Byla 1A-175-348/2016
Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., BK 155 str. 1 d., išteisintas kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant išteisintajam A. K., jo gynėjui advokatui Gintautui Malaveckui, nukentėjusiajam privačiam kaltintojui S. S., jo atstovei advokatei Matildai Liatukaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo privataus kaltintojo S. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., BK 155 str. 1 d., išteisintas kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4nukentėjusysis S. S. privataus kaltinimo tvarka kaltino A. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. padarymu, o būtent tuo, jog 2014 m. liepos 3 d., apie 18:00 val., ( - ), A. K., pareikalavęs, kad S. S. išeitų iš žemės sklypo, kur pastarasis buvo atvykęs pakviestas matininkės dėl žemės sklypo ribų suderinimo, įžeidinėdamas S. S. kitų asmenų akivaizdoje, pavadino jį vagimi, apgaviku, žuliku, apkaltino apgavinėjant žmones, taip įžeisdamas jo garbę ir orumą. Be to, S. S. kaltino A. K. tuo, jog A. K., 2014 m. liepos 3 d., apie 18:00 val., ( - ), tyčia stūmė S. S. ir prispaudė prie garažo vartų, taip laikydamas koja tris kartus spyrė S. S. į kairės kojos kelį, o pavykus ištrūkti ir S. S. bandant pabėgti, jį griebė už marškinių, perplėšdamas juos bei po apačia buvusią maikę, dėl suduotų smūgių padarydamas odos nubrozdinimą nugaros dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairio kelio sąnario srityje bei kairio kelio sąnario sumušimą, kas sukėlė S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

52015-11-30 Prienų rajono apylinkės teismas A. K. pagal BK 155 str. 1 d. išteisino motyvuojant tuo, kad jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, buvusi numatyta nusikalstama veika nuo 2015 m. liepos 10 d. nebelaikoma nusikaltimu. Taip pat minėtu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visetą nustatė, kad tiek kaltinamasis A. K., tiek nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. S. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesurinkta jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad sveikatos sutrikdymą S. S. tyčia padarė kaltinamasis A. K., o vien nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d.

6Nukentėjusysis privatus kaltintojas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. išteisinamąjį nuosprendi ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti A. K. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam sankcijoje numatytą bausmę, arba panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. išteisinamąjį nuosprendi ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

7Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. K. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d., yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto įsitikinimu, teismas, nagrinėdamas privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, padarė eilę esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų, kurie suvaržė nagrinėjimo teisme dalyvių procesines teises bei sutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas teismas visas nutartis skelbia teismo, teisiamajame arba teismo taikinamajame posėdžiuose, tačiau šiuo atveju, privataus kaltinimo skundą nagrinėjusi teisėja taikinamąjį teismo posėdį paskelbė baigtu 2015 m. gegužės 11 d., o nutartį perduoti nukentėjusiojo skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje paskelbė 2015 m. gegužės 18 d. Vadinasi, minėta nutartis buvo paskelbta ne posėdžio metu, o po to, kai posėdis buvo baigtas. Taigi toks procesinis dokumentas yra niekinis, o nukentėjusiojo skundas išvis nėra perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taip pat teismas, jam, kaip nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui bei civiliniam ieškovui, privalėjo išaiškinti ne tik procesines teises, numatytas BPK 28 str. ir 110 str., bet ir privataus kaltintojo teises, numatytas BPK 34 str. Nors nagrinėjant bylą, atskiruose posėdžiuose dalyvavo, jo įgaliotoji atstovė, tačiau ši aplinkybė neatleidžia teismo nuo pareigos išaiškinti privačiam kaltintojui jo procesines teises, numatytas BPK 34 str. Be to, nesuprantama kokiu procesiniu pagrindu jam buvo aiškinamos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisės, numatytos BPK 163 str. 2015-07-30 teisiamojo posėdžio protokole nenurodyta kas iš nagrinėjimo teisme dalyvių pagarsino (perskaitė) nukentėjusiojo skundą. Taip pat nukentėjusiojo skundo nuorašas (kaip to reikalauja galiojantis BPK) kaltinamajam turi būti įteiktas du kartus: prieš taikinamąjį teismo posėdį ir prieš teisiamąjį posėdį (po nukentėjusiojo skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje), tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo šiuos procesinius reikalavimus. Teismas, esmingai pažeisdamas BPK reikalavimus, nenustatė ir įrodymų tyrimo tvarkos, niekam iš nagrinėjimo teisme dalyvių nebuvo leista išdėstyti savo nuomonę dėl įrodymų tyrimo eiliškumo. Nors prieš duodamas parodymus kaltinamasis A. K. pasirašytinai buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. bei dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. ir prisaikdintas, tačiau byloje nėra dokumento patvirtinančio įspėjimą bei kaltinamojo duotą priesaiką. Skunde pažymima ir tai, kad teismas 2015-07-30 posėdį paskelbė baigtu, priimdamas protokolinę nutartį „teisiamąjį posėdį po pertraukos skirti 2015 m. rugpjūčio 25 d. 10:00 val.“, todėl lieka neaišku, ar 2015-07-30 teisiamasis posėdis buvo baigtas ar bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka. Į 2015-10-30 buvo pašauktas „liudytojas ekspertas Leonas Urbonavičius“, todėl neaišku koks procesinis statusas buvo suteiktas Leonui Urbonavičiui - liudytojo ar eksperto. Ekspertas L. Urbonavičius teisiamajame posėdyje dėl nežinomų priežasčių ne tik nepatvirtino išvadų, pateiktų specialisto išvadoje Nr. G619/14(06), bet iš esmės pateikė priešingą išvadą teigdamas, jog nukentėjusiajam diagnozuoti susirgimai yra ne trauminio pobūdžio, o lėtinis dalykas. Apeliantas pažymi ir tai, kad įrodymų tyrimo pabaigoje teismas privalėjo suteikti procesinę galimybę nagrinėjimo teisme dalyviams pareikšti prašymus dėl įrodymų tyrimo papildymo, tačiau to nepadarė, pareikšdamas, kad įrodymų tyrimas teisme yra baigtas. Tokiais veiksmais teismas atėmė iš jo procesinę teisę papildyti įrodymų tyrimą. 2015-11-19 teismas paskelbė posėdį baigtu, o nuosprendį skelbė 2015-11-30, t. y. ne teisiamajame posėdyje, nors nuosprendžio paskelbimas yra sudėtine teisiamojo posėdžio dalis ir jis gali būti skelbiamas tik teisiamajame posėdyje, kuris baigiamas nuosprendžio paskelbimu. Be to. teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad nuteistasis nuosprendį ir jo vykdymo ypatumus suprato, todėl neaišku koks nuosprendis - apkaltinamasis ar išteisinamasis buvo priimtas išnagrinėjus privataus kaltinimo bylą.

8Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, grubiai pažeisdamas jo, kaip nukentėjusiojo, teisę į teisingą ir nešališką teismą, nes ta pati apylinkės teismo teisėja išnagrinėjo dvi baudžiamąsias bylas dėl to paties įvykio - konflikto, įvykusio tarp jo ir kaltinamojo 2014 m. liepos 3 d., apie 18:00 val. prie UAB „( - )“ garažų pastato. Valstybinio kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-962/2015 nuosprendis buvo paskelbtas 2015-11-02, kuriuo jis buvo pripažinus kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 15 MGL (564,90 Eur.) dydžio bauda. Dėl šio nuosprendžio yra paduotas apeliacinis skundas, kuris šiuo metu Kauno apygardos teisme nėra išnagrinėtas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėja Indrė Petrokienė privalėjo pati nusišalinti nuo vienos iš šių bylų nagrinėjimo. Galiojantis BPK formaliai nedraudžia tam pačiam teisėjui lygiagrečiai (ar skirtingu laiku) nagrinėti kelias bylas dėl to paties įvykio, tačiau su tokia ydinga praktika susiduriama tik Prienų rajono apylinkės teisme.

9Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, visiškai neanalizavo jo, kaip nukentėjusiojo duotų parodymų, tinkamai neįvertino A. K. parodymų, visiškai nemotyvavo pozicijos kodėl teismas tiki ir vadovaujasi vienų liudytojų parodymais, tačiau atmeta kitų liudytojų parodymus ir vertina juos kritiškai. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, besąlygiškai rėmėsi liudytojų - kaltinamojo A. K. pavaldinių - T. K. (kaltinamojo sūnaus), S. J., M. S., G. K. (kaltinamojo sūnėnas), E. L., M. K. - parodymais, atmesdamas be jokių motyvų, liudytojų V. A., J. A., A. A. parodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas neišreiškė aiškios pozicijos dėl liudytojų - matininkių - D. G. ir A. Ž. parodymų. Šios aplinkybės dar kartą akivaizdžiai rodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

10Apelianto teigimu, ne jis, o A. K. buvo konflikto iniciatorius, tuo metu, kai su kaltinamuoju buvo susikabinę rankomis, jis, muistydamasis, galėjo atsitiktinai užgauti A. K., ir jį nežymiai sužaloti. A. K. veiksmai buvo neprognozuojami, jis stengėsi išvengti didesnio konflikto, pagriebęs nuo žemės pagalį rengėsi atremti pavojingą kėsinimąsi ir sudavė per rankas Tai darė ne tikslu sužaloti kaltinamąjį, o tikslu išvengti susidorojimo su juo. Tik pamatęs jo rankoje pagalį A. K. liovėsi vartojęs jo atžvilgiu fizinį smurtą ir pasišalino. T. K. (kaltinamojo sūnus) ir G. K. įvykio negalėjo matyti, kadangi G. K. išėjo iš garažo jau po įvykio, o T. K. įvykio metu išvis nebuvo nei šalia garažų, nei toliau nuo jų.

11Arčiausiai įvykio vietos buvo broliai Akelaičiai ir matininkės D. G. ir A. Ž.. Šie liudytojai nepatvirtino, kad jis būtų naudojęs kokį nors fizinį smurtą A. K. atžvilgiu. Apeliantas pažymi, kad atvykę nei A., nei G. neprieštaravo, kad jis būtų vietoje kol vyks matavimai, be to, jis neperžengė A. K. privačių žemės sklypų ribų, kurie ribojasi su jo privačiu sklypu. Skundo autoriaus teigimu, jis turėjo teisę dalyvauti žemės sklypų matavimuose, nes jo nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su kaltinamajam priklausančiais dviem žemės sklypais. Nors A. K. teritorija yra stebima vaizdo kameromis, tačiau dėl neaiškių aplinkybių nei į vieną baudžiamąją bylą, nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kad leidžia teigti, kad įrašas buvo sąmoningai sunaikintas, kad nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes.

12Skirtingai nuo jo parodymų, kaltinamojo A. K. parodymai yra ne tik prieštaringi, bet ir nelogiški. Kaltinamasis nagrinėjimo teisme metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus, iki detalių nesugebėjo suderinti savo ir liudytojų parodymų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis liudytojų - lentpjūvės darbuotojų - parodymų davimo metu vartojo baudžiamojo įstatymo ir baudžiamosios teisės teorijos terminologiją, tai rodo, jog šie asmenys prieš posėdį buvo konsultuojami teisininko, turinčio atitinkamas žinias baudžiamosios teisės srityje. Be to, pirmosios instancijos teismas, ne tik visiškai nevertino liudytojų A. parodymų, tačiau ir nemotyvuotai juos atmetė, nepasisakydamas ar šių asmenų parodymai, teismo manymu, tik neatitinka tikrovės ar yra žinomai melagingi. Taip pat teismas tinkamai neįvertino ir liudytojų D. G. ir A. Ž. parodymų, nors šios liudytojos išvis nesuinteresuotos bylos baigtimi.

13Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad išteisinamasis nuosprendis yra prieštaringas, jame prieštaringi yra ne tik teiginiai, išdėstyti aprašomojoje dalyje, bet ir yra prieštaringos aprašomoji ir rezoliucinė dalys. Teismo teigimu, nesurinkta pakankamai įrodymų, kad pripažinti A. K. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tuo pačiu teigiama, kad A. K. padarytoje veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Todėl nėra aišku kokiu pagrindu išteisintas A. K.: ar neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, ar nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

14Išteisintasis A. K. atsikirtime į nukentėjusiojo privataus kaltintojo S. S. apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2015-11-30 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį bei iš S. S. priteisti 300 Eur už advokato samdymą atsikirtimų paruošimui, 350 Eur už advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei 14 Eur už advokato atstovavimą šios bylos ikiteisminiame tyrime.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis privatus kaltintojas S. S. ir jo atstovė advokatė M. Liatukaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

16Išteisintasis A. K. ir jo gynėjas advokatas G. Malaveckas prašė nukentėjusiojo privataus kaltintojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

17Nukentėjusiojo privataus kaltintojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

18Nukentėjusysis privatus kaltintojas S. S. apeliaciniame skunde neginčija nuosprendžio dalies, kuria A. K. pagal BK 155 str. 1 d. išteisintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., apylinkės teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

19Apelianto argumentas, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, nes ta pati teisėja dėl to paties įvykio išnagrinėjo dvi baudžiamąsias bylas, yra nepagrįstas. BPK 58 str. 2 d. numatyti atvejai, kada teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, tačiau minėtame sąraše nėra numatyta, jog teisėjui yra draudžiama nagrinėti kelias baudžiamąsias bylas dėl to paties įvykio. Šią aplinkybę apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats apeliantas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šio principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką, lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, todėl šių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas gali būti laikomas šališku ir negalinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta nei viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad apylinkės teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų privatus kaltintojas, kad jų pagrindu padarytos išvados buvo nepalankios S. S., irgi nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes teismo nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, jame išdėstyti motyvai, kuriais remiantis buvo atmesti kaltinimo pateikti duomenys.

20Šiame kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2009, 2K-122/210, 2K-425/2012, 2K-491/2014).

21Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą privataus kaltinimo tvarka ir padarė kai kiurių baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau jie nėra esminiai, dėl kurių būtų pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį. Kolegija pažymi, kad nors privačiam kaltintojui S. S. nebuvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 34 str., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis teisminio proceso metu turėjo atstovę, aktyviai naudojosi savo, kaip privataus kaltintojo procesinėmis teisėmis. Pagrįstai skunde nurodoma, kad kaltinamasis A. K. buvo įspėtas pagal BPK 163 str. 1 d. ir BK 253 str., tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotas kaltinamojo A. K. įspėjimas, tai yra rašymo apsirikimas, ką patvirtina ir priesaikos su jo parašu, byloje nebuvimas bei teisiamojo posėdžio garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog A. K. nebuvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. 1 d. ir BK 235 str. Be to, teisiamojo posėdžio garso įraše yra užfiksuota, kad privataus kaltinimo skundą pagarsino privataus kaltintojo atstovė advokatė M. Liatukaitė. Taip pat nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir dėl to, jog teisiamojo posėdžio protokoluose nurodyta, kad teismo posėdis yra baigtas. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų (t. 1, b. l. 87-97, 160-169, t 2., b. l. 5-16, 30-38), matyti, kad teismas bylą nagrinėjo skelbdamas pertraukas, todėl posėdžio protokole nurodyti teiginiai, jog posėdis yra baigtas vertintini, kad būtent tos dienos posėdis šioje byloje buvo baigtas. Priešingai nei nurodo apeliantas, 2015-05-18 teismo nutartis perduoti privataus kaltintojo skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo paskelbta teismo posėdyje, šią aplinkybę patvirtina 2015-05-18 teisiamo posėdžio protokolas (t. 1 b. l. 35). Pažymima, kad pastarajame posėdyje dalyvavo ir pats privatus kaltintojas. Minėta nutartis buvo įteikta ir kaltinamojo A. K. gynėjui (t. 1, b. l. 47). Nepagrįstai apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas įrodymų tyrimo pabaigoje nesuteikė procesinės galimybės nagrinėjimo teisme dalyviams pareikšti prašymus dėl įrodymų tyrimo tvarkos papildymo. Iš 2015-09-25 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja klausė proceso dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą ir būtent privataus kaltintojo atstovė šia teise pasinaudojo (t. 2, b. l. 14). Taip pat iš 2015-10-30 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamajame posėdyje dalyvavo ekspertas Leonas Urbonavičius, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl ir nėra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą. 2015-11-19 teisiamojo posėdžio protokolas (t. 2 b. l. 38), patvirtina, kad apylinkės teismo nuosprendis buvo skelbiamas teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad privatus kaltintojas jokių pastabų, BPK 261 str. 7 d. numatyta tvarka dėl teisiamojo posėdžio protokolo nepareiškė.

22Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto S. S. skunde pateiktu įrodymų vertinimu, nesuteikia pagrindo nuosprendį laikyti neteisėtu ar nepagrįstu.

23Privatus kaltintojas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl A. K. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d., skunde akcentuoja, kad išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl A. K. nekaltumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nepagrįstį. Įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstus surinktų duomenų visumos analize, įrodymai įvertinti taip pat ir juos lyginant bei gretinant tarpusavyje, tuo teisingai nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti ir teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

24BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).

25Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad jis turėjo teisę dalyvauti matininkių vykdomuose sklypų matavimuose, nes matininkių veiksmai turėjo ryšį su jo nuosavybe, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie privataus kaltintojo argumentai yra nepagrįsti ir juos paneigia liudytojos D. G. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu minėta liudytoja parodė, kad matuojant A. K. sklypą S. S. nebuvo reikalingas ir nebuvo kviestas, nes minėtas sklypas valstybinės žemės sklypas buvo prie A. A. ir A. K. sklypų. S. S., iki atvykstant A. K., jau buvo pasirašęs sklypų paženklinimo aktus ir daugiau nebuvo reikalingas matavimuose. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, jog A. K. kaip UAB „( - )“ direktorius galėjo ir privalėjo S. S. dėl saugumo sumetimų išprašyti iš įmonės teritorijos.

26Privatus kaltintojas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad A. K. elgesys buvo neprognozuojamas, jis iš karto atvykęs jį užsipuolė, griebė už rankos, prispaudęs prie garažo vartų tris kartus koja tyčia spyrė į kairės kojos kelį bei griebė už marškinių ir maikutės, juos perplėšdamas, o smurtauti liovėsi tik tuomet, kai jo rankose pamatė pagalį. Apelianto teigimu, jo nuoseklius parodymus patvirtina specialisto išvada, liudytojų brolių A. ir matininkių D. G. ir A. Ž. parodymai. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutikti negali. Visų pirma pažymima, kad liudytojai V. A. ir J. A. palaiko gerus santykius su privačiu kaltintoju ir praeityje yra turėję nesutarimų su išteisintuoju A. K., o liudytojai T. K., M. S., A. Š., M. K., E. L., S. J., G. K., yra išteisintojo A. K. pavaldiniai. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, minėtų liudytojų parodymai apie sužalojimo aplinkybes sukelia abejones dėl jų patikimumo. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teisme detaliai išdėstė minėtų liudytojų parodymus ir juos išsamiai įvertino. Su pirmos instancijos teismo vertinimu kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.

27Privataus kaltintojo S. S. tvirtinimu, jo parodymus patvirtina matininkės D. G. parodymai, tačiau tokie jo teiginiai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei nurodo privatus kaltintojas, minėtos liudytojos parodymai paneigia jo aiškinimus apie įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme duotais D. G. parodymais nustatyta, kad iškvietus A. K., S. S. nebuvo reikalingas, kadangi sklypas nesiribojo su jo žeme, tačiau jis liko. A. K. atvažiavo prie sklypo ir pamatęs S. S. visiems girdint paklausė, ką veikia S. S., įžeidžiančių žodžių negirdėjo, po to paprašė S. S. išeiti iš teritorijos. Toliau vyko žodinis konfliktas, abu kalbėjo pakeltu tonu. Apie fizinį smurtą nieko nežino, girdėjo, kad vyksta muštynės, bet ji neatsisuko, stengėsi nesikišti, nenorėdama būti subjektyvi, kadangi abu pažįsta. Matė, kad A. K. buvo apspardytas, o S. S. marškiniai atsegti, kad būtų suplėšyti, nepastebėjo, marškinėlių nematė. Pirmosios instancijos teisme liudytoja A. Ž. parodė, kad A. K. ir S. S. matė tik po konflikto, paties konflikto nematė. Matė tik tai, kad A. K. kelnės buvo išpurvintos.

28Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog S. S. kaltinimą A. K. neabejotinai patvirtina liudytojų Juliaus ir V. A. parodymai. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju J. A. parodė, kad nematė, jog A. K. būtų sudavęs smūgius S. S., ar jam būtų spyręs, o liudytojas V. A. parodė, kad A. K. kelis kartus koja spyrė S. S. į klubą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pastarojo liudytojo parodymus, pagrįstai pažymėjo, kad S. S. klube sužalojimų nekonstatuota.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. kaltės neįrodo ir teismo medicinos specialisto išvada. Specialisto išvadoje S. S. konstatuotas odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario srityje bei kairio kelio sąnario sumušimas padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai nukentėjusio nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Siekiant pašalinti visas abejone pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas L. Urbonavičius, kuris paaiškino, kad negali atsakyti dėl sužalojimo mechanizmo, kada jie buvo padaryti, nes S. S. buvo apžiūrėtas medikų ir nubrozdinimas jau buvo pasidengęs granuliacijomis, tai yra šlapiuojantis sužeidimas. Eksperto teigimu, jis negali konkrečiai pasakyti, ar galėjo sužalojimas būti padarytas atsirėmus į duris. Buvo konstatuotas koks yra sužalojimas, koks galėjo būti sužalojimo mechanizmas negali atsakyti, nežino, koks galėjo būti kontaktas. Išvadoje minimas nubrozdinimas, tai dažniausia būna veikiant kažkokiam nubraukimui, tai nėra poodinė kraujosruva. Nukentėjusiajam gydytojų diagnozuoti kelio susirgimai yra ne trauminio pobūdžio, yra lėtinis dalykas. Kada tiksliai padaryti sužalojimai nukentėjusiajam nėra galimybių nustatyti, kadangi tiriamojo žodžiais, trauma buvo 2014 m. liepos 3 d., pas jį atvyko 2014 m. liepos 8 d., o gydytojų apžiūrėtas 2014 m. liepos 5 d., todėl neturi galimybės pasakyti, kad sužalojimas padarytas būtent 2014 m. liepos 3 dieną. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad S. S. negalavimų dėl kairio kelio sąnario turėjo dar iki įvykio. Tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai.

30Įvertinus aptartas aplinkybes bei S. S. padarytų sužalojimų pobūdį, neatmestina, jog nurodytus sužalojimus S. S. galėjo patirti dėl savo paties aktyvių veiksmų. Taigi vien tai, kad S. S. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nepatvirtina, kad konflikto metu A. K. atliko tyčinius smurtinius veiksmus prieš S. S., ir jų metu tyčia sužalojo S. S..

31Vadovaujantis principu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), byloje nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių S. S. skunde (kaltinime) A. K. nurodytų tyčinių veiksmų padarymo, daroma išvada, jog A. K. dėl BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo išteisintas pagrįstai, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

32Nukentėjusiojo privataus kaltintojo atstovė advokatė M. Liatukaitė prašo iš A. K. nukentėjusiajam S. S. priteisti 400 Eur papildomai turėtų išlaidų, susijusių su advokato paslaugų suteikimu atstovaujant nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme.

33BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011).

34Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo privataus kaltintojo S. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. K. išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų palikti galioti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš išteisintojo nukentėjusiojo patirtas – 400 Eur – advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra teisinio pagrindo.

35Išteisintasis A. K. atsikirtime į privataus kaltintojo apeliacinį skundą prašo jam priteisti proceso išlaidas, kurias sudaro 300 Eur atsikirtimo surašymas, 350 Eur jo gynėjo dalyvavimas pirmosios instancijos teisme, bei 14 Eur gynėjo atstovavimas ikiteisminiame tyrime. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 361 str. nustato, kad dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl prašomų priteisti proceso išlaidų, kurios buvo patirtos pirmosios instancijos teisme. BPK 105 str. 6 d. nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį sumoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kaip jau buvo minėta sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso išlaidas turi daug panašumų su bylinėjimosi išlaidų institutu civiliniame procese. Šiuos panašumus lemia tai, kad proceso šalys yra lygiateisiai privatūs asmenys. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikomas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertinama kaip teisinės pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2014). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo privataus kaltintojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl išteisintojo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. A. K. turėtas išlaidas 300 Eur advokato paslaugoms apmokėti patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas. Teisėjų kolegija, įvertinusi išteisintojo atstovo advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, surašė atsikirtimą į apeliacinį skundą, dalyvavo apeliaciniame teismo posėdyje, mano, kad prašoma priteisti 300 Eur suma yra gan didelė, todėl ji mažintina iki 100 Eur. Pažymima, kad advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl jam gerai žinomos visos aplinkybės

36Taip pat baudžiamojoje byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-02-24 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nustatyta, kad už išteisintajam A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 43,43 Eur, tačiau ši suma iš išteisintojo A. K. nepriteisiama, nes apeliacinės instancijos teismo posėdyje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus parinkta gynėjas advokatas V. Alekna buvo atleistas nuo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

38nukentėjusiojo privataus kaltintojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

39Iš S. S. priteisti išteisintajam A. K. 100 (šimtą) eurų išlaidų už advokato paslaugas.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. S. civilinis ieškinys paliktas... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. nukentėjusysis S. S. privataus kaltinimo tvarka kaltino A. K. nusikalstamų... 5. 2015-11-30 Prienų rajono apylinkės teismas A. K. pagal BK 155 str. 1 d.... 6. Nukentėjusysis privatus kaltintojas S. S. apeliaciniame skunde prašo... 7. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. K.... 8. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas... 9. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, visiškai neanalizavo jo, kaip... 10. Apelianto teigimu, ne jis, o A. K. buvo konflikto iniciatorius, tuo metu, kai... 11. Arčiausiai įvykio vietos buvo broliai Akelaičiai ir matininkės D. G. ir A.... 12. Skirtingai nuo jo parodymų, kaltinamojo A. K. parodymai yra ne tik... 13. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad išteisinamasis nuosprendis yra... 14. Išteisintasis A. K. atsikirtime į nukentėjusiojo privataus kaltintojo S. S.... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis privatus kaltintojas... 16. Išteisintasis A. K. ir jo gynėjas advokatas G. Malaveckas prašė... 17. Nukentėjusiojo privataus kaltintojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.... 18. Nukentėjusysis privatus kaltintojas S. S. apeliaciniame skunde neginčija... 19. Apelianto argumentas, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios... 20. Šiame kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad... 21. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos... 22. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia... 23. Privatus kaltintojas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu... 24. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas... 25. Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad jis turėjo teisę dalyvauti matininkių... 26. Privatus kaltintojas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad A. K. elgesys buvo... 27. Privataus kaltintojo S. S. tvirtinimu, jo parodymus patvirtina matininkės D.... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog S. S. kaltinimą A.... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada,... 30. Įvertinus aptartas aplinkybes bei S. S. padarytų sužalojimų pobūdį,... 31. Vadovaujantis principu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos... 32. Nukentėjusiojo privataus kaltintojo atstovė advokatė M. Liatukaitė prašo... 33. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 34. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo privataus... 35. Išteisintasis A. K. atsikirtime į privataus kaltintojo apeliacinį skundą... 36. Taip pat baudžiamojoje byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 38. nukentėjusiojo privataus kaltintojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.... 39. Iš S. S. priteisti išteisintajam A. K. 100 (šimtą) eurų išlaidų už...