Byla 1-416-1096/2020

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui, nukentėjusiajai J. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. ( - ) gimęs ( - ), ( - ) tautybės, ( - ) Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ( - ) (gyvenamoji vieta nedeklaruota), teistas:

31) Vilniaus m. Lenino raj. teismo 1979 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių raj. teismo 1980 m. vasario 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 54 straipsniu, paleistas lygtinai, neatlikus 10 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės;

42) Vilniaus m. Tarybų raj. teismo 1981 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 147 str. 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, ši bausmė subendrinta su 1979 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė - 3 metų 20 dienų laisvės atėmimo;

53) Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1984 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

64) Trakų raj. teismo 1987 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 212¹ straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 4 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 26 straipsniu, pripažintas itin pavojingu recidyvistu;

75) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

86) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

97) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ?, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

108) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė - 11 mėnesių laisvės atėmimo;

119) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ?, skirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo;

1210) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir subendrintos su 2016 m. lapkričio 14 d nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo (bausmę atlikęs),

13kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

14Teismas

Nustatė

15V. K. 2019 m. birželio 16 d. apie 14.33 val. bute, esančiame ( - ), po žodinio konflikto su savo motina J. K., atvykus policijos pareigūnams ir nurodžius jam vykti su jais į policijos įstaigą, griebė nukentėjusiajai J. K. už dešinės rankos, patempė ją sukdamas pirštus, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje su plaštakos minkštųjų audinių patinimu, t. y. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

16Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. sutiko duoti parodymus ir kaltę pripažino, teigdamas, kad netyčia taip padarė. Nežino kaip sugriebė už rankos. Parodė, kad viskas įvyko 2019 m. birželio 16 d. bute, esančiame ( - ). Buvo išgėręs 2 butelius alaus. Su mama konfliktavo ir kažkaip paėmė už rankos. Neturėjo minčių specialiai užlaužti ranką. Prisipažįsta ir gailisi. Sutinka su civiliniu ieškiniu (b. l. 155, 158).

172019 m. birželio 17 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį, padarymo ir apklausus įtariamuoju, V. K. su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą nesutiko, kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, turinį suprato. Parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. gėrė alų, išgėrė 0,5 litro. Jis buvo virtuvėje vienas, atbėgo sesuo V. D., griebė likusį butelį alaus ir du kartus trenkė buteliu jam į galvą. Alus išsipylė. Jis liko virtuvėje, o V. nuėjo į kambarį, iškvietė pareigūnus. Pareigūnai atvažiavo labai greitai. Uždėjo antrankius ir išvežė iš namų. Prieš motiną jis nesmurtavo, jos net nematė, ji buvo kambaryje. Jis matė tik du pareigūnus – vyrus ir savo seserį V. Prieš motiną nesmurtavo. Policija jam pasakė, kad išveža dėl to, kad barėsi su sese. Sesuo jam trenkė į galvą, nes jis namuose gėrė alų. Ji supyko dėl to. Namuose jis netriukšmavo, nesmurtavo, į kambarį pas motiną ir sesę nėjo. Jis miega virtuvėje. Butas pirmame aukšte, vieno kambario. Jame gyvena motina, sesuo ir jis. Butas priklauso motinai. (b. l. 98).

182019 m. lapkričio 11 d. įteikus naują pranešimą apie įtarimą ir apklausus įtariamuoju, V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, turinį suprato. Parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. kilo žodinis konfliktas tarp jo ir sesers V. D.. Jis, mama ir sesuo V. kartu gyvena pažymoje nurodytu adresu, vieno kambario bute, pirmame aukšte. Ji pyko, kad jis gėrė alų, buvo neblaivus. Konflikto metu jis vartojo necenzūrinius žodžius. Buvo karšta, langai buvo atidaryti, dėl triukšmo kažkas iškvietė policiją. Jis nesmurtavo nei prieš sesę, nei prieš motiną. Atvyko policijos pareigūnai ir liepė kartu su jais važiuoti į komisariatą. Einant pro mamą, jam pasirodė, kad ji jam nori suduoti. Jis, besigindamas, netyčia griebė ją už piršto, jį suėmė. Specialiai jis to nedarė, jam išėjo netyčia. Viską matė policijos pareigūnai. Tada jie jį sulaikė ir išvežė į komisariatą. Kai grįžo iš areštinės, matė, kad mamos pirštas sutvarstytas langete. Jis jos iš karto atsiprašė, ji jam atleido. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Kaltas alkoholis (b. l. 101).

19Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad tą vakarą sūnus buvo išgėręs. Jis jai stvėrė už pirštų ir juos užlaužė, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Ji surėkė, nes labai skaudėjo. Viskas įvyko namuose, tiksliai neprisimena kada. Kreipėsi į medikus, gydytojas padarė rentgeną, vėliau sugipsavo ranką. Gydytojas teigė, kad yra vidinis pirštų lūžis. Sūnus dažnai smurtauja. Civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus atsiprašė po įvykio, tačiau atsiprašymas nebuvo nuoširdus (b. l. 157–158).

20Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsino nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

21Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. jos sūnus. Ji, dukra V. ir sūnus visi kartu gyvena pažymoje nurodytu adresu. Jos sūnus alkoholikas, nuolat geria. 2019 m. birželio 16 d. apie 14 val. sūnus pradėjo žodžiais priekabiauti prie jos. Žodinis konfliktas vyko kambaryje. Jis įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Sakė, jeigu ją nužudys, tai daug metų negaus. Su juo neįmanoma buvo susikalbėti, buvo triukšmas, jis keikėsi, rėkė, virtuvėje stumdė stalą. Kaimynai dėl triukšmo iškvietė policiją. Ji ir dukra užsirakino kambaryje, o jis spardė koja duris. Atvyko pareigūnai – moteris ir vyras, jie pasikalbėjo su sūnumi, sakė, kad, jeigu nenusiramins, išveš jį. Jis visokiais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus. Pareigūnai liepė jam apsirengti ir važiuoti kartu su jais. Sūnus tuo metu stvėrė ją už dešinės rankos, patempė ir suko pirštus. Ji jautė stiprų fizinį skausmą. Jam uždėjo antrankius. Iškvietė dar pareigūnus ir greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos automobiliu ją išvežė į Lazdynų ligoninę, nes medikė, kuri apžiūrėjo, įtarė lūžį. Ligoninėje padarė rentgeną ir patvirtino, kad yra lūžis. Šiuo metu jos dešinė ranka sugipsuota (b. l. 18–19).

22Teismo posėdžio metu liudytoja V. V. parodė, kad jie atvažiavo pagal iškvietimą, o vietoje kaltinamasis pagriebė mamą už pirštų. Ji matė rankos pagriebimą, tačiau neprisimena įvykio aplinkybių (b. l. 157).

23Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

24Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. su kolega D. B. dirbo pagal patvirtintą grafiką. Apie 14.33 val. iš OVS buvo gautas pranešimas dėl smurto adresu ( - ). Pagalbą iškvietė pašalinis žmogus. Atvykus nurodytu adresu, ( - ) buto koridoriuje buvo J. K., jos dukra ir V. K.. Bute buvo triukšmas, jie rėkė, vyras keikėsi necenzūriniais žodžiais. Smurto žymių nesimatė. D. B. paklausė dukros kas atsitiko, ji jam paaiškino, kad brolis girtas, grasina susidoroti su jais. V. K. buvo agresyvus, jo išvaizda buvo agresyvi. Jie pasakė, kad jis nusiramintų ir nueitų į virtuvę ir su juo vėliau pabendraus. Jis nesutiko ir liko koridoriuje. Šalia jo stovėjo motina. Ji jiems aiškino kas atsitiko, tuo metu intensyviai gestikuliavo rankomis. V. K. staigiu judesiu griebė ją už dešinės rankos. Tai pamačiusi, ji jam ranka trenkė per ranką, kad patrauktų nuo močiutės rankas, ir jie su porininku už nugaros jam uždėjo antrankius bei pasodino ant grindų. Jis pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo vėl keiktis ir šaukti „ką aš padariau?“. Pradėjo rėkti ant mamos ir sesės tokiais žodžiais „suka, tu man ne mama, nes mama taip nesielgia su savo vaikais, sesė narkomanė, aš jų nekenčiu“ ir panašiai. Jai sakė, kad ji šluos gatves. Jie iškvietė kitą ekipažą, kad jį pristatytų į komisariatą. Močiutė skundėsi rankos skausmu, jai buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri ją nuvežė į RVUL apžiūrai. Virtuvėje ji matė alaus butelį, taip pat buvo alus išpiltas ant grindų, jautėsi stiprus kvapas (b. l. 26).

25Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nukentėjusioji kažką gestikuliavo ir aiškino kaltinamajam, o tada jis sugriebė už jos rankų pirštų. Ji patraukė jo rankas. Nukentėjusioji pasakė „au“. Atvažiavę medikai apžiūrėjo ranką ir nusivežė patikrinti, nes nukentėjusiojo skundėsi, kad skauda (b. l. 157).

26Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, kad tą dieną brolis buvo girtas, įvyko konfliktas, kurio metu jis triukšmavo, keikėsi. Atvažiavo pareigūnai. Išgirdo, kaip mama surėkė, kad ką jis padarė. Pareigūnai pasakė, kad jis sulaužė ranką. Po įvykio su mama važiavo į ligoninę. Mamai skaudėjo ranką. Ji nematė kaip jos brolis laužė ranką (b. l. 159).

27Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. yra jos brolis. Mama, ji ir brolis gyvena kartu pažymoje nurodytu adresu. 2019 m. birželio 16 d. apie 13 val. kieme prie laiptinės brolis gėrė alkoholį. Tada užėjo namo, valgė ir pradėjo prašyti 1 euro arba centų cigaretėms. Ji nuėjo į virtuvę ir pasakė, kad jeigu turi pinigų alui, tai ir cigaretėms suras. Jis tuo metu gėrė alų. Suspaudė butelį ir ją apipurškė. Jis keikėsi, grasino nužudyti ir panašiai. Ji nubėgo į kambarį ir užsirakino. Jis stūmė duris, spardė. Langas buvo atidarytas, ji buvo pasimetusi, pradėjo šaukti pagalbos, prašė iškviesti policiją, kažkas iškvietė. Jos bijojo, kad jis išlauš duris. Tada ji pamatė, kad atvažiuoja policija. Kai atėjo pareigūnai, jis ir toliau keikėsi, rėkė. Pareigūnai su broliu kalbėjo prieškambaryje. Mama stovėjo tarpduryje. Brolis užsimojo ir griebė netikėtai už dešinės mamos rankos. Pareigūnė pasakė, kad trakštelėjo ranka, gal lūžo. Kitas pareigūnas uždėjo jam antrankius ir pareigūnai išvežė brolį. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, mamą nuvežė į ligoninę. Jai buvo nustatytas dešinės rankos pirštų lūžis. Ranka sugipsuota. Brolis nuolat vartoja alkoholį, jis alkoholikas, nuolat kelia triukšmą, konfliktus, grasina užmušti. Negali su mama ramiai gyventi. 2019 m. birželio 16 d. ji nenukentėjo, prieš brolį taip pat nesmurtavo (b. l. 23–24).

28BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. birželio 16 d. registruotas įvykis – praeivė girdi muštynių garsus, moteris šaukia „kvieskit policiją“. Aplinkybės neaiškios. Durys į laiptinę atidarytos. Auka – J. K. (b. l. 7).

29Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – J. K., gimusi ( - ) Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – išnirimas. Nukentėjusiosios paaiškinimas – jos sūnus V. K. prieš ją smurtavo – stumdė, grasino susidorojimu, vėliau čiupo už piršto, dešinės rankos ir jį išsuko taip sukeldamas fizinį skausmą. Pažymėjo, kad V. K. taip elgiasi kiekvieną dieną, bet pakviesti pagalbos negali, nes atiminėja telefonus. Buvo atvejų kai grasino peiliu. Kitoje svarbioje informacijoje užfiksuoti V. D. (dukros)paaiškinimai, jog sūnus pastoviai prieš mamą smurtauja (b. l. 13 – 14).

30Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2728/2019 (01) nurodyta, kad J. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje su plaštakos minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 35–36).

31Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas iš BPC gautas garso įrašas – pranešimas dėl galimai girdimų muštynių, adresu ( - ) (b. l. 40).

32Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. B. prie tarnybinio pranešimo pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 42).

33Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

34BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

35Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu parodė, kad kai atvyko policijos pareigūnai, jam pasirodė, kad mama nori jam suduoti, todėl jis netyčia griebė ją už piršto, jį suėmė. Specialiai jis to nedarė, jam tai išėjo netyčia (b. l. 101). Teismo posėdžio metu kaltę pripažino, tačiau teigė, kad netyčia. Su mama konfliktavo ir kažkaip paėmė jai už rankos. Neturėjo minčių specialiai užlaužti ranką. Atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad sugriebė (parodė paimdamas sau už delno) (b. l. 155).

36V. K. teiginius, kad sužalojo savo motiną netyčia, paneigia bylos duomenų analizė. Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sūnus stvėrė ją už dešinės rankos, patempė ir suko pirštus. Ji jautė stiprų fizinį skausmą (b. l. 18–19). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad tą vakarą sūnus jai stvėrė už pirštų ir juos užlaužė. Visus keturis pirštus pagriebė ir užlaužė. Ji surėkė, nes labai skaudėjo (b. l. 158). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos V. V. parodymai, kad „pagriebė mamai už pirštų“, „griebė už rankos“ (b. l. 157, 26). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2728/2019 (01) patvirtina, jog J. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje su plaštakos minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 35–36). Iš šių nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad toks V. K. smurtavimas prieš motiną buvo tyčinis, nulemtas kilusio pykčio. Teismas konstatuoja, kad V. K. nežymiai sutrikdė savo motinai (šeimos nariui) sveikatą tyčia, nes, atlikdamas smurtinius veiksmus prieš ją, suprato savo veiksmų pobūdį ir numatė dėl jų galinčius atsirasti padarinius. Byloje teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils.

37Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

38Dėl skirtinos bausmės

39Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas). Įvertinama tai, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,91 promilių girtumas) (b. l. 56) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

40Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė atsižvelgti į atsakomybę sunkinančią aplinkybę –veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kuris sistemingai smurtauja prieš šeimos narius (b. l. 161). Teismas pritaria prokurorės išsakytai pozicijai, kad šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, nes V. K. būdamas keturis kartus teistas už smurto panaudojimą artimoje aplinkoje, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 113, 85–91).

41Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, kad pripažįsta ir gailisi, tačiau parodė, kad netyčia viską padarė (b. l. 155–156). Kaltinamojo gynėjas prašė atsižvelgti, kad byloje yra lengvinančių aplinkybių, nes kaltinamasis prisipažino, davė parodymus (b. l. 161). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad nukentėjusioji teismo posėdžio parodė, kad sūnus jos atsiprašė, tačiau ji netiki, kad atsiprašymas buvo nuoširdus (b. l. 158). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

42Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra ( - ) metų amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (b. l. 62), nedirbantis (b. l. 74), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 75), praeityje teistas daug kartų, taip pat už analogiško pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas (b. l. 79–84), baustas administracine tvarka (b. l. 63–73). Teismo vertinimu, V. K. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, linkęs smurtauti prieš artimus asmenis, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Nei ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtos švelnesnės bausmės, nei taikytas laisvės atėmimas, kuris taip pat kaltinamąjį tam tikram laikotarpiui izoliavo nuo visuomenės, pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Teismo posėdžio metu apklausiama kaltinamojo sesuo kaip liudytoja teigė, kad šiuo metu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu, nes jis naudojo smurtą prieš ją (b. l. 159).

43Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė skirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (b. l. 161).

44Kaltinamojo gynėjas baigiamosios kalbos metu prašė skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę (b. l. 161).

45Kaltinamasis sutiko siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 161).

46Vadovaudamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, o bausmės dydis nustatytinas didesnis nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį V. K. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

47Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. K. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 16 d. 14.43 val. iki 2019 m. birželio 18 d. 13.14 val. (b. l. 104–105) vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

48Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio

49Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 62,86 Eur žalos už nukentėjusiosios gydymą atlyginimo (b. l. 46–49). Iš byloje pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. birželio 16 d. buvo teiktos priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugos bei radiologo paslauga (b. l. 48).

50Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Civiliniam ieškovui iš V. K. priteistina 62,86 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

51Dėl kitų klausimų

52Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo bei garso įrašu, prisegtas prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

53Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. K. (b. l. 102) – paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

Nutarė

55V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

56Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 16 d. 14.43 val. iki 2019 m. birželio 18 d. 13.14 val. (dvi dienos), t. y. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

57Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

58Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

59Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo bei garso įrašu, prisegtas prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

60Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. K. – paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

61Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir civiliniam ieškovui iš V. K. priteisti 62,86 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

62Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.... 3. 1) Vilniaus m. Lenino raj. teismo 1979 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal... 4. 2) Vilniaus m. Tarybų raj. teismo 1981 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK... 5. 3) Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1984 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal... 6. 4) Trakų raj. teismo 1987 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 212¹... 7. 5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu... 8. 6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal... 9. 7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal... 10. 8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu... 11. 9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu... 12. 10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK... 13. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 14. Teismas... 15. V. K. 2019 m. birželio 16 d. apie 14.33 val. bute, esančiame ( - ), po... 16. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. sutiko duoti parodymus ir kaltę... 17. 2019 m. birželio 17 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos... 18. 2019 m. lapkričio 11 d. įteikus naują pranešimą apie įtarimą ir... 19. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad tą vakarą sūnus... 20. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau... 21. Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. jos sūnus.... 22. Teismo posėdžio metu liudytoja V. V. parodė, kad jie atvažiavo pagal... 23. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau... 24. Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 16 d.... 25. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nukentėjusioji kažką... 26. Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, kad tą dieną brolis buvo... 27. Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. yra jos brolis.... 28. BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. birželio 16 d. registruotas įvykis –... 29. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta,... 30. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 31. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas iš BPC gautas garso įrašas... 32. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas Vilniaus AVPK Kelių... 33. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 34. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas... 35. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamasis V. K.... 36. V. K. teiginius, kad sužalojo savo motiną netyčia, paneigia bylos duomenų... 37. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad... 38. Dėl skirtinos bausmės ... 39. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1... 40. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė atsižvelgti į atsakomybę... 41. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis teismo... 42. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas... 43. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė skirti 1 metų ir 3 mėnesių... 44. Kaltinamojo gynėjas baigiamosios kalbos metu prašė skirti mažesnę nei... 45. Kaltinamasis sutiko siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 161).... 46. Vadovaudamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad... 47. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 48. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio... 49. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 62,86... 50. Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio... 51. Dėl kitų klausimų... 52. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 53. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 55. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 56. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname... 57. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.... 58. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 59. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 60. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 61. Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir civiliniam ieškovui iš V. K.... 62. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam...