Byla 2-259-587/2017
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė D. K

1Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei, atsakovų A. K. ir K. P. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį, papildomą ieškinį atsakovams A. K. ir K. P. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė D. K..

3Teismas

Nustatė

4I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

51.

6Ieškovė R. L. (toliau – ieškovė) ieškiniu (1 t. b. l. 4-10) teismo prašo:

71.1. Pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį (Nesikeičia turto savininkas) sudarytą tarp R. L., a. k. ( - ) ir Č. P., a. k. ( - ) patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (toliau – D. K.), notarinio registro Nr. ( - );

81.2. Taikyti restituciją natūra – pripažinti R. L., a. k. ( - ) nuosavybės teises į ( - ); Č. P., a. k. ( - ) nuosavybės teisę į ( - ), kadangi jos 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartimi (Nesikeičia turto savininkas), notarinio registro Nr. ( - ), buvo pakeistos;

91.3. Pripažinti, kad R. L., a. k. ( - ) ir Č. P., a. k. ( - ) miręs ( - ), bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo ( - );

101.4. Padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 pripažįstant ieškovei R. L., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teises į ( - ).

112.

12Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų papildymo (3 t. b. l. 73-76), kuriuo teismo prašo:

132.1. Pripažinti, kad R. L., a. k. ( - ) ir Č. P., a. k. ( - ) miręs ( - ), bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo ( - ).

142.2. Padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį pripažįstant ieškovei R. L., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teises į ( - ).

153.

16Reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovė ir Č. P. (toliau – Č. P.) artimai bendravo, palaikė artimus santykius ir nuo 1997 m. apsigyveno kartu ieškovei priklausančiame bute, esančiame ( - ). Kadangi minėtame bute buvo mažai vietos, o jie ir toliau ketino gyventi kartu, todėl nusprendė bendromis lėšomis įsigyti nuosavo namo dalį ir įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. ( - ). Sutartis dėl šio nekilnojamojo turto pirkimo buvo sudaryta 1999 m. balandžio 12 d. tarp Č. P. ir O. T. (toliau – O. T.). Už namo dalį buvo sumokėta 4 000 Lt, pusę pinigų, t. y. 579,24 Eur (2000 Lt) sumokėjo ieškovė iš asmeninių lėšų. Turtas buvo įregistruotas Č. P. vardu, o ne kaip bendra jungtinė nuosavybė, kadangi ji su Č. P. santuokos sudarę nebuvo. Ieškovė ir Č. P. ketino ir toliau sieti savo gyvenimą kartu, todėl jokio skolos raštelio ar sutarties nebuvo pasirašę. Su juo buvo sutarę, kad įgyta dalis namo bus bendra nuosavybė. Bendrai buvo sutarę, kad perkamo nekilnojamojo turto dokumentus tvarkys Č. P.. Ieškovės ir atsakovo turtiniai santykiai susiformavo 1997 m. ir tęsėsi iki Č. P. mirties. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad įsigiję minėtą nekilnojamąjį turtą, nedelsiant į jį kartu persikėlė gyventi. Įsigytu nekilnojamuoju turtu bendrai rūpinosi, jį remontavo, įvedė vandentiekį. Įvedus name vandentiekį ir nuotekų šalinimo sistemą buvo iš esmės pagerintos gyvenimo sąlygos, padidinta nekilnojamojo turto vertė. Taip pat gyvendami kartu jiems priklausiusioje namo dalyje įsirengė katilinę bei pasistatė priestatą taip pagerindami turtą iš esmės. Visus šiuos darbus atliko iš bendrų lėšų, kadangi gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį kaip sutuoktiniai. Taip pat tiek ieškovė, tiek Č. P. gyvendami faktinėje santuokoje rūpinosi kitoje namo dalyje gyvenančia O. T., mirusia ( - ), kuri 2001 m. birželio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi bei 2005 m. kovo 9 d. testamentu, po savo mirties ieškovei paliko jai priklausiusią namo dalį, o Č. P. jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį ( - ). Mirus O. T., abi namo, esančio ( - ), dalis ieškovė ir Č. P. sujungė į vieną bendrą. Šiuo metu name yra vienas įėjimas, vienas vandens ir vienas elektros skaitiklis ir šiais turto pagerinimais rūpinosi tiek ieškovė, tiek Č. P. su kuriuo ji gyveno iki pat jo mirties. Ieškovė su Č. P. gyveno kartu apie 20 metų, vedė bendrą ūkį, todėl atsižvelgiant ir į tai, kad tokį ilgą laiką pragyveno kartu turtiniuose santykiuose, akivaizdu, kad pradedant bendrą gyvenimą ir tuo tikslu 1999 m. įsigijus ( - ), jie siekė sukurti teisines pasekmes būdingas asmenims gyvenantiems santuokoje, t. y. įgijo turtą, kurį gyvendami kartu gerino iš esmės kas neabejotinai patvirtina jų faktinius santykius ir šeimyninį ryšį, nors formaliai įgytas turtas buvo įregistruotas Č. P. vardu. Tai, kad ieškovė ir Č. P. gyveno faktinėje santuokoje patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11922-505/2005, kurioje jie abu buvo atsakovai, jų rašytas atsiliepimas bei minėtoje civilinėje byloje parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuoti šalių ir liudytojų parodymai, taip pat ir teismo posėdžio garso įrašas 2015 m. rugsėjo 2 d. nagrinėtoje Kauno apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.6-7001-660/2015. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji visą laiką dirbo, gavo pastovias darbines pajamas, todėl didžioji mokesčių dalis tekdavo jai, kadangi Č. P. 15 m. niekur nedirbo ir gaudavo tik neženklias pajamas, kurią sudarė mokama pašalpa. Č. P. iš pirmos santuokos turėjo du vaikus K. P. ir A. K., kurie gyveno užsienyje ir su tėvu susitikdavo retai. Paskutinius penkerius metus savo gyvenimo metus Č. P. piktnaudžiavo alkoholiu, jis ne kartą gydytas nuo alkoholizmo ligoninėse. Ieškovei dirbant, namuose pradėjo lankytis neaiškios reputacijos asmenys, kurie atnešdavo Č. P. alkoholio, pradėjo dingti iš namų daiktai. Gyvenimas tuo metu buvo sudėtingas. Ieškovė pradėjo Č. P. drausti į manus įsileisti pašalinius asmenis, tačiau prasidėjo priekaištai, jis atsakydavo, jog namai bendri, o jis kaip šeimininkas įsileis ką nori. Gyvenant tokioje įtampoje, ieškovė pasiūlė Č. P. nusistatyti tvarką pasiskirstant patalpas, tačiau žodinio susitarimo Č. P. nesilaikė, sugėrovams ir toliau leido elgtis kaip panorėjęs. Todėl jie kartu nuvyko į Kauno miesto 9-ąjį notarų biurą, notarei paaiškino, kad nori sudaryti naudojimosi namo patalpomis sutartį bei prašomos patvirtinti ir sudaryti sutarties sudarymo priežastis. 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalijimo sutartimi (nesikeičia turto savininkas), patvirtinta Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarės D. K., sudarytos tarp ieškovės ir Č. P. buvo nustatyta ( - ), naudojimosi patalpomis tvarka, tačiau ta pačia sutartimi pakeistos minėto gyvenamojo namo nuosavybės teisės į bendraturčių dalis, nustatant ieškovei asmeninės nuosavybės teise ( - ). Kadangi ieškovė ir Č. P. į notarų biurą vyko tik nusistatyti naudojimosi tvarką namu ir minėtoje sutartyje aiškiai buvo nurodyta, kad savininkas nesikeičia, o notarė, rengusi ir tvirtinusi sutartį nepaaiškino, jog sutartyje buvo įtrauktas ir turto dalių pasidalinimas priskiriant šalims jas asmeninės nuosavybės teisėmis ir pakeičiant turto savininkų turėtas nuosavybės dalis, juo labiau Č. P. asmeninės nuosavybės teisėmis priskiriant didesnę turto dalį. Kadangi ieškovė ir Č. P. notarei buvo tiksliai nurodę kokį susitarimą ir dėl kokių priežasčių nori sudaryti, ieškovė pasitikėdama notare, būdama moraliai pavargusi nuo Č. P. nuolatinių girtavimų ir netinkamo elgesio jos atžvilgiu, sutartį pasirašė, tačiau tai padarė nesuvokdama, kad pasirašoma sutartimi buvo padalintas turtas jo didesnę dalį paskiriant Č. P.. Dėl besaikio alkoholio vartojimo Č. P. sutriko širdies veikla ir jis ( - ) mirė. Keletą metų iki mirties Č. P. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi jis sunkiai sirgo ir sunkiai vaikščiojo, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi ieškovė. Po laidotuvių į jų bendrus namus buvo atvykęs atsakovas K. P., pareikalavo duoti raktus, elgėsi nepagarbiai ieškovės atžvilgiu, pradėjo elgtis lyg būtų šeimininkas, savavališkai kraustė daiktus ir reikalavo dokumentų. Ieškovė po Č. P. mirties būdama sukrėsta ne tik moraliai, bet ir fiziškai išsekusi, nenorėdama konfliktų, o tik ramybė ir poilsio, ji su atsakovu nesikivirčijo ir nekreipė dėmesio į jo užgauliojimus bei agresyvų elgesį kuičiantis jos namuose po jos ir veliono asmeninius daiktus. Po jo apsilankymo iš namų dingo dalis dokumentų ir akivaizdu, kad atsakovas taip pasielgė piktybiškai, pasinaudodamas ieškovės esama būkle galimai tikėdamasis, kad sunaikinus ar kitaip nuslėpus rastus dokumentus ieškovė prarastų teisėtas teises į palikimo dalį, atsiradusią po Č. P. mirties, o pats išvyko atgal į užsienį palikdamas savo motinai E. P. įgaliojimą tvarkyti paveldėjimo dokumentams į atsiradusį paveldimą turtą. Po Č. P. mirties paveldimą turtą sudaro ( - ), tačiau dalis minėto gyvenamojo namo ir kiemo statinių buvo įgytas ieškovei ir Č. P. gyvenant faktinėje santuokoje ir ji buvo perkama iš bendrų lėšų, todėl jis yra turi būti pripažintas jų daline nuosavybe, nustatant, kad turtas buvo įgytas lygiomis dalimis.

174.

18Papildomą reikalavimą dėl dalies žemės sklypo, esančio ( - ), pripažinimo bendra daline nuosavybe, nustatant ieškovei asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį, ieškovė grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo faktai, jog dalis žemės sklypo buvo įgyta 2000 m. sausio 26 d., t. y. kuomet ieškovė ir Č. P. gyveno faktinėje santuokoje ir pagal jų susitarimą nekilnojamąjį turtą įsigijo bendrai, tačiau pašlijus jų santykiams dėl nežinomų priežasčių su savo sūnumi K. P. įregistravo dovanojimo sandorius: 2012 m. kovo 28 d. nekilnojamąjį turtą Č. P. padovanojo sūnui, o šis nepraėjus nei 10 mėnesių jį atidovanojo Č. P.. Akivaizdu, kad sandoriai buvo apsimestinai, tam, kad Č. P. nuslepiant nuo ieškovės įgytų nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise. Tiek ( - ), buvo įgyti ieškovės ir Č. P. bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl ieškovei pripažintina nuosavybės teisė ne įtik į ½ dalį ( - ).

195.

20Teismo posėdžiuose ieškovė ieškinį, papildomą ieškinį palaikė juose nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad su Č. P. susipažino 1996 metais, o 1997 m. pradėjo kartu gyventi jos bute ( - ), kur gyveno apie 2 metus. Šeimos neišskyrė, jis jau 5 metai buvo išsiskyręs. Č. P. bendravo su R. T. ir taip susipažino su jo motina O. T., kuri turėjo namelį. Jiems, t. y. jai ir Č. P. ji pardavė du kambarėlius. Dalis namo buvo nupirkta Č. P. vardu, bet pirkta per pusę. Pinigų namelio pirkimui (2 000 Lt) jai paskolino sesuo E. V., namelis iš viso kainavo 4 000 Lt. Ten praktiškai nieko nebuvo. Pradėjo gyventi 1999 m. ir iškart pradėjo tvarkytis, įsivedė vandentiekį, kanalizaciją, įsirengė katilinę, pradėjo statytis priestatą. Statė iš jau panaudotų plytų, statyti padėjo giminaičiai: jos brolis, vaikai, pati dirbo. Viską darė kartu, kartu pirko. Pinigų „vienoj kišenėj“ neturėjo, bet pirko abu, mokesčius mokėjo abu. O. T. jai vieną kambarėlį užrašė su sąlyga ją išlaikyti iki gyvos galvos. Ji dirbo ( - ), dirbo 2 etatais, pajamos buvo pakankamai nemažos – apie 1 000 Lt. Iš pradžių Č. P. dar dirbo ( - ), buvo majoras, vėliau jį atleido dėl sveikatos ir jis 17 metų niekur nedirbo, gaudavo tik pensiją. Č. P. alkoholį vartojo visada, tik anksčiau mažiau, o laikui einant pradėjo išgėrinėti vis daugiau. Paskutiniais metais gėrė labai stipriai, jo vaikai jo nežiūrėjo. Ne kartą skambino jo sūnui dėl tėvo, bet jis nieko nepadėjo, rūpinosi Č. P. ji viena. Jis ne kartą dėl alkoholizmo gydytas ir ( - ). Kartu su Č. P. pragyveno apie 20 metų. Buvo visko, buvo jį net išvariusi du kartus kai dar gyveno pas ją bute, jis prieš ją yra ir smurtavęs, koją sulaužęs, bet jam atleido ir toliau gyveno. Santykiai taip ir liko neįforminti, nors žiedą bažnyčioje jis jai buvo padovanojęs. Buvo kelis kartus ir išsiskyrę, bet vėl sueidavo ir gyveno kartu iki pat jo mirties, jis ją vadindavo „mamule“. Paskutiniuoju metu beveik ji viena rūpinosi šeima, nes Č. P. beveik viską pragerdavo. Prisidėjo ir prie Č. P. laidotuvių, davė jo pirmai sutuoktinei E. P. rūbus, 720 Eur. Pas notarą važiavo, nes tuo metu Č. P. siaubingai gėrė. Notarė kažką aiškino, bet ji nesuprato, jokių teisinių mokslų nebaigusi, ji tik norėjo, kad žemės iš jos neatimtų, todėl ėjo nusistatyti servitutą. Kokius mokslus baigęs Č. P. nežino, žino, kad dirbo ( - ), lyg yra baigęs kažkokią ( - ) mokyklą.

216.

22Ieškovės atstovė advokato padėjėja Indrė Pocevičienė teismo posėdžių metu palaikė ieškinyje bei papildomame ieškinyje keliamus reikalavimus, juos pagrindė teisiniais argumentais ir prašė tenkinti.

237.

24Atsakovai su ieškiniu, papildomu ieškiniu nesutinka. Atsiliepimuose (1 t. b. l. 72-74, 3 t. b. l. 106-108) nurodė, kad Č. P., kuris buvo jų tėvas, finansiškai buvo pajėgus įsigyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn. Su tėvu artimai bendravo ir žino, jog nekilnojamą turtą jis pirko už savo asmenines lėšas ir tam turėjo finansines galimybes. Tėvas Č. P. ilgą laiką dirbo ( - ) ir 1993 m. liepos 21 d., ištarnavus reikalingą metų kiekį, jam buvo paskirta ( - ) pensija, jis paliko darbą ( - ). Gaudamas pensiją Č. P. visą laiką turėjo ir darbo santykius, tai yra jo mėnesinės pajamos, kurias sudarė pensija ir darbo užmokestis, buvo kur kas didesnės nei ieškovės. ( - ) m. mirė tėvo Č. P. motina J. P. ir tėvas paveldėjo jos turtą – butą ( - ). Šį butą jis pardavė 1993 m. lapkričio mėnesį. 1997 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu Č. P. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 2 kambarių butą ( - ). 1994 m. balandžio 18 d. jis įsigijo nuosavybėn 2 kambarių butą ( - ), kurį pardavė 1994 m. spalio 27 d. 2006 m. kovo 3 d. pirkimo pardavimo sutartimi jis įsigijo 3 kambarių butą ( - ), kurį 1998 m. gegužės 18 d. padovanojo dukrai A. K.. 2008 m. Č. P. užbaigė sodo namelio statybą, 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi išpirko žemės sklypą sodų bendrijoje ir 2009 m. lapkričio 14 d. šį turtą padovanojo sūnui K. P.. Po motinos mirties paveldėtą 3,3500 ha žemės sklypą, esantį adresu ( - ), Č. P. pardavė 2011 m. rugsėjo 12 d. 2007 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Č. P. pardavė 2 kambarių butą adresu ( - ). Be to, Č. P., asmeninėmis lėšomis ir asmeninė nuosavybėn įgijęs nekilnojamą turtą, esantį adresu ( - ), 2012 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi šį turtą padovanojo atsakovui. Dovanojimo sutartyje Č. P. patvirtino, jog dovanojamas turtas dovanotojui priklauso asmeninės nuosavybės teise (p. 2.4.), kad tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į šį turtą (p. 4.1), kad dovanotojas nėra prisiėmęs dovanojamo turto atžvilgiu jokių įsipareigojimų, kurie nenumatyti šioje sutartyje ir kliudytų ar darytų negalimu sutarties pasirašymą ir įsipareigojimų pagal ją vykdymą, kad nėra jokių nuosavybės teisių apribojimų (p. 4.3). Faktą, jog Č. P. asmeninėn nuosavybėn įgijo ( - ), nurodė ir pati ieškovė, 2013 m. spalio 15 d. per Kauno 9-ą notarų biurą siųstame Č. P. pareiškime dėl servituto nustatymo. Šiame dokumente yra ieškovės parašas, patvirtinantis turinio teisingumą ir pagrįstumą. Todėl atsakovų nuomone neabejotina, jog ( - ), įgyta asmeninėmis Č. P. lėšomis ir asmeninėn nuosavybėn. Atsakovai taip pat nurodė, kad neatitinka tiesos ir ieškovės teiginiai dėl didžiulės Č. P. meilės ieškovės sūnui, o ne savo vaikams. Č. P. visada palaikė artimus ryšius su savo vaikais, rėmė juos materialiai, dovanojo jiems butą, sodo sklypą su nameliu, garažą. Nelabai vykęs ieškovės sūnus nuolat papuldavo į nemalonias situacijas ir Č. P., gailėdamas jaunuolio, „traukdavo“ jį iš bėdos. Dėl 2014 m. balandžio 9 d. sutarties atsakovai nurodė, ieškovės argumentas, jog vyko į notarų biurą tik pasirašyti sutarties dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nesuprato, jog perskaičiuojamos turto dalys, yra visiškai naivus. Pažymėjo, kad dokumentai patvirtina, jog ieškovė sudarė ne vieną turto įgijimo sandorį, visi jie daromi tos pačios notarės, todėl neabejotina, jog ieškovė ja pasitiki. Be to, turto pasidalinimo sutarties turinys aiškus, konkretus ir suprantamas, šalys pasirašė, jog sutartis suprasta tarp šalių dėl turinio. Pasekmių ir, kaip atitinkanti jų tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta. Nėra abejonių dėl ieškovės veiksnumo sutarties pasirašymo metu, dėl jos lietuvių kalbos žinių ir supratimo, kaip nėra abejonių dėl notarės suinteresuotumo, nusikalstamos veikos ar kitokių priežasčių buvimo siekiant nuslėpti nuo ieškovės sutarties turinį. Todėl ieškovės argumentai dėl suklydimo nepagrįsti ir atmestini. Ieškovės samprotavimai apie neva buvusią „faktinę santuoką“, „šeimyninius ryšius“ nieko bendra neturi su ieškovės ir Č. P. tarpusavio santykių vertinimu – faktiškai kurį laiką jie buvo sugyventiniai. Taip pat faktinei padėčiai prieštarauja ir ieškovės teiginiai, jog Č. P. šeima nepasirūpino jo laidotuvėmis: faktiškai visas išlaidas apmokėjo buvusi jo sutuoktinė ir vaikai.

258. Atsikirsdami dėl papildomo ieškinio atsakovai nurodė, kad reikalavimas visiškai nepagrįstas ir atmestinas, taip pat turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neteikė reikalavimo pripažinti žemės sklypą bendra jungtine jos ir Č. P. nuosavybe, ir neteigė, jog šis žemės sklypas buvo įgytas ir jos lėšomis, todėl teismo posėdžio metu nebuvo aiškinamasi žemės sklypo įsigijimo aplinkybės ir ieškovei negalėjo paaiškėti jokių naujų žemės įsigijimo aplinkybių. Tai, kad ieškovė neturėjo abejonių, jog visas ginčo žemės sklypas priklauso Č. P., patvirtina 2013 m. spalio 15 d. ieškovės Kauno m. 9-ame notarų biure surašytas pareiškimas, kurį ji prašė persiųsti Č. P.. Pažymi, kad minėtame rašte ieškovė Č. P. nurodo, kad Č. P. neatsakius į jos pareiškimą ketina kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, o ne dėl žemės pripažinimo bendrąja nuosavybe. Esant gyvam Č. P. ieškovė jokių pretenzijų nereiškė – neteisėtai pasisavinti Č. P. vaikams priklausantį turtą ieškovei kilo po Č. P. mirties. Visą nekilnojamąjį turtą ( - ), Č. P. įsigijo tik asmeninės nuosavybės teise, jungtinės veiklos susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo tarp ieškovės ir Č. P. nebuvo ir turto bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jie nesukūrė. Č. P. asmeniškai tvarkė savo asmeninę nuosavybę ir sprendė klausimus, susijusius su savo asmeniniu turtu: 1999 m. kovo 17 d. nustatytos žemės sklypo ribos, parengtas žemės sklypo ribų ženklinimo aktas, užsakė Č. P. priestato ir mansardos kapitalinio remonto projektą ir t. t.

269.

27Atsakovai A. K. ir K. P. į teismo posėdį neatvyko, jų interesams atstovauja jų atstovė advokatė Zita Ragauskaitė.

2810. Atsakovų atstovė advokatė Zita Ragauskaitė teismo posėdžių metu palaikė atsiliepimuose išdėstytus atsikirtimus, juos pagrindė teisniais argumentais ir prašė ieškinį bei papildomą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovų vardu papildomai paaiškino, kad šiai dienai taip ir neaišku, ar vedė jie bendrą ūkį, ar planavo bendrą gyvenimą, ar tik artimai draugavo. Ieškovė ginčija mirusiojo nuosavybę, nors kol jis buvo gyvas ieškovė tokių ketinimų net neturėjo. 2013 m. spalio 15 d. pareiškimas, pačios ieškovės iniciatyva siųstas Č. P., yra visiškai aiškus. Gal kažkuriuo metu ir buvo įvairių jausmų, bet tame pareiškime ieškovė labai aiškiai nurodo, kad ginčo turtas asmeninė Č. P. nuosavybė. Dokumentas galiojantis ir aiškiai parodo, kad tuo metu jokio ginčo dėl turto priklausomybės nebuvo. Be to, 2014 m. kovo 5 d. dar prieš pasirašant dokumentą pas notarą, Č. P., būdamas teisininkas, parengė kitą dokumentą, kad ieškovė susipažintų. Ieškovė šį dokumentą pasirašė. Nieko netikėto neatsitiko pas notarą – susitarė dėl tokių pačių dalių. Byloje gal ir yra duomenys, kad ieškovė 2011-2012 m. buvo susirgusi, tačiau sutartis sudaryta 2014 m. Nėra duomenų, kad tuo metu ieškovė sirgo. O. T. leido išsipirkti Č. P. žemės sklypą, nes ji žinojo, kad turtą įsigijo, kas jai mokėjo pinigus. Č. P. rengė visus namo priestato dokumentus ir kitus dokumentus. O ir notarė teigė, kad sutartį patvirtino pagal statybos užbaigimo deklaraciją. Neneigia, kad ieškovė ar jos šeimos nariai galėjo padėti ir dirbti, tačiau tai nuosavybės teisių į tą turtą nesuteikia. Dėl turto padovanojimo sūnui, o paskui jo atidovanojimo tėvui, jokio kriminalo nėra, nieks niekam nenorėjo pakenkti. Po dovanos priėmimo K. P. atrodė, kad nėra gerai, jog turtas padovanotas tik jam, jis jautėsi nejaukiai, todėl vėliau dovaną tėvui grąžino. Dalį žemės sklypo Č. P. paveldėjo iš O. T., o kitą dalį išsipirko iš valstybės 2000 m. ieškovės turtinė padėtis galimai buvo sunki, nes viena augino 4 vaikus, turėjo butą ( - ), kurį reikėjo išlaikyti, todėl galimai jai sesuo milijonierė ir skolino. Nors ieškovė teigė, kad kartu su Č. P. gyveno nuo 1997 m., kad jis niekur nedirbo, gėrė, nieko neturėjo, tačiau iš mamos paveldėtą žemę pardavė tik 2011 m. Butas ( - ), buvo išnuomotas. Buvusiai sutuoktinei šį butą pardavė tik 2007 m. Č. P. pinigų turėjo, buvo pasiturintis žmogus: sūnui padovanojo sodo sklypą su nameliu, dukrai butą, buvusiai sutuoktinei pardavė namą už pusę kainos. Jis buvo geras tėvas ir puikiai pasirūpino savo šeima. Nors ieškovė teigė, kad paskutiniuoju metu Č. P. šitaip smarkiai gėrė, tačiau iš 2014 m. sutarties matyti, kad žmogus pakankamai protingas, išprusęs. Teismui yra pateiktos nuotraukos iš kurių matyti, kad Č. P. bendravo su savo vaikais ir anūkais. Atsakovai neneigia, kad ieškovė prisidėjo prie laidotuvių, bet tai įtakos turto įsigijimui neturi. Esant gyvam Č. P. į teismą nesikreipė, dokumentaliai labai aiškiai išreiškė savo pozicijas, todėl ieškinį ir papildomą ieškinį prašo atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2911. Trečiasis asmuo Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį (1 t. b. l. 57-58) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2014 m. balandžio 9 d. patvirtino turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkai), sudarytą tarp R. L. ir Č. P., reg. Nr. ( - ). Sandorio tvirtinimui jai buvo pateikta 2011 m. birželio 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, kurio statytojas Č. P., taip pat pateiktas VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo pastato dalių apskaičiavimo projektas. Remiantis šiais dokumentais ir pateikus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, buvo patvirtinta ši sutartis.

30Teismas

konstatuoja:

31ieškinys tenkinamas, papildomas ieškinys atmetamas.

32II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

33Dėl ieškinio senaties taikymo.

3412.

35Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai byloje prašo taikyti ieškinio senatį, pirmiausiai pasisakytina šiuo klausimu.

3613.

37Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Atsakovai pateiktame atsiliepime ir jų atstovė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį visiems ieškinio reikalavimams, t. y. dėl nekilnojamojo turto – ( - ), pripažinimo bendra daline nuosavybe ir dėl 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalijimo sutarties (nesikeičia savininkas) pripažinimo negaliojančia.

3814. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis, tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kreiptis į teismą su ieškiniu suinteresuotas asmuo turi teisę nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.126 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis).

3915. Spręsdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, taip pat tai, ar byloje pareikštam ieškovo reikalavimui taikoma ieškinio senatis. Jeigu ieškinio senatis pareikštam reikalavimui taikoma, teismas turi nustatyti: kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustato įstatymas; kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga; ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta; jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

4016. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai numatyti to paties straipsnio 3-11 dalyse, tačiau nagrinėjamu atveju jie netaikytini. Ieškovė į teismą dėl 2014 m. balandžio 9 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2016 m. vasario 12 d. (1 t. b. l. 4), todėl akivaizdu, kad 10 metų senaties terminas dėl šio ieškinio reikalavimo nepraleistas.

4117. Ieškovė į teismą dėl 0,47 dalių gyvenamojo namo pripažinimo bendra daline nuosavybe kreipėsi 2016 m. vasario 12 d. (1 t. b. l. 4), o dėl 0,0874 ha žemės sklypo pripažinimo bendra daline nuosavybe kreipėsi 2017 m. rugsėjo 29 d. (3 t. b. l. 73-76). Ieškovė laiko, jog jos ir Č. P. bendras gyvenimas tęsėsi nuo 1997 m. iki Č. P. mirties. Bendram gyvenimui nutrūkus ji kreipėsi į teismą dėl dalies bendrai įgyto turto priteisimo. Iš bylos duomenų matyti, kad Č. P. ( - ) (1 t. b. l. 18). Todėl teismas vertina, kad ieškinio reikalavimams, t. y. dėl nekilnojamojo turto – ( - ), pripažinimo bendra daline nuosavybe, senaties terminas taip pat nepraleistas. Nors minėto nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriai sudaryti 1999-2000 metais, tačiau pažymėtina, kad ieškovė šių sandorių neginčija, o tik prašo šiais sandoriais įgytą turtą pripažinti bendra daline nuosavybe. Todėl ieškinio senaties termino pradžia yra bendro gyvenimo pabaiga, o ne sandorių sudarymo data.

42Dėl ieškinio reikalavimų.

4318. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t. y. ginčas susijęs su kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu.

4419. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-134/2011 išaiškinta, kad šiuo metu galiojančios CK trečiosios knygos ir pirmiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.

4520. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-134/2011; 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1029/2001; 3K-3-235/2008; 3K-3-482/2010; 3K-3-134/2011).

4621. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų turėtos lėšos ir gautos pajamos gali būti naudojamos bendro turto sukūrimui, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro turto ar ūkio savo darbu ir pan.

4722. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

4823. Be to, nagrinėjant šią bylą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

4924. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad ji ir Č. P. nuo 1997 m. gyveno kartu kaip faktinė šeima, iš pradžių jos bute ( - ), o vėliau bendrai įsigytoje namo dalyje ( - ), kurią suremontavo, o vėliau pasistatė ir priestatą, ir pragyveno apie 20 metų, t. y. iki pat Č. P. mirties ( - )m., nors pripažino, kad nesutarimų šeimoje buvo, ypač paskutiniaisiais metais, nes Č. P. itin piktnaudžiavo alkoholiu. Iš bylos duomenų matyti, kad Č. P. mirė ( - ) (1 t. b. l. 18), todėl tiesioginės Č. P. pozicijos dėl ieškovės ir jo bendro gyvenimo buvimo ar nebuvimo objektyviai negalima nustatyti. Atsakovais byloje yra Č. P. vaikai iš santuokos su E. P. – K. P. ir A. K.. Atsakovai nesutinka, jog jų tėvas Č. P. ir ieškovė gyveno kaip faktinė šeima, atsiliepime nurodė, kad jie buvo tik sugyventiniai. Pažymėtina, kad „faktinė šeima“ ir „sugyventiniai“ iš esmės yra sinonimai ir abu vartojami apibūdinant kartu gyvenančius, kartu tvarkančius namų ūkį ir galbūt auginančius vaikus, tačiau santykių oficialiai neįteisinusius asmenis. Todėl darytina išvada, jog ir patys atsakovai jau atsiliepime pripažino, jog ieškovė su Č. P. gyveno kartu. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai: E. V., kuri yra ieškovės sesuo, kaimynės V. P. ir A. M., Č. P. draugas H. K. bei ieškovės draugė R. M.. Jie visi paliudijo, jog jų nuomone Č. P. ir ieškovė gyveno kaip šeima, bendrai tvarkė ūkį. Liudytoja E. V. nurodė, kad ieškovė ir Č. P. kartu dalyvavo ir jos vestuvėse, kitose šventėse, ji taip pat lankėsi pas juos namuose. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti ieškovė ir Č. P. įvairių švenčių, o taip pat kelionių metu (3 t. b. l. 128-132). Tai, kad fotonuotraukose užfiksuotas Č. P., atsakovai neneigė. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti šių liudytojų parodymais. Be to, apie tai, jog Č. P. ir ieškovė gyveno kaip šeima galima spręsti ir iš atsakovų pusės pakviestos liudytojos E. P. (buvusios Č. P. sutuoktinės) parodymų. Nors ji neigė, kad ieškovė su Č. P. gyveno kaip šeima, nurodė, kad jie greičiau gyveno kaip kaimynai, tačiau taip pat nurodė, kad Č. P. jai paskutiniuoju metu skundėsi dėl ieškovės. Paklausta teismo „dėl ko skundėsi?“ atsakė, jog dėl „asmeninių priežasčių, iš jo pusės buvo lyg ir pavydo scenos“. Teismas nagrinėjamu atveju vertina, jog tokios pavydo scenos įrodo artimų asmeninių, o ne kaimyniškų santykių buvimą. Bendrą Č. P. ir ieškovės gyvenimą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: ieškovės ir Č. P. rašytas atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-11922-505/2005 (1 t b. l. 22), Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-7001-660/2015 (1 t. b. l. 15), o taip pat ir 2006 m. rugpjūčio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojos A. P. parodymai, kuriuose ji patvirtina, jog O. T. gyveno atsakovams (ieškovei ir Č. P.) padovanotame kambaryje, atsakovai tuo kambariu nesinaudojo (3 t. b. l. 26). Ieškovė nurodė, kad artimai bendrauti ir gyventi kartu su Č. P. pradėjo 1997 m. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja E. V., kuri yra ieškovės sesuo bei liudytojas H. K., kuris buvo Č. P. draugas. Tai, kad Č. P. ir ieškovė jau gyveno kartu 1999 metais pavasarį, patvirtino liudytojos V. P. ir A. M., kurios buvo ir yra kaimynės. Kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Č. P. ir E. P. santuoka nutraukta 1992 m. Nors liudytoja E. P. nurodė, kad nutraukus santuoką jie dar 6 metus gyveno kartu ir jis išėjo iš namų tik 1999 metais, tačiau tikslesnių datų liudytoja nenurodė, jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Be to, kadangi byloje keliamas klausimas ne tik dėl bendro gyvenimo, bet ir galimai bendrai įgyto turto, todėl liudytojos, kuri yra atsakovų mama ir tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, šie parodymai vertintini kritiškai. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad jau 1997 m. Č. P. ir ieškovė artimai bendravo ir apsigyveno kartu ieškovės bute ( - ). Tai, kad tarp ieškovės ir Č. P. paskutiniais metais buvo rimtų nesutarimų, neneigia ir pati ieškovė, tą patvirtina ir bylos duomenys (1 t. b. l. 35-37, 108, 2 t. b. l. 55) – ieškovė ir Č. P. tam tikrus klausimus bandė spręsti teisiniu keliu, tačiau tai nepaneigia fakto, jog ieškovė ir Č. P. gyveno kartu. Ieškovė nurodė, kad tokiu būdu bandė spręsti šeimoje kilusias problemas dėl Č. P. girtavimo. Nors byloje esanti pažyma iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro (2 t. b. l. 71) patvirtina, kad Č. P. priklausomybės ligų centre neregistruotas, tačiau tai, kad Č. P. piktnaudžiavo alkoholiu ir ilgą laiką, o paskutiniaisiais metais ir itin smarkiai, patvirtino visi apklausti liudytojai, to neneigė ir atsakovų pusės liudytoja E. P.. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir Kauno medicinos universiteto klinikų raštas atsakovui K. P. į jo atsiliepimą dėl Č. P. galimai netinkamo gydymo (3 t. b. l. 62-63). Minėtame rašte nurodyta, kad Č. P. apie 30 metų serga priklausomybės liga – alkoholizmu. Tai patvirtino konsultavęs gydytojas psichiatras, kuris nustatė psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį bei abstinencijos būklę su delyru. Nors oficialiai patvirtintos šio dokumento kopijos į bylą nėra pateikta, nes originalas sunaikintas pasibaigus jo saugojimo laikui (3 t. b. l. 94), tačiau aplinkybių dėl šio rašto buvimo ir jame pateiktos informacijos teisingumo atsakovai neneigė. Č. P. mirė ( - ). Bylos duomenys patvirtina, kad laidojant Č. P. ženklia pinigų suma prisidėjo ir ieškovė. Jos teigimu ji davė 720 Eur, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja R. M.. Liudytoja E. P. nurodė, kad nepamena, kokia suma ieškovė prisidėjo prie Č. P. laidotuvių, tačiau pripažino, kad 500 Eur iš ieškovės tikrai gavo. Liudytoja nurodė, kad viso laidotuvės kainavo apie 1 500 Eur, todėl ieškovės prisidėta prie Č. P. laidotuvių suma (500 Eur ar 720 Eur) vertintina kaip itin ženkli. Ir visiškai sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, jog paprastai kaimynai tokiom sumom prie laidotuvių neprisideda. Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad nuo 1997 m. iki pat Č. P. mirties ieškovė ir Č. P. gyveno kartu. Tai, kad nuo pat 1997 metų iki pat Č. P. mirties ( - ) m. ieškovė ir Č. P. gyveno kartu, vertintina kaip patvirtinimas, kad šalys vedė bendrą ūkį ir buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu.

5025. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. balandžio 12 d., t. y. ieškovei ir Č. P. vedant bendrą ūkį ir būnant partneriais šeimos sukūrimo tikslu, Č. P. vardu pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. V. už 1 158,48 Eur (4 000 Lt) iš O. T. buvo įsigytos ( - ) (1 t. b. l. 28). Č. P. ir ieškovė, netrukus po nekilnojamojo turto įsigijimo, pradėjo minėtoje namo dalyje gyventi. Ieškovė nurodė, kad sprendimas įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą buvo bendras, kadangi jie ir toliau ketino savo ateitį sieti kartu, taip pat nurodė, kad pusę pinigų 579,24 Eur (2 000 Lt) namo dalies pirkimui jį skyrė iš savo asmeninių lėšų. Atsakovai šias aplinkybes kategoriškai neigia, nurodo, kad Č. P. turtinė padėtis buvo pakankamai gera ir jis turėjo finansines galimybes minėtą nekilnojamąjį turtą įsigyti. Ieškovė nurodė, ir liudytoja E. V. paliudijo, kad 2 000 Lt gyvenamojo namo dalies pirkimui ieškovei paskolino sesuo. Liudytoja nurodė, kad ir vėliau ne kartą seseriai pinigų paskolindavo, nes ji tokias finansines galimybes turėjo. Teismas netikėti liudytojos parodymais neturi pagrindo, juolab, kad jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Kadangi ieškovė tuo metu turėjo dar nepilnamečių vaikų, turėjo butą ( - ), todėl pagrįstai tikėtina, kad galimai pinigų reikėdavo skolintis. Nors atsakovai nurodo, kad Č. P. finansinė padėtis buvo labai gera, tačiau jo turėtas nekilnojamasis turtas nepatvirtina aplinkybės apie pakankamą piniginių lėšų turėjimą sandorio sudarymo metu. Iš byloje pateiktų duomenų apie Č. P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (1 t. b. l. 77-90) matyti, kad visi nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo sandoriai sudaryti iki nekilnojamojo turto ( - ), įsigijimo: butas ( - ), paveldėtas po motinos J. P. mirties 1993 m. balandžio 3 d., o parduotas 1993 m. lapkričio 30 d.; butas ( - ), įgytas 1994 m. balandžio 18 d., o parduotas 1994 m. rugsėjo 27 d.; butas ( - ), įgytas 1994 m. spalio 31 d., o parduotas 1997 m. kovo 3 d.; butas ( - ), nupirktas 1997 m. vasario 11 d., o 1998 m. gegužės 18 d. padovanotas dukrai A. K., kuri tos pačios dienos dovanojimo sutartimi butą ( - ), padovanojo savo tėvui Č. P.. Nesutiktina su atsakovų atstovės argumentu, kad Č. P. santaupų (pinigų) turėjimą turto įsigijimui asmeninės nuosavybės teise patvirtina ir ta aplinkybė, jog Č. P. neskubėjo parduoti iš mamos paveldėtą žemę ir ją pardavė tik 2011 m. Iš bylos duomenų matyti, kad Č. P. ( - ) po savo motinos J. P. mirties paveldėjo tik 2010 m. birželio 4 d. papildomo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu (2 t. b. l. 41), o jį pardavė 2011 m. rugsėjo 12 d. (1 t. b. l. 90). Pažymėtina, kad byloje tiesioginių įrodymų nei apie ieškovės, nei apie Č. P. pajamas ir turimas santaupas 1999 metais nėra (yra duomenys tik apie vėlesniais laikotarpiais ieškovės ir Č. P. gautas pajamas 2 t. b. l. 66-75, 104-117, 124-126, 3 t. b. l. 13-49), tačiau iš bylos duomenų, o taip pat ir duotų paaiškinimų matyti, kad tiek ieškovė, tiek Č. P. 1999 m. turėjo nuolatines pastovias pajamas (Č. P. pareigūno pensiją, ieškovė darbo užmokestį), todėl tikėtina, kad abu turėjo finansines galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą.

5126. Netrukus po dalies namo įsigijimo, buvo pradėti namo remonto, o taip pat ir priestato statybos darbai: Č. P. užsakė priestato ir mansardos kapitalinio remonto projektą, įstatymo nustatyta tvarka deklaravo statybos užbaigimą ir kt. (1 t. b. l. 109-115, 122, 123, 2 t. b. l. 5-36, 3 t. b. l. 110-111). Apklaustų liudytojų E. V., V. P., A. M. ir H. K. parodymai patvirtina, kad įsigijus ginčo nekilnojamąjį turtą ir jo perstatymo darbus, ginčo šalys jau gyveno kartu, statybas planavo ir vykdė ieškovė ir Č. P. kartu, ieškovė prie statybos darbų prisidėjo savo asmeniniu darbu, taip pat lėšomis, taip pat padėjo ir jos artimieji giminaičiai. Ieškovė ir Č. P. kartu gyveno nuo 1997 m. Tai rodo, kad ieškovė ir Č. P. jau prieš įsigydami dalį namo ir toliau vykdydami dalies namo rekonstrukciją turėjo bendrų planų dėl šeimos sukūrimo, nors jos teisiškai ir neįformino. Taigi ieškovė ir Č. P. buvo šeima ir dalies namo pirkimas bei tolimesnė statyba buvo suplanuota bei vykdoma šeimos reikmėms. Aplinkybė, kad 0,47 dalys gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registre registruoti Č. P. vardu, patvirtina, kad visi dokumentai dėl statybos leidimo bei darbų apmokėjimo, taip pat apmokėjimo už komunalines paslaugas ir kt., galėjo būti išrašomi ir buvo išrašomi tik Č. P. vardu. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas daryti išvadai, kad dalies gyvenamojo namo įsigijimas ir jo pagerinimas buvo atlikti vien tik Č. P. pastangomis ir lėšomis. Kaip jau minėta, teismo apklausti liudytojai patvirtino ir bendrą darbą, ir bendrą statybinių medžiagų pirkimą. Be to, byloje esantys mokėjimo kvitai (3 t. b. l. 158-159, 180-188) patvirtina, kad ieškovė ir Č. P. gyvendami įsigijo tam tikro kilnojamojo turto, kad ieškovė Č. P. vardu mokėjo mokesčius, kas savaime suprantamas dalykas gyvenant kartu. Natūralu, kad žmonėms gyvenant kartu dalinamasi mokesčių našta, yra kaupiamas atitinkamas turtas, daiktai, todėl per ilgą laiko tarpą, sukuriami ir įgyjami bendros dalinės nuosavybės objektai. Atsakovų teiginys, kad vien tik Č. P. lėšomis buvo įsigyta dalis namo, nes jis turėjo pakankamai pajamų ir ankstesnių santaupų, o ieškovė dalies namo pirkimo ir vėlesnių statybų neprisidėjo bei jie nevedė bendro ūkio, prieštarauja kitiems byloje jau aptartiems įrodymams byloje ir įstatymo nuostatoms dėl partnerių įnašų kuriant bendrą turtą. Tai, kad nuo pat 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieškovė ir Č. P. gyveno kartu, vertintina kaip patvirtinimas, kad šalys vedė ne tik bendrą ūkį ir buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, bet, kad ir įgytos ( - ), su vėlesniais namo pagerinimais, buvo ieškovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas.

5227. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog ieškovė savo veiksmais: 2013 m. spalio 15 d. per notarą siųsdama Č. P. pareiškimą (1 t. b. l. 108, ), 2014 m. balandžio 9 d. pasirašydama notarinę turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) (1 t. b. l. 35-37), 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasirašydama Č. P. parengtas sutartis (2 t. b. l. 50-52, 53), ieškovė aiškiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes savo valia pasirašė sutartis, kurios yra galiojančios, o be to, esant gyvam Č. P. jokių turtinių pretenzijų dėl ginčo turto nereiškė. Teismas pirmiau konstatavo, jog nuo 1997 metų iki pat Č. P. mirties ( - ) m. ieškovė ir Č. P. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Todėl savaime suprantama, kad ieškovei ir Č. P. dar nenutraukus bendro gyvenimo, ieškovė nematė pagrindo kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Tokia būtinybė iškilo tik mirus Č. P. ir jo vaikams pasikreipus dėl palikimo priėmimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė jau garbingo amžiaus, turinti rimtų sveikatos problemų (1 t. b. l. 14, 15), nėra baigusi jokių teisės mokslų, visą gyvenimą dirbo ( - ), todėl galimai net ir nesuprato turinti galimybę anksčiau, t. y. dar gyvenant kartu su Č. P., kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Matyti, kad visi dokumentai, kurių pagrindu atsakovai iš esmės įrodinėja, jog ginčo turtas yra Č. P. asmeninė nuosavybė, sudaryti 2013-2014 m., t. y. metai-dveji metai iki Č. P. mirties. Iš bylos duomenų matyti, kad dalis, t. y. ( - ), ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 13 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pagal 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą (1 t. b. l. 19, 38, 39, 40). Kita dalis gyvenamojo namo, kurią teismas pirmiau pripažino jungtinės veiklos objektu, o taip pat ir žemės sklypas buvo registruoti Č. P. vardu. Tad ieškovė ir Č. P. ne tik gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ir turėjo bendros jungtinės veiklos objektą, bet tuo pačiu buvo ir gyvenamojo namo bendrasavininkai. Nors ieškovė ir Č. P. gyveno kaip faktinė šeima iki Č. P. mirties, tačiau akivaizdu, kad 2013-2014 metais tarp jų buvo nesutarimų, to neneigė ir pati ieškovė. Jau pirmiau nustatyta, kad Č. P. paskutiniais savo gyvenimo metais itin piktnaudžiavo alkoholiu. Savaime suprantama, kad bendras gyvenimas su priklausomybę alkoholiui turinčiu asmeniu yra sudėtingas ir sekinantis tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Todėl visiškai suprantamas ir logiškas ieškovės noras pagal jos supratimą teisiškai išspręsti tam tikrus klausimus. Kadangi ( - ), buvo registruotos Č. P. vardu, o 53/100 dalys registruotos ieškovės vardu, todėl, net ir ieškovei sandorio metu pareiškus, jog 0,47 dalys yra įgytos bendrai, kitokio sandorio notarė net ir nebūtų galėjusi tvirtinti. Todėl teismas nelaiko, jog 2013 m. spalio 15 d. per notarą siųsdama Č. P. pareiškimą (1 t. b. l. 108, ), 2014 m. balandžio 9 d. pasirašydama notarinę turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) (1 t. b. l. 35-37) bei 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasirašydama Č. P. parengtas sutartis (2 t. b. l. 50-52, 53), ieškovė aiškiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nesutiktina su atsakovų atstovės argumentu, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės sveikatos sutrikimus 2014 m. Medicinos dokumentų išrašai (3 t. b. l. 126-127) patvirtina, kad 2012 m. pabaigoje ieškovė gydėsi ( - ), jai diagnozuota liga pagal TLK-10 kodus: ( - ), o ( - ) ieškovei neterminuotai nustatytas neįgalumas su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu (1 t. b. l. 15). Neįgalumo nustatymo procedūra pakankamai ilga, neįgalumas nustatomas tik baigus ilgai trukusį gydymą, todėl akivaizdu, kad 2014 m. ieškovė turėjo rimtų sveikatos problemų, kurios vėliau įtakojo neįgalumą su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu.

5328. Teismas pirmiau konstatavo, kad nuo 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieškovė ir Č. P. vedė ne tik bendrą ūkį ir buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, ir kad įgytos 0,47 dalys gyvenamojo namo su atitinkama dalimi kitų statinių ( - ), kurios vėliau buvo pagerintos, buvo ieškovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas.

5429. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms , kurios atsiras jam įsigaliojus. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ir Č. P. tarpusavio teisės ir pareigos atsirado iki CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., todėl šiems santykiams taikytina 1964 m. CK redakcija. Pagal iki 2000 m. CK įsigaliojusio galiojusias tesiės normas, tiek pagal galiojančias teisės normas šeima laikoma sukurta tik įregistravus santuoką. Kadangi ieškovė ir Č. P. santuokos sudarę nebuvo, todėl jų santykiams netaikytinos šeimos santykius reglamentuojančios teisės normos bei normos, reglamentuojančios bendrąją jungtinę nuosavybę. Todėl nagrinėjamu atveju yra taikytinas 1964 m. CK 472 straipsnis, reglamentuojantis jungtinę veiklą. Pažymėtina, kad 2000 m. CK jungtinė veikla ir iš jos kylančios partnerių teisės bei pareigos reglamentuojamos labai panašiai. Pagal 1964 m. 472 straipsnį tokiai sutarčiai privaloma rašytinė forma, tačiau šio formos nesilaikymo padarinių šio pobūdžio sutartims nebuvo nustatyta. Ginčo šalys jungtinės veiklos sutarties raštu nebuvo sudarę. 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra jų bendroji dalinė nuosavybė; jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, preziumuojama, kad bendraturčių dalys (įnašai) yra lygios. Pagal šias nuostatas ieškovė pripažintina 0( - ), bendraturte. Byloje neįrodyta, jog namo dalis bei vėlesni jo pagerinimo darbai atlikti vien tik iš Č. P. lėšų, taip pat neįrodyta, jog vienas iš bendraturčių didesne dalimi prisidėjo prie jungtinės veiklos objekto, todėl teismas vadovaujasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog partnerių įnašų dalys yra lygios ir todėl ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į ½ 0,47 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ).

5530. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei gyvenant kartu su Č. P. jie bendrai įsigijo dalį nekilnojamojo turto ( - ), ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį (Nesikeičia turto savininkas) sudarytą tarp ieškovės ir Č. P., patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. ( - ), kuria buvo nustatyta gyvenamojo namo ( - ), naudojimosi tvarka patalpomis ir ta pačia sutartimi perskaičiuotos bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių turto dalys ryšium su Č. P. atliktajam nuosavybės teise priklausančios turto dalies rekonstrukcija – pagal šią sutartį ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkanti dalis - ( - ), o Č. P. asmeninės nuosavybės teise teko 0( - ), ir taikyti restituciją natūra. Ieškovė šį reikalavimą grindžia esminiu suklydimu.

5631. Nurodė, kad paskutiniuosius penkerius savo gyvenimo metus Č. P. piktnaudžiavo alkoholiu, jis ne kartą buvo gydytas nuo alkoholizmo Kauno apskrities priklausomybės ligų centre ir tarp jų kildavo konfliktai ne tik dėl jo nuolatinio girtuokliavimo, namuose besilankančių pašalinių asmenų, po kurių apsilankymų iš namų dingdavo daiktai, Neapsikentusi tokiu Č. P. ir jo sugėrovų elgesiu, nuolatinio daiktų dingimo, dėl ko ieškovė buvo nuolatinėje įtampoje, ieškovė pasiūlė Č. P. nusistatyti naudojimosi tvarką pasiskiriant name patalpas, kuriomis konkrečiai kiekvienas naudosis, kad jo sugėrovai negalėtų elgtis kaip tinkami jos namuose. Taigi ieškovė sutarusi su Č. P. kokiomis patalpomis kuris naudosis tikslu įgyvendinti šį savo susitarimą nutarė įregistruoti teisiškai, notarine tvarka, kadangi Č. P. žodinio susitarimo nesilaikė ir toliau savo sugėrovams leido visame name elgtis kaip panorėjus, todėl ieškovė kartu su Č. P. nuvyko į Kauno miesto 9-ąjį notarų biurą ir notarei paaiškino, kad nori sudaryti naudojimosi namo patalpomis sutartį bei prašomos sudaryti ir patvirtinti sutarties sudarymo priežastis, tačiau patvirtinta sutartimi nustatyta ne tik naudojimosi tvarka, bet ir pakeistos namo nuosavybės dalys, nors ieškovė į notarų biurą vyko visiškai kitu tikslu. Nors ieškinyje nurodė, kad notarė nepaaiškino, jog sutartyje buvo įtrauktas ir turto dalių pasidalinimas, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad notarė kažką aiškino, tačiau būdama moraliai pavargusi nuo Č. P. nuolatinių girtavimų ir netinkamo elgesio jos atžvilgiu, sutartį pasirašė, tačiau akivaizdu, jog iš esmės suklydo, tai padarė net nesuvokdama, kad pasirašoma sutartimi buvo padalintas turtas jo didesnę dalį paskiriant Č. P.. Atsakovai su reikalavimu kategoriškai nesutinka, mano, jog ieškovė puikiai suvokė visą situaciją, dar prieš notarinės sutarties sudarymą ieškovė 2014 m. kovo 5 d. pasirašė Č. P. surašytą sutartį, kurioje buvo nurodytos tokios pačios nuosavybės dalys, be to, byloje nėra duomenų apie jos sveiktos sutrikimus tuo metu.

5732. Teismas jau pirmiau konstatavo, jog nuo 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieškovė ir Č. P. vedė bendrą ūkį ir buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, ir kad įgytos 0,47 dalys gyvenamojo namo ( - ), kurios vėliau buvo pagerintos, buvo ieškovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas, nustatė, jog jų dalys lygios ir todėl ieškovei pripažino nuosavybės teisę į ½ 0,47 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ). Esant tokioms konstatuotoms aplinkybėms akivaizdu, jog sudarydama 2014 m. balandžio 9 d. sutartį ieškovė iš esmės Č. P. perleido jų bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto savo dalį. Ieškovė nurodo, kad iš esmės suklydo. Kaip jau pirmiau nustatyta, sandorio sudarymo metu, t. y. 2014 m. balandžio mėn. ieškovė ir Č. P. ne tik gyveno kaip faktinė šeima, bet tuo pačiu buvo ir gyvenamojo namo bendrasavininkai, nes 53/100 namo priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 13 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pagal 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą (1 t. b. l. 19, 38, 39, 40). Teismas taip pat nustatė, kad nors ieškovė ir Č. P. gyveno kaip faktinė šeima iki Č. P. mirties, tačiau 2013-2014 metais tarp jų buvo nesutarimų, kurių neneigė ir pati ieškovė. Teismas taip pat nustatė, kad Č. P. paskutiniais savo gyvenimo metais itin piktnaudžiavo alkoholiu, todėl visiškai suprantamas ir logiškas ieškovės noras pagal jos supratimą teisiškai išspręsti tam tikrus klausimus. Kadangi 0,47 dalys gyvenamojo namo ir atitinkama dalis kitų statinių ( - ), buvo registruotos Č. P. vardu, o 53/100 dalys registruotos ieškovės vardu, todėl, net ir ieškovei sandorio metu pareiškus, jog 0,47 dalys yra įgytos bendrai, kitokio sandorio notarė net ir nebūtų galėjusi tvirtinti. Todėl teismas nelaikė, jog 2013 m. spalio 15 d. per notarą siųsdama Č. P. pareiškimą (1 t. b. l. 108, ), 2014 m. balandžio 9 d. pasirašydama notarinę turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) (1 t. b. l. 35-37) bei 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasirašydama Č. P. parengtas sutartis (2 t. b. l. 50-52, 53), ieškovė aiškiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Taip pat teismas konstatavo, kad 2014 m. ieškovė turėjo rimtų sveikatos problemų, kurios vėliau įtakojo neįgalumą su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu, o be to, ieškovė jau garbingo amžiaus, nėra baigusi jokių teisės mokslų, visą gyvenimą dirbo virėja. Atkreiptinas dėmesys, kad Č. P. buvo teisininkas (tą nurodė pati atsakovų atstovė), todėl suprantama buvo gerokai daugiau teisiškai išprusęs už ieškovę.

5833. Sandoriai yra sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusią faktinę situaciją, be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo. Vertinant, ar suklydimas yra esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7- 378/2005; 2008-10-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-504/2008;20l 1-12-22 civ. byloje Nr. 3K-3- 548/2011 ir kt.).

5934. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas bei civilinių teisinių santykių stabilumas. Teismas, vertindamas šalių susitarimus, turi aiškintis visas jų sudarymo aplinkybes, vertinti su ginčijamomis sutartimis susijusias sutartis, nustatyti tikrąją sandorių šalių valią ir kvalifikuoti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 195/2007), nes tik teisingai kvalifikavus sudarytą sandorį galima spręsti jo pripažinimo negaliojančiu klausimą. Todėl įvertinus pirmiau nustatytų aplinkybių visetą, atsižvelgiant į ginčo sutarties metu buvusią situaciją akivaizdu, kad ieškovė 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. ( - ), pasirašė visiškai sau nenaudingomis sąlygomis, nes ieškovė iš esmės Č. P. neatlygintinai perleido jų bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto savo dalį, todėl vertintina, kad šią sutartį ieškovė pasirašė esminio suklydimo įtakoje, todėl 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalijimo sutartis (nesikeičia turto savininkas), patvirtinta Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. ( - ), pripažintina negaliojančia (CPK 185 straipsnis, 1.90 straipsnio 2 dalis) ir taikytina restitucija, nustatant sandorio šalims nuosavybės teises į jų turėtas nekilnojamojo turto dalis iki sandorio sudarymo (CK 1.90 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnis).

60Dėl papildomo ieškinio.

6135. Papildomu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti, kad ji ir Č. P. bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo ( - ), bei padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį pripažįstant ieškovei asmeninės nuosavybės teises į 0,04378 ha minėto žemės sklypo (3 t. b. l. 73-76).

6236. Iš bylos duomenų matyti, kad ( - ), registruotas Č. P. vardu. Pirminis 0,0874 ha žemės sklypo dalies įgijimo pagrindas – 2000 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. ( - ) (1 t. b. l. 120, 3 t. 76-77 b. l.). Likusią dalį, t. y. 0,0638 ha minėto žemės sklypo ta pačia sutartimi įsigijo O. T., kuri vėliau jai priklausančią žemės sklypo dalį testamentu paliko Č. P. (1 t. b. l. 21, 120, ). Paveldėjimo teisės liudijimas Č. P. į minėtą žemės sklypo dalį išduotas 2007 m. gegužės 24 d. Pažymėtina, jog vėliau visas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, 0,47 dalys gyvenamojo namo ir 0,47 dalys kitų statinių), esantis ( - ), Č. P. buvo padovanotas sūnui K. P., o nepraėjus nei metams vėl atidovanotas Č. P. (1 t. b. l. 91-106). Teismo vertinimu, šie sandoriai, jų sudarymo aplinkybės bei motyvai reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi, jų pripažinimo negaliojančiais klausimai nekeltini, kadangi ginčo turtas šiai dienai yra registruotas Č. P. vardu, todėl teismas dėl šių aplinkybių ir nepasisako.

6337. Ieškovė prašo žemės sklypo ( - ), dalį, kuri yra įgyta Č. P. 2000 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu pripažinti jų bendra daline nuosavybe ir šį reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad jie gyveno faktinėje santuokoje ir pagal jų susitarimą nekilnojamąjį turtą įgijo bendrai. Pažymėtina, kad pirminiu ieškiniu ieškovė tokių aplinkybių nenurodė, šis reikalavimas atsirado byloje tik po 1,5 metų. Nesutiktina, kad byloje paaiškėjo kažkokios naujos aplinkybės dėl žemės sklypo įsigijimo. Nekilnojamojo turto registre duomenys buvo įregistruoti, o be to, ieškovė buvo ir nekilnojamojo turto ( - ), bendrasavininkė, todėl duomenis iš Registrų centro galėjo bet kada gauti. Tai, kad apie viso žemės sklypo registraciją atsakovo vardu ieškovė žinojo jau vėliausiai 2013 m., patvirtina jos pačios 2013 m. spalio 15 d. pareiškimas, siųstas Č. P. per Kauno m. 9-ąjį notarų biurą (1. b. l. 108). Teismo vertinimu, jei tarp šalių būtų buvęs susitarimas dėl šio turto įgijimo, ieškovė šias aplinkybes jau būtų nurodžiusi pirminiame ieškinyje. Be to, ieškovė net neįrodinėjo, jog prisidėjo prie turto įsigijimo piniginiu įnašu. Tai, kad teismas pripažino, jog nuo 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieškovė ir Č. P. vedė bendrą ūkį ir buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, ir kad įgytos 0,47 dalys gyvenamojo namo ir atitinkama dalis kitų statinių ( - ), kurios vėliau buvo pagerintos, buvo ieškovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas, tačiau šis faktas pats savaime nereiškia, jog visas faktinėje santuokoje įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Žukauskas v. J. V., bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju negalioja oficialios santuokos atveju taikytina prezumpcija, jog visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog ji pradėdama gyventi su Č. P. susitarė, jog visas jų bendro gyvenimo metu įsigytas ar sukurtas turtas bus jungtinės veiklos objektas. Be to, net darant prielaidą, jog ieškovė ir Č. P. buvo susitarę dėl dalies žemės sklypo įsigijimo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį tokių santykių reglamentavimą, yra būtina nustatyti jungtinės veiklos dalyvių (partnerių) įnašus į bendrą turtą. Priešingai nei dalies namo įsigijimo atveju, ieškovė neįrodinėjo, jog finansiškai prisidėjo prie dalies žemės sklypo pirkimo. Teismo posėdyje nurodė, kad bendrų pinigų, kaip ji pati įvardino „vienoj kojinėj“, ji ir Č. P. neturėjo, kad prie daiktų pirkimo prisidėdavo abu savais pinigais. Todėl akivaizdu, kad žemės sklypas nebuvo nupirktas už bendras ieškovės ir Č. P. lėšas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Teismas įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visetą bei atsižvelgdamas į teismų praktiką šios kategorijos byloje sprendžia, jog ieškovė neįrodė, jog gyvendama faktinėje santuokoje su Č. P. susitarė dėl ( - ), įsigijimo ir neįrodė, jog finansiškai prisidėjo prie šio nekilnojamojo turto įsigijimo, todėl jos papildomas reikalavimas atmestinas (CPK 185 straipsnis).

64Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6538. Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

6639. Šalys pateikė įrodymus apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovė byloje sumokėjo 313 Eur žyminio mokesčio, o 249 Eur žyminio mokesčio dalis jai buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (1 t. b. l. 16, 42-43, 3 t. b. l. 124), taip pat patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 t. 149-150 b. l. ), bei 19,62 Eur kitų išlaidų (3 t. b. l. 151); atsakovai pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 t. b. l. 64-66, 153-155). Iš bylos duomenų matyti, kad byloje yra du tos pačios dienos atsakovų atstovės prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 65, 153) su skirtingom prašomom priteisti sumom ir mokėjimo kvitais pagal tą pačią sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ZR/09-08/1 (3 t. b. l. 64, 66, 154, 155). Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė patikslino, kad priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma 1 700 Eur, todėl teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas sprendžia, jog atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2017 m. rugsėjo 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ZR./09-08/1 ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 759650 (3 t. b. l. 64-66).

6740. Ieškovės reikalavimai tenkinti 60 proc., todėl vadovaujantis pirmiau nurodytų teisės normų pagrindu proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

6841. Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byloje sprendžiamas klausimas teisiniu požiūriu pakankamai sudėtingas, byloje nėra duomenų, jog šalys turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl, teismo vertinimu, kvalifikuota teisinė pagalba joms byloje buvo būtina. Šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, todėl šalių išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 600 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteistina 680 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

6942. Ieškovės patirtos 19,62 Eur išlaidos už duomenų iš VĮ „Registrų centras“ gavimą taip pat vertintinos kaip pagrįstos, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 11,77 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 5,89 Eur (3 t. b. l. 151, CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

7043. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė byloje turėjo sumokėti 562 Eur žyminio mokesčio, bet sumokėjo tik 313 Eur žyminio mokesčio, nes 249 Eur žyminio mokesčio dalis jai buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (1 t. b. l. 16, 42-43, 3 t. b. l. 124). Ieškovės reikalavimai tenkinti 60 proc., todėl jai iš atsakovų turėtų būti priteistina 337,20 Eur (jei ieškovė būtų sumokėjusi visą žyminį mokestį), o valstybės biudžetui liktų 224,80 Eur (žyminio mokesčio dalis atmestų reikalavimų daliai). Kadangi ieškovė valstybei yra sumokėjusi tik 313 Eur žyminio mokesčio, todėl jai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 313 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 156,50 Eur, o likusi patenkintų reikalavimų žyminio mokesčio dalis, t. y. 24,20 Eur priteistina lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei – iš kiekvieno po 12,10 Eur.

7144. Iš ieškovės valstybei priteistina 224,80 Eur žyminio mokesčio (žyminio mokesčio dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai), kurio sumokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

7245. Iš viso ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 924,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (600 Eur + 11,77 Eur + 313 Eur = 924,77 Eur), o iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteistina 670 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 254,77 Eur, t. y. iš kiekvieno po 127,39 Eur (924,77 Eur - 670 Eur = 254,77 / 2 = 127,39 Eur, CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

7346. Valstybė byloje patyrė 22,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei: iš ieškovės 8,98 Eur, o iš atsakovų lygiomis dalimis 13,46 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 6,73 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Bendra valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma: iš ieškovės – 233,78 Eur (224,80 Eur +8,98 Eur = 233,78 Eur), o iš kiekvieno atsakovo – 18,83 Eur (12,10 Eur +6,73 Eur = 18,83 Eur).

74Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

Nutarė

75ieškinį tenkinti, papildomą ieškinį atmesti.

76Pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį (Nesikeičia turto savininkas) sudarytą tarp R. L., a. k. ( - ) ir Č. P., a. k. ( - ) patvirtintą Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. ( - );

77Taikyti restituciją natūra – pripažinti R. L., a. k. ( - ) nuosavybės teises į ( - ), o Č. P., a. k. ( - ) nuosavybės teisę į ( - ).

78Pripažinti, kad R. L., a. k. ( - ) ir Č. P., a. k. ( - ) miręs ( - ), bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo ( - );

79Padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą – ( - ), lygiomis dalimis, t. y. po ½, pripažįstant ieškovei R. L., a. k. ( - ) ir Č. P., a. k. ( - ) mirusiam ( - ), asmeninės nuosavybės teises į ( - ).

80Papildomą ieškinį atmesti.

81Priteisti iš atsakovų A. K., gim. ( - ), ir K. P., a. k. ( - ) ieškovei R. L., a. k. ( - ) po 127,39 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

82Priteisti iš ieškovės R. L., a. k. ( - ) 233,78 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

83Priteisti iš atsakovų A. K., gim. ( - ), ir K. P., a. k. ( - ) po 18,83 (aštuoniolika eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

84Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka... 5. 1.... 6. Ieškovė R. L. (toliau – ieškovė) ieškiniu (1 t. b. l. 4-10) teismo... 7. 1.1. Pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo... 8. 1.2. Taikyti restituciją natūra – pripažinti R. L., a. k. ( - )... 9. 1.3. Pripažinti, kad R. L., a. k. ( - ) ir Č. P., a. k. ( - ) miręs ( - ),... 10. 1.4. Padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą lygiomis... 11. 2.... 12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio... 13. 2.1. Pripažinti, kad R. L., a. k. ( - ) ir Č. P., a. k. ( - ) miręs ( - ),... 14. 2.2. Padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą lygiomis... 15. 3.... 16. Reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovė ir Č. P. (toliau – Č. P.)... 17. 4.... 18. Papildomą reikalavimą dėl dalies žemės sklypo, esančio ( - ),... 19. 5.... 20. Teismo posėdžiuose ieškovė ieškinį, papildomą ieškinį palaikė juose... 21. 6.... 22. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Indrė Pocevičienė teismo posėdžių... 23. 7.... 24. Atsakovai su ieškiniu, papildomu ieškiniu nesutinka. Atsiliepimuose (1 t. b.... 25. 8. Atsikirsdami dėl papildomo ieškinio atsakovai nurodė, kad reikalavimas... 26. 9.... 27. Atsakovai A. K. ir K. P. į teismo posėdį neatvyko, jų interesams atstovauja... 28. 10. Atsakovų atstovė advokatė Zita Ragauskaitė teismo posėdžių metu... 29. 11. Trečiasis asmuo Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė į teismo posėdį... 30. Teismas... 31. ieškinys tenkinamas, papildomas ieškinys atmetamas.... 32. II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas... 33. Dėl ieškinio senaties taikymo.... 34. 12.... 35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai byloje prašo taikyti ieškinio senatį,... 36. 13.... 37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2... 38. 14. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis, tai įstatymų nustatytas... 39. 15. Spręsdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi... 40. 16. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendras ieškinio... 41. 17. Ieškovė į teismą dėl 0,47 dalių gyvenamojo namo pripažinimo bendra... 42. Dėl ieškinio reikalavimų.... 43. 18. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių... 44. 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-134/2011 išaiškinta,... 45. 20. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio... 46. 21. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės... 47. 22. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK... 48. 23. Be to, nagrinėjant šią bylą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo... 49. 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad ji ir Č. P. nuo 1997 m.... 50. 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. balandžio 12 d., t. y. ieškovei... 51. 26. Netrukus po dalies namo įsigijimo, buvo pradėti namo remonto, o taip pat... 52. 27. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog ieškovė savo... 53. 28. Teismas pirmiau konstatavo, kad nuo 1997 m. pradžios iki pat Č. P.... 54. 29. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 55. 30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei gyvenant kartu su Č. P. jie bendrai... 56. 31. Nurodė, kad paskutiniuosius penkerius savo gyvenimo metus Č. P.... 57. 32. Teismas jau pirmiau konstatavo, jog nuo 1997 m. pradžios iki pat Č. P.... 58. 33. Sandoriai yra sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 59. 34. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 60. Dėl papildomo ieškinio.... 61. 35. Papildomu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti, kad ji ir Č. P.... 62. 36. Iš bylos duomenų matyti, kad ( - ), registruotas Č. P. vardu. Pirminis... 63. 37. Ieškovė prašo žemės sklypo ( - ), dalį, kuri yra įgyta Č. P. 2000... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 65. 38. Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93... 66. 39. Šalys pateikė įrodymus apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas:... 67. 40. Ieškovės reikalavimai tenkinti 60 proc., todėl vadovaujantis pirmiau... 68. 41. Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byloje sprendžiamas... 69. 42. Ieškovės patirtos 19,62 Eur išlaidos už duomenų iš VĮ „Registrų... 70. 43. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė byloje turėjo sumokėti 562 Eur... 71. 44. Iš ieškovės valstybei priteistina 224,80 Eur žyminio mokesčio... 72. 45. Iš viso ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 924,77 Eur... 73. 46. Valstybė byloje patyrė 22,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 74. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,... 75. ieškinį tenkinti, papildomą ieškinį atmesti.... 76. Pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį... 77. Taikyti restituciją natūra – pripažinti R. L., a. k. ( - ) nuosavybės... 78. Pripažinti, kad R. L., a. k. ( - ) ir Č. P., a. k. ( - ) miręs ( - ),... 79. Padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytą turtą – ( - ), lygiomis... 80. Papildomą ieškinį atmesti.... 81. Priteisti iš atsakovų A. K., gim. ( - ), ir K. P., a. k. ( - ) ieškovei R.... 82. Priteisti iš ieškovės R. L., a. k. ( - ) 233,78 Eur (dviejų šimtų... 83. Priteisti iš atsakovų A. K., gim. ( - ), ir K. P., a. k. ( - ) po 18,83... 84. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...