Byla e2-1743-236/2016
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė ,,Indelių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5054-431/2016 pagal ieškovų L. T., T. R., V. K., L. B., K. J., R. G. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė ,,Indelių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovų L. T., T. R., V. K., L. B., K. J., R. G. atsisakymas nuo ieškinio ir prašymas civilinę bylą dalyje dėl indėlių sertifikatų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukti, nes visa reikalauta suma buvo jiems pervesta į sąskaitą po ieškinio pareiškimo teisme, ir priteisti ieškovų naudai iš atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-07 nutartimi nutarė priimti ieškovų L. T., Tamaros Radionovos, V. K., L. B., K. J., R. G. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti, priteisti ieškovams L. T. - 210,26 Eur, T. R. - 140,18 Eur, V. K. - 140,18 Eur, L. B. - 140,18 Eur, K. J. – 70,09 Eur, R. G. –158,23 Eur iš atsakovo BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų išlaidų, patirtų advokato pagalbai šioje byloje apmokėti.
  1. Teismas , atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų atsisakymas nuo ieškinio nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų ir viešojo intereso, sprendė, kad ieškovų atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, o civilinė byla nutrauktina.
  1. Teismas nustatė, kad ieškovai prašė iš atsakovės BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų ir trečiojo asmens VĮ ,,Indelių ir investicijų draudimas“ priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti: L. T. – 210,26 Eur, T. R. - 140,18 Eur, V. K. - 140,18 Eur, L. B. - 140,18 Eur, K. J. – 70,09 Eur, R. G. –158,23 Eur.
  1. Teismas nurodė, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).
  1. Teismas pažymėjo, kad ieškovų interesą reikšti ieškinį siekiant indėlio draudiminės apsaugos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą lėmė nepagrįsta pripažinta atsakovės pozicija, kad atsakovės išleistiems indėlių sertifikatams netaikoma draudiminė apsauga. Atsakovė sukūrė ir pardavė indėlininkams finansinį produktą, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl teismas sprendė, kad šiuo pagrindu iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad procesas byloje nutrauktinas, į tai, kad atsakovei bylą nagrinėjant teisme įvykdžius ieškinio reikalavimus, sprendė, kad dėl atsakovės veiksmų byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos ir todėl ieškovams iš atsakovės priteistinos jų šioje byloje patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Atsakovė BAB bankas SNORAS atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-07-07 nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovams priteistos išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti, arba ją pakeisti, nustatant, kad ieškovams L. T., T. R., V. K., L. B., K. J. ir R. G. iš atsakovės priteistina išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti, suma mažinama iki 70,09 Eur kiekvienam ieškovui, ir /arba nenurodant, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovei administravimui skirtų lėšų.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo CPK 94 str. 1 dalyje numatytų taisyklių bei aktualios teismų praktikos ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atžvilgiu;
      2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų reikalavimai buvo įvykdyti, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų. Ieškovai, sudarydami indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, nesuklydo ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog tarp ieškovų ir atsakovės sudarytos indėlio sertifikato įsigijimo sutartys laikytinos negaliojančiomis. Šios sutartys yra galiojančios ir sukuria jų dalyviams teises ir pareigas;
      3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė įvykdė ieškovų ieškinio reikalavimus. Ieškovų suformuluoti ieškinio reikalavimai nebuvo įvykdyti, o indėlių draudimo išmokų mokėjimas ieškovams, kurį atliko VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, buvo sąlygotas visiškai kitais motyvais, nei ieškovai nurodė savo ieškinyje. Atsiimdami draudimo išmokas, ieškovai faktiškai pripažino, kad ginčijamos indėlių sertifikatų įsigijimo sutartys galioja ir sukuria jų dalyviams teises ir pareigas;
      4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų dydį. Mažiausias honoraras byloje už reikalavimą pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sutarti negaliojančia yra 70,09 Eur, todėl darytina išvada, kad ieškovų atstovas savo honorarą už atstovavimą pirmoje instancijoje teikiant reikalavimą dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia įvertino minimalia 70,09 Eur suma. Esant bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindui (nors atsakovės nuomone, tokio pagrindo nėra) bei atsižvelgiant į tai, kad visiems ieškovams, sudariusiems ginčo sandorius, buvo suteiktos analogiškos apimties ir pobūdžio teisinės paslaugos, tik tokio dydžio išlaidos ir galėjo būti priteisiamos iš atsakovės;
      5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės administravimui skirtų lėšų. Administravimo išlaidos skirtos bankroto administratoriaus darbui bei bankroto procese patirtoms išlaidoms atlyginti.
  3. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo tenkinti atsakovės BAB banko SNORAS atskirąjį skundą, o ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visa apimtimi. Nurodo, kad:
    1. Nebuvo pagrindo priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas CPK 93 str. 1 d. pagrindu, kadangi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepatenkino ieškinio reikalavimų. Be to, ieškovai, atsiimdami draudimo išmokas, faktiškai pripažino, jog indėlio sertifikato sutartys yra galiojančios ir sukuriančios šalims teises ir pareigas, todėl laikytina, kad ieškinio reikalavimai dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis - netenkintini.
    2. Trečiasis asmuo nedisponuoja duomenimis apie indėlininkus ir investuotojus bei jiems priklausančias mokėtinas sumas iki kredito įstaigų galimų draudžiamųjų įvykių, o šiais duomenimis pradeda disponuoti tik po draudžiamojo įvykio ir tik draudėjui perdavus šiuos duomenis trečiajam asmeniui, todėl pagrindas indėlių draudimo išmokų mokėjimui šiuo konkrečiu atveju buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, remiantis kuria atsakovė perdavė trečiajam asmeniui reikalingus duomenis indėlių draudimo išmokų už indėlių sertifikatus mokėjimo tikslu, o trečiasis asmuo indėlio draudimo išmokas už indėlio sertifikatus išmokėjo iš karto po to, kai gavo iš atsakovės duomenis apie indėlininkus bei jiems priklausančias mokėtinas sumas;
    3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 94 straipsnio 1 dalį. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, kas sąlygojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimą teismo keliu bei užsitęsusį teismo procesą, kuriame netgi prireikė kreiptis į Europos Sąjungos T. T.. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės ar/ir trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas.
  4. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovai L. T., Tamara Radionova, V. K., L. B., L. J., R. G. prašo atsakovės BAB banko SNORAS atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų atsisakant pripažinti jų pretenzijas. Be to, klaidingu įstatymo suvokimu negalima pateisinti atsakovės elgesio, kuriuo buvo pažeidžiamos ieškovų teisės;
    2. Visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovų patirtų išlaidų priteisti iš atsakovės administravimui skirtų lėšų, kadangi byla pradėta jau po bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl už išlaidų, patirtų ginant atsakovės interesus procese, susidarymą laikytinas atsakingu bankroto administratorius;
    3. Atsakovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovams priteistinos tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, kokias kiekvienas iš ieškovų realiai patyrė.?

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016-07-07 nutartis paliktina nepakeista.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Apeliacinis teismas pažymi, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  1. Apeliacinis teismas laiko apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatytų taisyklių bei aktualios teismų praktikos ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atžvilgiu.
  1. Ieškovai į teismą kreipėsi dėl to, kad atsakovei AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą, ieškovams nebuvo išmokėta draudimo išmoka už įsigytus indėlio sertifikatus, t. y. ieškovai siekė užsitikrinti, kad jų lėšos, perduotos BAB bankui SNORAS, nebus prarastos. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant į atsakovės ir trečiojo asmens poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, o tai nulėmė netinkamas teisinio reglamentavimo nuostatų aiškinimas. Draudimo išmoka ieškovams buvo išmokėta tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Dėl to darytina išvada, kad atsakovės ir trečiojo asmens pozicija dėl ieškovų lėšoms netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turėjo galimybę pripažinti, jog ieškovų indėlio sertifikatams taikytina draudimo apsauga, t. y. įtraukti ieškovus į asmenų, turinčių teisę gauti draudimo išmoką, sąrašą ir perduoti duomenis trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kuris turėjo galimybę apskaičiuoti ir išmokėti atitinkamas išmokas (IĮIDĮ 6 str. 7 d.), nes būtent VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priima sprendimus dėl draudimo išmokų. Atsakovei ir trečiajam asmeniui atlikus šiuos veiksmus ieškovai nebūtų kreipęsi į teisines paslaugas teikiantį profesionalą bei inicijavę teismo proceso ir tokiu būdu patyrę bylinėjimosi išlaidų.
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovų ieškinio atsisakymą lėmė aplinkybė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo atsakovė ir trečiasis asmuo pakeitė savo teisinę poziciją byloje ir ieškovų siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, nors ir kitu, nei nurodyta ieškinyje, teisiniu pagrindu, t. y. ieškovų reikalavimai buvo patenkinti.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl atsakovės veiksmų.
  1. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantės teigimu, mažiausias honoraras byloje už reikalavimą pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sutarti negaliojančia yra 70,09 Eur, visiems ieškovams, sudariusiems ginčo sandorius, buvo suteiktos analogiškos apimties ir pobūdžio teisinės paslaugos, todėl tik tokio dydžio išlaidos ir galėjo būti priteisiamos iš atsakovės. Apeliacinis teismas laiko šiuos argumentus nepagrįstais.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su ieškovais, kad kiekvienas ieškovams priteistinos tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, kokias kiekvienas iš ieškovų realiai patyrė.?
  1. Nagrinėjamu atveju apeliantė taip pat nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.
  1. Apeliacinio teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš BAB banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.
  1. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
  1. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės BAB banko SNORAS atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai