Byla e2-1682-407/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Būstas plius“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės ,,Būstas plius“ bankrotą, civilinėje byloje Nr. B2-1744-479/2013 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei UAB „Būstas plius“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Būstas plius“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atenergo“. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „Būstas plius“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

82.

9Bankroto administratorė UAB „Atenergo“ 2017 m. birželio 8 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl BUAB ,,Būstas plius” bankroto pripažinimo tyčiniu, o 2018 m. sausio 2 d pateikė patikslintą prašymą dėl BUAB ,,Būstas plius” bankroto pripažinimo tyčiniu.

103.

11Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2018 m. sausio 11 d. pateikė atsiliepimą į BUAB ,,Būstas plius“ bankroto administratorės UAB „Atenergo“ 2018 m. sausio 2 d patikslintą prašymą, kuriuo pritarė bankroto administratorės prašymui pripažinti BUAB ,,Būstas plius“ bankrotą tyčiniu.

124.

13Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas 2018 m. sausio 16 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą bankroto administratorės prašymą, kuriuo taip pat prašo pripažinti BUAB ,,Būstas plius“ bankrotą tyčiniu.

145.

15V. G. 2018 m. sausio 17 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą prašymą, kuriuo prašė atmesti bankroto administratorės prašymą kaip nepagrįstą. Analogiškas aplinkybes atsiliepime į atsakovės administratorės prašymą nurodė ir L. K.

166.

17V. S., E. Ž. atsiliepime į administratorės prašymą nurodė, kad V. S. atsakovės vadovo pareigas vykdė formaliai, nes atsakovės faktiniu vadovu buvo V. G.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

207.

21Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė pripažinti tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ bankrotą.

228.

23Teismas, atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime nurodytą aplinkybę pažyminčią, kad atsakovės BUAB „Būstas plius“ bankinėse sąskaitose nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 9 d. piniginių lėšų judėjimo nebuvo ir už nurodytą laikotarpį buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo nepateikti, darė išvadą, kad šios aplinkybės patvirtino, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. atsakovės BUAB ,,Būstas plius“ veikla buvo nutraukta.

249.

25Teismas, remdamasis suinteresuotų asmenų V. G., L. K. atsiliepimuose nurodoma aplinkybe, kad nuo 2011 m. jie nebuvo atsakovės akcininkais, todėl ir neprivalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, bei suinteresuotų asmenų V. S., E. Ž. nurodama aplinkybe, kad jie nebuvo suinteresuoti įmonės veikla, vertino, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti šių suinteresuotų asmenų tyčiniai veiksmai, todėl konstatavo, jog byloje nėra nustatytas pagrindas atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu dėl nesikreipimo į teismą iškelti atsakovei bankroto bylą.

2610.

27Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) yra apibrėžtos vadovo pareigos, skyrimo įmonės vadovu tvarka, tačiau įstatyme nėra įtvirtinta, kad prieš vadovui pradedant vykdyti pareigas turi būti sudaromas įmonės balansas, perduodamas įmonės turtas, buhalterinės apskaitos dokumentai, konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad V. S. buvo paskirtas įmonės vadovu neteisėtai, todėl nėra pagrindo išvadai apie atsakovės tyčinį bankrotą.

2811.

29Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus - PVM sąskaita faktūra AFT4 Nr. 0000587, pagal kurią atsakovė 2009 m. rugpjūčio 5 d. pirko iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aftalitana“ autovežio priekabą LOHR, vilkiką Scania, atsakovės apyvartos žiniaraščiu už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinančiu, kad atsakovė gavo 57 924 Eur (200 000 Lt), bei remdamasi 2018 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, kuriame nurodyta, kad vilkiko Scania savininke nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. iki 2011 m. liepos 12 d. buvo UAB „Aftalitana“, o vilkikas parduotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Anttralo“, darė išvadą kad neįrodyta, kad atsakovė sumokėjo UAB „Aftalitana“ už perkamus automobilius, kad šis turtas buvo perduotas atsakovei. Teismas konstatavo, kad nenustatė, kad atsakovės turtas būtų tyčia perleistas tretiesiems asmenims ar paslėptas vykdant sandorius, sudarytus su UAB „Aftalitana“.

3012.

31Teismas analizuodamas atsakovės 2009 m. rugpjūčio 3 d. šešių automobilių perdavimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gimanitai” nurodė, kad 2018 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. S. pripažintas kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, nes atsakovės apskaitoje nerastos 4 atsakovės PVM sąskaitos – faktūros, surašytos pirkėjai UAB „Gimanita“, bendra vertė 17 850,44 Eur (61 634 Lt). Remdamasis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad neįrodytos aplinkybės dėl tyčinio atsakovės bankroto sudarant ir vykdant sandorius, kuriuos atsakovė sudarė su UAB „Gimanita“.

3213.

33Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. sausio 16 d. nutarime yra nurodyta, kad nenustatyti duomenys, jog V. S. būtų pasisavinęs atsakovės turtą, todėl darė išvadą, kad nenustatyti tyčiniai V. S. veiksmai, kurie būtų nulėmę atsakovės bankrotą.

3414.

35Teismas pažymėdamas, kad nėra pateikta buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo V. G. iki 2010 m. lapkričio 1 d. iš atsakovės gavo 9 266,97 Eur (31 997 Lt) už patalpų nuomą, konstatavo, kad negalima padaryti išvados, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. atsakovė tyčia pažeidinėjo kitų atsakovės kreditorių interesus vykdant atsiskaitymus, susijusius su atsakovės ūkine veikla.

36III.

37Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3815.

39Atskirajame skunde atsakovės BUAB ,,Būstas plius“ administratorius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir pripažinti BUAB ,,Būstas plius“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4015.1.

41Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad įmonės balanse už 2009 m. nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 113 675,28 Eur (392 498 Lt), bet aiškinamajame rašte nenurodyta suma 34 409,18 Eur (118 808 Lt) ir kas ir kokiu pagrindu sudaro 79 266,10 Eur (273 690 Lt) įsiskolinimą.

4215.2.

43Ikiteisminio tyrimo metu specialisto 2017 m. vasario 2 d. išvadoje Nr. 5-3/6 nustatyta, kad UAB „Būstas plius" (direktorius V. S.) nepateikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės už 2010, 2011, 2012 metus, taip pat nepateikė metinių pelno mokesčio deklaracijų (PLN204) už 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metus.

4415.3.

45Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-1476-795/2012 V. S. (UAB „Būstas plius" vadovas) pripažintas kaltu padarius administracinį pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą).

4615.4.

47Pagal BUAB „Būstas plius" 2009 m. balanso duomenis, 2009 m. įmonės ilgalaikio turto vertė buvo 188 872,51 Eur (652 139 Lt), mokėtinos sumos ir įsiskolinimai sudaro 113 675,28 Eur (392 498 Lt), t.y. įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės. 2009 m. bendrovė dirbo nuostolingai, nuostolis sudarė 12 108,14 Eur (41 807 Lt).

4815.5.

492018 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą ir pripažino V. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas).

5015.6.

51Teismas visiškai nevertino, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. d. gautas atsakymas iš Klaipėdos teritorinės muitinės dėl automobilių, kurie buvo importuoti iš trečiųjų šalių, ir kuriame nurodoma, kad visi šie automobiliai, kurių vertė 20 113,50 Eur (69 447,89 Lt) pagal įmonės BUAB "Būstas plius" apskaitos dokumentus buvo pirkti per UAB „Aftalitana" įmonę.

5215.7.

53V. G. ir A. G. įmonėje BUAB „Aftalitana" valdė 50 proc. akcijų bendra jungtine nuosavybe, bei V. G. ir A. G. UAB „Aftalitana" (iškelta bankroto byla) dirbo įmonėje vadybininko pareigose. Pažymėtina tai, kad UAB „Būstas plius" akcininkai buvo V. G. ir posūnis L. K., kurie valdė 100 proc. akcijų, o V. G. dirbo vadybininko pareigose, kuris atliko automobilių pirkimą, pardavimą. Būdami akcininkais abiejose įmonėse priėmė nenaudingus įmonėms sprendimus ir pirkdami automobilius per UAB „Aftalitana“ ir parduodami UAB „Būstas plius“ įmonėse atliko veiksmus, sandorius, nenaudingus įmonėms UAB „Aftalitana" ir UAB „Būstas plius", nes nebuvo sumokėti pinigai UAB „Aftalitana“ už parduotus automobilius, o UAB „Būstas plius" įmonėje šio turto nėra ir nėra piniginių lėšų už šį turtą.

5415.8.

55UAB „Būstas plius“, turėdama įsiskolinimą Fondo biudžetui vykdė atsiskaitymus pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymą grynaisiais pinigais eiliškumą.

5615.9.

57V. G. sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį 2009 m. birželio 1 d., kurioje nurodyta, kad nuomininkas UAB „Būstas plius" moka 28,96 Eur (100 Lt) nuomos mokestį, bendra nuomos mokesčio sumą sudarė 347,54 Eur (1 200 Lt) per vienerius metus. V. G. pateikė Klaipėdos apygardos teismui nekilnojamojo turto nuomos sutartį 2009 m. birželio 1 d., Nr. 09/06-02, tai yra tos pačios dienos, tuo pačiu numeriu tik skirtumas tas, kad vieno mėnesio nuomos mokesčio suma 579,24 Eur (2 000 Lt) ir vienerių metų mokesčio suma - 6950,88 Eur (24 000 Lt).

5816.

59Atsiliepime į atskirąjį skundą V. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6016.1.

61Atskirasis skundas yra niekuo nepagrįstas išskyrus tik subjektyviais apelianto vertinimais.

6216.2.

63Atskirajame skunde pateikti teiginiai jau yra detaliai ištirti pirmosios instancijos teismo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros, todėl turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

6416.3.

65UAB ,,Atenergo“ turi ne vieną galiojančią nuobaudą.

66Teismas

konstatuoja:

67IV.

68Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.

69Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta pripažinti tyčiniu BUAB „Būstas plius“ bankrotą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl naujų įrodymų

7018.

71Bankroto administratorė UAB ,,Atenergo“ 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus su naujais įrodymais, prašydama juos prijungti prie civilinės bylos, pažymėdama, kad jie buvo gauti vėliau nei pateiktas atskirasis skundas.

7219.

73Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo, esant svarbioms priežastims, pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Vertinant aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, o tokią pareigą suponuoja viešojo intereso egzistavimas bankroto bylose, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sprendžiant šioje byloje nagrinėjamą klausimą, siekiant jį išspręsti teisingai, apeliantės su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi, todėl yra pagrindas juos priimti, pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 42, 302 ir 314 straipsniai). Dėl tyčinio įmonės bankroto

7420.

75Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.), o to paties straipsnio 3 dalyje pateikiamos tyčinio bankroto prezumpcijos (aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia), kurias, objektyviai egzistuojant prezumpcijose nurodytoms sąlygoms, privalo paneigti atsakovas.

7621.

77Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

7822.

79Vertinant atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad bankroto administratorė siekia įrodyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinus tyčinio bankroto požymius. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio taikymo

8023. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš tyčinio bankroto požymių – įmonės valdymo organo (organų) netinkamas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymas.

8124. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

8225. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Tačiau vien ši aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto.

8326. Taigi tiek pagal buvusį, tiek pagal esamą reguliavimą įmonės vadovui nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki, o tokios pareigos pažeidimas, gali būti vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateikta bankroto sąvoka – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą.

8427. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės vadovų pareigų atlikimą, neišskyrė laikotarpių, kuriais šie asmenys vadovo, o tik pažymėjo, kad skiriant vadovus į pareigas nebuvo pažeista ABĮ įstatymas, todėl darytina išvada, kad teismas nesiaiškino ir netyrė reikšmingų aplinkybių. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtino tyčinio bankroto požymio

8528. Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu tuo atveju, jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkytas teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

8629. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos

8730. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą tyčinis įmonės bankrotas preziumuojamas, kai atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

8831. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad tai, jog ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija taikytina esant visoms šios normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, patvirtina šios normos gramatinė konstrukcija.

8932. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netaikė ir nesiaiškino įmonės tyčinį bankrotą reglamentuojančių teisės normų, neatskleidė bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus, bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes, tačiau vertinant pirmosios instancijos teismo nutartį, darytina išvada, kad šios pareigos teismas neįgyvendino.

90Dėl bylos procesinės baigties

9133. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netaikė ir nesiaiškino įmonės tyčinį bankrotą reglamentuojančių teisės normų, neatskleidė bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl priimta teismo nutartis naikinama ir perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

92Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 314 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

93Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi uždarajai... 8. 2.... 9. Bankroto administratorė UAB „Atenergo“ 2017 m. birželio 8 d. prašymu... 10. 3.... 11. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2018 m.... 12. 4.... 13. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas 2018 m. sausio 16 d. pateikė... 14. 5.... 15. V. G. 2018 m. sausio 17 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą prašymą,... 16. 6.... 17. V. S., E. Ž. atsiliepime į administratorės prašymą nurodė, kad V. S.... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 20. 7.... 21. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė... 22. 8.... 23. Teismas, atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos... 24. 9.... 25. Teismas, remdamasis suinteresuotų asmenų V. G., L. K. atsiliepimuose nurodoma... 26. 10.... 27. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių... 28. 11.... 29. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus - PVM sąskaita faktūra AFT4... 30. 12.... 31. Teismas analizuodamas atsakovės 2009 m. rugpjūčio 3 d. šešių automobilių... 32. 13.... 33. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. sausio 16 d.... 34. 14.... 35. Teismas pažymėdamas, kad nėra pateikta buhalterinės apskaitos dokumentų,... 36. III.... 37. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 38. 15.... 39. Atskirajame skunde atsakovės BUAB ,,Būstas plius“ administratorius prašo... 40. 15.1.... 41. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad įmonės balanse už 2009 m.... 42. 15.2.... 43. Ikiteisminio tyrimo metu specialisto 2017 m. vasario 2 d. išvadoje Nr. 5-3/6... 44. 15.3.... 45. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarimu... 46. 15.4.... 47. Pagal BUAB „Būstas plius" 2009 m. balanso duomenis, 2009 m. įmonės... 48. 15.5.... 49. 2018 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį... 50. 15.6.... 51. Teismas visiškai nevertino, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. d. gautas atsakymas... 52. 15.7.... 53. V. G. ir A. G. įmonėje BUAB „Aftalitana" valdė 50 proc. akcijų bendra... 54. 15.8.... 55. UAB „Būstas plius“, turėdama įsiskolinimą Fondo biudžetui vykdė... 56. 15.9.... 57. V. G. sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį 2009 m. birželio 1 d.,... 58. 16.... 59. Atsiliepime į atskirąjį skundą V. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo... 60. 16.1.... 61. Atskirasis skundas yra niekuo nepagrįstas išskyrus tik subjektyviais... 62. 16.2.... 63. Atskirajame skunde pateikti teiginiai jau yra detaliai ištirti pirmosios... 64. 16.3.... 65. UAB ,,Atenergo“ turi ne vieną galiojančią nuobaudą.... 66. Teismas... 67. IV.... 68. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 69. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 70. 18.... 71. Bankroto administratorė UAB ,,Atenergo“ 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė... 72. 19.... 73. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 74. 20.... 75. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2... 76. 21.... 77. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų galima... 78. 22.... 79. Vertinant atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad bankroto... 80. 23. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš tyčinio... 81. 24. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.)... 82. 25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas... 83. 26. Taigi tiek pagal buvusį, tiek pagal esamą reguliavimą įmonės vadovui... 84. 27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės vadovų pareigų... 85. 28. Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu tuo atveju, jei teisės... 86. 29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti... 87. 30. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą tyčinis įmonės bankrotas... 88. 31. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad tai, jog ĮBĮ 20 straipsnio... 89. 32. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad... 90. Dėl bylos procesinės baigties... 91. 33. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 92. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 93. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir...