Byla 2A-814-196/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2917-104/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti jam iš Lietuvos Respublikos 4 421 250 Eur turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2014 m. sausio 13 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą prašydamas Baudžiamojo proceso kodekso 217 straipsnio, 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 444-446 straipsnių pagrindu atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00198-96 ir perkvalifikuoti nurodytos baudžiamosios bylos nutraukimo jo atžvilgiu teisinį pagrindą iš Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovas teigė, kad nustačius, jog tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, nesant nusikalstamos veikos, jis turėjo būti nutrauktas ne suėjus senaties terminui, o nesant nusikalstamos veikos požymių. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąjį persekiojimą žinomai melagingo pranešimo pagrindu. K. T. dėl savanaudiškų paskatų, suklastodamas įrodymus, žinomai melagingai pakeitė anksčiau duotus savo parodymus ir tyčia įskundė ieškovą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, kad būtų atnaujintas tyrimas medžiagoje Nr. B/D 22 M-1 ir pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu kaip rašytinis įrodymas nebuvo išreikalauta Kauno miesto VPK KP ONTT tyrimo medžiaga demaskuoti žinomai melagingą įskundimą ir tyčinį baudžiamosios bylos iškėlimą bei melagingus liudytojų parodymus prieš ieškovą. Ieškovo prašymas dėl nurodytos baudžiamosios bylos nutraukimo teisinio pagrindo perkvalifikavimo buvo netenkintas. Ieškovas paaiškino, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra ir Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą. Valstybės institucijos atsisako tenkinti ieškovo prašymą, nes pripažintų, kad baudžiamųjų bylų fabrikavimas ir realizavimas korupcijos ir kitais nusikalstamais tikslais yra ir bus kasdieninė veikla. Ieškovas teigė, kad jo atžvilgiu negalėjo būti atnaujintas tyrimas ir pradėtas baudžiamasis persekiojimas, o baudžiamosios bylos Nr. 20-1-198-96 teisinis pagrindas privalėjo būti perkvalifikuotas. Padaryta turtinė žala sudaro 8750 Eur x 7 + 8750 x 12 x 32 = 3 421 250 Eur kaip negautos teisininko pajamos nuo 1996 m. gegužės 30 d. iki ieškovui sueis 77 metai kaip Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiui. Ieškovui privalo būti atlyginta 1 000 000 Eur neturtinė žala už ieškovo kankinimą, žeminimą daugiau kaip metus ir du mėnesius Lietuvos Lukiškių kalėjime ir kratų darymą mažamečių vaikų akivaizdoje bei netinkamą dukters priežiūrą, ieškovui kalint kalėjime.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Teismas nustatė, kad A. B. 2014 m. sausio 13 d. pateikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00198-96 ir perkvalifikuoti nurodytos baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindą iš Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto į BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b. l. 6). Kauno apylinkės prokuratūra 2014 m. kovo 3 d. nutarimu atmetė ieškovo skundą ir nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. 20-1-00198-96 buvo pradėta ne pagal K. T. pranešimą, o pagal kitų piliečių skundus, o pagal K. T. pranešimą 1996 m. gegužės 16 d. tyrimas pradėtas nebuvo. 2003 m. birželio 17 d. nutarimu baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b. l. 7). Atnaujinti bylą nėra pagrindų, numatytų BPK 217 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad minėtas Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 3 d. nutarimas buvo išnagrinėtas instancine tvarka, t. y. buvo peržiūrėtas Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo, visos instancijos konstatavo, kad tenkinti A. B. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo nėra procesinio pagrindo.

8Teismas akcentavo, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad nei prokurorai, nei teismai, atmesdami ieškovo prašymą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, nepadarė klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, todėl valstybės prievolė atlyginti žalą ieškovui neatsirado. Kitus ieškovo teiginius teismas vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakė. Teismas atmetė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniame skunde ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškinio reikalavimai iš esmės išnagrinėti nebuvo, sprendime nėra nurodyti motyvai, dėl ko buvo atmesti pirmieji keturi ieškinio reikalavimai. Teismas neargumentavo, kodėl buvo atmesti ieškovo pateikti įrodymai dėl neteisėtų teisėjų ir prokurorų veiksmų, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
  2. Ieškovas pagrindė, kad baudžiamosios bylos suklastojimu, ikiteisminiu tyrimu, pradėtu melagingo pranešimo pagrindu, ieškovui buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius teisėjų ir prokurorų šiurkščius ir neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas tyčia neanalizavo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir atsiradusios ieškovui žalos, tyčia klastojo faktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tyčia ir šališkai nepranešė apie prokurorų ir teisėjų nusikalstamas veikas ir taip pažeidė CPK 21, 300 straipsnius.

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantui tiek pirmosios instancijos teismų sprendimuose, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse ne kartą buvo nurodyta, kad jo procesiniuose dokumentuose šalių įvardinimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“ ir kt., vertinamas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-405-236/2015 ir kt.). Kadangi šioje byloje apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė neegzistuojančius teismus „Kriminalinės Lietuvos apeliaciniam teismui“, „Kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui“, „kriminalinė institucija Kauno miesto apylinkės teismas“, taip pat „atsakovas kriminalinė Lietuva“, tai turėtų būti taikomas CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir byla nutraukiama.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16Apeliantas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. R. v. UAB „Altas assistance“, bylos Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Šiuo atveju apeliantas tokių aplinkybių nenurodo. Taip pat nenurodo, kokių aplinkybių bei dėl ko jis negali nurodyti savo skunde ir gali tai padaryti tik žodiniame procese, savo šį prašymą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais (teismo tyčiniu bylos esmės neatskleidimu, šališku pareikštų reikalavimų nenagrinėjimu) kaip ir bendrieji apeliacinio skundo motyvai. Apeliaciniame skunde keliami klausimai susiję ne su faktinių aplinkybių nustatymu, o su, apelianto teigimu, teismo padarytais procesinių normų pažeidimais. Todėl prašymas netenkinamas.

17Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

18Apelianto teigimu, buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes skundžiamą sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja N. C., kuri šališkai ir priklausomai priėmė neteisėtą sprendimą, kad nevertintų savo kolegų neteisėtos veikos. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

19Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nepakanka įrodymų pagrįsti Kauno apylinkės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo neteisėtus veiksmus nagrinėjant apelianto A. B. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00198-98 atnaujinimo, savaime nelaikytina, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka apelianto atžvilgiu. Antra, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nepagrindžia to, jog pirmosios instancijos teismas tyčia klastojo faktus ar priėmė neteisingą sprendimą. Trečia, apeliantui jau ne kartą yra išaiškinta, kad pagal teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą valstybė, o ne teisėjas ar teismas, yra traukiamas atsakovu (jo atstovu) pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; kt.). Dėl paminėto apelianto nuorodos į teisėjos šališkumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ne tik įrodytos, bet ir pateiktos argumentacijos kontekste nėra įtikinamos. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12, 178 str.). Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

20Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas, kadangi sprendime nėra argumentų, kuriais atmetami kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys prokurorų ir teisėjų neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje. Tokie apelianto skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

21Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Šis pagrindas konstatuotinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, iš esmės teisingas teismo sprendimas, nepaisant motyvavimo apimties, negali būti naikinamas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs apeliantui, jis norėtų jų kitokių, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

22Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo

24Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo (valstybės) 4 421 250 Eur žalą, nes prokuratūra neatnaujino ikiteisminio tyrimo N. 20-1-00198-96 ir neperkvalifikavo šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu teisinio pagrindo iš Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o teismai, vertindami šį prokuratūros nutarimą, laikė jį pagrįstu.

25Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi, valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Todėl asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti, be kita ko, ir neteisėtus veiksmus, ir žalos atsiradimą dėl teismo (teisėjo) kaltės. Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė nėra galima. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nuo pirmojo iki ketvirtojo apelianto ieškinyje suformuluoti kaip savarankiški reikalavimai pripažinti, kad prokuratūra ir teismai pažeidė jo teises, apskritai nelaikytini savarankišku materialiniu reikalavimu, nes tai yra viena iš ieškovo įrodinėtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Todėl šis reikalavimas reikšmingas ir vertintinas tik kaip faktinis ieškinio pagrindas, o ne dalykas, tuo tarpu materialinis reikalavimas atsakovui (ieškinio dalykas) yra žalos atlyginimas – ieškinio penktasis reikalavimas.

26Kaip minėta, apeliantas ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad prokuratūra neatnaujino ikiteisminio tyrimo N. 20-1-00198-96 ir neperkvalifikavo šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu teisinio pagrindo iš Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o teismai, vertindami šį prokuratūros nutarimą, laikė jį pagrįstu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantas neįrodė, jog teismai ir prokuratūra atliko neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu.

27Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Dėl to teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-381/2003; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; kt.). Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003).

28Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad A. B. 2014 m. sausio 13 d. pateikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00198-96 ir perkvalifikuoti nurodytos baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindą iš BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto į BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b. l. 6). Kauno apylinkės prokuratūra 2014 m. kovo 3 d. nutarimu atmetė ieškovo skundą ir nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. 20-1-00198-96 buvo pradėta ne pagal K. T. pranešimą, o pagal kitų piliečių skundus, o pagal K. T. pranešimą 1996 m. gegužės 16 d. tyrimas pradėtas nebuvo. 2003 m. birželio 17 d. nutarimu baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 3 d. nutarimas buvo išnagrinėtas instancine tvarka, t. y. buvo peržiūrėtas Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo, visos instancijos konstatavo, kad tenkinti A. B. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo nėra procesinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog prokuratūra ar teismai, neatnaujinę tyrimo ir neperkvalifikavę ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo padarė kokią nors klaidą, juolab turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada ir pažymi, kad nėra jokio pagrindo vien tik remiantis apelianto subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad teismai ar prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus apskritai (CPK 12, 178, 185 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė prokurorų ar teismų neteisėtų veiksmų, tai nebuvo pagrindo teigti, kad jų veiksmai turėjo nusikalstomos veikos požymių. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 300 straipsnį, reglamentuojančiam teismo veiksmus paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams. Konstatavus, jog apeliantas neįrodė vienos iš būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-198-20, vien jau dėl to nebūtų pagrindo pripažinti apelianto reikalavimo dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ir nenurodo, kuo pasireiškia jo ieškinyje nurodyta 3 421 250 Eur dydžio turtinė ir 1 000 000 Eur neturtinė žala dėl neatnaujinto ikiteisminio tyrimo, kokiais išskirtiniais nepatogumais, kurie teismo galėtų būti įvertinti pinigais, pasireiškė 1 000 000 Eur neturtinė žala.

29Dėl bylos nutraukimo pagrindo

30Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukti.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

32Atsakovas nurodo, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reiškia nepagrįstus ieškinius neegzistuojančioms institucijoms, vartoja neprocesinę retoriką, įžeidinėja valstybę, jos institucijas ir pareigūnus. Taigi mano, kad ieškovo ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ieškinys paliekamu nenagrinėtu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo iš esmės ir jį atmetė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CPK 296 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią apeliacinės instancijos teismui tokiu atveju palikti ieškiniu nenagrinėtu, ieškovo apeliacinį skundą išnagrinėjo iš esmės. Taip pat teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 293 straipsnyje nustatytų bylos nutraukimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo prašymas civilinę bylą nutraukti atmestinas.

33Apibendrinant pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę jam žalą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Teismas nustatė, kad A. B. 2014 m. sausio 13 d. pateikė Kauno apygardos... 8. Teismas akcentavo, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliaciniame skunde ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 15. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 16. Apeliantas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.... 17. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 18. Apelianto teigimu, buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes... 19. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo... 20. Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad pirmosios... 21. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo... 22. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad skundžiamas sprendimas... 23. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo... 24. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo (valstybės) 4 421 250 Eur žalą, nes... 25. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir... 26. Kaip minėta, apeliantas ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad prokuratūra... 27. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos... 28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus,... 29. Dėl bylos nutraukimo pagrindo... 30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta,... 32. Atsakovas nurodo, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis,... 33. Apibendrinant pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą....