Byla 2A-1168-603/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele bankas faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Citadele bankas faktoringas ir lizingas“ (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. Č. (toliau – atsakovas) 308,94 Lt pradelstų įmokų; 135,47 Lt delspinigių už pradelstus mokėjimus nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. vasario 9 d.; 258,81 Lt delspinigius nuo turto likutinės vertės nuo 2010 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d.; 302,00 Lt atsiimto turto transportavimo išlaidų; 482,50 Lt atsiimto turto vertinimo išlaidų; 1 815,00 Lt atsiimto turto pardavimo komisinių; 3 890,29 Lt nuostolį, patirtą realizavus turtą; iš viso – 7 193,01 Lt, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. 2070568 (toliau - „Lizingo sutartis“), kuria atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamą turtą - automobilį BMW 116i, 2007 m. gamybos (toliau - „turtas“). Ieškovas perdavė turtą atsakovui valdyti ir naudotis Lizingo sutarties sąlygomis ir įsipareigojo atsakovui įvykdžius visas Lizingo sutarties sąlygas, perleisti turtą atsakovo nuosavybėn. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį vykdė netinkamai: vėlavo mokėti mėnesines įmokas, nors ieškovas primindavo apie įsiskolinimus telefonu ir raštu. Todėl ieškovas, nuo įmokos mokėjimo termino praėjus daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, remdamasis Lizingo sutarties 12.2.3. punktu, 2010 m. rugpjūčio 18 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį, bei pareikalavo atsakovą sumokėti mėnesines lizingo įmokas, delspinigius už vėlavimą bei grąžinti lizinguojamą turtą. Ieškovui nutraukus Lizingo sutartį, atsakovas privalėjo per 3 kalendorines dienas grąžinti lizinguotą turtą, t.y. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d., tačiau turtą atsakovas grąžino tik 2010 m. rugsėjo 3 d. Ieškovas negalėjo realiai disponuoti turtu, kurio piniginė vertė buvo 9 954,17 Lt, todėl prašo priteisti delspinigius nuo turto likutinės vertės už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d., kurie sudaro 258,81 Lt. Bendrųjų Lizingo sutarčių sąlygų 6.1.12. punktu atsakovas įsipareigojo „atlyginti Lizingo davėjui nuostolius ir išlaidas (įskaitant, bet neapsiribojant, bylinėjimosi ir teismo sprendimo vykdymo išlaidas), kuriuos jis turėjo dėl turto grąžinimo Lizingo davėjui“. Atsakovui naudojantis turtu, šis buvo nepataisomai sugadintas – sudegintas. Atsižvelgiant į tai, kad turto ekploatavimas buvo negalimas, ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Skuba“ (toliau – UAB „Skuba“ dėl turto pargabenimo iš Varėnos į Vilnių, UAB „Skuba“ pardavimo aikštelę. Ši paslauga ieškovui kainavo 302,00 Lt. Ieškovas kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus, už vertinimus ieškovas privalėjo sumokėti 482,50 Lt. Ieškovas yra finansinė institucija ir nevykdo turto pardavimo veiklos, todėl turėjo kreiptis į UAB „Skuba“ dėl turto pardavimo. 2010 m. spalio 1 d. Susitarimo Nr 1 prie Bendradarbiavimo sutarties Nr. 07-10-120 UAB „Skuba“ ir ieškovas susitarė – 5.2 punktu: „Šalys susitaria, kad komisinis mokestis bus mokamas Vykdytojui, jei Vykdytojas suranda Turtui Pirkėją, kuris Turtą nuperka tiesiogiai iš Užsakovo. Šis punktas taikomas tik tuo atveju, kai Pirkėjo registruota buveinė arba gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje“. UAB „Skuba“ suradus pirkėją turtui, ieškovas privalėjo UAB „Skuba“ sumokėti Priede Nr. 1 numatytą komisinį mokestį, t.y. 1 815,00 Lt. 2010 m. gruodžio 2 d. ieškovas realizavo turtą (Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 07-10-314). Dėl šio pardavimo ieškovas patyrė 3 890,29 Lt nuostolių, kuriuos vadovaujantis bendrųjų Lizingo sutarties sąlygų 12.7. punktu, kuris numato, kad „nutraukus Sutartį ir Klientui negalint įvykdyti visų pagal Grafiką likusių mokėjimų, Klientas savo sąskaita privalo gražinti Turtą Lizingo davėjui, kuris turi teisę Turtą realizuoti. Klientas įsipareigoja padengti skirtumą tarp Lizingo davėjo realizuoto Turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal Grafiką“, įsipareigojo atlyginti atsakovas.

3Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovas dėl turto realizavimo, negali būti priteisiami tik iš atsakovo. Ieškovas nuostolių nebūtų patyręs, jeigu jo nuosavybės teise valdomas turtas būtų apdraustas reikalingai sumai. Pagal Lizingo sutarties nuostatas, atsakovas turėjo turto draudimo polisą išsiųsti ieškovui susipažinti. Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su transporto priemonės draudimo sutartimi. Ieškovas, nesutikdamas su draudimo sutarties sąlygomis, turėjo visas galimybes informuoti jį apie netinkamą draudimo sumą. Jam nevykdant ieškovo nurodymo dėl draudimo sutarties sąlygų pakeitimo, ieškovas turėjo galimybę savo transporto priemonę apdrausti tinkamai. Turto draudimo sąlygų kontroliavimas buvo ieškovo pareiga.

4Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovui 308,94 Lt pradelstų įmokų; 135,47 Lt delspinigių už pradelstus mokėjimus nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. vasario 9 d.; 258,81 Lt delspinigių nuo turto likutinės vertės nuo 2010 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d.; 302,00 Lt atsiimto turto transportavimo išlaidų; 482,50 Lt atsiimto turto vertinimo išlaidų; 1 815,00 Lt atsiimto turto pardavimo komisinių; 3 890,29 Lt nuostolio, patirto realizavus turtą, iš viso 7 193,01 Lt, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 216,00 Lt (du šimtus šešiolika litų) bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 11,49 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę lizingo santykiai dėl automobilio BMW 116i, v/n CRP 516, nuomos atsakovui. Teismas iš 2010 m. liepos 16 d. ieškovo pranešimo nustatė, kad atsakovas buvo įspėtas apie jo netinkamą Lizingo sutarties vykdymą ir susidariusią mokėjimų skolą, bei buvo nurodyta, kad iki 2010 m. liepos 26 d. nesumokėjus įsiskolinimo, Lizingo sutartis bus nutraukta ir atsakovas per 3 kalendorines dienas turės grąžinti lizinguojamą turtą. 2010 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie Lizingo sutarties vienašališką nutraukimą nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. bei nurodyta, kad atsakovas per savaitę turi apmokėti savo mokėjimus pagal skolas, bei nurodyta apie galimas kilsiančias turtines pasekmes realizavus turtą. Ieškovas pateiktu delspinigių paskaičiavimu patvirtino delspinigių apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. vasario 9 d. (183 dienų) nuo nesumokėtų sumų (pradelstų mokėjimų ir nuo negrąžintos turto likutinės vertės). Pateiktais dokumentais – 2010 m. gruodžio 2 d. pirkimo pardavimo sutartimi patvirtinama, kad turtas parduotas už 4 545,45 Lt; 2010 m. rugsėjo 2 d. sutartimi - užsakymu ir 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „Skuba“ PVM sąskaita - faktūra Nr. 3053320 patvirtina, kad ieškovas turėjo 302,00 Lt transporto išlaidų dėl turto pargabenimo iš Varėnos į Vilnių, 2010 m. rugsėjo 30 d. ir 2011 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitomis - faktūromis patvirtinama turėtos 430,00 Lt išlaidos už turto vertės nustatymą, o 2010 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita – faktūra - turėtos 1 500,00 Lt išlaidos už paslaugas UAB „Skuba“ parduodant turtą. Iš atsakovo pateikto transporto priemonių draudimo liudijimo matyti, kad atsakovas turtą laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. gegužės 17 d. apdraudė 27 384,00 Lt draudimo sumai. 2010 m. spalio 26 d. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ pažymoje nurodyta, kad turto vidutinė rinkos vertė iki apgadinimo sudarė 36 100,00 Lt, likutinė vertė – 1 400,00 Lt, turto atstatymas ekonominiu požiūriu netikslingas. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata sprendė, kad šalių ginčo santykių negalima priskirti vartojimo sutarčių kategorijai. Lizingo sutarties 9 dalies (Turto draudimas) 9.1. - 9.14 punktuose buvo numatyta prievolė būtent atsakovui tinkamai apdrausti savo lėšomis Lizingo davėjo ir trečiojo asmens ar Lizingo davėjo vardu visam šios sutarties galiojimo laikotarpiui Lizingo davėjui priimtinoje draudimo kompanijoje turtą bei tinkamai mokėti draudimo įmokas, t.y. vykdyti prievolę rūpintis tinkamu turto draudimu turėjo pareigą atsakovas.

5Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. sausio 24 d. turtas, įsigytas pagal Lizingo sutartį, sudegė. Atsakovas turtą valdė ir naudojosi kaip fizinis asmuo, turtas nebuvo naudojamas verslo tikslais, todėl ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis priskirtina vartojimo sutarčių kategorijai. Ieškovas pripažino, kad turtas sudegė taip, kad jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Pagal Lizingo sutarties 9.14 punktą, jei turto naudoti pagal paskirtį neįmanoma ar turtas yra laikomas žuvusiu, ši sutartis laikoma nutrūkusia. Esant šiai sąlygai, Lizingo sutartis laikoma nutrūkusia nepriklausomai nuo ieškovo valios, kuris šią sutartį nutraukė tik 2010 m. rugpjūčio 18 d., skaičiavo delspinigius, taikė kitas pinigines sankcijas. Ieškovas nepagrįstai laiko, kad Lizingo sutartis nutrūko dėl netinkamo atsakovo sutarties vykdymo. Pagal Lizingo sutartį, atsakovas turtą turėjo drausti draudimo įmonėje, kurios kandidatūra buvo suderinta su ieškovu. Atsakovas turtą apdraudė UAB „Lietuvos draudimas“ 27 384,00 Lt sumai. Draudimo kompanijai išmokėjus draudimo išmoką, ji nepadengė likusios mokėti turto išpirkimo kainos, - šį nuostolį nepagrįstai bando prisiteisti ieškovas. Kadangi turtas turėjo būti draudžiamas jo vidutinei rinkos vertei, dėl to, jog turtas buvo netinkamai apdraustas, yra kaltas ne vien atsakovas. Ieškovas atsakovui nereiškė pretenzijų dėl netinkamo turto draudimo. Pagal 2007 m. gegužės 17 d. trišalę sutartį, kuri buvo sudaryta tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Krasta auto“, atsakovo naudojamas turtas turėjo būti parduotas trečiajam asmeniui. Pagal trišalę sutartį atsakovas buvo atsakingas tik už tai, kad turto būklė, atsižvelgiant į jo naudojimo terminą bei paskirtį, atitiks natūralų nusidėvėjimą ir rida neviršys 175 000 kilometrų. Vadovaujantis šios sutarties nuostatomis, tretysis asmuo turėjo teisę atsisakyti nupirkti turtą, jeigu dėl nepataisomo sugadinimo jis būtų netinkamas naudoti. Trišalės sutarties nuostatos įtakojo ieškovo civilinę atsakomybę turto išsaugojimo atveju. Kadangi ieškovas, teikdamas finansines paslaugas, veikia su itin aukštu atidumo ir rūpestingumo laipsniu, nekontroliuodamas turto draudimo privalo prisiimti su tuo susijusią riziką.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 21 354,00 Lt draudiminę išmoką. Ieškovas pripažįsta, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta lizingo sutartis priskiriama vartojimo sutarčių kategorijai. Aplinkybę, kad turtas nebuvo sunaikintas arba nepataisomai sugadintas, patvirtina draudimo kompanija, išmokėdama atsakovui tik 21 354,00 Lt, o ne sumą, gautą iš visos draudimo sumos – 27 384,00 Lt, atėmus 300,00 Lt arba 10 procentų išskaitą, priklausomai nuo draudiminio įvykio. Atsakovas iki teisminio ginčo pradžios nelaikė, kad turtas sugadintas ir Lizingo sutartis nutrūkusi, nes 2010 m. vasario 26 d. raštu prašė ieškovą įskaityti draudiminę išmoką. Atsakovas galėjo gauti draudimo išmoką ir suremontuoti turtą, tačiau laisva valia priėmė sprendimą sumažinti turto likutinę vertę, panaudodamas draudiminę išmoką, bei toliau mokėti už turtą. Ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas neturi nieko bendra su 2010 m. sausio 24 d. įvykusiu draudiminiu įvykiu. Po šio įvykio, nebuvo teisinio pagrindo laikyti nutrūkusia ar nutraukti Lizingo sutartį, kuri buvo toliau vykdoma, nes atsakovo skola susidarė tik nuo 2010 m. liepos 17 d. Vadovaujantis Lizingo sutartimi, faktinis turto valdytojas ir būsimas savininkas yra Lizingo gavėjas, todėl pati sutartis esmė reikalauja perkelti jam pareigą rūpintis turtu. Atsakovas turtą apdraudė 27 384,00 Lt sumai. Draudimo kompanija už draudiminį įvykį išmokėjo 21 354,00 Lt, t.y. sumą, reikalingą turto atkūrimui. Todėl nepriklausomai nuo to, kad turtas būtų apdraustas didesnei sumai, draudiminė išmoka būtų tokia pati, t.y. suma, reikalinga turto atkūrimui. Ieškovas, turtą drausdamas per mažai sumai, prisėmė su tuo susijusią riziką. Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė, tačiau pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, netinkamai išaiškino šalių sudarytos sutarties sąlygų turinį, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį.

9Pagal CK 6.567 straipsnyje įtvirtintą lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą, lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. Taigi, esminis lizingo davėjo (finansuotojo) verslo interesas lizinguojant daiktą yra perduoti tokį daiktą lizingo gavėjui, kuris įsipareigoja mokėti sutartyje nurodytas sumas už daikto naudojimąsi verslo tikslais. Lizingo gavėjo svarbiausias požymis yra verslo tikslas, - verslo plėtojimas ir pelno gavimas, konkrečiai - turtinis interesas už įgyjamą daiktą mokamą kainą išskaidyti per tam tikrą trukmę, kad tokio daikto įgijimas lizingo gavėjui nesumažintų turimų apyvartinių lėšų. Jeigu lizingo gavėjas yra vartotojas – fizinis asmuo, kuris siekia įsigyti turtą ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, šalių sudarytai sutarčiai turi būti taikomos vartojimo kredito normos (CK 6.886 – 6.891 straipsniai). Lizingo davėjui tenka įrodinėjimo dėl vartojimo kredito normų netaikymo lizingo sutarčiai našta, t.y. šalių sutartinių santykių neatitikimą vartojimo santykiams per tokių santykių subjektą ir tikslą.

10Vadovaujantis nagrinėjamiems ginčo santykiams taikytina šalių teisinių santykių atsiradimo metu galiojusia CK 6.886 straipsnio 2 dalimi (iki 2011 m. balandžio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per sutartyje sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokesčius.

11Byloje nustatyta ir ieškovo nepaneigta, kad ieškovo 2007 m. gegužės 17 d. sudarytos sutarties Nr. 2070568 (toliau – sutartis) kontrahentas – fizinis asmuo – vartotojas, sutartyje nurodytą turtą siekė įsigyti asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.350 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudaryta sutartis atitinka pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties požymius ir teisinius santykius, todėl turi būti kvalifikuojama kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurios apibrėžtį pateikia CK 6.411 straipsnis – pagal daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktu tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje nustatytos kainos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Šalių sudaryta sutartis yra rašytinės formos, sutartyje nurodyta kaina ir periodinių išmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka, tačiau šalys sutartį nepagrįstai įvardino lizingo sutartimi (CK 6.413 straipsnis). Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi vyraujantis yra kredito gavėjo interesas įgyti į sutarties dalyką nuosavybės teisę. Kadangi šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, vartotojo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies, sutarties sąlygos vertinamos sąžiningumo aspektu (CK 6.188 straipsnis) ir, esant abejonėms, aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies – verslininko – nenaudai ir jas priėmusios šalies – vartotojo – naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

12Iš ieškovo ir atsakovo 2007 m. gegužės 17 d. sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 2 dalies „Sutarties dalykas“ matyti, kad ieškovas įsipareigojo perduoti valdytis ir naudoti šios sutarties sąlygomis atsakovui turtą - automobilį BMW 116i, 2007 m. gamybos (toliau - „turtas“), kurį ieškovas įsigijo iš pardavėjo su sąlyga, kad atsakovui įvykdžius visas šios sutarties sąlygas, turtas pereis jo nuosavybėn (b.l. 13). Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta turto kaina – 67 464,12 Lt, turto išpirkimo termino pabaiga – 2014 m. gegužės 17 d., pradinė įmoka – 23 612,44 Lt, finansuojama suma – 43 851,68 Lt, likutinė vertė – 26 985,65 Lt (b.l. 9).

13Bylos medžiaga įrodyta, jog 2010 m. sausio 24 d. įvykusio gaisro metu turtas buvo sugadintas taip, kad jo neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį ir sutarties sąlygas. 2010 m. spalio 26 d. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2101063 tvirtina, kad turto vertė iki apgadinimo buvo 36 100,00 Lt, apgadintos transporto priemonės likutinė rinkos vertė – 1 400,00 Lt, transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas (b.l. 55-58). AB „Lietuvos draudimas“ 2010 m. vasario 19 d. už šį įvykį išmokėjo draudiminę išmoką – 21 354,00 Lt, kuri nepadengė likusios mokėti turto išpirkimo sumos. 2010 m. vasario 26 d. atsakovas prašė ieškovą minėtą draudimo išmoką užskaityti dengiant likutinę turto vertę, o likusią sumą sumokėti per 24 mėnesius (b.l. 106). Atsakovas nuo 2010 m. liepos mėnesio vėlavo sumokėti mėnesinę įmoką, dėl to ieškovas, nuo įmokos mokėjimo termino praėjus daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, t.y. nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d., remdamasis sutarties 12.2.3. punktu, vienašališkai nutraukė sutartį bei pareikalavo atsakovą sumokėti mėnesines įmokas, delspinigius už vėlavimą bei grąžinti turtą.

14Pagal šalių sudarytos sutarties 9.10 punktą, įvykus draudiminiam įvykiui, klientas privalo vykdyti visus šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pagal sutarties 9.14 punktą, jei turtas prarandamas, sunaikinamas ar sugadinamas tokiu būdu, kuris pagal draudimo sutartį nelaikomas draudiminiu įvykiu, lizingo davėjui padarytus nuostolius atlygina klientas per 30 kalendorinių dienų nuo tokio įvykio dienos. Jei turto naudoti pagal paskirtį nebeįmanoma ar turtas yra laikomas žuvusiu, ši sutartis laikoma nutrūkusia nuo turto žuvimo/nepataisomo sugadinimo momento, o klientas nuo šio momento privalo atlyginti lizingo davėjui visus patirtus nuostolius, įskaitant ir išlaidas žalos nustatymui. Atsakovo nuomone, kadangi turtas gaisro metu buvo nepataisomai sugadintas, sutartis turėjo būti laikoma nutrūkusia nuo minėto sugadinimo momento, t.y. 2010 m. sausio 24 d. Ieškovas nurodė, kad sutarties 9.14 punktas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes įvyko draudiminis įvykis, turtas nebuvo sugadintas nepataisomai. Teisėjų kolegija tokią ieškovo poziciją laiko klaidinga.

15Byloje esanti 2010 m. spalio 26 d. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2101063 tvirtina, kad ginčo turto atkuriamoji vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą, akivaizdžiai viršytų turto rinkos vertę; apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusių prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas (b.l. 59). Įvertinus tai, kad daikto nebegalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, buvusių daikto savybių atkūrimas yra ekonomiškai neperspektyvus ir viršytų protingumo standartą spręstina, kad sutarties dalykas žuvo/buvo nepataisomai sugadintas.

16Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kadangi atsakovas turto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (vartojimo kredito) sutartį sudarė ieškovo pasiūlytomis sąlygomis, teisėjų kolegija sutarties 9.14 punkto turinį aiškina vartotojo naudai nustatant, kad šalių tikrasis ketinimas buvo susitarti dėl sutarties nutraukimo pagrindo - turto žuvimo/nepataisomo sugadinimo, nepriklausomai nuo savarankiško sandorio - draudimo sutarties sąlygų taikymo. Teisėjų kolegijos nuomone, išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) dalykui esant nepataisomai sugadintam, atsakovas – vartotojas neteko daikto, kurį pagrįstai tikėjosi įgyti nuosavybėn prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus, išperkamosios nuomos sutarties tikslas dėl nuo šalių nepriklausančių priežasčių nebegali būti pasiektas, todėl reikalavimas toliau mokėti įmokas, kurios laikytinos priemone įsigyjamo daikto vertei ir papildomiems mokėjimams padengti, netenkintų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo, protingumo reikalavimų. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl sutarties pažeidimo yra kaltas būtent ieškovas, nuo 2010 m. liepos mėnesio nutraukęs įmokų pagal sutartį mokėjimą, nes faktinis ir teisinis pagrindas sutarties nutraukimui atsirado 2010 m. sausio 24 d. Kadangi iki šios datos susidariusių atsakovo eilinių įmokų įsiskolinimo faktas nenustatytas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo sutartines netesybas yra nepagrįstas.

17Vadovaujantis sutarties 9.1. punktu, atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai apdrausti turtą ieškovo ir trečiojo asmens naudai visam sutarties galiojimo laikotarpiui ieškovui priimtinoje draudimo kompanijoje. Ieškovas įsipareigojo padengti visas su turto draudimu susijusias išlaidas, laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas, laikytis visų kitų draudimo sutarties reikalavimų (sutarties 9.3. punktas). Pagal sutarties 9.4. punktą, ieškovas įsipareigojo apdrausti turtą pilnu „Kasko“ draudimu sumai, ne mažesnei nei finansuojama suma su PVM, nuo tokių draudiminių įvykių: avarija, vagystė, stichinė nelaimė, trečiųjų asmenų neteisėta veikla. Atsakovas pratęsdamas, sudarydamas naują/papildomą draudimo sutartį, ne vėliau kaip likus vienai dienai iki draudimo sutarties galiojimo pabaigos, privalėjo pateikti ieškovui draudimo poliso kopiją, - už šio įsipareigojimo nevykdymą atsakovas sutartyje numatė ieškovui sankciją – piniginę baudą (sutarties 9.6. punktas). Pagal sutarties 9.7. punktą, jeigu turtas buvo apdraustas ne visam sutarties galiojimo laikotarpiui ir klientas sutarties 9.6. punkte nurodytomis sąlygomis draudimo sutarties nepratęsė, bankas turi teisę pats apdrausti turtą kliento sąskaita likusiam sutarties galiojimo laikui. Pagal sutarties 9.11. punktą, turtą pavogus arba sunaikinus, iš draudimo kompanijos išmokėtų draudimo išmokų pirmiausia padengiami visi kliento įsiskolinimai lizingo gavėjui. Iš nurodyto akivaizdu, kad vykdydamas sutartyje numatytus įsipareigojimus ir sudarydamas turto draudimo sutartį, atsakovas siekė apsaugoti abiejų sutarties šalių finansinį interesą, o sutarties sąlygos dėl turto draudimo yra abipusės, t.y. tenkančios tiek ieškovui, tiek atsakovui. Šalys susitarimu nustatydamos turto draudimo sumą, griežtai apibrėžė turto draudimo kompensavimo principo, eliminuojančio draudžiamojo įvykio pasekmes, ribas.

18Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas prievolės pagal sutarties 9.4. punktą tinkamai neįvykdė, nes turtą apdraudė sumai, mažesnei, nei finansuojama suma su PVM ir net mažesnei, nei turto rinkos vertė: AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo liudijime Serija LD Nr. 90734428 numatytas ginčo automobilio draudimo laikotarpis nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. gegužės 17 d., draudimo suma, t.y. pagal turto vertę nustatoma pinigų suma, kuria apdraudžiamas turtas, – 27 384,00 Lt, besąlyginė išskaita – 300,00 Lt, procentinė išskaita – 10 procentų (b.l. 100). UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2101063 duomenimis, turto vertė iki apgadinimo - 36 100,00 Lt (b.l. 58, 62).

19CK 6.997 straipsnyje draudimo suma apibrėžiama kaip turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Turto draudimo sutarčių atveju draudimo suma atlieka orientyro, apibrėžiančio draudiko atsakomybės ribas ir mastą, funkciją. Kasacinio teismo nuomone, draudimo sutartyje numatyta draudimo suma yra lygi apdrausto daikto vertei, todėl daiktą praradus, draudimo išmokos dydį sudaro draudimo sutartyje numatyta draudimo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2000).

20Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo sutarties sudarymo metu buvo pasiektas šalių susitarimas dėl draudžiamo turto vertės: draudimo įmonė nustatė, kaip vėliau paaiškėjo, nepakankamą turto vertę arba kitaip – draudimo sumą, o atsakovas, akceptuodamas draudimo įmonės pasiūlytą draudimo sutartį, patvirtino su tokiu vertinimu sutinkantis. Ieškovas, remdamasis sutarties 9.6. punktu, turėjo visas galimybes įvertinti atsakovo sutartinių įsipareigojimų turto draudime vykdymą, o sužinojęs apie nepakankamai įvertintą draudžiamo turto vertę ir šalių susitarimu nustatytos draudimo vertės nesilaikymą, turėjo numatyti draudiminės rizikos galimybę ir elgdamasis protingai, galėjo imtis atitinkamų priemonių šiai rizikai išvengti, įskaitant galimybę inicijuoti papildomą draudimą atsakovo sąskaita (sutarties 9.7. punktas). Taigi, nepaisant to, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir draudiko, tačiau išperkamosios nuomos esmė ir abiejų šalių finansinis suinteresuotumas įtakojo tai, kad draudimine apsauga turėjo būti ginamas ne vien atsakovo, bet ir ieškovo, kaip trečiojo asmens, kurio naudai sudaroma draudimo sutartis, turtinis interesas. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl abipusių lizingo sutarties šalių pareigų draudžiant lizinguojamąjį turtą, kurias sąlygoja ne tik lizingo gavėjo kaip „ekonominio“ valdytojo statusas, bet tuo pačiu ir lizingo davėjo kaip tikrojo daikto savininko rūpestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2004). Ieškovo nepateisinamas neveikimas vertintinas teisiškai reikšmingiausiu, kaip sudaręs sąlygas kilti neigiamoms pasekmėms – nuostoliams, kurių atsiradimo riziką ieškovas prisiėmė būdamas nepakankamai rūpestingu ir atidžiu verslininku, kad užsitikrintų sutartyje reikalaujamą draudimo variantą, turėjusį supaprastinti nuostolių nustatymo procesą ir įnešti apibrėžtumą ginčo šalių bei draudimo teisiniuose santykiuose. Toks aiškinimas, praplečiantis pardavėjo - verslininko atsakomybės ribas vartotojo naudai, yra įtvirtintas CK 6.412 straipsnyje, pagal kurį, pirkėjui perduotų daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pirkėjui, išskyrus vartojimo sutartis <..>.

21Vadovaujantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino šalių sudarytos sutarties sąlygų turinį, netinkamai aiškino ir pritaikė materialines bei proceso teisės normas. Išvardinti teismo pažeidimai sukėlė materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina atsakovo turėtos 216,00 Lt dydžio žyminio mokesčio išlaidos (CPK 79, 88, 93 straipsniai).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

23Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

24Ieškovo UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ieškinį atmesti.

25Priteisti iš ieškovo UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ (juridinio asmens kodas 1262333315) atsakovo A. Č. (asmens kodas ( - ) naudai 216,00 Lt (du šimtus šešiolika litų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 11,49 Lt (vienuolika litų 49 centus) pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Citadele bankas faktoringas ir... 3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 4. Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2011... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą... 7. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo... 9. Pagal CK 6.567 straipsnyje įtvirtintą lizingo (finansinės nuomos) sutarties... 10. Vadovaujantis nagrinėjamiems ginčo santykiams taikytina šalių teisinių... 11. Byloje nustatyta ir ieškovo nepaneigta, kad ieškovo 2007 m. gegužės 17 d.... 12. Iš ieškovo ir atsakovo 2007 m. gegužės 17 d. sudarytos sutarties bendrųjų... 13. Bylos medžiaga įrodyta, jog 2010 m. sausio 24 d. įvykusio gaisro metu turtas... 14. Pagal šalių sudarytos sutarties 9.10 punktą, įvykus draudiminiam įvykiui,... 15. Byloje esanti 2010 m. spalio 26 d. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“... 16. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties... 17. Vadovaujantis sutarties 9.1. punktu, atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai... 18. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas prievolės pagal sutarties 9.4.... 19. CK 6.997 straipsnyje draudimo suma apibrėžiama kaip turtinių interesų... 20. Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo sutarties sudarymo metu buvo pasiektas... 21. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad pirmosios... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 23. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir... 24. Ieškovo UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš ieškovo UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ (juridinio...