Byla e2-1196-943/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui iškelti bankroto bylą, bylos Nr. eB2-631-124/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo East China Automobile Association LTD ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ECAA Europe“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui iškelti bankroto bylą, bylos Nr. eB2-631-124/2015.

3Teisėja

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo dėl juridinio asmens pripažinimo nemokiu ir bankroto bylos iškėlimo pagrindų egzistavimo.

6Ieškovas East China Automobile Association LTD kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ECAA Europe“ ir įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

7Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra nemokus, kreditoriams pranešė, jog neketina vykdyti įsipareigojimų. Atsakovas neturi jokio registruotino turto, įmonės trumpalaikį turtą sudaro tik automobilių detalės. Dalį įmonės turto sudaro ginčijami debitoriniai reikalavimai (Acemark Enterpries Limited ir UAB „Autoprofilis“), kuriuos pašalinus iš įmonės balanso jos įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į balanso įrašyto turto vertės. Atsakovo sąmoningą privedimą prie bankroto patvirtina aplinkybės, susijusios su paskolos, kurią atsakovui suteikė UAB „Vaivorykštė“, grąžinimo termino pratęsimu, bei įmonės vadovo neveikimas nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, priteisė iš ieškovo atsakovui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nurodė, kad, spręsdamas klausimą dėl atsakovo mokumo, nesivadovauja atsakovo pateiktu balansu ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita už 2013 metus, nes jie nepasirašyti bendrovės direktoriaus ir buhalterės. Teismas pažymėjo, kad vertindamas atsakovo mokumą vadovaujasi įmonės finansinėmis ataskaitomis, pateiktomis civilinėje byloje Nr. B2-641-267/2014, kurių duomenys skiriasi nuo pateiktų nagrinėjamoje byloje. Remdamasis atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentais, parengtais 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. vasario 18 d., teismas padarė išvadą, kad atsakovas dirba pelningai, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Išanalizavęs atsakovo pažymą apie kreditorinius įsipareigojimus 2015 m. vasario 23 d., kurioje įrašyta, jog atsakovo pradelstos skolos yra 6 451,93 Eur, teismas konstatavo, kad atsakovas nenurodė visų įsipareigojimų kreditoriams, o jei ir nurodė – tai klaidingai. Remdamasis UAB „Vaivorykštė“ 2015 m. kovo 2 d. išduota pažyma teismas nurodė, kad atsakovo skola šiai įmonei yra 713 076,73 Eur, bet ne 8 995,89 Eur. Be to, teismas akcentavo, kad atsakovas, tikėtinai siekdamas parodyti geresnę savo turtinę padėtį, į kreditorių sąrašą neįtraukė įsipareigojimų J. D. – 131 719,18 Eur, ir D. G. – 131 719,18 Eur, nors šios prievolių įvykdymo terminas baigiasi 2016 m. balandžio 30 d. Prie pradelstų įsipareigojimų teismas nutarė nepriskirti ieškovo 414 001,62 Eur reikalavimo, dėl kurio vyksta ginčas Lietuvos arbitražo teisme, ir UAB „Autoprofilis“ 20 340,01 Eur reikalavimo, ginčijamo Šiaulių apylinkės teisme.

11Remdamasis Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-641-267/2014 esančiu atsakovo kreditorių sąrašu, teismas nurodė, jog atsakovas yra skolingas Credostar Worldwide LLP 57 517,70 Eur ir šis įsipareigojimas pagal Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2 nuostatas yra pradelstas – turėjo būti atsiskaityta per 30 kalendorinių dienų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo skolos Acemark Enterprises Limited, Credostar Worldwide LLP neteikia pagrindo konstatuoti, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai apie prastą atsakovo turtinę padėtį nėra pagrindas konstatuoti atsakovo nemokumą. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovo argumentą dėl atsakovo debitorių skolų dydžio, nurodydamas, kad 2014 m. gruodžio 31 d. balanse įrašytos planuojamos gauti sumos – 106 158,48 Eur, laikytinos debitorių skolomis. Apibendrindamas nustatytus atsakovo finansinės padėties rodiklius, teismas padarė išvadą, kad atsakovas laikytinas mokia ir pelningai veikiančia įmone, kurios finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsakovui atsisakyta iškelti bankroto bylą, priėmimo. Ieškovo prašymo dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu teismas nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė.

12Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintiną dydį teismas nustatė įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas procesiniams dokumentams paruošti, taip pat į tai, kad teisinę pagalbą teikusios viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Kultūros vizija“ teisininkų kvalifikacija negali būti prilyginama advokato kvalifikacijai. Teismas taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

13III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

151. Dėl draudimo ieškovui susipažinti su pateiktais įrodymais.

16Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo teisę susipažinti su nuasmenintu atsakovo mokestinio patikrinimo aktu. Taip pat ieškovui nebuvo leista susipažinti ir su atsakovo pateiktais duomenimis apie įmonės skolas. Atsisakydamas leisti ieškovui susipažinti su nurodytais duomenimis, kadangi jie pripažinti konfidencialiais, teismas pažeidė ieškovo procesines teises bei nepagrįstai užkirto kelią nutarčių peržiūrėjimui apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta AB „Panevėžio statybos trestas“ prieš UAB „Radviliškio vanduo“, bylos Nr. 2-2115/2012). Teismo veiksmų – paskelbiant atsakovo kreditorių ir debitorių sąrašus bei mokestinio patikrinimo aktą nevieša informacija, neteisėtumą rodo tai, kad šie duomenys nebuvo laikomi konfidencialia informacija anksčiau atsakovui keltose bankroto bylose.

172. Dėl atsakovo mokumo vertinimo aplinkybių.

18Ieškovas teigia, kad netinkamą atsakovo mokumo įvertinimą suponuoja tai, jog atsakovas neįvykdė teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, t. y. nepaaiškino, kokiu būdu dingo įmonės įsiskolinimas už gautas prekes; nepagrindė reikalavimo teisės Acemark Enterprises Limited ir to, kaip susidarė perkainojimo rezervas bei pagautė; nepateikė įrodymų, ar gavo prekes iš Credostar Worldwide LLP ir ar sumokėjo įmonei 124 048,39 Eur, taip pat išsamių paaiškinimų, kaip kinta įmonės skola UAB „Vaivorykštė“. Iš atsakovo 2014 m. spalio 1 d. lentelės matyti, kad įmonės skola UAB „Vaivorykštė“ kas mėnesį didėja 4 996,27 Eur suma. Atitinkamai didėja ir įmonės skola direktoriui J. D., nes skaičiuojamos palūkanos pagal jo suteiktą paskolą. Byloje esančių įrodymų visetas suponuoja, kad atsakovo ir UAB „Vaivorykštė“ sandoriai, kuriais pratęsiamas paskolos grąžinimo terminas, prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai.

19Vertindamas atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas konstatavo, kad jie sudaryti neteisingai. Nepaisant atsakovo pateiktų dokumentų nepatikimumo, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino realios į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Atsakovo 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta turto vertė turėtų būti mažinama iki 860 318,38 Eur: jokiais įrodymais nepagrįsta 143 922,03 Eur išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių suma, prekių atsargos apskaitomos didesnėmis kainomis nei yra jų savikaina ir jų nurodomas kiekis nesutampa su užfiksuotu antstolio 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkyme. Be to, nepagrįsta įrodymais ir atsakovo tariamai turima gauti suma – 106 158,48 Eur. 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo balanse nurodyto nuosavo kapitalo vertė yra artima nuliui, ką patvirtina neteisėtas įmonės skolos ieškovui pavertimas nuosavo kapitalo dalimi. 2015 m. vasario 23 d. ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro ne mažesnę kaip 1 708 492,42 Eur sumą, tačiau atsakovas didžiąją jų dalį slepia: 414 001,62 Eur skolą ieškovui arba trečiajam asmeniui Acemark Enterprises Limited, 124 048,39 Eur skolą įmonei Credostar Worldwide LLP. Taigi atsakovo neabejotinai pradelsti įsipareigojimai (538 050,01 Eur) viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Vertindamas atsakovo mokumą, teismas taip pat nepagrįstai prie debitorinių skolų priskyrė 300 000 Eur dydžio reikalavimą Acemark Enterprises Limited, kadangi šios skolos nepatvirtina jokie įrodymai. Priimant skundžiamą teismo nutartį nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų kaip susidarė įmonės balanse nurodyta pagautė.

203. Dėl kitų teismo neteisėtų procesinių veiksmų.

21Neteisėtą bylos išnagrinėjimo rezultatą lėmė ir teismo veiksmai atsisakant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenagrinėjant ieškovo prašymo kreiptis į prokurorą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, taip pat atsisakant skaitmenizuoti į bylą atsakovo pateiktus procesinius dokumentus – tokiu būdu apribojant ieškovo galimybes tinkamai dalyvauti byloje. Be to, teismas nenagrinėjo ieškovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą, nors bylos svarstymui buvo pateikti nauji įrodymai, ir neišsprendė prašymų kviesti liudytojus ir skirti finansinę ekspertizę.

224. Dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23Teismas nepagrįstai atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes jas atsakovas sumokėjo savo paties teisininkui, dirbančiam neva kito įmonės (VšĮ „Kultūros vizija“) teisininkui.

24Atskirajame skunde atsakovas prašo iš Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus:

25„<...> Atsakovas šioje byloje pateikė balansą (trumpą) ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą už 2013 metus, kurie nėra pasirašyti nei bendrovės direktoriaus, nei buhalterės <...> Pažymėtina, kad šioje byloje pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys skiriasi nuo civilinėje byloje Nr. B2-641-267/2014 pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenų“;

26„<...> Atsakovas, pateikdamas šią pažymą, nenurodė visų įsipareigojimų kreditoriams, o jei ir nurodė – tai klaidingai. Šioje pažymoje įsiskolinimas UAB-ei „Vaivorykštė“ nurodytas 31 061,02 Lt (8 995,89 Eur), tuo tarpu iš UAB „Vaivorykštė“ 2015-03-02 išduotos pažymos matyti, kad atsakovo skola UAB-ei „Vaivorykštė“ pagal 2012-02-24 Paskolos sutartį Nr. 12/02-24 yra 669 326,44 Eur, nesumokėtų palūkanų skola – 46 153,61 Eur, viso 713 076,73 Eur (2 462 111,33 Lt) (3 t., 3 b. l.). Be to, <...> D. G. pagal 2012-02-27 paskolos sutartį atsakovui paskolino taip pat 454 800 Lt sumą (5 t., 70–75 b. l.). ECAA Europe UAB 2015-03-02 pažymoje nurodyta, kad akcininkas J. D. yra suteikęs įmonei ilgalaikę paskolą (iki 2016-04-30) sumoje 59 909,20 Eur (206 854,49 Lt) (3 t. 4 b. l.). <...> atsakovas į kreditorių sąrašą šių įsipareigojimų išvis neįtraukė, matomai, siekdamas parodyti geresnę savo turtinę padėtį (5 t., 81–82 b. l.)“;

27„<...> Iš 2012-02-27 Paskolos sutarties matyti, kad D. G. yra paskolinęs atsakovui ECAA Europe UAB 454 800 Lt“;

28„<...> Nors atsakovas nurodo, kad ši sąskaita yra suklastota, tačiau šį jo argumentą paneigia Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-641-267/2014 esantis kreditorių sąrašas, kuriame atsakovas Credostar Worldwide LLP įtraukė į kreditorių sąrašą ir nurodė 198 597,13 Lt skolą kaip nepradelstą (5 t., 184 b. l.). Iš Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2 matyti, kad ši skola turėtų būti įtraukta į pradelstus įsipareigojimus, nes šalys šioje sutartyje numatė 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą (2 t., 36–41 b. l.)“;

29„<...> Iš kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovas į kreditorių sąrašą nėra įtraukęs kreditorių D. G., J. D., UAB „Vaivorykštė“ kreditorinių reikalavimų“.

30Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovo 967,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, 286 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ir prijungti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

311. Dėl nutarties motyvų.

32Atsakovo teigimu, teismas nurodydamas, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pasirašyti, neatsižvelgė į tai, jog tai išrašai iš Juridinių asmenų registro. Teismo išvada, kad skiriasi balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys, yra klaidinga. Tą patvirtina balansų sudarymo momentai ir vėliausio balanso koregavimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Realią atsakovo finansinę padėtį patvirtina Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kurių išrašai buvo pateikti ir šioje byloje. Su šiomis aplinkybėmis susiję teismo motyvai turi būti šalinami, kad juos traktuodamas kaip prejudicinius faktus ieškovas neinicijuotų naujų bylų, nesikreiptų į teisėsaugos institucijas.

33Ydingi ir nutarties motyvai, kad apeliantas klaidingai nurodė savo įsipareigojimus kreditoriams: UAB „Vaivorykštė“ surašytoje pažymoje įrašyti duomenys, kuriuos lygino teismas, atspindi skolos dydį kitu laikotarpiu, nei užfiksuotas atsakovo balanse; D. G. atsakovui paskolino ne 131 719,18 Eur, bet šiek tiek daugiau nei 20 273 Eur, kurių grąžinimo terminas yra 2016 m. balandžio 30 d.; atsakovo 2015 m. kovo 2 d. pažymoje nurodyta, kad J. D. atsakovui yra paskolinęs ne 59 909,20 Eur, bet 59 817,51 Eur. Dėl to teismo motyvas, kad atsakovas į kreditorių sąrašą neįtraukė dalies įsipareigojimų, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Atsakovo manymu, iš nutarties motyvuojamosios dalies taip pat turėtų būti pašalinti motyvai, susiję su atsakovo įsipareigojimais Credostar Worldwide LLP, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo pateiktų Credostar Worldwide LLP išrašytų sąskaitų autentiškumo. Tikrovės neatitinka ir teismo motyvas, kad su Credostar Worldwide LLP atsakovas turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų, nes šis terminas skaičiuojamas tik nuo prekių realizavimo dienos, nurodytos atsakovo buhalterinėje apskaitoje.

342. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

35Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nepagrįstai atsakovui iš ieškovo priteisė tik 300 Eur išlaidų atlyginimą. Atsakovas iš viso turėjo 967,98 Eur išlaidų už VšĮ „Kultūros vizija“ pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Nurodyta įstaiga turi teisę ruošti procesinius dokumentus ir tokios bylinėjimosi išlaidos turi būti skirstomos tarp šalių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Acemark Enterprises Limited prieš ECAA Europe UAB, bylos Nr. 2-925/2014). Teismo sprendimas atlyginti tik nežymią dalį atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų riboja atsakovo teisę laisvai pasirinkti teisinių paslaugų teikėją.

36Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti, paskirti ieškovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, prijungti kartu su atsiliepimu pateikiamus naujus įrodymus. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:

37Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalį atsakovo pateiktos informacijos apie įmonės finansinę padėtį pripažino konfidencialia. Nors ieškovas turi teisę kreiptis į atsakovą dėl konfidencialumo susitarimo sudarymo, tačiau jis tokių veiksmų nesiėmė iki šiol. Aplinkybė, kad ankstesnėse atsakovui mėgintose kelti bankroto bylose, ginčo informacija buvo vieša, neturi įrodomosios reikšmės, nes jose nebuvo pareikšti prašymai dėl informacijos pripažinimo konfidencialia. Toks prašymas byloje buvo pareikštas, kadangi ieškovas anksčiau teiktą informaciją naudojo atsakovo klientų bauginimui, kitų bylų inicijavimui. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, atsakovas pateikė visus pirmosios instancijos teismo reikalautus dokumentus. Visiškai deklaratyvūs ieškovo argumentai dėl UAB „Vaivorykštė“ veiksmų neteisėtumo ar, juolab, atsakovo finansinės padėties bloginimo. Atsakovas taip pat pažymi, kad teismas neturėjo nei pareigos bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nei kreiptis į prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų veikų. Ieškovo prašymai dėl procesinių dokumentų skaitmenizavimo buvo pertekliniai, nes ieškovui buvo žinomos aplinkybės dėl dalies medžiagos pripažinimo nevieša.

38Į bylą pateiktas atsakovo balansas yra aktualus ir tikrovę atitinkantis dokumentas, atspindintis atsakovo buhalterinės apskaitos duomenis. Ieškovo skolos dalis buvo perkelta į įmonės perkainavimo rezervą kaip neįvykdytas finansinis įsipareigojimas, kadangi ieškovas neapmokėjo savo skolos bei neįvykdė akcininkų susitarimo prie steigimo sutarties (18–ojo Verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 15 straipsnis). Ieškovo teiginiai, kad atsakovo prekių vertė yra padidinta, anot atsakovo, neparemti jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis. Visos aplinkybės, susijusios su pagautės susidarymu, yra nurodytos įmonės mokestinio patikrinimo akte. Mokesčių administratorius jokių pretenzijų atsakovui dėl pagautės apskaitymo nepareiškė, t. y. pripažino, kad pagautė įmonės buhalterinėje apskaitoje nurodoma teisingai ir pagrįstai. Taip pat visiškai deklaratyvus ieškovo teiginys, kad įmonė nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nėra įgijusi jokių naujų prekių.

39Ieškovas akivaizdžiai prieštarauja procesinėmis teisėmis, kadangi bylos svarstymui pateikti įrodymai patvirtina, jog nėra pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą.

40Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo argumentus, iš esmės pritaria teismo motyvams, kuriuos atsakovas prašo pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies.

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Dėl naujų įrodymų priėmimo

43Atsakovas UAB „ECAA Europe“ kartu su 2015 m. birželio 18 d. atsiliepimu pateikė naujus įrodymus: ieškovo šioje byloje 2015 m. gegužės 28 d. rašytinių paaiškinimų civilinėje byloje Nr. e2-432-368/2015, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-432-368/2015, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-154-291/2014, ieškovo 2015 m. birželio 4 d. ir 16 d. raštų kopijas. Prieš teismo posėdį naujus įrodymus pateikė ir ieškovas East China Automobile Association LTD: atsakovo atsiliepimo į ieškovo 2015 m. balandžio 1 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-240-883/2015, UAB „Universal Auto“ steigimo sutarties kopijas, taip pat UAB „Universal Auto“ 2015 m. gegužės 29 d. finansinių ataskaitų rinkinį, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1S-357-116/2015, ir atsakovo 2014 m. gegužės 6 d. rašto dėl 2014 m. kovo 31 d. balanse įrašyto trumpalaikio turto sudėties kopijas.

44Įvardytus dokumentus atsisakytina priimti dėl juose užfiksuotos informacijos sąsajumo su bylos įrodinėjimo dalyku stokos, bei dėl to, kad jie – atsakovo 2014 m. gegužės 6 d. rašto dėl 2014 m. kovo 31 d. balanse įrašyto trumpalaikio turto sudėties kopija, jau buvo pateikti bylos svarstymui ir priimti (CPK 180 straipsnis). Detalizuojant tokį sprendimą pažymėtina, kad šalių pateiktuose dokumentuose (išskyrus teikiamus pakartotinai, t. y. atsakovo 2014 m. gegužės 6 d. rašto dėl 2014 m. kovo 31 d. balanse įrašyto trumpalaikio turto sudėties kopiją) nėra jokių duomenų apie atsakovo finansinės padėties rodiklius, įmonės galimybę vykdyti prisiimtas prievoles. Taigi jie nei paneigtų, nei patvirtintų ginčo klausimui išspręsti, t. y. nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą mokia įmone, reikšmingų materialiųjų juridinių faktų.

45Dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo komercine paslaptimi (konfidencialia informacija)

46Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo apribotos jo procesinės teisės įrodinėti pareikšto reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pagrindą, kadangi teismas dalį atsakovo pateiktos informacijos – įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus, pripažino konfidencialia informacija (CPK 10 straipsnio 4 dalis). Taigi ieškovas faktiškai kelia abejones dėl jo teisės į efektyvų rungimąsi apribojimo teisėtumo.

47Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi konfidencialia informacija pripažino: atsakovo pateiktus duomenis apie įmonės skolas, debitorinius reikalavimus ir ilgalaikes paskolas 2015 m. vasario 23 d., o 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi – atsakovo pateiktus duomenis apie įmonės skolas 2015 m. vasario 23 d. ir vėlesnius jų pokyčius, taip pat atsakovo buhalterinės apskaitos duomenis (įskaitant išrašytas PVM sąskaitas faktūras) apie įmonės komercinius santykius su Acemark Enterprises LTD ir ieškovu bei duomenis apie atsakovo įsipareigojimų įvykdymą UAB „Vaivorykštė“. Iš esmės vienintelis motyvas, remiantis kuriais grįsti tokie procesiniai sprendimai, – tai duomenų įtraukimas į atsakovo komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašą.

48Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami tokie informaciją kaip komercinę paslaptį kvalifikuojantys požymiai: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ prieš UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014, ir joje nurodytą teismo praktiką). Šie išaiškinimai pagal analogiją taikytini ir tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui byloje dalyvaujantis asmuo pateikia prašymą dėl bylos medžiagos viešumo ribojimo CPK 10 straipsnyje numatytais pagrindais. Nagrinėdamas tokį prašymą, t. y. prieš nutardamas apriboti byloje dalyvaujančių asmenų rungimosi galimybes, teismas turi susipažinti su duomenimis, kuriuos prašoma pripažinti konfidencialia informacija, ir, nutaręs tenkinti tokį prašymą, išsamiai pagrįsti priimamą procesinį sprendimą (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

49Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo teisę susipažinti su dalimi atsakovo pateiktų dokumentų apribojo iš esmės nemotyvuotai, t. y. apsiribojant formalia nuoroda į atsakovo komercinių paslapčių sąrašą, bet ne pateikiant detalesnės ginčo informacijos analizės būtinumo ją apsaugoti nuo išviešinimo aspektu. Tokie teismo veiksmai lėmė iš esmės nepagrįstą ieškovo procesinių teisių ribojimą. Įmonės kreditorių ir debitorių sąrašai, kuriuose nurodomi įsipareigojimų dydžiai, jų įvykdymo terminai, juridinių asmenų kodai ir buveinių adresai, iš esmės nelaikytini duomenimis, atitinkančiais komercinės paslapties požymius. Dalis paminėtų duomenų yra viešai prieinami, o vien tik informacija apie tai su kokiais asmenimis konkretus ūkio subjektas palaiko komercinius santykius per se neturi ekonominės vertės, kuri galėtų suteikti pranašumą konkurencinėje aplinkoje. Kitaip ginčo informacija turėtų būti vertinama, jeigu joje būtų pateikiami duomenys apie ūkio subjektų tarpusavio santykių turinį, t. y. teikiamų ar perkamų paslaugų / prekių kainas, jų poreikį ir pan. Tokia pati išvada darytina ir dėl kitų dokumentų, kuriuose užfiksuotą informaciją Šiaulių apygardos teismas pripažino konfidencialia. Nei atsiliepime į atskirąjį skundą, nei anksčiau paduotuose procesiniuose dokumentuose atsakovas, nors tą privalėjo įrodyti, įtikinamai ir patikimai nepagrindė, kuo įmonės kreditorių bei debitorių sąrašų, duomenų apie UAB „Vaivorykštė“ teikiamas atsakovui paskolas ir kitų duomenų atskleidimas pakenktų jo teisėtiems interesams. Priešingai, paminėtų dokumentų turinio išviešinimas kitiems asmenims, įskaitant ieškovą, nesuteiktų jokio neteisėto konkurencinio pranašumo. Be kita ko, būtina atkreipti dėmesį ir į ieškovo argumento, kad ankstesnėse bylose, kuriose atsakovui prašyta iškelti bankroto bylą, ginčo duomenys nebuvo pripažinti konfidencialia informacija, svarbą. Nesiimdamas veiksmų aptariamai informacijai apsaugoti ankstesniuose teisminiuose procesuose, atsakovas de jure pripažino nesant CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų ginčo informaciją laikyti komercine paslaptimi, t. y. nebuvo siekiama apsaugoti ją nuo išviešinimo.

50Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalis). Taigi įmonės kreditoriams, inicijuojantiems skolininkui bankroto bylos iškėlimą, turi būti suteikiama galimybė susipažinti su informacija apie įmonės finansinę padėtį, kad jie galėtų visapusiškai įvertinti, ar jie atitinka realią faktinę padėtį bei kokia yra įmonės (atsakovo) finansinė būklė ir jos veiklos perspektyva. Bet kokie šios teisės ribojimai turi būti pagrįsti neabejotinu atsakovo teisėtų interesų apsaugos poreikiu.

51Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje akcentuojama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas – vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų – reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė nei priešingos šalies (žr., pvz., Kress prieš Prancūziją, Nr. 39594/98, par. 72, 2001 m. birželio 6 d. sprendimą). Vis dėlto teisė į rungtynišką procesą nėra absoliuti ir jos apimtis gali priklausyti nuo specifinių bylos aplinkybių (žr., pvz., Vokoun prieš Čekiją, Nr. 20728/05, par. 26, 2008 m. liepos 3 d. sprendimą). Analogijos požiūriu reikšmingoje EŽTT praktikoje dėl slaptos informacijos neatskleidimo yra nurodyta, kad, ieškant teisingos pusiausvyros tarp ribojimu siekiamo teisėto tikslo ir šalies procesinių teisių (rungimosi, lygiateisiškumo principų) apsaugos, gali būti svarbu tai, ar šaliai neatskleisti duomenys turėjo lemiamos reikšmės bylai, ar šia medžiaga remtasi teismo sprendime, ar bent su dalimi reikšmingos informacijos šaliai leista susipažinti, ar kita šalis galėjo veiksmingai naudotis susipažinimo su įrodymais teise, teiktis į juos atsikirtimus ir pan. (žr., pvz., Užukauskas prieš Lietuvą, Nr. 16965/04, 2010 m. liepos 6 d. sprendimą).

52Pripažindamas dalį atsakovo pateiktos informacijos nevieša – tokiu būdu apribodamas ieškovo galimybę su ja susipažinti ir pateikti nuomonę dėl jos įrodomosios reikšmės, pirmosios instancijos teismas neužtikrino šalių interesų pusiausvyros įrodinėjimo procese išlaikymo. Tai galėjo turėti reikšmės procesinei bylos baigčiai, o tiksliau – realios atsakovo finansinės padėties nustatymui. Šio pažeidimo reikšmė aptartina analizuojant atskirųjų skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotų duomenų vertinimu. Be kita ko, atsakant į kitus ieškovo atskirojo skundo argumentus, kiek tai susiję su dalies bylos medžiagos pripažinimu nevieša, pastebėtina, kad teismo nutartis, priimta remiantis CPK 10 straipsniu, negali būti apeliacijos objektu ir tai nuosekliai akcentuojama naujausioje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Superturas“ prieš Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, bylos Nr. e2-764-943/2015, ir joje nurodytą teismo praktiką).

53Dėl atsakovo finansinės padėties vertinimo

54Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, t. y. vien tik įmonės nepajėgimo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Vis dėlto įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SIA „UniCredit Leasing“ ir kt. prieš UAB „Lietuvos kino studija“, bylos Nr. 2-312-381/2015, ir joje nurodytą kitą teismo praktiką).

55Ištyręs atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neatitinka nemokios įmonės, kaip tai apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, būsenos. Prieš tikrinant pirmosios instancijos teismo išvados atitikimą įrodymų vertinimo taisyklėms, pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas apeliacinėje instancijoje pateiktus naujus įrodymus – 2015 m. gegužės 31 d. parengtą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Dėl šios priežasties, nagrinėjant atskiruosius skundus, atsakovo finansinės padėties rodikliai nustatinėtini apeliacijos ribose atsižvelgiant ir į naujuose įrodymuose įrašytus duomenis (CPK 320 straipsnis).

56Pagal atsakovo 2015 m. vasario 18 d. parengtą atsakovo balansą, įmonės turto vertė buvo 1 210 065 Eur, iš kurio trumpalaikis sudarė 1 206 337 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai – 1 140 227 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 65 958 Eur). Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2015 m. vasario 18 d. sudarė 782 663 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 35 900 Eur. 2015 m. vasario 18 d. balanse atsakovo nuosavo kapitalo dydis įrašytas 427 402 Eur bei nurodyta, kad perkainojimo rezervas (rezultatai) yra lygus 392 059 Eur. Iš atsakovo debitorių ir kreditorių sąrašų, parengtų remiantis 2015 m. vasario 23 d. duomenimis, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti konfidencialia informacija, matyti, kad įmonė nurodė turinti 372 031,70 Eur reikalavimo teisę į skolininkus (Acemark Enterprises LTD – 337 264,25 Eur; OOO Monlibon – 830,18 Eur; East China Automobile Association LTD – 19 722,07 Eur; UAB „Autoprofilis“ – 12 370,59 Eur; UAB „Autoversus“ – 19,64 Eur; UAB „Universal auto“ – 1 423,33 Eur; D. G. – 115 Eur, ir Tama transport – 325,91 Eur). Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad 2015 m. vasario 23 d. įmonė turėjo 23 967 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, iš kurių pradelsti buvo 5 709,33 Eur, bei 750 657,71 Eur ilgalaikių įsipareigojimų, t. y. iki 2016 m. balandžio 30 d. UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir D. G. suteiktos paskolos. Pagal 2015 m. balandžio 2 d. parengtą atsakovo pažymą apie įmonės įsipareigojimus 2015 m. vasario 23 d. ir vėlesnius jų pokyčius, bendra įmonės skola sudarė 774 624,71 Eur, o 6 451,93 Eur sumos mokėjimas buvo pradelstas.

57Aptarta suponuoja, kad atsakovo pateikti duomenys apie įmonės skolas ir turimas reikalavimo teises neatitinka užfiksuotų 2015 m. vasario 18 d. balanse. Pirmiausia pažymėtina, kad skiriasi įmonės deklaruojami įsipareigojimų dydžiai (782 663 Eur / 774 624,71 Eur). Antra, į kreditorių sąrašą nėra įtraukti asmenys, įgiję reikalavimo teises į atsakovą iš UAB „Vaivorykštė“, taip pat Credostar Worldwide LLP. Dėl šio asmens reikalavimo teisės dydžio bei egzistavimo pažymėtina, kad 57 517,76 Eur skolą Credostar Worldwide LLP atsakovas buvo įtraukęs į 2014 m. vasario 26 d. kreditorių sąrašą, pateiktą civilinėje byloje Nr. 2-641-267/2014. Nors ieškovas pirmosios instancijos teisme pareiškė, kad atsakovas su Credostar Worldwide LLP nėra atsiskaitęs, tačiau ieškovo teiginius paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Taip pat atsakovas nepateikė išrašų iš buhalterinės apskaitos, kurie patvirtintų, kad įmonė iki šiol nėra realizavusi Credostar Worldwide LLP patiektų prekių (įmonių 2012 m. kovo 2 d. pasirašytos Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2 2.2 punktas). Nors ieškovas teigia, kad atsakovo skola Credostar Worldwide LLP yra didesnė, tačiau nepateikė tą galinčių pagrįsti įrodymų, t. y. bylos svarstymui pateiktos tik PVM sąskaitų faktūrų, kurias atsakovas laiko suklastotomis, kopijos. Nepateikus šių sąskaitų faktūrų originalų objektyviai nėra galimybės nustatyti, ar įvyko jose įvardytos ūkinės operacijos (CPK 185 straipsnis).

58Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje pateiktame atsakovo 2015 m. gegužės 31 d. balanse įrašyta, kad įmonė turi turto už 1 288 406 Eur, iš kurio trumpalaikis turtas yra 1 286 497 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai – 872 350 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 414 010 Eur). Bendros atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 1 279 061 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 527 135 Eur. Pagal 2015 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis atsakovas iki 2015 m. gegužės 31 d. patyrė 23 164 Eur dydžio nuostolį, o per 2014 metus gavo 627 Eur pelną. Sulyginus 2015 m. vasario 18 d. ir 2015 m. gegužės 31 d. atsakovo balansų duomenis matyti, kad nuo 35 900 Eur iki 527 135 Eur išaugo įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai. Tai lėmė ir tai, kad bendros įmonės skolos tapo faktiškai lygios jos viso turimo turto vertei, įrašytai balanse (1 288 406 Eur / 1 279 061 Eur). Šie pokyčiai atsakovo buhalterinėje apskaitoje pagal pateiktus įrodymus atsitiko Lietuvos arbitražo teismui 2015 m. gegužės 26 d. arbitražo byloje Nr. 1-1/2013 priėmus sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteista 390 732,91 Eur skola.

59Įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su atsakovo įsipareigojimais ieškovui, kartu su nustatytais atsakovo parengtuose raštuose apie įmonės skolas ir reikalavimo teises įrašytų duomenų neatitikimais su perkeltais į finansinės atskaitomybės dokumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo mokumo negali būti laikomos pagrįstomis. Iš bylos svarstymui pateiktų įrodymų turinio analizės matyti, kad atsakovas tinkamai neatskleidė ne tik įmonės įsipareigojimų struktūros ir apimties (kreditorių, jų reikalavimų dydžio, atsiskaitymo terminų), bet ir pateikė neišsamią informaciją apie turimą turtą. Pavyzdžiui, ieškovas nedviprasmiškai išreiškė abejones tuo, kad atsakovas nepagrįstai įtraukia 337 264,25 Eur reikalavimo teisę Acemark Enterprises LTD į įmonės balansą, tačiau pirmosios instancijos teismas su tuo susijusių aplinkybių netyrė bei nesuformulavo atitinkamų išvadų dėl tokios reikalavimo teisės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo mokumo pagal ĮBĮ. Taip pat nebuvo įvertintas ir kitų įmonės debitorinių reikalavimų realumas bei jų vertė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad nustatinėjant įmonės mokumą ĮBĮ prasme esminę reikšmę turi reali, bet ne balanse įrašyta turto vertė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas ir kt. prieš UAB „Pilotų treniruočių centras“, bylos Nr. 2-1852/2014, ir joje nurodytą teismo praktiką). Nepaisant to, kad iš bylos svarstymui pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas susiduria su sunkumais vykdant įsipareigojimus kreditoriams – tą suponuoja pradelstų įsipareigojimų turėjimas, pirmosios instancijos teismas neužtikrino, kad įrodinėjimo procese būtų išsiaiškintos visos abejonės, susijusios su atsakovo realia finansine padėtimi. Proceso pirmosios instancijos teisme visapusiškumo aspekto požiūriu, glaudžiai susijusio su jo teisėtumu bei rezultato pagrįstumu, būtina išskirti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, kaip prieš tai minėta, be pagrindo apribojo ieškovo teisę susipažinti su dalimi atsakovo teiktų įrodymų. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas ir ieškovo galimybės atkreipti teismo dėmesį į tai, ar atsakovas teikia išsamią informaciją apie savo finansinę padėtį, t. y. tinkamai vykdo pareigą atskleisti tikrąją įmonės turtinių reikalų padėtį.

60Remiantis aptartu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai taikė ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Pripažinęs atsakovą mokia įmone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatinėjo ir neanalizavo įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei šių įsipareigojimų santykio su turimo turto verte. Dėl šios priežasties darytina prieš tai minėta išvada, kad pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai įvertinti atsakovo finansinę būklę ir netinkamai nustatyti įmonės turto ir jos pradelstų įsipareigojimų santykį. Esamų neaiškumu, koks vis dėlto yra tikrasis atsakovo skolų dydis ir kokiems asmenims, kokia yra reali įmonės turto vertė, struktūra, šalinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą. Tai neatitiktų tiek apeliacijos funkcijos (paskirties), tiek šalių lūkesčio, susijusio su galimybe pasinaudoti instancine teismų priimtų procesinių sprendimų peržiūra. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamam ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies taikymui būtina nustatyti nurodytas aplinkybes dėl atsakovo finansinės padėties, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ginčo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakartotinai tiriant atsakovo mokumą, teismas turi imtis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad atsakovas pateiktų išsamius įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis, atitinkančius Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, kad būtų pateikti visi įrodymai, numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, o prireikus – kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų įmonės turtą (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, vykdydamas CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo sukuriamas procesines pareigas, privalo operatyviai teikti teismui duomenis apie įmonės finansinę būklę, nuolat ir aktyviai domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), o už jam įstatymo ar teismo nustatytų pareigų nevykdymą teismas turės teisę taikyti procesines sankcijas (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

61Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

62Panaikinus apskųstą teismo nutartį, atsakovo atskirojo skundo teisinio ir faktinio pagrindus sudarančių argumentų nagrinėjimas neturi teisinės prasmės. Tokia pati išvada darytina ir dėl dalies ieškovo atskirojo skundo argumentų. Atsižvelgiant į tai, pasisakytina tik dėl tų ieškovo atskirajame skunde suformuluotų argumentų, kurie betarpiškai susiję su pirmosios instancijos teismo tariamai padarytais procesinių teisės normų taikymo pažeidimais: teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nenagrinėjo prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų veikų ir neužtikrino visų atsakovo pateiktų dokumentų e. formų įkėlimo į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.

63Atsakant į pirmąjį argumentą, pastebėtina, kad ieškovas nepaaiškina, kokiu būdu teismo pasirinkta ginčo klausimo nagrinėjimo procesinė forma pažeidė šalių teises būti išklausytoms. Ieškovas pripažįsta, kad antroji bankroto bylos iškėlimo procesinė stadija, kurioje teismas sprendžia, ar egzistuoja materialinis teisinis pagrindas atsakovą pripažinti nemokiu ir jam iškelti bankroto bylą, įprastai vyksta rašytinio proceso tvarka. Taip pat ieškovas iš esmės neneigia to, kad minėta stadija gali vykti mišriu būdu, t. y. tiek rašytine, tiek žodine tvarka, o konkrečios klausimo nagrinėjimo formos parinkimas priklauso teismo valiai. Būtent teismas, įvertinęs byloje kilusio ginčo sudėtingumą, sprendžia, kokia forma geriausia nagrinėti bylą. Kadangi bylos šalims nebuvo apribotos teisės teikti jų argumentus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, paaiškinimus, ieškovo keliamos pretenzijos vertintinos kaip formalios bei neteikiančios pagrindo konstatuoti proceso pažeidimo.

64Glaudžiai su proceso tinkamu vedimu susijęs ir kitas argumentas dėl netinkamo atsakovo pateiktų dokumentų e. formų įkėlimo į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Pagal Teismų įstatymo 371 straipsnio 6 dalį, teismas šalių pateiktus rašytinius procesinius dokumentus turi skaitmeninti ir jų skaitmenines kopijas perkelti į elektroninę bylą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo teisme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi elektroninių ryšių priemonėmis, kuriomis išreiškė pageidavimą gauti ir jam skirtus procesinius dokumentus (CPK 1751 straipsnio 2 dalis). Iš bylos e. kortelės ir jos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino visų atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų operatyvaus skaitmeninio ir jų skaitmenintų kopijų perkėlimo į e. bylą. Vis dėlto šis pažeidimas yra mažareikšmis, kadangi ieškovas buvo informuotas apie pateiktus dokumentus, jo teisė susipažinti su rašytine bylos medžiaga nebuvo ribojama.

65Kaip nepagrįsti atmestini ir šalių teiginiai dėl teismo pareigos priimti atskirąsias nutartis (CPK 300 straipsnis). Pagal pateiktus duomenis, atskirosios nutarties institutu šalys iš esmės siekia pasinaudoti kaip papildoma poveikio priemone kitai šaliai. Toks veikimas nėra suderinamas su sąžiningu elgesiu ir nurodyto instituto tikslais. Šalys turi teisę pačios kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas, jeigu mano, kad egzistuoja tam pakankamas faktinis pagrindas.

66Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK93 straipsnis).

67Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

68panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ECAA Europe“ (juridinio asmens kodas 302544530) klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo East China... 3. Teisėja... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilo dėl juridinio asmens pripažinimo nemokiu ir bankroto... 6. Ieškovas East China Automobile Association LTD kreipėsi į teismą,... 7. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra nemokus, kreditoriams pranešė, jog... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė... 10. Teismas nurodė, kad, spręsdamas klausimą dėl atsakovo mokumo, nesivadovauja... 11. Remdamasis Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-641-267/2014... 12. Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintiną dydį teismas nustatė... 13. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 14. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015... 15. 1. Dėl draudimo ieškovui susipažinti su pateiktais įrodymais. ... 16. Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo... 17. 2. Dėl atsakovo mokumo vertinimo aplinkybių. ... 18. Ieškovas teigia, kad netinkamą atsakovo mokumo įvertinimą suponuoja tai,... 19. Vertindamas atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas... 20. 3. Dėl kitų teismo neteisėtų procesinių veiksmų. ... 21. Neteisėtą bylos išnagrinėjimo rezultatą lėmė ir teismo veiksmai... 22. 4. Dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. ... 23. Teismas nepagrįstai atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes jas... 24. Atskirajame skunde atsakovas prašo iš Šiaulių apygardos teismo 2015 m.... 25. „<...> Atsakovas šioje byloje pateikė balansą (trumpą) ir nuosavo... 26. „<...> Atsakovas, pateikdamas šią pažymą, nenurodė visų... 27. „<...> Iš 2012-02-27 Paskolos sutarties matyti, kad D. G. yra... 28. „<...> Nors atsakovas nurodo, kad ši sąskaita yra suklastota, tačiau... 29. „<...> Iš kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovas į kreditorių... 30. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovo 967,98 Eur bylinėjimosi... 31. 1. Dėl nutarties motyvų. ... 32. Atsakovo teigimu, teismas nurodydamas, kad įmonės finansinės atskaitomybės... 33. Ydingi ir nutarties motyvai, kad apeliantas klaidingai nurodė savo... 34. 2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. ... 35. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nepagrįstai... 36. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti,... 37. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalį atsakovo... 38. Į bylą pateiktas atsakovo balansas yra aktualus ir tikrovę atitinkantis... 39. Ieškovas akivaizdžiai prieštarauja procesinėmis teisėmis, kadangi bylos... 40. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti.... 41. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 42. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 43. Atsakovas UAB „ECAA Europe“ kartu su 2015 m. birželio 18 d. atsiliepimu... 44. Įvardytus dokumentus atsisakytina priimti dėl juose užfiksuotos informacijos... 45. Dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo komercine paslaptimi (konfidencialia... 46. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo... 47. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi... 48. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine (gamybine)... 49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo teisę susipažinti... 50. Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo... 51. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje... 52. Pripažindamas dalį atsakovo pateiktos informacijos nevieša – tokiu būdu... 53. Dėl atsakovo finansinės padėties vertinimo ... 54. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 55. Ištyręs atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus... 56. Pagal atsakovo 2015 m. vasario 18 d. parengtą atsakovo balansą, įmonės... 57. Aptarta suponuoja, kad atsakovo pateikti duomenys apie įmonės skolas ir... 58. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje pateiktame atsakovo 2015 m.... 59. Įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su atsakovo... 60. Remiantis aptartu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tik... 61. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų ... 62. Panaikinus apskųstą teismo nutartį, atsakovo atskirojo skundo teisinio ir... 63. Atsakant į pirmąjį argumentą, pastebėtina, kad ieškovas nepaaiškina,... 64. Glaudžiai su proceso tinkamu vedimu susijęs ir kitas argumentas dėl... 65. Kaip nepagrįsti atmestini ir šalių teiginiai dėl teismo pareigos priimti... 66. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir bankroto bylos... 67. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 68. panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį ir...