Byla e3K-3-568-611/2016
Dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. B. , D. J. , J. M. , V. K. , R. K., R. M. , E. M. , G. P. , V. P. , R. S. , V. V. , J. K. , B. B. , Z. V. , E. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingrima“, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. M. dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už jo darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnis), (ne)pažeistą privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 6 straipsnio 7 punktas), proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, civilinės bylos privalomo sustabdymo pagrindų, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinę, prašė priteisti iš atsakovės: 1) G. B. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 579,24 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) D. J. 6139,94 Eur žalai atlyginti, 99,25 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 5734,48 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 3) J. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 579,24 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 4) V. K. 1390,18 Eur žalai atlyginti, 22,47 Eur palūkanų pagal įstatymą nuo 1390,18 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 5) R. K. 1158,48 Eur žalai atlyginti, 18,73 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 1158,48 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 6) R. M. 1158,48 Eur žalai atlyginti, 18,73 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 1158,48 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 7) E. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 579,24 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 8) G. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 579,24 Eur sumos, jas skaičiuojant UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 9) V. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 579,24 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 10) R. S. 3750,58 Eur žalai atlyginti, 34,64 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 3750,58 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 11) V. V. 2143,19 Eur žalai atlyginti, 34,64 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 2143,19 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 12) J. K. 869,73 Eur skolą už neįvykusią kelionę (prašė 1042,63 Eur, bet bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Ingrima“ jam grąžino dalį sumokėtos sumos – 172,90 Eur), 61,84 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 1042,63 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo dienos, kada ieškovas turėjo išvykti į įsigytą kelionę į Egiptą (2013 m. lapkričio 26 d.), iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 13) Z. V. 521,32 Eur skolą už neįvykusią kelionę, 30,92 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 521,32 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo dienos, kada ieškovė turėjo išvykti į įsigytą kelionę į Egiptą (2013 m. lapkričio 26 d.), iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 14) B. B. 868,86 Eur žalai atlyginti, 14,04 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 868,86 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė E. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5792,40 Eur turtinei žalai atlyginti, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Civilinė byla pagal šios ieškovės ieškinį Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi sujungta su civiline byla pagal ieškovų (žr. šios nutarties 2 punktą) ieškinį.
  4. Ieškovai nurodė, kad, norėdami su atsakove sudaryti turizmo paslaugų sutartis, kreipėsi į jos darbuotoją Raseinių mieste, trečiąjį asmenį A. M.. Nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. spalio 2 d. A. M., veikdama kaip atsakovės UAB „Ingrima“ atstovė, pažadėdama suteikti ieškovams turizmo paslaugas palankiomis jiems sąlygomis, priėmė ieškovų sumokėtus pinigus ir išrašė apskaitos dokumentus – pinigų priėmimo kvitus. Su ieškovais nebuvo sudarytos rašytinės turizmo paslaugų teikimo sutartys. 2014 m. spalio 3 d. ieškovai sužinojo, kad jų užsakytos kelionės nėra organizuojamos, atsakovės darbuotoja A. M. pasisavino iš ieškovų gautus pinigus, o atsakovė atsisakė organizuoti ieškovų apmokėtas keliones, taip pat atsisakė atlyginti ieškovų patirtą žalą.
  5. Trečiasis asmuo A. M. nuo 2006 m. kovo 14 d. iki 2015 m. sausio 14 d. pagal darbo sutartį Nr. 11 dirbo UAB „Ingrima“ vadybininke. Su ja 2006 m. kovo 15 d. sudaryta individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 9, tą pačią dieną A. M. pasirašytinai supažindinta su verslo organizatoriaus (kelionių-draudimo administratoriaus, vadybininko) pareiginiais nuostatais, įmonės darbo tvarkos taisyklėmis ir kitomis instrukcijomis. Atsakovės buveinė yra Jonavoje, tačiau ji turi filialus Ukmergėje ir Raseiniuose, kur ir dirbo trečiasis asmuo. A. M. iš darbo buvo atleista už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
  6. Išduoti pinigų priėmimo kvitai nebuvo įtraukti į pinigų priėmimo ir (arba) išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą (kvitai nebuvo atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai), šiuos kvitus be darbdavės žinios A. M. įsigijo kanceliarinių prekių prekybos įmonėje, pirmi šių kvitų egzemplioriai atsakovei nebuvo perduoti. A. M. ir anksčiau, priėmusi iš klientų pinigus, jiems išdavusi negaliojančius (suklastotus) kvitus, nurodydama jau kitas pinigų sumas (didesnes ar kartais mažesnes), užpildydavo kitus originalius kvitus (įtrauktus į atsakovės įmonės apskaitą) ir jų pagrindu parengdavo užsakymus ir turizmo paslaugų sutartis, pagal šių kvitų duomenis atitinkamas sumas įnešdavo į įmonės sąskaitą ir pateikdavo elektroniniu paštu informaciją atsakovei. Pagal sudarytas turizmo paslaugų sutartis klientai, taip pat ir dalis ieškovų sėkmingai išvykdavo į keliones.
  7. Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad asmuo, dėl kurio kaltės padaryta žala ieškovams, buvo atsakovės darbuotoja, lėšas iš ieškovų ji priėmė atlikdama darbines pareigas, darbo metu, būdama darbo vietoje, išduodamuose pinigų priėmimo kvituose nurodydavo atsakovės įmonės rekvizitus, todėl ieškovai prašo taikyti samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už jo darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą pagal CK 6.264 straipsnį.
  8. 2014 m. spalio 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1, 2 dalis. Įtarimai pareikšti A. M. . 2016 m. balandžio 27 d. Raseinių rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinius tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovams: 1) G. B. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 579,24 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 246,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) D. J. 6139,94 Eur žalai atlyginti, 99,25 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 6139,94 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 428,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 3) J. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 579,24 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 179,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 4) V. K. 1390,18 Eur žalai atlyginti, 22,47 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 1390,18 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 237,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 5) R. K. 1158,48 Eur žalai atlyginti, 18,73 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 1158,48 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 253,13 Eur bylinėjimosi išlaidas; 6) R. M. 1 158,48 Eur žalai atlyginti, 18,73 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 1 158,48 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 205,54 Eur bylinėjimosi išlaidas; 7) E. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 579,24 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 16,03 Eur bylinėjimosi išlaidas; 8) G. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 579,24 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 194,05 Eur bylinėjimosi išlaidas; 9) V. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 579,24 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 375,53 Eur bylinėjimosi išlaidas; 10) R. S. 868,86 Eur žalai atlyginti, 14,04 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 868,86 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 74,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį; 11) V. V. 1071,59 Eur žalai atlyginti, 17,32 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 1071,59 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 112,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį; 12) J. K. 348,42 Eur žalai atlyginti, 5,63 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 348,42 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 83,91 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį; 13) Z. V. 260,66 Eur žalai atlyginti, 4,21 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 260,66 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 9,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį; 14) B. B. 868,86 Eur žalai atlyginti, 14,04 Eur palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 proc. procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 868,86 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 216,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. 15) E. G. 5792,4 Eur turtinei žalai atlyginti, atmetė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei.
  2. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. M. dirbo atsakovės įmonėje vadybininke Raseiniuose, ji atliko grynųjų pinigų operacijas (priimdavo iš klientų pinigus už turistines keliones ir juos privalėdavo įnešti į įmonės sąskaitą banke, priimdama pinigus, privalėdavo išduoti klientams tai patvirtinančius finansinius dokumentus – kvitus, kurių apskaita buvo vykdoma įmonėje). Byloje nėra duomenų, kad priėmimo į darbą metu A. M. buvo supažindinta su pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklėmis, nors su ja ir buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. A. M. darbo vieta buvo 109 km atstumu nuo atsakovės buveinės vietos (Raseiniuose), ji dirbo viena, turėjo galimybę atlikti grynųjų pinigų operacijas, todėl tokio darbuotojo kontrolei turėjo būti taikomi didesnio atidumo ir kontrolės reikalavimai.
  3. Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo suvokti ir įvertinti, jog vienas darbuotojas, dirbdamas toli nuo įmonės buveinės vietos ir priimdamas pakankamai dideles grynųjų pinigų sumas, turėjo galimybę ir sąlygas piktnaudžiauti, atsakovė turėjo galimybę įgyvendinti tinkamą trečiojo asmens veiklos kontrolę apribodama grynųjų pinigų operacijas. Atsižvelgęs į tai, kad A. M., priimdama pinigus, veikė atsakovės vardu, savo darbo vietoje, darbo laiku, buvo įgijusi klientų pasitikėjimą, išduodamuose pinigų priėmimo kvituose ji nurodydavo atsakovės įmonės rekvizitus (ieškovams nekilo abejonių, kad pinigus jie moka ne jai asmeniškai, o atsakovei), teismas padarė išvadą, kad atsakovės padalinyje Raseiniuose buvo sudarytos sąlygos, jog įmonės darbuotojas, veikdamas įmonės vardu darbo metu, turėjo galimybę piktnaudžiauti surenkamomis lėšomis, t. y. darbdavio kontrolė nebuvo pakankama, o tai iš dalies lėmė žalos atsiradimą.
  4. Nusprendęs, kad atsakovė neįrodė, jog žalos atsiradimo metu A. M. nevykdė darbo funkcijų, teismas padarė išvadą, kad už žalą, atsiradusią dėl darbuotojo veiksmų, yra atsakingas darbdavys – atsakovė UAB „Ingrima“ (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovės darbuotojos neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė turtinę žalą, nes, sumokėję už būsimas turistines keliones, jie nurodytą dieną į jas neišvyko, su jais nebuvo sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutartys, todėl dėl A. M. veiksmų ieškovai prarado pinigus, t. y. patyrė tiesioginius nuostolius.
  5. Teismas nurodė, kad dalis ieškovų prašo priteisti jiems žalos atlyginimą remiantis pinigų priėmimo kvitais, kuriuose jie nėra nurodyti kaip mokėtojai. Nors pinigų priėmimo kvitus BUH Nr. 8119277, BUH Nr. 8119278 ir BUH Nr. 8119423 pasirašė ir galbūt pinigus A. M. perdavė R. S., tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad už kitus asmenis šis ieškovas pinigus mokėjo būtent iš savo asmeninių lėšų, t. y. asmenys, pinigų mokėjimo kvituose nurodyti kaip mokėtojai, nebuvo perdavę kvituose nurodytų pinigų sumų, skirtų sumokėti už keliones. Teismas laikė neįrodytomis aplinkybes, kad ieškovė V. V. pagal pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 8119241 iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 3700 Lt (1071,59 Eur) už kelionę į Turkiją 2014 m. spalio 12 d., nes kvite kaip mokėtoja yra nurodyta Ž. Č.. Teismas sprendė, kad ieškovo R. S. reikalavimo dalis dėl 2881,72 Eur, o V. V. reikalavimo dalis dėl 1071,6 Eur priteisimo yra nepagrįsti leistinais įrodymais, todėl atmestini.
  6. Teismas nustatė, kad ieškovai J. K. ir Z. V. 2013 m. liepos 5 d. sumokėjo A. M. 2700 Lt (781,97 Eur) avansą už būsimą kelionę, A. M. 2013 m. liepos 15 d. išrašė kitą pinigų priėmimo kvitą, kurio suma – 597 Lt, ir jį pateikė atsakovei, kad ši įtrauktų jį į apskaitą. Atsakovei 2015 m. rugsėjo 7 d. grąžinus ieškovui J. K. jos įskaitytą 172,9 Eur (597 Lt) sumą (kasos išlaidų orderis Nr. 278), teismas padarė išvadą, kad ieškovas J. K. patyrė 348,42 Eur turtinę žalą (521,32 Eur – 172,9 Eur = 348,42 Eur), o ieškovė Z. V. – 260,66 Eur. Ieškovų J. K. ir Z. V. reikalavimą priteisti likusią 2700 Lt (781,97 Eur) sumą, kurią, jų paaiškinimu, jie sumokėjo A. M. grynaisiais pinigais sutarties sudarymo dieną, laikė nepagrįstu, nes nepateikti šių pinigų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai.
  7. Teismas netenkino ieškovės E. G. reikalavimo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad ji nepateikė įrodymų, jog dėl trečiojo asmens veiksmų ji patyrė tam tikrus negatyvius padarinius, dėl neišvykimo į suplanuotas keliones žymiai pablogėjo jos sveikata.
  8. Ieškovų reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas nuo padalinio Raseiniuose veiklos sustabdymo momento (2014 m. spalio 9 d.), t. y. kai ieškovai sužinojo, kad į jie neišvyks į nurodytas keliones, teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu, sprendė, kad ieškovai J. K. ir Z. V. patyrė žalą, kai prarado galimybę pakartotinai išvykti į kelionę 2014 m. rudenį, todėl palūkanas jiems skaičiavo nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d.
  9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų R. S. , V. V. ir atsakovės UAB „Ingrima“ apeliacinius skundus, 2016 m. birželio 1 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis R. S. ir V. V. ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, pakeitė, juos tenkino visiškai: 1) priteisė iš atsakovės ieškovui R. S. iš viso 3750,58 Eur žalai atlyginti, 34,64 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 3750,58 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo atsakovės Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos), 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir 321,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) priteisė iš atsakovės ieškovei V. V. iš viso 2143,19 Eur žalai atlyginti, 34,64 Eur palūkanas pagal įstatymą nuo 2143,19 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo atsakovės Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos), 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir 225,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patikslino sprendimo dalį, kuria atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos: priteisė atsakovei iš ieškovės Z. V. 79,55 Eur, iš ieškovo J. K. 94,77 Eur ir iš ieškovės E. G. 39,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės ieškovams V. V. , R. S., G. B. , D. J. , V. K. , R. K. , R. Matijošienei, G. P., V. P. , J. K. , Z. V. , B. B. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimą.
  10. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovės apeliacinį skundą, nurodė, kad byloje padaryta pagrįsta išvada, jog žalą ieškovams atsakovės darbuotoja A. M. padarė atlikdama darbines funkcijas, neginčytinai nustatytos visos trečiojo asmens veiksmais ieškovams padarytos žalos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, šių neginčija ir atsakovė.
  11. Atsakovė neužtikrino finansų ir turto apskaitos kontrolės, tokiais savo veiksmais sudarydama galimybę savo darbuotojai piktnaudžiauti esama padėtimi. Konstatuota buvus nepakankamą darbuotojo kontrolę. Tai patvirtina tokių atsakovės veiksmų ir jos darbuotojos (trečiojo asmens), padariusios ieškovams žalos, veiksmų priežastinį ryšį ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu atsiradimą (CK 6.247 straipsnis).
  12. Iš bylos duomenų kolegija sprendė, kad ieškovai naudojosi atsakovės teikiamomis paslaugomis ankstesniais laikotarpiais, sumokėdavo pinigus avansu, gaudavo grynųjų pinigų priėmimo kvitus, o sutartys su jais buvo sudaromos likus savaitei arba kelioms dienoms iki kelionės pradžios, todėl sutiko su ieškovais, kad nepasitikėti atsakovės darbuotoja, jog sutartys su jais bus sudarytos vėliau, nebuvo pagrindo.
  13. Kolegija atsakovės teiginius, kad trečiasis asmuo realiai į bendrovės kasą įnešdavo tikrąją kelionės kainą, užfiksuotą sutartyje, o skirtumas buvo dengiamas bendrovės klientų, tarp jų ir ieškovų, sumokėtomis lėšomis, kurias trečiasis asmuo priimdavo iš ieškovų, nesudarydamas turizmo paslaugų teikimo sutarčių, šiems tokių sutarčių nereikalaujant, pripažino patvirtinančiais, jog jos (atsakovės) darbuotoja, iš ieškovų paimdama pinigus, nors ir elgėsi neteisėtai, bet veikė atsakovės interesais, pakluso įmonėje esančiai darbo tvarkai, t. y. į kasą įnešdavo tinkamą pinigų sumą tam tikroms kelionėms organizuoti, nepriklausomai nuo to, iš kokių pinigų tai buvo daroma (taip pat ir iš ieškovų, kaip nurodo pati atsakovė, pinigų).
  14. Kolegija nurodė, kad analogiškos, kaip ir nagrinėjamoje byloje, situacijos buvo nagrinėjamos ir iš darbdavio buvo priteistas jo darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2007, Nr. 3K-3-114/2011 ir kt., todėl atmetė atsakovės teiginius, jog kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose analogiškos situacijos, kai darbuotojas padarė žalą, kurią atlyginti teismo sprendimu buvo įpareigotas darbdavys, nerasta.
  15. Kolegija, pasisakydama dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų, sprendė, kad ieškovas R. S. už V. S. , V. S. , V. M. ir A. K. , o ieškovė V. V. už Ž. Č. sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, todėl jų skundą tenkino, padidindama jiems (ieškovams) priteistas sumas ir perskirstydama bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Ingrima“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinius atmesti, arba pakeisti skundžiamą nutartį – atsižvelgiant į ieškovų neatidumą ir nerūpestingumą, sumažinti priteistos žalos atlyginimo dydį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.264 straipsnio nuostatas. Atsakovė negali atsakyti pagal CK 6.264 straipsnį už savo darbuotojos A. M. , galimai nusikalstama veika padarytą žalą, nes darbdavės veiksmuose nėra visų būtinų netiesioginės civilinės atsakomybės sąlygų. Nėra priežastinio ryšio tarp darbdavės ir darbuotojos veiksmų, atsakovė A. M. kontroliavo pakankamai (pasitelkė nuotolinės kontrolės priemones (kiekvieną dieną matydavo veiklos rodiklius (sumas, sutartis), reguliariai (kas dvi savaites) tikrino filialo veiklą fiziškai), taigi reikalauti iš kasatorės neįmanomo yra neteisėta. Kontrolės pakankamumo faktas atitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013). Aplinkybė, kad A. M. su pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklėmis ar kitomis įmonės vidaus tvarkomis nebuvo pasirašytinai supažindinta, nėra susijusi su ieškovams padaryta žala. Ieškovai prarado lėšas ne dėl tam tikrų su pinigų įforminimu susijusių pažeidimų, o dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, kad darbuotoja, kad ir kiek būtų buvusi instruktuojama, vis tiek būtų dariusi nusikalstamas veikas, kadangi jos tikslas buvo savintis pinigus, ką ji ir darė. Apsisaugoti nuo darbuotojo veiksmų, kuriais slaptai įsigyjami kvitai, jie teikiami asmenims už įmonės nesiūlomas keliones, darbdavei buvo neįmanoma.
    2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas. Net ir hipotetiškai manydami, kad trečiasis asmuo buvo nepakankamai kontroliuojamas, teismai neteisingai taikė kaltės institutą. Šiuo atveju yra ne tik už žalą atsakingo asmens kaltė, bet ir galimai žalą patyrusio asmens kaltė, todėl taikytinas mišrios kaltės institutas. Ieškovai nebuvo sudarę imperatyviai reikalaujamos rašytinės sutarties ir pirko keliones už gerokai mažesnę nei rinkos ir oficialiai siūlomą kainą, pasirašė netikrą kvitą. Šios aplinkybės rodo didelį ieškovų neatsargumą (arba sąmoningą nesąžiningumą), nes jie nesidomėjo, kokias paslaugas parduoda įmonė, nekreipė dėmesio į rinkos neatitinkančias kainas, nekėlė šiuo aspektu jokių klausimų. Taigi ieškovų elgesys turi būti vertinamas pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį arba CK 6.253 straipsnio 5 dalį.
    3. Teismas, remdamasis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2007, Nr. 3K-3-114/2011, nepagrįstai laikė šias bylas analogiškomis nagrinėjamai situacijai. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007 buvo sprendžiamas klausimas dėl sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011 – vertinami darbuotojo veiksmai, sukėlę sveikatos sužalojimą. Minėtos bylos nėra precedentai nagrinėjamai bylai.
    4. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir specialiojo įstatymo (Turizmo įstatymo) 6 straipsnio 7 punkto nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškinys paliktinas nenegrinėtu, nes ieškovai kreipėsi į teismą nesilaikydami šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (ginčus dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba).
    5. Teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 3,4 dalių nuostatas. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-1009/2016 (žr. šios nutarties 7 punktą) nagrinėjami analogiški reikalavimai, t. y. ieškovai, pateikę civilinius ieškinius, pripažinti civiliniais ieškovais. Baudžiamojoje byloje nagrinėjamos ir įrodinėjamos kitos šiai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės, kurioms nustatyti ir įrodyti civilinio proceso priemonių nepakanka. Todėl teismas negali vertinti darbuotojos veiksmų, nuo kurių apsisaugoti neįmanoma, o tai eliminuoja darbdavės atsakomybę nesant priežastinio ryšio, t. y. baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Šios aplinkybės patvirtina, kad ši byla negali būti tinkamai išnagrinėta iki kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla.
  2. Ieškovai G. B., D. J., J. M., V. K., R. K., R. M., E. M., G. P., V. P., R. S., V. V., E. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovų naudai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Dėl atsiradusios žalos kalta būtent atsakovė, kuri pažeidė savo pareigą kontroliuoti darbuotoją ir elgėsi neatidžiai bei nerūpestingai, nes: A. M. patvirtino, kad jau nuo 2009 m. priimdavo pinigus pagal netikrus kvitus; per visą laikotarpį nebuvo atliekama turto ir lėšų inventorizacija; atsakovė nebuvo nustačiusi pinigų apskaitos principų. Trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė jau buvo nurodžiusi, jog jos darbe svarbiausia turėti pastovių klientų ir jų neprarasti, todėl A. M. į ją besikreipiantiems klientams siūlė dideles nuolaidas ir dėl jų (didelių nuolaidų) buvo priversta tarp kliento mokamos už kelionę sumos ir tikrosios kelionės kainos susidariusį skirtumą dengti iš kitų klientų gautais pinigais. Iš tokios A. M. veikimo schemos atsakovė gavo naudos, nes pinigai už klientų įsigytas keliones buvo jai perduodami. Kasatorė neįrodė, kad pinigų priėmimo iš ieškovų ir žalos atsiradimo metu darbuotoja nevykdė darbo funkcijų ir (ar) kasatorės nurodymų, todėl už žalą atsakinga ji pati.
    2. Mišri kaltė byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifiką bei vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių gynimo prioritetą darytina išvada, kad pareiga pasiūlyti sudaryti sutartį (ją parengti) kyla ne ieškovams, o atsakovei kaip paslaugos teikėjai. Todėl kasatorė negali perkelti ieškovams savo pareigos ir reikalauti, kad ieškovai sudarytų su kasatore turizmo paslaugų sutartį.
    3. Teismas, nutartyje nurodęs kasaciniame teisme nagrinėtas civilines bylas Nr. 3K-3-298/2007, Nr. 3K-3-114/2011, pagrįstai vadovavosi jose pateiktais išaiškinimais, nes jos kaip precedentai yra tinkamos, nepriklausomai nuo kokio dydžio ir pobūdžio žala buvo padaryta, kadangi tai, įstatymo atžvilgiu neturi jokios reikšmės. Skirtingai negu teigia kasatorė, visose žalos atlyginimo bylose yra taikomi vienodi principai, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio ir kokią vertybę pažeidžiant buvo padaryta žala.
    4. Pagal Turizmo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatas ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra taikoma tik ginčams dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo, t. y. šis sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju sutartys tarp kasatorės ir ieškovų nebuvo sudarytos, t. y. šalių nesieja tiesioginiai turizmo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Ginčas kilęs dėl kasatorės darbuotojos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, civilinė atsakomybė kasatorei kyla netiesiogiai, todėl šalių ginčas nepriskirtinas Turizmo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytų bylų kategorijai, kurioms privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra.
    5. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės – ar A. M. veiksmai buvo nusikalstami, pinigų (jų kiekio) perdavimo (neperdavimo) pagal suklastotus kvitus faktas ir pinigų perdavimo aplinkybės – neturės jokios įtakos nagrinėjamai civilinei bylai. Civilinėje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dalyką, visos aplinkybės, reikalingos teisingam bylos išnagrinėjimui, įrodytos ir teismo įvertintos, byla jau išnagrinėta, o baudžiamoji byla dar tik perduota nagrinėti teismui. Baudžiamojoje byloje nustačius, kad A. M. veiksmai turėjo nusikalstamos veikos požymių, savaime nereikš, jog kasatorė įstatymo suteikiamomis ir prieinamomis darbuotojų kontrolės priemonėmis negalėjo tokių savo darbuotojos veiksmų sukontroliuoti, dėl ko kasatorei nebus galimybės taikyti netiesioginės civilinės atsakomybės. Civilinius ieškinius, pareikštus baudžiamojoje byloje, teismas galės palikti nenagrinėtus ir (ar) ieškovai juos galės atsiimti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

  1. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis).
  2. Aptarta CK 6.264 straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika).
  3. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013).
  4. Teisėjų kolegija, plėtodama anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, aiškinant CK 6.264 straipsnio normą, atsižvelgdama į kasaciniame skunde keliamą minėtos normos problematiką, papildomai išaiškina, kad CK 6.264 straipsnio 2 dalies norma išskiria dvi darbuotojų kategorijas šios normos prasme: 1) asmenys, kuriuos su darbuotojus samdančiu asmeniu sieja darbo sutartis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 straipsnis, 93 straipsnis); 2) asmenys, kuriuos su darbuotojus samdančiu asmeniu sieja civilinė sutartis, tačiau tokie asmenys veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Atitinkamai pagal tai nustatomos ir įrodinėtinos aplinkybės. Jeigu nustatoma, kad žalą trečiajam asmeniui padariusį darbuotoją su darbdaviu sieja darbo sutartis, tuomet žalos reikalaujantis asmuo, siekdamas darbdavio atsakomybės, turi įrodyti, kad darbuotojas žalą padarė vykdydamas darbo pareigas. Jeigu žalą padariusį asmenį su darbdaviu sieja civilinė sutartis, žalos reikalaujantis asmuo, siekdamas samdančiojo atsakomybės, turi įrodyti, kad toks darbuotojas, atlikdamas darbo pareigas, veikia darbdavio nurodymu ir jo kontroliuojamas.
  5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką samdantis darbuotojus asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Toks asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Darbdavio teisė kontroliuoti nėra absoliuti ir negali peržengti įstatyme nustatytų ribų, t. y. darbdavys gali kontroliuoti savo darbuotojus tik darbo metu ir darbo vietoje.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas ne tik tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, tačiau taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų; pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas neatliko darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).
  7. Kaip jau nurodyta pirmiau, CK 6.264 straipsnyje aptariama darbdavio vykdoma darbuotojo kontrolė nėra absoliuti ir negali peržengti įstatyme nustatytų ribų, t. y. darbdavys gali kontroliuoti savo darbuotojus tik darbo metu ir darbo vietoje. Jeigu nustatoma, kad darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, padaro žalą trečiajam asmeniui eidamas darbo pareigas ir nustatomos visos šios nutarties 28 punkte aptartos darbdavio civilinės atsakomybės sąlygos, tokiu atveju laikoma, kad darbdavio kontrolė buvo nepakankama.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.264 straipsnio prasme kontrolė apima darbuotojų parinkimą, jog būtų parinkti dirbti pareigingi ir atsakingi asmenys, veiklos organizavimą, kad būtų palaikoma gera darbų vykdymo kvalifikacija, tvarka ir drausmė, nesudaranti pagrindo žalos darymui, ir kontrolės sistema, apimanti aiškius reikalavimus darbų kokybei, atlikimui ir darbuotojų elgesiui, nuolatinę veiklos patikrą.
  9. Minėtos normos lingvistinė konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad CK 6.264 straipsnyje aptartai darbdavio atsakomybei atsirasti taip pat nereikia nustatyti darbdavio gautos naudos iš darbuotojo neteisėtų veiksmų. Dėsninga ir logiška, kad jeigu darbdaviui tenka atlyginti tretiesiems asmenims jo darbuotojo padarytą žalą, jis jokios naudos iš tokių darbuotojo neteisėtų veiksmų negauna.
  10. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad trečiasis asmuo A. M. dirbo pas kasatorę pagal darbo sutartį, paklusdama kasatorės nustatytai darbo tvarkai. Priimdama iš ieškovų pinigus trečiasis asmuo A. M. veikė kasatorės vardu ir eidama darbo pareigas, būdama darbo vietoje ir darbo laiku. Kasacinis teismas yra saistomas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismai nustatė, kad A. M. žalą padarė vykdydama darbo pareigas, todėl kasacinio skundo argumentai dėl vykdytos A. M. kontrolės (ne)pakankamumo teisiškai nėra reikšmingi, sprendžiant dėl kasatorės civilinės atsakomybės.
  11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai teigiama, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo skurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
  12. Kasatorės cituojami kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013) nagrinėjamoje byloje negali būti taikomi, kadangi skiriasi nagrinėjamos bylos ir cituotos bylos faktinės aplinkybės. Cituojamoje byloje teismų buvo nustatyta, kad darbuotojas neteisėtus veiksmus atliko ne darbo vietoje ir ne darbo metu, jie nesusiję su darbuotojo darbo funkcijomis, o nagrinėjamoje byloje teismai, kaip jau minėta, nustatė, kad trečiasis asmuo A. M. atliko neteisėtus veiksmus darbo vietoje, eidama darbo pareigas.

13Dėl įrodinėjimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

  1. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  2. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
  3. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
  4. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais įrodymais.
  5. Be to, kaip jau minėta šios nutarties 31 punkte, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmai padarytą žalą, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).
  6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatorės apeliacinį skundą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms vadovaudamasis šiek tiek kitokiais motyvais, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, nes proceso teisės normos nedraudžia apeliacinės instancijos teismui, pritariant pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pakeisti tokias išvadas lemiančius motyvus.
  7. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pačių ieškovų elgesio, sumokant pinigus ir nereikalaujant sudaryti turizmo paslaugų sutartis, dėl ko nepagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies ar 6.253 straipsnio 5 dalies normos, suteikiančios teismui teisę sumažinti žalos atlyginimą arba atmesti reikalavimą atlyginti žalą, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip matyti iš šio teismo nutarties motyvų, įvertino minėtas kasatorės nurodomas aplinkybes, vertino pačių ieškovų elgesį ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti kasatorės atsakomybę. Kasatorė nenurodo teisinių argumentų, dėl ko teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies normas, o tik nesutinka su teismų padarytu įvertinimu, tačiau tai yra fakto klausimai, nesudarantys kasacijos objekto (CPK 353 straipsnis).
  9. Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi kasatorė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatorei nenurodant kitų teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimų ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl kasatorės atsakomybės už jos darbuotojos trečiojo asmens A. M. neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

14Dėl išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos

  1. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
  2. Pagal Turizmo įstatymo (redakcija, galiojusi šalių teisinių santykių metu) 6 straipsnio 7 dalį ginčus dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, o Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos koreliuoja su CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą teisminės gynybos ir nenustato vartotojo inicijuojamiems nagrinėti ginčams privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
  3. Taigi Turizmo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad ginčams dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo ikiteisminė tvarka nėra privaloma, nes vartotojui suteikiama teisė pačiam pasirinkti, ar kreiptis iš karto tiesiogiai į teismą, ar ginčą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nesusiaurina vartotojo teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012).
  4. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, dėl ko jų ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, yra teisiškai nepagrįsti. Atitinkamai kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovės pateikto prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, nesudaro pagrindo konstatuoti proceso teisės normos pažeidimo, turinčio esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galinčio turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, t. y. nesudaro kasacijos pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

15Dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo

  1. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas be teisėto pagrindo atmetė jos prašymą sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr.1-98-1009/2016, nes joje nagrinėjami analogiški kaip ir šioje civilinėje byloje reikalavimai, ieškovai yra pareiškę civilinius ieškinius ir yra pripažinti civiliniais ieškovais. Be to, nagrinėjamoje byloje iki baudžiamosios bylos baigties nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar A. M. veiksmai buvo nusikalstami, taip pat nustatyti pinigų perdavimo pagal suklastotus dokumentus fakto ir pinigų perdavimo aplinkybių, kurioms nustatyti ir įrodyti civilinio proceso priemonių nepakanka. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
  2. Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme.
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; kt.).
  4. Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; kt.).
  5. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; kt.).
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžiant dėl kasatorės kaip darbdavės civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, aplinkybės, ar trečiojo asmens A. M. veiksmai yra nusikalstami ar ne, neturi teisinės reikšmės šios nutarties 28–32 punktuose aptartiems motyvams. Pinigų perdavimo aplinkybės ir pinigų perdavimo faktas yra įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje, tačiau kasatorė nepateikė duomenų, kad šios aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę civilinėje byloje tik dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovams kasatorės nurodomoje baudžiamojoje byloje yra pareikšti įtarimai.
  7. Kasatorė, teigdama, kad egzistuoja CPK 163 straipsnio 4 punkte nurodytas civilinės bylos sustabdymo pagrindas, nenurodė jokių tai pagrindžiančių teisinių argumentų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra kasacijos pagrindų. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kurie aktualūs nagrinėjamoje byloje, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
  8. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojų veiksmais padarytą žalą, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, civilinės bylos privalomo sustabdymo pagrindų. Naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
  2. Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovai, pateikdami atsiliepimą į kasacinį skundą, kiekvienas turėjo po 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, ji priteistina iš kasatorės ieškovų naudai.
  4. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 32,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“ (j. a. k. 156869689) G. B. (a. k. ( - ), D. J. (a. k. ( - ), J. M. (a. k. ( - ), V. K. (a. k. ( - ), R. K. (a. k. ( - ), R. M. (a. k. ( - ), E. M. (a. k. ( - ), G. P. (a. k. ( - ), V. P. (a. k. ( - ), R. S. (a. k. ( - ), V. V. (a. k. ( - ), E. G. (a. k. ( - ), kiekvienam po 100 (vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

20Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“ (j. a. k. 156869689) 32,89 Eur (trisdešimt du Eur 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai