Byla 2-2288-466/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei J. K., atsakovui J. U., trečiajam asmeniui D. D. – U., atsakovų ir trečiojo asmens atstovei advokatei Onai Vitartienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį J. U., S. P., I. M. dalyje dėl atlyginimo už servitutą nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje - D. D. – U., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje - Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012 buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę uždarajai akcinei bendrovei „Gabijos investicijos“ neterminuotai naudotis žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu J. U., I. M. ir S. P., kurio ( - ), tikslu tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, 2007-04-10 A.Kunigėlio geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m), taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojas naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susiekimo komunikacijomis. Teismas nurodė, jog byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl atlyginimo priteisimo už servituto nustatymą, atsakovai J. U., I. M. ir S. P. iš viso nesutiko su servituto nustatymu, todėl teismas nesprendė atlyginimo už servitutą priteisimo klausimo (5 tomas, 233 – 244 b.l.).

5Vilniaus apygardos teismas 2013-11-13 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimą paliko nepakeistą (6 tomas, 40 -46 b.l.).

6Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014-10-07 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-11-13 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimo dalis, nustatant atlygintinį servitutą, tačiau nenurodant atlyginimo dydžio ir perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo klausimą (6 tomas, 135 – 146).

7Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad buvusi šioje byloje ieškovė UAB „Gabijos investicijos“ yra pasibaigęs juridinis asmuo ir tai buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2016-04-07 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-5-653/2016. Todėl iškilo buvusios ieškovės procesinių teisių perėmimo klausimas.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartimi buvusią ieškovę likviduotą UAB „Gabijos investicijos“ pakeitė jos procesinių teisių perėmėja - ieškove Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, 2017-12-13 nutartimi apylinkės teismo 2017-03-16 nutartį paliko nepakeistą (8 tomas, 128 -134, 192 - 199).

9Nagrinėjant atlyginimo dydžio už servituto nustatymą klausimą atsakovas J. U. ir trečiasis asmuo D. D. – U. 2018-01-15 pateikė prašymą, kuriuo prašė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prdaukšiteisti jiems 2 860 000 mln. kompensaciją, S. P. 2 340 000 Eur kompensaciją ir dar J. U. – 130 358 Eur tiesioginių nuostolių.

10Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pati prisidėjo prie neteisėto atsakovų žemės sklypo naudojimo, sudarė sąlygas kitiems privatiems juridiniams asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, suvaržyti atsakovų teisę laisvai naudotis žemės sklypu ir iš neteisėtų veiksmų gauti naudą.

11Atsakovai pažymėjo, jog daugiau kaip pusę metų žemės sklypas su kadastriniu Nr. ( - ) neegzistavo dėl neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Tai sudarė sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ be teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu neteisėtai statant inžinerinius statinius bei sudarė sąlygas LUAB „Gabijos investicijos“ suvaržyti atsakovų teises laisvai naudotis savo žemės sklypu.

12Vilniaus apskrities viršininkas 2006-07-25 įsakymo Nr. 2.3-7310-01 3- iu punktu nustatė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-03-16 įsakymo Nr. 30-509 13 - tu punktu pasiūlytą formuojamame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) nustatyti servitutą infrastruktūrai, suteikiantį teisę visame sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu. Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-25 įsakymas Nr. 2.3-7310-01, nustatęs servitutą buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 įsakymu Nr. 2.3-1044-01.

13Vilniaus apskrities viršininkas buvo pradėjęs žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuri buvo pradėta 2008-04-11. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, kuriuo buvo inicijuota žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Atsakovų teigimu, tokia procedūra galėjo būti pradėta tik žemę paimant tikslu tiesti magistralinius vamzdynus, tačiau negalėjo būti paimama skirstomiesiems tinklams tiesti. Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams finansavo UAB „Gabijos investicijos“, nors tą finansuoti turėjo savivaldybės institucija.

14Pagal atsakovus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006-05-16 išdavė UAB „Gabijos investicijos“ statybos leidimą daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis neturėdamas tam teisės aktais suteiktų įgalinimų. Išduotas minėtas statybos leidimas sudarė sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ suvaržyti atsakovų teises laisvai disponuoti savo žemės sklypu.

15Atsakovai nurodė vykdytą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00043-13, kuris buvo nutrauktas. Prokuroras nutarime nurodė, kad dėl inžinerinių sistemų Perkūnkiemio mikrorajone statybos neabejotinai buvo padaryta žala J. U. ir kitiems bendraturčiams. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pažymėjo, jog yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

16UAB „Gabijos investicijos“ gavo beveik 86 mln. Eur realizavusi projektus, kurie buvo vykdomi pažeidinėjant įstatymus ir atsakovų teises, savivaldybės ir valstybės institucijoms toleruojant pažeidimus ir veikiant pažeidėjų naudai.

17Atsakovų teigimu, UAB „Gabijos investicijos“ pardavė kitiems privatiems juridiniams asmenims prisijungimą prie pastatytų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų už 1 521 258,63 Eur. Atsakovai nurodė, jog UAB „Gabijos investicijos“ už parduotą nekilnojamąjį turtą ( - ) gavo 87 450 359,98 Eur bei patyrė 55 229 812,2 Eur statybos išlaidų, todėl gautas pelnas sudaro 32 220 547,78 Eur. Įvertinus, kad visų pastatytų daugiabučių gyvenamųjų ir administracinių pastatų bendras plotas yra 37 025 kv. m., tai iš užstatyto žemės sklypo vieno kvadratinio metro gauta apie 870,23 Eur pelno. Visa UAB „Gabijos investicijos“ ir po to jos teises perėmusios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nauda sudaro 33 471 806,41 Eur (32 220 547,78 + 1 521 258,63). Atsakovai prašė pripažinti dalį šios naudos – 5 200 000 Eur atsakovų patirtais nuostoliais.

18Atsakovai nurodė, kad pastatytų Perkūnkiemio mikrorajone 3 813 butų, kurių bendras plotas sudaro 209 287,94 kv m., neįskaitant administracinių/prekybos patalpų ir pastatų, vidutinė rinkos vertė yra 274 267 659 Eur. Nesant pastatytų, visiems daugiabučiams namams aptarnauti skirtų vandentiekio, buitinės ir lietaus nuotekų inžinerinių tinklų vertė būtų mažesnė, t.y. atsakovų teigimu, ji sumažėtų 10 procentų – 27 426 765,9 Eur suma.

19Esant suvaržytai atsakovų teisei naudotis žemės sklypu J. U. ir S. P. negalėjo vystyti, susitarti su trečiaisiais asmenimis dėl jiems priklausančių žemės sklypo dalių vystymo pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I-634 patvirtintas 99,45 ha teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detalusis planas J. U., D. D. – U., S. P. ir I. M. priklausančiame žemės sklype, pažymėtame indeksais 58a, 58b ir 58c (kadastrinis Nr. ( - )) numatė 3,5 sklypo užstatymo intensyvumą. Žemės sklypo plotas, skirtas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatams statyti, atėmus infrastruktūrai skirtą 375 kv. m. žemės sklypo plotą, yra 16 225 kv m. Pagal 2006 m. darytus sklypo vystymo projektinius sprendinius sklypo ploto ir pastatų naudingo ploto santykis yra 1,73, kas sudaro sąlygas 16 2245 kv. m. ploto sklype statyti apie 28 069 kv. m. naudingo ploto pastatus.

20Atsakovui J. U. 2004-08-19 – 2012-11-02 laikotarpiu priklausė 2021/10000 dalių 16 600 kv. m. ploto žemės sklypo arba 20,21 procentų, o S. P. priklausė 1653/10000 dalių 16 600 kv. m. ploto žemės sklypo arba 16,53 procentų. Nuo 2006 m. iki 2008 m. Perkūnkiemio mikrorajone kaina už vieną kvadratinį metrą 100 procentų baigtumo naujos statybos buto padidėjo 319,99 Eur nuo 1 149,54 Eur iki 1 469,53 Eur. Butų su 100 procentų baigtumo nesiekiančių kaina už vieną kvadratinį metrą padidėjo nuo 490,94 Eur nuo 911,01 Eur iki 1 401,95 Eur. Pagal atsakovus, dabar esančios butų kainos yra mažesnės už prieš ekonominę krizę buvusias kainas, t.y. 2017 m. kaina už vieną kvadratinį metrą buvo 505,95 Eur mažesnė už 2008 m. buvusią kainą. Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir privačių juridinių asmenų veiksmų atsakovai prarado galimybę pastatyti 30 311 kv m naudingo ploto pastatų. Atsakovai nurodė, kad J. U. ir S. P. patirti nuostoliai dėl prarastos galimybės sudaro 5 216 850 Eur (30 311 * 505,95). Atsakovų teisė laisvai naudotis žemės sklypu buvo suvaržyta nuo 2006 m. ir atsakovai dėl butų brangimo galėjo gauti panašią, kaip UAB „Gabijos investicijos“ naudą iš užstatomo vieno kv. m. – 894,80 Eur pastatant 10 311 kv m bendro ploto daugiabučių gyvenamųjų pastatų 5 961 kv ploto žemės sklype, todėl atsakovų negauta nauda siekia 5 333 902 Eur (5961*894,80).

21Negautą naudą atsakovai susiejo ir su nuvertėjusiomis piniginėmis lėšomis nurodydami, kad įsigiję Vyriausybės platinamų taupymo lakštų nuo 2009 m. iki 2017 m. galėjo gauti 23,77 procentų naudą nuo įdėtos pinigų sumos.

22Antstolė A.Puodžiukienė vykdomoje byloje Nr. 0173/12/00468 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš J. U. banko AB „Citadelė“ naudai priverstinai iš varžytinių pardavė J. U. priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 114,05 kv. m. ploto butą su rūsiu ( - ), 104,55 kv. m. ploto butą ( - ), 141,48 kv m. ploto butą ( - ). J. U. dėl suvaržytos teisės naudotis savo žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. ( - ), negalėjo įvykdyti įsipareigojimų bankui AB „Citadelė“, todėl ir buvo priverstinai parduotas J. U. priklausantis nekilnojamasis turtas. Dėl suvaržytų teisių negalėdamas vykdyti veiklos ginčo žemės sklype J. U., suteikusiam jam kreditus bankui AB „Citadelė“ nuo 2006-03-16 iki 2011-09-30 sumokėjo 130 358 Eur palūkanų, kurias J. U. vertina kaip tiesioginius jo patirtus nuostolius. Be to nuo 2013-06-21, dar iki servituto nustatymo, yra apribota J. U. teisė disponuoti jam priklausančiomis 514/10000 žemės sklypo, kurio ( - ), dalimis dėl antstolės A.Puodžiukienės pritaikyto arešto. Turto areštą lėmė J. U. neįvykdyti įsipareigojimai bankui AB „Citadelė“. Dėl tokios situacijos J. U. patyrė nusivylimą, rimtus dvasinius išgyvenimus dėl dešimt metų trunkančio teisės naudotis savo nuosavybe apribojimo, dėl teisėtų lūkesių pažeidimo, suvaržytos galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, šeimos būsto praradimo, sumenkintos reputacijos, nesaugumo jausmo, kuomet valstybės institucijos, spręsdamos privačių asmenų reikalus nesilaikė įstatymų reikalavimų ir faktiškai veikė įstatymų pažeidėjų naudai.

23Atsakovai nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“, išduodama technines sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ neatsižvelgė į tai, kad UAB „Gabijos investicijos“ nevaldė ieškovams priklausančio žemės sklypo nei nuosavybės, nei jokia kita teise, dėl ko techninės sąlygos, be atsakovų sutikimo negalėjo būti išduotos. UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Gabijos investicijos“ 2008-04-10 sudarė Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. KB1-5709, pagal kurią UAB „Vilniaus vandenys“ tiekė vandenį ir atliko nuotekų šalinimo paslaugas namams ( - ). Tačiau vandentiekio tinklai, kaip įrengti savavališkai negalėjo būti eksploatuojami. Savavališkos inžinerinių tinklų statybos padariniai buvo pašalinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išdavus statybas žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), leidžiantį dokumentą ir 2016-10-21 įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 nutarties. Atsakovų teigimu, UAB „Vilniaus vandenys“ nuo eksploatacijos pradžios iki 2013-11-30 patiekė 994 883,3 m3 vandens ir sutvarkė 883 100,3 m3 nuotekų, laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2013-11-30 patiekė 22 840 m3 vandens ir sutvarkė tiek pat nuotekų, laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2017-01-01 patiekė 796 077,6 m3 vandens ir sutvarkė tiek pat nuotekų. Vandens kaina su nuotekų tvarkymu iki 2014 m. 05 mėn. buvo 4,37 Lt (1,26 Eur), o nuo 2014 m. 05 mėn. – 5,88 Lt (1,71 Eur), dėl ko UAB „Vilniaus vandenys“ gavo naudą.

24Atsakovai nurodė, kad teismas turėtų įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąžiningumą, kuri įgijusi galimybę įteisinti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savavališkas statybas, ne tik neiškėlė klausimo, kokia atsakovams galėtų būti skirta kompensaciją, bet į J. U. 2016-09-12 pasiūlymą taikiai išspręsti nuostolių atlyginimo klausimą atsakė, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo tartis dėl rašte nurodomų hipotetinių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo.

25Pagal atsakovus, prašoma priteisti 5 200 000 Eur kompensacija siekia tik 8,5 procentų viešpataujančio daikto savininko gautos 33 471 806 Eur naudos iš neteisėtų veiksmų iki servituto nustatymo ir gautos 27 426 765 Eur naudos iš servituto nustatymo atsiradus galimybei įteisinti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, skirtas aptarnauti daugiabučius gyvenamuosius namus ir administracinius pastatus. Atsakovai prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolė praleidimą (9 tomas, b.l. 1- 20).

26Grąžinus bylą dalyje atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo buvusi ieškovė LUAB „Gabijos investicijos“ 2014-12-12 atsiliepime nurodė, jog servituto, skirto įrengti infrastruktūros objektus – magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nustatymo būtinumą konstatavo Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2009-09-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1119/2009 pagal J. U. ir S. P. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimų panaikinimo. UAB „Gabijos investicijos“ pagal 2006-03-23 Paramos su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutartį įsipareigojo perduoti Savivaldybės nuosavybėn UAB „Gabijos investicijos“ priklausančius žemės sklypus ir/ar jų dalis, pažymėtus pagal Detaliojo plano sprendinius, skirtus miesto infrastruktūros plėtrai, taip pat numatytus pastatyti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Pagal Detaliojo plano sprendinius žemės sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas, turėjo būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų numatyta tvarka. Dėl priežasčių, kurios UAB „Gabijos investicijos“ nėra žinomos, šis Detaliojo plano sprendinys nebuvo tinkamai įgyvendintas, dėl ko UAB „Gabijos investicijos“, turėdamos įsipareigojimus įrengti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas savo vardu iniciavo teisminį ginčą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Ginčas dėl servituto nustatymo užtruko ilgiau kaip 4 su puse metų. Civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 buvo sudaryta UAB „Gabijos investicijos“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos taikos sutartis, kurią teismas patvirtino 2014-09-15 nutartimi. Pagal taikos sutarties sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ įsipareigojo neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai visus turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, reikalingą statybų užbaigimo procedūroms atlikti, o užbaigti statybų procedūras turėjo Savivaldybės administracija. Magistraliniai inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos yra perduotos Savivaldybei, kuriai yra išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms statyti (ir žemės klypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas). UAB „Gabijos investicijos“ nuomone, dėl ilgai užsitęsusio teisminio ginčo yra kalti ir žemės sklypo bendraturčiai, kurie visomis priemonėmis stengėsi paneigti žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, poreikį viešosios infrastruktūros objektų statybai, nors ta aplinkybė buvo akivaizdi nuo 2004-12-29, t.y. nuo Detaliojo plano sprendinių patvirtinimo. UAB „Gabijos investicijos“ pažymėjo, kad nors žemės sklypo bendraturčiai nuolatos kartojo apie sklypo suvaržymus, tačiau J. U. dalį žemės sklypo padovanojo sutuoktinei D. D. – U. Be to bendraturčiai nėra nustatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl nėra aišku, į kurio bendraturčio turimą sklypo dalį patenka servitutas, o I. M. iš viso neginčijo servituto nustatymo teismo sprendimu. UAB „Gabijos investicijos“ nurodė, kad įrengus magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo vertė nesumažėjo ir net priešingai, turėjo padidėti. Bendraturčiai turi galimybę teisės aktų nustatyta tvarka prisijungti prie infrastruktūros ir ja naudotis ( 6 tomas, 158 – 161 b.l.).

27Buvusios ieškovės UAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė atmesti atsakovų reikalavimus dėl turtinės žalos/nuostolių atlyginimo. Atsiliepime nurodė, kad atsakovų reikalaujamas priteisti atlyginimas už 375 kv m dydžio servitutą prasilenkia su sveika logika, elementariu sąžiningumu ir abiejų ginčo šalių pusiausvyros užtikrinimu.

28Savivaldybės administracijos nuomone, atlyginimo už servitutą dydis yra siejamas tik su neva neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, LUAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos bei kt. asmenų veiksmais (neveikimu) iki ginčo servituto nustatymo, kurie, pagal atsakovus, padarė jiems žalą/nuostolius. Tačiau atsakovų nurodoma žala/nuostoliai niekada nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, ką 2014-10-07 nutartyje nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

29Atsakovai šioje byloje nepareiškė priešieškinio, kuris galėjo būti pareikštas iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Atsakovų 2018-01-15 prašyme išdėstyti reikalavimai ne priteisti atlyginimą už nustatytą servitutą, o priteisti žalą/nuostolius, apskaičiuotus vadovaujantis nežinia kokia logika ir nežinia kokiais motyvais. Atsakovai, reikalaudami priteisti daugiau kaip 5 mln. nuostoliams atlyginti, už reikalavimus nesumokėjo žyminio mokesčio, kas reiškia, jog atsakovų 2018-01-15 prašymo teismas nelaikė pareikštu priešieškiniu ir bylos nagrinėjimo ribos neišsiplėtė. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo bylos nagrinėjimo ribos, pagal Savivaldybės administraciją, net gi susiaurėjo, nes ji neperėmė UAB „Gabijos investicijos“ teisių ar pareigų, susijusių su UAB „Gabijos investicijos“ tariamai atliktais neteisėtais veiksmais ir jų pagrindu galimai kilusia žala ar nuostoliais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija perėmė ne visas UAB „Gabijos investicijos“ materialias teises ir pareigas, po bankroto/likvidavimo, o tik procesines teises šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

30Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad yra svarbu atskirti ir nepainioti atlyginimo už ginčo servitutą su atsakovų nurodomų nuostolių, atsiradusių iki servituto nustatymo, klausimų. Atsakovai be jokio pagrindo UAB „Gabijos investicijos“ (kuri šiuo metu yra likviduota) gautą naudą vertina kaip Savivaldybės gautą naudą. Pagal Savivaldybės administracijos nurodytą kasacinio teismo praktiką pradinio ieškovo procesinių teisių perėmėjas turi atsakyti tik po procesinių teisių perėmimo nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas.

31Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-16 įsakymas Nr. 30-519 buvo panaikintas 2016-11-24 įsakymu Nr. 30-2188, kuriuo, atsakovų teigimu, jų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas Nr. ( - ) be atsakovų žinios buvo sujungtas su kitu sklypu, dėl ko atsakovai negalėjo naudotis žemės sklypu Nr. ( - ). Savivaldybės administracija nurodė, kad atsakovai neskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-16 įsakymo Nr. 30-519, kuris buvo tik tarpinis dokumentas žemės sklypų formavimo procese. Atsakovams teisines pasekmes sukėlė Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-25 įsakymas Nr. 2.3-7310-01, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo Nr. ( - ) prijungimas prie kito žemės sklypo, ką nurodė ir patys atsakovai. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmu priimant 2006-03-16 įsakymą Nr. 30-519 nebuvo pažeisti atsakovų teisėti interesai. Be to atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, kad po minėto įsakymo priėmimo turėjo realius ketinimus keisti žemės sklypo teisinį statusą ir jame vykdyti kokią nors veiklą. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2006-03-16 iki 2006-11-24 patyrė žalą ar nuostolius dėl būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų.

32Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas pripažino neteisėta ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bet dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos netinkamo veikimo. Jokie neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai tame procese nebuvo nustatyti.

33Savivaldybės administracija visiškai nepagrįstu laiko atsakovų argumentą apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybos leidimus daugiabučiams namams statyti, kurių pagrindu, atsakovų teigimu, daugiabučiai namai buvo prijungti prie neteisėtai pastatytų inžinerinių tinklų atsakovų žemės sklype.

34Nors atsakovai nurodė savivaldos, valstybės institucijų ar privačių asmenų neteisėtus veiksmus, tačiau žalą prašo priteisti tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kas yra susiję su Vilniaus miesto gyventojų interesais. Kildinant žalą pagal CK 6.271 straipsnį iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad J. U. iškėlė administracinę bylą Nr. eI-1211-535/2018 dėl nuostolių atlyginimo iš Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos valstybės ir kt., o skunde iš esmės nurodomi tie patys neteisėti savivaldybės veiksmai, tačiau atsakovo skundas 2018-02-13 sprendimu buvo atmestas.

35Visi atsakovų nurodyti neteisėti veiksmai yra atlikti iki servituto nustatymo (2013 m. lapkričio mėn.), todėl atsakovai yra praleidę įstatymo numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalauti atlyginti žalą dėl tokių veiksmų atlikimo.

36Savivaldybės administracija pažymėjo, kad ji neneigia atsakovų teisės į atlyginimą už servituto nustatymą, tačiau, Savivaldybės administracijos nuomone, šis klausimas neturi būti sprendžiamas neišskiriant atskirų subjektų veiksmų, t.y. jų nevertinant atskirai, nes Savivaldybės veiksmai negali būti vertinami lygiagrečiai su UAB „Gabijos investicijos“ ar kito atsakovų nurodyto subjekto veiksmais.

37Ieškovė nurodė, kad, jos žiniomis, atsakovai derėjosi su UAB „Gabijos investicijos“ dėl atlyginimo už servitutą, tačiau nesusitarė dėl jo dydžio. Nepasiekus susitarimo 2015 m. vasarą buvo pradėta UAB „Gabijos investicijos“ bankroto ne teismine tvarka procedūra ir bendrovė buvo likviduota 2016-03-02. Atsakovai nuo pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutarties priėmimo galėjo aktyviai reikšti reikalavimus UAB „Gabijos investicijos“ atžvilgiu, tačiau taip nesielgė ir faktiškai patys vilkino procesą elgdamiesi ne pagal vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens (rūpestingo šeimininko) elgesio standartą.

38Savivaldybės administracija sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartyje nurodytu argumentu, jog atlyginimo už servitutą dydis galėtų būti panašus, kaip kompensacija paimant iš asmens žemę visuomenės poreikiams ir ši kompensacija nustatoma atlikus paimamo žemės sklypo vertinimą, kurį atlikti gali atitinkamos srities ekspertas.

39Ieškovė nurodė, kad be sklypo vertės nustatymo yra būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog ginčo servituto naudos gavėja yra ne tik Savivaldybė, bet ir viso Vilniaus miesto gyventojai (įskaitant pačius atsakovus), nes per servitutą yra nutiesta ne bet kokia, bet viešoji inžinerinė infrastruktūra, kurios būtinumas jau buvo konstatuotas nagrinėjant šią bylą. Be to minėta infrastruktūra gerina pačių atsakovų žemės sklypo vystymo galimybes – atsakovai gali prie jos prisijungti išvengiant papildomų išlaidų ir kartu padidindami savo žemės sklypo rinkos vertę.

40Ginčo servitutas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I634 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius ir šio dokumento atsakovai nėra nuginčiję. Buvę žemės sklypo savininkai savo parašais patvirtino savo sutikimą su Detaliojo plano sprendiniais, t.y. jiems buvo žinoma apie ketinimą iš dalies suvaržyti teises į žemės sklypą, o tiesiant inžinerinių tinklus ir susisiekimo komunikacijas nebuvo galimybės apeiti atsakovų žemės sklypo. Pagal Detalųjį planą servitutinė žemės sklypo dalis buvo išskirta inžinerinių tinklų infrastruktūrai, todėl atsakovai negalėjo tikėtis vystyti kokią nors komercinę statybą servitutiniame sklype, tačiau likusią žemės sklypo dalį - 16 225 kv. m. atsakovai galėjo naudoti savo nuožiūra.

41Atsakovai nurodė išimtinai UAB „Gabijos investicijos“ gautą naudą už parduotą nekilnojamąjį turtą, už prisijungimus prie inžinerinių tinklų ir J. U. tiesioginius nuostolius laiku nevykdant įsipareigojimų bankui. Atsakovų skaičiavimus dėl galimai patirtų nuostolių ieškovė laiko neadekvačiais, hipotetiniais ir visiškai nepagrįstais. Vilniaus miesto savivaldybė nepardavinėjo jokių butų Perkūnkiemio mikrorajone ir negavo iš to jokios naudos, o ją gavo UAB „Gabijos investicijos“, kurios prievolės atlyginti žalą Savivaldybė neperėmė. Pagal ieškovę, atlyginimo už servitutą dydžio niekaip negalima susieti su buvusiais butų pardavimais Perkūnkiemio mikrorajone, nes servitutinėje žemės sklypo dalyje niekaip nebuvo galima daugiabučių namų ar administracinių pastatų statyba.

42Atsakovai turėjo įrodyti žalos/nuostolių dydį, nes tai negali būti nustatoma remiantis vien spėlionėmis. Atsakovų prašoma priteisti daugiau kaip 5 mln. kompensaciją niekaip negali būti vertinama kaip ekvivalentus atlyginimas už 375 kv. m. ploto servitutą, kuris sudaro tik 2,26 procentus viso atsakovų 16 600 kv. m. žemės sklypo ploto, kurio viso vidutinė rinkos vertė yra 106 870 Eur. Todėl atsakovai siekia ne teisingo atlyginimo už ginčo servitutą, o nepagrįstai praturtėti miesto biudžeto sąskaita.

43Savivaldybės administracija pažymėjo, kad UAB „Gabijos investicijos“ pastatytų butų pardavimai vyko dar nesant nustatyto ginčo servituto. Jei atsakovai manė, kad ginčo servitutas suteikia teisę į pajamas, tai atsakovai turėjo reikalauti kompensacijos iš UAB „Gabijos investicijos“, tačiau dėl nežinia kokių priežasčių nereikalavo.

44Atsakovai nepateikė įrodymų, kad turėjo realius ketinimus parduoti savo žemės sklypo dalį arba joje vystyti veiklą – statyti statinius bei juos parduoti. Atsakovų žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio, neįskaitant servitutinės žemės sklypo dalies. Tokios paskirties žemės sklype daugiabučių gyvenamųjų namų statyba iš viso negalima, o žemės paskirtis iki šiol nėra pakeista. Savivaldybės administracijos teigimu, atsakovai, užuot siekę vykdyti kokias nors pajamas duodančią veiklą pasirinko bylinėjimosi kelią. Patys atsakovai užginčijo žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams. Taip pat atsakovai nenurodė, kokiu tikslu buvo paimtas kreditas iš banko, nes jokie statybos projektai žemės sklype nebuvo vystomi. Kadangi lėšų projektams žemės sklype vykdyti nereikėjo, gautos iš banko lėšos galėjo būti gražintos bankui. Pagal ieškovę, už banko kredito lėšas atsakovai galėjo įsigyti butus, kurie po to buvo parduodami iš varžytinių, taip pat nėra aišku, kodėl atsakovai gautų lėšų nepanaudojo Vyriausybės vertybiniams popieriams įsigyti, jei patys nurodė, jog tai galėjo būti pelninga.

45Ieškovės teigimu, J. U. ir D. D. – U. 2012 m. pasirašyta dovanojimo sutartis leidžia teigti, kad realybėje atsakovų teisė keisti sklypo teisinę padėtį varžoma nebuvo. Tam tikri suvaržymai atsirado 2013 – 2014 m. areštavus J. U. priklausančią žemės sklypo dalį. Tačiau areštas buvo pritaikytas ne dėl teisminių ginčų statybų servituto zonoje, bet dėl J. U. nevykdomų bankui įsipareigojimų. Atsakovai turėjo galimybę ne tik atsidalinti žemės sklypą ar tartis dėl jo naudojimosi tvarkos nustatymo, bet ir keisti jo paskirtį tikslu vykdyti kokias nors statybas pagal Detaliojo plano sprendinius.

46Savivaldybės administracija nesutiko su atsakovų reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už servituto atlyginimo sumą, nes Savivaldybei nebuvo nustatyti terminai prievolei atlyginti atsakovams žalą ar išmokėti kompensaciją. Tokia prievolė atsirastų tik teismui nustačius adekvačią ir teisingą kompensaciją už servituto nustatymą (9 tomas, b.l. 44 - 68).

47Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, atsiliepdama į atsakovų 2018-01-15 prašymą dėl reikalaujamo atlyginimo už servituto nustatymą, nurodė, kad servitutas priverstinai nustatomas, kai jis yra objektyviai būtinas ir jo būtinumas pasireiškia kaip vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų įgyvendinimą. Nors nuosavybė yra neliečiama, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti. Trečiojo asmens nuomone, atsakovų nurodytos prašomos priteisti sumos yra bendro pobūdžio, neparemtos konkrečiais skaičiavimais bei su jais priežastiniu ryšiu susijusiais nuostoliais. UAB „Gabijos investicijos“ prašymu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2005-09-05 sutikimu Nr. K-02-27-1171 buvo išduotas tuomečio valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl inžinerinių tinklų tiesimo nesuformuotame žemės sklype. Tačiau tai nereiškia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija veikė išimtinai UAB „Gabijos investicijos“ naudai, nes sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Nacionalinei žemės tarnybai nėra priskirtos pareigos vertinti kompensacijų už servitutų nustatymą pagrįstumo klausimus, todėl Tarnyba prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra (9 tomas, 38 - 42 b.l.).

48Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į atsakovų 2018-01-15 prašymą nurodė, kad šioje byloje turi būti sprendžiamas tik klausimas dėl kompensacijos už servitutą nustatymo, tačiau neturi būti sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas už neįvardintus tariamai neteisėtus veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1211-535/2018 atmetė J. U. skundą Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, bei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodyti tariami neteisėti veiksmai buvo atlikti iki servituto 2013 m. lapkričio mėn. nustatymo. 2018-01-15 prašymas pareikštas aiškiai praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą. Reikia atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartyje nurodytą išaiškinimą, kad atsakovams buvo žinoma apie ketinimus suvaržyti turimą turtą, kadangi servitutas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I634 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, be to servitutas yra nustatytas ir greta esančiam žemės sklypui. Nors atsakovai nurodė, jog ginčo sklype ketino vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, tačiau šio sklypo paskirtis yra žemės ūkio. Atsakovai neįrodė jų nurodytų tariamai patirtų nuostolių. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1211-535/2018 nenustatė jokių neteisėtų UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmų. Trečiojo asmens nuomone, reikalavimą pareiškus tik 2018-01-15, reikalaujamų 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Trečiasis asmuo sutiko, kad atlyginimo už servitutą dydis galėtų būti artimas kompensacijai už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams (9 tomas, 75 - 81 b.l.).

49Atsakovų prašymas sumokėti atlyginimą už servituto nustatymą tenkintinas iš dalies.

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartyje pažymėjo, kad ieškinio šioje byloje dalykas buvo reikalavimas nustatyti neatlygintinį servitutą, tačiau padarė išvadą, kad servituto rūšies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu, todėl ginčą sprendžiantis teismas turėjo išspręsti ne tik servituto, bet ir jo rūšies nustatymo klausimą, atlygintinio servituto atveju – nustatyti atlyginimo ar kompensacijos dydį. Kadangi kasatoriai išreiškė lūkestį gauti kompensaciją už žemės sklypo daliai nustatytą servitutą, ieškovė (UAB „Gabijos investicijos) neskundė atlygintinio servituto nustatymo, ginčo nagrinėjimo metu (taip pat ir posėdžio kasaciniame teisme metu) ieškovė sutiko, kad servitutas turi būti atlygintinis, tai, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus, siekdama užtikrinti civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendė, jog servituto atlygintinumo dydžio klausimą yra būtina perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad kasatoriams tektų neproporcinga našta, kai, esant suvaržytai jų nuosavybės teisei, jie turėtų patys kreiptis į teismą ir inicijuoti naują civilinę bylą dėl kompensacijos už jų patiriamus suvaržymus priteisimo.

51Grąžindamas nagrinėti bylą dalyje dėl atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog yra aktualu nustatyti, kokia apimtimi bus suvaržomas kasatorių turtas – atsižvelgti į tai, kokiai sklypo daliai nustatomas servitutas, įvertinti, kad jis neterminuotas, jo turinys platus, suvaržo kasatorių nuosavybės teisę naudotis sklypo dalimi pagal paskirtį. Individualizuojant kompensacijos dėl nustatyto servituto dydį atsižvelgtina į tai, kad nustatytas servitutas lemia kasatorių žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis. Kompensacijos dydžiui aktuali ir ta aplinkybė, kad statiniai (inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos) kasatorių žemės sklypo dalyje statomi ir įvairūs ginčai dėl jų tęsiasi jau kelerius metus, visą šį laiką kasatorių teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieškovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas kasatorių sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, todėl už tokį naudojimą kasatoriams turi būti deramai kompensuojama (6 tomas, 144,145 b.l.).

52Atsakovas J. U., siekdamas atlyginimo už servituto nustatymą nurodė visą eilę argumentų, susijusių su neišsipildžiusiais lūkesčiais siekiant vystyti statybas turimame žemės sklype, taip pat atlyginimo už servitutą dydį susiejo su UAB „Gabijos investicijos“ gauta nauda pardavus butus ir administracinius pastatus Perkūnkiemio mikrorajone, UAB „Vilniaus vandenys“ gauta nauda tiekiant vandenį ir šalinant nuotekas per inžinerinius tinklus, įrengtus žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas. Tačiau teismas, spręsdamas ginčą likusioje dalyje akcentuoja aplinkybę, kad teismas sprendžia tik atlyginimo dydžio nustatymą už servitutą atsakovų žemės sklype, bet ne žalos/nuostolių atlyginimo atsakovams klausimą. Be to reikalavimą dėl 523 798,85 Eur žalos atlyginimo J. U. buvo pareiškęs Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-4878-803/2017, kuris 2017-11-28 nutartimi perdavė civilinę bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-1211-535/2018 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-13 sprendimu atmetė J. U. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, UAB ,,Vilniaus vandenys“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. D.-U., S. P., I. M., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas J. U. siekė šios bylos sustabdymo iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-13 sprendimas, kurį J. U. yra apskundęs Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui. Teismo nuomone, bylų dalykai yra skirtingi, todėl šioje byloje, nepriklausomai nuo reikalavimų atlyginti žalą/nuostolius kitose bylose pareiškimo nagrinėtinas klausimas dėl atlyginimo už servitutą, jo dydžio nustatymo klausimas.

53Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis apibrėžia servituto sąvoką, t.y., kad tai yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Remiantis CK 4.113 straipsnio 1 dalimi servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

54Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

55Sprendžiant atlyginimo už servitutą klausimą šioje byloje yra reikšminga aplinkybė, jog ginčas inžinerinių statinių servitutiniame sklype, galima teigti, prasidėjo 2006 m., kuomet UAB „Gabijos investicijos“ 2006-09-12 pranešimu informavo J. U., kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“, UAB „Rūmas“ 2006-03-17 „Sutikimu neatlygintinai leisti įrengti ir eksploatuoti inžineriniu tinklus Perkūnkiemio gatvėje, tiesti šia gatvę bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu šia gatve“, suderintu projektu Nr. 050601/7-AS, 2006-05-11 statybos leidimu Nr. (101)-11.3-23 NS-5 buvo vykdomi lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbai dalyje žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Kadangi UAB „Rūmas“ nesudarė pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir netapo viso žemės sklypo savininke, paaiškėjo, kad dalis UAB „Gabijos investicijos“ iniciatyva vykdomų darbų nesuderinta su J. U., kaip žemės sklypo savininku. UAB „Gabijos investicijos“ 2006-09-12 pranešime nurodė, kad iniciavo inžinerinių tinklų projekto korektūrą siekiant, kad inžineriniai tinklai būtų tiesiami apeinant J. U. priklausančio žemės sklypo dalį. UAB „Gabijos investicijos“ nurodė, jog teikė J. U. įvairius pasiūlymus, į kuriuos šis nepateikė atsakymo. Todėl UAB „Gabijos investicijos“ prašė pranešti, ar J. U. sutiktų, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą Nr. 050601/7-AS, o negavus atsakymo nurodė, jog darbai bus vykdomi apeinant J. U. priklausančio žemės sklypo dalį (2 tomas, 1, 2 b.l.). UAB „Gabijos investicijos“ 2006-12-18 rašte, adresuotame J. U., I. M., S. P. nurodė, kad iš UAB „Gabijos investicijos“ atstovų susitikimų su J. U. rezultatų UAB „Gabijos investicijos“ turėjo pagrindą manyti, kad J. U. neprieštarauja ir sutinka, kad būtų įrengti inžineriniai tinklai atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje. UAB „Gabijos investicijos“ prašė atsakovų bendradarbiauti ir abiems pusėms priimtinomis sąlygomis sudaryti susitarimą dėl darbų vykdymo bei nurodė, jog UAB „Gabijos investicijos“ yra pasirengusios skirti piniginę kompensaciją už nurodytų darbų vykdymą atsakovų žemės sklype (1 tomas, 10, 11 b.l.). UAB „Gabijos investicijos“ 2007-03-09 rašte, adresuotame J. U. ir S. P. nurodė, kad pagal teritorijos Detalųjį planą žemės sklype, pažymėtame Nr. 58c, numatytas servitutas inžineriniams tinklams, kuris buvo suderintas su buvusia sklypo savininke A. Z., o sklypą J. U. ir kt. bendraturčiai įsigijo galiojant Detaliojo plano sprendiniams, t.y. įsigydami žinojo, jog dalis žemės sklypo gali būti perduota visuomenės poreikiams. Todėl UAB „Gabijos investicijos“ pakartotinai prašė atsakovų suderinti servitutinio sklypo naudojimą inžineriniams tinklams (1 tomas, 12, 13, 31-36 b.l.). UAB „Gabijos investicijos“ 2009-12-17 raštu, adresuotu J. U., I. M. ir S. P., pakartotinai prašė iki 2010-01-15 atsakovams duoti sutikimą dėl servituto nustatymo (1 tomas, b.l.130, 131). Teigiamų atsakymų iš atsakovų nebuvo gauta, todėl UAB „Gabijos investicijos“ iniciavo civilinę bylą dėl servituto nustatymo. Pažymėtina, kad UAB „Gabijos investicijos“ eilė kreipimųsi į atsakovus siekiant išspręsti ginčijamos žemės sklypo dalies panaudojimo infrastruktūrai klausimą patvirtina aplinkybę, kad UAB „Gabijos investicijos“ siekė bendradarbiauti su atsakovais, tačiau tai neypatingai pasireiškė iš atsakovų pusės.

56Teigtina, kad J. U. nuo paaiškėjimo, jog servitutiniame žemės sklype ar šalia jo bus tiesiami inžineriniai tinklai, iš esmės nesutiko, kad tokio pobūdžio darbai būtų vykdomi ir, kad būtų nustatytas servitutas atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje. Tai patvirtina civiliniai ginčai dėl savavališkos statybos, inicijuoti J. U. ir kt. bendraturčių.

57Remiantis Liteko sistemos duomenims nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-07-11 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovų D. D.-U., J. U., S. P. ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims – Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl inžinerinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos pašalinimo. Minėtoje byloje ieškovai prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę (ieškinio pateikimo metu – UAB „Gabijos investicijos“) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, kadastrinis Nr. ( - ), inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, pastatytus nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: ( - )ir sutvarkyti statybvietę.

58Vilniaus apygardos teismas 2016-04-07 apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr 2A-5-653/2016 pagal ieškovų J. U. ir S. P. ieškinį atsakovei UAB „Gabijos investicijos“ dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, tretieji asmenys - D. D.-U., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybė. Apeliacinės instancijos teismas panaikino 2010-03-31 Vilniaus m. 1 apylinkes teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmetė. Ieškovai toje byloje prašė įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovų nuosavybės teisę pažeidžiančius inžinerinių tinklų statymo, komunikacijų tiesimo bei kitus neteisėtus statybos veiksmus jiems (ieškovams) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Pavilionių kaime Vilniaus mieste. Vilniaus apygardos teismas bylą buvo sustabdęs iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje dėl servituto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 buvo galutinai išspręstas servituto nustatymo klausimas – pripažintas servituto nustatymo pagrįstumas ir teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią Kasacinio Teismo nutartį, konstatavo, kad nustatytas servitutas patvirtina, jog inžineriniai statiniai ieškovų žemės sklype gali būti statomi, o pastatyti statiniai gali būti įstatymų nustatyta tvarka įteisinti ir inžinierinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų įrengimas yra susijęs su viešuoju interesu. Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių daiktinės teisės yra pažeistos.

59Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016 buvo nagrinėta civilinė byla pagal ieškovų D. D.-U., J. U., A. Z., T. Z. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 pagal ieškovų D. D.-U., J. U., A. Z., T. Z., S. P. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių pašalinimo, tretieji asmenys I. M., T. C., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šioje byloje ieškovai apeliacinį skundą grindė tuo, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos buvo pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, o ieškovai niekam nėra davę sutikimų statyti šios statinius pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovų žemės sklypo ribos. Teisėjų kolegija nesutiko su tokiais ieškovų apeliacinio skundo argumentais ir nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ar greta jų buvo pastatyti pažeidžiant įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų ribas. Kolegija akcentavo, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.

60Vilniaus apygardos teismas 2018-07-11 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovų D. D.-U., J. U., S. P. ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims – Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl inžinerinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos pašalinimo. Minėtoje byloje ieškovai prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę (ieškinio pateikimo metu – UAB „Gabijos investicijos“) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, kadastrinis Nr. ( - ), inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, pastatytus nesuformuotame žemės sklype, esančiame tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr.: ( - ) ir sutvarkyti statybvietę. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2016-10- 21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016 jau konstatavo, kad ginčo inžinerinė infrastruktūra tiek žemės sklypo servituto dalyje, tiek greta esančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, tiek kituose Statybos leidimuose nurodytuose žemės sklypuose vyko ir vyksta teisėtai. Apeliantai, visiškai ignoruodami šią aplinkybę, apeliaciniame skunde vėl gi citavo kasacinio teismo praktiką dėl atstumų tarp žemės sklypų išlaikymo, nors nei vienoje nurodomoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl atstumų tarp žemės sklype (plote) statomų statinių ir gretimo žemės sklypo išlaikymo, kai pačiame gretimame žemės sklype yra nustatytas servitutas tiems patiems statiniams statyti.

61Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-24 nutartimi pagal D. D. – U. 2015-01-06 prašymą teigiant, kad kaip bendraturtė ji turėjo būti įtraukta į procesą (7 tomas, 7 – 15 b.l.), atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimu nustatė servitutą, suteikiantį teisę UAB „Gabijos investicijos“ neterminuotai naudotis J. U., I. M. ir S. P., priklausančiu 375 kv. m. žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ). Vilniaus apygardos teismas 2015-10-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad viešajame registre prie duomenų apie apeliantės nuosavybės teise priklausančią žemę 2013-11-15 atliktas įrašas, patvirtinantis kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1168-603/2013 nustatytas servitutas, todėl D. D. – U. jau nuo to momento turėjo žinoti apie nagrinėjamą bylą dėl servituto nustatymo.

62Vilniaus apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 patvirtino UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-12 taikos sutartį, kuria šalys susitarė taikiai išspręsti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius – demontuoti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinius tinklus bei nugriauti susisiekimo komunikacijas (gatvę su šaligatviais), esančius žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ). Pagal minėtos Taikos sutarties sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. ( - ), o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo priimti iš UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teises į minėtą turtą (Sutarties 2.1.2, 2.2.1 papunkčiai). UAB „Gabijos investicijos“ įsipareigojo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perduoti inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas bei visą turimą projektinę dokumentaciją, savo lėšomis parengti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektą, pagal kurį Administracija bus minėtų įrenginių statytoja bei pagal parengtą projektą išduos naują statybą leidžiantį dokumentą (Sutarties 2.1.3 p.). Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo priimti iš ieškovės ginčo inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektą bei pačius UAB „Gabijos investicijos“ turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, taip pat projektinę dokumentaciją, būtiną susisiekimo komunikacijų statybos procedūroms užbaigti, kurias atlikti įsipareigojo Administracija (Sutarties 2.2.2, 2.2.5 papunkčiai). 2014-09-12 taikos sutarties 3.4 punktu šalys susitarė, jog jos supranta, kad visa atsakomybė dėl žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ) teisių perleidimo teisėtumo tenka UAB „Gabijos investicijos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tik šios Taikos sutarties šalys atsakys dėl bet kokių teisės aktų ar trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, jeigu šiuo sandoriu tokie būtų padaryti, ir iš to kylančių prievolių, jeigu tokių atsirastų (7 tomas, 88-93 b.l.,).

63Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-6626-845/2015 pagal D. D.-U., J. U., S. P., A. Z. ir T. Z. prašymą atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2037-803/2013, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi, kuria buvo patvirtinta tarp ieškovės UAB „Gabijos investicijos“, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta taikos sutartis. Pareiškėjai D. D.-U., J. U., S. P., A. Z. ir T. Z. teigė, kad jie be pagrindo nebuvo įtraukti į civilinės bylos Nr. 2-2037-803/2013 (apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-172-567/2014). Vilniaus apygardos teismas 2015-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1181-653/2005 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal bylos duomenis pareiškėjams priklausantiems žemės sklypams buvo nustatyti servitutai, kurie šiuo metu yra galiojantys, nepanaikinti. Todėl pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimo per pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus be sklypo savininkų sutikimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad formalus pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nurodymas Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartyje nesudaro pagrindo teigti, kad tai turėjo įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms.

64Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2009-09-21 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-10-16 sprendimą - panaikino sprendimo dalį, kuria buvo atmestas J. U. ir S. P. skundas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-08 įsakymo Nr. 2.3-3944-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (( - ) gatvių statybai ir inžinerinių tinklų tiesimui) procedūros pradžios“ ir minėtą įsakymą panaikino. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, pradėjusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neįvykdė būtinos sąlygos – neparengė žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų plano dėl ginčo žemės sklypo, kas yra numatyta „Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių“ 16 punkte. Taip pat Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija tinkamai nerealizavo procedūros išnagrinėti galimybę su žemės sklypo savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį (3 tomas, 186 – 198 b.l.). Teismas pažymi, kad šią administracinę bylą iniciavo atsakovai J. U. ir S. P., tačiau nėra aišku, ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimas turėjo teigiamą įtaką atsakovų interesams, ar priešingai.

65J. U. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nuo 2006 m. yra suvaržytos jo ir kitų bendraturčių teisės į žemės sklypą. J. U. pateikė grafinį atvaizdavimą, kuriame nurodyti laikotarpiai, kuomet, atsakovų teigimu, jie dėl kitų asmenų veiksmų arba įstatymų nustatytų ribojimų negalėjo laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypu. Jame nurodytas viso ginčo žemės sklypo valdymo laikotarpis nuo 2004 m. iki 2018 m., 2006-2007 m. laikotarpis, kai, atsakovo teigimu, žemės sklypas iš viso neegzistavo, 2007-2016 m. laikotarpis, kai Žemės įstatyme buvo numatytas draudimas atsidalinti, padalinti žemės sklypą, 2008-2009 m. laikotarpis, kai Žemės įstatyme buvo numatytas draudimas įkeisti, perleisti žemės sklypą tretiesiems asmenims, 2010-2014 m. laikotarpis, kai Statybos įstatyme buvo numatytas draudimas gauti leidimą statyboms žemės sklype, 2013-2018 m. laikotarpis, kai buvo apribota J. U. teisė disponuoti žemės sklypu (9 tomas, 97 b.l.).

66Tačiau aukščiau nurodytos civilinės bylos, kurias iniciavo J. U. ir kt. bendraturčiai labiau leidžia teigti, kad ginčai dėl servituto nustatymo, inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų ginčo sklype tiesimo ilgą laiką tęsėsi ne tik dėl institucijų ar kitų asmenų, bet ir dėl pačių atsakovų veiksmų. Pastebėtina, kad dėl įstatymų nustatytų ribojimų – ribojimo padalinti žemės sklypą, perleisti žemės sklypą tretiesiems asmenims, nebuvimas galimybės gauti statybos leidimą negali būti atsakingos nei buvusi ieškovė UAB „Gabijos investicijos“, nei jos procesinių teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

67Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai 2004 m. iš A. Z. ir T. Z. įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir tokia žemės paskirtis išliko iki šiol (1 tomas, 14- 19, 2 tomas, 137,138 b.l., 7 tomas, 77 b.l., 9 tomas, 149 – 152 b.l.) . Pastebėtina, kad žemės sklypo 2004-04-30 pirkimo pardavimo sutartyje 6326/10000 dalies žemės sklypo pirkėju nurodytas M. M. (labai tikėtina, giminyste susijęs su I. M.), kuris, kaip žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kartu su J. U. ir S. P. bendraturtis 2005-08-25 pasirašė „Sutikimą leisti neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas“. Sutikimo 1.1 papunktyje nurodyta, kad M. M., atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I-634 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius sutinka leisti tretiesiems asmenims apie 375 kv m. ploto žemės sklypo dalyje įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei suteikti teisę tretiesiems asmenims, nepažeidžiant žemės savininko teisių eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas iki ši žemės sklypo dalis įstatymų nustatyta tvarka bus perduota visuomenės poreikiams. Sutikimo 1.2 papunktyje nurodyta, kad valstybės institucijoms nustačius tvarką, perduoti žemės sklypo dalį skirtą infrastruktūrai visuomenės poreikiams, o 1.3 papunktyje numatyta, jog perleisdamas nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą ar jo dalį naujam savininkui, į sandorio dokumentus įsipareigoja įrašyti šio sutikimo 1.1 papunktyje prisiimtus įsipareigojimus (1 tomas, 68 b.l., 5 tomas, 36 b.l.). Mažai tikėtina, kad J. U. ir S. P. nesužinojo apie šį sutikimą po jo pasirašymo.

682018-10-25 į bylą atsakovai pateikė J. P., ir UAB „Atstata“ direktoriaus 2006-03-21 pasirašytą Susitarimą (Susitarime nurodyta, kad J. P. turi J. U. ir S. P. suteiktus įgaliojimus). Susitarime nurodyta, kad pagal jo sąlygas bus pasirašoma žemės sklypo dalių užstatymo teisės suteikimo sutartis, kurioje bus nurodytos sąlygos dėl teisės naudotis žemės sklypo dalimis, teisės statyti statinius ir juos valdyti nuosavybės teise, dėl atlyginimo už suteikiamą žemės sklypo dalių užstatymo teisę. Užstatymo teisės turėtoja UAB „Atstata“ preliminariai įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę į 30 procentų žemės sklypo dalyse pastatytų statinių, juose esančių patalpų (9 tomas, 134,135). J. U. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad žemės sklypą įsigijo investiciniais tikslais. Tačiau J. U. dar žemės sklypo įsigijimo metu turėjo būti žinoma apie galimus apribojimus, numatytus Detaliajame plane servitutus ir atsakovas turėjo tinkamai įvertinti statybų vystymo įsigijamame žemės sklype galimybes, t.y. ar lūkesčiai turi realų pagrindą.

69CK 6.245 straipsnio 2 dalis numato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

70Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad spręsdamas civilinės atsakomybės, t.y. ir deliktinės atsakomybės klausimą teismas turi nustatyti faktinį - ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų ir teisinį priežastinį ryšį - ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo.

71Teismas atkreipia, dėmesį, kad šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl žalos/nuostolių, susijusių su servituto nustatymu atsakovams atlyginimo. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-10-07 nutartimi grąžino bylą nagrinėti bylą iš naujo tik dalyje dėl atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo. Tokią išvadą Kolegija, siekdama užtikrinti civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, padarė įvertinusi aplinkybę, jog servituto rūšies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu, ir kad ginčą anksčiau nagrinėjęs teismas jau turėjo išspręsti ne tik servituto, bet ir jo rūšies nustatymo klausimą, t.y. atlygintinio servituto atveju nustatyti atlyginimo/kompensacijos už servitutą dydį, kad atsakovams nereikėtų inicijuoti naujos civilinės bylos dėl atlyginimo už servitutą priteisimo.

72Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsakovų 2018-01-15 pareiškimo (9 tomas, 1-20 b.l.) nevertina kaip priešieškinio, nes kaip pastebėjo ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, už tame pareiškime nurodytus reikalavimus atsakovai nėra sumokėję žyminio mokesčio. Bet kokiu atveju priešieškinio pareiškimas šioje byloje būtų reikšmingai pavėluotas ir būtų pakankamas pagrindas taikyti 3 metų ieškinio senatį reikalavimams dėl žalos/nuotolių atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

73Teismas šioje byloje sprendžia tik atlyginimo už servitutą nustatymo, jo dydžio klausimą. Darytina išvada, kad J. U. pateikti įrodymai apie UAB „Gabijos investicijos“ gautą naudą vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų, administracinių pastatų statybas, parduodant butus ir patalpas ir pan., kartu ir UAB „Gabijos investicijos“ veiksmai (atsakovo vertinimu, neteisėti) yra pernelyg nutolę nuo atsakovo nurodytos žalos/nuostolių. Visų pirma atsakovo pirminiai paskaičiavimai apie gautą UAB „Gabijos investicijos“ pelną negali būti laikomi teisingais, o visų antra, UAB „Gabijos investicijos“ patirtos išlaidos, gautas pelnas (nauda) nelaikytina atsakovų negautomis pajamomis, kurios priežastiniu ryšiu aiškiai būtų susietos su 375 kv. m. ploto servituto žemės sklype nustatymu. Be to, nors atsakovas J. U. nurodė labai didelius lūkesčius, susijusius su žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimu, pripažintina, kad jie tuo metu negalėjo būti įgyvendinami visa apimtimi ir garantuoti tokio masto naudą, kokios tikėjosi atsakovai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas J. U. pateiktų įrodymų apie UAB „Gabijos investicijos“ sudarytus sandorius parduodant nekilnojamąjį turtą, UAB „Gabijos investicijos“ sumokėtas palūkanas bankams už kreditus, UAB „Vilniaus vandenys“ patiektą geriamą vandenį ir pašalintas nuotekas (7 tomas, 50, 167 – 176, 8 tomas, 80 - 82, 84, 85, 110 -114, 141-143 b.l.) nesieja su atlyginimo už servitutą dydžiu.

74Pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalį, pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. CK 4.140 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu viešpataujantysis ar tarnaujantysis daiktas perleidžiamas kitam asmeniui, pagal turtines prievoles, atsiradusias iš servituto iki daikto perleidimo momento, solidariai atsako daikto perleidėjas ir įgijėjas.

75Šiuo atveju UAB „Gabijos investicijos“ yra likviduotos ir, kaip nustatyta, ginčo inžinerinių tinklų valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tačiau teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gabijos investicijos“ veiksmų, kuriuos reikėtų vertinti kaip neteisėtus ir laikyti susijusius su nustatytino už servitutą atlyginimo dydžiu. J. U. pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimai vykdyti statybos darbus ( - ) (8 tomas, 14 – 64, 103 -106 b.l.) pripažintini nesusiję priežastiniu ryšiu su atlyginimo už servitutą dydžiu.

76Kaip minėta, UAB „Gabijos investicijos“ iš pradžių mėgino gražiuoju susitarti su atsakovais dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimo servitutiniame sklype ir tik nepavykus susitarti, pradėjo vykdyti statybos darbus, dėl kurių savavališkumo kilo teisminis ginčas. Teismo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija už tai nėra atsakinga.

77Vis gi teismas pažymi, kad ilgo proceso eigoje buvo nustatytas UAB „Gabijos investicijos“ savavališkai vykdomų darbų faktas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnui buvo taikyta nuobauda už netinkamą pareigų atlikimą, t.y. už netinkamą savavališkos statybos fakto nagrinėjimą ir priimtus netinkamus sprendimus.

78Pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 patvirtintą UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-12 taikos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija perėmė iš UAB „Gabijos investicijos“ turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas bei projektinę dokumentaciją. Todėl nuo to momento Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikytina ginčo servituto turėtoja, tačiau momentas, sprendžiant kokio dydžio kompensaciją atsakovams turėtų mokėti buvusios ieškovės procesinių teisių perėmėja pripažintinas servituto nustatymo momentas.

79J. U., reikalaudamas priteisti 130 358 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, nurodė, kad jie pasireiškė sumokėjus bankui AB „Citadelė“ tiek palūkanų laikotarpiu nuo 2006-03-16 iki 2011-09-30. Tačiau atsakovas neteikė įrodymų apie tai, kokiu tikslu ėmė kreditą iš banko AB „Citadelė“, kokiems reikalams panaudojo paskolos sumą. Todėl pripažinti 130 358 Eur sumą kaip tiesioginius atsakovo nuostolius, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su servituto nustatymu ir dėl to turėtais galimais nepatogumais, teismas neturi pagrindo. Todėl nustatant kompensacijos už servitutą dydį nevertina J. U. 130 358 Eur išlaidų kaip sumos, į kurią reikėtų atsižvelgti nustatant atlyginimo už servitutą dydį.

80Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymu byloje buvo atlikta ekspertizė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ) dalies, dėl kurios turi būti nuspręstas atlyginimo už servivuto nustatymą klausimas, rinkos vertei nustatyti. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1K-7/2018 nurodyta išvada, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), dalies, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1168-603/2013 buvo nustatytas servitutas, rinkos vertė 2013-11-13 buvo 6 000 Eur (9 tomas, 129 b.l.). Rinkos vertę ekspertė nustatė naudodama lyginamąjį metodą.

81Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis indeksuota viso atsakovams priklausančio 1,6600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertė 2012-10-30 buvo 106 870 Eur (7 tomas, 77 b.l.). Ginčo žemės sklypas yra 375 kv.m. arba 3,75 aro, kas sudaro 2,26 procentus viso sklypo ir pagal Nekilnojamojo turto registro 2012-10-30 duomenis sudarytų 2 415,26 Eur vertę (106 870 * 2,26 %).

82Teismas pažymi, kad atsakovai kritiškai vertino ekspertės I. K. išvadą, tačiau skirti pakartotinės ekspertizės ginčo žemės sklypo vertei, turto rinkos kainų pokyčiui nustatyti prašymo nepareiškė. Todėl remiantis vien paaiškinimais, samprotavimais paneigti ekspertės išvadą nėra pagrindo. Tačiau teismas turi pagrindą vertinti tai, kad atsakovų žemės sklypas nors ir yra žemės ūkio paskirties, tačiau nėra jokių prielaidų, kad jame galėtų būti vykdoma žemės ūkio veikla. Pačiame ekspertizės akte yra nurodyta (14 l.), kad vertinamas turtas yra ( - ), tarp vienų iš reikšmingiausių miesto autotransporto linijų – ( - ). Vertinamo turto artimiausioje aplinkoje vyrauja naujesniais metais pastatytas mūrinių daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas, vystytas etapais. Akte (15 l.) pažymėta, kad pagrindiniai vertinamo turto lokalizacijos privalumai yra tankaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, aplinkui yra pakankamai komercinių, administracinių, visuomeninių ir mišrių objektų, maksimaliai išvystyta susisiekimo su kitomis miesto dalimis infrastruktūra. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovų žemės sklypas, labai tikėtina, nebus naudojamas žemės ūkio veiklai ir tikėtina, sklypas bus panaudotas gyvenamųjų, administracinių pastatų statybai ar pan. paskirčiai. Pažymėtina, kad atsakovų servitutiniame sklype įrengus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, tikėtina, padidėjo atsakovų turimo žemės sklypo vertė. Taip pat, įrengus minėtą infrastruktūrą gavo naudą gavo ( - ) mikrorajono gyventojai, tačiau kartu nepaneigta, kad atsakovai dėl suvaržymo patyrė nepatogumus, kurie tęsiasi eilę metų ir atsakovai kitų gautą naudą turi teisę vertinti savo interesų pažeidimo aspektu. Kaip minėta, savavališkos statybos faktai atsakovų žemės sklype buvo nustatyti, kas sudarė pagrindą atsakovams ginti savo teises ir žinoma sukėlė pakankamai daug nepatogumų. Dėl nurodyto teismas daro išvadą, kad nustatymas atsakovams kompensacijos už servitutą atlyginimo dydį tokio dydžio, kiek ekspertės nustatyta sklypo rinkos vertė servituto nustatymo dieną, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pagal dabartinius svetainėje www.aruodas.lt esančius duomenis parduodant daugiabučių gyvenamųjų namų ar komercinės paskirties žemės sklypus Pašilaičių mikrorajone, Vilniuje, nurodoma kaina nuo 5 000 Eur už vieną arą. Atsakovų servitutinio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo nutraukta, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo atnaujinta. Sprendžiant ši klausimą šiuo metu, įvertinus daugiau kaip 10 metų trunkantį procesą, taip pat infliaciją, vargu ar galima būtų atsakovų, kad ir 3,75 aro žemės sklypą išpirkti visuomenės poreikiams už 6 000 Eur sumą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 5.1 straipsnis) nustato atsakovams didesnę kompensacijos už servitutą sumą, nei ekspertizės nustatyta 6 000 Eur servituto nustatymo metu 2013-11-13 rinkos vertė. Šiuo metu J. U. priklauso 514/10000 dalių, D. D. – Užusienienei – 1507/10000 dalių, (sutuoktiniams J. U. ir D. D. – U. iš viso 2021/10000 dalių), S. P. – 1653/10000 dalių žemės sklypo, kurio unikalaus numeris – ( - ). Todėl teismas nustato S. P. 6 000 Eur kompensaciją, o J. U. ir D. D. – U. 12 000 Eur (6000 2) kompensaciją už servitutą pripažindamas, kad toks atlyginimas atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes nuo servituto nustatymo praėjo 5 metai.

83Teismas nesutinka su atsakovų pozicija, kad už priteisiamą kompensaciją dėl servituto nustatymo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turi būti priteistos 5 procentų procesinės metinės palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad iki šio ginčo išnagrinėjimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo jokios prievolės mokėti atsakovams atlyginimą/kompensaciją už servitutą. Tik išnagrinėjus ginčą ir nustačius, kad atsakovams turi būti priteista kompensacija už nustatytą servitutą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, įsiteisėjus teismo sprendimui atsiras prievolė sumokėti kompensaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, 5 procentų procesinės metinės palūkanos už servituto atlyginimą nepriteistinos.

84Šioje byloje susidarė tokia procesinė situacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pripažinta buvusios ieškovės UAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmėja, o atsakovų procesinė padėtis nepakito. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2014-10-07 nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo dalyje dėl servituto atlyginimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių reikalavimų nepalaikė, nes servituto nustatymo klausimas jau yra išspręstas. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ veikė ieškovės pusėje, o nustatymas atsakovams atlyginimo už servitutą ne tokio dydžio, kokio prašė atsakovai, nereiškia ieškinio patenkinimo iš dalies, nes priešieškinio atsakovai civilinio proceso nustatyta tvarka nepareiškė, kas reiškia, jog jokio priešieškinio reikalavimai byloje nebuvo sprendžiami. Kadangi teismas tik sprendė atlyginimo už servitutą, jo dydžio nustatymo klausimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus toje dalyje bylą nagrinėti iš naujo, teismo nuomone, pagal esamą procesinę padėtį nėra pagrindo spręsti šalių (taip pat ir trečiųjų asmenų) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų paskirstymo klausimo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 4 dalis). Tačiau teismas mano, kad yra tikslinga šalims ir atsakovo pusėje veikiančiam trečiajam asmeniui D. D. – U. paskirstyti lygiomis dalimis reikšmingas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisiant jas valstybės naudai iš dalyvaujančių byloje asmenų, tarp kurių vyko ginčas dėl atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

85Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

86atsakovo J. U., trečiojo asmens atsakovo pusėje D. D. – U. ir atsakovės S. P. prašymą dėl atlyginimo už servituto nustatymą tenkinti iš dalies.

87Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybė administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 12 000 Eur kompensaciją už servitutą J. U., asmens kodas ( - ) ir trečiojo asmens D. D. – U., asmens kodas ( - ) naudai.

88Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 6 000 Eur kompensaciją už servitutą S. P., a.k. ( - ) naudai.

89Priteisti lygiomis dalimis iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, J. U., asmens kodas ( - ) trečiojo asmens D. D. – U., asmens kodas ( - ) ir S. P., asmens kodas, ( - ) valstybės naudai 123,07 Eur (po 30,76 Eur iš kiekvieno) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

90Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013-11-13 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės... 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014-10-07... 7. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad buvusi šioje byloje ieškovė UAB... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartimi buvusią ieškovę... 9. Nagrinėjant atlyginimo dydžio už servituto nustatymą klausimą atsakovas J.... 10. Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pati... 11. Atsakovai pažymėjo, jog daugiau kaip pusę metų žemės sklypas su... 12. Vilniaus apskrities viršininkas 2006-07-25 įsakymo Nr. 2.3-7310-01 3- iu... 13. Vilniaus apskrities viršininkas buvo pradėjęs žemės sklypo paėmimo... 14. Pagal atsakovus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 15. Atsakovai nurodė vykdytą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00043-13, kuris buvo... 16. UAB „Gabijos investicijos“ gavo beveik 86 mln. Eur realizavusi projektus,... 17. Atsakovų teigimu, UAB „Gabijos investicijos“ pardavė kitiems privatiems... 18. Atsakovai nurodė, kad pastatytų Perkūnkiemio mikrorajone 3 813 butų, kurių... 19. Esant suvaržytai atsakovų teisei naudotis žemės sklypu J. U. ir S. P.... 20. Atsakovui J. U. 2004-08-19 – 2012-11-02 laikotarpiu priklausė 2021/10000... 21. Negautą naudą atsakovai susiejo ir su nuvertėjusiomis piniginėmis lėšomis... 22. Antstolė A.Puodžiukienė vykdomoje byloje Nr. 0173/12/00468 pagal Vilniaus... 23. Atsakovai nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“, išduodama technines... 24. Atsakovai nurodė, kad teismas turėtų įvertinti Vilniaus miesto... 25. Pagal atsakovus, prašoma priteisti 5 200 000 Eur kompensacija siekia tik 8,5... 26. Grąžinus bylą dalyje atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo buvusi... 27. Buvusios ieškovės UAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių... 28. Savivaldybės administracijos nuomone, atlyginimo už servitutą dydis yra... 29. Atsakovai šioje byloje nepareiškė priešieškinio, kuris galėjo būti... 30. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad yra svarbu... 31. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-16 įsakymas... 32. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Lietuvos... 33. Savivaldybės administracija visiškai nepagrįstu laiko atsakovų argumentą... 34. Nors atsakovai nurodė savivaldos, valstybės institucijų ar privačių... 35. Visi atsakovų nurodyti neteisėti veiksmai yra atlikti iki servituto nustatymo... 36. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad ji neneigia atsakovų teisės į... 37. Ieškovė nurodė, kad, jos žiniomis, atsakovai derėjosi su UAB „Gabijos... 38. Savivaldybės administracija sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 39. Ieškovė nurodė, kad be sklypo vertės nustatymo yra būtina atsižvelgti į... 40. Ginčo servitutas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29... 41. Atsakovai nurodė išimtinai UAB „Gabijos investicijos“ gautą naudą už... 42. Atsakovai turėjo įrodyti žalos/nuostolių dydį, nes tai negali būti... 43. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad UAB „Gabijos investicijos“... 44. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad turėjo realius ketinimus parduoti savo... 45. Ieškovės teigimu, J. U. ir D. D. – U. 2012 m. pasirašyta dovanojimo... 46. Savivaldybės administracija nesutiko su atsakovų reikalavimu priteisti 5... 47. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, atsiliepdama į atsakovų... 48. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į atsakovų... 49. Atsakovų prašymas sumokėti atlyginimą už servituto nustatymą tenkintinas... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartyje pažymėjo, kad... 51. Grąžindamas nagrinėti bylą dalyje dėl atlyginimo už servitutą dydžio... 52. Atsakovas J. U., siekdamas atlyginimo už servituto nustatymą nurodė visą... 53. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis... 54. Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą pirmosios instancijos teismas... 55. Sprendžiant atlyginimo už servitutą klausimą šioje byloje yra reikšminga... 56. Teigtina, kad J. U. nuo paaiškėjimo, jog servitutiniame žemės sklype ar... 57. Remiantis Liteko sistemos duomenims nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas... 58. Vilniaus apygardos teismas 2016-04-07 apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę... 59. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.... 60. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-11 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus... 61. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-24 nutartimi pagal D. D. – U.... 62. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 63. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 64. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2009-09-21 nutartimi pakeitė... 65. J. U. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nuo 2006 m. yra suvaržytos jo ir... 66. Tačiau aukščiau nurodytos civilinės bylos, kurias iniciavo J. U. ir kt.... 67. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai 2004 m. iš A. Z. ir T. Z. įsigijo... 68. 2018-10-25 į bylą atsakovai pateikė J. P., ir UAB „Atstata“ direktoriaus... 69. CK 6.245 straipsnio 2 dalis numato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra... 70. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad spręsdamas civilinės... 71. Teismas atkreipia, dėmesį, kad šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl... 72. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsakovų 2018-01-15 pareiškimo (9 tomas,... 73. Teismas šioje byloje sprendžia tik atlyginimo už servitutą nustatymo, jo... 74. Pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalį, pasikeitus tarnaujančiojo ar... 75. Šiuo atveju UAB „Gabijos investicijos“ yra likviduotos ir, kaip nustatyta,... 76. Kaip minėta, UAB „Gabijos investicijos“ iš pradžių mėgino gražiuoju... 77. Vis gi teismas pažymi, kad ilgo proceso eigoje buvo nustatytas UAB „Gabijos... 78. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 79. J. U., reikalaudamas priteisti 130 358 Eur patirtų tiesioginių nuostolių,... 80. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymu byloje buvo atlikta... 81. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis indeksuota viso atsakovams... 82. Teismas pažymi, kad atsakovai kritiškai vertino ekspertės I. K. išvadą,... 83. Teismas nesutinka su atsakovų pozicija, kad už priteisiamą kompensaciją... 84. Šioje byloje susidarė tokia procesinė situacija, kad Vilniaus miesto... 85. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259,... 86. atsakovo J. U., trečiojo asmens atsakovo pusėje D. D. – U. ir atsakovės S.... 87. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybė administracijos, juridinio asmens... 88. Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos,... 89. Priteisti lygiomis dalimis iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos,... 90. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...