Byla 3K-3-448/2014

Dėl atsakomybės taikymo už sprendimo neįvykdymą; suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „JGK Statyba“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „JGK Statyba“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl atsakomybės taikymo už sprendimo neįvykdymą; suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „JGK Statyba“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja antstolė Virginija Meškauskienė kreipėsi į teismą dėl atsakomybės skolininkui – Nacionalinei žemės tarnybai taikymo, nes ši neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“, rengdamas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, įvykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 12 punktą ir suderintų su UAB „JGK Statyba“ 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus m., Pilaitės seniūnijoje, ribas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi paskyrė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai baudą po 20 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

7Teismas iš vykdomojoje byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 20 d. rašto dėl teismo sprendimo vykdymo nustatė, kad skolininkas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo nevykdo, nors nėra duomenų, kad jis būtų pakeistas ar panaikintas ar jo vykdymas būtų sustabdytas.

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį panaikino ir antstolės prašymo taikyti atsakomybę skolininkui Nacionalinei žemės tarnybai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 nevykdymo netenkino.

9Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai, kurios teises ir pareigas nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. perėmė UAB „JGK Statyba“, suteikė 42,8 ha žemės sklypą gyvenamųjų namų kompleksui statyti, esantį Zujūnų seniūnijoje, Salotės kaime, tuomečio Buivydiškių tarybinio ūkio teritorijoje . Vilniaus rajono savivaldybės taryba 1996 m. lapkričio18 d. sprendimu Nr. 511 42,8 ha žemės plotą sumažino iki 33 ha ir patvirtino Jaunimo gyvenamojo komplekso, esančio Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Salotės kaime, detalųjį planą.

10Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą lėmė prejudicinę reikšmę turėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, kuriame nurodyta, jog UAB „JGK Statyba“ teisėtai valdo 33 ha ploto žemės sklypą. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi atnaujino procesą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Išnagrinėjęs bylą iš naujo teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendime rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu, kuriame, įvertinus sklypo suteikimo sąlygas ir mokėtą mokestį, konstatuota, kad valstybinės žemės savininką ir UAB „JGK statyba“ siejo žemės nuomos santykiai, kurie baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., sutartis atnaujinta nebuvo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad, pasibaigus teisiniams santykiams, kurių atsiradimo pagrindas buvo Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis 142p, šiuo aktu pareiškėjas jau negali pagrįsti teisės reikalauti, jog atitinkamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos struktūrinis padalinys rengtų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir Vyriausybės potvarkiu suteiktą sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi šį 2009 m. kovo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 146-163). Nacionalinės žemės tarnybos prašymas atnaujinus procesą byloje panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą netenkintas, atsižvelgiant į suėjusį naikinamąjį senaties terminą.

11Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir jo teisinius padarinius, susidarė tokia teisinė situacija, kad išieškotojas, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą, neteko teisės reikalauti, jog Nacionalinė žemės tarnyba pažymėtų 33 ha sklypą, esantį Vilniaus m., Pilaitės seniūnijoje, kaip valstybės išperkamą ir neprivatizuojamą, nes UAB „JGK Statyba“ nėra teisėta tokio sklypo valdytoja. Dėl to, nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas nėra panaikintas, tačiau jo įvykdymas objektyviai nėra galimas, nes prieštarauja bendriesiems CPK taikymo principams ir susijusiose bylose priimtiems bei prejudicinę galią turintiems teismo sprendimams. Panaikintame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime padarytos išvados apie UAB „JGK Statyba“ 33 ha žemės sklypo valdymo teisę ir šio sklypo teisinį statusą buvo pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad išieškotojas UAB „JGK Statyba“, žinodamas, jog nėra teisėtas viso 33 ha žemės sklypo valdytojas, ir toliau reikalaudamas įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą, elgiasi nesąžiningai. Aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), nutartis negali būti grindžiama vien formaliu teisės normų taikymu. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas negali būti įvykdytas, taip pat į tai, jog įstatymų leidėjas nereglamentuoja tokios teisinės situacijos, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą naikintina.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Suinteresuotas asmuo UAB „JGK Statyba“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties dalis dėl baudos skyrimo ir priimti naują sprendimą – paskirti skolininkui Nacionalinei žemės tarnybai 1000 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną bei priteisti iš skolininko visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalį ir CPK 18 straipsnį, viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti teismo sprendimą, nekvestionuodamas jo teisėtumo ar pagrįstumo. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį aiškinama atsižvelgiant į teisėtumo bei teisinio tikrumo principus ir apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturi būti abejojama (žr. Brumarescu v. Rumunija [GC], Nr. 28342/95, § 61, ECHR 1999-VII; Kehaya and others v. Bulgarija, Nr. 47797/99 ir 68698/01, § 61). Skolininkas Nacionalinė žemės tarnyba išnaudojo visas teisines galimybes nuginčyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą, kurį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. spalio 15 d. nutartimi paliko galioti, todėl privalėjo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

152. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas negali būti įvykdytas, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CPK 3 straipsnio 6 dalį, turėjo nurodyti, kokio įstatymo, reglamentuojančio šioje byloje nagrinėjamus teisinius santykius, nėra ir kokiais konkrečiais bendraisiais teisės principais yra leista nevykdyti teismo sprendimo. Teismas, darydamas tokią išvadą, atsisakė vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnio pažeidimas), nes nepritaikė specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio 6 dalies. Teismas po septynerių metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo vertino faktines bylos aplinkybes priešingai nei vertinta įsiteisėjusiame teismo sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 15 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas įvertino susidariusią situaciją, priimdamas procesinį sprendimą, faktiškai paneigiantį tiek teismo sprendimo privalomumą, tiek išieškotojo teises ir teisėtus interesus į Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p UAB „JGK Statyba“ 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų statybai skirto bet kokio dydžio teritorijos plotą.

163. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti antstolio neįvykdymo akte surašytas aplinkybes ir nustatyti, kodėl neįvykdytas teismo sprendimas, o nustatęs, kad juridinis asmuo, kurio atsakingam asmeniui jau buvo paskirta 300 Lt bauda, sprendimo neįvykdė antrą ir daugiau kartų, privalėjo vadovautis teisės norma, skatinančia įvykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 6 dalimi), ir skirti juridiniam asmeniui iki 1000 Lt dydžio baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną bei nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. Nagrinėjamu atveju skolininko atsakingo asmens atleidimas nuo baudos sumokėjimo bei baudos nepaskyrimas skolininkui faktiškai pateisino skolininko neveikimą.

17Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

181. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartyje pažymėjo, kad dėl išskirtinės teisinės situacijos, t. y. dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba gali būti įpareigojama vykdyti teismo sprendimą, kurio įvykdymas yra neįmanomas, yra pagrindas spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo, tačiau 2013 m. spalio 15 d. nutartimi konstatavo, jog procesas negali būti atnaujintas, nes praleistas ABTĮ 156 straipsnio 3 dalyje nustatytas penkerių metų naikinamasis terminas. Aiškindamas ir taikydamas įstatymus, teismas turi vadovautis ne tik įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, bet ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitais principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

192. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513v patvirtintas naujas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, pagal kurį Vilniaus apskrities viršininko ir UAB „JGK Statyba“ 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutartimi 6,3033 ha žemės sklypas, esantis kasatoriaus nurodomo 33 ha žemės sklypo ribose, 99 metams išnuomotas UAB „JGK Statyba“. Teismų sprendimais pripažinta, kad UAB „JGK Statyba“ nėra teisėtas viso 33 ha ploto žemės sklypo valdytojas, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bendrovei „JGK Statyba“ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu buvo suteikta teisė reikalauti suderinti su UAB „JGK Statyba“ 33 ha ploto žemės sklypo ribas. Dėl vėliau parengtų ir įgyvendintų teritorijų planavimo dokumentų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintu detaliuoju planu suprojektuotas 33 ha žemės sklypas šiuo metu nebeegzistuoja, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo įpareigojimą nustatyti ir apibrėžti šio jau neegzistuojančio žemės sklypo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad, nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas nėra panaikintas, tačiau jo įvykdymas nėra objektyviai galimas ir prieštarauja bendriesiems civilinio proceso principams, susijusiose bylose priimtiems ir prejudicinę galią turintiems teismų sprendimams, pašalino įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo privalomumo ir bendrųjų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų koliziją, pagrįstai pirmenybę teikdamas pastariesiems principams.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl teismo sprendimo privalomumo ir įvykdymo galimumo

23Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Teismo sprendimo privalomumo principas, kuris akcentuojamas ir kasaciniame skunde, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Šiuo straipsniu nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai (tai priklauso nuo pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo, nustatyto CK 1.138 straipsnyje) nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (CPK 634 straipsnio 1, 2 dalys, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims, už antstolio reikalavimų vykdymo procese nevykdymą teismo gali būti skiriamos baudos (CPK 585 straipsnio 1-3 dalys). Be to, už teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, nevykdymą antstolio surašyto akto pagrindu teismas skolininkui gali skirti baudą (CPK 771 straipsnio 5-7 dalys).

24Vis dėlto tiek nepradėjus priverstinio vykdymo proceso, tiek ir šiam procesui prasidėjus galimos situacijos, kai teismo sprendimo vykdymo atsisakoma arba jis tampa negalimas. Tai gali lemti išieškotojo valia, jam atsisakant išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 punktas, 641 straipsnis), arba išieškotojo ir skolininko valia, jiems sudarant taikos sutartį (CPK 629 straipsnio 2 punktas) ar skolos padengimo sutartį (CPK 629 straipsnio 8 punktas). Teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas arba netikslingas ir dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, atsiradusių po teismo sprendimo priėmimo (pvz., reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; mirus išieškotojui ar skolininkui, jeigu reikalavimas ar pareiga negali pereiti mirusio asmens teisų perėmėjui; išieškotoju ir skolininku tapus tam pačiam asmeniui ir pan. (CPK 629 straipsnio 3, 6, 7 punktai).

25Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 balandžio 1 d. sprendime nuspręsta dėl kasatoriaus teisės įgyvendinimo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) įpareigota užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“, rengdamas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, įvykdytų Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 12 punktą ir suderintų su UAB „JGK statyba“ 1500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus m., Pilaitės seniūnijoje, ribas. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 12 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose žemėnaudos projektuojamos atsižvelgiant į pageidaujamų įsigyti sklypų plotą ir vietą. Sklypų ribos aptariamos su kiekvienu piliečiu, pageidaujančiu privatizuoti žemę, ir su kiekvienu pageidaujančiu nuomoti žemę asmeniu. Kasatoriaus teisės į žemės sklypo ribų derinimą atsiradimo pagrindas – teisė išsinuomoti žemės sklypą. Tai reiškia, kad teisė reikalauti suderinti sklypo ribas yra išvestinė iš teisės valdyti atitinkamą žemės sklypą. Išvestinės teisės paskirtis – užtikrinti tinkamas sąlygas pirminei valdymo teisei įgyvendinti. Pasibaigus pirminei teisei, pasibaigia ir išvestinė teisė, nes nelieka nei jos atsiradimo pagrindo, nei buvusio jos įgyvendinimo tikslo. Šiuo atveju teismų sprendimais kitose bylose tarp tų pačių asmenų (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimti administracinėje byloje Nr. I4-1078/04) nustatyta, kad kasatoriaus turėta iš nuomos santykių atsiradusi teisė valdyti žemės sklypą pasibaigė (išskyrus dėl 6,3033 ha), vadinasi, baigėsi ir teisė reikalauti suderinti 33 ha sklypo ribas. Teismo sprendimo įvykdymo tikslas – visiškai ir realiai apginti asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teises. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę kreiptis į teismą su prašymu ginti pažeistą ar ginčijamą teisę asmuo turi, jei būtent jis turi pagrįstą interesą tokią teisę ginti, t. y. yra pažeista ar ginčijama būtent jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju kasatorius siekia teismo sprendimo įvykdymo, kuriuo nuspręsta dėl žemės sklypo valdymo teisės įgyvendinimo. Kadangi nurodytos teisės kasatorius jau nebeturi, jis nebegali būti laikomas turinčiu pagrįstą interesą, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas dėl anksčiau jo turėtos teisės. CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Ši nuostata taikytina ir aiškinant civilinio proceso principų, taip pat ir teismo sprendimų privalomumo principo, turinį. Kasatoriaus turėtos teisės įgyvendinimas vykdant teismo sprendimą, priimtą pagal tuo metu nustatytas aplinkybes dėl jo teisės į 33 ha žemės valdymą, kurios šiuo metu yra pasikeitusios. Nurodytame sprendime nustatytas įpareigojimas pažymėti tokio sklypo ribas šiuo metu nėra įmanomas, nes tokio sklypo kasatorius nevaldo ir neturi teisės jį valdyti. Jei valdymo teisę į nurodytą žemės sklypą šiuo metu turi kitas asmuo, tai būtent jis turi ir teisę reikalauti įgyvendinti iš šios pirminės teisės išvestines teises. Pažymėtina, kad teismo sprendimo įgyvendinimas gali pažeisti dabartinių žemės sklypo valdytojų teises.

26Be to, žemės sklypo ribų derinimas yra žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo sudėtinė dalis. Kasatorius siekė, kad žemėtvarkos projektu jam būtų suprojektuotas 33 ha dydžio sklypas. Pirmiau nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimu atmestas kasatoriaus reikalavimas dėl kito žemėtvarkos projekto rengimo procese atliktino veiksmo – 33 ha žemės sklypo pažymėjimo žemėtvarkos projekte kaip valstybės išperkamo ir neprivatizuojamo. Teismas, atmesdamas šį reikalavimą, nurodė, kad, be to, jog kasatorius neturi valdymo teisės į tokio dydžio žemės sklypą, jau yra patvirtintas ir nenuginčytas atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektas (jo papildymai). Paminėtina, kad kasatorius teisme ginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-9766-41 patvirtinto Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės ir Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Salotės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tam tikras dalis, tačiau jo reikalavimai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmesti (administracinė byla Nr. I-148-484/2010). Taigi teismo sprendimo dalies dėl 33 ha žemės sklypo ribų suderinimo vykdymas dar ir dėl šios priežasties būtų beprasmis ir nesukeltų teisinių padarinių.

27Esant situacijai, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo, nors ir nepanaikinto instancine tvarka, jo negalima įvykdyti dėl po sprendimo priėmimo pasikeitusių teisiškai reikšmingų faktų, nėra pagrindo skolininkui taikyti CPK 771 straipsnyje nustatytas sankcijas už teismo sprendimo nevykdymą.

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl atsakomybės taikymo skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą, yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 24,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti valstybei iš UAB „JGK Statyba“ (j. a. k. 120815910) 24,73 Lt (dvidešimt keturis litus 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.