Byla e2-437-943/2018
Dėl skolos ir netesybų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-5877-262/2017, pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“ dėl skolos ir netesybų priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 108,003,47 Eur sumą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto ir/ar piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą bendrai ieškinio sumai – 108,003,47 Eur. Ieškovės teigimu, prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovė neturi nekilnojamojo turto, o jos įstatinis kapitalas lygus įstatyme nustatytam minimaliam dydžiui, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas nurodė, jog pagal teismų praktiką vienas iš kriterijų, kuriais vadovaujantis yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra didelė ieškinio suma. Šioje byloje ieškinio suma yra 108,003,47 Eur, todėl laikytina, kad ji atsakovei yra didelė. Atsakovė, siekdama išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde apeliantė UAB „He-Ma“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nenurodė motyvų ar argumentų, kuriais grindžiamas reikalavimo pagrįstumas. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
    2. Ieškinio suma neįvertinus atsakovės turtinės padėties negali būti pripažįstama didele, o kartu ir objektyviai padidinančia teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, kadangi atsižvelgus į asmens, kurio atžvilgiu yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinę padėtį, ta pati suma vienu atveju gali būti pripažįstama didele, o kitu atveju ne.
    3. Iš skolų suderinimo akto tarp UAB „He-ma“ ir RUAB „KRK Baltic“ matyti, jog atsakovė iš 121 081,40 Eur skolos yra sumokėjusi ieškovei 94 830,66 Eur, todėl ieškinys galėjo būti pareikštas ir atitinkamai laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik dėl 3 658,59 Eur sumos.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones tinkamai vadovavosi CPK 144 straipsniu ir teismų praktika, įvertino ieškinio pagrįstumą, todėl priėmė pagrįstą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad neva ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė ketina paslėpti turtą ar jį perleisti, yra nepagrįsti, kadangi pareiškus ieškinį teisme dėl didelės ieškinio sumos (108,003,47 Eur), teoriškai įmanoma situacija, kad atsakovė, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turimą turtą perleis, ar imsis kitų veiksmų, kuriais apsunkins išieškojimą iš turto, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju.
    3. Atsakovės pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga ir jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Tačiau atsakovė neįrodė, jog turi finansinių galimybių įvykdyti būsimą teismo sprendimą.
Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nusprendęs, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas, ir įvertinęs faktą, jog paduoto ieškinio suma (108 003,47 Eur) yra didelė, todėl gali kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui.
  4. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimų (pagal skolų suderinimo aktą, ieškinys galėjo būti pareikštas ir atitinkamai laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik dėl 3 658,59 Eur sumos), o ieškinio suma, neįvertinus atsakovės turtinės padėties, negali būti pripažįstama didele.
  5. Vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pasisakytina dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
  6. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde atsakovė (apeliantė) nurodo kitokią teismų praktiką sprendžiamu klausimu, t. y. įrodinėja, jog teismas nepagrįstai nevertino jos turtinės padėties, kadangi ieškinio suma atsakovei nėra didelė, todėl atitinkamai nebuvo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau atsakovės (apeliantės) cituojama teismų praktika, minėto kriterijaus (didelės ieškinio sumos prezumpcijos) taikymo ir vertinimo pokyčių Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nepaneigia. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt atsakovei (apeliantei) palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.
  7. Pripažinus, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažymi, jog ieškovė, nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė aplinkybių pagrindžiančių galimą atsakovės procesinį nesąžiningumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, savaime nesuponuoja nesąžiningų atsakovės veiksmų tikėtinumo. Atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo.
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Teismas nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), neanalizuoja ir nevertina ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  9. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  10. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Proceso dalyviai
Ryšiai