ginčo turtas yra Č. P. asmeninė nuosavybė, sudaryti 2013-2014 m., t. y. metai – dveji iki Č. P. mirties. Iš bylos duomenų matyti, kad dalis gyvenamojo namo, ir kitų statinių, esančių ( - ), ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 13 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pagal 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Kita dalis gyvenamojo namo, kurią teismas pirmiau pripažino jungtinės veiklos objektu, o taip pat ir žemės sklypas buvo registruoti Č. P. vardu. Tad ieškovė ir Č. P. ne tik gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ir turėjo bendros jungtinės veiklos objektą, bet tuo pačiu buvo ir gyvenamojo namo bendraturčiai. Nustatyta, kad Č. P. paskutiniais savo gyvenimo metais itin piktnaudžiavo alkoholiu. Bendras gyvenimas su priklausomybę alkoholiui turinčiu asmeniu yra sudėtingas ir sekinantis tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Todėl visiškai suprantamas ir logiškas ieškovės noras pagal jos supratimą teisiškai išspręsti tam tikrus klausimus. Kadangi 0,47 dalys gyvenamojo namo ir atitinkama dalis kitų statinių ( - ), buvo registruotos Č. P. vardu, o 53/100 dalys registruotos ieškovės vardu, todėl, net ir ieškovei sandorio metu pareiškus, jog 0,47 dalys yra įgytos bendrai, kitokio sandorio notarė nebūtų galėjusi tvirtinti. Todėl teismas nelaikė, jog 2013 m. spalio 15 d. per notarą siųsdama Č. P. pareiškimą, 2014 m. balandžio 9 d. pasirašydama notarinę turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) bei 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasirašydama Č. P. parengtas sutartis, ieškovė aiškiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Nesutiktina su atsakovų atstovės argumentu, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės sveikatos sutrikimus. Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad 2012 m. pabaigoje ieškovė gydėsi LSMU VšĮ Kauno klinikų stacionare, 2014 m. ieškovė turėjo rimtų sveikatos problemų, kurios vėliau turėjo įtakos jos neįgalumui su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu. Ieškovės ir Č. P. tarpusavio teisės ir pareigos atsirado iki CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., todėl šiems santykiams taikytina 1964 m. CK redakcija. Kadangi ieškovė ir Č. P. santuokos sudarę nebuvo, jų santykiams netaikytinos šeimos santykius reglamentuojančios teisės normos bei normos, reglamentuojančios bendrąją jungtinę nuosavybę. Pagal 1964 m. 474 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovė pripažintina 0,47 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo statinių), esančių ( - ), bendraturte. Byloje neįrodyta, jog namo dalis bei vėlesni jo pagerinimo darbai atlikti vien tik iš Č. P. lėšų, bei, jog vienas iš bendraturčių didesne dalimi prisidėjo prie jungtinės veiklos objekto, todėl teismas vadovaujasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog partnerių įnašų dalys yra lygios.

249.

25Sudarydama 2014 m. balandžio 9 d. sutartį ieškovė iš esmės Č. P. perleido jų bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto savo dalį. Sandorio sudarymo metu ieškovė ir Č. P. ne tik gyveno kaip faktinė šeima, bet buvo ir gyvenamojo namo bendrasavininkai, nes 53/100 namo priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 13 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pagal 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Nors ieškovė ir Č. P. gyveno kaip faktinė šeima iki Č. P. mirties, tačiau 2013-2014 metais tarp jų buvo nesutarimų, kurių neneigė ir pati ieškovė. Kadangi 0,47 dalys gyvenamojo namo ir atitinkama dalis kitų statinių ( - ), buvo registruotos Č. P. vardu, o 53/100 dalys registruotos ieškovės vardu, todėl net ir ieškovei sandorio metu pareiškus, jog 0,47 dalys yra įgytos bendrai, kitokio sandorio notarė net ir nebūtų galėjusi tvirtinti. Todėl teismas nelaikė, jog 2013 m. spalio 15 d. per notarą siųsdama Č. P. pareiškimą, 2014 m. balandžio 9 d. pasirašydama notarinę Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) bei 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasirašydama Č. P. parengtas sutartis, ieškovė aiškiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad 2014 m. ieškovė turėjo rimtų sveikatos problemų, yra garbingo amžiaus, nėra baigusi teisės mokslų, visą gyvenimą dirbo virėja. Tuo tarpu Č. P. buvo teisininkas, todėl buvo gerokai daugiau teisiškai išprusęs už ieškovę. Atsižvelgus į ginčo sutarties metu buvusią situaciją, teismas sprendė, kad ieškovė 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas, pasirašė visiškai sau nenaudingomis sąlygomis, nes ieškovė iš esmės Č. P. neatlygintinai perleido jų bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto savo dalį, todėl vertintina, kad šią sutartį ieškovė pasirašė esminio suklydimo įtakoje. Dėl šių priežasčių 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalijimo sutartis (nesikeičia turto savininkas), patvirtinta Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. 1214, pripažintina negaliojančia ir taikytina restitucija, nustatant sandorio šalims nuosavybės teises į jų turėtas nekilnojamojo turto dalis iki sandorio sudarymo.

2610.

27Iš bylos duomenų matyti, kad 0,1512 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), registruotas Č. P. vardu. Pirminis 0,0874 ha žemės sklypo dalies įgijimo pagrindas – 2000 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. P19/2000-0075. Likusią dalį – 0,0638 ha minėto žemės sklypo ta pačia sutartimi įsigijo O. T., kuri vėliau jai priklausančią žemės sklypo dalį testamentu paliko Č. P.. Paveldėjimo teisės liudijimas Č. P. į minėtą žemės sklypo dalį išduotas 2007 m. gegužės 24 d. Vėliau visas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), Č. P. buvo padovanotas sūnui K. P., o nepraėjus nei metams – vėl padovanotas Č. P.. Šie sandoriai, jų sudarymo aplinkybės bei motyvai neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui, jų pripažinimo negaliojančiais klausimai nekeltini, kadangi ginčo turtas šiai dienai yra registruotas Č. P. vardu, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

2811.

29Ieškovė reikalavimą žemės sklypo ( - ), dalį, kuri yra įgyta Č. P. 2000 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. P19/2000-0075 pagrindu, pripažinti jų bendra daline nuosavybe byloje pareiškė tik po 1,5 metų. Nesutiktina, kad byloje paaiškėjo kažkokios naujos aplinkybės dėl žemės sklypo įsigijimo. Nekilnojamojo turto registre duomenys buvo įregistruoti, o be to, ieškovė buvo ir nekilnojamojo turto ( - ), bendrasavininkė, todėl duomenis iš VĮ Registrų centro galėjo bet kada gauti. Tai, kad apie viso žemės sklypo registraciją atsakovo vardu ieškovė žinojo vėliausiai 2013 m., patvirtina jos pačios 2013 m. spalio 15 d. pareiškimas, siųstas Č. P. per Kauno m. 9-ąjį notarų biurą. Jei tarp šalių būtų buvęs susitarimas dėl šio turto įgijimo, ieškovė šias aplinkybes būtų nurodžiusi jau pirminiame ieškinyje. Be to, ieškovė net neįrodinėjo, jog prisidėjo prie turto įsigijimo piniginiu įnašu. Tai, kad teismas pripažino, jog nuo 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieškovė su juo vedė bendrą ūkį ir buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, ir kad įgytos 0,47 dalys gyvenamojo namo ir atitinkama dalis kitų statinių ( - ), kurios vėliau buvo pagerintos, buvo ieškovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas, savaime nereiškia, jog visas faktinėje santuokoje įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju negalioja oficialios santuokos atveju taikytina prezumpcija, jog visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė neįrodė, jog ji pradėdama gyventi su Č. P. susitarė, jog visas jų bendro gyvenimo metu įsigytas ar sukurtas turtas bus jungtinės veiklos objektas. Be to, net darant prielaidą, jog ieškovė ir Č. P. buvo susitarę dėl dalies žemės sklypo įsigijimo, būtina nustatyti jungtinės veiklos dalyvių (partnerių) įnašus į bendrą turtą. Ieškovė neįrodinėjo, jog finansiškai prisidėjo prie dalies žemės sklypo pirkimo. Todėl akivaizdu, kad žemės sklypas nebuvo nupirktas už bendras ieškovės ir Č. P. lėšas, todėl šiuos ieškovės reikalavimus atmetė ir proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3212.

33Apeliaciniame skunde atsakovai A. K. ir K. P., atstovaujami advokatės Zitos Ragauskaitės, prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 28-36). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341.1.

35Teismas netinkamai vertino įrodymus ir darė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės ir Č. P. susitarimo užsiimti bendra veikla. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados nepagrįstos, neteisingos, nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis. Teismas atsakovų liudytojos E. P. parodymus vertino kritiškai, konstatavęs, kad ji yra atsakovų motina ir suinteresuota bylos baigtimi, tuo tarpu sprendimą grindė ieškovės sesers E. V. parodymais, nepasisakęs dėl jos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl teismas šioje byloje buvo šališkas, padarė aiškias teisės taikymo ir aiškinimo klaidas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

361.2.

37Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės R. L. ir Č. P. susitarimą užsiimti bendra veikla, apie susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos tikslo, jungtinės veiklos bendro ūkio vedimą, apie jungtinės veiklos rezultato sukūrimo faktą. Teismas neanalizavo, ar ieškovei sesers skolinti pinigai buvo perduoti Č. P., ar ieškovė buvo pajėgi skolintus pinigus grąžinti. Teismas netyrė, ar ieškovės sesuo turėjo finansines galimybes sukaupti ir skolinti pinigus. Teismas sprendime nepasisakė apie ieškovės turėtą galimybę gilintis į šią sutartį ilgiau nei mėnesį. Teismas konstatavo, jog mirus Č. P. nėra galimybės sužinoti jo pozicijos ginčijamu klausimu, tačiau nepagrįstai nevertino Č. P. išreikštos pozicijos byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose. Č. P. nevedė bendro ūkio su ieškove, kadangi turėjo pakankamai piniginių lėšų tiek nekilnojamajam turtui įsigyti, tiek jį remontuoti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog Č. P., gyvendamas kartu su ieškove, savo vaikams dovanojo nekilnojamą turtą, kas patvirtina ne tik artimus tėvo ir vaikų ryšius, bet ir aukščiau teiktus argumentus ir įrodymus, jog Č. P. nestokojo piniginių lėšų. Teismas analizuodamas Č. P. finansinę padėtį dėl šių įrodymų taip pat nepasisakė.

381.3.

39Teismas rėmėsi išimtinai ieškovės ir jos sesers, suinteresuotos bylos baigtimi, parodymais, padarė išvadas apie ieškovės sveikatos būklę ginčijamų dokumentų pasirašymo metu nesant tai patvirtinančių įrodymų, nevertino atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų arba juos vertino neobjektyviai. Ieškovė nepateikė jokių medicininių išvadų, kad 2012 m. pabaigoje jos patirti susirgimai neigiamai paveikė jos sveikatos būklę 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais ir dėl psichinės sveikatos būklės ji negalėjo suprasti pasirašomų dokumentų ir jų vertinti.

401.4.

41Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino turto pripažinimui bendra daline nuosavybe ir netaikė ieškinio senaties. Ieškovė teikė reikalavimą pripažinti bendrąja daline jos ir Č. P. nuosavybe Č. P. turtą, įgytą 1999 m. balandžio 12 d. bei 2000 m. sausio 26 d. sutartimis. Turto įgijimo sutartimis Č. P. turtą įgijo asmeninėn nuosavybėn, todėl bet kokios pretenzijos į Č. P. įgytą nuosavybę įvardintų sutarčių pagrindu yra sutarčių esminių sąlygų prievartinis keitimas, o tam įstatymas numato ieškinio senaties terminą. Ieškovė yra aiškiai išreiškusi, kad jai nuo sandorio sudarymo momento yra žinoma, jog 0,47/100 dalys gyvenamojo namo su kiemo pastatais, esantys ( - ), priklauso Č. P. asmeninės nuosavybės teise, ir ji neturinti jokių teisių į šį turtą. Ieškovė neįrodinėjo nei materialinio prisidėjimo prie šio žemės sklypo įsigijimo faktų, nei sužinojimo apie sandorį, sudarytą Č. P. vardu, momento, nei jungtinės veiklos susitarimo buvimo dėl šio turto įsigijimo. Todėl laikytina, kad ieškovei ir apie šio sandorio sudarymą buvo žinoma nuo jo sudarymo momento, ir ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2000 m. sausio 26 d. Ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino.

4213.

43Ieškovė R. L., atstovaujama advokato Arnoldo Blaževičiaus, atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 47-51).

4414.

45Atsiliepime nurodė, kad ieškovė į teismą dėl 0,47 dalių gyvenamojo namo pripažinimo bendra daline nuosavybe kreipėsi 2016 m. vasario 12 d., o dėl 0,0874 ha žemės sklypo pripažinimo bendra daline nuosavybe – 2017 m. rugsėjo 29 d., todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškinio reikalavimai buvo reiškiami dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pripažinimo bendra daline nuosavybe, o ne dėl ginčo turto įsigijimo sandorių panaikinimo. Teismas nuosekliai išanalizavo visas bylos aplinkybes, įvertino visus surinktus įrodymus, atskirai dėl jų pasisakydamas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus teismas vertino itin objektyviai, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visetą.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4915.

50Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

5116.

52Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

5317.

54Byloje nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

55-

56pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. kovo 9 d. išrašą nustatyta, kad ieškovė R. L. ir Č. P., miręs ( - ) d., yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 91,96 kv. m ir kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,36 dalys, o Č. P. – 0,64 dalys šio nekilnojamojo turto. 0,1512 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Kauno m. k. v., esantis ( - ) nuosavybės teise priklauso Č. P. (T.1, b.l. 83-85);

57-

58Č. P. pagal 1999 m. balandžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudaryta tarp Č. P. ir O. T., įgijo 0,47 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 63,06 kv. m su atitinkama dalimi kiemo statinių, esančių ( - ) (T.1, b.l. 28);

59-

60ieškovė R. L. pagal 2001 m. birželio 13 d. sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos iš O. T. įgijo 0,21 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 63,06 kv. m su atitinkama dalimi kiemo statinių, esančių ( - ) (T.1, b.l. 29). Iš 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nustatyta, jog ieškovė po O. T. mirties paveldėjo 0,32 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 63,06 kv. m su atitinkama dalimi kiemo statinių, esančių ( - ) (T.1, b.l. 39);

61-

62iš 2007 m. gegužės 2 d. Pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad ieškovei R. L. nuo 2007 m. gegužės 2 d. nuosavybės teise priklauso 0,53 dalys gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 63,06 kv. m su atitinkama dalimi kiemo statinių, esančių ( - ), o Č. P. – 0,47 dalys šio turto (T.1, b.l. 19);

63-

642011 m. birželio 27 d. Č. P. pateikė Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 16, kurioje bendras namo plotas nurodytas 91,96 kv. m. Statybos darbai atlikti pagal 2000 m. parengtą priestato ir mansardos kapitalinio remonto projektą ir iš naujo buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai (T.1, b. l. 61-62; 109-114; 122-123; T.2, b. l. 4-36);

65-

662012 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi Č. P. jam priklausančią namo, kurio bendras plotas 91,96 kv. m ir atitinkama dalimi kitų statinių padovanoja sūnui K. P., o 2013 m sausio 24 d. K. P. šį turtą padovanoja Č. P. (T.1, b.l. 91-106). Nekilnojamojo turto registre nuo 2013 m. vasario 24 d. nurodyta, kad minėtas turtas – dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, bei 0,1512 ha žemės sklypas, esantys ( - ) – asmeninės nuosavybės teise priklauso Č. P. (T. 1, b.l. 83-85);

67-

682014 m. balandžio 9 d. pastatų, esančių ( - ) bendraturčiai R. L. ir Č. P. pasirašė Turto pasidalijimo sutartį, kurios dalykas yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 91,96 kv. m ir kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį VĮ Registrų centras Kauno filialo 2014 m. kovo 2 d. atliktą pastato dalių apskaičiavimo projektą Nr. K-739 (T.1, b.l. 35-37; 59-60). Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad remiantis 2011 m. birželio 27 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 16, keičiasi bendrosios dalinės nuosavybės dalys ir ieškovei R. L. priklauso 0,36 dalys, o Č. P. – 0,64 dalys aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto. Sutartyje šalys taip pat susitarė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką (sutarties IV dalis): ieškovė R. L. naudosis patalpomis 1-8/7,56 kv. m, 1-7/3,88 kv. m, 1-9/8,62 kv. m, 1-10/12,97 kv. m, turinčiomis 33,03 kv. m, kas sudaro 0,36 dalis, Č. P. naudosis patalpomis R-1/10,31 kv. m, 1-1/1,89 kv. m, 1-2/6,90 kv. m, 1-3/4,71 kv. m, 1-4/1,17 kv. m, 1-5/12,58 kv. m, 1-6/11,45 kv. m, 1-11/9,92 kv. m, turinčiomis 58,93 kv. m, kas sudaro 0,64 dalis.

6918.

70Byloje kilo ginčas dėl to, ar kartu gyvenę nesusituokę asmenys – ieškovė R. L. ir Č. P. – siekė įsigyti nekilnojamojo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise.

71Dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir sandorio pripažinimo negaliojančiu

7219.

73Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, remdamasis ieškovės paaiškinimais ir liudytojos E. V. parodymais konstatavo, jog 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ) ieškovė ir Č. P. įsigijo 1999 m. balandžio 12 d., t. y. ieškovei ir Č. P. vedant bendrą ūkį ir būnant partneriais šeimos sukūrimo tikslu už 1 158,48 Eur (4 000 Lt). Ieškovė namo dalies pirkimui jį skyrė 579,24 Eur (2 000,00 Lt) asmeninių lėšų.

7420.

75Apeliantai, nesutikdami su tokia teismo išvada, teigė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojos E. V. parodymais dėl neva ieškovei paskolintų 579,24 Eur (2 000,00 Lt) namo pirkimui. Byloje nepateikta jokių įrodymų, ar E. V. turėjo galimybę paskolinti tokią pinigų sumą ieškovei, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės R. L. ir Č. P. susitarimą užsiimti bendra veikla, apie susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos tikslo, jungtinės veiklos bendro ūkio vedimą, apie jungtinės veiklos rezultato sukūrimo faktą.

7621.

77Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys neginčijo, jog ieškovė su Č. P. susipažino prieš daug metų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė su Č. P. artimiau bendrauti pradėjo 1997 m, kartu apsigyvendami ieškovės bute ( - ). Ieškovės teigimu, 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ) ji su Č. P. įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, prie namo pirkimo ji prisidėjo asmeninėmis lėšomis. Teisėjų kolegijos nuomone, nors byloje nėra įrodymų leidžiančių tiksliai nustatyti laikotarpį, kad ieškovė su Č. P. pradėjo gyventi kartu, tačiau surinktų įrodymų visetas – fotonuotraukos, liudytojų V. P., A. M., E. P., E. V., H. K., R. M. parodymai – leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad sandorio sudarymo metu, t. y. 1999 m., ieškovė R. L. ir Č. P. gyveno kartu.

7822.

79Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017).

8023.

81Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

8224.

83Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aiškinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

8425.

85Apeliaciniame skunde atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys siekė vienodo tikslo naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių. Apeliantų teigimu, šį turtą Č. P. įsigijo kaip asmeninę nuosavybę.

8626.

87Kaip jau minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1999 m. balandžio 12 d. Č. P. vardu buvo sudaryta 0,47 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ) pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovė, aplinkybes, kad savo asmeninėmis (skolintomis iš liudytojos E. V.) lėšomis prisidėjo prie namo pirkimo įrodinėjo tik liudytojos parodymais. Byloje nėra pateikta jokių tiesioginių įrodymų, kad ieškovė tokią pinigų sumą turėjo, o liudytoja E. V. galėjo jai tokią pinigų sumą paskolinti. Juolab, kad minėtos sutarties 2 punkte nurodyta, kad už perkamą namo ir kitų statinių dalį pardavėjai O. T. 4 000,00 Lt sumokėjo Č. P..

8827.

89Byloje taip pat nustatyta, jog būtent Č. P. 2000 m. užsakė jam priklausančios namo dalies kapitalinio remonto projektą (priestato ir mansardos), 2011 m. 2011 m. birželio 27 d. pateikė Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 16. Iš naujo buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, ir įregistruotas bendras namo plotas 91,96 kv. m.

9028.

91Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju reikšminga yra tai, jog Č. P. 2012 m. kovo 28 d. jam priklausančią gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį kaip asmeninę nuosavybę padovanojo savo sūnui K. P., kuris 2013 m. vasario 24 d. šį turtą padovanojo tėvui Č. P.. Tokiu būdu nuosavybės įgijimo pagrindas, pagal kurį Č. P. įgijo 0,47 dalis (kurios sudaro apie 43,22 kv. m) gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ) yra ne 1999 m. balandžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis, bet 2013 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartis ir 2011 m. birželio 27 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 16. Ieškovė R. L. šių sandorių neginčijo, o 2013 m. spalio 15 d. per notarą išsiuntė Č. P. pareiškimą, kuriame aiškiai nurodė, jog gyvenamasis namas jai ir Č. P. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o būtent, Č. P. – 0,47 dalys ir R. L. – 0,53 dalys (T.1, b.l. 108).

9229.

93Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, jog nuosavybės pagrindas, kuriuo R. L. įgijo dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ) yra 2001 m. birželio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 6157, pagal kurią R. L. įgijo 0,21 dalį minėtų statinių (gyvenamojo namo plotas 63,06 kv. m), bei 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 3100 (gyvenamojo namo plotas 63,06 kv. m) (T.1, b.l. 29; 39; 83-85). Tokiu būdu, ieškovei priklausanti gyvenamojo namo dalis sudaro apie 33,42 kv. m.

9430.

95Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog 0,47 dalis gyvenamoji namo ir kitų statinių Č. P. įgijo ne asmeninės nuosavybės teise, bet bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove teise.

9631.

97Kaip jau minėta, po gyvenamojo namo kapitalinio remonto, namo plotas padidėjo nuo 63,06 kv. m iki 91,96 kv. m, todėl teisėjų kolegijos nuomone, namo bendraturčiams iškilo būtinybė sudaryti turto pasidalijimo (dalių perskaičiavimo) ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kurią 2014 m. balandžio 9 d. patvirtino notaras (T.1, b.l. 35-37).

9832.

99Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

10033.

101Ieškovė, ieškinyje ginčydama šį sandorį, teigia, kad jis turi valios trūkumų, t. y. sudarytas dėl esminio suklydimo, nes ji pavargusi nuo nuolatinio Č. P. girtavimo ir netinkamo elgesio su ja nesuvokė, kad pasirašo sutartį, kuria ne tik nustatoma naudojimosi tvarka, bet ir perskaičiuojamos nuosavybės dalys.

10234.

103Tokiu būdu, nagrinėjamos bylos kontekste aktualus CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.).

10435.

105Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-10-915/2016).

10636.

107Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė ginčijamos turto pasidalijimo (dalių perskaičiavimo) sutarties sudarymo dėl suklydimo fakto, o byloje surinkti dokumentai įrodantys ieškovės veiksmų seką, nepatvirtina jos nurodomų aplinkybių. Byloje nepaneigta, kad 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ) Č. P. gavo dovanų iš sūnaus K. P. 2013 m. sausio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Taip pat nepaneigtos tos aplinkybės, jog projektą namo dalies remontui buvo parengęs Č. P., kuris taip pat pateikė Deklaraciją apie statybos užbaigimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog tos aplinkybės, kad 2012 m. pabaigoje ieškovė gydėsi LSMU VšĮ Kauno klinikų stacionare, o 2015 m. rugsėjo 28 d. ieškovei neterminuotai nustatytas neįgalumas su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu, leidžia spręsti, kad ieškovė aiškiai nesuprato ir nežinojo, kad Č. P. ginčo turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

10837.

109Teisėjų kolegija, pažymi, kad sandorio patvirtinimas atitinka CK 1.74 straipsnio nuostatas. 2014 m. balandžio 9 d. turto pasidalijimo sutarties tekste (7.1 p.) nurodoma, kad šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią reikšmės šios sutarties sudarymui ir jos vykdymui; sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, nenaudojant apgaulės ar spaudimo, kas leidžia teigti, jog ieškovei buvo paaiškintas sudaromo sandorio turinys, ieškovė pasirašė tai supratusi ir norėjo sudaryti būtent tokią turto pasidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį. Sutarties tekste 6 lape nurodoma, kad ši sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta, ir patvirtinta notaro. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė pripažino, kad 2013-2014 metais tarp ieškovės ir Č. P. buvo nesutarimų, kad ieškovė 2014 m. kovo 5 d. buvo pasirašiusi analogiško turinio Č. P. parengtą sutartį (T.2, b.l. 50-52).

11038.

111Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiką sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

11239.

113Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant turto pasidalijimo sandorį buvo tartasi dėl kitokių sutarties sąlygų. Nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu suklydimas dėl sandorio motyvų, jo padarinių, jei kita šalis buvo sąžininga. Ieškovė neįrodė, kad Č. P. buvo nesąžiningas, o notarė netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neišaiškino sudaromo sandorio esmės ir prasmės, taip pat buvo kitų pagrindų nepasitikėti notare, nes pati ieškovė ne kartą yra sudariusi sandorius, kuriuos tvirtino Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė D. K..

11440.

115Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. balandžio 12 d. sandoriai sudaryti per neilgą laiko tarpą, juose buvo aiškiai išreikšta šalių valia ne tik nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, bet ir perskaičiuoti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ieškovei iš esmės liko tokia pati gyvenamojo namo dalis (apie 33 kv. m), kurią ji buvo įgijusi pagal 2001 m. birželio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė savo lėšomis ar darbu būtų prisidėjusi prie namo dalies remonto dalių ir, kad Č. P., remontuodamas namą, siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę į namo pagerinimus jungtinės veiklos pagrindu su ieškove R. L.. Neišsipildę ieškovės lūkesčiai teisiškai nėra reikšmingi, nes ieškovės valios pasikeitimas po Č. P. mirties nesudaro pagrindo spręsti, kad 2014 m. balandžio 12 d. turto pasidalijimo sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, o ne laisva valia ir tuo metu neatitiko ieškovės valios, todėl nėra pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu.

11641.

117Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas dalyje, kuria buvo patenkinti ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį sudarytą tarp R. L. ir Č. P., patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. ir taikyta restitucija natūra – R. L. pripažinta nuosavybės teises į 0,53 dalis, o Č. P. į 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių ( - ), kadangi jos 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartimi buvo pakeistos, bei pripažinta, kad R. L. ir Č. P. bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo 0,47 dalis vieno aukšto medinio apmūryto gyvenamojo namo, esančias ( - ) ir bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytas turtas padalintas lygiomis dalimis, t. y. ieškovei R. L. ir Č. P. pripažintos asmeninės nuosavybės teises į 0,24 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių (po ½ dalį), esančių ( - ) naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – šie ieškinio reikalavimai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

118Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

11942.

120Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad R. L. ir Č. P. bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo dalį žemės sklypo (0,0874 ha), esančio ( - ) bei padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą lygiomis dalimis po ½ dalį.

12143.

122Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškinio reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad sklypas buvo įgytas Č. P. kaip asmeninė nuosavybė, o ieškovė neįrodė, jog gyvendama faktinėje santuokoje su Č. P. susitarė dėl 0,0874 ha žemės sklypo dalies įsigijimo bendrąja daline nuosavybe ir finansiškai prisidėjo prie jo įsigijimo.

12344.

124Apeliantai, ginčydami teismo sprendimą šioje dalyje iš esmės jokių argumentų dėl teismo sprendimo šioje dalyje nenurodė, tik pažymėjo, jog šie reikalavimai turėjo būti atmesti pritaikius ieškinio senatį.

12545.

126Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokio objekto kaip žemės sklypas specifiškumas lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016).

12746.

128Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Č. P. žemės sklypo dalį (0,0874 ha) įsigijo asmeninėn nuosavybėn 2000 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. P19/2000-0075 pagrindu. Byloje neįrodyta, jog perkant šį žemės sklypą savo lėšomis prisidėjo ieškovė ar šalys siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, juolab, kad ieškovė dalies pastatų savininke tapo tik 2001 m. Likusią sklypo dalį Č. P. paveldėjo po O. T. mirties (2005 m. testamentas, 2007 m. gegužės 24 d. Paveldėjimo teisės liudijimas, T.1, b.l. 38). Kaip jau minėta, visą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, 0,47 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių), esantį ( - ) Č. P. buvo padovanojęs sūnui K. P., kuris vėliau šį turtą vėl padovanojo tėvui. Taigi, visas 0,1512 ha žemės sklypas įgytas dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso Č. P., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė papildomą ieškinį, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

129Dėl ieškinio senaties

13047.

131Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti, nes ieškinio senaties termino pradžia yra bendro gyvenimo pabaiga (Č. P. mirties data), o ne sandorių sudarymo data.

13248.

133Apeliantų teigimu, teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią, nes ieškovė siekė įgyti nuosavybės teises į turtą, kurį Č. P. buvo įgijęs 1999 m. balandžio 12 d. pastatų dalies ir 2000 m. sausio 26 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, todėl jų manymu, ieškinio senatis turėjo būti skaičiuojama nuo sandorių sudarymo dienos.

13449.

135Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

13650.

137Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

13851.

139Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminas neskaičiuotinas ne nuo turto pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo dienos, tačiau teismas nepagrįstai ieškinio senaties pradžia laikė Č. P. mirties datą – t. y. ( - ) d. (bendro gyvenimo pabaigos data).

14052.

141Senaties termino pradžios nustatymui yra aktualus ne pats sužinojimo apie sandorio sudarymo faktą momentas, o asmens sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie tai, kad toks sandoris pažeidžia jo teises, momentas. Sužinojimas apie tai, kad sandoris pažeidžia jo teises (vidinės valios susiformavimo momentas), sietinas su tuo, kada asmuo turi (gauna, surenka) pakankamai duomenų, leidžiančių jam nuspręsti, jog sandoris, kurį sudarė ginčijamo sandorio šalis, ne šiaip yra ydingas, bet pažeidžia jo teises.

14253.

143Pirmiausia pažymėtina, kad 2013 m. spalio 15 d. ieškovė per notarą siuntė pareiškimą Č. P. dėl servituto nustatymo (T. 1, b.l. 108), 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pasirašė Č. P. parengtas sutartis dėl turto pasidalijimo, naudojimosi tvarkos ir servituto nustatymo, 2014 m. balandžio 9 d. pasirašė notarinę turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas), todėl nagrinėjamos bylos kontekste ieškinio senaties termino pradžią sieti su Č. P. mirties diena nėra jokio teisinio pagrindo.

14454.

145Bylos aplinkybių visuma, leidžia teigti, jog apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2014 m. kovo 5 d. pasirašydama Č. P. parengtą sutartį. Ieškinys teismui pateiktas 2016 m. vasario 12 d., todėl senaties terminas nėra praleistas.

146Dėl bylinėjimosi išlaidų

14755.

148Tenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus visiškai, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.).

14956.

150Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies (249,00 Eur) mokėjimas. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 249,00 Eur už ieškinį mokėtinų išlaidų atlyginimo.

15157.

152Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (T.3, b.l. 64-66), todėl iš ieškovės priteistinas šių išlaidų atlyginimas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė 120,00 Eur žyminio mokesčių išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės atsakovų naudai priteistina 1 820,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. kiekvienam po 910,00 Eur.

15358.

154Iš ieškovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.). Pirmosios instancijos teisme šios išlaidos sudarė 22,44 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 11,20 Eur, tokiu būdu iš ieškovės valstybei priteistina 33,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

15559.

156Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi, kuriomis buvo uždrausta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į Č. P. palikimą (T.1, b.l. 44-45).

157Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

158Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

159Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį (Nesikeičia turto savininkas) sudarytą tarp R. L. ir Č. P., patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. 1214; taikė restituciją natūra – pripažino R. L. nuosavybės teises į 53/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), o Č. P. nuosavybės teisę į 47/100 dalis minėto gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių ( - ); pripažino, kad R. L. ir Č. P., miręs ( - ) d., bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo 0,47 dalis vieno aukšto medinio apmūryto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); padalino bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą – 0,47 dalis vieno aukšto medinio apmūryto gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių ( - ), lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, pripažįstant ieškovei R. L. ir Č. P., mirusiam ( - ) d., asmeninės nuosavybės teises į 24/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

160Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

161Priteisti iš ieškovės R. L., asmens kodas ( - ) atsakovams A. K., asmens kodas ( - ) ir K. P., asmens kodas ( - ) kiekvienam po 910,00 Eur (po devynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

162Priteisti iš ieškovės R. L., asmens kodas ( - ) valstybei 249,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) atidėto žyminio mokesčio ir 33,64 Eur (trisdešimt tris eurus 64 ct), bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. (Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

163Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į Č. P., asmens kodas ( - ) mirusio ( - ) d., palikimą.

164Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė R. L. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2014... 8. 2.... 9. Nurodė, kad ieškovė ir Č. P. palaikė artimus santykius ir 1997 m.... 10. 3.... 11. Atsakovai A. K. ir K. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė D. K. su ieškiniu... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino –... 18. 6.... 19. Teismas nurodė, kad ieškovė į teismą dėl 2014 m. balandžio 9 d. sandorio... 20. 7.... 21. Iš bylos duomenų matyti, kad Č. P. mirė ( - ) d., todėl tiesioginės Č.... 22. 8.... 23. Ieškovei ir Č. P. vedant bendrą ūkį ir būnant partneriais, Č. P. vardu... 24. 9.... 25. Sudarydama 2014 m. balandžio 9 d. sutartį ieškovė iš esmės Č. P.... 26. 10.... 27. Iš bylos duomenų matyti, kad 0,1512 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ),... 28. 11.... 29. Ieškovė reikalavimą žemės sklypo ( - ), dalį, kuri yra įgyta Č. P. 2000... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 32. 12.... 33. Apeliaciniame skunde atsakovai A. K. ir K. P., atstovaujami advokatės Zitos... 34. 1.1.... 35. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir darė nepagrįstas išvadas dėl... 36. 1.2.... 37. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės R. L. ir Č. P.... 38. 1.3.... 39. Teismas rėmėsi išimtinai ieškovės ir jos sesers, suinteresuotos bylos... 40. 1.4.... 41. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio... 42. 13.... 43. Ieškovė R. L., atstovaujama advokato Arnoldo Blaževičiaus, atsiliepime į... 44. 14.... 45. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė į teismą dėl 0,47 dalių gyvenamojo namo... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. 15.... 50. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320... 51. 16.... 52. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės... 53. 17.... 54. Byloje nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:... 55. -... 56. pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. kovo 9 d.... 57. -... 58. Č. P. pagal 1999 m. balandžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudaryta... 59. -... 60. ieškovė R. L. pagal 2001 m. birželio 13 d. sutartį su sąlyga išlaikyti... 61. -... 62. iš 2007 m. gegužės 2 d. Pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto ir daiktinių... 63. -... 64. 2011 m. birželio 27 d. Č. P. pateikė Deklaraciją apie statybos užbaigimą... 65. -... 66. 2012 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi Č. P. jam priklausančią namo, kurio... 67. -... 68. 2014 m. balandžio 9 d. pastatų, esančių ( - ) bendraturčiai R. L. ir Č.... 69. 18.... 70. Byloje kilo ginčas dėl to, ar kartu gyvenę nesusituokę asmenys –... 71. Dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir sandorio pripažinimo... 72. 19.... 73. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, remdamasis... 74. 20.... 75. Apeliantai, nesutikdami su tokia teismo išvada, teigė, kad teismas... 76. 21.... 77. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys neginčijo, jog ieškovė su... 78. 22.... 79. Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis,... 80. 23.... 81. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės... 82. 24.... 83. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 84. 25.... 85. Apeliaciniame skunde atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 86. 26.... 87. Kaip jau minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1999 m.... 88. 27.... 89. Byloje taip pat nustatyta, jog būtent Č. P. 2000 m. užsakė jam... 90. 28.... 91. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju reikšminga yra tai, jog Č. P. 2012... 92. 29.... 93. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, jog nuosavybės pagrindas,... 94. 30.... 95. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti... 96. 31.... 97. Kaip jau minėta, po gyvenamojo namo kapitalinio remonto, namo plotas padidėjo... 98. 32.... 99. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas... 100. 33.... 101. Ieškovė, ieškinyje ginčydama šį sandorį, teigia, kad jis turi valios... 102. 34.... 103. Tokiu būdu, nagrinėjamos bylos kontekste aktualus CK 1.90 straipsnyje... 104. 35.... 105. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio... 106. 36.... 107. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė ginčijamos turto... 108. 37.... 109. Teisėjų kolegija, pažymi, kad sandorio patvirtinimas atitinka CK 1.74... 110. 38.... 111. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba... 112. 39.... 113. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant turto... 114. 40.... 115. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. balandžio 12... 116. 41.... 117. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų... 118. Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe... 119. 42.... 120. Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad R. L. ir Č. P. bendrojoje... 121. 43.... 122. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškinio reikalavimus atmetė,... 123. 44.... 124. Apeliantai, ginčydami teismo sprendimą šioje dalyje iš esmės jokių... 125. 45.... 126. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs,... 127. 46.... 128. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Č. P. žemės sklypo dalį (0,0874 ha)... 129. Dėl ieškinio senaties... 130. 47.... 131. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nėra praleidusi... 132. 48.... 133. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią,... 134. 49.... 135. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo... 136. 50.... 137. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino... 138. 51.... 139. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 140. 52.... 141. Senaties termino pradžios nustatymui yra aktualus ne pats sužinojimo apie... 142. 53.... 143. Pirmiausia pažymėtina, kad 2013 m. spalio 15 d. ieškovė per notarą siuntė... 144. 54.... 145. Bylos aplinkybių visuma, leidžia teigti, jog apie galimą savo teisių... 146. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 147. 55.... 148. Tenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus visiškai, perskirstytinos... 149. 56.... 150. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.... 151. 57.... 152. Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 700,00 Eur bylinėjimosi... 153. 58.... 154. Iš ieškovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei,... 155. 59.... 156. Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos... 157. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 158. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti iš... 159. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančia 2014... 160. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 161. Priteisti iš ieškovės R. L., asmens kodas ( - ) atsakovams A. K., asmens... 162. Priteisti iš ieškovės R. L., asmens kodas ( - ) valstybei 249,00 Eur (du... 163. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi taikytas... 164. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....