Byla 2A-10-934/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsakovų J. U. ir S. P., trečiųjų asmenų D. D. – U. ir UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį J. U., S. P., I. M. dalyje dėl atlyginimo už servitutą nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – D. D. – U., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012 buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę uždarajai akcinei bendrovei „Gabijos investicijos“ neterminuotai naudotis žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu J. U., I. M. ir S. P., kurio unikalus Nr. ( - ), tikslu tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, 2007-04-10 A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m), taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojas naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susiekimo komunikacijomis. Teismas nurodė, jog byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl atlyginimo priteisimo už servituto nustatymą, atsakovai J. U., I. M. ir S. P. iš viso nesutiko su servituto nustatymu, todėl teismas nesprendė atlyginimo už servitutą priteisimo klausimo.

72.

8Vilniaus apygardos teismas 2013-11-13 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimą paliko nepakeistą.

93.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014-10-07 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013-11-13 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimo dalis, nustatant atlygintinį servitutą, tačiau nenurodant atlyginimo dydžio ir perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo klausimą.

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartimi buvusią ieškovę likviduotą UAB „Gabijos investicijos“ pakeitė jos procesinių teisių perėmėja – ieškove Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, 2017-12-13 nutartimi apylinkės teismo 2017-03-16 nutartį paliko nepakeistą.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybė administracijos 12 000,00 Eur kompensaciją už servitutą J. U. ir trečiojo asmens D. D. – U. naudai, 6 000 Eur kompensaciją už servitutą S. P. naudai bei lygiomis dalimis procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

165.1.

17Grąžindamas nagrinėti bylą dalyje dėl atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog yra aktualu nustatyti, kokia apimtimi bus suvaržomas kasatorių turtas – atsižvelgti į tai, kokiai sklypo daliai nustatomas servitutas, įvertinti, kad jis neterminuotas, jo turinys platus, suvaržo kasatorių nuosavybės teisę naudotis sklypo dalimi pagal paskirtį. Individualizuojant kompensacijos dėl nustatyto servituto dydį atsižvelgtina į tai, kad nustatytas servitutas lemia kasatorių žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis. Kompensacijos dydžiui aktuali ir ta aplinkybė, kad statiniai (inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos) kasatorių žemės sklypo dalyje statomi ir įvairūs ginčai dėl jų tęsiasi jau kelerius metus, visą šį laiką kasatorių teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieškovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas kasatorių sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, todėl už tokį naudojimą kasatoriams turi būti deramai kompensuojama;

185.2.

19Atsakovas J. U., siekdamas atlyginimo už servituto nustatymą, nurodė visą eilę argumentų, susijusių su neišsipildžiusiais lūkesčiais siekiant vystyti statybas turimame žemės sklype, taip pat atlyginimo už servitutą dydį susiejo su UAB „Gabijos investicijos“ gauta nauda pardavus butus ir administracinius pastatus Perkūnkiemio mikrorajone, UAB „Vilniaus vandenys“ gauta nauda tiekiant vandenį ir šalinant nuotekas per inžinerinius tinklus, įrengtus žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas;

205.3.

21Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžia tik atlyginimo dydžio nustatymą už servitutą atsakovų žemės sklype, bet ne žalos/nuostolių atlyginimo atsakovams klausimą. Be to, reikalavimą dėl 523 798,85 Eur žalos atlyginimo J. U. buvo pareiškęs Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-4878-803/2017, kuris 2017-11-28 nutartimi perdavė civilinę bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-1211-535/2018 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-13 sprendimu atmetė J. U. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, UAB ,,Vilniaus vandenys“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. D.-U., S. P., I. M., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas J. U. siekė šios bylos sustabdymo iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-13 sprendimas, kurį J. U. yra apskundęs Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui. Teismo vertinimu, bylų dalykai yra skirtingi, todėl šioje byloje, nepriklausomai nuo reikalavimų atlyginti žalą/nuostolius kitose bylose pareiškimo, nagrinėtinas klausimas dėl atlyginimo už servitutą, jo dydžio nustatymo klausimas;

225.4.

23Sprendžiant atlyginimo už servitutą klausimą šioje byloje yra reikšminga aplinkybė, jog ginčas inžinerinių statinių servitutiniame sklype prasidėjo 2006 m. UAB „Gabijos investicijos“ teikė J. U. įvairius pasiūlymus, į kuriuos šis nepateikė atsakymo, prašė pranešti, ar J. U. sutiktų, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą Nr. 050601/7-AS, o negavus atsakymo nurodė, jog darbai bus vykdomi apeinant J. U. priklausančio žemės sklypo dalį, prašė atsakovų bendradarbiauti ir abiems pusėms priimtinomis sąlygomis sudaryti susitarimą dėl darbų vykdymo bei yra pasirengusios skirti piniginę kompensaciją už nurodytų darbų vykdymą atsakovų žemės sklype, ne kartą prašė atsakovų duoti sutikimą dėl servituto nustatymo. Teigiamų atsakymų iš atsakovų nebuvo gauta, todėl UAB „Gabijos investicijos“ iniciavo civilinę bylą dėl servituto nustatymo. UAB „Gabijos investicijos“ eilė kreipimųsi į atsakovus siekiant išspręsti ginčijamos žemės sklypo dalies panaudojimo infrastruktūrai klausimą patvirtina aplinkybę, kad UAB „Gabijos investicijos“ siekė bendradarbiauti su atsakovais, tačiau tai neypatingai pasireiškė iš atsakovų pusės;

245.5.

25J. U. nuo paaiškėjimo, jog servitutiniame žemės sklype ar šalia jo bus tiesiami inžineriniai tinklai, iš esmės nesutiko, kad tokio pobūdžio darbai būtų vykdomi ir, kad būtų nustatytas servitutas atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje. Tai patvirtina civiliniai ginčai dėl savavališkos statybos, inicijuoti J. U. ir kt. bendraturčių, taip pat administraciniai ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams;

265.6.

27J. U. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nuo 2006 m. yra suvaržytos jo ir kitų bendraturčių teisės į žemės sklypą. J. U. pateikė grafinį atvaizdavimą, kuriame nurodyti laikotarpiai, kuomet, atsakovų teigimu, jie dėl kitų asmenų veiksmų arba įstatymų nustatytų ribojimų negalėjo laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypu. Jame nurodytas viso ginčo žemės sklypo valdymo laikotarpis nuo 2004 m. iki 2018 m., 2006-2007 m. laikotarpis, kai, atsakovo teigimu, žemės sklypas iš viso neegzistavo, 2007-2016 m. laikotarpis, kai Žemės įstatyme buvo numatytas draudimas atsidalinti, padalinti žemės sklypą, 2008-2009 m. laikotarpis, kai Žemės įstatyme buvo numatytas draudimas įkeisti, perleisti žemės sklypą tretiesiems asmenims, 2010-2014 m. laikotarpis, kai Statybos įstatyme buvo numatytas draudimas gauti leidimą statyboms žemės sklype, 2013-2018 m. laikotarpis, kai buvo apribota J. U. teisė disponuoti žemės sklypu. Tačiau civilinės bylos, kurias iniciavo pats J. U. ir kt. bendraturčiai, įrodo, jog ginčai dėl servituto nustatymo, inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų ginčo sklype tiesimo ilgą laiką tęsėsi ne tik dėl institucijų ar kitų asmenų, bet ir dėl pačių atsakovų veiksmų. Pažymėjo, kad dėl įstatymų nustatytų ribojimų – ribojimo padalinti žemės sklypą, perleisti žemės sklypą tretiesiems asmenims, nebuvimas galimybės gauti statybos leidimą negali būti atsakingos nei buvusi ieškovė UAB „Gabijos investicijos“, nei jos procesinių teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija;

285.7.

29Atkreipė dėmesį, kad atsakovai 2004 m. iš A. Z. ir T. Z. įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir tokia žemės paskirtis išliko iki šiol. Žemės sklypo 2004-04-30 pirkimo pardavimo sutartyje 6326/10000 dalies žemės sklypo pirkėju nurodytas M. M. (labai tikėtina, giminyste susijęs su I. M.), kuris, kaip žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kartu su J. U. ir S. P. bendraturtis 2005-08-25 pasirašė „Sutikimą leisti neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas“. Sutikimo 1.1 papunktyje nurodyta, kad M. M., atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. I-634 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, sutinka leisti tretiesiems asmenims apie 375 kv. m. ploto žemės sklypo dalyje įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei suteikti teisę tretiesiems asmenims, nepažeidžiant žemės savininko teisių eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas iki ši žemės sklypo dalis įstatymų nustatyta tvarka bus perduota visuomenės poreikiams. Sutikimo 1.2 papunktyje nurodyta, kad valstybės institucijoms nustačius tvarką, perduoti žemės sklypo dalį skirtą infrastruktūrai visuomenės poreikiams, o 1.3 papunktyje numatyta, jog perleisdamas nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą ar jo dalį naujam savininkui, į sandorio dokumentus įsipareigoja įrašyti šio sutikimo 1.1 papunktyje prisiimtus įsipareigojimus. Mažai tikėtina, kad J. U. ir S. P. nežinojo apie šį sutikimą po jo pasirašymo;

305.8.

312018-10-25 į bylą atsakovai pateikė J. P., ir UAB „Atstata“ direktoriaus 2006-03-21 pasirašytą Susitarimą (Susitarime nurodyta, kad J. P. turi J. U. ir S. P. suteiktus įgaliojimus). Susitarime nurodyta, kad pagal jo sąlygas bus pasirašoma žemės sklypo dalių užstatymo teisės suteikimo sutartis, kurioje bus nurodytos sąlygos dėl teisės naudotis žemės sklypo dalimis, teisės statyti statinius ir juos valdyti nuosavybės teise, dėl atlyginimo už suteikiamą žemės sklypo dalių užstatymo teisę. Užstatymo teisės turėtoja UAB „Atstata“ preliminariai įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę į 30 procentų žemės sklypo dalyse pastatytų statinių, juose esančių patalpų. J. U. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad žemės sklypą įsigijo investiciniais tikslais. Tačiau J. U. dar žemės sklypo įsigijimo metu turėjo būti žinoma apie galimus apribojimus, numatytus Detaliajame plane servitutus ir atsakovas turėjo tinkamai įvertinti statybų vystymo įsigyjamame žemės sklype galimybes, t. y. ar lūkesčiai turi realų pagrindą;

325.9.

33Atkreipė dėmesį, kad byloje nesprendžiamas ginčas dėl žalos/nuostolių, susijusių su servituto nustatymu atsakovams atlyginimo. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo tik dalyje dėl atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo. Tokią išvadą kolegija, siekdama užtikrinti civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, padarė įvertinusi aplinkybę, jog servituto rūšies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu, ir kad ginčą anksčiau nagrinėjęs teismas jau turėjo išspręsti ne tik servituto, bet ir jo rūšies nustatymo klausimą, t. y. atlygintinio servituto atveju nustatyti atlyginimo/kompensacijos už servitutą dydį, kad atsakovams nereikėtų inicijuoti naujos civilinės bylos dėl atlyginimo už servitutą priteisimo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsakovų 2018-01-15 pareiškimo nevertino kaip priešieškinio, nes kaip pastebėjo ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, už tame pareiškime nurodytus reikalavimus atsakovai nėra sumokėję žyminio mokesčio. Bet kokiu atveju, priešieškinio pareiškimas šioje byloje būtų reikšmingai pavėluotas ir būtų pakankamas pagrindas taikyti 3 metų ieškinio senatį reikalavimams dėl žalos/nuotolių atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis);

345.10.

35Atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas tik atlyginimo už servitutą nustatymo, jo dydžio klausimas, J. U. pateikti įrodymai apie UAB „Gabijos investicijos“ gautą naudą vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų, administracinių pastatų statybas, parduodant butus ir patalpas ir pan., kartu ir UAB „Gabijos investicijos“ veiksmai (atsakovo vertinimu, neteisėti) yra pernelyg nutolę nuo atsakovo nurodytos žalos/nuostolių. Visų pirma, atsakovo pirminiai paskaičiavimai apie gautą UAB „Gabijos investicijos“ pelną negali būti laikomi teisingais, o visų antra, UAB „Gabijos investicijos“ patirtos išlaidos, gautas pelnas (nauda) nelaikytina atsakovų negautomis pajamomis, kurios priežastiniu ryšiu aiškiai būtų susietos su 375 kv. m. ploto servituto žemės sklype nustatymu. Be to, nors atsakovas J. U. nurodė labai didelius lūkesčius, susijusius su žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimu, pripažintina, kad jie tuo metu negalėjo būti įgyvendinami visa apimtimi ir garantuoti tokio masto naudą, kokios tikėjosi atsakovai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas J. U. pateiktų įrodymų apie UAB „Gabijos investicijos“ sudarytus sandorius parduodant nekilnojamąjį turtą, UAB „Gabijos investicijos“ sumokėtas palūkanas bankams už kreditus, UAB „Vilniaus vandenys“ patiektą geriamą vandenį ir pašalintas nuotekas, nesieja su atlyginimo už servitutą dydžiu;

365.11.

37UAB „Gabijos investicijos“ yra likviduotos ir, kaip nustatyta, ginčo inžinerinių tinklų valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tačiau teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gabijos investicijos“ veiksmų, kuriuos reikėtų vertinti kaip neteisėtus ir laikyti susijusius su nustatytino už servitutą atlyginimo dydžiu. J. U. pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimai vykdyti statybos darbus Pavilionių k./Perkūnkiemio g., Pašilaičiuose, Vilniuje pripažintini nesusiję priežastiniu ryšiu su atlyginimo už servitutą dydžiu;

385.12.

39UAB „Gabijos investicijos“ iš pradžių mėgino gražiuoju susitarti su atsakovais dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimo servitutiniame sklype ir tik nepavykus susitarti, pradėjo vykdyti statybos darbus, dėl kurių savavališkumo kilo teisminis ginčas. Teismo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija už tai nėra atsakinga;

405.13.

41Visgi, teismas pažymėjo, kad ilgo proceso eigoje buvo nustatytas UAB „Gabijos investicijos“ savavališkai vykdomų darbų faktas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnui buvo taikyta nuobauda už netinkamą pareigų atlikimą, t. y. už netinkamą savavališkos statybos fakto nagrinėjimą ir priimtus netinkamus sprendimus. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014, patvirtintą UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-12 taikos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija perėmė iš UAB „Gabijos investicijos“ turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas bei projektinę dokumentaciją. Todėl nuo to momento Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikytina ginčo servituto turėtoja, tačiau momentas, sprendžiant kokio dydžio kompensaciją atsakovams turėtų mokėti buvusios ieškovės procesinių teisių perėmėja pripažintinas servituto nustatymo momentas;

425.14.

43J. U., reikalaudamas priteisti 130 358,00 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, nurodė, kad jie pasireiškė sumokėjus bankui AB „Citadelė“ tiek palūkanų laikotarpiu nuo 2006-03-16 iki 2011-09-30. Tačiau atsakovas neteikė įrodymų apie tai, kokiu tikslu ėmė kreditą iš banko AB „Citadelė“, kokiems reikalams panaudojo paskolos sumą. Todėl pripažinti 130 358,00 Eur sumą kaip tiesioginius atsakovo nuostolius, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su servituto nustatymu ir dėl to turėtais galimais nepatogumais, teismas neturi pagrindo. Todėl nustatant kompensacijos už servitutą dydį nevertina J. U. 130 358 Eur išlaidų kaip sumos, į kurią reikėtų atsižvelgti nustatant atlyginimo už servitutą dydį;

445.15.

45Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymu byloje buvo atlikta ekspertizė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), Pavilionių k., Vilniaus m., dalies, dėl kurios turi būti nuspręstas atlyginimo už servivuto nustatymą klausimas, rinkos vertei nustatyti. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1K-7/2018 nurodyta išvada, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), Pavilionių k., Vilniaus m., dalies, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1168-603/2013 buvo nustatytas servitutas, rinkos vertė 2013-11-13 buvo 6 000 Eur. Rinkos vertę ekspertė nustatė naudodama lyginamąjį metodą;

465.16.

47Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis indeksuota viso atsakovams priklausančio 1,6600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertė 2012-10-30 buvo 106 870,00 Eur. Ginčo žemės sklypas yra 375 kv. m. arba 3,75 aro, kas sudaro 2,26 procentus viso sklypo ir pagal Nekilnojamojo turto registro 2012-10-30 duomenis sudarytų 2 415,26 Eur vertę (106 870 * 2,26 %);

485.17.

49Teismas pažymi, kad atsakovai kritiškai vertino ekspertės I. K. išvadą, tačiau skirti pakartotinės ekspertizės ginčo žemės sklypo vertei, turto rinkos kainų pokyčiui nustatyti, prašymo nepareiškė. Todėl remiantis vien paaiškinimais, samprotavimais paneigti ekspertės išvadą nėra pagrindo. Tačiau teismas turi pagrindą vertinti tai, kad atsakovų žemės sklypas nors ir yra žemės ūkio paskirties, tačiau nėra jokių prielaidų, kad jame galėtų būti vykdoma žemės ūkio veikla. Pačiame ekspertizės akte yra nurodyta, kad vertinamas turtas yra Vilniaus m. Pačilaičių seniūnijos centre, Perkūnkiemio mikrorajone, tarp vienų iš reikšmingiausių miesto autotransporto linijų – Vilniaus Vakarinio aplinkkelio III etapo trasos ir Ukmergės gatvės arba magistralinio kelio A2. Vertinamo turto artimiausioje aplinkoje vyrauja naujesniais metais pastatytas mūrinių daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas, vystytas etapais. Akte pažymėta, kad pagrindiniai vertinamo turto lokalizacijos privalumai yra tankaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, aplinkui yra pakankamai komercinių, administracinių, visuomeninių ir mišrių objektų, maksimaliai išvystyta susisiekimo su kitomis miesto dalimis infrastruktūra. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovų žemės sklypas, labai tikėtina, nebus naudojamas žemės ūkio veiklai ir tikėtina, sklypas bus panaudotas gyvenamųjų, administracinių pastatų statybai ar pan. paskirčiai;

505.18.

51Pažymėjo, kad atsakovų servitutiniame sklype įrengus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, tikėtina, padidėjo atsakovų turimo žemės sklypo vertė. Taip pat, įrengus minėtą infrastruktūrą gavo naudą gavo Perkūnkiemo g., Pašilaičių mikrorajono gyventojai, tačiau kartu nepaneigta, kad atsakovai dėl suvaržymo patyrė nepatogumus, kurie tęsiasi eilę metų ir atsakovai kitų gautą naudą turi teisę vertinti savo interesų pažeidimo aspektu. Kaip minėta, savavališkos statybos faktai atsakovų žemės sklype buvo nustatyti, kas sudarė pagrindą atsakovams ginti savo teises ir žinoma sukėlė pakankamai daug nepatogumų. Dėl nurodyto teismas daro išvadą, kad nustatymas atsakovams kompensacijos už servitutą atlyginimo dydį tokio dydžio, kiek ekspertės nustatyta sklypo rinkos vertė servituto nustatymo dieną, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pagal dabartinius svetainėje www.aruodas.lt esančius duomenis parduodant daugiabučių gyvenamųjų namų ar komercinės paskirties žemės sklypus Pašilaičių mikrorajone, Vilniuje, nurodoma kaina nuo 5 000 Eur už vieną arą. Atsakovų servitutinio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo nutraukta, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo atnaujinta. Sprendžiant ši klausimą šiuo metu, įvertinus daugiau kaip 10 metų trunkantį procesą, taip pat infliaciją, vargu ar galima būtų atsakovų, kad ir 3,75 aro žemės sklypą išpirkti visuomenės poreikiams už 6 000 Eur sumą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 5.1 straipsnis) nustato atsakovams didesnę kompensacijos už servitutą sumą, nei ekspertizės nustatyta 6 000 Eur servituto nustatymo metu 2013-11-13 rinkos vertė. Šiuo metu J. U. priklauso 514/10000 dalių, D. D. – U.– 1507/10000 dalių, (sutuoktiniams J. U. ir D. D. – Užusienienei iš viso 2021/10000 dalių), S. P. – 1653/10000 dalių žemės sklypo, kurio unikalaus numeris – ( - ). Todėl teismas nustato S. P. 6 000 Eur kompensaciją, o J. U. ir D. D. – Užusienienei 12 000 Eur (6000 2) kompensaciją už servitutą pripažindamas, kad toks atlyginimas atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes nuo servituto nustatymo praėjo 5 metai;

525.19.

53Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad už priteisiamą kompensaciją dėl servituto nustatymo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turi būti priteistos 5 procentų procesinės metinės palūkanos, kadangi iki šio ginčo išnagrinėjimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo jokios prievolės mokėti atsakovams atlyginimą/kompensaciją už servitutą. Tik išnagrinėjus ginčą ir nustačius, kad atsakovams turi būti priteista kompensacija už nustatytą servitutą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, įsiteisėjus teismo sprendimui atsiras prievolė sumokėti kompensaciją.

54III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

556.

56Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą pakeisti rezoliucinėje dalyje nurodant, jog atsakovui J. U. nuosavybės teise valdančiam 514/10000 dalių žemės sklypo, esančio adresu Pavilionių k., Vilnius, unikalus Nr. ( - ), trečiajam asmeniui D. D. – U. nuosavybės teise valdančiai 1507/10000 dalių žemės sklypo, esančio adresu Pavilionių k., Vilnius, unikalus Nr. ( - ), bendrai sutuoktiniams J. U. ir D. D. – Užusienienei iš viso priklauso 2021/10000 dalių minėto žemės sklypo, priteistina kompensacijos suma yra 3 300,49 Eur, S. P., nuosavybės teise valdančiai 1653/10000 dalių žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) priteistina kompensacijos suma – 2 699,51 Eur, bendrai minėtiems asmenims 6 000,00 Eur.

577.

58Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

597.1.

60Ieškovo įsitikinimu, pateikti įrodymai, paaiškinimai ir faktinės aplinkybės nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nesivadovavo ekspertizės aktu;

617.2.

62Teismas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, neatsižvelgė į ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, be kita ko, į tai, jog nustatant atlyginimo už servitutą dydį reikšmingos yra ne šiuo metu, o servituto nustatymo metu galiojusios žemės ūkio paskirties sklypu kainos. Remdamasis prielaidomis, o ne realiai nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog Atsakovai jiems priklausančiame žemės sklype jokios žemės ūkio paskirties nevykdys, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog 3,75 arų plote už kurį atsakovams nustatyta kompensacija jokia kita veikla nėra ir nebus galima. Pažymime, kad ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė kelis, apelianto vertinimu, teisiškai nereikšmingus pagrindus dėl ko kompensacijos dydis atsakovams turi skirtis nuo teismo ekspertizės akte nustatyto ginčo sklypo rinkos vertės;

637.3.

64Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-10-07 nutartyje Nr. 3K-3-339/2014 pasisakė, kad spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes. Individualizuojant kompensacijos dėl nustatyto servituto dydį atsižvelgtina į tai, kad nustatytas servitutas lemia Atsakovų žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis. Ši kasacinio teismo pozicija parodo, kad objektyviausias servituto atlyginimo nustatymo būdas yra būtent laikymas, kad servitutas buvo nustatytas paimant servituto užimamą žemę visuomenės poreikiams, su kuo sutinka ir Apeliantė;

657.4.

66Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartyje Nr. 3K- 3-180-684/2016 suformuluotais išaiškinimais dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės nustatymo momento ir teisingam atlyginimui nustatyti reikšmingų kriterijų, visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog vadovaujantis teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę principu, siekiama, kad sumokamas atlyginimas sudarytų savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą. Be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita. Dėl to svarbu įvertinti tiek teigiamus, tiek neigiamus žemės kainų pokyčius atlyginimo priteisimo metu;

677.5.

68Teismas be jokio teisinio pagrindo vertino, jog „labiau tikėtina“, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nebus naudojamas pagal šiuo metu esamą žemės naudojimo paskirtį bei visiškai neatsižvelgė į tai, jog ginčo servitutas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1634 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius ir šio dokumento Atsakovai nėra nuginčiję. Buvę žemės sklypo savininkai parašais patvirtino savo sutikimą su Detaliojo plano sprendiniais t. y. jiems buvo žinoma apie ketinimą iš dalies suvaržyti teises į žemės sklypą, o tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nebuvo galimybės apeiti Atsakovų žemės sklypo. Pagal Detalųjį planą servitutinė žemės sklypo dalis buvo išskirta inžinerinių tinklų infrastruktūrai, todėl Atsakovai negali tikėtis vystyti kokią nors komercinę statybą servitutiniame sklype, tačiau likusią žemės sklypo dalį – 16 225 kv. m. Atsakovai galės naudotis savo nuožiūra. Todėl, Apeliantė nuomone, kompensacijos dydžiui nėra reikšminga tai, kaip galbūt keisis viso žemės sklypo paskirtis, kadangi tol, kol nėra pakeisti teritorijų planavimo sprendiniai ir galimybės plėtoti numatytą veiklą nepasikeitusios, be to, kol valstybės institucijos nėra davusios leidimų keisti žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas ginčo servitutas naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypą ir pan., pagrindinė ginčo servituto žemės sklypo dalies paskirtis yra žemės ūkio ir tik šią aplinkybę Teismas turėjo vertinti kaip teisiškai reikšmingą;

697.6.

70Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į anksčiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytus kriterijus, kurie į yra reikšmingi sprendžiant atlyginimo už servitutą klausimą bei nepaisė to, kad: servitutas nustatomas tik 375 kv. m. iš 16 600 kv. m. bendro ploto žemės sklypo daliai, kas sudaro 2,26 proc. viso sklypo, todėl likusi žemės sklypo dalis gali būti optimaliai ir racionaliai panaudota; žemės sklypo dalis yra žemės ūkio paskirties, joje nėra galima jokių gyvenamųjų ar administracinių pastatų statybą; apeliantė neturi jokios kitos galimybės naudotis atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi; servituto nustatymas atsakovams nėra siurprizinis, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004-12-29 sprendimu Nr. 1634 patvirtinto Detalųjį planą, kuriame ginčo servituto žemės sklype buvo numatytas inžinerinių tinklų tiesimas, atsakovams turėjo būti žinoma kokios apimties ar dydžio suvaržymai, būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, kuriuos sąlygoja teritorijų planavimo dokumentai; ginčai dėl servituto nustatymo, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų ginčo sklype tiesimo ilgą laiką tęsėsi ir dėl pačių atsakovų veiksmų; kompensacijos dydis turėjo būti nustatomas servituto nustatymo dienai. Teismo nurodytas kompensacijos dydis yra neproporcingas bei neatitinkantis abiejų šalių interesų pusiausvyros, jis nustatytas remiantis prielaidomis bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 362 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei neatsižvelgiant į teismų praktiką;

717.7.

72Nors pats pirmos instancijos teismas nustatė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 patvirtintą UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-12 taikos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija perėmė iš UAB „Gabijos investicijos“ turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas bei projektinę dokumentaciją ir tik nuo to momento Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikytina ginčo servituto turėtoja. Be to, teismas nėra nustatęs jokių neteisėtų Apeliantės veiksmų, taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp Apeliantės ir UAB „Gabijos investicijos“ veiksmų, kuriuos reikėtų vertinti kaip neteisėtus ir laikyti susijusiais su nustatytu už servitutą atlyginimo dydžiu. Vis dėlto, pasisakydamas dėl nustatytos kompensacijos dydžio įvertino tai, kad Atsakovų žemės sklype buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, kuris sukėlė Atsakovams daug nepatogumų, teisminiai procesai susiję su Atsakovų nuosavybės teise valdomu sklypu trunka daugiau negu 10 metų, tačiau kaip tai susiję su iš Apeliantės priteistu kompensacijos dydžiui taip ir lieka neaišku;

737.8.

74Teismo pasirinktas kompensacijos nustatymo momentas t. y. skelbimų portale pateiktos net ne tapačios paskirties žemės sklypų kainos nepatvirtina ginčo sklypo dalies vertės servituto nustatymo momentu ar bent artimu šiam momentui laikotarpiu, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Turto vertės nustatymo ekspertizės aktas, o ne Teismo savarankiškai atliktas šiuo metu esančiu internetinėje svetainėje skelbimų tyrimas yra pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis turi būti sprendžiamas atlyginimo už servituto nustatymą klausimas.

758.

76Atsakovai J. U., S. P. ir trečiasis asmuo D. D.-U. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti iš neteisėtų veiksmų gautos naudos dalį nuostoliais ir iš ieškovo priteisti vienkartinę servituto kompensaciją, kaip atlygį už neteisėtą žemės sklypo dalies naudojimą, už kelerius metus trukusį teisės laisvai naudotis sklypu suvaržymą: J. U. 1 430 000,00 Eur; S. P. 1 170 000,00 Eur; taip pat J. U. 130 358,00 Eur patirtų tiesioginių nuostolių bei 5 procentus procesinių palūkanų.

779.

78Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

799.1.

80Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, pats sprendime nurodęs daugiau kaip 10 metų trunkantį procesą, visai nevertino tai, kad iki servituto nustatymo daugiau kaip 7 metus, nuo 2006-07-12 iki 2013-11-13 pirminis ieškovas be teisinio pagrindo naudojo sklypo dalį, statant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas ir vykstant ginčams dėl jų atsakovų teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ir kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už tokį naudojimą kasatoriams turi būti deramai kompensuojama;

819.2.

82Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovai atlyginimo dydį siejo ir nurodė visą eilę argumentų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartyje nuodytus atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus;

839.3.

84Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodydamas, kad teismas sprendžia tik atlyginimo dydžio nustatymą už servitutą atsakovų žemės sklype, bet ne žalos/nuostolių atlyginimo atsakovams klausimą pažeidė CK 4.129 straipsnio normas;

859.4.

86Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino, aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartyje yra konstatavęs neteisėtus ieškovo veiksmus: kelerius metus trukusį atsakovų teisės laisvai naudotis sklypu suvaržymą, be teisinio pagrindo sklypų dalies naudojimą, ieškovo be teisinio pagrindo vykdytas statybas svetimame žemės sklype. Tad apeliantams nuostolių kompensacija turėjo būti sumokėta pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant tam pat ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį;

879.5.

88Pats Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įrengus minėtą infrastruktūrą naudą gavo Perkūnkiemio g., Pašilaičių mikrorajono gyventojai, tačiau kartu nepaneigta, kad atsakovai dėl suvaržymo patyrė nepatogumus, kurie tęsėsi eilę metu ir atsakovai kitu gauta naudą turi teise vertinti savo interesu pažeidimo aspektu. Kad, savavališkos statybos faktai atsakovu žemės sklype buvo nustatyti, kas sudarė pagrindą atsakovams ginti savo teises ir žinoma sukėlė pakankamai daug nepatogumu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kažkodėl atlyginimo dydį už servitutą nustatė tik pagal vieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartyje nuodytą atlyginimo dydžiui reikšmingą kriterijų – atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydį;

899.6.

90Teismas neatsižvelgė, kad atsakovai 2018-01-15 prašyme nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nesielgė atidžiai ir rūpestingai išduodant technines sąlygas UAB „Gabijos investicijos“, kad buvo sudarytos sąlygos UAB „Gabijos investicijos“ neteisėtai naudotis sklypo dalimi, statyti statinius ir varžyti sklypo savininkų teises;

919.7.

92Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. U. dar žemės sklypo įsigijimo metu turėjo būti žinoma apie galimus apribojimus, numatytus Detaliajame plane servitutus ir atsakovas tinkamai įvertinti statybų vystymo įsigyjamame žemės sklype galimybes, t. y. ar lūkesčiai turi realų pagrindą;

939.8.

94Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtintas 99,45 ha teritorijos taip Gabijos gatvės ir Ukmergės plento Detalusis planas, J. U. ir D. D.-U., S. P. bei I. M. priklausančiame žemės sklype, plane pažymėtame indeksais 58a, 58b, kadastrinis Nr. ( - ), numatė 3,5 sklypo užstatymo intensyvumą;

959.9.

96Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė ir nevertino byloje esančio įrodymo, teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano brėžinio, tuo pažeidė procesines teisės normas reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad nors atsakovas J. U. nurodė labai didelius lūkesčius, susijusius su žemės ūkio sklypo įsigijimu, pripažintina, kad jie tuo metu negalėjo būti įgyvendinami visa apimtimi ir garantuoti tokio masto naudą, kokios tikėjosi atsakovai. Esant suvaržytai nuosavybei ir ūkinės veiklos laisvei atsakovai neteko galimybės susitarti ir atiduoti už atlygį kitiems juridiniais asmenimis sklypo užstatymo teisę;

979.10.

98Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų ir su jais susijusių atsakovų argumentų kompensacijos dydžiui nustatyti, Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų. Pateiktų duomenų analizė leidžia daryti išvadas, kad 2017 metais esančios butų vieno kvadratinio metro kainos buvo mažesnės už prieš nekilnojamojo turto krizę buvusias kainas, net ir esant pinigų nuvertėjimui – infliacijai, kurią savo sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaip argumentą, priteisiant atsakovams pinigų sumas pagal vieną iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytų kriterijų kompensacijos dydžiui nustatyti;

999.11.

100Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų aktų, Vilniaus apskrities viršininko priimtų aktų, VĮ Registrų centras raštų, tuo pažeidė CPK normas reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą;

1019.12.

102Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino svarbių aplinkybių, jog daugiau kaip pusę metų, dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko neteisėtų veiksmų, kurie prilygo nuosavybės atėmimui, žemės sklypas kadastriniu Nr. ( - ) nebeegzistavo. Tuo atsakovai J. U. ir S. P. neteko bet kokios sklypo naudojimo galimybės, tuo buvo pažeistos jų teisės valdyti, naudoti sklypą ir disponuoti juo, bei sudarė sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ be teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, neteisėtai statant inžinerinius statinius, bei sudarė sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ suvaržyti atsakovų teises laisvai naudotis žemės sklypu, ką yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-07 nutartyje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininkas turėdami pareigą ginti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, tos pareigos nevykdė. Priešingai, priėmė aktus pažeidžiančius Konstitucijos 23 straipsnio saugomas atsakovo nuosavybės teises, pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalį;

1039.13.

104Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino svarbios aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko aktais buvo mėginama nusavinti pareiškėjui J. U. ir S. P. priklausančias žemės sklypo dalis kito privataus juridinio asmens naudai;

1059.14.

106Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad J. U., reikalaudamas priteisti 130 358 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, nurodė, kad jie pasireiškė sumokėjus bankui AB „Citadele“ tiek palūkanų laikotarpiu nuo 2006-03-16 iki 2011-09-30. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas neteikė įrodymų apie tai kokiu tikslu ėmė kreditą iš banko AB „Citadele“, kokiems reikalams panaudojo paskolos sumą. Iš 2015-01-21 AB „Citadele“ banko rašto Nr.R2.2- 9/376, matyti, kad AB „Citadele“ bankas nuo 2004-10-12 iki 2011-09-30, pagal kreditavimo sutartį Nr. KS/415 buvo suteikęs J. U. 151 715,66 Eur kreditų, skirtų paskolų, gautų kituose bankuose dengimui ir perkreditavimui, 450 992,3 Eur kreditų investicinei ir finansinei veiklai, 18 228,29 Eur kreditą delspinigių pagal kreditavimo sutarty dengimui;

1079.15.

108Vilniaus miesto apylinkės teismas, padarė nepagrįstas išvadas, nors atsakovas J. U. niekada savo patirtų nuostolių, tame tarpe ir tiesioginių, kurių dalį teismo prašė kompensuoti šioje byloje, nesiejo su pačio servituto nustatymu atsakovų žemės sklypo dalyje. Atsakovas J. U. dėl nuosavybės teisių pažeidimų ir veiklos galimybių apribojimų, trukusių nuo 2006 metų, negalėjo gauti naudos iš suplanuotos veiklos. Buvo priverstas iki kredito sutarties nutraukimo 2011-09-30, iš tų pačių suteiktų kreditų, daugiau kaip 5 metus mokėti kreditoriui AB „Citadele“ bankui tik palūkanas ir delspinigius, ir patyrė tiesioginiu, nuostolius dar iki servituto nustatymo; Dėl suvaržytų teisių negalėdamas vykdyti veiklos, o tik vykdydamas sutartinę prievolę AB „Citadele“ bankui nuo 2006-03-16 iki 2011-09-30 sumokėjo 130 358 Eur palūkanų, kurie sudaro dalį J. U. patirtų tiesioginių nuostolių;

1099.16.

110Dėl kitų, 2018-01-15 prašyme nenurodytų, J. U. patirtų tiesioginių nuostolių priteisimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla el-1211-535/2018 pagal pareiškėjo J. U. skundą dėl tiesioginių nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-13 sprendime (administracinė byla Nr. el-1211- 535/2018) yra konstatavęs, kad kompensacijos pareiškėjui klausimas už nuosavybės teisės suvaržymus dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų pastatymo žemės sklypo dalyje, įskaitant ir patirtus iki servituto nustatymo, kai faktiškai buvo pastatyti šie statiniai, bus išspręstas teismine tvarka taikant atlyginimo už servituto nustatymą institutą. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos ir Inspekcijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, solidariai 441 213,85 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, atmestinas. J. U. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018-02-13 sprendimo bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme;

1119.17.

112Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad J. U. pateikti įrodymai apie UAB „Gabijos investicijos“ gautą naudą vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų, administracinių pastatų statybas, parduodant butus ir patalpas, kartu ir UAB „Gabijos investicijos“ veiksmai (atsakovo vertinimu neteisėti) yra pernelyg nutolę nuo atsakovo nurodytos žalos/nuostolių;

1139.18.

114Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, kad UAB „Gabijos investicijos“ veiksmai, kaip neteisėti yra vertintini ir atsakovų ir konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir jų įrodinėti nereikia. Visų antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuoti UAB „Gabijos investicijos“ neteisėti veiksmai už kuriuos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė deramai kompensuoti, tiesiogiai susiję su UAB „Gabijos investicijos“ iš neteisėtų veiksmų gauta nauda. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartyje nuodytą atlyginimo dydžiui reikšmingą kriterijų, kad ieškovas sklypo dalį naudoja be teisinio pagrindo, vertinant kokią naudą gavo UAB „Gabijos investicijos“ neteisėtai naudodamas sklypo dalį, statant inžinerinius statinius aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartyje nurodyti konstatavimai, kad vykdydamas veiklą (kurdamas būsimus nuosavybės teisės objektus statybos būdu), ieškovas stato daugiabučius gyvenamuosius namus, kurių tinkamam naudojimui pagal paskirtį reikalingi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos; kad Projekte suplanuoti statiniai jau pastatyti, kasatorių žemės sklypo dalis reikalinga tik juos aptarnaujančiai infrastruktūrai (inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) sukurti; kad ieškovas yra neteisėtai sukūręs komunikacijas (šioje byloje neteisėtumas pasireiškė tuo, kad ieškovas statybas be teisinio pagrindo vykdė svetimame žemės sklype);

1159.19.

116Vilniaus apskrities viršininko administracijai toleruojant UAB „Gabijos investicijos“ neteisėtus veiksmus ir pažeidinėjant teisės aktų reikalavimus, ką nustatė ikiteisminį tyrimą vykdę prokurorai, kurių nutarimus paliko galioti Vilniaus apygardos teismas, veikiant UAB „Gabijos investicijos“ naudai ir interesais, Perkūnkiemio mikrorajone pardavė pastatytus nekilnojamojo turto objektus už 85 959 101,35 Eur, kurių tinkamam naudojimui pagal paskirtį užtikrinti atsakovų žemėje buvo pastatyti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, daugiau kaip septynerius metus varžant atsakovų teises;

1179.20.

118Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovų pateiktų įrodymų apie UAB „Gabijos investicijos“ sudarytus sandorius parduodant nekilnojamąjį turtą ir už tai gautą naudą nepagrįstai nesiejo su kompensacijos už atsakovų patiriamus suvaržymus priteisimo;

1199.21.

120Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovai J. U., S. P. ir trečiasis asmuo D. D. – Užusienienė 2018-01-15 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ir paskaičiavimus atsižvelgdami į byloje esančius įrodymus, Valstybės įmonės Registrų centras duomenis, Swedbank AB ir Norde Bank AB Lietuvos skyriaus pateiktą informaciją, byloje esančią, patvirtinto statinio projekto (Daugiabučiai gyvenamieji namai su magistraliniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, statytojas UAB „Gabijos investicijos“) sąmatą ir UAB „Gabijos investicijos“ sudarytas sutartis, parduodant prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų teisę;

1219.22.

122Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino aplinkybių, kad už 87 450 359 101,98 Eurų pardavęs prisijungimo teisių ir pastatyto nekilnojamojo turto, atėmus, pagal byloje esančių įrodymų duomenis, UAB „Gabijos investicijos“ turėtas išlaidas, viso UAB „Gabijos investicijos“, kurios teises ir pareigas perėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gauta nauda neteisėtai naudojus atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį ir suvaržius atsakovų teises laisvai naudotis sklypu siekia 33 471 806, 41 Eur (32 220 547,78+1 521 258,63 =33 471 806, 41);

1239.23.

124Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino ir netenkino, tik dalį apeliantų prašomos, iš UAB „Gabijos investicijos“ neteisėtų veiksmų gautos 33 471 806 Eurų naudos, t. y. 5 200 000 Eurų pripažinti apeliantų nuostoliais;

1259.24.

126Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, apeliantams, kaip tarnaujančiojo daikto savininkams, priteisdamas tik 18 000 Eur, už daugiau kaip dešimtmetį trunkantį procesą ir apeliantų teisių suvaržymus ir dėl to patirtus nuostolius, kai viešpataujančiojo daikto savininkas iš savo neteisėtų veiksmų gavo milijoninę naudą, o nustačius servitutą atsirado galimybė įteisinti savavališkai pastatytus inžinerinių tinklus ir susisiekimo komunikacijas, skirtus viso Perkūnkiemio kvartalo inžineriniam aprūpinimu, užtikrinti;

1279.25.

128Neįvertintos svarbios aplinkybės, kurios galėjo lemti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinę atsakomybę, nesant nustatytam servitutui, pašalinus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, skirtus aptarnauti Perkūnkiemio kvartalą, Vilniuje, kaip savavališkos statybos padarinius. Turbūt sudėtinga, numatyti ir įvertinti galėjusias kilti pasekmes, kai Perkūnkiemio kvartale esantys daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriems statyti leidimus išdavė ieškovas, būtų netinkami naudoti pagal paskirtį. Neįvertintos aplinkybės susijusios su butų, kitų patalpų ir pastatų savininkų, bei juos finansavusių kredito įstaigų, galėjusių būti didelio kiekio bylų, pareikštų dėl ženkliai sumažėjusios butų, kitų patalpų ir pastatų vertės, nesant galimybei naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį. Taip pat nevertinant ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimus statyti daugiabučius gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, privalėjo įvertinti ir pritarti tinkamo jų inžinerinio aprūpinimo užtikrinimui;

1299.26.

130Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė svarbias aplinkybes, kad pačios UAB „Gabijos investicijos“ dar 2006-09-12 nurodė, jog inžineriniai tinklai gali būti tiesiami apeinant atsakovams priklausančio žemės sklypo dalį. Tačiau UAB „Gabijos investicijos“ toliau atliko neteisėtus veiksmus, kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kelerius metus be teisinio pagrindo naudojo atsakovams priklausančio žemės sklypo dali, visa ši laiką atsakovu teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino svarbių aplinkybių, jog tuo metu kai UAB „Gabijos investicijos“ rašė 2006-09-12, 2006-12-18 raštus atsakovams, dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto 2006-03-16 įsakymo ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-25 įsakymo atsakovu nuosavybė i žemės sklypą, kadastrinis Nr. 0101/0100:1819, neegzistavo;

1319.27.

132Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagristai nevertino, kad UAB „Gabijos investicijos“ veiksmus, kaip neteisėtus yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir nurodęs, kad už tai atsakovams turi būti deramai kompensuojama;

1339.28.

134Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertinęs ir netyręs atsakovų nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, pažeisdamas CPK normas reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, padarė nepagrįstas išvadas, kad ginčai ilgą laiką tęsėsi ne tik dėl institucijų ar kitų asmenų, bet ir dėl pačių atsakovų veiksmų, kad dėl įstatymų nustatytų ribojimų – ribojimo padalinti žemės sklypą, perleisti sklypą tretiesiems asmenims, nebuvimas galimybės gauti statybos leidimą negali būti atsakingos nei buvusi ieškovė UAB „Gabijos investicijos“, nei jos procesinių teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija;

1359.29.

136Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias priešieškinio pareiškimą ir priėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime ne visiškai pilnai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutarties turinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartyje konstatavo, kad kasatoriams tektų neproporcinga našta, kai, esant suvaržytai jų nuosavybės teisei, jie turėtų patys kreiptis į teismą ir inicijuoti naują civilinę bylą dėl kompensacijos už jų patiriamus suvaržymus priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kompensacijos dydžiui aktuali ir ta aplinkybė, kad statiniai (inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos) kasatorių žemės sklypo dalyje statomi ir įvairūs ginčai dėl jų tęsiasi jau kelerius metus, visą šį laiką kasatorių teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieškovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas kasatorių sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, todėl už tokį naudojimą kasatoriams turi būti deramai kompensuojama;

1379.30.

138Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-18 nutartimi nustatė atsakovams J. U., S. P. ir jų pusėje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui D. D. – U. terminą iki 2018-01-15 pateikti procesinį dokumentą, kuriame būtų nurodyta reikalaujamo atlyginimo už servitutą suma ir argumentai atlyginimo už servitutą dydžiui pagrįsti. Pats Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartimi perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo bylą dalyje dėl servituto atlyginimo dydžio nustatymo nenurodęs tokio šalies procesinės padėties (atsakovų į ieškovų) pakeitimo būtinumo, kokį nurodė atsakovai, todėl atlyginimo už servitutą dydžio nustatymą ir priteisimo klausimas gali būti nagrinėjamas išsprendus vien tik buvusios ieškovės procesiniu teisių perėmimo klausimą;

1399.31.

140Teismas nepagrįstai nepriteisė penkių procentų dydžio metinių palūkanų iš VMSA už praleistą prievolės įvykdymo terminą.

14110.

142Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą pakeisti, priteisiant iš Vilniaus miesto savivaldybė administracijos 308,40 Eur kompensaciją už servitutą J. U. naudai, 904,20 Eur kompensaciją už servitutą D. D. – U. naudai, 991,80 Eur kompensaciją už servitutą S. P. naudai.

14311.

144Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

14511.1.

146Šios bylos nagrinėjimo ribas nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, kuria nutarta pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti servituto (375 kv. m. ploto) atlyginimo dydžio klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad individualizuojant kompensacijos dėl nustatyto servituto dydį atsižvelgtina į tai, kad nustatytas servitutas lemia kasatorių žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis;

14711.2.

148Apelianto nuomone, objektyviausias servituto atlyginimo nustatymo būdas yra būtent laikymas, kad servitutas buvo nustatytas paimant servituto užimamą žemę visuomenės poreikiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad „visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną;

14911.3.

150Byloje buvo tik vienas įrodymas, patvirtinantis ginčo žemės sklypo 375 kv. m. dalies, kurioje nustatytas servitutas, vidutinę rinkos vertę: pagal Nekilnojamojo turto registro 2012-10-30 duomenis Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, vidutinė rinkos vertė 2 415,26 Eur. Byloje VMSA prašymu buvo paskirta ekspertizė siekiant nustatyti Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, rinkos vertę servituto nustatymo dienai (2013-11-13). Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1K-7/2018 pateikta eksperto išvada, kad Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas (375 kv. m. iš 16 600 kv. m.), rinkos vertė servituto nustatymo dienai buvo 6 000,00 Eur;

15111.4.

152UAB „Vilniaus vandenys“ nuomone, maksimali kompensacija už servituto nustatymą negali būti skaičiuojama nuo didesnės nei eksperto nustatytos Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, rinkos vertės servituto nustatymo dieną (6 000,00 Eur);

15311.5.

154Ginčai dėl servituto nustatymo, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Žemės sklype tiesimo ilgą laiką tęsėsi ir dėl pačių atsakovų veiksmų. Kompensacijos dydis turėtų būti nustatytas servituto nustatymo dienai pagal tuo metu esančią Žemės sklypo paskirtį. 6 000,00 Eur kompensacija priteistina visiems Žemės sklypo savininkams kartu. Kadangi J. U., D. D. – Užusienienei ir S. P. priklauso tik dalis Žemės sklypo (36,74 proc.), tai maksimali šiems asmenims priteistina kompensacija, paskaičiuota proporcingai nuo 6 000,00 Eur pagal jų turimas Žemės sklypo dalis, sudaro: J. U., kuriam priklauso 514/10 000 dalių Ginčo sklypo, – 308,40 Eur; D. D. – U., kuriai priklauso 1507/10 000 dalys Ginčo sklypo, – 904,20 Eur; S. P., kuriai priklauso 1653/10 000 dalys Ginčo sklypo, – 991,80 Eur;

15511.6.

156Skundžiamame sprendime nustatant kompensacijos už servitutą dydį nuspręstą nesivadovauti Ekspertizės aktu be pagrindo, nepaneigiant ekspertizės išvadų pagrįstumo, teismo išvados grindžiamos prielaidomis;

15711.7.

158Duomenų apie svetainėje www.aruodas.lt esančias kainas byloje nebuvo, šie duomenys nebuvo vertinami bylos nagrinėjimo metu bei dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo galimybės pasisakyti;

15911.8.

160Ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas ex officio vertino svetainėje www.aruodas.lt esančius duomenis parduodant daugiabučių gyvenamųjų namų ar komercinės paskirties žemės sklypus Pašilaičių mikrorajone, Vilniuje. Be to, svetainėje www.aruodas.lt esantys duomenys nėra objektyvūs. Šie duomenys parodo pardavėjų siekiamą gauti kainą už žemės sklypą, o ne realią žemės sklypų rinkos vertę. Realios žemės sklypo rinkos vertės nustatymui yra reikalingos specialios žinios (reikiamų turto vertinimo metodų parinkimas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymas). Specialių žinių poreikis šioje byloje buvo pripažintas teismui 2018-03-09 skiriant nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nepatikimais duomenimis iš svetainės www.aruodas.lt, iš esmės nustatė žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas (375 kv. m.), vertę – 48 992,92 Eur (13 064,78 Eur už arą), o iš šios vertės Žemės sklypo savininkams, kuriems priklauso 36,75 proc. Žemės sklypo (J. U., D. D. – U. ir S. P.), kartu priteisė 18 000,00 Eur. Teismo nustatyta Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas (375 kv. m.), vertė (48 992,92 Eur) yra nepagrįstai didelė, neteisinga, daugiau kaip aštuonis kartus viršijanti Ekspertizės akte numatytą vertę.

16112.

162Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį, nurodė, jog visiškai sutinka išdėstytais argumentais bei papildomai pažymėjo, kad 2019-01-16 yra pateikusi apeliacinį skundą Nr. A104-73/19(3.11.1E-TD), kurį visiškai palaiko.

16313.

164Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovų J. U., S. P. ir trečiojo asmens D. D. – U. apeliacinį skundą, nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, jog iš esmės sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadomis bei sprendime pateikta įrodymų, faktinių aplinkybių analize, teisės normų taikymu dėl apelianto J. U. reikalavimo dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo bei kitų atsakovų pateiktų argumentų dėl kompensacijos už nustatytą servitutą vertinimu, todėl šioje dalyje sprendimas yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime iš esmės remiamasis aplinkybėmis ir argumentais, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, todėl teismas jų nekartoja.

16514.

166Atsakovai J. U., S. P. ir trečiasis asmuo D. D. – U. pateikė atsiliepimą į ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečio asmens UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus, prašė juos atmesti. Atsiliepime iš esmės remiamasis aplinkybėmis ir argumentais, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, todėl teismas jų nekartoja.

16715.

168Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame nurodė, jog yra pagrįsta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus vandenys“ pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kompensacijos dydį, turėjo atsižvelgti į aktualią žemės sklypo naudojimo paskirtį, o ne į potencialius ateities planus bei kad, maksimali kompensacijos suma negali viršyti ekspertės parengtame ekspertizės akte nurodytos sumos.

16916.

170Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašė teismo sprendimo pakeitimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla pagal J. U. pareiškimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareiškimas atmestas kaip nepagrįstas. Trečio asmens turimais duomenimis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

17117.

172Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į atsakovų J. U., S. P. ir trečiojo asmens D. D. – U. apeliacinį skundą, nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jį atmesti bei tenkinti jo apeliacinį skundą. Atsiliepime iš esmės remiamasis aplinkybėmis ir argumentais, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, todėl teismas jų nekartoja.

17318.

174Trečio asmens atsiliepimo į atsakovo apeliacinius skundus argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

17518.1.

176Apeliantai nepaneigė pagrįstų ir teisėtų skundžiamo sprendimo motyvų: ginčai dėl servituto nustatymo, inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų ginčo sklype tiesimo ilgų laikų tęsėsi ne tik dėl institucijų ar kitų asmenų, bet ir dėl pačių atsakovų veiksmų; J. U. dar žemės sklypo įsigijimo metu turėjo būti žinoma apie galimus apribojimus, numatytus Detaliajame plane servitutus ir atsakovas turėjo tinkamai įvertinti statybų vystymo įsigijamame žemės sklype galimybes, t. y. ar lūkesčiai turi realų pagrindų; byloje nesprendžiamas ginčas dėl žalos/nuostolių, susijusių su servituto nustatymu atsakovams atlyginimo; mažai tikėtina, kad J. U. ir S. P. nesužinojo apie šį sutikimų po jo pasirašymo; teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gabijos investicijos“ veiksmų, kuriuos reikėtų vertinti kaip neteisėtus ir laikyti susijusius su nustatytino už servitutą atlyginimo dydžiu;

17718.2.

178Apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Gabijos investicijos“ gauta nauda neteisėtai naudojus atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį ir suvaržius atsakovų teises laisvai naudotis žemės sklypu siekia apie 33 471 806,41 Eur; atsakovai prašė gautos naudos dalį (5 200 000 Eur) pripažinti atsakovų nuostoliais; VMSA esant teismo nustatytam servitutui įgijo naudą, prilygusią atsakomybės išvengimui už galėjusį būti daugiau kaip 274 mln. vertės 3813 butų netinkamą naudojimą, kai laikantis teisės aktų reikalavimų nebūtų sukurti jiems aptarnauti reikalingi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Nesant pastatytų vandentiekio, buitinės ir lietaus nuotekų inžinerinių tinklų butų vertė sumažėtų, mano, kad sumažėjimas siektų 10 procentų nuo jų vertės, nepagrįstai, kadangi: servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas; servituto nustatymui esant teisėtam veiksmui nėra pagrindo apeliantų argumentų laikyti pagrįstais ir teisėtais; pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį nuostoliais pripažįstama tik iš neteisėtų veiksmų gauta nauda; apeliaciniame skunde nurodomi proceso dalyvių tariami neteisėti veiksmai, tačiau šioje civilinėje byloje jie neturėtų būti vertinami, kadangi šioje civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl kompensacijos už servitutą nustatymo (už teisėtą veiksmą), o ne civilinės atsakomybės už Apeliaciniame skunde aiškiai neįvardintus tariamai neteisėtus veiksmus/administracinius aktus taikymo klausimas; dėl civilinės atsakomybės taikymo už tariamus neteisėtus veiksmus/administracinius aktus, kurie minimi apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. el-1211-535/2018 nusprendė atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nenustatė atsakovų minėtoje byloje neteisėtų veiksmų; apeliantų reiškiamas reikalavimas dėl civilinės atsakomybės už aiškiai neįvardintus tariamai neteisėtus veiksmus/administracinius aktus taikymo yra pareikštas nesąžiningai siekiant išvengti senaties termino taikymo. Nurodomi tariamai neteisėti veiksmai/administraciniai aktai įvyko/buvo priimti iki servituto nustatymo 2013 m, lapkričio mėn.

17918.3.

180Apeliantų 2018-01-15 prašymas nustatyti kompensaciją už servitutą yra pateiktas aiškiai praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą. UAB „Vilniaus vandenys“ laikosi pirmosios instancijos teisme nurodytos pozicijos, kad teismui nusprendus šioje byloje nagrinėti civilinės atsakomybės taikymo klausimą (UAB „Vilniaus vandenys“ nuomone tai nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką), apeliantų prašymas turėtų būti atmestas dėl senaties termino praleidimo; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-13 sprendime administracinėje byloje Nr. el-1211-535/2018 dėl civilinės atsakomybės taikymo už tariamus neteisėtus veiksmus/administracinius aktus, kurie minimi Apeliaciniame skunde, taip pat nusprendė, jog nuostoliai nepriteistini, kadangi praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas, o ieškinio senaties termino nėra pagrindo atnaujinti; servitutas atsakovų sklype bet kokiu atveju galėjo būti numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus, o atsakovams buvo žinoma apie ketinimus suvaržyti žemės sklypą;

18118.4.

182Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog dėl neteisėtų veiksmų buvo prarasta galimybė gauti naudą iš vykstančio staigaus nekilnojamoje turto kainų kilimo. Atsakovų patirti nuostoliai dėl prarastos galimybės siekia 5 216 850,00 Eur; J. U. ir S. P. kaip atlygį už suteiktą užstatymo teisę galėjo gauti 30 proc. patalpų, kurių vertė galėjo būti 4 329 090,00 Eur, nes: šių argumentų prielaida – apeliantai ketino vystyti žemės sklypą statant pastatus ir pardavinėjant butus; tačiau ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Tokios paskirties sklype atsakovų nurodomas žemės sklypo vystymas statant prašyme nurodomus pastatus yra negalimas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas; nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl žemės sklypui nustatyto servituto dydį, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas; atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliantai neturi teisės į negautų pajamų iš planuotos investicijos atlyginimą; apeliantai neįrodė tariamų nuostolių dydžio, nors turėjo tokią pareigą, o taip pat neįrodė, kad nuostoliai yra susiję su apeliantų nuosavybės teisės į žemės sklypą suvaržymu;

18318.5.

184Apeliantai nepagrįstai nurodė, kad J. U. 2006-06-09 pareiškimas įrodo, kad žemės sklypo 6326/10000 dalis buvo parduota už ne mažesnę kaip keturių milijonų litų sumą. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gabijos investicijos“ susitarimas įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė susitarė pirkti sklypą tame pačiame Perkūnkiemio mikrorajone už 25 248,51 Eur už arą; buvo nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartyje pateiktų išaiškinimų. Nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes: nei J. U. 2006-06-09 pareiškimas, nei apeliantų teiginiai dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gabijos investicijos“ susitarimo dėl kito žemės sklypo, nurodyti J. U. ir D. D. – U. 2018-02-21 paaiškinimuose, neįrodo ginčo Žemės sklypo, kuriame buvo nustatytas servitutas, rinkos vertės; J. U. 2006-06-09 pareiškimas gali patvirtinti tik J. U. pirmumo teisės atsisakymą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų Žemės sklypo dalies pardavimą už J. U. 2006-06-09 pareiškime nurodytą kainą; Apeliantų teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gabijos investicijos“ susitarimai įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė susitarė pirkti sklypą tame pačiame Perkūnkiemio mikrorajone už 25 248,51 Eur už arą yra tik Apeliantų samprotavimai, nepagrįsti įrodymais. Apeliantai nepateikė į bylą Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gabijos investicijos“ susitarimo, neprašė tokio susitarimo išreikalauti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-684/2016 paliktas galioti sprendimas, kuriuo apeliantų nurodomas susitarimas buvo nutrauktas. Iš teismo nutarties matyti, kad susitarimas buvo kompleksinis, susijęs su darželio statyba. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo Žemės sklypo rinkos vertė nustatytina pagal susitarimą, sudarytą kitų asmenų dėl kito žemės sklypo; be to, kompensacija už servituto nustatymą turėtų būti nustatoma servituto nustatymo dienai (2013-11-13); byloje kilus abejonių dėl Žemės sklypo vertės, siekiant nustatyti Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, rinkos vertę servituto nustatymo dienai (2013-11-13), 2018-03-09 nutartimi buvo paskirta ekspertizė. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1K-7/2018 pateikta eksperto išvada, kad Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas (375 kv. m. iš 16 600 kv. m.), rinkos vertė servituto nustatymo dienai buvo 6 000,00 Eur; šios bylos nagrinėjimo ribas nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, kuria nutarta pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti servituto (375 kv. m. ploto) atlyginimo dydžio klausimą; UAB „Vilniaus vandenys" nuomone, maksimali kompensacija už servituto nustatymą negali būti skaičiuojama nuo didesnės nei eksperto nustatytos Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, rinkos vertės servituto nustatymo dieną (6 000,00 Eur);

18518.6.

186Argumentai, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kokiu tikslu ėmė kreditą iš banko AB „Citadelė“, kokiems reikalams panaudojo sumą; ne servituto nustatymas, o iki servituto atlikti neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su J. U. patirtais tiesioginiais nuostoliais. J. U. vykdydamas sutartinę prievolę bankui nuo 2006-03-16 iki 2011-09-30 sumokėjo 130 358,00 Eur palūkanų, nepagrįsti ir neteisėti, nes: skundžiamame sprendime visiškai pagristai ir teisėtai konstatuota, kad J. U., reikalaudamas priteisti 130 358 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, nurodė, kad jie pasireiškė sumokėjus bankui AB „Citadelė“ tiek palūkanų laikotarpiu nuo 2006-03-16 iki 2011-09-30. Tačiau atsakovas neteikė įrodymų apie tai, kokiu tikslu ėmė kreditą iš banko AB „Citadelė“, kokiems reikalams panaudojo paskolos sumą. Todėl pripažinti 130 358 Eur sumą kaip tiesioginius atsakovo nuostolius, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su servituto nustatymu ir dėl to turėtais galimais nepatogumais, teismas neturi pagrindo. Todėl nustatant kompensacijos už servitutą dydį nevertina J. U. 130 358 Eur išlaidų kaip sumos, į kurią reikėtų atsižvelgti nustatant atlyginimo už servitutą dydį; J. U. į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kokiu tikslu ėmė kreditą iš banko AB „Citadelė“, kokiems reikalams panaudojo paskolos sumą. Toks įrodymas galėtų būti J. U. sudaryta kredito sutartis ir kredito sumos panaudojimą patvirtinantys mokėjimo dokumentai. Tačiau J. U. tokių įrodymų nepateikė, o savo reikalavimą grindė tik netiesioginiais įrodymais (savo paties raštais ir banko raštu), kurie nepatvirtina ir negali patvirtinti J. U. teiginių pagrįstumo; J. U. nurodo, kad ne servituto nustatymas, o iki servituto atlikti neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su J. U. patirtais tiesioginiais nuostoliais. Reikalavimas priteisti nuostolius, nesusijusius su servituto nustatymo, negali būti tenkinamas šioje civilinėje byloje; be to, J. U. nuostoliai patirti laikotarpiu nuo 2006-03-16 iki 2011-09-30, tuo tarpu J. U. reikalavimas priteisti nuostolius pateiktas tik 2018-01-15 prašyme dėl kompensacijos už servitutą nustatymo, t. y. akivaizdžiai praleidus sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos priteisimo;

18718.7.

188Apeliacinio skundo argumentas, kad neva UAB „Vilniaus vandenys“ nesielgė atidžiai ir rūpestingai išduodant technines sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ inžinerinius tinklus naudojo pažeisdamas CK 4.103 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau UAB „Vilniaus vandenys“ iš neteisėtų veiksmų gautos naudos priteisimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis argumentas vertintinas itin kritiškai, kadangi, kaip mini patys apeliantai, UAB „Vilniaus vandenys“ iš neteisėtų veiksmų gautos naudos priteisimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis Apeliantų argumentas jau buvo įvertintas kitoje administracinėje byloje Nr. el-1211-535/2018, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-13 sprendime nenustatė UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų ir J. U. skundą atmetė kaip nepagrįstą;

18918.8.

190Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nepriteisė procesinių palūkanų, nepagrįstas. Apeliantų prašymas dėl kompensacijos už servitutą nustatymo pateiktas tik 2018-01-15. Procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos pradžios, kai reikalavimai pateikti tik 2018-01-15, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl negali būti tenkinamas. Be to, prievolės terminas negali būti laikomas praleistu, kai ta prievolė yra neįsiteisėjusi (nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo priteisti kompensaciją už servitutą).

19119.

192Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Atsiliepime iš esmės remiamasis aplinkybėmis ir argumentais, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, todėl teismas jų nekartoja.

193Teismas

konstatuoja:

194IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

195Dėl bylos nagrinėjimo ribų

19620.

197Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19821.

199Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl atlyginimo priteisimo už servituto nustatymą.

20022.

201Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nutarė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys iš esmės pakartojo ir palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

202Dėl atlyginimo už servitutą nustatymo kriterijų taikymo teismų praktikoje

20323.

204Šioje nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-10-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, konstatavo, jog ginčą sprendę teismai tinkamai kvalifikavo bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl servituto nustatymo. Tačiau kasacinis teismas grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti servituto atlygintinumo dydžio nustatymo klausimą, tam, kad būtų nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės, aktualios vertinant kompensacijos dydžiui reikšmingų kriterijų turinį. Išaiškino, jog spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes. Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, kokia apimtimi bus suvaržomas kasatorių turtas – atsižvelgti į tai, kokiai sklypo daliai nustatomas servitutas, įvertinti, kad jis neterminuotas, jo turinys platus, suvaržo kasatorių nuosavybės teisę naudotis sklypo dalimi pagal paskirtį. Individualizuojant kompensacijos dėl nustatyto servituto dydį atsižvelgtina į tai, kad nustatytas servitutas lemia kasatorių žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis. Kompensacijos dydžiui aktuali ir ta aplinkybė, kad statiniai (inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos) kasatorių žemės sklypo dalyje statomi ir įvairūs ginčai dėl jų tęsiasi jau kelerius metus, visą šį laiką kasatorių teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieškovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas kasatorių sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, todėl už tokį naudojimą kasatoriams turi būti deramai kompensuojama. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

20524.

206Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl žemės sklypui nustatyto servituto dydį, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Jeigu asmenys, siekdami gauti pelno, imasi įgyvendinti investicinį projektą, pavyzdžiui, keičia žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo paskirtį, padalija jį į mažesnius sklypus pardavimui, tai tokia komercinė veikla pasižymi rizika. Ją gali sudaryti tai, kad, dar neįgyvendinus siekiamų tikslų, bus pakeisti teritorijų planavimo sprendiniai ir galimybės plėtoti numatytą veiklą pasikeis. Kol valstybės institucijos nėra davusios leidimų keisti žemės naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypą, jį padalijant, negalima teigti, kad sklypo savininkai (kasatoriai) turėjo teisėtą lūkestį šiuos veiksmus atlikti, o netekus tokios galimybės – kad turi teisę į negautų pajamų iš planuotos investicijos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 24 punktas). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes servituto nustatymo metu žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio, todėl kompensacija nustatyta atsižvelgiant į šią paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695/2016 40 punktas).

20725.

208Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Konkrečius nuostolius turi įrodyti tarnaujančiojo daikto savininkas (CPK 178 straipsnis), tačiau jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-219/2017).

20926.

210Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Atsižvelgiama į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2017-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017, 42 punktas; 2017-05-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 31 punktas; 2019-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 30 punktas).

21127.

212Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimų, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2017-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017, 34 punktas).

21328.

214Nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 24, 25 punktai; 2018-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695/2018, 39, 40 punktai).

21529.

216Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė, nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-313/2015).

21730.

218Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, yra žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, rinkos kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2017-05-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 35 punktas; 2019-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 35 punktas).

21931.

220Taip pat vertinami dėl servituto nustatymo sumažėjęs be suvaržymų likęs žemės sklypo dydis ir vertė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

22132.

222Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas, įrodinėjamas buvusios iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2019/2017, 38 punktas).

22333.

224Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti, teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagrindas mokėti nuostolių dėl servituto nustatymo kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi praradimas, nepatogumų dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017, 36 punktas).

225Dėl atsakovams priteistinos kompensacijos už jų žemės sklypuose nustatytus servitutus dydžio

22634.

227Nagrinėjamu atveju grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, spręstinas klausimas dėl teisingo atlyginimo už servituto nustatymą, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus bei kasacinio teismo praktikoje nurodytus kompensacijos už servituto nustatymą kriterijus (žr., 23 – 33 punktus). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nagrinėjamoje byloje nespręstinas nuostolių atlyginimo klausimas dėl valstybės, savivaldybės institucijų ar privačių asmenų tariamai neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo. Tačiau tai neužkerta kelio apeliantams, esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl valstybės, savivaldybės institucijų ar privačių asmenų tariamai neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo, įrodinėjant būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245 – 6.249 straipsniai ir kt.) bei pateikiant ieškinį, atitinkantį CPK reikalavimus. Nesutiktina su apeliantų argumentais, jog kasacinis teismas grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje taip pat turėtų būti sprendžiamas nuostolių dėl valstybės, savivaldybės institucijų ar privačių asmenų tariamai neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo. Priešingai, kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė nustatyti servituto atlygintinumo dydžio klausimą, įvertinant faktinės bylos aplinkybės, aktualias kompensacijos dydžiui.

22835.

229Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog apeliantų J. U. ir D. D.-U. 2018-01-15 prašymas (9 t., b. l. 2-20), pateiktas atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-18 nutartyje pateiktą siūlymą – pateikti procesinį dokumentą, kuriame būtų nurodyta reikalaujamo atlyginimo už servitutą suma ir argumentai atlyginimo už servitutą dydžiui pagrįsti (8 t., b. l. 211-212), nevertintinas kaip priešieškinys, o vertintinas kaip rašytiniai paaiškinimai dėl pageidaujamo gauti kompensacijos dydžio. Apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu apeliantai taip pat nurodė, jog 2018-01-15 pateiktu prašymu nesiekė pateikti priešieškinio, o pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie, jų įsitikinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-10-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, pateiktus išaiškinimus pagrindžia teisingą kompensacijos dydį.

23036.

231Taigi, šioje byloje nevertintinos 2018-01-15 prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su nuostolių, tariamai patirtų dėl neteisėtų valstybės, savivaldybės institucijų ar privačių asmenų atlyginimo, o spręstinas klausimas dėl teisingo atlyginimo už servituto nustatymą. Atsižvelgiant į tai, šalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentai, kiek tai susiję su ieškinio senaties termino praleidimu reiškiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

23237.

233Tiek atsakovų 2018-01-15 prašyme (9 t., b. l. 1-20), tiek apeliantų J. U., S. P. ir D. D. – U. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie UAB „Gabijos investicijos“ sudarytus sandorius parduodant nekilnojamąjį turtą, UAB „Gabijos investicijos“ gautą naudą vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų, administracinių pastatų statybas, parduodant butus ir patalpas, šiuo atveju nesietinos su kompensacijos nustatymu, juo labiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nespręstinas klausimas dėl valstybės, savivaldybės ar privačių juridinių asmenų tariamai neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo. Pažymėtina tai, kad kompensacijos paskirtis yra įvertinti pinigais faktinius tarnaujančiojo daikto savininko praradimus, susijusius su nuosavybės teisės suvaržymu ir dėl to atsiradusius nepatogumus, tačiau nespręstinas klausimas dėl kitos šalies gautos naudos, nustačius servitutą, priteisimo.

23438.

235Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“, atsižvelgdami į kasacinio teismo išaiškinimus (žr., 23 punktą) ir nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodė, jog objektyviausiu kriterijumi, nustatant kompensacijos dydį, yra atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis. Nurodė, jog teismo ekspertė I. K. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1K-7/2018 pateikė išvadą, jog ginčo žemės sklypo dalies, kuriai buvo nustatytas servitutas, rinkos vertė 2013-11-13 dienai buvo 6 000,00 Eur. Sutiktina su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl servituto nustatymo ieškovams priteistinos kompensacijos, atlygio, kuris būtų mokamas paėmus turtą visuomenės poreikiams, dydis yra reikšmingas kriterijus kompensacijos dydžiui nustatyti, tačiau pastarasis kriterijus yra nevienintelis. Siekdamas nustatyti kiek įmanoma teisingą kompensaciją už ieškovų žemės sklypų suvaržymą servitutais, nemažiau reikšmingi ir kiti kriterijai, kuriuos nurodė kasacinis teismas grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo bei kitų teismų praktikoje suformuluotų kriterijų visuma (žr., 23-33 punktus).

23639.

237Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismo ekspertės I. K. išvada Nr. 1K-7/2018, tačiau, nustatydamas kompensacijos dydį, iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir motyvais: skelbimų portale skelbiamomis daugiabučių namų ar komercinės paskirties parduodamų žemės sklypų vieno aro kainas; 10 metų trunkantį procesą, taip pat infliaciją, vargu ar galima būtų iš atsakovų 3,75 aro žemės sklypą išpirkti visuomenės poreikiams už 6 000,00 Eur sumą; atsakovų žemės sklypas nors ir žemės ūkio paskirties, tačiau nėra jokių prielaidų, jog jame galėtų būti vykdoma žemės ūkio veikla; kompensacijos už servitutą atlyginimo dydis, toks, kokį nustatė teismo ekspertė, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų; ginčai dėl servituto nustatymo, inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų ginčo sklype tiesimo ilgą laiką tęsėsi ne tik dėl institucijų ar kitų asmenų, bet ir dėl pačių atsakovų veiksmų; ribojimo padalinti žemės sklypą, perleisti žemės sklypą tretiesiems asmenims, nebuvimas galimybės gauti statybos leidimą negali būti atsakingos nei buvusi ieškovė UAB „Gabijos investicijos“, nei jos procesinių teisių perėmėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija; nėra aišku, ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nutraukimas turėjo teigiamą įtaką atsakovų interesams, ar priešingai; mažai tikėtina, kad J. U. ir S. P. nesužinojo apie šį sutikimą po jo pasirašymo; J. U. dar žemės sklypo įsigijimo metu turėjo būti žinoma apie galimus apribojimus, numatytus Detaliajame plane servitutus ir atsakovas turėjo tinkamai įvertinti statybų vystymo įsigyjamame žemės sklype galimybes, t. y. ar lūkesčiai turi realų pagrindą.

23840.

239Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės bei nustatytas kompensacijos dydis, remiantis skelbimų portaluose parduodamomis žemės sklypų kainomis, kurios nebuvo tirtos ir vertintos teismo posėdžio, objektyviai neįrodo nustatyto kompensacijos dydžio pagrįstumo dėl žemiau nurodytų argumentų.

24041.

241Byloje nustatyta, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-09 nutartį, paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, rinkos vertę servituto nustatymo dienai (2013-11-13). Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1K-7/2018 pateikta eksperto išvada, kad Žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas (375 kv. m. iš 16 600 kv. m.), rinkos vertė servituto nustatymo dienai (2013-11-13) buvo 6 000,00 Eur (9 t., b. l. 129). Objektyvių duomenų, kurie paneigtų ekspertizės išvadą, pirmosios instancijos teismas nenustatė, o ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo ekspertės pateiktos išvados pagrįstumu ir teisingumu. Priešingai, žemės sklypo dalies rinkos vertė pagrįstai nustatyta servituto nustatymo datai – 2013-11-13 (2013-11-13 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2013-11-13 nutarties, priimta civilinėje byloje 2A-1168-603/2013); įvertinta žemės sklypo paskirtis; restrospektyvinis vertinimas 2013-11-13 atliktas naudojant lyginamąjį metodą; atsižvelgta į Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto konjunktūrą, kainų lygius bei dinamiką vertinimo metu ir liginamųjų objektų pirkimo – paradavimo metu.

24242.

243Kaip jau minėta (žr., 38 punktą), sprendžiant dėl servituto nustatymo ieškovams priteistinos kompensacijos, atlygio, kuris būtų mokamas paėmus turtą visuomenės poreikiams, dydis vertintinas kaip vienas iš kriterijų kompensacijos dydžiui šiuo konkrečiu atveju nustatyti. Teismas, siekdamas nustatyti kiek įmanoma teisingą kompensaciją už ieškovų žemės sklypų suvaržymą servitutais, analizuos pirmiau aptartų ir šiuo konkrečiu atveju reikšmingų kriterijų visumą.

24443.

245Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog servitutas nustatytas tik 375 kv. m. iš 16 600 kv. m. žemės sklypo daliai, kas sudaro 2,26 proc. viso žemės sklypo; servitutas nustatytas pačiame Žemės sklypo kampe (vakarinėje dalyje), o ne Žemės sklypo viduryje; žemės sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas, yra žemės ūkio paskirties, joje nėra galima gyvenamųjų ar administracinių pastatų statyba. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kol valstybės institucijos nėra davusios leidimų keisti žemės naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypą, jį padalijant, negalima teigti, kad sklypo savininkai (kasatoriai) turėjo teisėtą lūkestį šiuos veiksmus atlikti, o netekus tokios galimybės – kad turi teisę į negautų pajamų iš planuotos investicijos atlyginimą (žr., 24 punktą); servituto nustatymas tarnaujančiojo daikto savininkams nėra siurprizinis. Kasacinis teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje teisės taikymo aspektu nekeliamas klausimas dėl būtinumo tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas kasatorių žemės sklypo dalyje. Tokį būtinumą patvirtina teismų nustatytos aplinkybės – ieškovo prašomas nustatyti servitutas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, šis dokumentas šalių neginčytas, buvę žemės sklypo savininkai savo parašais patvirtino sutikimą su Detaliojo plano sprendiniais, taigi jiems buvo žinoma apie ketinimus suvaržyti turimą sklypą (žr., 23 punktą); J. U., D. D. – U. ir S. P. priklauso tik dalis žemės sklypo (36,74 proc.). Aptartų kriterijų visuma įrodo, jog nebuvo objektyvaus pagrindo iš esmės nukrypti nuo teismo eksperto nustatytos žemės sklypo rinkos kainos bei vadovautis skelbimų portaluose esančiomis kitos paskirties žemės sklypų kainomis, kurios nurodytos jų pardavimo, o ne servituto nustatyto dieną, taip pat tai, jog likusi žemės sklypo dalis gali būti naudojama ir nėra apribota, servituto apribojimai yra minimalūs.

24644.

247Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo nesiremti teismo eksperto nustatyta žemės sklypo verte, kuri galėtų būti mokama, jeigu ginčo žemės sklypas būtų paimamas visuomenės poreikiams bei spręsti, jog toks kompensacijos dydis yra akivaizdžiai neteisingas, juo labiau, remtis skelbimų portaluose siūlomomis žemės sklypų, kurių paskirtis skiriasi nuo ginčo sklypo dalies paskirties, pardavimo kainomis. Sutiktina su apeliantų Vilniaus miesto savivaldybės ir trečio asmens UAB „Vilniaus vandenys“ argumentais, jog skelbimų portale esantys duomenys nėra objektyvūs, kadangi jie parodo pardavėjų siekiamą gauti kainą už žemės sklypą, o ne realią žemės sklypų rinkos vertę. Realios žemės sklypo rinkos vertės nustatymui yra reikalingos specialios žinios, būtent šiam tikslui buvo paskirta teismo ekspertizė, o objektyvių duomenų, kurie paneigtų teismo ekspertizės išvadą, atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

24845.

249Apeliantė UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė, jog 6 000,00 Eur kompensacija priteistina visiems žemės sklypo savininkams kartu. J. U., D. D. – U. ir S. P. priklauso tik dalis žemės sklypo (36,74 proc.), todėl maksimali šiems asmenims priteistina kompensacija, paskaičiuota proporcingai nuo 6 000,00 Eur pagal jų turimas Žemės sklypo dalies, sudaro: J. U., kuriam priklauso 514/10000 dalių ginčo sklypo, – 308,40 Eur; D. D. – Užusienienei, kuriai priklauso 1507/10000 dalys ginčo sklypo, – 904,20 Eur; S. P., kuriai priklauso 1653/10000 dalys ginčo sklypo, – 991,80 Eur.

25046.

251Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pakeisti teismo sprendimo ir nustatyti, jog atsakovui J. U. nuosavybės teise valdančiam 514/10000 dalių žemės sklypo, esančio adresu ( - ), trečiajam asmeniui D. D. – Užusienienei nuosavybės teise valdančiai 1507/10000 dalių žemės sklypo, esančio adresu ( - ), bendrai sutuoktiniams J. U. ir D. D. – U. iš viso priklauso 2021/10000 dalių minėto žemės sklypo, priteistina kompensacijos suma 3 300,49 Eur, S. P., nuosavybės teise valdančiai 1653/10000 dalių žemės sklypo, esančio adresu ( - ) priteistina kompensacijos suma – 2 699,51 Eur, bendrai minėtiems asmenims 6 000,00 Eur.

25247.

253Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantės UAB „Vilniaus vandenys“ nurodytai aplinkybei, jog J. U., D. D. – U. ir S. P. priklauso tik dalis žemės sklypo (36,74 proc.), todėl maksimali šiems asmenims priteistina kompensacija turėtų būti paskaičiuota proporcingai nuo 6 000,00 Eur pagal jų turimas žemės sklypo dalis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta ir į aplinkybes, lemiančias didesnes, negu servitutais suvaržytų žemės sklypų dalių rinkos vertė, kompensaciją. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikšmingų aplinkybių, nustatant kompensacijos dydį, nurodė, jog atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų, nustatant kompensacijos dydį. Kompensacijos dydžiui aktuali ir ta aplinkybė, kad statiniai (inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos) kasatorių žemės sklypo dalyje statomi ir įvairūs ginčai dėl jų tęsiasi jau kelerius metus, visą šį laiką kasatorių teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieškovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas kasatorių sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties.

25448.

255Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teisminiai ginčai dėl servitutų nustatymo atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir atlyginimo už servitutus vyksta nuo 2010 metų, atsakovų teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieškovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas atsakovų sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, atsakovai ilgą laiką patyrė nepatogumus, rūpesčius, sprendžiant klausimus, susijusius su jų žemės sklypuose nustatytais servitutais, taip pat aplinkybes, individualizuojančias servituto vietą, sklypo paskirtį, jo dalį, bei tai, kad ieškovas iš esmės sutinka su 6000,00 Eur kompensacijos dydžiu, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju 6000,00 Eur kompensacijos dydis atitiktų šalių interesų pusiausvyra, objektyvumo, protingumo bei teisingumo reikalavimus. Todėl nors J. U., D. D. – Užusienienei ir S. P. priklauso tik dalis žemės sklypo (36,74 proc.), ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, nustatytina, kad atsakovui J. U. nuosavybės teise valdančiam 514/10000 dalių žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), trečiajam asmeniui D. D. – U.nuosavybės teise valdančiai 1507/10000 dalių žemės sklypo, esančio adresu ( - ), bendrai sutuoktiniams J. U. ir D. D. – U. iš viso priklauso 2021/10000 dalių minėto žemės sklypo, priteistina kompensacijos suma 3 300,49 Eur, S. P., nuosavybės teise valdančiai 1653/10000 dalių žemės sklypo, esančio adresu ( - ) priteistina kompensacijos suma – 2 699,51 Eur.

256Dėl apeliantų J. U., D. D. – U. ir S. P. prašymo priteisti procesines palūkanas

25749.

258CK įtvirtinta nuostata, kad įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos tik tuomet, kai praleidžiamas piniginės prievolės vykdymo terminas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) – šioje teisės normoje reglamentuojamos procesinės palūkanos, jos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms, t. y. atlieka dėl prievolės neįvykdymo patirtų nuostolių kompensuojamąją funkciją. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2017-07-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2017, 28, 29 punktus; 2019-04-30 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 21 punktą). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015-12-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019-04-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą).

25950.

260Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog iki ginčo išnagrinėjimo ieškovas neturėjo prievolės mokėti atlyginimą/kompensaciją už servitutą, iš esmės nurodė, jog jau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-08-20 sprendime konstatuota, jog prievolė atlyginti už servitutą egzistuoja, be to, kasacinis teismas, grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog servitutas atlygintinis. Atsižvelgiant į tai, apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias skolininko pareigą mokėti palūkanas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

26151.

262Nagrinėjamu atveju teismo procesas pagal ieškovo reikalavimus dėl servituto ir kompensacijos dydžio nustatymo, o ne dėl priteisimo įvykdyti realiai egzistuojančią prievolę. Iki kreipimosi į teismą dėl servituto nustatymo nebuvo vykdytinos piniginės prievolės, kadangi ji pripažinta tik teismui nustačius servitutą ir jo kompensavimo dydį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų nurodyta aplinkybe, jog kasacinis teismas, grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo, pasisakė dėl atlygintinio servituto taikymo, tačiau prievolė mokėti kompensaciją už nustatytą servitutą atsiras tik priimto teismo sprendimo pagrindu. Atitinkamai dėl tokio nagrinėto civilinėje byloje reikalavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti procesines palūkanas.

26352.

264Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad teisė reikalauti procesinių palūkanų suteikta ieškovui, pareiškusiam materialius reikalavimus, tačiau ne atsakovams, o tai sudaro papildomą pagrindą netenkinti prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, kad bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

26553.

266Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovų (apeliantų) nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

267Dėl procesinės bylos baigties

26854.

269Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos kompensacijos už atsakovams nustatytus servitutus, dydį, netinkamai taikė kompensacijos dydžiui nustatyti reikšmingus ir teismų praktikos suformuluotus kriterijus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas, atsakovams bei trečiajam asmeniui priteisiant 6000,00 Eur kompensacijos dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27055.

271Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

272Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo

27356.

274CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atmetus atsakovų ir trečio asmens apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

27557.

276Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje.

27758.

278Apeliacinis skundu UAB „Vilniaus vandenys“ prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš ieškovo atsakovų naudai 2204,40 Eur (308,40 + 904,20 + 991,80) (10 t., b. l. 78). Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovo apeliacinį skundą, priteisė 6000,00 Eur. Taigi apeliacinio skundo atmestų reikalavimų dalis sudaro 63 proc., tenkintų – 37 proc.

27959.

280Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1091,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis (10 t., b. l. 89) bei 1016,40 Eur išlaidos, advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti iš apeliantų J. U., D. D. – U. ir S. P.. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečio asmens teiktų procesinių dokumentų turinį (apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinius skundus) bei tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, konstatuoja, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliantų J. U., D. D. – U. ir S. P. apeliacinį skundą, iš apeliantų UAB „Vilniaus vandenys“ naudai lygiomis dalimis priteistina proporcingai atmestų reikalavimų daliai 687,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 229,19 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28160.

282Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį, susidariusios procesinės situacijos išskirtinumą, teisingai išsprendė valstybės patirtų procesinių dokumentų siutimo paskirstymo klausimą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

28361.

284Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 10,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apeliantų J. U., D. D. – U. ir S. P. skundą, iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina po 3,34 Eur (CPK 96 straipsnis).

285Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

286Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti, trečio asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o atsakovų J. U., S. P. ir trečio asmens D. D. – U. apeliacinį skundą atmesti.

287Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybė administracijos 12 000,00 Eur kompensaciją už servitutą J. U. ir trečiojo asmens D. D. – U. naudai ir 6 000 Eur kompensaciją už servitutą S. P. naudai, pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

288„Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybė administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, J. U., asmens kodas ( - ) ir D. D. – U., asmens kodas ( - ) 3 300,49 Eur kompensaciją už jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą.

289Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybė administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, S. P., asmens kodas ( - ) 2 699,51 Eur kompensaciją už jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą.

290Priteisti lygiomis dalimis iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, J. U., asmens kodas ( - ) trečiojo asmens D. D. – U., asmens kodas ( - ) ir S. P., asmens kodas, ( - ) valstybės naudai 123,07 Eur (po 30,76 Eur iš kiekvieno) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).“.

291Priteisti iš J. U., asmens kodas ( - ) D. D. – U., asmens kodas ( - ) ir S. P., asmens kodas ( - ) trečio asmens UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, naudai lygiomis dalimis 687,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 229,19 Eur, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

292Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 7. 2.... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013-11-13 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės... 9. 3.... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014-10-07... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-16 nutartimi buvusią ieškovę... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-20 sprendimu ieškinį tenkino iš... 16. 5.1.... 17. Grąžindamas nagrinėti bylą dalyje dėl atlyginimo už servitutą dydžio... 18. 5.2.... 19. Atsakovas J. U., siekdamas atlyginimo už servituto nustatymą, nurodė visą... 20. 5.3.... 21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžia tik atlyginimo dydžio... 22. 5.4.... 23. Sprendžiant atlyginimo už servitutą klausimą šioje byloje yra reikšminga... 24. 5.5.... 25. J. U. nuo paaiškėjimo, jog servitutiniame žemės sklype ar šalia jo bus... 26. 5.6.... 27. J. U. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nuo 2006 m. yra suvaržytos jo ir... 28. 5.7.... 29. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai 2004 m. iš A. Z. ir T. Z. įsigijo žemės... 30. 5.8.... 31. 2018-10-25 į bylą atsakovai pateikė J. P., ir UAB „Atstata“ direktoriaus... 32. 5.9.... 33. Atkreipė dėmesį, kad byloje nesprendžiamas ginčas dėl žalos/nuostolių,... 34. 5.10.... 35. Atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas tik atlyginimo už servitutą... 36. 5.11.... 37. UAB „Gabijos investicijos“ yra likviduotos ir, kaip nustatyta, ginčo... 38. 5.12.... 39. UAB „Gabijos investicijos“ iš pradžių mėgino gražiuoju susitarti su... 40. 5.13.... 41. Visgi, teismas pažymėjo, kad ilgo proceso eigoje buvo nustatytas UAB... 42. 5.14.... 43. J. U., reikalaudamas priteisti 130 358,00 Eur patirtų tiesioginių nuostolių,... 44. 5.15.... 45. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymu byloje buvo atlikta... 46. 5.16.... 47. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis indeksuota viso atsakovams... 48. 5.17.... 49. Teismas pažymi, kad atsakovai kritiškai vertino ekspertės I. K. išvadą,... 50. 5.18.... 51. Pažymėjo, kad atsakovų servitutiniame sklype įrengus inžinerinius tinklus... 52. 5.19.... 53. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad už priteisiamą kompensaciją dėl... 54. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 55. 6.... 56. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo... 57. 7.... 58. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:... 59. 7.1.... 60. Ieškovo įsitikinimu, pateikti įrodymai, paaiškinimai ir faktinės... 61. 7.2.... 62. Teismas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, neatsižvelgė į ekspertizės... 63. 7.3.... 64. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-10-07 nutartyje Nr. 3K-3-339/2014... 65. 7.4.... 66. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartyje Nr. 3K-... 67. 7.5.... 68. Teismas be jokio teisinio pagrindo vertino, jog „labiau tikėtina“, kad... 69. 7.6.... 70. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į anksčiau nurodytas... 71. 7.7.... 72. Nors pats pirmos instancijos teismas nustatė, kad pagal Vilniaus apygardos... 73. 7.8.... 74. Teismo pasirinktas kompensacijos nustatymo momentas t. y. skelbimų portale... 75. 8.... 76. Atsakovai J. U., S. P. ir trečiasis asmuo D. D.-U. apeliaciniu skundu prašė... 77. 9.... 78. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:... 79. 9.1.... 80. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir... 81. 9.2.... 82. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovai... 83. 9.3.... 84. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodydamas, kad teismas sprendžia tik... 85. 9.4.... 86. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino, aplinkybių,... 87. 9.5.... 88. Pats Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad... 89. 9.6.... 90. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovai 2018-01-15 prašyme nurodė, kad UAB... 91. 9.7.... 92. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. U. dar... 93. 9.8.... 94. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino, kad... 95. 9.9.... 96. Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė ir nevertino byloje esančio... 97. 9.10.... 98. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių... 99. 9.11.... 100. Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė ir nevertino byloje esančių... 101. 9.12.... 102. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino svarbių aplinkybių,... 103. 9.13.... 104. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino... 105. 9.14.... 106. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad J. U., reikalaudamas priteisti... 107. 9.15.... 108. Vilniaus miesto apylinkės teismas, padarė nepagrįstas išvadas, nors... 109. 9.16.... 110. Dėl kitų, 2018-01-15 prašyme nenurodytų, J. U. patirtų tiesioginių... 111. 9.17.... 112. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad J. U.... 113. 9.18.... 114. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, kad UAB „Gabijos... 115. 9.19.... 116. Vilniaus apskrities viršininko administracijai toleruojant UAB „Gabijos... 117. 9.20.... 118. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovų pateiktų įrodymų apie UAB... 119. 9.21.... 120. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovai J. U.,... 121. 9.22.... 122. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino... 123. 9.23.... 124. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino ir netenkino, tik... 125. 9.24.... 126. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė abiejų daiktų savininkų... 127. 9.25.... 128. Neįvertintos svarbios aplinkybės, kurios galėjo lemti Vilniaus miesto... 129. 9.26.... 130. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė svarbias aplinkybes, kad pačios... 131. 9.27.... 132. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagristai nevertino, kad UAB „Gabijos... 133. 9.28.... 134. Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertinęs ir netyręs atsakovų... 135. 9.29.... 136. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė... 137. 9.30.... 138. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-18 nutartimi nustatė atsakovams J.... 139. 9.31.... 140. Teismas nepagrįstai nepriteisė penkių procentų dydžio metinių palūkanų... 141. 10.... 142. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB... 143. 11.... 144. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:... 145. 11.1.... 146. Šios bylos nagrinėjimo ribas nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 147. 11.2.... 148. Apelianto nuomone, objektyviausias servituto atlyginimo nustatymo būdas yra... 149. 11.3.... 150. Byloje buvo tik vienas įrodymas, patvirtinantis ginčo žemės sklypo 375 kv.... 151. 11.4.... 152. UAB „Vilniaus vandenys“ nuomone, maksimali kompensacija už servituto... 153. 11.5.... 154. Ginčai dėl servituto nustatymo, inžinerinių tinklų ir susisiekimo... 155. 11.6.... 156. Skundžiamame sprendime nustatant kompensacijos už servitutą dydį... 157. 11.7.... 158. Duomenų apie svetainėje www.aruodas.lt esančias kainas byloje nebuvo, šie... 159. 11.8.... 160. Ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės... 161. 12.... 162. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 163. 13.... 164. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 165. 14.... 166. Atsakovai J. U., S. P. ir trečiasis asmuo D. D. – U. pateikė atsiliepimą... 167. 15.... 168. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, –... 169. 16.... 170. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Valstybinė... 171. 17.... 172. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB... 173. 18.... 174. Trečio asmens atsiliepimo į atsakovo apeliacinius skundus argumentai,... 175. 18.1.... 176. Apeliantai nepaneigė pagrįstų ir teisėtų skundžiamo sprendimo motyvų:... 177. 18.2.... 178. Apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Gabijos investicijos“ gauta nauda... 179. 18.3.... 180. Apeliantų 2018-01-15 prašymas nustatyti kompensaciją už servitutą yra... 181. 18.4.... 182. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog dėl neteisėtų... 183. 18.5.... 184. Apeliantai nepagrįstai nurodė, kad J. U. 2006-06-09 pareiškimas įrodo, kad... 185. 18.6.... 186. Argumentai, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė... 187. 18.7.... 188. Apeliacinio skundo argumentas, kad neva UAB „Vilniaus vandenys“ nesielgė... 189. 18.8.... 190. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nepriteisė procesinių... 191. 19.... 192. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB... 193. Teismas... 194. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 195. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 196. 20.... 197. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 198. 21.... 199. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 200. 22.... 201. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės prašymą ir jame nurodytas... 202. Dėl atlyginimo už servitutą nustatymo kriterijų taikymo teismų praktikoje... 203. 23.... 204. Šioje nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-10-07... 205. 24.... 206. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog nustatant kompensacijos ar... 207. 25.... 208. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad... 209. 26.... 210. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį,... 211. 27.... 212. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių... 213. 28.... 214. Nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui... 215. 29.... 216. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo... 217. 30.... 218. Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį,... 219. 31.... 220. Taip pat vertinami dėl servituto nustatymo sumažėjęs be suvaržymų likęs... 221. 32.... 222. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas,... 223. 33.... 224. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178... 225. Dėl atsakovams priteistinos kompensacijos už jų žemės sklypuose nustatytus... 226. 34.... 227. Nagrinėjamu atveju grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui,... 228. 35.... 229. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams,... 230. 36.... 231. Taigi, šioje byloje nevertintinos 2018-01-15 prašyme nurodytos aplinkybės,... 232. 37.... 233. Tiek atsakovų 2018-01-15 prašyme (9 t., b. l. 1-20), tiek apeliantų J. U.,... 234. 38.... 235. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB... 236. 39.... 237. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismo... 238. 40.... 239. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos... 240. 41.... 241. Byloje nustatyta, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-09... 242. 42.... 243. Kaip jau minėta (žr., 38 punktą), sprendžiant dėl servituto nustatymo... 244. 43.... 245. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog servitutas nustatytas tik 375 kv. m.... 246. 44.... 247. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos... 248. 45.... 249. Apeliantė UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė, jog 6 000,00 Eur kompensacija... 250. 46.... 251. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pakeisti teismo... 252. 47.... 253. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantės UAB „Vilniaus vandenys“... 254. 48.... 255. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teisminiai ginčai dėl... 256. Dėl apeliantų J. U., D. D. – U. ir S. P. prašymo priteisti procesines... 257. 49.... 258. CK įtvirtinta nuostata, kad įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosios... 259. 50.... 260. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog iki... 261. 51.... 262. Nagrinėjamu atveju teismo procesas pagal ieškovo reikalavimus dėl servituto... 263. 52.... 264. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad teisė reikalauti procesinių palūkanų... 265. 53.... 266. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovų... 267. Dėl procesinės bylos baigties... 268. 54.... 269. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 270. 55.... 271. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio... 272. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo ... 273. 56.... 274. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro... 275. 57.... 276. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines... 277. 58.... 278. Apeliacinis skundu UAB „Vilniaus vandenys“ prašė pakeisti pirmosios... 279. 59.... 280. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB „Vilniaus... 281. 60.... 282. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį,... 283. 61.... 284. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 10,03 Eur... 285. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 286. Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 287. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimo dalį, kuria nuspręsta... 288. „Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybė administracijos, juridinio asmens... 289. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybė administracijos, juridinio asmens... 290. Priteisti lygiomis dalimis iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos,... 291. Priteisti iš J. U., asmens kodas ( - ) D. D. – U., asmens kodas ( - ) ir S.... 292. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....