Byla 2-3-793/2020
Dėl iškeldinimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ atstovams bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ įgaliotam atstovui S. P., advokatui L. D., atsakovėms S. R., E. K., E. R., atsakovų M. R., S. R., D. K., E. K., Vandos B. G. ir R. G. atstovui advokatui A. S. (A. S.), atsakovų I. S. ir J. S. atstovui advokatui V. K., išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Neringos mieste įgaliotam atstovui G. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“, administruojamos uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, patikslintą ieškinį atsakovams D. K., E. K., S. R., E. R., M. R., U. R., V. B. G., R. G., D. U., A. U., P. U., R. M., I. S., J. S., R. S., I. S., J. S., J. S. (jaunesniajam), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Neringos mieste, dėl iškeldinimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, dėl iškeldinimo. Patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) iškeldinti atsakovus I. S., J. S., R. S., I. S., J. S., J. S. (jaunesnįjį), iš ieškovei BUAB “Verslo investicijų projektų centras“ nuosavybės teise priklausančio turto - jachtininkų viešbučio, esančio adresu ( - ) ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei viešbučio raktus; 2) iškeldinti atsakovus D. K., E. K., S. R., M. R., E. R., U. R., R. M., R. G., V. B. G., D. U., A. U. ir P. U. iš ieškovei BUAB “Verslo investicijų projektų centras“ nuosavybės teise priklausančio turto - jachtininkų viešbučio, esančio adresu ( - ) ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei viešbučio raktus; 3) priteisti iš atsakovų ieškovės BUAB “Verslo investicijų projektų centras“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą, kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi palikus galioti minėtą sprendimą. Šiuo sprendimu teismas pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure 2006 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. K1ES-2831), kurios pagrindu ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė atsakovams I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį adresu ( - ), turintį 260,28 m2 bendro ploto bei taikė restituciją natūra: UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai iš I. S. ir J. S. priteisė minėtą viešbutį, atitinkamai iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. priteisė 202 734,01 Eur sumą, J. S. priteisė 333 063,02 Eur sumą. Prieš tai paminėtu sprendimu teismas taip pat, pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. K1ES-4621), kurios pagrindu ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė atsakovams D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. jachtininkų viešbutį, esantį adresu ( - ), turintį 371,40 m2 bendro ploto, bei taikė restituciją natūra: UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., Vandos B. G. priteisė minėtą viešbutį, atitinkamai iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė D. K. ir E. K. 205 690,21 Eur sumą, S. R. – 147 706,21 Eur sumą, M. R. – 214 318,81 Eur sumą, R. G. ir V. B. G. – 231 696,01 Eur sumą. Taip pat, teismas įpareigojo AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos statinius: 1) jachtininkų viešbutį, esantį adresu ( - ); 2) jachtininkų viešbutį, esantį adresu ( - ); 3) žuvų restoraną, esantį adresu ( - ). Ieškovė pažymėjo, kad žuvų restoraną, esantį adresu ( - ), ieškovė jau nugriovė, likusių dviejų pastatų neturi galimybės nugriauti, kadangi atsakovai griautinų pastatų ieškovei negrąžina ir toliau, be jokio teisinio pagrindo, naudojasi pastatais. 2014 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Išieškotoją (valstybę) atstovaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kreipėsi į antstolę ir ieškovės atžvilgiu pradėjo priverstinį Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymą. Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovai ieškovės bankroto byloje yra įtraukti į ieškovės kreditorių sąrašą. Ieškovė ne kartą ragino atsakovus įvykdyti jiems tenkančią teismo sprendimo dalį, bet pastarieji ieškovės raginimų taip ir neįvykdė. Ieškovė 2011 metais su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl neteisėtų valstybės ir Neringos savivaldybės valdininkų veiksmų. 2012 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo neteisėtus Lietuvos Respublikos ir Neringos savivaldybės valdininkų veiksmus, tačiau atsisakė ieškovės naudai priteisti pastarosios patirtus nuostolius. Šiame teismo sprendime buvo pažymėta, kad tol, kol Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas nėra įvykdytas pilna apimtimi, t. y. tol, kol jachtininkų viešbučiai nėra nugriauti, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės nuostolių buvimo faktą ir tuo pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimus. Susiklosčius tokiai teisinei situacijai atsakovų trukdymas ieškovei įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą kenkia ieškovės ir jos kreditorių interesams. Ieškovei įvykdžius Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, tikėtina, jog ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo būtų patenkintas, o ieškovės naudai priteistos piniginės sumos būtų panaudotos visų kreditorių, šiuo atveju ir atsakovų, kreditorinių reikalavimų patenkinimui.

62.

7A. R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti, atsakovų naudai iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai neturi galimybės ieškovei perduoti jachtininkų viešbučio, esančio adresu ( - ), kadangi restitucija, atsakovų teigimu, privalo būti vykdoma tuo pačiu metu, t. y. atsakovams perduodant jachtininkų viešbutį ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovams pastarųjų naudai teismo priteistas sumas - D. K. ir E. K. 205 630,21 Eur sumą, S. R. – 147 706,21 Eur sumą, M. R. – 214 318,81 Eur sumą, R. G. ir V. B. G. – 231 696,01 Eur sumą. Teismo sprendimas turi būti įvykdytas tik taip, kaip nurodyta įstatyme – atsakovų naudai iš ieškovės priteistų pinigų ir jachtininkų viešbučio perdavimas privalo būti vykdomas vienu metu. Jokių išimčių ar kitokios vykdymo tvarkos teismo sprendime nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nevykdo jai teismo sprendimu tenkančių pareigų, t. y. nesumoka atsakovams jų naudai iš ieškovės priteistų sumų, atsakovai neturi pareigos perduoti ieškovei jachtininkų viešbutį, esantį adresu ( - ). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovai M. R. ir S. R. turi galiojančių finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai „Swedbank“, AB bankas, kuri kredito sutarčių pagrindu atsakovams finansavo dalies jachtininkų viešbučio, esančio adresu ( - ), įsigijimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi, šioje susiklosčiusioje situacijoje, patvirtino atsakovų sąžiningumą, ieškovės bei valstybės institucijų nesąžiningumą, nesant restitucijos vienalaikiškumo, manytina, jog teismo įpareigojimas iškeldinti sąžiningus atsakovus su nepilnamečiais vaikais vien tuo pagrindu, kad ieškovė nugriautų jachtininkų viešbutį, akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, ypač kai atsakovai šiuo metu neturi galimybės įsigyti kito gyvenamojo būsto.

83.

9A. I. S., J. S., pastarųjų nepilnamečiai vaikai R. S., I. S., J. S. ir J. S. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsakovų naudai iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, bei tuo pagrindu panaikinti jachtininkų viešbučio, esančio adresu ( - ), statybos leidimas, projektavimo sąlygų sąvadas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, t. y. panaikinti aktai, kurių pagrindu prieš tai minėtas viešbutis buvo pastatytas. Teismas konstatavo, kad nelieka sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Klaipėdos apygardos teismui konstatavus, kad gyvenamasis pastatas yra pastatytas neteisėtai, o taip pat yra griautinas, nuosavybės teisė į minėtą pastatą ieškovei BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nekyla ir negali kilti, kitaip būtų pažeistas visuotinis teisės principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Atitinkamai iš neteisėtos pastato statybos ieškovei nekyla ir kitos teisės, įskaitant ir teisę reikalauti iškeldinti atsakovus iš pastato. Pažymėjo kad, atsakovai I. S. ir J. S. yra teisėti jachtininkų viešbučio, esančio adresu ( - ), įgijėjai ir jokių neteisėtų veiksmų pastarieji neatliko, šias aplinkybes konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovų šeima prarastų vienintelį turimą gyvenamąjį būstą. Pabrėžė, kad visus šiuos metus besitęsiantis teisminis procesas itin neigiamai įtakojo atsakovų šeimą ne tik finansiškai, bet ir morališkai, nes ilgus metus atsakovai nuolatos bylinėjasi ir nėra garantuoti dėl savo ateities. Visa ginčo situacija susiklostė dėl valstybės ir savivaldybės institucijų ar jų darbuotojų veiksmų, tiek teismai, tiek valstybės atstovai, nagrinėdami ir vertindami šią bylą, viešai kalba apie saugomą teritoriją, pastatus, viešojo intereso gynimą, nuostolių atlyginimą, tačiau realiai jokie veiksmai nėra atliekami. Nurodė, kad ieškovė nesąžiningai pasipelnė iš, kaip paaiškėjo, neteisėtos statybos, o šiuo metu visos neigiamos pasekmės tenka tik atsakovams. Ieškovės argumentus dėl trukdymo įvykdyti teismo sprendimą atsakovai vertina kaip nepagrįstus, kadangi ieškovei perdavus minėtą pastatą, atsakovai su savo nepilnamečiais vaikais nė neturėtų kitos gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad ieškovės bankroto byloje atsakovė I. S. yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą, bet ieškovės turimo turto neužteks patenkinti visų ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus. Šiuo atveju, I. S., kaip trečiosios eilės kreditorės, finansinis reikalavimas gali būti nepatenkintas arba patenkintas tik itin maža dalimi.

104.

11A. E. R., U. R., R. M., atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovių teigimu restitucija turi būti vykdoma vienu metu. Ieškovei neįvykdžius savo pareigos – grąžinti atsakovių naudai priteistas pinigines lėšas, atsakovėms nekyla pareiga ieškovei grąžinti jachtininkų viešbutį, priešingu atveju, nebūtų užtikrintas restitucijos vienalaikiškumas. Patvirtino, kad ieškovė atsakovėms iki šiol negrąžino sumokėtų piniginių lėšų ir neatlygino patirtos žalos. Atsakovės neturi kitos gyvenamosios vietos, o taip pat, neturi piniginių lėšų kitos gyvenamosios vietos įsigijimui. Teismo pareiga apsaugoti prigimtines žmogaus teises, todėl patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas.

125.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, valstybės tarnautojams ir/ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje per trumpiausia laiką ir kuo ekonomiškiau, sutiko su ieškovės patikslintu ieškiniu ir teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3-793/2020 yra betarpiškai susijusi su antstolio vykdoma vykdomąją byla pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, kadangi neiškeldinus atsakovų iš ginčo statinių, neįmanoma įvykdyti įsiteisėjusiame teismo sprendime bylos šalims nustatytų įpareigojimų.

146.

15Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nereiškia savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesprendžia klausimų, susijusių su iškeldinimu ar kitų civilinių teisinių santykių, vykstančių tarp bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių. Ieškovės reikalavimai šioje byloje nėra susiję su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis ar pareigomis, o tuolab su teritorijų planavimu Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

167.

17Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atstovai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ įgaliotas atstovas S. P., advokatas L. D. ieškovės patikslintą ieškinį palaikė, ieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi, nenustatant jokių papildomų terminų ir sąlygų teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek ieškovės bankroto administratorė yra suvaržyta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo įvykdymu, nepaisant to, kokia šio sprendimo socialinė reikšmė. Ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo yra iš esmės susijęs su kliūties teismo sprendimui įvykdyti, pašalinimu. Ieškovės bankroto užbaigimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo procesai gali būti įgyvendinti tik nugriovus ginčo pastatus. Priimtu teismo sprendimu atsakovams buvo nustatytas 12 mėnesių terminas ginčo pastatus perduoti ieškovei. Aplinkybė, kad atsakovai privalo perduoti pastatus ieškovei, pastariesiems yra žinoma jau seniai ir tai nesudaro pagrindo atsakovams teigti, jog pastarieji neturi kitos gyvenamosios vietos, kadangi gyvenamosios vietos pakeitimo klausimus išspręsti atsakovams buvo suteiktas pakankamai ilgas laikotarpis. Ieškovės bankroto proceso metu parduotas turtas ir iš to gautos pajamos nebūtinai bus skirtos atsakovų kreditorinių reikalavimų tenkinimui, kadangi negali būti pažeista įstatyme nustatyta kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilė. Laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2014 metų – ieškovės bankroto bylos iškėlimo, ieškovė nevykdė 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo. Dalį minėto teismo sprendimo ieškovė yra įvykdžiusi, t. y. dalis piniginių lėšų atsakovei S. R. yra sumokėta. Ieškovės gautinos lėšos siekia - 1 101,155,00 Eur sumą. Ši suma į ieškovės turto balansą įtraukta remiantis priimtu teismo sprendimu dėl mokėtinos sumos. Ieškovės turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma siekia – 4 480,125,00 Eur sumą. Ieškovė ketina pareikšti ieškininį reikalavimą valstybei dėl 1 101,155,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, bet šiuo metu įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas, nėra. Ieškovė pinigus iš atsakovų už pastatytus pastatus gavo, pinigai atsakovams šiuo metu nėra grąžinti. Ieškovė 1 101,155,00 Eur turtinę žalą, kurią ketina prisiteisti iš valstybės, jau yra įsitraukusi į savo turto balansą. Ieškovei minėtą turtinę žalą prisiteisus iš valstybės, šiomis piniginėmis lėšomis bus tenkinami ieškovės kreditorių reikalavimai. Tokiu atveju, trečdalis ieškovės kreditorinių reikalavimų būtų patenkinti. Vienas iš pastatų – žuvų restoranas, vykdant 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimą, buvo nugriautas, kadangi restoranas nuosavybės teise priklausė ieškovei. Reikalavimo teisės į patirtą žalą dėl žuvų restorano nugriovimo buvo parduotos. Ieškovės atstovai patvirtino, jog egzistuoja grėsmė, kad ieškovės ieškinys valstybei dėl turtinės žalos priteisimo teismo gali būti nepatenkintas. Nors ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (žuvų restorano nugriovimo atveju) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir buvo patenkintas, bet faktinės aplinkybės, susijusios su žuvų restorano nugriovimu ir pastatų nugriovimu, iš esmės skiriasi, kadangi žuvų restoranas nuosavybės teise jau priklausė ieškovei ir nebuvo valdomas kitų asmenų, o šiuo atveju, pinigines lėšas už ginčo pastatus atsakovai ieškovei jau sumokėjo, kurių ieškovė dėl pastarajai iškeltos bankroto bylos, pagal teismo pritaikytą restituciją, nė neturi galimybės grąžinti, dėl ko turtinės žalos atsiradimo įrodinėjimas teisme yra apsunkintas. Ieškovė atsakovus laiko sąžiningais įgijėjais. Ieškovė neturi galimybės atsakovams suteikti kitos gyvenamosios vietos. Žalą ieškovė grindžia tuo, kad pastatus pastatė būdama teisėta pastato statytoja, šiuo metu ieškovė turi pareigą šiuos pastatus nugriauti bei grąžinti atsakovams jų sumokėtus pinigus, ieškovės investuotos piniginės lėšos į pastatų statybą pripažintinos ieškovės patirta turtine žala. Šiuo metu pastatai nebėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. pastatai yra išimti iš civilinės apyvartos. Ieškovė įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu yra ginčo pastatų savininkė. Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusio sprendimo pagrindu yra pradėta vykdomoji byla, šioje byloje išieškotoja yra valstybė. Valstybė nepradėjo vykdomosios bylos dėl ginčo pastatų griovimo, pastaroji vykdomąją bylą pradėjo dėl teismo sprendimo nevykdymo, taikant sankcijas bankroto administratorei. Dėl šių priežasčių ieškovė ir buvo priversta kreiptis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo. Jei atsakovai būtų išsikraustę, ieškovė būtų geranoriškai įvykdžiusi teismo sprendimą. Teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas įprastine teismo sprendimo vykdymo tvarka. Išvados byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Neringos mieste atstovai per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nė karto nebuvo atvykę į ginčo pastatus dėl faktinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl ko institucijos atstovo teiginiai dėl galimo nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo turėtų būti teismo įvertinti kaip nepatikimi.

188.

19A. I. S., J. S., pastarųjų nepilnamečių vaikų R. S., I. S., J. S. ir J. S. atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovų atstovas teismo, taip pat prašė sprendimo šioje byloje vykdymą (ieškinio tenkinimo atveju) atidėti vieneriems metams nuo atsakovės I. S. kreditorinio reikalavimo, patvirtinto ieškovės bankroto byloje, patenkinimo, o nepatenkinus atsakovės kreditorinio reikalavimo pilna apimtimi – vieneriems metams nuo žalos atlyginimo atsakovei dėl valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų, konstatuotų Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime. Nurodė, kad ieškovės patikslinto ieškinio pagrindas - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.25 ir 4.28 straipsniai. Atstovo teigimu ieškovė pripažįsta, kad tam, kad ieškovės patikslintas ieškinys būtų patenkintas, ieškovė turi įrodyti faktą, jog ieškovė yra ginčo pastato savininkė. Pažymėjo, kad ieškovė nėra ginčo pastato savininkė, jos nuosavybės teisė nėra įregistruota nekilnojamojo turto duomenų registre, tad tuo pagrindu ieškovė negali remtis teisės normomis, ginančiomis savininko teises į nuosavybės teisės objektą, šiuo atveju - ginčo pastatus. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės patikslintas ieškinys teismo turėtų būti atmestas. Pažymėjo ir tai, kad 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimu buvo panaikinti statybą leidžiantys teisės aktai, kurių pagrindu buvo pastatyti ginčo pastatai. Pagal bendrąjį teisės principą - iš neteisės teisė nekyla - kadangi ginčo pastatas yra pastatytas neteisėtai, ieškovei nėra priskirtina teisė reikalauti iškeldinti atsakovus iš ginčo pastato. Tai kas paminėta, taip pat yra savarankiškas pagrindas ieškovės reikalavimų netenkinti. Teismo sprendime yra nurodyta, kad atsakovai yra teisėti ir sąžiningi ginčo pastato įgijėjai, su tuo sutinka ir ieškovė. Atsakovai neturi kitos gyvenamosios vietos, atsakovų šeimoje auga net keturi nepilnamečiai vaikai. Pažymėtina tai, kad atsakovai pagrįstai tikėjosi, jog susiklosčiusi situacija išsispręs taikiai, kadangi valstybės institucijos ir jų atstovai buvo sudarę darbo grupes, kurios sprendė klausimus dėl taikaus susiklosčiusios situacijos išsprendimo ir taikos sutarties sudarymo. Atsakovai nori gyventi savo namuose - ginčo pastate, pastarieji tiki, kad yra įmanoma rasti bendrą kompromisą šios situacijos sprendimui. Teismui tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį, atsakovai su keturiais nepilnamečiais vaikais netektų vienintelės turimos gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad ieškovė savo turto balanse be jokio teisinio pagrindo nurodo galimai gautiną 1 101,155,00 Eur sumą, kuri nėra pagrįsta jokiais dokumentais. Ieškovė turi labai daug kreditorių, turto, iš kurio galėtų būti tenkinami ieškovės kreditorių reikalavimai, beveik nėra. Ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo netenkintas, šiame sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjos (ieškovės) turto praradimas sudaro 0,00 Eur sumą. Taip pat pažymėjo, kad tol, kol statiniai nėra nugriauti, pareiškėjos (ieškovės) reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra vertintinas kaip reikalavimas dėl dvigubos turtinės žalos atlyginimo. Atsakovų vertinimu, ieškovės turto balanse nurodytas ieškovės turtas yra vertintinas 0,00 Eur sumai. Net ir tenkinus ieškovės ieškinį valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo, piniginės lėšos būtų paskirstytos visiems, o pirmiausia - pirmos ir antros eilės ieškovės kreditoriams. Mano, kad 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo priėmimo metu ieškovės, kuriai dar nebuvo iškelta bankroto byla, ir atsakovų pozicija viešojo ir privataus interesų apimtyje buvo visiškai netapati, nei šiuo metu esanti, t. y. kai ieškovei yra iškelta juridinio asmens bankroto byla. Šiuo atveju, teismas turi pareigą užtikrinti atsakovų prigimtinę teisę į būsto – ginčo pastato, neliečiamumą. Nėra jokio teisinio pagrindo apriboti atsakovų teisę į gyvenamąją vietą – vienintelį turimą būstą. Net ir apribojus atsakovų teisę į būsto neliečiamumą tai turi būti atlikta vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. atsakovams išmokant jiems tenkančią piniginę kompensaciją. Pakartojo, kad atsakovai yra sąžiningi ginčo pastato įgijėjai, turintys net keturis nepilnamečius vaikus. Ieškovės tikslas nugriauti ginčo pastatą neturėtų būti iškeliamas aukščiau atsakovų teisės į būsto neliečiamumą. Atsakovams nėra sugrąžintos jų naudai teismo sprendimu iš ieškovės priteistos piniginės lėšos. Net jei atsakovams būtų grąžintos piniginės lėšos, atsakovams turėtų būti suteiktas protingas terminas per kurį pastarieji galėtų įsigyti naują gyvenamąjį būstą, pavyzdžiui, vienerių metų laikotarpis nuo piniginės sumos atsakovams išmokėjimo dienos. Teismas turi pareigą ginti atsakovų teisę į gyvenamąjį būstą. Tol, kol atsakovams nėra sumokėtos jiems tenkančios piniginės lėšos, ginčo pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovams.

209.

21A. E. K. teismo posėdžio metu su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, dėl susidariusios situacijos yra atsakinga Lietuvos Respublika. Atsakovė jau penkiolika metų stengiasi išsaugoti savo teisėtai įgytą turtą. VĮ „Registrų centras“ įregistravus ieškovės nuosavybės teisę į ginčo pastatą, šis VĮ „Registrų centras“ sprendimas buvo apskųstas, tuomet visos ginčo pastato nuosavybės teisės buvo išregistruotos. Atsakovai negali įvykdyti teismo sprendimo, kadangi ieškovė nesumoka atsakovams priteistų sumų. Komunalinės paslaugos ginčo pastatui yra teikiamos. Atsakovė su vykdomuoju raštu dėl skolos iš ieškovės išieškojimo kreipėsi į antstolį. Atsakovei išduotame vykdomajame rašte yra nurodyta tik sprendimo dalis, pagal kurią atsakovės naudai iš ieškovės yra išieškomos atsakovei priteistos sumos.

2210.

23A. S. R. teismo posėdžio metu su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendime yra nurodyta, kad restitucija turi būti vykdoma vienu metu - ieškovei vykdant jai tenkančią pareigą - atsakovams sumokėti pastarųjų ieškovei už pastatus sumokėtus pinigus, tuo pat metu atsakovams vykdant jiems tenkančią pareigą – grąžinti ieškovei ginčo pastatus. Šiuo atveju, ieškovės patikslintas ieškinys yra nesąžiningas ir iš esmės pažeidžiantis atsakovų interesus. Ieškovė šiuo metu nėra patyrusi turtinės žalos, susijusios su ginčo pastatais. Ieškovė klaidiną teismą, kadangi vykdant teismo sprendimą ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovams priteistas sumas. Atsakovės teigimu, teismui atmetus patikslintą ieškinį ieškovės bankroto procesas gali būti užbaigtas. Ieškovei sumokėjus pinigus atsakovei, atsakovė perduotų ginčo pastatą ieškovei. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas yra teisingas ir vientisas bei turi būti vykdomas. Patvirtino, kad ieškovė atsakovei grąžino dalį priteistos sumos.

2411.

25A. E. R. teismo posėdžio metu su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad restitucija yra vykdoma vienu metu, t. y. ieškovei grąžinant pinigus atsakovams, o atsakovams perduodant ginčo pastatus ieškovei. Jei teismas priimtų nepalankų sprendimą, atsakovės šeimai tai būtų nepakeliama, kadangi jos šeima nėra finansiškai pajėgi įsigyti naują gyvenamąjį būstą. Šiuo metu atsakovė kredito įstaigai moka paskolą už nusipirktą būstą, ginčo pastate. Atsakovė nebeturi galimybės kreiptis į kredito įstaigą dėl paskolos gavimo, kadangi jau turi ir moka paskolą. Patvirtino, kad ieškovė atsakovei grąžino dalį priteistos sumos.

2612.

27A. M. R., S. R., D. K., E. K., Vandos B. G. ir R. G. atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu su ieškovės pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas taip pat teismo prašė ieškinio tenkinimo atveju sprendimo vykdymą atidėti atsakovams vieneriems metams nuo to, kai bus patenkinti atsakovų kreditoriniai reikalavimai patvirtinti ieškovės bankroto byloje, o nepatenkinus atsakovų kreditorinių reikalavimų pilna apimtimi – vieneriems metams nuo to, kai atsakovams bus atlyginta valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtais veiksmais, kurie buvo konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime, padaryta žala. Atstovas teismo taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl galimo nusikalstamos veikos atlikimo, ieškovės bankroto administratorę atstovaujančiam asmeniui S. P. įgyvendinant ieškovės bankroto administratoriaus pareigas. Pažymėjo, kad S. P., galimai, yra susijęs su kitais ieškovės bankroto procese esančiais ir finansinį suinteresuotumą turinčiais asmenimis, kas iš esmės pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių interesus, tad dėl nurodytų priežasčių egzistuoja poreikis kreiptis į teisėsaugos institucijas. Nurodė, kad ieškovės ieškinio pagrindas - 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuris yra vientisas. Šiame sprendime yra nurodyta, kad pirkimo – pardavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kai sandoris negalioja viena šalis kitai šaliai turi grąžinti viską ką gavo iš kitos šalies pritaikant restituciją. Restitucija taikytina vienalaikiai, t. y. tuo pačiu metu. Paminėtame sprendime yra detaliai nurodyta sprendimo įvykdymo tvarka. Šiuo atveju, ieškovė negali užtikrinti pinigų atsakovams grąžinimo tuo pat metu, kai pastarieji ieškovei grąžintų ginčo pastatą. Šis sprendimas buvo priimtas teismui dar nežinant apie ieškovės nemokumo būklę (kadangi ši aplinkybė sprendimo priėmimo metu dar nė neegzistavo). Ieškovė ieškiniu siekia išskaidyti teismo sprendimo įvykdymą, t. y. įvykdyti tik vieną, išskirtinai ieškovei naudingą sprendimo dalį. Ieškovė nėra ginčo pastatų savininkė, kadangi neįvyko restitucija. Paminėto sprendimo šiuo metu neįmanoma įvykdyti, kadangi ieškovė neturi finansinių galimybių atsakovams sumokėti jų naudai iš ieškovės priteistų piniginių sumų. Ieškovė neturės pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi ieškovė niekada nė nepatirs realios turtinės žalos, nes, kaip jau minėta, ieškovė neturi ir ateityje neturės finansinių galimybių grąžinti atsakovams jų sumokėtų sumų. Šio ginčo nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad atsakovai yra sąžiningi ginčo pastato įgijėjai. Teismo sprendime yra konstatuota, kad atsakovai yra sąžiningi įgijėjai. Teismui tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį, iš esmės būtų pažeisti atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų interesai. Atsakovų nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra ginčo pastate. Net ir tenkinus ieškinį Klaipėdos apygardos teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi ieškovė atsakovams nesugrąžins arba sugrąžins tik mažą dalį atsakovų naudai iš ieškovės priteistų sumų.

2813.

29Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Neringos mieste įgaliotas atstovas G. K. teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad institucija nesutinka su patikslintu ieškiniu, mano, kad ieškinys turėtų būti atmestas. Pažymėjo, kad būsimas teismo sprendimas iš esmės įtakos nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovų šeimos dėl geriausių vaikų interesų pažeidimų institucijai nėra žinomos. Tikėtina, kad teismui tenkinus patikslintą ieškinį, atsakovams jų naudai iš ieškovės priteistos piniginės lėšos nebūtų grąžintos arba būtų grąžintos labai maža dalimi. Tokia situacija iš esmės pažeistų silpniausiųjų – nepilnamečių vaikų interesus. Patikslintą ieškinį tenkinus, ginčas būtų išspręstas iš esmės neteisingai, kadangi nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra ginčo pastatuose.

30Teismas

konstatuoja:

31ieškinys atmestinas.

3214.

33Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. vasario 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (Notarinio registro Nr. ( - )) atsakovai I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis iš ieškovės UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nusipirko jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), turintį 260,28 m2 bendro ploto (toliau – Pastatas Nr. 1) (t. 1, b. l. 14). 2006 m. kovo 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (Notarinio registro Nr. K1ES-4621) atsakovai D. K., E. K., S. R., R. G., B. V. G., M. R. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis iš ieškovės UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nusipirko jachtininkų viešbutį, esantį adresu ( - ), turintį 371,40 m2 bendro ploto (toliau – Pastatas Nr. 2, abu kartu – Pastatai)(t. 1, b. l. 104-109). 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. birželio 22 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai su istorija patvirtina, kad: 1) Pastato Nr. 1 (17958/26028) dalys nuosavybės teise nuo 2006 m. vasario 3 d. priklausė atsakovui J. S.; 2) Pastato Nr. 1 (8070/26028) dalys nuosavybės teise nuo 2006 m. vasario 3 d. priklausė atsakovei I. S.; 3) Pastato Nr. 2 (8211/37140) dalys nuosavybės teise nuo 2006 m. kovo 4 d. priklausė atsakovui M. R.; 4) Pastato Nr. 2 (12903/37140) dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2006 m. kovo 4 d. priklausė atsakovams R. G. ir Vandai B. G.; 5) Pastato Nr. 2 (7660/37140) dalys nuosavybės teise nuo 2006 m. kovo 4 d. priklausė atsakovei S. R.; 6) Pastato Nr. 2 (8366/37140) dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2006 m. kovo 4 d. priklausė atsakovams E. K. ir D. K. (t. 1, b. l. 53-58, t. 3, b. l. 103-108). Byloje esančios „Swedbank“, AB banko pažymos apie banko suteiktus kreditus patvirtina, kad atsakovei Salomėjai R. P. Nr. 2 dalies įsigijimui ir atsakovui M. R. Pastato Nr. 2 dalies įsigijimui bankas pagal kredito sutartis suteikė atitinkamo dydžio kreditus (t. 1, b. l. 103, 140). 2014 m. rugsėjo 3 d. pažymoje apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis yra nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 3 dienai savo nuolatinę gyvenamąją vietą Pastatuose yra deklaravę S. R., I. S., M. R., R. S., J. S., D. K., U. R., I. S., R. M., E. R., D. U. (buvusi pavardė Sevelevičiūtė), J. S. (t. 1, b. l. 52). Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Neringos mieste (buvęs pavadinimas Neringos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos ir jaunimo reikalų skyriaus) 2014 m. spalio 22 d. išvadoje yra nurodyta, kad skyriaus specialistai 2014 m. spalio 21 d. apsilankė adresu ( - ). Paminėtoje išvadoje nurodyta, kad I. S. ir J. S. su trimis nepilnamečiais vaikais nuolatos gyvena adresu ( - ), ir kitos gyvenamosios vietos šeima neturi (t. 1, b. l. 151).

3415.

35Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 (toliau – Sprendimas) nusprendė: 1) pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 19 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo ( - ), detalusis planas; 2) pripažinti negaliojančiu 2004 m. balandžio 26 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotą statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; 3) pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype ( - ) ; 4) pripažinti negaliojančia pirmą jachtklubo ( - ), projekto korektūrą, atliktą 2004 m. lapkričio 4 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27; 5) pripažinti negaliojančia antrą jachtklubo( - ) , projekto korektūrą, atliktą 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13; 6) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas) ( - ), 2005 m. rugpjūčio 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; 7) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučio (antras etapas ( - ), 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; 8) pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. ( - )), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ( - ), turintį 117,05 m2 bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. ( - ). Taikyti restituciją natūra: priteisti AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ ( - ), esančius pastatus – prieplaukos namelį, unikalus Nr. ( - ), turintį 117,05 kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus( - ) , jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. ( - ), priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namams „Ąžuolynas“ 800 000 Lt; 9) pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. ( - )), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ( - ), esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 m2 bendro ploto. Taikyti restituciją natūra: priteisti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. ( - ) , esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ) , turintį 260,28 m2 bendro ploto, priteisti iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. 700 000 Lt (202 734,01 Eur) ir J. S. 1 150 000 Lt (333 063,02 Eur); 10) pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. ( - )), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ( - ), esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 m2 bendro ploto. Taikyti restituciją natūra: priteisti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. ( - ), esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 m2 bendro ploto, priteisti iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K., E. K. 710 000 Lt (205 690,21 Eur), S. R. 510 000 Lt (147 706,21 Eur), R. G., V. B. G. 800 000 Lt (231 696,01 Eur), M. R. 740 000 Lt (214 318,81 Eur); 11) įpareigoti statytojas AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos ( - ), esančius pastatus: jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ) , turintį 260,28 m2 bendro ploto, jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 m2 bendro ploto, žuvų restoraną, unikalus Nr. ( - ), turintį 338,08 m2 bendro ploto; 12) panaikinti ( - ), esančių pastatų: jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. ( - ), turinčio 260,28 m2 bendro ploto, jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. ( - ), turinčio 371,40 m2 bendro ploto, žuvų restorano, turinčio 338,08 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke; 13) iš atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, AB poilsio namų „Ąžuolynas“, UAB „Verslo investicijų projektų centras“, I. S., J. S., D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. į valstybės pajamas priteisti po 2 307 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno (t. 1, b. l. 7-15).

3616.

37Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010, nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, palikti nepakeistą (t. 1, b. l. 16-29). 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d.

3817.

39UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per Sprendime nustatytą terminą nenugriovus Pastatų, Lietuvos Repsublika, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja), 2012 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į antstolę A. R. Ž., prašydama priimti vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-377-253/2009 dėl Pastatų nugriovimo ir teismo Sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 113).

4018.

41Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3821-232/2014, nutarė iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“ (t. 1, b. l. 30-31).

4219.

43Ieškovė 2014 m. gegužės 6 d. raginimais gera valia įvykdyti teismo sprendimą atsakovus I. S., J. S., D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., Vandą B. G. informavo apie ieškovei iškeltą bankroto bylą ir paragino atsakovus gera valia iki 2014 m. gegužės 20 d. įvykdyti atsakovams tenkančią teismo Sprendimo dalį, t. y. įvykdyti atsakovų pareigą - ieškovei perduoti Pastatus (t. 1, b. l. 32-37).

4420.

45Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3821-232/2013, patvirtino BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus. Paminėta nutartimi trečiosios tenkinimo eilės kreditoriais įtraukti ir: 1) R. G., V. B. G. su 225 903,61 Eur (780 000,00 Lt) kreditoriniu reikalavimu; 2) E. K. ir D. K. su 205 630,21 Eur (710 000,00 Lt) kreditoriniu reikalavimu; 3) M. R. su 206 633,89 Eur (713 465,51 Lt) kreditoriniu reikalavimu; 4) S. R. su 142 409,85 Eur (491 712,72 Lt) kreditoriniu reikalavimu; 5) I. S. su 202 734,01 Eur (700 000,00 Lt) kreditoriniu reikalavimu (t. 1, b. l. 38-39). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-711-232/2018, patikslino BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreditorių sąrašą. Šioje nutartyje nurodyti trečiosios tenkinimo eilės kreditoriai: 1) R. G., V. B. G. su 231 696,01 Eur kreditoriniu reikalavimu; 2) E. K. ir D. K. su 205 630,21 Eur kreditoriniu reikalavimu; 3) M. R. su 206 633,89 Eur kreditoriniu reikalavimu; 4) S. R. su 142 409,85 Eur kreditoriniu reikalavimu; 5) I. S. su 569 289,80 Eur kreditoriniu reikalavimu (t. 6, b. l. 64-66).

4621.

472014 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. birželio 22 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašuose su istorija yra nurodyta, kad nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. liepos 10 d. Pastatų nuosavybės teisė buvo įregistruota UAB „Verslo investicijų projektų centras“ vardu (t. 1, b. l. 53-58, t. 3, b. l. 103-108).

4822.

49Atsakovams nevykdant teismo Sprendimo ieškovė su 2014 m. birželio 19 d. prašymu dėl vykdomųjų raštų priėmimo vykdyti kreipėsi į antstolę A. R. Ž., prašydama pradėti vykdyti aštuonis Klaipėdos apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus dėl Pastatų paėmimo iš atsakovų. 2014 m. birželio 20 d. patvarkymu antstolė atsisakė priimti ieškovės pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus (t. 1, b. l. 40-41).

5023.

51Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 21 d. direktoriaus įsakymu Nr. V134 buvo pradėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (specialiojo planavimo) procesas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo, pakeitė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir jį išdėstė nauja redakcija (t. 4, b. l. 145). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bylos šalims ir valstybei bei jos institucijoms būtų pavykę šį ginčą išspręsti taikiai – sudarius taikos sutartį.

5224.

53Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-2674-1063/2018, atmetė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ieškinį atsakovėms Neringos savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad tol, kol statiniai nėra nugriauti, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškia ir pareiškėjos pretenziją į dvigubo žalos atlyginimo patenkinimą, tuo pagrindu teismas konstatavo, kad sprendžiant šį ginčą nėra konstatuota viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žala (t. 5, b. l. 75-83).

5425.

55Į bylą pateiktas ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sutrumpintas balansas (finansinė atskaitomybė) už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. už 2018 metus. Šiame balanse yra nurodyta, kad ieškovės turimas turtas už ataskaitinį laikotarpį siekia 1 224 737,00 Eur sumą, ieškovei tenkantys skoliniai įsipareigojimai siekia 4 480 125,00 Eur sumą. Ieškovės pelno (nuostolių) ataskaitoje už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra nurodyta, kad ieškovės per ataskaitinį laikotarpį patiriamos bendrosios ir administracinės sąnaudos siekia 50 816,00 Eur sumą (t. 4, b. l. 161-163). 2019 m. kovo 29 d. ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanse yra nurodyta, kad ieškovės po vienerių metų gautinos sumos siekia 1 101 155,00 Eur, iš viso ieškovės turimas turtas siekia 1 224 737,00 Eur sumą, ieškovei tenkantys skoliniai įsipareigojimai siekia 4 480 125,00 Eur sumą (t. 4, b. l. 197-198). Ieškovė 2019 m. gruodžio 13 d. pranešime, adresuotame atsakovei I. S. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 12 dienai ieškovė materialaus turto neturi (visas turtas buvo realizuotas ar nugriautas/nugriautinas vykdant teismų sprendimus). Ieškovės balanse nurodomas finansinis turtas yra gautinos sumos (planuojamos prisiteisti) žalos atlyginimui (t. 4, b. l. 179). Ieškovė 2020 m. sausio 7 d. pranešime, adresuotame atsakovei I. S. nurodė, kad ieškovės 2018 m. finansinės atskaitomybės balanso III.3 eilutėje nurodyta po vienerių metų gautina suma – 1 101 155,00 Eur yra numatoma prisiteisti žala iš valstybės dėl ieškovės Pastatų nugriovimo, balanso III.4 punkte nurodyta 120 882,00 Eur suma yra depozitinėje banko sąskaitoje esančios lėšos, kurios naudojamos bankroto administravimo lėšų apmokėjimui (t. 5, b. l. 60).

56Dėl restitucijos vykdymo vienalaikiškumo.

5726.

58Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių Pastatų, argumentuodama tuo, kad nori pašalinti paskutinę kliūtį, trukdančią ieškovei galutinai įvykdyti įsiteisėjusį teismo Sprendimą.

5927.

60Sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, Klaipėdos apygardos teismas: 1) pripažino negaliojančia 2006 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. K1ES-2831), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis Pastatą Nr. 1 ir pritaikė restituciją natūra – priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. Pastatą Nr. 1, atitinkamai priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. 700 000 Lt (202 734,01 Eur) ir J. S. 1 150 000 Lt (333 063,02 Eur) pinigines sumas; 2) pripažino negaliojančia 2006 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. ( - )), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis Pastatą Nr. 2, ir pritaikė restituciją natūra – priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. Pastatą Nr. 2, atitinkamai priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K., E. K. 710 000 Lt (205 690,21 Eur), S. R. 510 000 Lt (147 706,21 Eur), R. G., V. B. G. 800 000 Lt (231 696,01 Eur), M. R. 740 000 Lt (214 318,81 Eur) pinigines sumas.

6128.

62Nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, ieškovei argumentuojant ta aplinkybe, kad atsakovai nevykdo Sprendimo, itin svarbi yra Sprendimo rezoliucinė dalis, pasisakanti apie šalims pritaikytą restituciją, o, būtent - teismas Sprendimu pritaikė restituciją natūra – ieškovės naudai iš atsakovų I. S. ir J. S. priteisė Pastatą Nr. 1, ieškovės naudai iš atsakovų D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., Vandos B. G. priteisė Pastatą Nr. 2 ir atitinkamai atsakovų naudai iš ieškovės priteisė pinigines sumas - I. S. 202 734,01 Eur, J. S. 333 063,02 Eur, D. K. ir E. K. 205 690,21 Eur, S. R. 147 706,21 Eur, R. G. ir V. B. G. 231 696,01 Eur, M. R. 214 318,81 Eur.

6329.

64Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017).

6530.

66Įvertinus ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus – teismų nutartis/sprendimus, ieškovės finansinius dokumentus, ieškovės atstovų pateiktus žodinius paaiškinimus nustatyta, kad ieškovė pagrindine, jai tenkančios teismo Sprendimu nustatytos restitucijos dalies nevykdymo priežastimi nurodo ieškovės nemokumo būklę, dėl kurios Vilniaus apygardos teismas dar 2014 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3821-232/2014 ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ši aplinkybė patvirtina faktą, jog ieškovės finansinė situacija yra nepalanki atsakovams dėl ieškovės galimybių įvykdyti ieškovei tenkančios teismo Sprendimu nustatytos restitucijos dalį – sumokėti atsakovams Sprendimu priteistas sumas. Nustatyta, kad atsakovai ieškovės bankroto byloje yra įtraukti trečiosios eilės kreditoriais, jų finansiniai reikalavimai yra patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimis.

6731.

68Ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentuose - sutrumpintame balanse už 2018 metus ir 2019 m. kovo 29 d. ieškovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanse yra pažymėta, kad ieškovės po vienerių metų gautina suma siekia 1 101 155,00 Eur, kurią, kaip yra nurodyta ieškovės 2019 m. gruodžio 13 d. pranešime, adresuotame atsakovei I. S., sudaro gautinos sumos (planuojamos prisiteisti) žalos atlyginimui. Ieškovės atstovai teismui duodami žodinius paaiškinimus pažymėjo, kad ieškovės balanse nurodyta po vienerių metų gautina suma susidaro iš ieškovės ketinamos prisiteisti turtinės žalos, kurią ieškovė prisiteis iš valstybės tik tuomet, kai ginčo Pastatai ieškovei bus grąžinti ir nugriauti. Prisiteistą sumą ieškovė paskirstytų savo kreditoriams, kurių tarpe yra ir atsakovai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-2674-1063/2018, kuris 2019 m. sausio 18 d. ieškovės apeliaciniu skundu apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atmetė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ieškinį atsakovėms Neringos savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad tol, kol statiniai nėra nugriauti, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškia ir pareiškėjos pretenziją į dvigubo žalos atlyginimo patenkinimą, tuo pagrindu teismas konstatavo, kad sprendžiant šį ginčą nėra konstatuota viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žala. Sutiktina su atsakovų atstovų argumentu, kad net ir tuo atveju, jei šioje byloje teismas patenkintų ieškovės patikslintą ieškinį ir iškeldintų atsakovus iš ginčo Pastatų, ieškovei nugriovus ginčo Pastatus ir pareiškus ieškinį teisme valstybei ir/ar valstybinėms institucijoms dėl žalos atlyginimo, ieškovės patirtos turtinės žalos fakto įrodinėjimas būtų apsunkintas, kadangi ieškovė, neįvykdžiusi teismo Sprendimu ieškovei tenkančių pareigų, t. y. nesumokėjusi atsakovams priteistų piniginių sumų, realios turtinės žalos nepatirtų ir neįrodytų visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo atveju - žalos. Laikytinas pagrįstu ir atsakovų I. S. ir J. S. atstovo advokato V. K. argumentas, kad ieškovė iš esmės supranta egzistuojančią grėsmę, jog net ir ieškovei nugriovus Pastatus, žala iš valstybės ir jos institucijų ieškovei nebus priteista tol, kol ieškovė neįvykdys jai tenkančios Sprendimo, kuriuo pritaikyta restitucija, dalies. Prieš tai nurodytas aplinkybes patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ pavedimu 2013 m. kovo 12 d. parengto memorandumo dėl galimybės prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų 40 punktas, kuriame pažymėta, jog egzistuoja grėsmė, kad Pastatų pirkėjams – atsakovams grąžintina suma iš valstybės valdžios institucijų ieškovei nebus priteista tol, kol ieškovė šios sumos pirkėjams nesumokės (t. 4, b. l. 165-176). Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose - sutrumpintame balanse už 2018 metus ir 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta ieškovės po vienerių metų gautina suma - 1 101 155,00 Eur, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta jokiais patikimais įrodomaisiais dokumentais ir dėl nurodytų priežasčių teismo vertintina kaip nepagrįstai užaukštinanti ieškovės finansines galimybes sumokėti atsakovams priteistas sumas.

6932.

70Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad ieškovės finansinė būklė šiuo metu, ir pagrįstai tikėtina ateityje, neleis ieškovei įvykdyti pastarajai tenkančią teismo Sprendime nustatytą restituciją, t. y. sumokėti atsakovams Sprendimu iš ieškovės priteistas pinigines sumas - I. S. 202 734,01 Eur, J. S. 333 063,02 Eur, D. K. ir E. K. 205 690,21 Eur, S. R. 147 706,21 Eur, R. G. ir V. B. G. 231 696,01 Eur, M. R. 214 318,81 Eur.

7133.

72Iš atsakovų atsiliepimuose į patiksliną ieškinį nurodytų aplinkybių, taip pat teismo posėdžio metu atsakovių S. R., E. K., E. R., atsakovų atstovų advokato V. K., advokato A. S. duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai nesutinka su ieškiniu dėl to, kad ieškovė nepripažįsta ir nesutinka, jog teismo Sprendimu pritaikytos restitucijos, numatančios ieškovei ir atsakovams tarpusavio įpareigojimus, vykdymas turi vykti vienalaikiai, ir pati nevykdo teismo Sprendimo. Atsakovai teigia, kad teismo Sprendimo nevykdo, kadangi yra sąlygoti ieškovės pasyvumo - Sprendimu ieškovei tenkančių pareigų nevykdymo.

7334.

74Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Bet kokiu atveju teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2009).

7535.

76Aukščiau pateiktas teisinis reglamentavimas ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad pagrindinis restitucijos taikymo tikslas yra sugrąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, ką šiuo atveju, teismo Sprendimu įgyvendinti yra įpareigotos bylos šalys, t. y. prieš tai nurodytas Pastatų pirkimo – pardavimo sutartis pripažinus negaliojančiomis, atsakovai yra įpareigoti ieškovei grąžinti Pastatus, o ieškovė įpareigota atsakovams sugrąžinti pinigines sumas, atsakovų sumokėtas ieškovei už Pastatus. Bylos šalims įgyvendinus minėtą Sprendimą, ieškovė ir atsakovai būtų sugrąžinti į padėtį buvusią iki sutarties sudarymo, tuo būtų pasiektas restitucijos instituto tikslas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nei ieškovė, nei atsakovai šiuo metu nėra įvykdę teismo Sprendimo – atsakovai nėra grąžinę ieškovei Pastatų, ieškovė nėra grąžinusi atsakovams jų naudai priteistų piniginių sumų, ieškovei sumokėtų už Pastatus.

7736.

78Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). CK 6.145, 6.147 straipsniuose taip pat nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą įtvirtina CK 1.80 straipsnis, kurio 3 dalyje yra nurodyta, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos komentare yra paminėta, kad Civilinio kodekso 6.222 straipsnyje yra nurodyti kitokie sutarties nutraukimo teisiniai padariniai, pateikiant nuorodą į UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.3.6 straipsnį, kuris apibrėžia restituciją ir restitucijos vykdymą.

7937.

80Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarčių aiškinimui taikomi ir UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.3.6 straipsnis apibrėžia restitucija ir restitucijos vykdymo momentą, nurodant, kad restitucija turi būti vykdoma tuo pačiu metu, t. y. vienalaikiai. Pažymėtina, kad UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.3.6 straipsnyje nurodytas restitucijos vykdymo momentas yra analogiškas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodytam, o būtent, <...> šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Nors Jungtinių tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių reguliuoja tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nekyla abejonių, kad paminėta konvencija patenka į privatinės teisės apimtį. Šiuo atveju, Jungtinių tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių 81 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad šalis, visiškai ar iš dalies įvykdžiusi sutartį, gali pareikalauti iš kitos šalies grąžinimo visa to, kas buvo pirmosios šalies pateikta ar sumokėta pagal sutartį. Jei abi šalys privalo atlikti gauto grąžinimą, jos privalo atlikti tai vienu metu. Vadovaujantis prieš tai nurodytu tarptautiniu ir nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, apibrėžiančiu restituciją ir jos vykdymą, darytina pagrįsta išvada, kad visais atvejais - tiek sandorio pripažinimo negaliojančiu, tiek ir sutarties nutraukimo atveju, teismo pritaikytos restitucijos vykdymas pasižymi vienalaikiškumu, t. y. šalys kurių atžvilgiu pritaikyta restitucija, priešpriešinius įsipareigojimus viena kitai turi įvykdyti tuo pačiu metu.

8138.

82Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, į tai, kad teismo sprendimu taikyta restitucija turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms, pripažintina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai teismo Sprendime nustatytus priešpriešinius įpareigojimus, apimančius teismo pritaikytą restituciją, privalo įvykdyti tuo pačiu metu, t. y. ieškovė privalo įvykdyti pareigą atsakovams - grąžinti atsakovams jų naudai iš ieškovės priteistas pinigines sumas, ir tuo pačiu metu atsakovai privalo įvykdyti pareigą ieškovei – grąžinti ieškovei Pastatą Nr. 1 ir Pastatą Nr. 2.

8339.

84Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, laikytinas pagrįstu atsakovų argumentas, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovai turi pareigą iš teismo Sprendimu šalių atžvilgiu pritaikytos restitucijos kylančius įsipareigojimus įvykdyti vienu metu.

8540.

86Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad teismo Sprendimas turi būti įvykdytas tik taip, kaip nurodyta įstatyme. Papildomai pažymėtina, kad teismo Sprendime nėra nustatytų išimčių ar specifinės tvarkos bylos šalių atžvilgiu pritaikytos restitucijos vykdymui, priešingai, kaip matyti Sprendimo rezoliucinėje dalyje kiekvienos šalies priešpriešiniai įpareigojimai yra itin glaustai tarpusavyje susiję, dėl ko vykdytini CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – priešpriešinius įsipareigojimus viena kitai įvykdant tuo pačiu metu.

8741.

88Teismas byloje jau konstatavo, kad ieškovė šiuo metu neturi ir pagrįstai tikėtina, kad ateityje neturės, finansinių galimybių įgyvendinti teismo Sprendime ieškovei nustatytų pareigų - sumokėti atsakovams Sprendimu priteistas pinigines sumas - I. S. 202 734,01 Eur, J. S. 333 063,02 Eur, D. K. ir E. K. 205 690,21 Eur, S. R. 147 706,21 Eur, R. G. ir V. B. G. 231 696,01 Eur, M. R. 214 318,81 Eur.

8942.

90Pažymėtina, kad teismui patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovus iškeldinus iš užimamų ginčo Patalpų, ieškovės manymu atsakovai būtų laikomi įvykdžiusiais jiems teismo Sprendimu tenkančią pareigą – grąžinti ieškovei Pastatus. Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovė neturi finansinių galimybių įgyvendinti jai teismo Sprendimu tenkančių pareigų - grąžinti pinigines sumas priteistas atsakovams, tad tokiu atveju, teismo Sprendimu šalims pritaikyta restitucija nebūtų pilna apimtimi šalių įvykdyta, tuo liktų neįgyvendintas pagrindinis restitucijos tikslas – sugrąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo. Tokiu atveju, susidarytų teisiškai neteisinga situacija, kuomet vienos šalies, šiuo atveju ieškovės interesai būtų neproporcingai patenkinti, atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų materialinių, socialinių ir moralinių interesų kaina.

91Dėl sąžiningumo principo galiojimo vykdant restituciją.

9243.

93CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

9444.

95Sandorio pripažinimu negaliojančiu ir restitucijos taikymu yra siekiama atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. CK 6.145 ir 6.147 straipsniuose įtvirtintų restitucijos taikymo modifikacijų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas. Ir tik nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą, taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis). Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra. Pritaikius restituciją, asmuo negali gauti daugiau, nei turėjo. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl to, ar vykdyti restituciją ir ar vykdyti ją natūra, ar priteisti ją pinigais, turi būti vertinama ne tai, ar sandorį sudaręs asmuo buvo sąžiningas, tačiau ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1302-590/2017). Todėl restitucijos taikymas taip pat turi būti grindžiamas sąžiningumo principu plačiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-874; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K-1066/2002).

9645.

97Pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-377-253/2009 ir šioje byloje priimant sprendimą nebuvo žinoma ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinama ieškovės nemokumo, sąlygojusio bankroto bylos ieškovei iškėlimą, aplinkybė, kuri iš esmės daro įtaką Sprendimo šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, teismo pritaikytos restitucijos vykdymo apimtyje.

9846.

99Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas, konstatavo, kad atsakovai buvo sąžiningi Pastatų įgijėjai, pastarieji atsiskaitė pagal notarine tvarka sudarytas prikimo – pardavimo sutartis. Šiuo atveju, patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovus iškeldinus iš ginčo Pastatų, atsakovai atsidurtų tokioje situacijoje, kai pastariesiems dar nebūtų grąžinti jų už Pastatus sumokėti pinigai, o atsakovai būtų priversti neatlygintinai grąžinti ieškovei Ginčo pastatus, tai šiuo atveju reikštų atsakovų nubaudimą. Paminėtu atveju, vienos iš šalių padėtis – atsakovų, nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – ieškovės atitinkamai pagerėtų (ieškovė pinigus pagal notarine tvarka sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis iš atsakovų gavo, jais pasinaudojo, taip pat, ieškovei neatlygintinai būtų grąžinti ginčo Pastatai). Pakartotina, kad net atsakovams ir grąžinus ieškovei ginčo Pastatus, restitucija nebus įvykdyta pilna apimtimi, kadangi atsakovai neturės galimybės atgauti iš ieškovės teismo Sprendimu atsakovams priteistų pinigų, kadangi atsakovai ieškovės bankroto byloje yra patvirtinti tik trečiosios eilės kreditoriais, šiuo atveju, ieškovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu ar ateityje ieškovė turės galimybę įvykdyti ieškovės pusei tenkančią restitucijos dalį. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Teismo Sprendimu priteisus restituciją pinigais ir iš esmės pasikeitus ieškovės mokumo būklei - pastarajai tapus nemokia, atsakovai iš bankrutavusios įmonės, tikėtina, visų pinigų neatgaus, kai tuo tarpu ieškovei perdavus ginčo Pastatus ir šiuos nugriovus, ieškovė faktiškai nepatyrusi turtinės žalos (neįgyvendinusi pareigos grąžinti atsakovams jų naudai priteistas pinigines sumas), tikisi iš valstybės ir valstybinių institucijų prisiteisti 1 101 155,00 Eur turtinę žalą, kuria ieškovės teigimu būtų dengiami visų ieškovės kreditorių, pirmiausia pirmosios ir antrosios eilės, finansiniai reikalavimai, kai visų kreditorių finansinių reikalavimų suma siekia net 4 480 125,00 Eur sumą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

10047.

101Pažymėtina, kad teismo Sprendimu pritaikytos restitucijos vienašališko vykdymo atveju nepagrįstai, nesąžiningai bei neproporcingai pablogėtų atsakovų, kurie yra pripažinti sąžiningas įgijėjais, ir jų nepilnamečių vaikų turtinė padėtis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis atsakovų, siekdami įsigyti butus ginčo Pastatuose, su kredito įstaigomis sudarė kredito sutartis, tad pastarieji neatlygintinai grąžinę ginčo Pastatus ir netekę vienintelės gyvenamosios vietos, taip pat turėtų pareigą kredito įstaigoms ir toliau vykdyti už būsto įsigijimą prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Darytina išvada, kad teismo Sprendimu šalims pritaikytos restitucijos vykdymas ir šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį šiuo atveju neįmanomas, kadangi ieškovė neturi finansinių galimybių įgyvendinti jai teismo Sprendimu tenkančių pareigų - grąžinti piniginių sumų priteistų atsakovams. Taigi, patikslinto ieškinio tenkinimas šioje byloje ir teismo Sprendimu pritaikytos restitucijos vienašališkas įvykdymas atsakovų atžvilgiu prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1. 5 straipsnio 4 dalis). Be to, kaip nurodė atsakovai, atsakovams grąžinus ginčo Pastatus ieškovei, pastarieji, kurių dalis turi ir nepilnamečių vaikų, netektų vienintelio turimo būsto, kas iš esmės grubiai pažeistų atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų teisę į būsto neliečiamumą.

10248.

103Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad pagal kiekvienai iš šalių tenkančius Sprendime pritaikytos restitucijos padarinius, teismo pritaikytos restitucijos įvykdymas tik vienos iš restitucijos šalių pusės – atsakovų, iškreiptų restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą, neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

104Dėl teisės į būsto neliečiamumą.

10549.

106Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis garantuoja asmens nuosavybės neliečiamumą, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, atitinkamai Konstitucijos 24 straipsnis apibrėžia žmogaus būsto neliečiamumą. Dėl Konstitucijos 23 straipsnio, CK 1.2 straipsnio, 4.37 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo ir aiškinimo. Įstatymuose ir teismų praktikoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009) aiškiai pasisakyta, kad nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių asmens teisių, kiekvienas asmuo turi teisę nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Niekas neturi teisės pažeisti ar varžyti savininko teisių, o valstybė (taip pat ir teismai) turi pareigą ginti ir saugoti asmens nuosavybę nuo bet kokių pažeidimų. Nuosavybė gali būti ribojama tik išimtiniais ir ypatingais atvejais, t. y. dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Teismas, ketindamas apriboti asmens nuosavybės teises (taip pat ir atsisakydamas ginti pažeistas asmens nuosavybės teises), privalo įsitikinti, ar šiuo konkrečiu atveju įstatymas suteikia teisę apriboti asmens nuosavybės teises, ar nuosavybės teisių apribojimai yra būtini siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat akcentuoja, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti. Ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai, neapribojus šios teisės, nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, tačiau visais ribojimo atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

10750.

108Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 - 1 straipsnyje yra nurodyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

10951.

110Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) (2008 m. kovo 13 d. byloje Gashi v. Kroatija (bylos Nr. 32457/05) nurodė, kad valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita. Tais atvejais, kai tam tikri leidimai ar sandoriai panaikinami dėl valstybės institucijų klaidos (kaltės), privatūs asmenys dėl to neturi patirti jokių neigiamų padarinių. Be to, privatūs asmenys tokiais atvejais privalo būti kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo žalos atsiradimo, o jei žala atsiranda, – turi teisę reikalauti atitinkamų institucijų atlyginti atsiradusią žalą.

11152.

112Teismų praktikoje konstatuota, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Ginant viešąjį interesą, egzistuoja įsikišimo į civilinius teisinius santykius ir į tokių santykių dalyvių subjektines teises galimybė. Aptariamos nuostatos yra teisiniai saugikliai, kurie garantuoja, kad viešasis interesas nebus be aiškaus ir konkretaus pagrindo neproporcingai suabsoliutintas ir ginamas privataus intereso sąskaita. Kaip minėta, viešojo intereso gynimas yra dispozityvumo principo išimtis, todėl šis interesas, kaip įvardyto – civiliniame procese dominuojančio – principo veikimą ribojantis veiksnys, gali būti ginamas numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu, t. y. tik tiek, kiek šio intereso gynimo galimybė (būtinybė) yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018).

11353.

114Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su asmens nuosavybės teisės ribojimu visuomenės poreikiams, 2018 m. sausio 9 d. sprendime, priimtame byloje Tumeliai prieš Lietuvą pažymėjo svarbius aspektus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo bylose dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, inter alia: 1) jos turi nepažeisti teisėtumo principo ir siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui įgyvendinti (byla Bél?né Nagy prieš Vengriją [DK], Nr. 53080/13, §§ 112-113 ir 115, ECHR 2016); reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė našta (byla Brum?rescu prieš Rumuniją [DK], Nr. 28342/95, § 78, ECHR 1999-VII); 2) tokioje sudėtingoje ir sunkioje srityje valstybėms turėtų būti suteikta plati vertinimo laisvė tam, kad galėtų įgyvendinti savo miškų apsaugos politiką. Vis dėlto Teismas negali nevykdyti teisminės kontrolės ir privalo nustatyti, ar buvo išlaikyta reikiama pusiausvyra taip, kiek tai susiję su pareiškėjų nuosavybės teise (byla Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją [DK], Nr. 71243/01, § 109, 2012 m. spalio 25 d.); 3) Teismas priminė, kad gero valdymo principas paprastai nedraudžia valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktinių klaidų, net jei jas lėmė jų pačių nerūpestingumas, tačiau riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijos klaidų, privalo prisiimti pati valstybė, ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita (žr. bylas Romankevič prieš Lietuvą, Nr. 25747/07, §§ 38–39, 2014 m. gruodžio 2 d., ir Albergas ir Arlauskas prieš Lietuvą, Nr. 17978/05, § 59, 2014 m. gegužės 27 d.); 4) kadangi institucijos patvirtino, kad namą statyti galima, pareiškėjai neturėjo pakankamai pagrindo abejoti minėto sprendimo teisėtumu ir turėjo teisę tikėtis, kad jis nebus atgaline data pripažintas negaliojančiu jų nenaudai (žr., mutatis mutandis, Gladysheva prieš Rusiją, Nr. 7097/10, §§ 79-80, 2011 m. gruodžio 6 d.; Tunaitis prieš Lietuvą, Nr. 42927/08, § 39, 2015 m. lapkričio 24 d.; Misiukonis ir kiti prieš Lietuvą, Nr. 49426/09, §§ 59-60, 2016 m. lapkričio 15 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. patvirtino, jog dėl teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, kilę lūkesčiai, kuriuos asmuo minėtų teisės aktų galiojimo metu galėjo pagrįstai laikyti teisėtais, gali būti ginami ir saugomi. Net jei institucijų išduotas statybos leidimas turėjo būti institucijų panaikintas remiantis tuo, kad vėliau Reglamentas pripažintas prieštaraujančiu įstatymams ir Konstitucijai, pareiškėjai turėjo teisėtų lūkesčių, kad jiems nebus nurodyta vien savomis arba iš dalies savomis lėšomis nugriauti vasarnamį, pradėtą statyti pagal institucijų išduotą privalomą statybos leidimą. Net jei įstatymų žinojimo prezumpcija, kaip ji aiškinama ir taikoma nacionalinių teismų praktikoje, įpareigoja pareiškėjus laikytis įstatymų, tai neatleidžia institucijų nuo pareigos užtikrinti, kad jų teisės aktai atitiktų teisės reikalavimus, ir pareigos veikti rūpestingai ir tinkamu laiku. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje valdžios institucijos nesvarstė galimybės sumažinti pareiškėjams tekusios sprendimo nugriauti statinius naštos. Šalies teismai neišaiškino, kaip nugriovimo išlaidos turi būti padalytos pareiškėjams ir valstybinėms institucijoms.

11554.

116Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą šalinimo būdas, kai kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys nenustatomi, o statytojas įpareigojamas savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, akivaizdžiai neatitinka EŽTT praktikoje nurodytų standartų ir pažeidžia Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, dėl kurių pažeidimo panašioje byloje jau yra pasisakęs EŽTT. Valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo kreiptis į teismą ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos našta perkeliama būtent galimai nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo išdavimu asmenims. Dėl to byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018).

11755.

1182009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė Sprendimą, kuriuo ginant viešąjį interesą – valstybės saugomą teritoriją (Kuršių neriją, kuri yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė) pripažino neteisėtais ginčo Pastatų statybą leidžiančius dokumentus, atitinkamai pripažino negaliojančiomis tarp ieškovės ir atsakovų sudarytas Pastatų pirkimo – pardavimo sutartis bei pritaikė restituciją natūra - ieškovės naudai iš atsakovų I. S. ir J. S. priteisė Pastatą Nr. 1, ieškovės naudai iš atsakovų D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., Vandos B. G. priteisė Pastatą Nr. 2 ir atitinkamai atsakovų naudai iš ieškovės priteisė pinigines sumas - I. S. 202 734,01 Eur, J. S. 333 063,02 Eur, D. K. ir E. K. 205 690,21 Eur, S. R. 147 706,21 Eur, R. G. ir V. B. G. 231 696,01 Eur, M. R. 214 318,81 Eur.

11956.

120Pažymėtina tai, kad pasikeitus ieškovės finansinėms galimybėms ir ieškovei tapus nemokiai, ieškovė neturi galimybės įvykdyti jai tenkančių pareigų, atsakovams grąžinus Pastatus ieškovei, tuo pačiu metu atsakovams sumokėti jų naudai Sprendimu priteistas pinigines sumas, sumokėtas už Pastatus. Atitinkamai, ieškovei negrąžinus atsakovų naudai Sprendimu priteistų piniginių sumų, atsakovai, grąžinę ieškovei ginčo Pastatus, netektų vienintelės gyvenamosios vietos, o taip pat neturėtų piniginių lėšų kito gyvenamojo būsto įsigijimui. Kaip jau minėta, tokia situacija iš esmės nepagrįstai, nesąžiningai bei neproporcingai pablogintų atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų turtinę padėtį.

12157.

122Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas susijusias su asmenų iškeldinimu, atsižvelgia į E. Ž. Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą teisminę praktiką, pagal kurią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į būsto neliečiamybę. Tačiau bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (EŽTT 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106). E. Ž. Teisių Teismo praktikoje yra suformuota autonominė, nuo nacionalinių apibrėžimų ar klasifikacijų nepriklausanti būsto sąvoka (2015 m. birželio 16 d. didžiosios kolegijos sprendimo Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05, par. 206). Ar atitinkama asmens gyvenamoji vieta gali būti laikoma būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir nuo to, ar egzistuoja asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su konkrečia vieta (EŽTT 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141; 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; McKay-Kopecka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 45320/99; Chiragov ir kiti prieš Armėniją, peticijos Nr. 13216/05, par. 206–207). Taip pat tam, kad patalpos būtų pripažintos asmens būstu, yra vertinama ir tai, ar egzistuoja kita vieta, kuri galėtų būti pripažinta pareiškėjo būstu (žr. 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 35). Svarbu pažymėti, kad EŽTT praktikoje plėtojama būsto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu būstu ar būstu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiškėjai. Konvencijos 8 straipsniu galima remtis net tada, kai asmens teisė gyventi tam tikrose patalpose yra ginčijama. Pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama būsto neliečiamybės teise gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne to asmens vardu (Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141).

12358.

124EŽTT praktikoje pripažįstama, kad būsto praradimas yra pats ekstremaliausias kišimasis į asmens teisę į jo būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas asmuo priklauso pažeidžiamų asmenų grupei. Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad EŽTT, be kitų teisės į būsto neliečiamybę ribojimų, tokiu ribojimu yra pripažinęs iškeldinimą iš būsto net tuo atveju, kai teismo sprendimas dėl iškeldinimo dar nėra įvykdytas (EŽTT 2011 m. birželio 21 d. sprendimo byloje Orlić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 48833/07, par. 56; 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje Gladysheva prieš Rusiją, peticijos Nr. 7097/10, par. 91; 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 22).

12559.

126Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Yevgeniy Zakharov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. EŽTT ypatingą reikšmę suteikia taikomo ribojimo proporcingumo vertinimui, pabrėždamas, kad bet kuriam asmeniui, kuriam gresia toks ribojimas (būsto praradimas), turėtų būti užtikrinama teisė į tokios ribojančios priemonės proporcingumą, kurį, atsižvelgdamas į Konvencijos 8 straipsnio principus, nustatytų nepriklausomas teismas, nepaisydamas to, kad pagal nacionalinę teisę tokio asmens teisė gyventi ginčo patalpose yra pasibaigusi (McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50). Bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra, nes toks teisingos pusiausvyros siekis būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Žilinskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 57675/09, par. 45; 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 49).

12760.

128Byloje esantys rašytiniai įrodymai – institucijos teikiančios išvadą byloje pažyma, šalių procesiniai dokumentai, atsakovų, atsakovų atstovų žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra Pastatuose. Sutiktina su išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Neringos mieste įgalioto atstovo išsakyta nuomone, kad teismui tenkinus patikslintą ieškinį atsakovams jų naudai iš ieškovės priteistos piniginės lėšos pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją nebūtų grąžintos arba būtų grąžintos labai maža dalimi, o tokia situacija iš esmės pažeistų silpniausiųjų – nepilnamečių vaikų interesus.

12961.

130Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme yra laikomas teisingo atlyginimo (kompensacijos) už paimamą nuosavybę paskyrimas. Pažymėtina tai, kad ieškovei įvykdžius jai tenkančią Sprendimo dalį, apimančią pinigų atsakovams grąžinimą, atsakovams būtų teisingai atlyginta už ginčo Pastatus ir atsakovų nuosavybės teisės bei teisėti lūkesčiai nebūtų pažeisti, atsakovų padėtis nebūtų neproporcingai pabloginta, jie nepatirtų neproporcingai didelės žalos. Tačiau šiuo atveju, kaip teismo sprendime jau ne kartą pasisakyta, ieškovė yra bankrutavęs juridinis asmuo, neturintis finansinių galimybių patenkinti atsakovų teisėtų ir pagrįstų lūkesčių – susigrąžinti pinigines lėšas ieškovei sumokėtas už ginčo Pastatus.

13162.

132Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT teismine praktika darytina pagrįsta išvada, kad atsakovus iškeldinus iš Ginčo pastatų, kuriuos atsakovai šiuo metu valdo ir naudoja bei neatlygintinai (kadangi ieškovė yra nemoki ir neturi finansinių galimybių atsakovams tuo pačiu metu grąžinti jų naudai priteistas sumas) grąžinus šiuos pastatus ieškovei, būtų grubiai pažeista atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų teisė į vienintelį turimą gyvenamąjį būstą, tuo atitinkamai pažeidžiant sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principus, visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamų asmenų pagrindinių teisių (šiuo atveju, teisės į gyvenamąjį būstą) apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, tuo taip pat, nepagrįstai užaukštinant ieškovės - bankrutavusio juridinio asmens interesus, atsakovų – silpnesniosios šalies, fizinių asmenų ir jų nepilnamečių vaikų interesų kaina.

13363.

134Atsižvelgiant į teismo nustatytas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes, sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, pateiktą E. Ž. Teisių Teismo ir nacionalinių teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai: iškeldinti atsakovus I. S., J. S., R. S., I. S., J. S., J. S. (jaunesnįjį), iš ieškovei BUAB “Verslo investicijų projektų centras“ nuosavybės teise priklausančio turto - jachtininkų viešbučio, esančio adresu ( - ), ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei viešbučio raktus; iškeldinti atsakovus D. K., E. K., S. R., M. R., E. R., U. R., R. M., R. G., V. B. G., D. U., A. U. ir P. U. iš ieškovei BUAB “Verslo investicijų projektų centras“ nuosavybės teise priklausančio turto - jachtininkų viešbučio, esančio adresu ( - ), ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei viešbučio raktus netenkintini, kaip nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo, todėl ieškovės patikslintas ieškinys atsakovams D. K., E. K., S. R., E. R., M. R., U. R., V. B. G., R. G., D. U., A. U., P. U., R. M., I. S., J. S., R. S., I. S., J. S., J. S. (jaunesniajam) dėl iškeldinimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

13564.

136Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų ir aplinkybių, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

137Dėl atskirosios nutarties.

13865.

139A. M. R., S. R., D. K., E. K., Vandos B. G. ir R. G. atstovas advokatas A. S. teismo prašė priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl galimo nusikalstamos veikos atlikimo ieškovės bankroto administratorę atstovaujančiam asmeniui S. P., įgyvendinant ieškovės bankroto administratoriaus pareigas. Pažymėjo, kad S. P., galimai, yra susijęs su kitais ieškovės bankroto procese esančiais ir finansinį suinteresuotumą turinčiais asmenimis, kas iš esmės pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių interesus, tad dėl nurodytų priežasčių egzistuoja poreikis kreiptis į teisėsaugos institucijas.

14066.

141Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

14267.

143Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ieškovės pareikštą patikslintą ieškinį, teismo nagrinėjamos civilinės bylos dalykas yra ieškovės reikalavimai iškeldinti atsakovus iš ginčo Pastatų. Šioje civilinėje byloje nėra nagrinėjami su ieškovės bankroto procesu ir šio proceso įgyvendinimu susiję klausimai, o taip pat nėra vertinamas ir bankroto administratorės pareigų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, tinkamas ar netinkamas vykdymas, esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovų atstovo prašymas netenkintinas.

14468.

145Šiuo atveju, atsakovai turėdami pagrįstų abejonių dėl ieškovės bankroto administratorės UAB „Valeksa“ atstovaujančio asmens S. P. pareigų, susijusių su ieškovės bankroto procesu, vykdymu, turi teise su analogišku prašymu kreiptis į ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą.

146Dėl bylinėjimosi išlaidų

14769.

148Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui (toliau – bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą); 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1669-302/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1743-236/2016).

14970.

150Nagrinėjamu atveju atsakovų S. R. ir D. K. bylinėjimosi išlaidos susidarė ginantis nuo ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Valeksa“, pareikšto patikslinto ieškinio dėl iškeldinimo. Ieškovės patikslinto ieškinio netenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistinos iš ieškovės. Atsakovų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė bankroto administratorės veiksmai – kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo, kurie susiję su bankroto proceso administravimu, dėl ko atsakovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir turi būti atlyginamos iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ administravimo išlaidų.

15171.

152Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. R. civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 731,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas D. K. civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 324,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 6, b. l. 108-129), paminėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant atsakovų interesus teismo posėdžiuose, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys netenkintinas, atsakovų naudai iš ieškovės administravimui skirtų lėšų, priteistinos visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos - atsakovei S. R. - 2 731,44 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, atsakovui D. K. 1 324,94 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

153Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

154ieškinį atmesti.

155Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų ir projektų centras“, juridinio asmens kodas 123703158, administravimui skirtų lėšų 2 731,44 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. R., asmens kodas ( - )

156Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų ir projektų centras“, juridinio asmens kodas 123703158, administravimui skirtų lėšų 1 324,94 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt keturis Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. K., asmens kodas ( - )

157A. M. R., S. R., D. K., E. K., Vandos B. G. ir R. G. atstovo advokato A. S. (A. S.) prašymo priimti atskirąją teismo nutartį netenkinti.

158Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų... 6. 2.... 7. A. R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. atsiliepimu į ieškovės... 8. 3.... 9. A. I. S., J. S., pastarųjų nepilnamečiai vaikai R. S., I. S., J. S. ir J. S.... 10. 4.... 11. A. E. R., U. R., R. M., atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė... 14. 6.... 15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė... 16. 7.... 17. Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų... 18. 8.... 19. A. I. S., J. S., pastarųjų nepilnamečių vaikų R. S., I. S., J. S. ir J. S.... 20. 9.... 21. A. E. K. teismo posėdžio metu su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko,... 22. 10.... 23. A. S. R. teismo posėdžio metu su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko,... 24. 11.... 25. A. E. R. teismo posėdžio metu su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko,... 26. 12.... 27. A. M. R., S. R., D. K., E. K., Vandos B. G. ir R. G. atstovas advokatas A. S.... 28. 13.... 29. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 30. Teismas... 31. ieškinys atmestinas.... 32. 14.... 33. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. vasario 3 d. pirkimo –... 34. 15.... 35. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu... 36. 16.... 37. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta... 38. 17.... 39. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per Sprendime nustatytą... 40. 18.... 41. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje... 42. 19.... 43. Ieškovė 2014 m. gegužės 6 d. raginimais gera valia įvykdyti teismo... 44. 20.... 45. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta... 46. 21.... 47. 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. birželio 22 d. VĮ „Registrų centras“... 48. 22.... 49. Atsakovams nevykdant teismo Sprendimo ieškovė su 2014 m. birželio 19 d.... 50. 23.... 51. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, trečiojo asmens, nepareiškiančio... 52. 24.... 53. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu,... 54. 25.... 55. Į bylą pateiktas ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“... 56. Dėl restitucijos vykdymo vienalaikiškumo.... 57. 26.... 58. Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo iškeldinti atsakovus iš... 59. 27.... 60. Sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, Klaipėdos apygardos... 61. 28.... 62. Nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo... 63. 29.... 64. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą,... 65. 30.... 66. Įvertinus ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje... 67. 31.... 68. Ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ finansinės... 69. 32.... 70. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad ieškovės... 71. 33.... 72. Iš atsakovų atsiliepimuose į patiksliną ieškinį nurodytų aplinkybių,... 73. 34.... 74. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot.... 75. 35.... 76. Aukščiau pateiktas teisinis reglamentavimas ir teisminė praktika suponuoja... 77. 36.... 78. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki... 79. 37.... 80. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarčių aiškinimui taikomi... 81. 38.... 82. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu,... 83. 39.... 84. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu... 85. 40.... 86. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi... 87. 41.... 88. Teismas byloje jau konstatavo, kad ieškovė šiuo metu neturi ir pagrįstai... 89. 42.... 90. Pažymėtina, kad teismui patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir... 91. Dėl sąžiningumo principo galiojimo vykdant restituciją.... 92. 43.... 93. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių... 94. 44.... 95. Sandorio pripažinimu negaliojančiu ir restitucijos taikymu yra siekiama... 96. 45.... 97. Pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą... 98. 46.... 99. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje... 100. 47.... 101. Pažymėtina, kad teismo Sprendimu pritaikytos restitucijos vienašališko... 102. 48.... 103. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu... 104. Dėl teisės į būsto neliečiamumą.... 105. 49.... 106. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis garantuoja asmens nuosavybės... 107. 50.... 108. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos... 109. 51.... 110. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) (2008 m. kovo 13 d. byloje... 111. 52.... 112. Teismų praktikoje konstatuota, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš... 113. 53.... 114. Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su asmens... 115. 54.... 116. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad statybos padarinių pagal... 117. 55.... 118. 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė Sprendimą,... 119. 56.... 120. Pažymėtina tai, kad pasikeitus ieškovės finansinėms galimybėms ir... 121. 57.... 122. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas susijusias su asmenų... 123. 58.... 124. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad būsto praradimas yra pats... 125. 59.... 126. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali... 127. 60.... 128. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – institucijos teikiančios išvadą... 129. 61.... 130. Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme yra laikomas teisingo atlyginimo... 131. 62.... 132. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu... 133. 63.... 134. Atsižvelgiant į teismo nustatytas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes,... 135. 64.... 136. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti... 137. Dėl atskirosios nutarties.... 138. 65.... 139. A. M. R., S. R., D. K., E. K., Vandos B. G. ir R. G. atstovas advokatas A. S.... 140. 66.... 141. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 straipsnyje nustatyta, kad... 142. 67.... 143. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ieškovės pareikštą patikslintą... 144. 68.... 145. Šiuo atveju, atsakovai turėdami pagrįstų abejonių dėl ieškovės bankroto... 146. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 147. 69.... 148. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 149. 70.... 150. Nagrinėjamu atveju atsakovų S. R. ir D. K. bylinėjimosi išlaidos susidarė... 151. 71.... 152. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. R. civilinės bylos... 153. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 154. ieškinį atmesti.... 155. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 156. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 157. A. M. R., S. R., D. K., E. K., Vandos B. G. ir R. G. atstovo advokato A. S. (A.... 158. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...