Byla 1-710-932/2017
Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje;

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, kaltinamiesiems D. L., Ž. P. ir A. Š., kaltinamųjų gynėjams advokatams S. P., Gediminui Skaičiui ir Ingridai Krolienei, nukentėjusiajam S. Š., viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

2A. Š., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis ( - ) direktoriaus pavaduotoju, gyvenantis ( - ), teistas:

31. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,

425 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 26 MGL (3 380 Lt) bauda;

52. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-25 baudžiamuoju įsakymu pagal BK

6223 straipsnio 1 dalį - 51 MGL (6 506 Lt) bauda;

73. Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams ir 30 MGL (3 900 Lt) bauda. Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 nutartimi patikslintas 2011-11-25 nuosprendis, į paskirtos subendrintos bausmės laiką A. Š. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos) bei jam nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 26 MGL (3 380 Lt) dydžio bauda. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-11 nutartimi A. Š. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant jam įpareigojimus,

8kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir

9187 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį,

10Ž. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu Vilniaus pataisos namuose atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki tol nedirbęs, gyvenęs ( - ), teistas:

111. Jonavos rajono apylinkės teismo 2000-09-19 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 ir 3 dalis - 3 metų laisvės atėmimo bausme; pritaikius BK 471 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas

122 metams;

132. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001-10-24 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio

143 dalį, 43 straipsnį - 3 metų 1 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

153. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001-11-27 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio

163 dalį - 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

174. Jonavos rajono apylinkės teismo 2002-06-11 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

185. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-12-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio

192 dalį - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

206. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-02-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

217. Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

228. Kauno miesto apylinkės teismo 2005-04-26 nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

239. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-12-09 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2410. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-04-30 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 1 metų 7 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausme;

2511. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-21 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

2612. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2713. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 punktu, bausmė subendrinta su 2016-01-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai

2811 mėnesių laisvės atėmimo;

2914. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio

301 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

3115. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-14 nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį -

321 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2016-01-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesių laisvės atėmimo,

3316. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš viso 3 nusikalstamos veikos) - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Ž. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

34kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį,

35D. L., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, iki tol nedirbęs, gyvenęs ( - ), anksčiau taikytos priverčiamosios medicininės priemonės:

361. Kauno apylinkės teismo 2006-02-08 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje;

372. Kauno apylinkės teismo 2006-12-15 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje;

383. Kauno apylinkės teismo 2007-07-04 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje;

394. Kauno apylinkės teismo 2011-06-21 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

405. Kauno apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį;

416. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-03 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-16 nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro režimo skyriuje specializuotoje psichiatrijos gydymo įstaigoje Rokiškyje, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš viso dėl 3 nusikalstamų veikų veikos) - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant D. L. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vykdymo pradžios nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kauno apylinkės teismo 2017-10-31 nutartimi D. L. panaikintas taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę,

43kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį,

44Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

45A. Š. sukurstė, o Ž. P. įvykdė svetimo turto pagrobimą, įsibraunant į patalpas, o būtent: A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, Vilniaus mieste, parodęs, kur yra UAB „A.“ patalpos, pasakęs įėjimo į pastatą durų kodą, susitarė su Ž. P., kad šis iš minėtų patalpų pagrobs jame esantį seifą. Sukurstytas A. Š., pasinaudodamas pastarojo nurodytu kodu, veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugpjūčio 28 d. Ž. P. pateko į pastatą, esantį ( - ), kur užlipęs į trečią aukštą, apie 04.38 val., išlaužė užrakintas UAB „A.“ patalpų duris, kurių vertė 170 eurų, įsibrovė į tas patalpas, ir pagrobė minėtai bendrovei priklausančio turto, kurio vertė – 330 eurų: seifą – 150 eurų vertės, jame buvusius 4 UAB „A.“ įmonei priklausančius antspaudus – bendrai 120 eurų vertės, 4 UAB „A.“ priklausančias „Citadele“ banko korteles – bendros 20 eurų vertės, buto, esančio adresu ( - ), nuosavybės bylos išrašą iš Registrų centro – 20 eurų vertės, buto, esančio adresu Baravykų g. 5-7, Vilniuje, nuosavybės bylos išrašą iš Registrų centro – 20 eurų vertės, įmonės UAB „B.“ pirkimo pardavimo sutartį, įmonės UAB „T.“ pirkimo pardavimo sutartį ir įmonės UAB „F.“ pirkimo pardavimo sutartį. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, o Ž. P. - BK 178 straipsnio 2 dalyje.

46Taip pat A. Š. sukurstė, o Ž. P. įvykdė didelės vertės svetimą turtą sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugsėjo mėn. viduryje, Vilniaus mieste, susitarė su Ž. P., kad šis už 300 eurų piniginį atlygį padegs S. Š. naudojamą automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. ( - ). Sukurstytas A. Š., pažadėjus pastarajam už sudeginimą 300 eurų atlygį, veikdamas iš savanaudiškų paskatų, tiesiogine tyčia, Ž. P. 2015 m. rugsėjo 25 d., apie 02.10 val., su savimi bakelyje atsineštu benzinu tyčia apipylė ir padegė namo kieme, esančiame ( - ), stovėjusį 37 311,07 eurų vertės minėtą automobilį, priklausantį UAB „N.“, kuris (automobilis) nepataisomai sudegė. Tokiu būdu A. Š. sukurstė visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės svetimą turtą, o Ž. P. pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 24 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio2 dalyje, o Ž. P. – BK 187 straipsnio 2 dalyje.

47Be to, A. Š. sukurstė, o Ž. P. ir D. L., veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje, o Ž. P. taip pat bendrininkaudamas ir su A. Š., padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. spalio mėn. pradžioje, Vilniaus mieste, susitarė su Ž. P., kad šis, nusikalstamos veikos įvykdymui pasitelkęs dar vieną asmenį, už 500 eurų piniginį atlygį sužalos S. Š., jį subadydamas. Sukurstytas A. Š., šiai nusikalstamai veikai įvykdyti Ž. P. pasitelkė D. L., po ko abu, veikdami tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, 2015 m. spalio 15 d., apie 07.30 val., įsibrovė į namo, esančio adresu ( - ) kiemą, kur sulaukę iš minėto namo išeinančio S. Š. abu nusivijo jį iki tuo pačiu adresu esančio garažo, kuriame, turėdami tikslą fiziškai sužaloti S. Š., D. L. jį užpuolė, Ž. P. laikė garažo vartus, kad šie neužsidarytų, o, pamatęs, kad S. Š. priešinasi D. L., siekdamas besipriešinantį asmenį paveikti psichologiškai, tą pasipriešinimą palaužti bei palengvinti nusikalstamų tikslų realizavimą, Ž. P. pribėgo prie S. Š., prirėmė jam prie gerklės su savimi atsineštą peilį, o D. L. tuo metu iš anksto su savimi atsineštu kryžminiu atsuktuvu sudavė S. Š. ne mažiau kaip 5 (penkis) smūgius į nugarą širdies srityje, ne mažiau vienu iš jų kiaurai pradurdamas krūtinplėvę bei tokiu būdu padarydamas S. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, o Ž. P. ir D. L. – BK 135 straipsnio 1 dalyje. Dėl įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas ir turto pagrobimo

48Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis A. Š. savo kaltės dėl sukurstymo pagrobti seifą ir šio seifo bei jame esančių daiktų vagystės neprisipažino. Nukentėjusįjį A. Ž. pažįsta daug metų, dirbo pastarojo statybos darbų įmonėje „F.“, buvo darbų vadovas. A. Ž. turėjo ir kitą įmonę UAB „A.“, abi bendrovės buvo tose pačiose patalpose Ševčenkos gatvėje. A. Ž. jam paskirdavo objektus, kuriuose kaltinamasis nurodė dirbęs. Jo ir A. Ž. santykiai buvo draugiški, be konfliktų, apsipyko tik tuomet, kai A. Ž. pradėjo nebemokėti jam darbo užmokesčio. Kiek tiksliai pastarasis buvo skolingas, kaltinamasis A. Š. teigė nebeatsimenantis. Atrodo, už porą mėnesių, apie 2-3 tūkst. eurų. Jis prašė A. Ž. atsiskaityti, tačiau šis prašė laukti, taip nieko ir nesumokėdamas. Tuomet jis (2015 m. pavasarį) nusprendė išeiti iš darbo, įsidarbino į UAB „R.“ (šią įmonę jis nusipirko), tapo direktoriaus pavaduotojas. Minėta įmonė buvo įsikūrusi tame pačiame pastate, tame pačiame 3 aukšte. Tuo metu su A. Ž. iš esmės nebebendravo, jų santykiai buvo pašliję. Kiek atsimena, jis A. Ž. nėra išsakęs jokių grasinimų. Visgi norėdamas šiam kiek pakenkti, atkeršyti dėl nesumokėto užmokesčio sugalvojo pradurti A. Ž. automobilių padangas (anot kaltinamojo, iškrėsti šunybę). Tą padaryti paprašė Ž. P. Su pastaruoju ofise jį supažindino A. K. (2015 m. pavasarį arba vasarą), sakė, kad žmogus ieško darbo, prašė padėti. Jis pažadėjo pagelbėti, jei tik atsiras tokia galimybė (galvojo įdarbinti pagalbiniu darbininku statybose). Atrodo, su Ž. P. apsikeitė kontaktais, po ko šis jam dažnai skambindavo ir teiraudavosi dėl darbo, kartais jiedu susitikdavo. Ž. P. jam nuolat siūlė pirkti įvairius daiktus – dviračius, rozetes ir pan. Suprato, kad tie daiktai buvo vogti, kadangi niekur nedirbantis Ž. P. tokių daiktų negalėjo turėti. Atsimena, kad iš pastarojo yra pirkęs rozetes, kadangi taip buvo ženkliai pigiau. Ž. P. ateidavo pas jį ofisą ( - ). Gali būti, kad jis pastarajam buvo pasakęs 3 aukšto, kuriame buvo ir jo, ir A. Ž. įmonių ofisai, durų kodą. Teismui kaltinamasis kategoriškai tvirtino, jog Ž. P. prašė tik pradurti A. Ž. automobilių padangas, tačiau niekada neprašė įsibrauti į A. Ž. bendrovių patalpas ir pavogti seifą. Jam sunku net suprasti, kodėl Ž. P. jį taip apkalba. Kaltinamasis pažymėjo, kad iš laikotarpio, kuomet dirbo A. Ž. įmonėje, žinojo, kad tose patalpose yra seifai. Mažasis seifas buvo laikomas, atrodo, pas buhalterę. Kiek jam žinoma, tame seife buvo dokumentai, pinigų jame nebuvo. Didžiajame seife, kurį vežė avariniam atidarymui, matė sudėtus kažkokius įrėmintus pažymėjimus ir daugiau nieko ypatingo. Apie įsibrovimą į UAB „A.“ patalpas nieko nežino, pagrobti seifo neprašė, su Ž. P. niekada nebuvo net tokios kalbos. Kažkuriuo metu A. Ž. su juo atsiskaitė, neliko jokių įsiskolinimų (atsiskaitė 2015 m. vasarą, tačiau nebeatsimena, ar prieš padangų pradūrimą ar vėliau) (t. 6, b. l. 116-125).

49Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis A. Š. nurodė, kad 2015 m. vasarą, datos neatsimena, prie Druskio g., Vilniuje per A. K. susipažinęs su Ž. ir vaikinu pravarde Molotokas. A. K. anksčiau platino narkotikus ir, kai jis važiavo susitikti su juo, prie jo buvo priėję šitie du narkomanai, taip ir susipažino. Ž. ir M. telefono numerius jis vėliau gavo iš to paties A. K. Po to per K. susisiekė su jais ir 2015 m. vasarą, datos tiksliai nežino, jie atvažiavo į Šimelionio g. ir jie susitiko. Ten jis jiems pasakė, kad vienas žmogus negrąžino skolos ir reikia pamokyti, pradurti padangas. Jie paklausė, kuo tas asmuo užsiiminėja, po ko jis paaiškino, jog pastarasis ( - ) turi ofisą, kuriame yra kompiuteriai, technika, bet jokios kalbos, kad reikia įsibrauti į ofisą ir apvogti, nebuvo. Kai antrą kartą buvo pradurtos A. Ž. automobilių padangos, 2015 m. vasarą, galimai liepos mėn., jau buvo ofise ( - ), išėjo parūkyti ir pamatė ant žolės sėdintį Ž., šalia gulėjo dviratis. Jam priėjus Ž. pasakė, kad buvo įlindęs į ofisą ( - ), išsinešė iš ten seifą ir kažkur tai šiame rajone prie darželio paslėpė su kuprine, tačiau po to, kai po kažkurio laiko grįžo, rado tuščią kuprinę. Ž. jam nurodė, kad prapjovė duryse skylę. Daugiau jokių smulkmenų nepasakojo t. 4, b. l. 154-156).

50Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis Ž. P. pilnai pripažino savo kaltę dėl įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas ir jame esančio seifo vagystės. Su kaltinamuoju A. Š. susipažino per bendrus pažįstamus, apsikeitė telefonais. Kaltinamąjį D. L. pažinojo per savo draugę R. (apie metus laiko). Daugmaž po 4-5 mėn. pažinties su A. Š., pastarasis jam paskambino ir paprašė atvažiuoti prie ofiso Karoliniškėse, kur dirbo. Susitiko ar tai prie ofiso ar netoliese parke, A. Š. paprašė pavogti vieną seifą. Kitą dieną A. Š. savo „BMW“ markės automobiliu nuvežė jį iki Naujininkuose esančio ofiso, parodė, kur jis konkrečiai yra (3 aukšte), taip pat parodė į iš kitos pusės esantį įėjimą su seifinėmis durimis, davė ant popieriaus užrašytą tų durų kodą. A. Š. sakė, kad jam reikalingi kažkokie seife esantys dokumentai, pažadėjo už darbą (seifo vagystę) sumokėti 500 Eur. Kaltinamasis Ž. P. parodė po to dar pats kelis kartus nuvažiavęs apžiūrėti vietovės, to pastato, jam reikėjo išsiaiškinti, kaip įvykdžius vagystę geriausia iš ofiso pasišalinti ir pan. Praėjus daugmaž savaitei nuo susitikimo su A. Š., t. y. kaltinime nurodytu laiku, jis ėmė vykdyti prašymą – nuvažiavo iki Naujininkuose esančio ofiso, turėdamas A. Š. duotą seifinių durų kodą, pateko į 3 aukšto patalpas, susirado reikiamą ofisą (jį A. Š. jam taip pat buvo konkrečiai įvardinęs), peiliu išlaužė duris ir taip pateko į vidų. Ofise (ant stalo ar tai spintelėje, tiksliai jau nebeatsimena) rado nedidelį seifą, įsidėjo jį į rankinę ir išmetė per langą. Tuomet pats išlipo per langą ir lietvamzdžiu nusileido žemyn. Veikė greitai (iš viso užtruko iki 10 min.), kadangi po įsilaužimo suveikė signalizacija. Lauke seifą paslėpė krūmuose, o pats nuėjo persirengti (rūbus buvo paslėpęs toliau kituose krūmuose). Užtruko neilgai, tačiau sugrįžęs seifo neberado. Kitą dieną susitiko su A. Š. ir viską papasakojo. Pastarasis nepatikėjo, kad seifas galėjo pradingti ir žadėtų 500 Eur jam nebemokėjo. Kaltinamasis Ž. P. parodė, jog seifą vogė tik vykdydamas A. Š. prašymą, jam pačiam nei jokių dokumentų reikėjo, nei apskritai apie tą ofisą ir seifą ką nors iki tol žinojo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau jį atlyginti neturi galimybės. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, Ž. P. patvirtino, kad jie surašyti teisingai (t. 6, b. l. 103-111).

51Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis Ž. P. savo kaltę taip pat pripažino, nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje arba rugsėjo mėn. pradžioje, tikslaus laiko jau nepamena, susitikęs su A. Š. prie jo darbo ofiso, kuris buvo prie viešbučio „Karolina“ ir A. Š. paprašė jo, kad jis (Ž. P.) iš vienos firmos patalpų paimtų seifą. Jis pasakė, kad jam reikalingas tas seifas, nes jame turi būti reikalingi dokumentai. Dar pasakė, kad kai jis „padarys“ tą seifą, gali jį (seifą) paslėpti arba kur nors ten pat, arba gali jį išnešti su savimi. A. Š. nuvežė jį iki minėto pastato, kuriame buvo tas jo minėtas seifas. Pamena, kad tas pasatas buvo kieme, prie kurio buvo galima atvykti per bromą iš Naugarduko gatvės. Dar pamena, kad A. Š. jam davė lapelį, kuriame buvo parašytas jo parodyto pastato, trečio aukšto rakinamų durų kodas, kurį jis įsiminė ir vėliau išmetė. Taip pat A. Š. pasakė, kad trečiame aukšte, praėjus pro minėtas rakinamas duris, reikia nueiti iki durų, ant kurių bus parašyta „Inžinieriai“ ir tame kabinete, ant palangės stovės minėtas seifas. Sakė, kad jam reikės veikti greitai, nes objektas yra saugomas apsaugos firmos. Jis po kelių dienų, tačiau kada tiksliai jau nepamena, apie 02-03 val. nakties nuėjo iki minėto A. Š. parodyto pastato, pakilo į trečią aukštą ir su jam pasakytu kodu, atsirakino įėjimą į koridorių. Kai priėjo iki minėtų durų su užrašu „Inžinieriai“, tos durys buvo užrakintos. Jis minėtas duris išlaužė ir, kai įėjo į vidų, pradėjo kaukti signalizacija. Tame pačiame kabinete, ant palangės pamatė minėtą seifą. Atidaręs kabineto langą seifą išmetė per langą bei pats iššoko. Paėmęs seifą nusinešė ir paslėpė jį prie darželio, kuris yra prie Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato. Netoliese jis buvo pasilikęs kitus savo rūbus, tai greit nuėjo persirengti. Grįžęs gal po 10 minučių to seifo neberado, kažkas jį jau buvo paėmęs. Tos pačios dienos ryte susitiko su A. Š. ir papasakojo jam apie įvykį. A. Š. jam už tai nei kiek nesumokėjo (t. 5, b. l. 27-28, 39, 40).

52Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinio ieškovo atstovas A. Ž. parodė kaltinamąjį A. Š. pažįstantis jau dešimtmetį. Daugmaž prieš tiek laiko su pastarojo partneriu ir pačiu A. Š. darė vieną objektą, kurį pabaigus nutrūko ir ryšiai su kaltinamuoju. A. Š. vėl atsirado 2015 m., kai išėjo iš pataisos namų. Atėjo ir paprašė darbo, sakė mokantis statybinius darbus ir yra nusiteikęs rimtai dirbti. Kadangi įmonė buvo supirkusi fermas, darė rekonstrukcijas, be to, Širvintų rajone turėjo didelį objektą, reikėjo darbuotojų, tai sutiko A. Š. įdarbinti statybose, pastarasis atliko apšiltinimus, kitus įvairius darbus. Po to įmonė laimėjo konkursą dėl projektų su Skandinavijos šalimis, A. Ž. tekdavo dažnai išvykti į užsienį. Kadangi A. Š. dirbo neblogai, vėliau buvo paskirtas darbų vadovu, pastarasis surinko darbuotojų komandą ir sėkmingai dirbo. Konfliktas su A. Š. kilo, kuomet grįžus iš Norvegijos buvo gautas vienos įmonės skundas dėl paimtų ir neapmokėtų medžiagų. Pradėjo aiškintis situaciją - tos įmonės sandėlininkai pasakė, kad statybinės medžiagos buvo išduotos A. Š. nurodymu, tačiau paklausus paties A. Š., šis gynėsi nieko neėmęs ir nieko nežinantis. Jis (A. Ž.) reikalavo, kad A. Š. pateiktų medžiagų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, tačiau šis apskritai viską neigė, sakė, kad visur yra ne jo parašai ir pan. Kartu su vadovu pagrasino kreiptis į policiją, buvo paduotas ieškinys. Santykiai su A. Š. pašlijo, prasidėjo konfliktai, grasinimų iš kaltinamojo nėra sulaukęs, pastarasis yra gudrus ir atvirai kažkokių grasinimų tikrai nebūtų išsakęs. Civilinio ieškovo atstovas A. Ž. kategoriškai paneigė, jog A. Š. išeinant iš darbo įmonė buvo su juo neatsiskaičiusi.

53Dėl įsibrovimo į UAB „A.” patalpas A. Ž. parodė, jog įmonės ofisas buvo ( - ), tose pačiose buvo ir minėta bendrovė „A.“ ir „F.“. Į patalpas buvo galima patekti pakilus į trečią aukštą, kur yra rakinamos kodinės durys. Darbuotojai turėdavo savo kodus nuo įėjimo durų, tuo tarpu pašaliniai patekti į nurodytų ar kitų trečiame aukšte buvusių įmonių patalpas galėdavo paskambinę į prie kodinių durų esančią telefonspynę su atitinkamu numeriu, po ko ofiso darbuotojai įsileisdavo atvykusius (taip pat telefonspynės pagalba). Išėjęs iš UAB „A.“, A. Š. šalimais išsinuomojo du kabinetus, su kaltinamuoju prasilenkdavo koridoriuje, tačiau po kilusio konflikto nebebendravo. Daugmaž po mėnesio nuo A. Š. išėjimo buvo pradurtos įmonei priklausančių dviejų automobilių visos padangos. Stengdamiesi apsaugoti turtą, pastatė automobilius prie „Bitės“ salono, kur teritorija stebima vaizdo kameromis, tačiau automobilių padangos ir vėl buvo subadytos. Kadangi daugiau su niekuo nebuvo jokių nesutarimų, iš karto įtarė A. Š.. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje buvo įsibrauta į UAB „A.“ patalpas. Į ofisą patekta išlaužus vidines duris (jos buvo paprastos, faneruotos, duryse žiojėjo skylė), vedančias į pačias įmonės patalpas, tuo tarpu patekimo į aukštą kodinės durys nesugadintos. Iš įmonės pavogtas kodinis seifas, buvęs jo (A. Ž.) kabinete (ant palangės buvo spinta, o joje dviem varžteliais pritvirtintas seifas, kad nejudėtų). Seife buvo 500 Eur grynųjų pinigų (priklausančių įmonei, tai buvo einamosios lėšos, smulkūs pinigai), taip pat dokumentai, įmonės antspaudai, banko kortelės. Pats nematė, kas įvykdė vagystę, tačiau įtarimai nukrypo į A. Š., kadangi, kaip jau minėjo, tik su juo turėjo nesutarimų. Tuo pačiu pažymėjo, kad dirbdamas įmonėje A. Š. lankydavo jo kabinete ir galėjo matyti tą seifą. Dėl sugadintų durų, kurias teko pakeisti, ir grynųjų pinigų pareiškė civilinį ieškinį, kurį pilnai palaiko (t. 6, b. l. 116-125).

54Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. Ž. parodė, kad apie 5.20 val. jam paskambino „G4 Security“ dispečerė ir pasakė, kad ( - ), UAB „A.“ patalpose kažkas išlaužė duris. Signalizacijos suveikimas buvo apie 04.38 val. Jis atvyko į patalpas, pateko pro 3 aukšto šarvuotas kodines duris, kurios buvo neišlaužtos. Priėjo prie fanieruotų durų ir pamatė jose išmuštą skylę. Atrakinęs duris, pamatė, kad iš spintelės, esančios ant palangės, pavogtas mažas seifukas, kuris nebuvo pritvirtintas. Pastebėjo pravertą gretimos patalpos langą. Seife buvo įvairūs dokumentai, daugiausiai susiję su darboviete, maždaug 4 įvairūs antspaudai, apie 500 eurų, banko „Citadelė“ mokėjimo kortelė, priklausanti VšĮ „S.“ (jis yra jos vadovas), su kodų generatoriumi, prisijungimu ir PIN kodais, „Citadelė“ mokėjimo kortelė, priklausanti UAB „A.“, be slaptažodžių (t. 4, b. l. 8). Papildomų apklausos metu A. Ž. patikslino, jog seife buvo 3 antspaudai, priklausantys UAB „A.“, 500 eurų grynais, VšĮ „S.“ priklausantis 1 antspaudas ir „Citadele“ mokėjimo kortelė, kurioje yra nurodyti bankininkystės kodai. Kas galėjo pavogti šį jo minėtai įmonei priklausantį seifą su minėtais dokumentais ir pinigais, nežino. Nors tikslios datos jau nepamena, tačiau tikrai gali pasakyti, kad iš minėtų patalpų, vakare jis išėjo ne vėliau 19.00 val. Į minėtas patalpas galima patekti pakilus į 3 aukštą, kuriame yra kodu rakinamos seifinės durys, kodą galėjo žinoti daug kas (kodas nekeistas apie 11 metų). A. Š. turėjo patalpas tame pačiame pastate ir tame pačiame aukšte, kaip ir UAB „A.“, galima sakyti priešais UAB „A.“ patalpas. A. Š. taip pat žinojo ir jau minėto aukšto rakinamų durų kodą (t. 4, b. l. 11-12, 14-15).

55Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja V. G. parodė nuo 2012 m. iki 2015 m. (konkrečios datos neatsimena) dirbusi UAB „A.“ buhalterės pareigose. Įmonė buvo įsikūrusi Ševčenkos gatvėje, ofisas buvo trečiame pastato aukšte, bendrovės direktorius – A. Ž.. Liudytojai iš kaltinamųjų žinomas tik A. Š., pastarasis taip pat dirbo UAB „A.“, atrodo, projektų vadovo pareigose. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, jog minėto pastato trečiame aukšte buvo įsikūrę nemažai ofisų, ne tik UAB „A.“. Pakilus į 3 aukštą, stovėjo kodinė durų spyna, todėl norint patekti į koridorių, kuriame buvo įsikūrę ofisai, reikėjo paskambinti ir atėjusiam durys buvo atidaromos telefonspynės pagalba. Paprastai kodai niekam nebuvo sakomi (galėjo būti nebent kokie pavieniai atvejai, ji asmeniškai niekam nėra sakiusi kodo), juos žinojo tik dirbantys ofisuose, lankytojus, kaip minėjo, įleisdavo patys. Bendrovės ofisą sudarė keletas patalpų, bendrovėje buvo 2 seifai, didysis stovėjo bendroje patalpoje po A. Ž. stalu, o mažasis ant palangės. Kiek jai žinoma, seifuose grynieji pinigai nebuvo laikomi, bent jau iki tol, kol ji turėjo priėjimą prie mažojo seifo. Ji pati naudojosi mažuoju seifu ir jame pinigų nelaikė. Vėliau tas seifas buvo pastatytas ant palangės, prie A. Ž., pastarasis pasikeitė kodą ir daugmaž paskutinį pusmetį tik jis vienas tegalėjo naudotis tuo seifu. Liudytojos teigimu, seife nieko materialiai vertingo nebūdavo, vertingiausias buvo nebent įmonės antspaudas (bent jau tuo laikotarpiu, kuomet seifu naudojosi ji). Jai dėl minėto seifo vagystės nieko nežinoma, kadangi bendrovėje tuo metu nebedirbo, toks faktas jai buvo nurodytas policijoje. Iš UAB „A.“ išėjo daugmaž 2015 m., kartu su A. Š. dirbti UAB „R.“ (perėjo dirbti A. Š. kvietimu). Kalbant apie seifus, atsimena, jog dar tuo metu, kai ji ir A. Š. dirbo UAB „A.“, kažkas buvo atsitikę su didžiuoju seifu, kurį A. Š. paprašytas A. Ž. vežė taisyti, grįžęs pasakė, kad viso labo buvo išsikrovęs seifo elementas (t. 6, b. l. 138-145).

56Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jos parodymai yra užfiksuoti liudytojos apklausos protokole (t. 4, b. l. 53-54).

572015-08-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įėjimo į pastato, esančio ( - ), trečio aukšto koridorių durys šarvuotos, su kodine spyna, užrakintos, be akivaizdžių laužimo pėdsakų. Koridoriuje esančios UAB „A.“ durys užrakintos, su pramušta skyle šalia rankenos, dešinės pusės apdaila nulupta. Užėjus į vidų rastas pravertas langas, ant palangės rastas avalynės pėdsako fragmentas. Patalpų viduje daiktai stovi tvarkingai (t. 1, b. l. 136-144).

58Civilinis ieškovas A. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų turtinės žalos atlyginimo

59(t. 1, b. l. 158). Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje

60Pirmiausia išdėstytini kaltinamųjų parodymai dėl inkriminuotų kaltinamųjų:

61apklausiamas dėl automobilio padegimo ir nukentėjusiojo S. Š. sveikatos sutrikdymo, kaltinamasis A. Š. parodė nukentėjusįjį pažįstantis. Su S. Š. turėjo bendrų statybos projektų. Nukentėjusysis atstovavo UAB „M.“ (gali būti, jog buvo akcininkas), nukentėjusiojo žmona – direktorė. Nurodyta S. Š. įmonė „M.“ buvo užsakovas, o kaltinamojo UAB „R.“ atliko statybos darbus. Nesutarimai su S. Š. kilo dėl to, kad pastarasis neatsiskaitydavo už darbus. Paprašytas sumokėti, S. Š. vis žadėdavo tą padaryti, tačiau per savaitę pervesdavo vos dešimtadalį įsiskolinimo, o likusi dalis buvo tik nuolatiniai pažadai. Kaltinamojo A. Š. teigimu, S. Š. liko skolingas apie 20 000 Eur, o gal ir daugiau. Į teismą nesikreipė, vis tikėjosi, kad pastarasis galiausiai atsiskaitys, be to, buvo aišku, kad teismas nieko nepriteis, kadangi iš kitų UAB „M.“ užsakovų žinojo, jog S. Š. neturi pinigų. Norėdamas padaryti nukentėjusiajam nuostolių (tuo metu su pastaruoju jokių santykių iš esmės nebepalaikė), 2015 m. vasaros laikotarpiu paprašė anksčiau minėto Ž. P. apgadinti vieną iš

62S. Š. automobilių („BMW X6“ arba „Toyota Land Cruiser“, žmonos automobilio prašė neleisti), t. y. kažkuo apipilti. Konkrečiai neminėjo, kas turėjo būti užpilta, galvojo, jog šis (Ž. P.) užpils dažus arba valerijoną, kadangi buvo girdėjęs, jog apipylus automobilį valerijonu jį apspinta katinai ir subraižo. Per kiek laiko Ž. P. tai turėjo padaryti, nesitarė. Be to, jis Ž. P. dar paprašė nukentėjusįjį S. Š. primušti. Kaip nukentėjusysis turėjo būti primuštas, konkrečiai nesitarė ir detalių neanalizavo, jis Ž. P. tik pasakė mušti per kojas – apspardyti jas ir pan., paminėdamas, kad nukentėjusysis nebūtų sužalotas ir nekiltų sunkūs padariniai. Neatsimena, kad būtų sakęs, jog mušti reikia tiek, jog nukentėjusysis nebepaeitų. Apie jokį S. Š. badymą nebuvo nė kalbos. A. Š. teigimu, Ž. P. jam nieko nesakė apie tai, kad pradurs nukentėjusiajam koją, taip pat nieko neminėjo, jog kažką kviesis į pagalbą. Yra įsitikinęs, kad sumušti nukentėjusįjį, apspardant šiam kojas, Ž. P. laisvai galėjo padaryti vienas. Šiuos abu prašymus Ž. P. išsakė vienu metu (tiesa, pirmiausia dar prašė ir pradurti S. Š. automobilių ratus, kas buvo padaryta). Kartu su prašymais jis Ž. P. nurodė nukentėjusiojo namų adresą, parodė nukentėjusiojo nuotrauką, o vairuotojas A. O. jo nurodymu Ž. P. dar ir nuvežė parodyti nukentėjusiojo namą. Už nurodytų veiksmų atlikimą su Ž. P. sutarė atlyginimą, dėl konkrečių sumų šiuo metu gali suklysti (sumas įvardino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu). Po tokio pokalbio su Ž. P. pastarasis ėmė veikti - pirmiausia buvo pradurtos S. Š. kieme stovėjusių automobilių padangos, vėliau (praėjus daugmaž savaitei nuo prašymo) sudegintas automobilis (apie tai sužinojo iš S. Š. kaimyno). Galiausiai (po 1,5-2 mėn.) jam paskambino Ž. P. ir pasakė „padariau, ką prašei“. Kaltinamasis A. Š. akcentavo norėjęs tik pagąsdinti nukentėjusįjį, apdaužyti pastarajam kojas, tačiau nesiekė ir, juo labiau, nenumatė tokių sunkių pasekmių. Apie tai, kad dalyvaus dar ir D. L., nieko nežinojo. Su Ž. P. atsiskaitė – už automobilio apipylimą buvo sutartas 300 Eur, už kojų apspardymą – 500 Eur atlygis (tiek ir sumokėjo). Kaltinamasis A. Š. nurodė savo veiksmus vertinantis neigiamai, gailisi. Pareikštus civilinius ieškinius (išskyrus, civilinio ieškovo A. Ž. ieškinį) pripažįsta, sutinka juos atlyginti (dalimis, iš karto sumokėti neturi finansinių galimybių), abejoja tik dėl nukentėjusiojo S. Š. prašomos neturtinės žalos dydžio (t. 6, b. l. 116-125).

63Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją) kaltinamasis A. Š. nurodė, kad užsiiminėdamas statybomis, 2002 m. susipažino su S. Š., juos susiejo bendras verslas. S. Š. atsiskaitymai vėluodavo arba pastarasis iš viso neatsiskaitydavo, dėl ko susidarė skola. Jie periodiškai susitikdavo ir aiškindavosi dėl skolos, tačiau susitarti nepavyko. Po to, kai Ž. ir M. subadė A. Ž. automobilių padangas, jam kilo mintis padaryti tą patį ir S. Dėl šios priežasties 2015 m. vasarą, jis paskambino Ž. ir apie 18.00 val., kaip visada, susitiko su juo prie ofiso ( - ) arba priešais mokyklą esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Susitikus paprašė Ž. subadyti padangas už skolą, pasakė už tai sumokėsiantis 50 eurų. Nurodė, kad tas asmuo gyvena name, turi du automobilius „BMW X6“ ir „Land Cruiser“, bet „BMW“ markės automobiliu važinėjo žmona, dėl ko sakė to automobilio neliesti, o pradurti padangas tik „Land Cruiser“ automobiliui. Nurodė, kad namas yra Žemuosiuose Paneriuose, paprašė savo pažįstamo A. O. nuvežti Ž. ir parodyti vietą, kuriame stovėjo namas. Tos pačios dienos vakare A. O. jo prašymu nuvežė Ž. ir parodė S. namą. Atrodo, kitą dieną jam paskambino Ž., jie susitiko ir Ž. pasakė pradūręs „Land Cruiser“ visureigio ratus, sakė, kad jam reikia pinigų. Kaip ir žadėjo, jis sumokėjo pastarajam 50 eurų. Kai 2015 m. rugpjūtį susitiko su Ž. ir paprašė subadyti S. automobilio ratus, kartu sakė, kad po to dar reikės suniokoti automobilį ir primušti tą žmogų (tik neužmušti). Visa tai Ž. buvo pasakyta vienu metu. Laikotarpio, per kurį turi tai padaryti, jis nesakė. Nurodė už automobilio suniokojimą sumokėsiantis 300 eurų, o už S. Š. primušimą - 500 eurų. Maždaug po savaitės ar dviejų Ž. jam paskambino ir paprašė susitikti. Kaip visada susitiko Šimelionio gatvėje, Ž. pasakė padegęs tą patį automobilį „Land Cruiser“. Kaip ir buvo sutarta, jis sumokėjo Ž. 300 eurų. 2015-10-14 vakare, laiko tiksliai negali pasakyti, jam paskambino Ž. ir paklausė, ar galioja Paneriuose. Jis iš pradžių nesuprato, apie ką šis kalba, bet atsakė jam teigiamai. Kitos dienos rytą, kai jis buvo darbe, atvažiavo Ž. ir jie susitarė susitikti prie Karoliniškėse esančios parduotuvės „Maxima“. Susitikimo metu Ž. pasakė, kad primušė S. Tuomet jis davė Ž. P. 300 eurų, o likusius 200 perdavė vėliau. A. Š. nurodė dėl visko labai besigailintis, suklydo, nori pasitaisyti, pasistengs pagal galimybę atlyginti S. ir A. Ž. padarytą žalą (t. 4, b. l. 154-156, 178-180). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą 2016-12-29 A. Š. parodė dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįstantis pilnai, išskyrus epizodą dėl seifo vagystės. Prisimena visus ankstesnius parodymus ir lieka prie jų. Patikslina tik tai, jog jis neįvardino Ž. P. nei kaip mušti, nei kur mušti S. Š., jis tiesiog prašė jį sumušti arba tiesiog pagąsdinti, o sveikatos sutrikdymo būdą Ž. P. pasirinko pats, peržengdamas jo prašymą, nes tikslo sunkiai sutrikdyti sveikatą iš jo pusės nebuvo, tikslas buvo visai kitas - atgauti pinigines lėšas (t. 4, b. l. 186).

64Apklausiamas dėl automobilio padegimo ir nukentėjusiojo S. Š. sveikatos sutrikdymo, kaltinamasis Ž. P. parodė po kažkurio laiko vėl susitikęs su A. Š. Karoliniškėse. Tą kartą A. Š. paprašė pagąsdinti vieną žmogų, sakė, kad pastarasis yra skolingas A. Š. pinigų, skolos atiduoti nenori, dėl ko reikia sudeginti to vyriškio automobilį. Sakė, kad to vyro kieme stovi „BMW X 6“ ir „Toyota Land Cruiser“ automobiliai, nebuvo svarbu, kurį automobilį sudeginti (bet kurį iš jų, A. Š. minėjo neliesti tik mažo baltos spalvos automobilio, kuris buvo to vyriškio žmonos). Už prašymo įvykdymą A. Š. pažadėjo jam sumokėti (kokią sumą, nebeatsimena, detalias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo apklausose), taip pat nurodė, kur tas asmuo gyvena ( - ). Ž. P. sutiko padaryti ko prašomas. Teismui kaltinamasis kategoriškai patvirtino, kad A. Š. prašymas buvo būtent sudeginti vieną iš nurodytų automobilių. Reikalingomis priemonėmis turėjo pasirūpinti jis pats. Po kelių dienų ėmėsi veiksmų – degalinėje nusipirko benzino, susipylė jį į 5 l talpos baką, troleibusu atvažiavo iki nurodyto mikrorajono, nuėjo iki nukentėjusiojo namų, kažkiek dar palaukė. Tuomet perlipo per tvorą, benzinu apipylė kieme stovėjusį „Toyota Land Cruiser“ ir padegė. Numetęs bakelį prie mašinos (tikėjosi, kad jis sudegs), jis greitai pasišalino, perlipdamas tvorą. Buvo nutolęs jau apie 300 m, kai išgirdo sprogimą. Kitą dieną susitiko su A. Š., jam viską papasakojo, po ko A. Š. jam sumokėjo (sumos neatsimena).

65Duodamas parodymus dėl nukentėjusiojo S. Š. sužalojimo, kaltinamasis Ž. P. parodė, kad po sudeginto nukentėjusiojo automobilio iš A. Š. sulaukė dar vieno prašymo. Kaip ir įprastai su pastaruoju susitiko Karoliniškėse ir A. Š. paklausė, ar jis galėtų dar pagąsdinti tą patį vyriškį (verslininką), tik šįkart jau jį patį, sulaužant jam koją. Taip pagąsdinti reikėjo, kadangi minėtasis verslininkas, net ir sudeginus automobilį, negrąžino pinigų. Ž. P. atsakė, kad sulaužyti koją gali būti sudėtinga, dėl ko geriau ir paprasčiau ją (koją) peiliu pradurti/perdurti. Jam pasakius, kad bus geriau koją perdurti, A. Š. atsakė žiūrėti, kaip geriau, kaip lengviau ir taip daryti. Konkrečių smulkmenų jiedu neaptarinėjo, su A. Š. nekalbėjo apie tai, koks būtent kūno sužalojimas turi būti, tačiau, anot Ž. P., jis tikėjosi, kad duriant/perduriant koją nieko rimto neatsitiks, tik pagąsdins tą žmogų. Už darbą A. Š. pažadėjo piniginį atlygį (dydžio nebeatsimena, viską nurodė apklausiamas ikiteisminiame tyrime), taip pat parodė nukentėjusiojo nuotrauką. Kiek prisimena, jis A. Š. nurodė, kad vykdant tokį pastarojo prašymą bus reikalingas pagalbininkas. Konkretaus laiko, kada turėjo būti pagąsdintas nukentėjusysis, jie su A. Š. neaptarė. Ieškodamas, kas jam galėtų padėti įvykdyti A. Š. prašymą, Ž. P. nurodė tą siūlęs pažįstamam S. S., tačiau šis išsigando ir nesutiko. Tuomet pas jo draugę buvo atvažiavęs D. L., žinojo, kad pastarasis neturi darbo, reikalingi pinigai, dėl ko paklausė, ar šis nenori užsidirbti pinigų ir pasiūlė padėti peiliu pagąsdinti vieną verslininką (kiek už tai pasiūlė D. L. pinigų, nebeatsimena). D. L., nieko neklausinėdamas, iš karto sutiko. Ž. P. paaiškino pastarajam, kad reiks pagąsdinti vieną žmogų, konkrečiai įvardindamas, kad reiks peiliu perdurti koją, sakė, kad šis nesugalvotų durti į pilvą. Apklausiamas Ž. P. pabrėžė neprašęs D. L. durti nukentėjusiajam į nugarą, tikslas buvo būtent koja. Iki nusikaltimo jis pats vienas (be D. L.) keletą kartų nuvyko iki S. Š. namų, norėjo įsitikinti, ar po ankstesnio įvykio nebuvo pasamdyti apsaugos darbuotojai ir pan. Viskas buvo ramu, todėl nusikaltimo rytą (anksti paryčiais, apie 05 val.) jis su D. L. troleibusu nuvyko iki vietos, ir iš miško stebėjo nukentėjusiojo namą, laukė, kol atsidarys garažo vartai. Pamatę atsidarančius vartus, greitai peršoko tvorą ir atsidūrė kieme. Pagal susitarimą jis (Ž. P.) turėjo stebėti aplinką, o D. L. atsuktuvu (jį davė Ž. P.) perdurti S. Š. koją. Pamatę link automobilio einantį nukentėjusįjį, D. L. pradėjo eiti link pastarojo, o šis ėmė trauktis atgal link garažo. Visko tiksliai nebeatsimena, tačiau tuomet Ž. P. bėgo irgi link garažo, nukentėjusiojo žmona mėgino uždaryti duris, tačiau jis neleido. Matė, kad garaže D. L. ir nukentėjusysis grūmėsi, buvo susikabinę, S. Š. laikė D. L., tada pribėgusi nukentėjusiojo žmona daužė taziku D. L.. Nematė, kad pastarasis (D. L.) badė nukentėjusiajam nugarą, nepastebėjo jokio kraujo. Norėdamas išlaisvinti D. L., Ž. P. pribėgo ir su savimi turėtu peiliu perrėžė nukentėjusiajam veidą, jokių grasinimų neišsakė, peilio prie gerklės nepridėjo. Tuomet nukentėjusysis paleido D. L., po ko jiedu išbėgo. Įrankius pasiėmė su savimi, paskui D. L. atsuktuvą kažkur išmetė, jis tuo tarpu peilį pasiliko. Miškelyje buvo palikęs kuprinę su rūbais, persirengė ir išvažiavo. Kitą dieną susitikęs su A. Š. pasakė, jog viskas gerai, verslininkas pagąsdintas. A. Š. jau net buvo pamiršęs, tačiau atsiminė ir atsiskaitė. Vėliau iš tos sumos jis (Ž. P.) kažkiek davė D. L. Ž. P. parodė A. Š. pasakęs, kad nusikaltimą padarė ne vienas, po ko A. Š. liepė, kad jo pagalbininko Vilniuje nebeliktų. Tuomet jiedu su D. L. sugalvojo, kad tikslinga pastarąjį paguldyti į psichiatrijos ligoninę, kurioje D. L. išbuvo vieną ar dvi savaites. Anot kaltinamojo, D. L. nusikaltimo metu buvo kaip nesavas, šoko būsenoje, neprotavo. Su nukentėjusiojo S. Š. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies (turtinės žalos neginčija, tačiau mano, kad prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, reiktų atlyginti ne daugiau kaip 5-10 tūkst. eurų). Teisme Ž. P. pabrėžė D. L. prašęs nukentėjusiajam durti tik į koją, pažymėjo nesitikėjęs, jog S. Š. bus sunkiai sužalotas, dėl ko labai gailisi, nusikalsti paskatino noras užsidirbti (t. 6, b. l. 103-111).

66Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) Ž. P. kaltu prisipažino. Parodė maždaug 2015 m. rugpjūčio mėn. per pažįstamus susipažinęs su vaikinu, kurio vardas A. (pavardės nežino), pastarasis važinėja „BMW“ markės automobiliu (7 modelio, pilkos spalvos, galimai 2010-2012 m. gamybos, valst. Nr. nežino). Kiek žino, jis užsiiminėja statybomis. Supažinę apsikeitė telefono numeriais (A. davė savo telefono numerį – ( - )). Maždaug po savaitės ar dviejų A. paskambino ir paprašė susitikti. Jie susitiko Karoliniškėse esančiame parkelyje, po ko A. pasakė, kad reikia pagąsdinti vieną žmogų, pradurti padangas ar papjauti ir sulaužyti jam kojas. Į tokį prašymą Ž. P. atsakė, kas jei netyčia perdurs, nes taip daug paprasčiau. A. pasakė, kad jam tinka, žiūrėk kaip išeis. Jei nesigaus su kojoms, tai nors ratus pradurk. A. nurodė jog atsiskaitys už tai su juo, sakė, kad jis nuskriaustas neliks. Tuomet A. parodė jam savo telefone nuotrauką asmens, kuriam turėjo subadyti ratus bei sulaužyti kojas. Jis to asmens nepažinojo ir jo niekada nebuvo matęs. A. sakė, kad tas asmuo gyvena nuosavame name Žemuosiuose Paneriuose ir važinėja visureigiais „Land Cruiser“ ir „BMW X6“, jų numerių nedavė, minėjo, kad to asmens žmona nepričiom, pastarosios mašina balta, jos liesti nereikia. A. paaiškino, kad tai padaryti reikia dėl to žmogaus skolos. Maždaug po 2-3 dienų (galimai 2015-09-02) jis nuvažiavo A. nurodytu adresu ir pradūrė to namo kieme stovėjusių automobilių ratus. Maždaug po poros savaičių po to įvykio vėl susitiko su A. ir šis jam pasakė, kad reikia dar pagąsdinti tą patį žmogų, o būtent pasakė sudeginti to asmens automobilį - arba „BMW X6“, arba „Land Cruiser“. Kiek už tai sumokės, nesitarė. Praėjus porai dienų jis pasiėmė bakelį (5 litrų su mėlynos spalvos dangteliu) su benzinu, pirštines ir paskutiniu troleibusu vėl nuvažiavo prie to vyriškio namo, kurio automobilį sudeginti paprašė A. Atvažiavo vėlai (gali būti, jog 2015-09-25, 02.15 val.), vienas. Kieme stovėjusį automobilį „Land Cruiser“ apipylė benzinu ir padegė. Bakelį paliko prie mašinos, nes jis turėjo sudegti kartu su mašina. Bėgdamas iš to kiemo, jau būdamas prie VW centro išgirdo, kad automobilis sprogo. Kitą dieną susiskambino su A. ir vėl susitiko. A. pasakė, kad jau žino apie tai iš kitų žmonių ir sumokėjo jam porą šimtų eurų (t. 5, b. l. 23-25, 80-82). Toliau apklausiamas dėl nukentėjusiojo S. Š. sužalojimo Ž. P. parodė, kad praėjus maždaug porai savaičių po automobilio „Land Cruiser“ padegimo vėl su juo susisiekė A. ir jie susitiko. A. paklausė jo, ar jis gali to vyriškio jau ne turtui, o būtent pačiam vyriškiui ką nors padaryti ar koją sulaužyti. Tuomet jis (Ž. P.) paklausė A., ar gali tam vyrui durti į koją, kad jam nebūtų pasikėsinimo nužudyti ar panašiai. A. pasakė gerai, jam tinka. Tada Ž. P. dar nurodė A. paimsiantis antrą žmogų, nes buvo reikalinga strachovkė (ką konkrečiai paims, nesakė). Susitarė, kad už tai A. kiekvienam sumokės po 500 eurų. Jis sutiko, po ko pradėjo stebėti namą, teritoriją, norėjo įsitikinti, kad saugu pas tą žmogų eiti, ar jis nesikreipė į policiją, ar po padegimo nėra saugomas. Kartas nuo karto stebėjo jį apie porą savaičių. Kai suprato, kad viskas gerai, paskambino Kaune gyvenančiam D. L.. Pastarajam atvažiavus į Vilnių, pasiūlė užsidirbti, nurodė, kad tuo atveju, jeigu šis nebijo, tai gali dalyvauti, aiškino, jog reikia pradurti vyriškiui koją. D. L. sutiko. Tuomet jie (Ž. P. ir D. L.) galimai 2015-10-15, anksti ryte, troleibusu nuvažiavo iki to vyriškio namo Žemuosiuose Paneriuose. Ten palaukė, kol vyriškis išeis iš namų, nes jis žinojo, kad šis vyras nuo 7 iki 8 ryto išvyksta į darbą. Jis pasislėpė už namo kampo, o D. L. turėjo laukti prie kieme stovinčio automobilio. Buvo sutarę su D., kad šis lauks prie mašinos ir, kai ateis šeimininkas, D. L. durs jam atsuktuvu į koją (ne į gyvybingus organus). D. suprato ir sutiko, jis šiam davė atsuktuvą. Pamatęs išeinantį savininką, D. nuėjo link jo. Tada savininkas, pamatęs D., pradėjo trauktis, jiedu susigrūmė ir įlindo į garažą. Tuomet jis (Ž. P.) nubėgo padėti, matė, kad garaže grūmėsi D. su tuo savininku, išlindo moteris, kuri paspaudė mygtuką garažo vartams uždaryti. Tada jis laikė garažo duris, kad šios neužsidarytų. Tuo metu D. kelis kartus dūrė savininkui savininkui į nugarą (kiek kartų, negali pasakyti), kraujo nematė. Moteris šaukė, bandė padėti savo vyrui, mušė D.. Jis suprato, kad D. nesusitvarkys, todėl išsiėmė turėtą peilį ir pribėgo prie D., kurį buvo sugriebęs tas vyras, ir peiliu perbraukė pastarajam per žandą, kad šis paleistų D. Jis nenorėjo jokių sunkių pasekmių, todėl tik peiliu perbraukė per žandą, taip siekdamas išvaduoti D. Tuomet tas vyras paleido D. ir jie pabėgo. Kas vyko su vyru, kaip jis elgėsi, ar sunkiai jį sužalojo, nematė. Abu su D. L. perlipo per tvorą ir pabėgo pro mišką. Nubėgo iki miškelio, kuriame buvo paslėpęs rūbus, maždaug 1,5 km nuo to namo. Persirengę jie nuvažiavo troleibusu iki Gerosios Vilties gatvės. Rūbus jis paslėpė Naujamiestyje netoli Minsko plento pašiūrėje. Ten pat buvo palikęs ir savo peilį, kuriuo sudavė tam vyrui. Grįžus D. nuėjo lošti į kažkokį saloną, o jis (Ž. P.) nuvažiavo susitikti su A. Susitiko ir A. atsiskaitė su juo (davė 1 000 eurų). Pasiėmęs pinigus jis nuvažiavo pas D., davė pastarajam 100 eurų, pasakė D. L., kad šis grįžtų į Kauną, bet jis nenorėjo. Tada jie nutarė D. L. paguldyti į psichiatrijos ligoninę (Parko gatvėje). D. L. ten nuėjo pats, pasakė, kad jį persekioja, po ko jį uždarė į ligoninę. Jis norėjo pagulėti, kad jo nerastų. Ligoninėje prabuvo apie dvi savaites, po ko paprašė jį pasiimtų, ką kaltinamasis (Ž. P.) ir padarė. Dėl nurodytų visų savo veiksmų gailisi (t. 5, b. l. 23-25, 80-82, 35-36).

67Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis D. L. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Iki nusikaltimo padarymo kaltinamojo A. Š. nepažinojo, su Ž. P. buvo susipažinęs daugmaž prieš savaitę (susipažino per Ž. P. merginą R., su kuria D. L. nurodė anksčiau gulėjęs Rokiškio ligoninėje ir kuriai pakvietus atvyko vėliau pas pastarąją pasisvečiuoti į Vilnių). Jam Ž. P. pasiūlė pagąsdinti ir sužaloti vieną žmogų. Sakė yra vienas toks verslininkas, kuris yra kažkam skolingas, dėl ko reikia pastarajam perdurti/pradurti koją (nesvarbu kurią), už ką jam pažadėjo sumokėti. Kaltinamojo D. L. teigimu, jis sutiko, į patį prašymą nelabai gilinosi, buvo neseniai gulėjęs Rokiškyje, detalės jam nerūpėjo. Daugmaž po savaitės Ž. P. jį iš vakaro įspėjo, kad ryte reiks važiuoti pas tą verslininką. Anksti ryte abu troleibusu nuvažiavo iki Savanorių pr., miške paliko kuprinę su rūbais, tuomet Ž. P. jam davė kryžminį atsuktuvą, kuriuo reikėjo pagąsdinti, praduriant verslininkui koją. Pats Ž. P. turėjo peilį (kokiu tikslu, pastarasis jam nieko nesakė). Būdami miškelyje, stebėjo namą. Iš pradžių name užsidegė šviesos, vėliau jos užgeso, po ko jie su Ž. P. perlipo tvorą ir nuėjo link garažo. Tarpusavyje nebuvo konkrečiai aptarę, ką kiekvienas iš jų darys, jam Ž. P. tik pasakė – „kai pamatysi žmogų, reikia jam perdurti koją“. Laukė už namo kampo, pamatęs beeinantį Ž. P., paskui jį nuėjo ir kaltinamasis D. L. Nukentėjusįjį pamatė lauke prie garažo. Nukentėjusiajam jį pamačius, pastarasis nubėgo į garažą, D. L. paskui. Įbėgęs į garažą, susikibo su nukentėjusiuoju, susikibimo metu dūrė pastarajam (kiek kartų, pasakyti negali). Norėjo pataikyti į koją, tačiau nesigavo – nukentėjusysis jį apkabino, pasilenkė, todėl jis dūrė šiam į nugarą. Gali būti, jog iš viso dūrė 5 kartus, neneigia galėjęs pataikyti į nugarą, širdies sritį. Pribėgo Ž. P., kažką pagrasino peiliu, po ko nukentėjusysis jį (D. L.) paleido. Kaltinamojo teigimu, įvykio metu šalimais buvo moteris, tačiau, ką ji darė, jis nematė, nesuprato (greičiausiai mėgino padėti nukentėjusiajam). Po visko išbėgo iš garažo, šoko per tvorą, atsuktuvas iškrito ir jis jį paliko. Kartu su Ž. P. išbėgo į gatvę, sėdo į taksi ir išvažiavo į kažkokį mikrorajoną, kur persirengė (ankstesnius rūbus išmetė ir apsirengė tais, kuriuos davė Ž. P.). Po įvykio jautėsi prastai, atsigulė į ligoninę, paskambinęs apie savo buvimą pranešė Ž. P.. Kaltinamojo D. L. teigimu, pagal Ž. P. prašymą jis turėjo pagąsdinti nukentėjusįjį, durdamas šiam į koją, tačiau įvykio metu pasimetė, prarado orientaciją ir dūrė S. Š. į nugarą, norėdamas greičiau išsilaisvinti ir pabėgti iš garažo. Jis pats nukentėjusiojo nepažinojo ir neturėjo jokio tikslo jį sužaloti. Po įvykio Ž. P. jam jokių pinigų nesumokėjo. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, kartu su kitais dviem kaltinamaisiais sutinka atlyginti civilinius ieškinius (t. 6, b. l. 103-111).

68Ikiteisminiame tyrime kaltinamasis D. L. iš pradžių kaltu neprisipažino (t. 5, b. l. 102-104, 110-111), tačiau vėliau tokią savo poziciją pakeitė, pilnai pripažino savo kaltę, jo parodymai, kurie iš esmės yra analogiški teisme duotiems parodymams, yra užfiksuoti įtariamojo apklausos protokole (t. 5, b. l. 114-115).

69Kiti įrodymai dėl automobilio sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu:

70teisiamajame posėdyje apklaustas kaip nukentėjusysis S. Š. parodė iš kaltinamųjų pažįstantis A. Š. Jų pažintis tęsiasi nuo 2007-2008 m., ne kartą bendradarbiavo statybų srityje. A. Š. atstovavo įmonėms „G.“, „V.“, kokios buvo pastarojo pareigos, tiksliai nežino, atrodo, komercijos direktorius. UAB „R.“ nukentėjusiajam nežinoma. Nukentėjusysis buvo „M.“ direktorius. Jis A. Š. atstovaujamoms įmonėms yra parūpinęs ne vieną statybų objektą (Trakų, Jogailos, Užupio gatvėse ir kt.), suteikdavo darbą, davė finansavimą. Santykiai su A. Š. buvo geri iki tol, kol jis pradėjo reikalauti, kad A. Š. pateiktų visas ataskaitas, kur buvo panaudoti pinigai. Tuomet prasidėjo aiškinimaisi, kas tęsėsi apie pusmetį, nukentėjusysis prašė dokumentų, kadangi matė, jog beveik 100 tūkst. eurų jo suteiktų pinigų nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą. Nukentėjusysis S. Š. pabrėžė, kad būtent A. Š. buvo atsakingas už pinigų panaudojimą, nes tiek grynais, tiek ir pavedimu tie pinigai buvo pervesti jam. A. Š. gynėsi, kad viskas yra gerai, nuolat žadėjo pateikti ataskaitas, tačiau to taip ir nepadarė. Nukentėjusysis pažymėjo vienu metu sustabdęs finansavimą visuose A. Š. objektuose, dar vėliau su ieškiniais kreipėsi teismą, buvo priteista žala (UAB „M.“ iš UAB „V.“ (apie 20 000 Eur), tačiau ieškiniai ir po šiai dienai nėra padengti, dėl kitos sumos net nebesikreipė, kadangi reikia samdyti advokatus, mokėti žyminį mokestį, o atgauti skolą beveik nėra šansų. Taip su A. Š. santykiai ir nutrūko, pastarasis jam nėra grasinęs, tiesiogiai neišsakė jokių pretenzijų, tik per kitus žmones yra girdėjęs kalbas, jog A. Š. buvo nepatenkintas, aiškino, jog Vilnius mažas ir pan. Po kurio laiko prasidėjo prieš jį nukreiptų įvykių grandinė. Visų pirma atsikėlęs ryte (2015 m. pirmomis rugsėjo mėn. dienomis) rado subadytas kieme stovinčių automobilių „Toyota Land Cruiser“ ir „BMW X6“ padangas, be to, dar buvo pradurtas pastarojo automobilio benzino bakas. Jis iš karto įtarė, kad prie to galėjo prisidėti A. Š., kadangi daugiau su niekuo jokių nesutarimų neturėjo. Kitas įvykis buvo 2015 m. rugsėjo 25 d. naktį. Prabudo nuo šuns lojimo, nubėgo prie vaizdo kameros ir pamatė kieme degantį „Toyota Land Cruiser“ automobilį, tuo metu buvo pradėjęs degti dar ne visas automobilis, o viena pusė, kapotas. Nedelsiant iškvietė gaisrinę, tuomet pats išbėgo į lauką, dar spėjo užgesinti baseino, šalia kurio stovėjo automobilis, plastikinį viršų, tačiau paties automobilio užgesinti galimybės nebebuvo. Vėliau per vaizdo kameros įrašą matėsi automobilio padegėjas. Nukentėjusysis pažymėjo, kad jo kiemas yra aptvertas 3 metrų aukščio tvora (viena dalis medinė, kita betoninė), patekimo į kiemą vartai automatiniai, jų atidaryti mechaniškai negalima.

71Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo S. Š. duotų parodymų esmė yra analogiška, tikslinga pažymėti tik tai, jog nukentėjusysis parodė, kad dėl sudeginto UAB „N.“ priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. ( - ), įmonei buvo padaryta 37 311,07 eurų turtinė žala, kurią visą atlygino draudimas UAB DK „PZU Lietuva“ (t. 4, b. l. 33, 34).

72Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. V. parodė iš kaltinamųjų pažįstanti tik A. Š.. Su pastaruoju jos vyras turėjo bendrų statybos projektų, žinojo, kad A. Š. įmonės liko skolingos jos vyrui, dėl ko buvo kreiptasi į teismą. Šiuo metu su tuo susijusių aplinkybių ji jau nebeatsimena ir nieko konkrečiai parodyti negali. Gali pasakyti tik tiek, kad A. Š. svečiuodavosi jų namuose, buvo laikomas šeimos draugu. Dėl prieš jų šeimą nukreiptų nusikaltimų liudytoja J. V. parodė, kad iš pradžių buvo pradurtos kieme stovėjusių automobilių („Toyota“ ir „BMW“ markės) padangos. Po kiek laiko (atrodo, tai buvo rugsėjo mėn., tikslias datas įvardino ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose) padegtas automobilis „Toyota Land Cruiser“. Tą naktį, apie 02.30 val., prabudo nuo šuns lojimo, nuėjusi prie lango pamatė, kaip dega kieme prie baseino stovėjęs visureigis. Automobilio užgesinti buvo neįmanoma, jis jau degė visas, gaisrinė atvyko ne iškart. Ar prie padegto automobilio buvo rasti kokie daiktai, nebeatsimena (jei toks faktas buvo, turėjo jį nurodyti apklausiama po įvykio). Vaizdo kamerų įraše buvo užfiksuota, kaip nuo miško pusės atėjo vyriškis (matyt, į kiemą pateko per žemiausią tvoros vietą), kuris kažką laikė rankose, priėjęs apipylė automobilį ir jį padegė, po ko pasišalino. Teismui liudytoja J. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 164-172).

73Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja J. V. parodė, kad 2015-09-25, apie 02.40 val., pabudo nuo šuns urzgimo, atsikėlė ir nuėjo į kambarį, kuriame yra vaizdo kamerų monitoriai. Per monitorių pastebėjo, kad kieme dega mašina. Kiemas aptvertas ne žemesne nei 3 metrų aukščio tvora iš kiemo pusės, iš miško - ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio (žemiausia vieta iš miško pusės). Tada ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė gaisrininkus. Jie atvyko maždaug po 15 minučių. Išėjusi į kiemą pamatė atvira liepsna degantį automobilį „Toyta Land Cruiser“, valst. Nr. ( - ). Nuo ugnies užsidegė ir plastikinio baseino kraštas. Ji su vyru S. Š. vandens žarna užgesino baseiną. Per kiek laiko gaisrininkai užgesino automobilį nežino, kadangi dėl streso sunkiai suvokė laiką. Apie 09.00 val. atvyko priešgaisrinės tarnybos inspektorius. Prieš tai ji peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė, kaip nuo miško pusės atėjo vyriškis, nešinas rankose kažkokį daiktą. Jis kažkuo apipylė automobilį ir, pasislėpęs už baseino, automobilį padegė. Ugnis plykstelėjo momentaliai, kiek žiūrėjo, padegėjas pasišalino į tą pačią pusę. Liudytojos teigimu, asmeniškai ji priešų ar grasintojų neturi, dėl ko neįtaria, kas padegė automobilį. Jos vyras dirba toje statybų įmonėje kaip ir ji, pastarojo pareigos – patarėjas. Automobilis priklauso UAB „N.“. Maždaug prieš 2-3 savaites tame pačiame kieme buvo pradurtos sudegusio automobilio bei kito automobilio „BMW X6“ padangos (t. 4, b. l. 21).

74Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. S., kurio parodymai teisme perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka (t. 6, b. l. 164-174), parodė, kad maždaug 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje (tiksliai datos neprisimena) Vilniaus miesto stoties rajone sutiko savo gerą pažįstamą Ž. P., kuris jam pasakė gavęs nuo žmogaus, kurį vadino „Šefas“, užsakymą padegti kažkokio verslininko du automobilius (atrodo „BMW X“, 5 ar 6 modelis, bei „Land Rover“, bet gali klysti dėl mašinų markių, gali būti ir „Land Cruiser“, tačiau tikrai žino, kad turėjo būti džipai). Ž. P. pasiūlė jam už 300 eurų tai padaryti kartu. Ž. P. sakė, kad automobiliai stovi, atrodo, Žemuosiuose ar tai Aukštuosiuose Paneriuose. Pastarasis (Ž. P.) nieko konkrečiai nesakė, kodėl ir kas jam tai pasiūlė padaryti. Jis (S. S.) atsisakė padėti Ž., todėl šis jam nieko daugiau ir nepasakojo. Nesutiko, kadangi jis tokiais dalykais neužsiima. Liudytojo S. S. teigimu, padegti automobilius Ž. P. jam siūlė ne tą pačią dieną, kai susitiko stoties rajone, o vėliau. Maždaug po savaitės jis buvo pas Ž. namuose ir šis pasakė, kad jis tai padarė, t. y. padegė džipą. Smulkmenų Ž. nepasakojo, pasakė tik tai, jog benzino degalinėje nusipirko benzino, apipylė mašiną ir uždegė. Maždaug savaitę ar porą iki to, kai jam Ž. pasiūlė sudeginti kartu su juo automobilius, jis jam pasakojo, kad yra pradūręs tos pačios mašinos, kurią po to sudegino, padangas. Ž. P. minėjo, kad yra kažkoks verslininkas, kuris yra skolingas bachūrams, todėl reikia jį pagąsdinti. Kas per verslininkas, kas per bachūrai ir kas liepė Ž. tai padaryti, nežino. Taip pat Ž. jam minėjo, kad tą patį verslininką, kurio mašinas padegti reikia, reikia ir sužaloti, t. y. subadyti kojas. Kai Ž. jam tai pasakojo, jis buvo vienas, niekas daugiau tame pokalbyje nedalyvavo. Ž. P. neminėjo to verslininko vardo ir pavardės, bet S. S. nurodė supratęs, kad buvo kalbama apie tą patį asmenį, kurio mašinas reikėjo sudeginti. Jis neprisimena, kada apie to verslininko kojų subadymą kalbėjo Ž., gal tuo pačiu metu, kai siūlė padegti automobilius. Jam sužaloti verslininko nesiūlė, tik papasakojo, kad yra toks užsakymas. Kas tiksliai užsakė nežino, bet Ž. jį vadino „Šefu“. Jis yra matęs tą žmogų iš toli. Pastarasis buvo kartu su Ž. stoties rajone, privažiavo „BMW 7“ markės, sidabrinės spalvos automobiliu (numerių neįsidėmėjo). Automobiliui privažiavus, Ž. priėjo prie jos. Tai buvo maždaug prieš mėnesį (datos tiksliai pasakyti negali), matė iš toli. Tas vyras automobilyje buvo vienas. Paskui Ž. pats jam pasakė, kad tai buvo „Šefas“. Matė, kad mašiną vairavo aukštas vyras, šviesių plaukų, daugiau nieko neįsidėmėjo. Tas vyras sidabriniu „BMW 7“ automobiliu buvo sustojęs prie geležinkelio stoties aikštelėje, šalia Medicinos banko. Nežino, ar gali atpažinti tą „Šefą“, nes matė iš toli ir jau buvo tamsu, be to, matė iš nugaros (t. 4, b. l. 44-45).

75Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. O. parodė iš kaltinamųjų pažįstantis tik A. Š., taip pat žino nukentėjusįjį S. Š., porą kartų matė kaltinamąjį Ž. P. Prieš keletą metų jis (A. O.) dirbo statybose (Jogailos gatvėje esančiame statybų objekte), iš pradžių buvo meistras, po to brigadininkas. Į statybas dažnai atvažiuodavo A. Š. ir S. Š. Kokias pareigas užėmė pastarieji, kaip vadinosi firma, liudytojas nurodė nežinantis. Tiek A. Š., tiek S. Š. jis laikė savo viršininkais. A. Š. mokėdavo atlyginimą. Liudytojui nežinoma, kokie buvo santykiai tarp A. Š. ir S. Š., taip pat nežino ir neatsimena, ar tarp pastarųjų buvo kokių nesutarimų. Vienu metu A. Š. jam pasiūlė tapti UAB „V.“ direktoriumi, su tokiu pasiūlymu liudytojas sutiko, tačiau direktoriumi jis buvo tik dokumentuose ir realiai įmonei nevadovavo. Faktiškai jis saugojo A. Š. (dirbo kaip asmens sargybinis), vėliau (kuomet kilo nesutarimai su panevėžiečiais) tokios jo pareigos buvo įformintos oficialiai. Jis daug laiko praleisdavo su A. Š., iš esmės visą parą. Atskiros savo darbo vietos neturėjo, daugiausia laiko praleisdavo automobilyje. Kartais užeidavo į A. Š. ofisą Karoliniškėse – išgerti kavos, užsukdavo į tualetą. A. Š. kabinete nesilankydavo, jis negirdėdavo kaltinamojo pokalbių, nebent tik praeidamas ką nors nugirsdavo. A. Š. susitikdavo su S. Š. – tiek statybose, tiek kartais ofise, yra A. Š. vežęs į prie Moksleivių rūmų esančią kavinę, kurioje jau laukė S. Š.. Kaltinamojo Ž. P. liudytojas nurodė asmeniškai nepažįstantis, jį yra matęs vos porą kartų. Vieną kartą pastarąjį matė prie A. Š. ofiso Karoliniškėse, o kitą kartą (daugmaž po savaitės) A. Š. nurodymu vežė prie S. Š. namų. Dėl kokios priežasties A. Š. prašė Ž. P. parodyti, kur gyvena S. Š., liudytojas A. O. nurodė nežinantis. Jis kaltinamojo nieko neklausinėjo, vykdė nurodymus ir tiek. Ž. P. jam dėl važiavimo tikslo taip pat nieko nepasakojo. Atsimena, kad Ž. P. vežė vakare, šis (Ž. P.) išlipo prie nukentėjusiojo namų ir nuėjo link jų, užtruko 20-25 min. Ką pastarasis ten darė, jam nežinoma. A. O. liko sėdėti automobilyje (daugiau nei 100 m atstumu nuo S. Š. namų), rūkė ir klausėsi muzikos. Sugrįžus Ž. P., nuvežė jį atgal į A. Š. ofisą, kur abu kaltinamieji (A. Š. ir Ž. P.) susitiko. S. Š. namų adresą liudytojas žinojo, kadangi kažkada su pažįstamu Jurijumi yra pjovęs nukentėjusiojo namų valdoje žolę. Po kiek laiko iš to paties Jurijaus sužinojo, kad buvo sudegintas S. Š. automobilis. Kas tą padarė, tikrai nežino. Taip pat nieko nežino apie tai, jog S. Š. buvo sužalotas. Tokį faktą išgirdo tik iš tyrėjos. Liudytojas pabrėžė, jog įvykiai nėra nauji, jis daug ko nebeatsimena, ką tiksliai žinojo, nurodė apklausiamas pas tyrėją. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. O. prašė tais parodymais vadovautis kaip teisingais (t. 6, b. l. 164-174).

76Ikiteisminio tyrimo metu A. O. buvo apklaustas kaip liudytojas BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, pastarojo apklausoje skirtingų aplinkybių, nei liudytojas parodė teisme, neužfiksuota (t. 4, b. l. 115-116).

77Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu A. O. atpažino Ž. P. kaip asmenį, kurį vežė A. Š. prašymu 2015 m. (t. 4, b. l. 117-120).

782015-09-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas džipo tipo automobilio, stovinčio namo, esančio ( - ) kieme, visiško sudeginimo faktas, užfiksuotas šalia gulintis valst. Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 5-15).

79Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-09-25 akte Nr. 53-1740 dėl kilusio gaisro bei 2015-09-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog spėjama gaisro priežastis – tyčinis padegimas (t. 2, b. l. 26-31).

80Ikiteisminiam tyrimui S. Š. pateikė USB laikmeną su vaizdo kamerų, filmuojančių ( - ) kiemą, 2015-09-25 laikotarpio nuo 02 val. iki 02.20 val. vaizdo įrašais (t. 2, b. l. 32 – savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, t. 2, b. l. 36-42 – apžiūros protokolas), kuriuos apžiūrėjus matyti kieme stovintis baseinas, šalia, priekine kėbulo dalimi į jį, stovintis tamsios spalvos automobilis „Toyota Land Cruiser“. Apie 02.10 val. aplink baseiną apeinantis vaikinas, rankoje laikantis plastikinę tarą (vizualiai atitinka standartiniams 5 l talpos plastikiniams buteliams), iš kurios apipila minėto automobilio kapotą bei stogą iki pat jo galo, po ko nuo baseino pusės įsiplieskia liepsna, apimdama visą automobilį.

81Kiti įrodymai dėl nukentėjusiojo S. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo:

82Duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis S. Š. parodė, jog paskutinis prieš jį nukreiptas įvykis vyko 2015 m. spalio 15 d. Apie 07.30 val. ryte kartu su dukra ir žmona išsiruošė išvykti, su dukra pro namo garažą išėjo į lauką, ketino eiti prie automobilio, kai išėjęs pro automatinius garažo vartus pamatė iš už namo kampo išėjusį vyrą. Jis liepė dukrai eiti atgal į namą. Tuomet pamatė, kaip tą vyrą iš už kampo stumia dar kitas vyriškis, po ko jau pats ėjo skubiai atgal į garažą, bandė uždaryti pakeliamus vartus, tačiau šie užsidaryti nespėjo ir vienas vyras įbėgo paskui jį į garažą. Ar įbėgo ir kitas, jis tuo metu nematė. Pribėgęs vyriškis jį apglėbė, jis pradėjo su pastaruoju grumtis, bandė jį stumti nuo savęs, atsitrenkė į garaže stovinčią batų spintą. Dar atsimena, kad tą vyrą jo žmona daužė batų šaukštu, norėdama nuvaryti nuo nukentėjusiojo. Jis nematė, ar tas vyras turėjo kažkokį įrankį ar ginklą. Gali pasakyti tik tai, jog pastarasis buvo aukštesnis, jo rankos buvo apmautos storomis pirštinėmis atvirais pirštais (panašiomis į boksininko), o vienu metu, vyrui laikant jį apglėbus, pajuto skausmą nugaroje (jokių smūgių nejautė). Kur buvo kitas vyras ir ką šis darė, nukentėjusysis parodė nematęs, jis nepastebėjo, kas šis būtų priėjęs ir laikęs peilį ar kokį kitą daiktą prie veido, to neatsimena, viskas vyko labai greitai. Po to, kai pajuto skausmą nugaroje, vyras jį paleido ir pradėjo bėgti. Būtent tada pamatė ir kitą vyriškį (žemesnįjį), jis dar metė į juos bėgančius iš garažo paimtą plastikinį baką, tačiau nepataikė. Vyrai perlipo per tvorą ir pasišalino, nubėgdami link miško. Jam bėgo kraujas iš galvos ir nugaros, joje buvo 5 ar 6 dūriai, megztinyje ir striukėje skylės. Kaip (kokiu įrankiu) buvo sužalota nugara nežino, iš pradžių netgi buvo pagalvojęs, kad į jį šovė (buvo matyti lyg parako žymės), nors šūvio garso ir negirdėjo. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį, turtinę žalą patyrė dėl sugadintų drabužių, kurie buvo neseniai įsigyti (vertina 220 Eur suma). Neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur suma, patyrė dėl to, jog teko kęsti skausmą, buvo gydomas stacionare (7-8 dienas), porą savaičių vaikščiojo su į plaučius įstatytu zondu, apie 3 mėnesius buvo nedarbingas, dar kokį pusmetį kosėjo. Dėl nusikaltimo patyrė daug išgyvenimų, stresą, kankino nervinė įtampa, kuri buvo jaučiame visoje šeimoje, jo žmona ir dukra po to įvykio porą mėnesių dėl baimės ir nesaugumo net negalėjo gyventi namuose (t. 6, b. l. 138-145).

83Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas S. Š. parodė, kad jo privatus gyvenamasis namas yra aptvertas tvora, į kiemą galima patekti pro didelius įvažiavimo vartus. Į namo vidų galima patekti pro garažą, kuris yra uždaromas, yra įstatyti dideli pakeliami vartai. 2015-10-15 apie 7.30 val., jis ruošėsi nuvežti žmonos J. V. dukterį G. V. į mokyklą. Jie visi trise nusileido į garažą, atidarė vartus ir G. V. pirma išėjo į kiemą, o jis paskui ją. Žmona tuo metu liko garaže. Išėjęs į kiemą jis pamatė jo namo aptvertame kieme stovintį vyrą, kuris pamatęs jį apsisuko, greitu žingsniu nuėjo ir pasislėpė už namo kampo. Jis sušuko „ką čia darai?“, grįžo atgal į garažą, pasakė žmonai, kad kažkas yra kieme, liepė skambinti į policiją. Vaikas tuo metu taip pat grįžo į garažą. Jis vėl išėjo į kiemą ir, išsiėmęs telefoną, pridėjo jį prie ausies, norėjo parodyti kviečiantis policiją. Tada vėl pamatė tą patį ir dar vieną vyrą, kurie abu artinosi prie jo. Jis puolė bėgti atgal į garažą, norėjo uždaryti garažo vartus, tačiau nespėjo, jie įbėgo paskui jį. Vienas vyras buvo apie 190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynos spalvos striuke su gobtuvu, ant veido buvo kažkokia medžiaga, panaši į šaliką, tamsios spalvos su kažkokiu piešiniu, ši medžiaga buvo pakelta iki paakių, ant galvos buvo striukės gobtuvas, todėl jo veido įžiūrėti negalėjo. Antras buvo žemesnis, apie 165 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos striukę su gobtuvu ir tamsias kelnes. Aukštesnis vyras, įbėgęs į garažą, pradėjo mušti jį kažkokiu kietu daiktu per galvą. Jis gindamasis sugriebė rankomis vyriškiui už drabužių ir pradėjo stumdyti, daužyti jį nugara į spintą. Kiek jam buvo suduota smūgių ir į kurias kūno vietas, tiksliai nurodyti negali, tačiau per galvą jam buvo suduota ne mažiau kaip tris kartus. Ką tuo metu darė žemesnio ūgio asmuo, jis nežino, dėl streso ir sumaišties nepastebėjo. Jokių garsų, panašių į šūvį, negirdėjo, ar kuris nors iš jų turėjo rankose daiktą, panašų į ginklą, jis taip pat nepastebėjo. Viskas vyko labai greitai, abu vyrai išbėgo iš garažo, jis išbėgo paskui juos ir metė į pastaruosius plastikinį butelį, kuris nukrito jų nepasiekęs. Jis pajuto skausmą, jam kraujavo galva ir nugara. Jo striukė buvo sugadinta, keliose vietose buvo suplėšyta, galimai prapjauta. Taip pat striukės išoriniame paviršiuje matomos nedidelės apvalios skylės, iš to sprendžia, kad į jį galimai buvo iššauta iš kažkokio ginklo. Iš karto po įvykio jis paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykę medikai jį išsivežė į ligoninę, kurioje jam diagnozavo daugybinius kūno sužalojimus ir vieno šonkaulio lūžimą, paguldė į krūtinės chirurgijos skyrių. Įvykio metu jam padaryta fizinė žala ir turtinė žala (dėl sugadintų rūbų, įvardintos jų kainos) (t. 4, b. l. 28-30, 33-34).

84Dėl nukentėjusiojo S. Š. sužalojimo teisme apklausiama liudytoja J. V. parodė, kad tą rytą jos vyras kaip ir įprastai ruošėsi nuvežti dukrą į mokyklą. Ji pastaruosius išlydėjo, stovėjo ant slenksčio (tarp garažo ir išėjimo į lauką). Išėjusi į lauką dukra pasakė, kad ten yra kažkoks vyras, po ko sutuoktinis liepė jai iškart grįžti atgal. Dukra sugrįžo, ji liepė jai būti namo viduje, dukrai įėjus, uždarė duris į namo įėjimą. Tada įvykiai klostėsi labai greitai – pamatė į garažą įbėgančius du vyrus - iš pradžių įbėgo aukštesnis, po to žemesnis; jų veidų neįsidėmėjo, buvo su gobtuvais, nieko nesakė, tarpusavyje taip pat nekalbėjo (ką tiksliau tuo metu atsiminė – viską nurodė apklausiama pas tyrėją). Aukštesnysis vyras pribėgo prie jos sutuoktinio S. Š. ir pradėjo muštis, daužytis, tačiau ką tiksliai darė, ji neatsimena. Tas vyriškis kartu su jos sutuoktiniu (stovėjo į ją nugara) grumdamiesi prispaudė ją prie garaže esančios spintos. Ant žemės nukritus ant sienos kabėjusiam dideliam metaliniam batų šaukštui, ji tuo šaukštu ėmė daužyti užpuoliką (kur jam sudavė, negali pasakyti). Tada prie jų priėjo antrasis vyras (ką jis iki tol darė, nežino), kuris greičiausiai norėjo padėti aukštesniajam, kadangi ji pastarąjį daužė tuo šaukštu. Ar tas priėjės vyras atliko kokius veiksmus, negali pasakyti. Vienu momentu abu vyrai tiesiog išbėgo, matė, kaip jie pasuko kairėn už namo ir dingo. Liudytoja V. V. teigė įvykių sekos neatsimenanti, buvo labai susijaudinusi, dėl ko negali įvardinti vyriškių veiksmų. Viskas vyko labai greitai, 1-2 min. Nematė, kad pastarieji būtų turėję kokius įrankius. Jos vyrui buvo sumuštas, nubrozdintas veidas, perdurta striukė, megztinis, buvo skylės nugaroje. Vyras kraujavo, dėl ko iškvietė medikus, apie įvykį pranešė policijai. Liudytoja kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 164-172).

85Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad 2015-10-15, apie 07.30 val., jos vyras norėjo nuvežti dukrą į mokyklą. Jie išeidinėjo iš namo į kiemą pro garažą, pro pakeliamuosius vartus. Kai vartai pakilo, dukra iš garažo į kiemą išėjo pirma, po to vyras, o ji stovėjo garaže. Kai vyras išėjo, ji išgirdo jo balsą, sakant „ką čia darote“. Būdama garaže, nematė, kas vyksta. Tuo metu dukra grįžo į garažą ir po jos į garažą užėjo jos vyras, kuris pasakė, jog kieme kažkas yra. Po to išėmęs telefoną jis vėl išėjo į lauką pasižiūrėti, staiga jis vėl grįžo į garažą ir nuotoliniu pultu bandė uždaryti garažo vartus. Jam iš paskos į garažą įbėgo du vyrai, vienas buvo apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynos spalvos striuke su gobtuvu ant galvos, ant veido buvo šalikas. Antras vyras buvo žemesnio ūgio, apie 160 cm, lieso kūno sudėjimo. Jis buvo su juodos arba tamsiai pilkos spalvos striuke su gobtuvu (užsmauktu ant galvos), ant veido buvo tamsus šalikas. Abiejų vyriškių veidų ir kitų požymių ji neįsidėmėjo. Įbėgę į garažą, jie pradėjo mušti jos vyrą. Daugiausia mušė aukštesnis vyras, dėvintis mėlynos spalvos striukę. Kaip jis mušė, kiek smūgių sudavė, į kurias vietas, liudytoja teigė neprisimenanti, kadangi viskas vyko labai greitai, ji patyrė didelį stresą. Šiems asmenims dar neįbėgus į garažą, ji vaikui liepė eiti į namą ir uždarė įėjimo į namą iš garažo duris. Kai aukštesnis asmuo mušė jos vyrą, ji buvo vyrui už nugaros, jis stengėsi ją užstoti, dėl ko ji pagriebė garaže buvusį ovalinį šaukštelį ir kelis kartus sudavė žemesniam vyrui (nežino, ar pataikė). Viskas vyko labai greitai, ji buvo labai susijaudinusi, dėl ko tikslios įvykių sekos nepamena. Ar šie asmenys ką nors turėjo rankose, ar šaudė, ji neprisimena. Matė tik, kad pastarieji išbėgo iš garažo į kiemą, pasuko į kairę. Kaip jie pasišalino iš kiemo, ji nematė (tikriausiai perlipo per tvorą). Išbėgus vyrams, pamatė, kad jos sutuoktiniui yra sužalota galva, nugara, suplėšyta striukė, todėl buvo iškviesti medikai ir policija. Kas užpuolė jos vyrą ir dėl kokios priežasties, ji nežino (t. 4, b. l. 23-24).

86Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu A. Š. atpažino Ž. P., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kuris jo prašymu ne kartą nuo 2015 m. vasaros yra sugadinęs žmonių turtą žmonių, sumušęs S. Š. (t. 4, b. l. 164-165).

87Asmenų parodymo atpažinti iš nuotraukų metu Ž. P. atpažino S. Š. kaip asmenį, kurį 2015 m. rudenį padūrė kartu su D. L., taip pat kurio automobilių padangas pradūrė A. prašymu. Apie S. Š. davė parodymus 2015-11-27 apklausos metu. Taip pat Ž. P. atpažino A. Š., jam žinomą kaip A., kuris 2015 m. vasarą užsakė ir kurio nurodymu jis padegė automobilį, kartu su draugu padūrė vyriškį Žemuosiuose Paneriuose, be to, ten pat pradūrė jo automobilių padangas. Apie tai davė parodymus jo apklausos metu 2015-11-27 (t. 5, b. l. 45-52).

88Savo parodymus Ž. P. patvirtino 2015-11-27 atliekant parodymų patikrinimo vietoje. Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kur ir kokias nusikalstamas veikas jis įvykdė. Parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. P. parodžius pastatą, kur po S. Š. sužalojimo paslėpė savo bei D. L. drabužius ir peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį, buvo rasti ir paimti: megztinis, džemperis, dvi poros pirštinių, sportinių batų pora, peilis (t. 5, b. l. 59-70).

89Minėtų daiktų apžiūros metu (t. 5, b. l. 71-73) nustatyta, kad džemperis „Adidas“ vizualiai atitinka viršutinį drabužį vieno iš asmenų, 2015-10-15 užpuolusių ir sužalojusių S. Š. (t. 2, b. l. 146-153).

90Vilniaus apskrities VP Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio patrulio A. N. 2015-10-15 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pagal pranešimą apie užpuolimą 2016-10-15, apie 07.38 val., kartu su patrule E. M. atvykus į ( - ), juos pasitiko J. V., kuri nurodė, kad jos vyrą užpuolė ir sužalojo du nepažįstami asmenys. Namuose rado S. Š., kurio galva buvo praskelta, nugaroje 5 smulkios skylutės, iš kurių bėgo kraujas, skundėsi kairiojo šono skausmais. S. Š. detalesniam tyrimui buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę (t. 2, b. l. 157).

91Įvykio vietos apžiūros 2015-10-25 protokole užfiksuotos dėmių, panašių į kraujo, radimas namo, esančio ( - ), garaže (t. 2, b. l. 136-142).

92Ikiteisminiam tyrimui J. V. pateikė USB laikmeną su vaizdo kamerų, filmuojančių ( - ) kiemą, 2015-10-15 laikotarpio nuo 07 val. iki 07.20 val. vaizdo įrašais (t. 2, b. l. 144-145 – savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, t. 2, b. l. 146-153 – apžiūros protokolas), kuriuose matyti apie 07.04 val. du vaikinai, stoviniuojantys kieme, vyriškis, apie 07:06:30 val., išeinantis iš namo, o 07:06:50 val. bėgantis atgal, kurį kieme stovėję vaikinai nusiveja, o 07:07:10 val. išbėga iš namo.

932015-12-16 specialisto išvadoje Nr. 11-2446(15) konstatuota, kad tirti pateiktoje

94S. Š. striukėje esantys pažeidimai yra nešautiniai. Striukės nugariniame paviršiuje esantys penki pažeidimai yra durtiniai – plėštiniai ir durtiniai pažeidimai, padaryti penkių poveikių pasekoje, įrankiu, turinčiu kryžminės formos duriantį galą, tikėtina kryžminiu atsuktuvu. Striukės priekiniame paviršiuje esantys du pažeidimai yra plėštiniai, padaryti plėšiant stipraus dinaminio kontakto su kietu (-ais) daiktu (-ais) metu, vieno ar dviejų poveikių pasekoje (t. 4, b. l. 87-91).

95Specialisto išvadoje Nr. G 438/2016 (01) konstatuota, kad:1. S. Š. nustatyta apie 0,5 cm skersmens odos nubrozdinimas kaktoje ir penkios apie 0,3-0,5 cm žaizdos nugaroje, iš kurių viena yra kiauryminė, oras kairėje krūtinplėvės ertmėje; 2. Odos nubrozdinimas, padarytas kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Žaizdos nugaroje (tikėtina durtinės) galėjo būti padarytos kietu, nedidelio skersmens kryžminės formos duriantį galą turinčiu daiktu – įrankiu (tikėtina atsuktuvu). Žaizdos medicinos dokumentuose įvardintos šautinėmis, jų kraštų savybės neaprašytos, kūne svetimkūnių (sviedinių) nebuvo, žaizdos aklos, o S. Š. striukėje atitinkami užpakalinės dalies pažeidimai, kaip nustatyta Lietuvos TEC specialisto išvadoje, yra durtiniai ir durtiniai – plėštiniai, padaryti įrankiu, turinčiu kryžminės formos duriantį galą, tikėtina kryžminiu atsuktuvu; 3. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Medicininiuose dokumentuose požymių, nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra aprašyta; 4. Sužalojimai visumoje ir nugaros kairės pusės viena žaizda (atskirai nuo kitų sužalojimų) atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes bent viena iš jų (požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kuri, nėra) kiauryminė, į ką nurodo oro kairėje krūtinplėvės ertmėje atsiradimas (Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas); 5. Odos nubrozdinimas kaktoje galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį (nukentėjusiajam kito asmens suduotais smūgiais), tiek minėtoms kūno sritims atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Nugaros sužalojimų – žaizdų pats S. Š. nei krisdamas, nei kitaip įprastinėmis sąlygomis pasidaryti negalėjo; 6. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, iš kurių penki poveikiai į nugaros sritį; 7. Neatmetama, kad žaizdos, kaip ir pažeidimai S. Š. striukėje, padarytos turinčiu kryžminės formos duriantį galą daiktu – įrankiu, tikėtina atsuktuvu. (t. 4, b. l. 100-102)

96Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-59529-15 dėl automobilio „Citroen C5“ valst. Nr. ( - ) pagrobimo 2015 m. spalio 25-26 d., minėtame automobilyje be kitų daiktų priekinėje daiktadėžėje rasta piniginė su Ž. P., gim. 1985 m., vardu išduotos ATP kopija. Toje pat daiktadėžėje rastos SIM kortelės, kurių Nr. ( - ) ir ( - ). Pastaroji buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung La Fleur“, kurio IMEI ( - ) (t. 2, b. l. 178).

97Nustatyta, kad minėtų SIM kortelių abonentiniai numeriai atitinkamai – ( - ) (Tele 2) ir ( - ) (Tele 2) (t. 2, b. l. 195, 196, t. 3, b. l. 195-197).

98Kratos metu Ž. P. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame G( - ), 2015-11-09 be kitų daiktų ratas ir paimtas SIM kortelės dėklas Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 121-124).

99Atlikus Ž. P. gyvenamojoje vietoje rastų ir paimtų daiktų apžiūrą (2016-04-22 apžiūros protokolas; t. 3, b. l. 130-131) ir patikrinus mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė Lietuva“ duomenų bazę (t. 3, b. l. 198) nustatyta, kad SIM kortelės ( - ) abonentinis numeris yra ( - ). SIM kortelė tokiu abonentiniu numeriu nuo 2015-09-05 iki 2015-10-07 buvo naudojama telefone, kurio IMEI ( - ), kuriame nuo 2015-09-13 iki 2015-10-02 buvo naudojama ir SIM kortelė, kuri rasta pagrobtame automobilyje „Citroen C5“ valst. Nr. ( - ) kartu su Ž. P. ATP kopija ir kurios abonentinis Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 195-197).

100Atlikus iš MRT operatorių gautų duomenų analizę, nustatyta, kad SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai atitinkamai yra ( - ) ir ( - ), buvo naudojamos tuose pačiuose telefonų aparatuose: mobiliojo ryšio telefono (toliau – ir MRT) numeris, kurio IMEI ( - ), MRT numeris ( - ) buvo naudojamas nuo 2015-10-10 iki 2015-10-27, MRT numeris ( - ) – nuo 2015-10-21 iki 2015-10-28; MRT, kurio IMEI ( - ), MRT numeris ( - ) buvo naudojamas nuo 2015-10-18 iki 2015-10-21, MRT numeris ( - ) – nuo 2015-10-21 iki 2015-10-28 (t. 3, b. l. 32-38)

101Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltinamasis A. Š. nurodė iki sulaikymo naudojęsis vienu telefonu, kurio numeris ( - ), SIM kortelių niekada nekeitė. (t. 4, b. l. 178-180)

102Atlikus mobiliojo ryšio telefono numerių ( - ), ( - ) ir ( - ) komunikavimą su mobiliojo ryšio telefono numeriu ( - ), nustatyta: po automobilio „Toyota Land Cruiser“ valst. Nr. ( - ), padegimo (2015-09-25), iš MRT Nr. ( - ) (Ž. P.) skambinta (2 val. 50 min.) į MRT Nr. ( - ) (A. Š.), skambinantysis buvo mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ bazinės stoties VL136B, esančios ( - ), veikimo zonoje; S. Š. užpuolimo ir sužalojimo dieną (2015-10-15) MRT Nr. ( - ) (Ž. P.) skambino į Nr. ( - ) (A. Š.) ir prieš šį įvykį ir po jo: 5 val. 59 min. skambino būdamas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele 2“ bazinės stoties 0406, esančios ( - ), veikimo zonoje, 08 val. siuntė SMS būdamas bazinės stoties A217, esančios Jankausko g. 1 Vilniuje, veikimo zonoje, 08 val. 02 min. ir 08 val. 09 min. skambino būdamas bazinės stoties A576, esančios Sausio 13-osios g. 2 Vilniuje, veikimo zonoje; komunikuojant 08 val. ir 08 val. 02 min., MRT Nr. ( - ) (A. Š.) buvo MR operatoriaus „Bitė“ bazinių stočių VL004A ir VL004B, esančių Laisvės pr. 60 Vilniuje, veikimo zonoje, o 08 val. 09 min. - bazinės stoties VL219UA, esančios Sausio 13-osios g. 2 Vilniuje, veikimo zonoje; S. Š. užpuolimo ir sužalojimo dieną, 07 val. 55 min. MRT Nr. ( - ) (Ž. P.), būdamas bazinės stoties A094, esančios ( - ), veikimo zonoje, skambino numeriui ( - ) (t. 3, b. l. 32-38). Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

103Dėl įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas ir svetimo turto pagrobimo

104Šios nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinami A. Š. ir Ž. P. Kaltinamųjų pozicijos kaltės atžvilgiu yra skirtingos – A. Š. savo kaltės kategoriškai nepripažino ir neigė bent kokiais veiksmais padaręs minėtą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu kaltinamasis Ž. P. viso proceso metu prisipažino kaltu, davė išsamius parodymus dėl įvykdyto nusikaltimo aplinkybių. Prieš analizuojant kaltinamųjų parodymus, būtina pažymėti, jog išnagrinėjus bylą nustatyta, kad tarp A. Š. ir civilinio ieškovo A. Ž. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, kurių priežastis abu aiškina skirtingai. Anot A. Š., jam A. Ž., kuris buvo pastarojo darbdavys, ėmė nebemokėti darbo užmokesčio, dėl ko jis išėjo iš darbo, nusipirko UAB „R.“, tapo tos įmonės direktoriaus pavaduotoju. Nauja įmonė buvo įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir UAB „A.“, išėjęs iš A. Ž. įmonės jis su pastaruoju nebebendravo, jų tarpusavio santykiai buvo pašliję. Norėdamas atkeršyti bei pakenkti A. Ž., sugalvojo pradurti pastarojo automobilių padangas. Siekdamas įgyvendinti tokį sumanymą, kreipėsi pagalbos į Ž. P. Vis dėlto įsibrauti į A. Ž. įmonės „A.“ patalpas, A. Š. teigimu, jis niekada neprašė ir su tokiu įsibrovimu niekaip nėra susijęs (t. 6, b. l. 116-125). Kaip liudytojas apklaustas A. Ž. parodė kaltinamąjį A. Š., kurį pažinojo daug metų, sutikęs įdarbinti, kadangi A. Š. buvo neseniai išėjęs iš pataisos namų ir jam labai reikėjo darbo. Pastarasis dirbo pakankamai gerai, dėl ko ilgainiui buvo paskirtas darbų vadovu. Nesutarimai kilo tuomet, kai pradėjo aiškėti situacija, jog buvo imamos statybinės medžiagos, už jas nesumokant. Sandėlininkai nurodė, kad medžiagos išduotos būtent A. Š. nurodymu. Pastarasis gi gynėsi nieko neėmęs ir nieko nežinantis, nepateikė paimtų medžiagų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, prasidėjo konfliktai, po ko galiausiai jų keliai išsiskyrė, A. Š. įsidarbino kitoje įmonėje, išsinuomojo šalia esančius kelis kabinetus. A. Ž. kategoriškai paneigė, kad įmonė liko bent kokia dalimi neatsiskaičiusi su A. Š. Netrukus po to, kai su A. Š. išsiskyrė, buvo pradurtos įmonei priklausančių dviejų automobilių padangos, kas atlikta netgi kelis kartus, galiausiai 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo įsibrauta į UAB „A.“ patalpas (ofisą). Išlaužus duris, pagrobtas seifas su smulkiais pinigais bei dokumentais, antspaudais, banko kortelėmis. A. Ž. pažymėjo įtaręs būtent A. Š., kadangi su niekuo daugiau nesutarimų neturėjo (t. 6, b. l. 116-125). Taigi nors kaltinamasis A. Š. ir neigia įvykdęs šią jam inkriminuotą nusikalstamą, teismas vis dėlto jo parodymus vertina kritiškai. Kaip matyti, kaltinamasis iš esmės neginčija to, kad jo ir A. Ž. santykiai buvo įtempti ir konfliktiški. Teismas netiki, jog A. Ž. nesumokėjo darbo užmokesčio A. Š.. Jei būtų buvusi A. Š. įvardinta situacija, pastarasis, siekdamas atgauti darbo užmokestį, matyt, būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas su konkrečiais reikalavimais, o ne, kaip pats parodė, prašęs kelis kartus pradurti automobilių padangas, kas A. Ž. įmonėms tik sukėlė papildomas išlaidas, tokiu būdu tik dar labiau apsunkinant galimybę išsireikalauti esą nesumokėtus pinigus. Teismas plačiau neanalizuos aplinkybių dėl padangų pradūrimo, kadangi jos nėra susijusios su pareikštu kaltinimu. Tokie A. Š. parodymai yra svarbūs tik tuo aspektu, jog pastarasis pripažįsta turėjęs tikslą pakenkti A. Ž. (anot A. Š., atkeršyti, pamokyti A. Ž., padaryti jam nemalonumų, iškrėsti šunybę). Būtent tokio tikslo vedinas, kaltinamasis A. Š. ir kreipėsi su prašymu į Ž. P., kad pastarasis įsibrautų į UAB „A.“ patalpas ir pagrobtų iš jų seifą. A. Š. suteikė Ž. P. visą reikalingą informaciją – pasakė, kaip pro seifines 3 aukšto duris patekti į koridorių, kuriame buvo ofisas (davė lapelį su užrašytu kodu), nurodė, kokioje konkrečioje vietoje yra ofisas, kas užrašyta ant durų, akcentavo, kad veikti reikia greitai, kadangi objektas saugomas, nurodė, kur stovi seifas. Visą šią informaciją A. Š. gerai žinojo, kadangi prieš tai dirbo pas A. Ž.. Nors kaltinamasis A. Š. ir tikina Ž. P. neprašęs nei įsibrauti į ofisą, nei grobti iš jo seifą, tačiau akivaizdu, jog pats Ž. P. neturėjo jokio suinteresuotumo pakenkti A. Ž., su kuriuo jo nesiejo jokie santykiai ir kurio jis netgi nepažinojo. Kaltinamasis Ž. P. iki įsibrovimo nebuvo lankęsis pas A. Š. adresu ( - ) (pastarieji susitikdavo Karoliniškėse), todėl nežinojo, kur yra A. Ž. ofisas, kaip į jį patekti, kas tame ofise yra. Teisme A. Š. aiškino, jog tuo metu, kai jis dirbo pas A. Ž., dažnai į ofisą atvykdavo Ž. P., kuriam jis neva galėjo pasakyti patekimo į 3 aukštą kodą, tačiau teismas tokiais parodymais netiki. Visų pirma ikiteisminio tyrimo metu A. Š. apie tokią aplinkybę net neužsiminė, kita vertus, iš kaltinamojo Ž. P. parodymų matyti, jos jis ofise nesilankė ir iki tol, kol A. Š. nenuvežė jo iki pastato, netgi nežinojo, kur jis apskritai yra. Taip pat ir ikiteisminiame tyrime duoti paties A. Š. parodymai patvirtina, jog kalbėdamas apie susitikimus su Ž. P., kaltinamasis nurodė, jog jiedu paprastai susitikdavo būtent Šimelionio gatvėje, niekada nepaminėdamas, jog kaltinamasis buvo pas jį atėjęs į ofisą Ševčenkos gatvėje. Grįsdamas kaltinamojo A. Š. kaltę, teismas remiasi išsamiais Ž. P. parodymais, kurie viso proceso metu dėl esminių bylos aplinkybių buvo analogiški. Iš naujo neatkartojant pastarojo parodymų, kurie išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje, taip pat detaliai atsispindi teismo posėdžio protokole bei ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose, pažymėtina, jog Ž. P. kategoriškai parodė, jog būtent A. Š. prašė įsibrauti į ofisą ir pagrobti iš jo seifą, už ką jam buvo pažadėtas 500 Eur atlygis. Vykdydamas A. Š. prašymą, kaltinamasis Ž. P. iki nusikaltimo pradžios kelis kartus nuvažiavo iki nurodyto pastato, norėdamas viską apsižiūrėti, susipažinti su vietove, išsiaiškinti, kaip įvykdžius nusikaltimą geriausia pasišalinti. Nusikaltimo naktį su A. Š. anksčiau duotu kodu pateko į 3 aukšto patalpas, peiliu išlaužė ofiso duris, viduje rado nedidelį seifą, kurį įdėjo į rankinę ir išmetė per langą. Lietvamzdžiu nusileido žemyn, seifą paslėpė krūmuose, o pats nubėgo persirengti kitais rūbais, kuriuos buvo paslėpęs dar tolimesniuose krūmuose. Sugrįžęs seifo neberado, kitą dieną viską papasakojo A. Š. kuris, sužinojęs nebesant seifo, jam jokių pinigų nebemokėjo. Ž. P. pabrėžė, kad pats seifo tikrai nebūtų grobęs, kadangi jam jokių įmonės dokumentų nereikėjo, nieko nei apie ofisą, nei apie seifą nežinojo, viską darė A. Š. prašymu (t. 5, b. l. 27-28, 39, 40; t. 6, b. l. 103-111). Kaltinamojo A. Š. gynėja baigiamojoje kalboje akcentavo, kad Ž. P. apie įsibrovimą ir seifo vagystę ikiteisminio tyrimo metu parodė ne iš karto, o vėliau, kai 2015-12-11 apklausos metu pats pasisiūlė papildyti savo 2015-11-27 duotus parodymus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Ž. P. apklausiamas pirmą kartą išties nenurodė aplinkybių, susijusių su nagrinėjama nusikalstama veika, tačiau toks faktas savaime dar nereiškia, kad kaltinamojo parodymai yra nepatikimi. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad 2015-11-27 Ž. P. buvo apklausiamas dėl jam pateiktų įtarimų, tarp kurių nebuvo įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas ir turto vagystės iš jų, todėl suprantama, kad jog Ž. P. nenurodė aplinkybių, susijusių su pastarąja veika. Papildomos apklausos metu Ž. P., išsamiai pasakodamas apie A. Š. jam teiktus prašymus, nurodė ir tai, jog pastarasis, be kita ko, dar buvo prašęs jo iš vieno ofiso pagrobti seifą. Šios apklausos metu Ž. P. duoti parodymai proceso metu nekito, teisiamajame posėdyje kaltinamasis aplinkybės parodė taip pat analogiškai, dėl ko teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo tais parodymais nesivadovauti.

105Įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas faktą patvirtina ir 2015-08-28 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog 3 aukšto durys nepažeistos, neužfiksuoti jokie įsilaužimo pėdsakai. Tuo tarpu koridoriuje esančios UAB „A.“ patalpų duryse yra pramušta skylė, viduje rastas pravertas langas, ant palangės užfiksuotas avalynės pėdsakas (t. 1, b. l. 136-144). Dėl analizuotino nusikalstamos veikos ikiteisminiame tyrime ir teisme kaip liudytoja buvo apklausta V. G. Pastarosios parodymai didesnės reikšmės neturi, liudytoja įsibrovimo metu UAB „A.“ nebedirbo (išėjusi iš A. Ž. įsidarbino pas A. Š.), apie įsibrovimą ir vagystę nieko nežinojo. Apklausiama liudytoja pasisakė dėl mažajame seife laikytų daiktų, tačiau tokios aplinkybės jai bendrai buvo žinomas tik tada, kai dirbo įmonėje ir tai tik iki tol, kol ji turėjo priėjimą prie seifo. Beje, pastebėtina, kad ir V. G. nenurodė, kad pas A. Š. būtų lankęsis Ž. P..

106Tokiu būdu teismas laiko esant pilnai įrodyta, jog A. Š. ir Ž. P. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. Š. veikė kaip kurstytojas, būtent jis buvo suinteresuotas nusikalstamos veikos padarymu, dėl ko siekdamas, kad nusikaltimas būtų įgyvendintas, susitarė su Ž. P., kad šis pagrobtų seifą. Tuo tikslu pasakė pastarajam, kur yra UAB „A.“ patalpos, pasakė įėjimo į trečią aukštą durų kodą, susitarė su Ž. P., ką šis turi padaryti. Tuo tarpu Ž. P., sukurstytas A. Š., pasinaudodamas šio duotu kodu, pateko į pastatą, išlaužė užrakintas UAB „A.“ ofiso duris, įsibrovė į vidų ir pagrobė seifą su 4 anspaudais, įmonės banko kortelėmis, dokumentais. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog seife buvo laikomi A. Ž. įvardinti daiktai ir dokumentai. Daiktų ir dokumentų pobūdis leidžia spręsti, jog įmonė buvo suinteresuota, kad tokie daiktai ir dokumentai laisvai nebūtų laisvai prieinami, dėl ko pilnai tikėtina, kad jie buvo saugojami seife. Visgi dėl kaltinime inkriminuotos aplinkybės, jog kartu su seifu buvo pagrobti ir grynieji pinigai (iš viso 500 Eur), teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog tokia aplinkybė pilnai pasitvirtino ir yra neginčytinai įrodyta. Šiuo atveju A. Ž. nepateikė jokių dokumentų, kad įmonės seife (ar apskritai pačioje įmonėje) buvo laikomi grynieji pinigai, nenustatyta, kad po įvykio buvo užfiksuotas tokių pinigų trūkumas. Teisiamojo posėdžio metu apklausiant A. Ž., pastarasis buvo paprašytas pateikti atitinkamus dokumentus, žadėjo tą padaryti, tačiau taip jokių dokumentų ir nepateikė. Į tolesnius teismo posėdžius nebeatvyko, paskambinus pakartotinai žadėjo prašyti buhalterės paruošti atitinkamus dokumentus, tačiau teismas jų taip ir nesulaukė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog kartu su seifu buvo pagrobti ir grynieji pinigai, dėl ko kaltinimas šioje apimtyje tikslintinas, pašalinant aplinkybę dėl 500 Eur grynųjų pinigų pagrobimo.

107Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje

108Abu nurodyti kaltinimai yra susiję su nusikalstamais veiksmais, padarytais prieš nukentėjusįjį S. Š.. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog kaip ir ankstesniu atveju su A. Ž., taip ir šiuo, pagrindą nusikaltimams sudarė kilę nesutarimai (taip pat finansinio pobūdžio), kuriuos spręsti

109A. Š. ėmėsi vėlgi aiškiai neteisėtu būdu. Kaltinamojo A. Š. teigimu, nukentėjusysis S. Š. nenorėjo atsiskaityti už atliktus statybos darbus (užsakovas S. Š. įmonė „M.“), kuriuos įvykdė A. Š. vadovaujama UAB „R.“. S. Š. dalino tik pažadus atsiskaityti, tačiau taip ir liko nesumokėjęs apie 20 000 Lt, o gal ir daugiau. A. Š. teigė į teismą nesikreipęs, kadangi tam nematė prasmės, iš kitų jo užsakovų žinojo kad pastarasis neturi pinigų ir yra daug kam skolingas (t. 6, b. l. 116-125). Nukentėjusysis S. Š. aplinkybės aiškina kitaip – A. Š., atstovavusiam kelias įmones (tarp jų UAB „R.“ nebuvo, tokia firma nukentėjusiajam nežinoma), jis parūpino ne vieną statybų objektą, suteikė finansavimą, viskas buvo gerai, kol jis nepradėjo reikalauti, jog A. Š. pateiktų ataskaitas, iš kurių matytųsi pinigų panaudojimas. A. Š., būtent kuris buvo atsakingas už grynųjų pinigų panaudojimą, tikino, jog viskas tvarkoje, nėra jokių neaiškumų, žadėjo pateikti ataskaitas, tačiau taip ir nepateikė. Nukentėjusysis nurodė nustatęs, jog beveik 100 000 Lt jo suteiktų pinigų nėra dokumentų, kurių iš A. Š. taip ir neišsireikalavo. Dėl dalies pinigų priteisimo kreipėsi į teismą (buvo priteista apie 20 000 Lt suma), daugiau ieškinių nebeteikė, kadangi matė, jog A. Š. vis tiek nieko neatlygins, dėl ko samdyti advokatus, mokėti žyminius mokesčius nebematė prasmės. Santykiai su A. Š. nutrūko, grasinimų iš kaltinamojo nėra sulaukęs (tik iš kitų sužinojo, kad pastarasis yra nepatenkintas, aiškino, jog Vilnius mažas), tačiau nerukus prasidėjo prieš nukentėjusįjį nukreiptų įvykių grandinė. Pradžioje buvo subadytos kieme stovinčių dviejų automobilių padangos, pradurtas „BMW X6“ automobilio bakas. Kito įvykio metu buvo padegtas kieme stovėjęs automobilis „Toyota Land Cruiser“, kurio užgesinti nepavyko. Be to, apdegė ir šalia buvusio baseino plastikinis dangtis. Peržiūrėję vaizdo kamerų įrašus, matė automobilio padegėją (t. 4, b. l. 33-34; t. 6, b. l. 138-145).

110Plačiau neanalizuojant kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykių, pastariesiems bendradarbiaujant statybų srityje, svarbu tai, jog kaltinamasis neneigia turėjęs tikslą pakenkti nukentėjusiajam S. Š.. Galima spręsti, jog kaltinamasis kylančių problemų nebuvo linkęs spręsti teisėtu keliu ir geriau rinkosi jam priimtiną kitokį būdą, nukreiptą į nusikalstamos veikos padarymą. A. Š. jam pareikštą kaltinimą dėl sukurstymo visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą didelės vertės turtą pripažįsta iš dalies, t. y. neneigia prašęs Ž. P. apgadinti nukentėjusiojo automobilį, tačiau tikino, kad jo prašymas apsiribojo S. Š. automobilio apgadinimu, o ne visišku sunaikinimu (kategoriškai neigė prašęs sudeginti). Jis Ž. P. sakė, jog būtų gerai automobilį apipilti dažais arba valerijonu, nes buvo girdėjęs, jog tokiu atveju mašiną apspinta katinai ir ją subraižo (t. 6, b. l. 116-125). Vertindamas kaltinamojo A. Š. parodymus, teismas neturi pagrindo kaip objektyviais ir atitinkančiais tikrovę remtis pastarojo išsakytais teiginiais, jog A. Š. prašė tik apgadinti nukentėjusiojo automobilį, jo nesudeginant. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia kaltinamojo Ž. P. parodymai, kurių metu pastarasis nuo pat pradžių nuosekliai aiškino, jog A. Š. jo paprašė pagąsdinti vieną žmogų (S. Š.), kuris esą buvo skolingas. Pirminis prašymas buvo pradurti automobilių padangas, po to sekė prašymas sudeginti automobilį. Iš Ž. P. parodymų matyti, jog pastarasis kategoriškai parodė, kad A. Š. prašė būtent sudeginti vieną iš S. Š. kieme stovėjusių automobilių (nesvarbu, ar „BMW X6“, ar „Toyota Land Cruiser“, sakė neliesti tik nedidelių gabaritų, baltos spalvos automobilio, kuriuo naudojosi nukentėjusiojo žmona) (t. 6, b. l. 103-111). Taigi, kaip matyti, A. Š. ne abstrakčiai, o konkrečiai įvardino transporto priemonės suniokojimo būdą, t. y. sudeginimą. Tai, jog pastarasis Ž. P. neparūpino padegimui reikalingų priemonių, ką akcentavo gynyba, neturi jokios esminės reikšmės. Ž. P. buvo pažadėtas pakankamas atlygis, be to, nusipirkti keletą litrų benzino nebuvo nei sudėtinga, nei reikalavo didelių finansų. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo Ž. P. parodymais, dėl ko jais pilnai vadovaujasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas sprendžia, jog A. Š., neigdamas prašymą sudeginti nukentėjusiojo automobilį, bando sumenkinti savo veiksmus, tokiu būdu tikėdamasis sulaukti palankesnio teisinio įvertinimo. Neaišku, dėl kokių priežasčių Ž. P. galėjo savo iniciatyva nuspręsti veikti ženkliai pavojingiau, t. y. ne apgadinti, o pilnai sudeginti automobilį, jei pats neturėjo jokio suinteresuotumo prieš S. Š., su kuriuo jo niekas nesiejo. Priešingai, jis buvo suinteresuotas tinkamai įvykdyti A. Š. prašymus, kas jam garantavo atlygį. Galima matyti, jog kaltinamasis A. Š. prašymų Ž. P. buvo teikęs ir anksčiau, ką pastarasis pilnai vykdė. Tikėtina, jog pastarojo paslaugos tenkino A. Š., kadangi priešingu atveju jis nebūtų kreipęsis į šį su pakartotiniais prašymais atlikti vis kitus nusikalstamus veiksmus.

111Kaltinamųjų A. Š. ir Ž. P. kaltė įrodyta kaltinamojo Ž. P., taip pat iš dalies A. Š. parodymais, nukentėjusiojo S. Š., liudytojos J. V., A. O., teisme balsu perskaitytais S. S. parodymais, asmens atpažinti iš nuotraukų, įvykio vietos, vaizdo įrašų apžiūros protokolais, aktu dėl kilusio gaisro, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamųjų veiksmai tyčiniai, baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (Ž. P.), 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (A. Š. atveju). Pažymėtina, jog teismas tikslina kaltinimo dalis, nurodant, jog A. Š. už S. Š. automobilio padegimą pasiūlė 300 Eur atlygį. Pačiame kaltinimo ši aplinkybė nurodyta skirtingai – dėstant A. Š. inkriminuotinas aplinkybės yra įvardinta 200 Eur suma, o dalyje dėl Ž. P. – 300 Eur suma. Atsižvelgiant į kaltinamųjų A. Š. ir Ž. P. parodymus, laikytina, jog A. Š. už nurodytą nusikaltimą buvo pažadėjęs būtent 300 Eur (Ž. P. tiksliai neatsiminė sumos, nurodė, kad A. Š. įvardino kelių šimtų eurų atlygį, vėliau sumokėjo 200 Eur, tuo tarpu kaltinamasis A. Š. viso proceso metu tvirtino pažadėjęs būtent 300 Eur sumą). Tuo pačiu iš Ž. P. inkriminuoto kaltinimo šalintina aplinkybė dėl pastarojo veikimo bendrininkų grupe su A. Š.. Kaip matyti, šiuo atveju nusikalstamą veiką padarė vienas kurstytojas ir vienas vykdytojas, kai tuo tarpu konstatuojant bendrininkų grupę privalu nustatyti ne mažiau kaip du vykdytojus.

112Toliau analizuotinas kaltinimas dėl nukentėjusiojo S. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl nurodytos nusikalstamos veikos kaltinimai pareikšti visiems trims kaltinamiesiems, t. y.

113A. Š., Ž. P. ir D. L.. Pastarieji (Ž. P. ir D. L.) pripažįsta įvykdę inkriminuotiną veiką, tuo tarpu A. Š. išreiškia dalinį kaltės pripažinimą, neigdamas prašęs subadyti nukentėjusįjį, pradurti jam koją (kojas), tokiu būdu sukeliant sveikatai sunkius padarinius. Anot A. Š., jis paprasčiausiai norėjo pamokyti nukentėjusįjį, todėl paprašė Ž. P., kad šis sumuštų S. Š., suduodant šiam į kojas, jas apspardant, tačiau ne duriant į koją ar ją badant (t. 6, b. l. 116-125). Tokiu būdu kaltinamasis A. Š. pripažįsta sukurstęs sumušti S. Š., tačiau įrodinėja nesiekęs tokių pasekmių, kurios kilo. Gynyba kėlė klausimą pripažinti nagrinėtinoje situacijoje vykdytojo ekscesą, kadangi, gynėjos vertinimu, nenustatyta, jog kaltinamųjų veiksmai apėmė susitarimą sunkiai sutrikdyti S. Š. sveikatą, buvo siekiama pastarąjį tik pagąsdinti, panaudojant smurtą į kojas, kas niekaip neapima sveikatai sunkių pasekmių kilimo. Visgi D. L., nepaisant jam duotų nurodymų, subadė nukentėjusįjį, kadangi jam pačiam staiga atsirado poreikis gintis nuo S. Š.. Tokiai kaltinamojo A. Š. gynėjos pozicijai pritarė ir

114Ž. P. gynėjas, pabrėžęs, jog tarp kaltinamųjų nebuvo susitarimo padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą.

115Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos remdamasis BPK

11620 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, neturi pagrindo sutikti su tuo, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo peržengtos bendrininkų susitarimo ribos. Būtent tokių ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinkančius susitarimo turinio, ir yra laikytinas vykdytojo ekscesu. Pabrėžtina, jog susitarti dėl nusikalstamos veikos padarymo galima įvairiais būdais ir formomis. Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2011). Visgi konstatuojant vykdytojo ekscesą būtina nustatyti esminę aplinkybę - bendrininkų susitarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti konkretus. Tik esant konkrečiam nusikalstamam susitarimui jo vykdytojas gali nuo susitarimo nukrypti. Analizuotinu atveju būtent tokia aplinkybė ir nebuvo nustatyta. Iš kaltinamųjų A. Š. ir Ž. P. parodymų, duotų viso proceso metu, matyti, jog pastarieji išsamiai neaptarė S. Š. sužalojimo detalių ir nesusitarė, kokį konkrečiai sužalojimą siekia padaryti, nekalbėjo, ar sužalojimui bus naudojami kažkokie įrankiai ir pan. Kaltinamojo A. Š. ir Ž. P. parodymai dėl susitarimo turinio skiriasi. Kaip minėta anksčiau, A. Š. teisme nurodė prašęs S. Š. primušti, kas, anot jo, turėjo pasireikšti mušimu per kojas, apspardymu, sudavimu, tačiau ne dūrimu ar badymu (beje, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, jog nukentėjusįjį reikėjo sumušti taip, kas jis nebepaeitų, bet neužmušti) (t. 4, b. l. 154-156; t. 6, b. l. 116-125). Ž. P., po kaltinamojo akto paskelbimo išreiškęs pilną kaltės pripažinimą, duodamas parodymus stengėsi sumenkinti savo veiksmus ir taip pat tikino, jog nebuvo tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, nors tuo pačiu pripažino, jog A. Š. jam nurodė sulaužyti S. Š. koją. Apklausiamas Ž. P. parodė, jog išgirdęs tokį prašymą, pasakė A. Š., jog sulaužyti koją gali būti sudėtinga, todėl nurodė geriau ją perdursiantis (paims peilį ir perdurs, kas bus daug paprasčiau). Į tokį jo pasiūlymą A. Š. sureagavo teigiamai, atsakė „žiūrėk, kaip tau lengviau, geriau“. Sulaukęs A. Š. pritarimo jo pasiūlytam būdui (kojos perdūrimui), Ž. P. į pagalbą pasitelktam D. L. kaip tik ir nurodė, jog nukentėjusiajam reikės perdurti koją (t. 6, b. l. 103-111). Kaltinamasis D. L. apklausiamas patvirtino, jog Ž. P. jam nurodė, kad nukentėjusysis turi būti sužalotas perduriant pastarajam koją (t. 6, b. l. 103-111). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš liudytojo S. S. parodymų, kurie teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, jog jam Ž. P. taip pat nurodė, kad „Šefas“ (A. Š.) jo prašė sužaloti verslininką, t. y. subadyti jam kojas (tam pačiam, dėl kurio prieš tai prašė pradurti padangas, sudeginti mašiną) (t. 4, b. l. 44-45).

117Tokie kaltinamųjų parodymai leidžia spręsti, jog susitarimo turinys nebuvo konkretus. Teiginiai neva buvo siekiama tik pagąsdinti nukentėjusįjį, prieštarauja pačių kaltinamųjų parodymams. Akivaizdu, jog kojos perdūrimas (teismas vadovaujasi būtent Ž. P. parodymais dėl susitarimo turinio) yra susijęs su didele tikimybe sukelti sunkius sveikatos padarinius, netgi ir mirtinus (pavyzdžiui, pradūrus arterinę veną ir prasidėjus arteriniam kraujavimui). Netgi ir A. Š. įvardintas kojos sulaužymas yra aiškiai susijęs su sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atsižvelgiant į Sveikatos masto sutrikdymo taisykles atviras šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūnų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaulų lūžiai yra vertinami būtent kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat pažymėtina, jog kaltinamieji privalėjo įvertinti, jog nukentėjusysis, sulaukęs į jį nukreiptų veiksmų, gali priešintis, kas savo ruožtu gali nulemti kur kas kitokią sužalojimo apimtį, padarymo vietą ir pan. Nors kaltinamasis Ž. P. teisme nebuvo pilnai tikras, ar A. Š. pasakė, kad į pagalbą pasitelks D. L., tačiau A. Š. tokią galimybę turėjo įvertinti, bet, kaip matyti, tam, kaip Ž. P. perdurs nukentėjusiajam koją, pastarasis buvo visai abejingas. Jis neaptarė, kaip Ž. P. vienas objektyviai pajėgs sužaloti S. Š., nors savaime aišku, kad pastarasis neliks abejingas bei vienaip ar kitaip tikrai reaguos.

118Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, jog tarp kaltinamųjų nebuvo konkretaus susitarimo dėl S. Š. sužalojimo, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti vykdytojo ekscesą. Ta aplinkybė, jog D. L., nukentėjusiajam ėmus priešintis, dūrė ne į koją, o į nugarą, tokiu būdu pradurdamas krūtinplėvę, nepaneigia to, jog kaltinamųjų veiksmai turi būti kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes. Prieš vykdydami nusikalstamą veiką kaltinamieji konkrečiai nesusitarė ir nedetalizavo paties sužalojimo mechanizmo, ribų bei siekiamų padarinių, tačiau neginčytina, kad visų kaltinamųjų tikslas buvo sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą. Atsižvelgiant į kilusias pasekmes, kurios specialisto išvadoje įvertintos kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamųjų Ž. P. ir D. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o A. Š., kuris pripažintinas sukurstęs šią nusikalstamą veiką, – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 135 straipsnio 1 dalį. Kaltinamųjų kaltė yra įrodyta ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo S. Š., liudytojų J. V., A. O. ir S. S. parodymais (S. S. parodymai teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka), įvykio vietos apžiūros, asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas, daiktų apžiūros, Ž. P. parodymų patikrinimo vietoje, savanoriško daiktų pateikimo bei tų daiktų (J. V. pateiktų vaizdo įrašų) apžiūros protokolais (prie bylos yra pridėti ir patys vaizdo įrašai), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, specialistų išvadomis Nr. 11-2446 (15) ir Nr. G 438/2016 (01), taip pat duomenimis atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-59529-15 – kratos, daiktų apžiūrų protokolais, informacija, gauta iš mobiliojo ryšio operatorių bei tos informacijos analize. Visus šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais, kurių visuma leidžia teismui priimti kaltinamiesiems A. Š., Ž. P. ir D. L. apkaltinamąjį nuosprendį. Bausmių skyrimas

119Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pastarojo atsakomybę dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų (pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį) atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

120Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atveju lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl BK

121135 straipsnio 1 dalies atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pripažintina tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 2 dalies atvejais atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

122Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi dėl jos, o atsakomybę sunkina, kad nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

123Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

124Taigi, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas kaip tik ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skiriant kaltinamajam A. Š. bausmę, visų pirma įvertinama tai, kad jis padarė 3 tyčinius nusikaltimus – du apysunkius ir vieną sunkų (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia (sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesiogine neapibrėžta tyčia), baigti, būtent kaltinamasis buvo visų nusikalstamų veikų iniciatorius (kurstytojas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina, jog nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: A. Š. aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, administracine tvarka baustas, (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 110-116), praeityje 3 kartus teistas, teistumas neišnykęs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat UAB „Ignalinos sveikatos centras“, VšĮ Ignalinos rajono poliklinikoje negydytas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 34-37), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 38). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 135 straipsnio 1 dalis apskritai numato tik šią vienintelę bausmės rūšį). Skirtinos bausmės dydis už visas nusikalstamas veikas nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas, praeityje jam jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai neprivertė pastarojo padaryti kritiškas išvadas ir daugiau nebenusikalsti. Kaip matyti, praėjus pakankamai nedaug laiko tada, kai pasibaigė bausmės, kurios dalį atliko paleistas lygtinai, terminas, A. Š. vėl ėmėsi naujų nusikalstamų veikų, kurios buvo nevienkartinės ir ne atsitiktinio pobūdžio. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog pastarasis apskritai yra linkęs iškilusias problemas spręsti būtent nusikalstamu būdu, kryptingai kėsindamasis į įstatymu saugomas vertybes. Šioje byloje padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, o vienas sunkus, kas rodo, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos iš esmės sunkėja, be to, išsiplėtė nusikalstamų veikų pobūdis (praeityje teistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus, kai tuo tarpu šiuo atveju įvykdė veikas nuosavybei (vieną iš jų visuotinai pavojingu būdu) bei žmogaus sveikatai). Be to, būtina įvertinti, jog būtent A. Š. buvo visų nusikaltimų iniciatorius, palenkęs kitus asmenis nusikalsti, kas rodo, kad jo vaidmuo buvo pavojingesnis. Nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia terminuotos laisvės bausmės skyrimą ir tuo pačiu paneigia galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti bausmės vykdymą.

125Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK

12663 straipsnio 1, 4 dalys).

127Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2015-12-14, 13.20 val., iki 2015-12-15, 16.45 val. (t. 4, b. l. 140, 187). Šis sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę.

128Kaltinamajam A. Š. paskirtos kardomosios priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 4, b. l. 188-189; t. 6, b. l. 175-177) paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

129Skirdamas bausmę Ž. P., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), visi nusikaltimai tyčiniai, baigti, taip pat atsižvelgtina į anksčiau nustatytas atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Ž. P. charakterizuojančius duomenis: vidurinio išsilavinimo, nevedęs, praeityje daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, sistemingai vykdo nusižengimus nuosavybei (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 101-109), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 46-49). Teismas, vadovaudamasis 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija šią bausmę numato kaip vienintelę). Teismo vertinimu, būtent ši bausmė yra tinkamiausia kaltinamajam, kuris praeityje teistas daugybę kartų, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, sistemingai vykdo ir administracinius nusižengimus, kas rodo, jog teisei priešingų veikų darymas iš esmės yra tapęs pastarojo gyvenimo būdu. Kaltinamajam ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jas atlikęs pastarasis kaskart grįžta prie nusikalstamo gyvenimo ir absoliučiai nėra linkęs paisyti visuomenėje nustatytų taisyklių.

130Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, po ko subendrinta bausmė (iš dalies sudedant) bendrinta su bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartį, kuria subendrintos bausmės pagal to paties teismo 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžius (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys). Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartimi, taip pat 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai, ir bausmės laikas, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius.

131Kaltinamajam Ž. P. kardomoji priemonė nepaskirta.

132Teismas, skirdamas D. L. bausmę, taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. L. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto veikdamas tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu nuteistas dėl nusikaltimų nuosavybei, tačiau nagrinėjamoje byloje D. L. laikytinas neteistu, administracine tvarka baustas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 117-123), nors praeityje ne kartą atleistas nuo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, taikant priverčiamąsias medicinos priemones, visgi šioje byloje D. L. laikytinas pilnai pakaltinamu – atlikus stacionarią teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę akte buvo duotos išvados, jog D. L. nustatytas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jam nustatomas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, kurie taip pat netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 84-100). Nusikaltimo, kurio padarymu D. L. pripažintinas kaltu, sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – ilgalaikį terminuotą laisvės atėmimą. Būtent tokia bausmė ir skirtina D. L., bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį. Pagrindų skirti švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti paskirtosios bausmės vykdymą teismas nenustatė.

133Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme.

134Ikiteisminio tyrimo metu D. L. nuo 2016-03-30 iki 2016-05-02 buvo laikomas Utenos ekspertiniame skyriuje, kuriame jam buvo atliekama stacionari teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertinėje įstaigoje išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime-suėmime išbūtas laikas nuo 2017-10-05 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2017-12-14.

135Kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl civilinių ieškinių

136Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK

137115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

138Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusysis S. Š., UAB „A.“, atstovaujama A. Ž., Vilniaus teritorinė ligonių kasa bei draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ (t. 4, b. l. 37, 158, 103-111; t. 2, b. l. 53-92).

139Dėl nukentėjusiojo S. Š. civilinio ieškinio. Nukentėjusysis S. Š. prašo priteisti 220 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 168). Reikalavimas atlyginti turtinę žalą grindžiamas sugadintais rūbais, kuriuos vertina bendra 220 Eur suma (striukė 150 Eur, megztinis – 70 Eur). Byloje nustatyta, jog išvardinti rūbai buvo iš tiesų sugadinti (striukėje yra 5 durtiniai-plėštiniai ir durtiniai pažeidimai bei 2 plėštiniai pažeidimai, megztinis taip pat sugadintas). Nors nukentėjusysis negalėjo pateikti drabužių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau teisme pagal galimybes apibūdino juos, nurodė, kad jie buvo pirkti pakankamai neseniai, nebuvo nunešioti. Nukentėjusiojo įvardinta drabužių kaina yra protingo dydžio, atitinkanti tokių drabužių kategorijų kainas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina pilnai, priteisiant solidariai iš visų kaltinamųjų sumokėti nukentėjusiajam 220 Eur (visi kaltinamieji šią ieškinio dalį pilnai pripažino).

140Kita civilinio ieškinio dalimi nukentėjusysis S. Š. prašo neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis įvertina 50 000 eurų suma. Dėl tokio reikalavimo ieškinyje pasisakoma lakoniškai, nurodoma patyrus išgąstį, visai šeimai kilo dideli išgyvenimai. Teisiamajame posėdyje S. Š. parodė, kad dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė didelį skausmą, buvo gydomas stacionare, porą savaičių teko vaikščioti su į plaučius įstatytu zondu, apie 3 mėnesius nedarbingas. Be to, išgyveno didelį stresą, baimę, kankino nervinė įtampa, visoje šeimoje buvo jaučiama baimė, po paskutinio įvykio žmona su dukra apie porą mėnesių dėl baimės net negyveno namuose (t. 6, b. l. 138-145).

141Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

142Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus ir fizinį skausmą, kadangi pastarajam ne mažiau kaip 5 kartus buvo smūgiuota į nugarą širdies srityje, ne mažiau nei vienu dūriu kiaurai praduriant krūtinplėvę, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, jog dėl tokio sužalojimo nukentėjusiajam teko iškęsti skausmą, gydymą (tiek stacionare, tiek ambulatoriškai), pakankamai laiko prabuvo su į plaučius įstatytu zondu, kas neabejotinai sukėlė nepatogumus. Dėl sužalojimo nukentėjusysis nurodė apie 3 mėnesius buvęs nedarbingas (visgi spręsti, ar būtent tokios trukmės laikotarpis apėmė nedarbingumą, teismas negali, kadangi nukentėjusysis nepateikė atitinkamą aplinkybę patvirtinančių dokumentų). Suprantama, jog nukentėjusiajam kilo išgąstis, stresas, dvasiniai sukrėtimai, jis buvo užpultas ir sužalotas savo paties namuose, kuriuose asmuo paprastai jaučiasi saugiausias. Negana to, matant sutuoktinei, taip pat dukrai, kurią dar spėta išsiųsti į vidines namo patalpas. Nusikaltimo, kuris įvykdytas namuose, aplinkybės negalėjo neatsiliepti įprastam šeimos gyvenimui. Teismas neturi pagrindo netikėti S. Š. nurodytais teiginiais, jog po nusikaltimo jo sutuoktinė (net ir praėjus tiek laiko pastaroji teisme duodama parodymus jaudinosi, objektyviai buvo matyti, kad prisimindama aplinkybes išgyvena) ir dukra dėl patirtos baimės kurį laiką negalėjo gyventi namuose, kas rodo, jog išgyvenimai nesibaigė iškart po nusikaltimo. Visgi nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinkantis teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo priteisiamos neturtinės žalos dydis, svyruoja nuo 2 896 Eur iki 20 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-76-942/2017, 2K-397-222/2016, 2K-244-942/2015, Nr. 2K-104/2011). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Taigi nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų praktikos yra pateisinamas, bet jis turi būti proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, tačiau ne kelis kartus viršijantis neturtinės žalos atlyginimo dydžio maksimumą analogiškos kategorijos bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Tuo pačiu pažymėtina, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimų nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

143Tad, įvertinus visas aplinkybes, teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, tai, jog nukentėjusiajam liekamieji reiškiniai nekonstatuoti, darbingumas nenukentėjo, prašomas neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam S. Š. 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

144Dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 364,56 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 103-111). Toks reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais duomenimis apie nukentėjusiajam

145S. Š. suteiktas medicinines paslaugas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.

146Dėl UAB „A.“ civilinio ieškinio. Civilinis ieškovas UAB „A.“, atstovaujamas A. Ž., prašo priteisti 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 158). Pažymėtina, jog civilinis ieškovas, reikšdamas prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė absoliučiai jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti dėl tokio reikalavimo pagrįstumo. Bylos nagrinėjimo metu A. Ž. buvo prašyta pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau pastarasis nereagavo ir teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog po įsilaužimo į patalpas ir seifo pagrobimo įmonėje buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas, taip pat nepateikti ir durų remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai. Tai, jog durys buvo sugadintos, matyti iš objektyvių bylos duomenų. Apžiūros protokole užfiksuota, jog duryse (šalia rankenos) buvo pramušta skylė, durų dalys mėtėsi ant grindų. Taip pat nulupta dešinės pusės apdaila (t. 1, b. l. 136-137). Akivaizdu, jog tokios durys naudojimui nebebuvo tinkamos, jas reikėjo keisti, todėl prašoma 500 Eur suma už naujas duris (naujos durys bei jų įstatymas) yra protingo dydžio ir turi būti priteista iš kaltininkų. Tuo tarpu kita prašoma atlyginti turtinė žala dėl grynųjų pinigų vagystės laikytina kaip neįrodyta (būtent dėl tos priežasties atitinkama aplinkybė buvo pašalinta ir iš kaltinimo), todėl nepriteistina.

147Dėl ADB „Gjensidige“ civilinio ieškinio. Draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašo priteisti iš kaltininkų 37 463,11 Eur sumą, kurią bendrovė išmokėjo UAB „N.“ už padegtą automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 53-92). Spręsdamas tokio ieškinio pagrįstumą, teismas pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatomis, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į pastarąjį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek buvo sumokėta žalos atlyginimo. Visgi šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į anksčiau minėtas BPK 109 straipsnio nuostatas, numatančias, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi minėtas straipsnis kaip tik ir nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese, tarp kurių regresinių ieškinių nėra numatyta. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, ADB „Gjensidige“ civilinis ieškinys (dėl pagal transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį išmokėtos draudimo išmokos) paliktinas nenagrinėtu.

148Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) apsilydęs plastikinis butelis, plastikinio butelio dangtelis, rasti ir paimti 2015-09-25 įvykio vietos apžiūros metu ( - ) (t. 2, b. l. 5-15); 2) mėlynos spalvos megztinis su kapišonu, margas (tamsiai mėlynos ir baltos spalvų) megztinis dideliu kaklu, dvi poros pirštinių, vyriški juodos spalvos batai, kurie buvo rasti ir paimti atliekant Ž. P. parodymų patikrinimą vietoje (t. 5, b. l. 59-75); 3) vokas, kurio viduje yra du vokai su kraujo ir biologiniais pėdsakais, paimtais 2015-10-25 įvykio vietos apžiūros metu ( - ) (t. 2, b. l. 136-142); saugojami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 2, b. l. 16-17), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini.

149Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas ir peilis, rastas ir paimtas atliekant Ž. P. parodymų patikrinimą vietoje, su automatiškai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte, kurios priekinė dalis yra nulaužta (peilis yra pakete, įdėtame į voką ir saugomame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginkluotės ir civilinės apsaugos grupei, įsikūrusiai Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje) (t. 5, b. l. 59-70, 74-78).

150Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilniuje), saugomame popieriniame maiše (t. 3, b. l. 135-140) esančių daiktų, paimtų kratos, atliktos 2015-11-09 Ž. P. gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame ( - ), daiktų klausimą spręsti tokia tvarka: 1. a) rūbai – juodos spalvos megztinis su kapišonu, spalvotas (mėlynos, žalios, raudonos, baltos ir geltonos spalvų) megztinis; b) kiti daiktai - 2 SIM kortelių dėklai be SIM kortelių, automobilinis raktas bei trys darbo sutartys; c) dokumentai - vairuotojo pažymėjimas, išduotas Z. G., Nr. ( - ); automobilio Renault Megane“, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimas Nr. ( - ); automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimas Nr. ( - ), V. A. 2008-03-07 debetinės mokėjimo kortelės sutartis, „Hansabankas Svedbank“ mokėjimo kortelė „Visa Electron“, Nr. ( - ), išduota V. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (nurodytų dokumentų savininkai nežinomi, nėra duomenų, kad dėl minėtų dokumentų būtų atliekami kažkokie veiksmai);

1512) USB laikmena „Esperanzo“, atminties kortelė „SanDisk Ultra II“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos Ž. P.

152Prie bylos 5-ojo tomo pridėtas vokas, kuriame yra 10 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, 1 kompaktinis diskas su išklotinėmis ir 1 kompaktinis diskas su garso įrašu, paliktini saugoti su byla.

Nutarė

153A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

154A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę

155A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

156Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti A. Š. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę

157Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

158Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

159Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-14, 13.20 val., iki 2015-12-15, 16.45 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

160A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

161Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

162Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

163Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

164Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti Ž. P. subendrintą 3 (trejų) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

165Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9, dalimis, šią bausmę subendrinti su bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartį, kuria subendrintos bausmės pagal to paties teismo 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžius, ir paskirti Ž. P. galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

166Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

167Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. gruodžio

16814 d.

169Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartimi, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius ir bausmės laiką, atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius.

170D. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą

1712 (dvejiems) metams 9 mėnesiams.

172Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017-10-31 nutartimi, ir paskirti D. L. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

173Į bausmės laiką įskaityti ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2016-03-30 iki 2016-05-02 bei kardomojo kalinimo-suėmimo laikotarpį nuo 2017-10-20, 11.40 val., iki 2017-12-14 (iki nuosprendžio paskelbimo), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

174D. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

175Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Š. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. Š., Ž. P. ir D. L. civiliniam ieškovui S. Š. 220 (du šimtus dvidešimt) eurų turtinei žalai ir 9 000 (devynis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

176Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš A. Š., Ž. P. ir D. L. 364,56 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus penkiasdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

177Civilinio ieškovo UAB „A.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. Š. ir Ž. P. 500 (penkis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti.

178Civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

179Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) apsilydžiusį plastikinį butelį, plastikinio butelio dangtelį, rastus ir paimtus 2015-09-25 įvykio vietos apžiūros metu ( - ) (t. 2, b. l. 5-15); 2) mėlynos spalvos megztinį su kapišonu, margą (tamsiai mėlynos ir baltos spalvų) megztinį dideliu kaklu, dvi poras pirštinių, vyriškus juodos spalvos batus, kurie buvo rasti ir paimti atliekant Ž. P. parodymų patikrinimą vietoje (t. 5, b. l. 59-75); 3) voką, kurio viduje yra du vokai su kraujo ir biologiniais pėdsakais, paimtais 2015-10-25 įvykio vietos apžiūros metu ( - ) (t. 2, b. l. 136-142); saugojamus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 2, b. l. 16-17), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

180Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti peilį, rastą ir paimtą atliekant Ž. P. parodymų patikrinimą vietoje, su automatiškai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte, kurios priekinė dalis yra nulaužta (peilis yra pakete, įdėtame į voką ir saugomame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginkluotės ir civilinės apsaugos grupei, įsikūrusiai Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje) (t. 5, b. l. 59-70, 74-78).

181Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 20, Vilniuje), saugomame popieriniame maiše (t. 3, b. l. 135-140) esančius daiktus, paimtus kratos, atliktos 2015-11-09 Ž. P. gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame ( - ), metu: 1. a) rūbus – juodos spalvos megztinį su kapišonu, spalvotą (mėlynos, žalios, raudonos, baltos ir geltonos spalvų) megztinį; b) kitus daiktus - 2 SIM kortelių dėklus be SIM kortelių, automobilinį raktą bei tris darbo sutartis; c) dokumentus - vairuotojo pažymėjimaą išduotą Z. G., Nr. ( - ); automobilio Renault Megane“, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimą Nr. ( - ); automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimą Nr. ( - ), V. A. 2008-03-07 debetinės mokėjimo kortelės sutartį, „Hansabankas Svedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“, Nr. ( - ), išduotą V. A., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1822) USB laikmeną „Esperanzo“, atminties kortelę „SanDisk Ultra II“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Ž. P.

183Prie bylos 5-ojo tomo pridėtą voką, kuriame yra 10 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, 1 kompaktinis diskas su išklotinėmis ir 1 kompaktinis diskas su garso įrašu, palikti saugoti su byla.

184Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. A. Š., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. 1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-08 baudžiamuoju įsakymu pagal... 4. 25 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 26 MGL (3 380 Lt) bauda;... 5. 2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-25 baudžiamuoju įsakymu pagal... 6. 223 straipsnio 1 dalį - 51 MGL (6 506 Lt) bauda;... 7. 3. Vilniaus apygardos teismo 2011-11-25 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2... 8. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24... 9. 187 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį,... 10. Ž. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 11. 1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2000-09-19 nuosprendžiu pagal BK 271... 12. 2 metams;... 13. 2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001-10-24 nuosprendžiu pagal BK 271... 14. 3 dalį, 43 straipsnį - 3 metų 1 mėnesių laisvės atėmimo bausme;... 15. 3. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001-11-27 nuosprendžiu pagal BK 271... 16. 3 dalį - 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;... 17. 4. Jonavos rajono apylinkės teismo 2002-06-11 nuosprendžiu pagal BK 271... 18. 5. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-12-28 nuosprendžiu pagal BK 178... 19. 2 dalį - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;... 20. 6. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-02-28 nuosprendžiu pagal BK 178... 21. 7. Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-25 nuosprendžiu pagal BK 178... 22. 8. Kauno miesto apylinkės teismo 2005-04-26 nuosprendžiu pagal BK 300... 23. 9. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-12-09 nuosprendžiu pagal BK 178... 24. 10. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-04-30 nuosprendžiu pagal BK... 25. 11. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-21 nuosprendžiu pagal BK 22... 26. 12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nuosprendžiu pagal BK 178... 27. 13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendžiu pagal BK 178... 28. 11 mėnesių laisvės atėmimo;... 29. 14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 nuosprendžiu pagal BK 300... 30. 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme. Ši bausmė... 31. 15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-14 nuosprendžiu pagal BK 286... 32. 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9... 33. 16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu pagal BK 178... 34. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 135... 35. D. L., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 36. 1. Kauno apylinkės teismo 2006-02-08 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo... 37. 2. Kauno apylinkės teismo 2006-12-15 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo... 38. 3. Kauno apylinkės teismo 2007-07-04 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo... 39. 4. Kauno apylinkės teismo 2011-06-21 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo... 40. 5. Kauno apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo... 41. 6. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-03 nutartimi dėl baudžiamojo... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu teistas pagal BK 178... 43. kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį,... 44. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 45. A. Š. sukurstė, o Ž. P. įvykdė svetimo turto pagrobimą, įsibraunant į... 46. Taip pat A. Š. sukurstė, o Ž. P. įvykdė didelės vertės svetimą turtą... 47. Be to, A. Š. sukurstė, o Ž. P. ir D. L., veikdami bendrininkų grupe... 48. Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis A. Š. savo kaltės dėl... 49. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis A. Š. nurodė, kad 2015 m.... 50. Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis Ž. P. pilnai pripažino savo... 51. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis Ž. P. savo kaltę taip pat... 52. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinio ieškovo atstovas A. Ž.... 53. Dėl įsibrovimo į UAB „A.” patalpas A. Ž. parodė, jog įmonės ofisas... 54. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. Ž. parodė, kad apie... 55. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja V. G. parodė nuo 2012 m.... 56. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. nurodė iš esmės... 57. 2015-08-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įėjimo į... 58. Civilinis ieškovas A. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų... 59. (t. 1, b. l. 158). Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1... 60. Pirmiausia išdėstytini kaltinamųjų parodymai dėl inkriminuotų... 61. apklausiamas dėl automobilio padegimo ir nukentėjusiojo S. Š. sveikatos... 62. S. Š. automobilių („BMW X6“ arba „Toyota Land Cruiser“, žmonos... 63. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo... 64. Apklausiamas dėl automobilio padegimo ir nukentėjusiojo S. Š. sveikatos... 65. Duodamas parodymus dėl nukentėjusiojo S. Š. sužalojimo, kaltinamasis Ž. P.... 66. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) Ž.... 67. Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis D. L. prisipažino kaltu... 68. Ikiteisminiame tyrime kaltinamasis D. L. iš pradžių kaltu neprisipažino (t.... 69. Kiti įrodymai dėl automobilio sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu:... 70. teisiamajame posėdyje apklaustas kaip nukentėjusysis S. Š. parodė iš... 71. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo S. Š. duotų parodymų esmė yra... 72. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. V. parodė iš kaltinamųjų... 73. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja J. V. parodė, kad... 74. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. S., kurio parodymai... 75. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. O. parodė iš kaltinamųjų... 76. Ikiteisminio tyrimo metu A. O. buvo apklaustas kaip liudytojas BPK 80... 77. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu A. O. atpažino Ž. P. kaip... 78. 2015-09-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas džipo tipo... 79. Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-09-25 akte Nr.... 80. Ikiteisminiam tyrimui S. Š. pateikė USB laikmeną su vaizdo kamerų,... 81. Kiti įrodymai dėl nukentėjusiojo S. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo:... 82. Duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis S. Š. parodė, jog paskutinis... 83. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas S. Š. parodė, kad jo... 84. Dėl nukentėjusiojo S. Š. sužalojimo teisme apklausiama liudytoja J. V.... 85. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad 2015-10-15,... 86. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu A. Š. atpažino Ž. P., kaip... 87. Asmenų parodymo atpažinti iš nuotraukų metu Ž. P. atpažino S. Š. kaip... 88. Savo parodymus Ž. P. patvirtino 2015-11-27 atliekant parodymų patikrinimo... 89. Minėtų daiktų apžiūros metu (t. 5, b. l. 71-73) nustatyta, kad džemperis... 90. Vilniaus apskrities VP Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio... 91. Įvykio vietos apžiūros 2015-10-25 protokole užfiksuotos dėmių, panašių... 92. Ikiteisminiam tyrimui J. V. pateikė USB laikmeną su vaizdo kamerų,... 93. 2015-12-16 specialisto išvadoje Nr. 11-2446(15) konstatuota, kad tirti... 94. S. Š. striukėje esantys pažeidimai yra nešautiniai. Striukės nugariniame... 95. Specialisto išvadoje Nr. G 438/2016 (01) konstatuota, kad:1. S. Š. nustatyta... 96. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-59529-15 dėl automobilio „Citroen... 97. Nustatyta, kad minėtų SIM kortelių abonentiniai numeriai atitinkamai – ( -... 98. Kratos metu Ž. P. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame G( - ), 2015-11-09... 99. Atlikus Ž. P. gyvenamojoje vietoje rastų ir paimtų daiktų apžiūrą... 100. Atlikus iš MRT operatorių gautų duomenų analizę, nustatyta, kad SIM... 101. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltinamasis A. Š. nurodė iki... 102. Atlikus mobiliojo ryšio telefono numerių ( - ), ( - ) ir ( - ) komunikavimą... 103. Dėl įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas ir svetimo turto pagrobimo... 104. Šios nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinami A. Š. ir Ž. P.... 105. Įsibrovimo į UAB „A.“ patalpas faktą patvirtina ir 2015-08-28 apžiūros... 106. Tokiu būdu teismas laiko esant pilnai įrodyta, jog A. Š. ir Ž. P. padarė... 107. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 135... 108. Abu nurodyti kaltinimai yra susiję su nusikalstamais veiksmais, padarytais... 109. A. Š. ėmėsi vėlgi aiškiai neteisėtu būdu. Kaltinamojo A. Š. teigimu,... 110. Plačiau neanalizuojant kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykių, pastariesiems... 111. Kaltinamųjų A. Š. ir Ž. P. kaltė įrodyta kaltinamojo Ž. P., taip pat iš... 112. Toliau analizuotinas kaltinimas dėl nukentėjusiojo S. Š. sunkaus sveikatos... 113. A. Š., Ž. P. ir D. L.. Pastarieji (Ž. P. ir D. L.) pripažįsta įvykdę... 114. Ž. P. gynėjas, pabrėžęs, jog tarp kaltinamųjų nebuvo susitarimo padaryti... 115. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos... 116. 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, neturi pagrindo sutikti su... 117. Tokie kaltinamųjų parodymai leidžia spręsti, jog susitarimo turinys nebuvo... 118. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, jog... 119. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 120. Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 178 straipsnio 2... 121. 135 straipsnio 1 dalies atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota.... 122. Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs... 123. Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi... 124. Taigi, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas kaip tik ir atsižvelgia į... 125. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo... 126. 63 straipsnio 1, 4 dalys).... 127. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje... 128. Kaltinamajam A. Š. paskirtos kardomosios priemonė – rašytinis... 129. Skirdamas bausmę Ž. P., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė... 130. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, po ko... 131. Kaltinamajam Ž. P. kardomoji priemonė nepaskirta.... 132. Teismas, skirdamas D. L. bausmę, taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2... 133. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto... 134. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. nuo 2016-03-30 iki 2016-05-02 buvo laikomas... 135. Kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas paliktina galioti iki... 136. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 137. 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 138. Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusysis S. Š.,... 139. Dėl nukentėjusiojo S. Š. civilinio ieškinio. Nukentėjusysis S. Š. prašo... 140. Kita civilinio ieškinio dalimi nukentėjusysis S. Š. prašo neturtinės... 141. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas... 142. Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų... 143. Tad, įvertinus visas aplinkybes, teismų praktiką analogiško pobūdžio... 144. Dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio... 145. S. Š. suteiktas medicinines paslaugas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.... 146. Dėl UAB „A.“ civilinio ieškinio. Civilinis ieškovas UAB „A.“,... 147. Dėl ADB „Gjensidige“ civilinio ieškinio. Draudimo bendrovė ADB... 148. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1)... 149. Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas ir peilis, rastas ir paimtas... 150. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių... 151. 2) USB laikmena „Esperanzo“, atminties kortelė „SanDisk Ultra II“,... 152. Prie bylos 5-ojo tomo pridėtas vokas, kuriame yra 10 vnt. kompaktinių diskų... 153. A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 154. A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 155. A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 156. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 157. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 158. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.... 159. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi,... 160. A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 161. Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 162. Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 163. Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 164. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 165. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir... 166. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 167. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017... 168. 14 d.... 169. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28... 170. D. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 171. 2 (dvejiems) metams 9 mėnesiams.... 172. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9... 173. Į bausmės laiką įskaityti ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo... 174. D. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki teismo... 175. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Š. ieškinį tenkinti iš dalies ir... 176. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir... 177. Civilinio ieškovo UAB „A.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir... 178. Civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ pareikštą civilinį ieškinį palikti... 179. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1)... 180. Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti peilį, rastą ir paimtą atliekant... 181. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių... 182. 2) USB laikmeną „Esperanzo“, atminties kortelę „SanDisk Ultra II“,... 183. Prie bylos 5-ojo tomo pridėtą voką, kuriame yra 10 vnt. kompaktinių diskų... 184. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...