Byla 2A-105-430/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų banga“ (toliau – BUAB „Idėjų banga“), atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ (toliau – MB „Penktas šansas“), ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė BUAB „Idėjų banga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 3 356,87 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2.

7Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4139-781/2017 ieškovei UAB „Idėjų banga“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“. 2018 m. rugsėjo 5 d. bankroto administratorė pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl 3 356,87 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje. Teigė, kad atsakovas V. S., būdamas bendrovės vadovu, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir tokiu būdu padarė žalą. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jau nuo pat pirmųjų bendrovės nemokumo požymių, kai bendrovė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, t. y. šiuo atveju ne vėliau kaip 2012 m. birželio mėn., kai už įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei „Onninen“ (toliau – UAB „Onninen“) buvo išduotas vykdomasis raštas skolos išieškojimui, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pabrėžė, kad atsakovas pažeidė savo pareigas veikti tinkamai įmonės atžvilgiu, piktnaudžiavo, neišsaugojo įmonės turto, dokumentų, dėl to padarė žalą pačiai įmonei ir tuo pačiu kreditoriams. Teigė, kad UAB „Idėjų banga“ neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti, kada realiai bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nurodė, kad atsakovo neveikimu buvo padaryta žala kreditoriams, kuri yra lygi nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumai. Šiuo atveju ne visi kreditoriai pateikė finansinius reikalavimus, patvirtintas buvo tik 3 356,87 Eur reikalavimas, dėl to turi būti laikoma, kad šiai sumai atsakovas padarė žalos kreditoriams. 3.

8Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad UAB „Idėjų banga“ bankrutavo ne dėl to atsakovo kaltės ir atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes bendrovė bankrutavo dėl verslo partnerių tinkamo neatsiskaitymo. Teigė, kad atsakovas nesudarė nei vieno sandorio, kuris būtų nenaudingas arba nuostolingas įmonei. Pažymėjo, kad atsakovas delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi tikėjo, jog verslo partneriai atsiskaitys su bendrove. Pabrėžė, kad pats atsakovas buvo bendrovės pagrindinis kreditorius, kadangi 2008 metais buvo suteikęs bendrovei paskolą, taip pat savo asmeninėmis lėšomis, siekdamas išlaikyti bendrovę, pirkosi būtinas bendrovei medžiagas ir kitą turtą. Teigė, kad bankroto administratorius klaidiną teismą, jog atsakovas nepateikė bankroto administratoriui bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kadangi visi dokumentai buvo pateikti. Nesutiko, kad atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonės ūkinė–komercinė veikla baigėsi nuostoliais ir skolomis. 4.

9Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai nepašalina jo civilinės atsakomybės, kadangi atsakovo pateiktas 2018 m. vasario 20 d. balansas pagrindžia, jog įmonė buvo itin sudėtingoje finansinėje padėtyje, o įmonės skolos viršijo turimo turto masę beveik 39 kartus. Bankroto administratoriaus manymu, bendrovė jau buvo nemoki 2007 metais, o tai patvirtina viešosios įstaigos „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) išrašas. Be to, šią aplinkybę pagrindžia ir iš įmonės vykdomas išieškojimas kreditorės UAB „Onninen“ naudai. Ieškovės vertinimu, atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kai įmonė veikė nuostolingai ir nelaukti, kol įmonė nebeturės jokio turto. 5.

10Atsakovas triplike nesutiko su ieškovės dubliko argumentais ir papildomai nurodė, kad ieškovo pozicija byloje nėra nuosekli, t. y. ieškinyje teigia, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado ne vėliau kaip 2012 metais birželio mėn., o dublike nurodo, jog bendrovė buvo nemoki jau 2007 metais. Pažymėjo, kad visi bendrovės veiklos dokumentai buvo perduoti ieškovo bankroto administratoriui. Teigė, kad pagal su dubliku pateiktą 2007 m. balansą, bendrovė turėjo tuomet turto už 35 980,65 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 39 239,46 Eur, tačiau bendrovė, vadovaujama atsakovo, mažino įsiskolinimus tiek iš atgautų skolų, tiek asmeninėmis atsakovo lėšomis. Be to, su kreditoriais buvo sudaromi žodiniai susitarimai dėl skolų išdėstymo ar skolų sumažinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog 2007 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai pradėjo viršyti į jos balansą įrašyto turto vertę. Pažymėjo, kad 2008 m. atsakovas suteikė bendrovei 14 481 Eur paskolą ir apie tai bankroto administratoriui yra žinoma. Pabrėžė, kad lyginant 2007 metų ir 2017 metų (bankroto bylos iškėlimo dienai) balanso duomenis, matyti, kad iš buvusių 39 239,46 Eur įsipareigojimų, buvo likę tik 14 712 Eur įsipareigojimai. 2011–2012 metais atsakovas toliau mažino įmonės įsiskolinimus, juos dengdamas. Nuo 2012 metų pabaigos bendrovės įsipareigojimų dydis nekito, turto nemažėjo, dėl to įsipareigojimų ir turto santykis nekito iki bankroto bylos iškėlimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas teigdamas, jog jau 2007 metais bendrovė buvo nemoki (turėjo 39 239,46 Eur vertės įsipareigojimų), tačiau savo ieškinyje nurodo, kad ne visi kreditoriai pateikė finansinius, todėl bankroto byloje patvirtinta tik 33 56,87 Eur dydžio kreditorinių reikalavimų suma. Atsakovo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai remiasi tik balanso duomenimis, neatspindinčiais pradelstų įsiskolinimų, ir šios aplinkybės nėra pakankamos įmonės nemokumo momentui konstatuoti. Teigė, kad pagrįstai ieškinyje nurodoma, jog pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo jau 2012 metų antrame pusmetį, tačiau po 2012 metų įmonė jokios veiklos nevykdė, jos turtas nemažėjo, įsipareigojimai nedidėjo ir jokia žala bendrovei negalėjo ir nebuvo padaryta. 6.

11Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. 7.

12Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir triplike nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

148.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. 9.

16Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas apie įmonės nemokumą žinojo jau 2012 metais ir turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime nereiškia, jog kreditoriams buvo padaryta žala. 10.

17Teismas padarė išvadą, kad 2007–2008 metų balansuose įrašytus įsipareigojimus kreditoriams atsakovas mažino dengdamas įsiskolinimus, susitardamas su kreditoriais tiek dėl skolų mažinimo, tiek dėl mokėjimų išdėstymo, dėl to nuo 2007 metų turėti 39 239,46 Eur dydžio įsipareigojimai buvo sumažinti iki 14 712 Eur dydžio, o pateiktas bankroto byloje prašymas patvirtinti tik 3 356,87 Eur sumos kreditorinį reikalavimą rodo, jog kreditoriai pripažino tokią dalį neatskaitymo. 11.

18Teismas vertino, kad vien aplinkybė, jog bankroto administratorius pateikė prašymą dėl 3 356,84 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje nesudaro pagrindo laikyti, jog jis privalo kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš bendrovės vadovo, kadangi bylos duomenys patvirtina išvadą, jog atsakovo nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo nepadarė įmonei ir jos kreditoriams esminės žalos, dėl to atsakovo veiksmų negalima laikyti neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestas. 12.

19Teismas padarė išvadą, kad atmetus ieškinį ir ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovo turėtos ir kitos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos iš ieškovės.

20III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

2113.

22Atsakovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą dalyje dėl atsisakymo priteisti iš atsakovo V. S. naudai pirmosios instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas (1 280 Eur) priteisti solidariai iš ieškovės BUAB „Idėjų banga“ bankroto administravimui skirtų lėšų ir ieškinį pareiškusios bankroto administratorės MB „Penktas šansas“; 2) pripažinti ieškovės BUAB „Idėjų banga“ bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ veiksmus, kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo, nesąžiningais ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, skiriant BUAB „Idėjų banga“ bankroto administratorei MB „Penktas šansas“ baudą, iki 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovės nuostolių (bylinėjimosi išlaidų) atlyginimui, šią sumą įskaitant į priteistiną nuostolių (bylinėjimosi išlaidų) sumą; 3) priteisti atsakovui apeliacinėje instancijoje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš ieškovės BUAB „Idėjų banga“ bankroto administravimui skirtų lėšų ir iš ieškinį pareiškusios bankroto administratorės MB „Penktas šansas“. 14.

23Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškinį, tačiau nepagrįstai atsisakė priteisti iš pralaimėjusios šalies, t. y. iš ieškovės, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokį atsisakymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Teigia, kad ši norma reglamentuoja atleidimą tik nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bet ne nuo šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Prašo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014 ir 2011 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011). 15.

24Apelianto teigimu, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliantui, kaip bylą laimėjusiai šaliai, turi būti atlyginti visi patirti nuostoliai dėl pareikšto nepagrįsto ieškinio ir atlygintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Priešingu atveju, būtų sudaromos sąlygos šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir skatintų reikšti nepagrįstus ieškinius. 16.

25Teigia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos solidariai turi būti priteistos ir iš bankroto administratorės MB „Penktas šansas“, kadangi pareikštas ieškinys yra ne tik nepagrįstas, tačiau pareikštas neįrodinėjant ieškinio pagrindo aplinkybių, neteikiant jokių ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, neįrodinėjant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Tiek ieškinyje, tiek dublike apsiribojama klaidinančiais ir hipotetiniais teiginiais bei teisės normų aprašymu, neanalizuojant faktinės situacijos. Be to, nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė (bankrutuojanti įmonė) neturi turto atsiskaityti su kreditoriais, dėl to šios aplinkybės įrodo, jog ieškovė negalės padengti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nepagrįsto ieškinio pateikimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas bankroto administratoriaus teisėmis ir turi būti priteistos iš bankroto administratoriaus solidariai ne tik bylinėjimosi išlaidos, bet ir bauda, iš jos 50 proc. skiriant atsakovui. 17.

26Pabrėžia, kad 2019 m. vasario 11 d. atsakovas teikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl nuostolių, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo, tačiau skundžiamame teismo sprendime dėl šio prašymo jokių motyvų nepateikta, dėl to šioje dalyje sprendimas yra be motyvų ir egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Apelianto vertinimu, atsakovo 2019 m. vasario 11 d. prašymas dėl nuostolių, bankroto administratoriui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo, ne tik nebuvo vertinamas, bet ir sprendžiamas. 18.

27Ieškovė atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalis, kadangi ieškovės bankroto administratorius šioje situacijoje elgėsi sąžiningai ir gynė bankrutavusios bendrovės kreditorius. Pabrėžia, kad atsakovo atstovės teigimas, kad bankroto administratoriaus veiksmuose galima įžvelgti piktnaudžiavimą yra šmeižimas ir neatitinka tikrovės. Pažymi, kad nepakankamas dokumentų pateikimas, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimus, negali būti laikomas piktnaudžiavimu ar piktybišku neveikimu, nes bankroto administratoriaus atliko įstatyme numatytas savo pareigas. 19.

28Nesutinka su atsakovo atstovės teiginiais dėl solidaraus bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankroto administratorės, kadangi šie teiginiai yra be pagrindo, grindžiami netinkama informacija. 20.

29Teigia, kad atsakovo atstovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė šių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 21.

30Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 22.

31CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 23.

32Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti atsakovui iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ir dėl atsakovo pareikšto prašymo dėl nuostolių, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 24.

33Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4139-781/2017 ieškovei UAB „Idėjų banga“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“ (b. l. 6–7). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. birželio 6 d. (b. l. 8). 2018 m. rugsėjo 5 d. bankroto administratorė MB „Penktas šansas“ pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl 3 356,87 Eur kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (b. l. 13). Byloje pateikta UAB „Idėjų banga“ 2007–2008 m. pelno nuostolių ataskaita ir balansas iš Juridinių asmenų registro (b. l. 30–31), 2008 m. gegužės 30 d. paskolos sutarties tarp UAB „Idėjų banga“ ir atsakovo V. S. bei kasos pajamų orderio kopijos (b. l. 50, 54), 2017 m. birželio 7 d. sudaryto balanso kopija (b. l. 51). 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovė BUAB „Idėjų banga“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį atsakovui V. S. dėl 3 356,87 Eur žalos atlyginimo (b. l. 1–5). 2019 m. sausio 31 d. atsakovas V. S. teikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2019 m. kovo 25 d. pateiktas prašymo papildymas (b. l. 63–64, 68–69). 2019 m. vasario 11 d. byloje pateiktas atsakovo prašymas dėl nuostolių, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo (b. l. 65–66). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu atmetė ieškovės reikalavimus atsakovui (b. l. 74–77). 25.

34Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą – 2019 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymo (1 500 Eur) sumai pagal taikos sutartį. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti šį papildomą dokumentą, kuris gali turi reikšmės sprendžiant šalių sąžiningumo klausimą, kuris ginčo byloje keliamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis rašytinis dokumentas priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais. 26.

35Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pilna apimtimi atmetė ieškovės reikalavimus, tačiau atsisakė priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, atsisakymą grindžiant CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata. 27.

36CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau šio straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014).Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuostatą, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovui negali būti priteistos iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą šiuo teisiniu pagrindu. Ginčo santykiams turėjo būti taikytina CPK 93 straipsnio 1 dalis. 28.

37Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). 29.

38Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo atmestas, o atsakovas pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujamas advokato, pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo, prašymuose buvo nurodytos konkrečios suteiktos teisinės paslaugos ir kainos (b. l. 63–64, 68–69). Taigi, buvo sąlygos priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš bylą pralaimėjusios šalies. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Nagrinėjamu atveju, nors teismui nepateikta pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų, tačiau pateiktos pažymos (prašymai), kuriuose nurodyta visa esminė informacija dėl tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo (suteiktų paslaugų apimtis, kainos, konkrečių sąskaitų išrašymas ir apmokėjimo laikai). Taigi, atsakovo atstovės 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. kovo 25 d. pateiktos teismui pažymos (prašymai) laikomi tinkamu patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančiu įrodymu. Pažymėtina, kad ir pats bylinėjimosi išlaidų dydis (1 280 Eur), atsižvelgus į suteiktų paslaugų apimtis, bylos sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, laikomas protingu ir realiu. 30.

39Triplike atsakovas prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš BUAB „Idėjų banga“ bankroto administravimui skirtų lėšų, o 2019 m. vasario 11 d. prašyme dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atlyginimo, prašė ieškovei skirti ne tik baudą, bet ir įpareigoti BUAB „Idėjų banga“ bankroto administratorių solidariai su ieškove BUAB „Idėjų banga“ atlyginti atsakovo nuostolius – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Analogiškas reikalavimas pareikštas apeliaciniame skunde. 31.

40Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus teisme, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1669-302/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1743-236/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovo V. S. bylinėjimosi išlaidos susidarė ginantis nuo ieškovės BUAB „Idėjų banga“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“, pareikšto ieškinio. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir turi būti atlyginamos iš įmonės administravimo išlaidų. 32.

41Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo 2019 m. vasario 11 d. prašymą dėl nuostolių, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo, priėmė, tačiau skundžiame teismo sprendime dėl šio prašymo nepasisakė, t. y. prašymas nebuvo išspręstas. Apeliantas prašo šias aplinkybes pripažinti absoliučiu sprendimo dalies negaliojimo pagrindu (t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 33.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). 34.

43CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas paskirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu nėra materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-188-516/2017). Toks prašymas savo esme laikomas specifinės procesinės teisinės prigimties, o su tuo susiję reikalavimai neturėtų būti laikomi materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo, kurių pagrindu galėtų būti konstatuojami absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai numatyti CPK 329 straipsnyje, kadangi faktiškai esminis ginčas pagal pareikštą ieškinį tarp šalių skundžiamu sprendimu yra išspręstas, dėl jo pateikti skundžiamame sprendime motyvai. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad neišsprendus tokio prašymo, šis negalėtų būti išspręstas priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, CPK 95 straipsnis, reglamentuojantis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nenumato, kada turi būti išspręstas prašymas skirti baudą asmeniui, kuris galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2294/2013). Atsižvelgiant į šių argumentų visumą, teisėjų kolegija daro, kad šio procesinio klausimas neišsprendimas nedaro skundžiamo teismo sprendimo negaliojančiu dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. 35.

44Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes pagal apeliacinio skundo ribas, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nebent būna esminių procesinių pažeidimų ar absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, tuomet apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju šių pirmosios instancijos teismo klaidų ištaisymas galimas apeliacinėje instancijoje, kadangi bylos dalies grąžinimas iš naujo nagrinėti (kai iš esmės byloje išspręstas materialinis teisinis ginčas) prieštarautų CPK 7 straipsnio principams, dėl to apeliacinės instancijos teismas išnagrinėja šį atsakovo prašymą dėl nuostolių, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), apeliacinėje instancijoje, remdamasis apelianto skundo ir ieškovės atsikirtimų argumentais. 36.

45Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. 37.

46Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nebūtų vilkinamas bylų nagrinėjimas. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Taigi, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 straipsnis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; CPK 7 straipsnis). 38.

47Teisėjų kolegija apelianto akcentuotuose bankroto administratoriaus veiksmuose neįžvelgia ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kurios negalima apriboti ar paneigti, o teisės ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje. Šiuo atveju kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad ieškovės bankroto administratorius neteikė aiškiai nepagrįsto ieškinio, kadangi ieškinyje buvo nurodytas konkretus ir aiškus ieškinio pagrindas, nurodyti reikalavimo argumentai, suformuluotas aiškus ieškinio dalykas. Pabrėžtina ir tai, kad UAB „Idėjų banga“ bankroto bylą nagrinėjęs teismas (2017 m. gegužės 24 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas bankroto iškėlimo klausimas) buvo nurodęs, jog UAB „Idėjų banga“ valdymo organai neteikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų ir paskutinio balanso duomenimis (2008 m.) jau bendrovė buvo nemoki, kas rodo, jog vien šios aplinkybės galėjo įtakoti priežastis dėl ko buvo pateiktas toks ieškinys. Vien tai, kad ieškinys nebuvo pakankamai pagrįstas įrodymais neleidžia daryti išvados, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Be to pažymėtina, kad šiuo atveju bankroto administratorius, teikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, vykdė savo pareigas ir siekė ginti kreditorių interesus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo prašymas dėl nuostolių, piktnaudžiaujant procesinėmis atlyginimo ir baudos skyrimo, atmestinas. 39.

48Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 straipsnio 2, 3 dalys). Iš bankrutuojančios įmonės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-916/2019). Atsakovo prašymas tenkinamas, priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo administravimui skirtų lėšų, o prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai ir iš ieškinį pareiškusios bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ atmetamas, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas negali būti laikomas solidaria prievole. 40.

49Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl to patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, bylinėjimosi išlaidas paskirstant vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi t. y. priteisiant atsakovui V. S. 1 280 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma mokėtina iš ieškovės BUAB „Idėjų banga“, j. a. k. 300640334, administravimui skirtų lėšų. 41.

50Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsakovas patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, rengiant apeliacinį skundą. Šias bylinėjimosi išlaidas atsakovas taip pat prašo priteisti solidariai ne tik iš ieškovės administravimo lėšų, bet ir iš ieškovės bankroto administratoriaus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, taip pat nenustačius byloje jokio ieškovės bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo procesu, dėl to ieškovės apeliacinį skundą iš esmės tenkinus, atsakovui V. S. priteistinos jo 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

51Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

52Atsakovo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

53Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant atsakovui V. S., a. k. ( - ) 1 280 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma mokėtina iš ieškovės BUAB „Idėjų banga“, j. a. k. 300640334, administravimui skirtų lėšų.

54Atmesti atsakovo V. S. prašymą dėl nuostolių, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo.

55Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

56Priteisti atsakovui V. S. (a. k. ( - ) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Ši suma mokėtina iš ieškovės BUAB „Idėjų banga“, j. a. k. 300640334, administravimui skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė BUAB „Idėjų banga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi... 8. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais.... 9. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovo pateikti argumentai ir... 10. Atsakovas triplike nesutiko su ieškovės dubliko argumentais ir papildomai... 11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė jų procesiniuose... 12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir triplike... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 8.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį... 16. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog... 17. Teismas padarė išvadą, kad 2007–2008 metų balansuose įrašytus... 18. Teismas vertino, kad vien aplinkybė, jog bankroto administratorius pateikė... 19. Teismas padarė išvadą, kad atmetus ieškinį ir ieškovei esant atleistai... 20. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. 13.... 22. Atsakovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas: 1) panaikinti... 23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu... 24. Apelianto teigimu, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliantui, kaip bylą... 25. Teigia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos solidariai turi būti... 26. Pabrėžia, kad 2019 m. vasario 11 d. atsakovas teikė pirmosios instancijos... 27. Ieškovė atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.... 28. Nesutinka su atsakovo atstovės teiginiais dėl solidaraus bylinėjimosi... 29. Teigia, kad atsakovo atstovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti... 30. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 31. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės... 34. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą –... 35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pilna apimtimi atmetė... 36. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad bylose, kurias nagrinėja... 37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 38. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo atmestas, o atsakovas pirmosios instancijos... 39. Triplike atsakovas prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš BUAB... 40. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai įmonė, atstovaujama bankroto... 41. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo 2019 m.... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 43. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 44. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą... 45. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo... 46. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti... 47. Teisėjų kolegija apelianto akcentuotuose bankroto administratoriaus... 48. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiek įmonės turto... 49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad... 50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis... 51. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Atsakovo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 53. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo... 54. Atmesti atsakovo V. S. prašymą dėl nuostolių, piktnaudžiaujant... 55. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo... 56. Priteisti atsakovui V. S. (a. k. ( - ) 400 Eur (keturis šimtus eurų)...