Byla 2K-243-648/2015
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Artūro Pažarskio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės Marijos Bartaševičiūtės kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutarties.

2Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš nuteistojo E. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D. priteista 4303,69 Lt (1246,43 Eur) turtinei ir 95 684 Lt (27 712 Eur) neturtinei žalai atlyginti, kita jo civilinio ieškinio dalis atmesta. Iš nuteistojo E. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. priteista 2523 Lt (730,71 Eur) turtinei ir 95 684 Lt (27 712 Eur) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5000 Lt (1448,10 Eur) jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Iš civilinio atsakovo ,,ERGO Insurance SE“, veiklą Lietuvoje vykdančio per Lietuvos filialą, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. priteista iš viso 25 583,90 Lt (7409,61 Eur) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmoka, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D. – 4316 Lt (1250 Eur) neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmoka.

3Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, kuria nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo E. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D. priteista 1500 Lt (434,43 Eur), nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. – 1200 Lt (347,54 Eur) jų turėtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5E. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 26 d., apie 21.41 val., kelio ( - ) 37 km 218,70 m, vairuodamas automobilį ,,Audi A4“ (valst. Nr. ( - ) apie 101 km/h greičiu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 125, 133, 136.1 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo du žmonės, o trečiam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. E. L. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, viršijo leistiną toje kelio atkarpoje greitį, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su J. N. vairuojamu automobiliu ,,Audi A6“ (valst. Nr. ( - ) dėl to šio automobilio vairuotojas J. N. ir keleivė O. D. žuvo įvykio vietoje, o keleivės A. N. sveikata sutrikdyta nežymiai.

6Kasaciniu skundu nuteistasis E. L. ir jo gynėja advokatė M. Bartaševičiūtė prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl tiesioginės eismo įvykio kilimo priežasties, t. y. kuris automobilis – ,,Audi A4“ ar ,,Audi A6“ – išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tiek liudytojų paaiškinimai, tiek dviejų autotechninių ekspertizių išvados ir ekspertų paaiškinimai dėl šios aplinkybės yra visiškai priešingi. Pirmosios instancijos teismo paskirtos atlikti trečiosios autotechninės ekspertizės išvados yra šališkos, nes pirmosios instancijos teismas, netenkinęs kaltinamojo gynėjo prašymo paskirti šią ekspertizę atlikti nepriklausomiems ekspertams, ją pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (toliau – ir LTEC), kurio ekspertas jau buvo davęs išvadą šioje byloje, ir taip neužtikrino E. L. teisės prašyti, kad įvykį ištirtų nepriklausomas ekspertas. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp šios trečios ekspertizės ir specialisto V. Mitunevičiaus išvadų, todėl turėjo skirti dar vieną papildomą ekspertizę arba visas abejones vertinti E. L. naudai.

8Kasatoriai teigia, kad nė vienas ekspertas nedavė kategoriškos išvados, kuriam automobiliui priklauso eismo įvykio vietoje užfiksuoti slydimo pėdsakai, be to, LTEC ekspertas negalėjo paaiškinti, kuo vadovaujantis rato pėdsaką ant kelio vidurio linijos jis priskyrė automobiliui ,,Audi A4“. Liko nepašalinta abejonė, kad neidentifikuota padangos žymė ant kelio vidurio linijos yra stabdymo žymė, kurią galėjo palikti liudytojo M. S. vairuojamas automobilis, nes jis patvirtino, kad įvykio vietoje stabdė savo automobilį. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti du antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose užfiksuoti duomenys (automobilio ,,Audi A4“ gruntkibių skaičius ir atstumai tarp ratų padangų) prieštarauja LTEC atliktų tyrimų prielaidoms ir modeliuojamam mechanizmui, tačiau šis teismas protokolų išsamiai netyrė ir padarė savo išvadas dėl pėdsakų, neturėdamas specialių žinių. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad LTEC ekspertai, davę tikėtiną išvadą, kad į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo E. L. vairuojamas automobilis, nepaneigė ir kito specialisto V. Mitunevičiaus kategoriškų išvadų, kad į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo J. N. vairuojamas automobilis, modeliuojant įvykį pagal tuos pačius objektyvius duomenis kaip ir kiti ekspertai – ikiteisminio tyrimo metu sudarytas įvykio schemas, eismo įvykio vietoje rastus pėdsakus. Dėl to nepagrįsti teismų argumentai, kad šio specialisto išvada atlikta remiantis tik baudžiamosios bylos medžiagos dalimi ir E. L. parodymais. Nepagrįsti teismų argumentai ir dėl LTEC išvadų atlikimo, vadovaujantis visais byloje esančiais duomenimis, nes tai, pasak kasatorių, prieštarauja LTEC ekspertizių aktų aprašomajai daliai ir ekspertų paaiškinimams teismo posėdžių metu.

9Kasatoriai, nurodę kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-539/2010, 2K-398/2012), skunde pažymi ir tai, kad teismai privalėjo ne tik nustatyti priežastinį ryšį tarp transporto eismo saugumo pažeidimo ir kilusių padarinių, bet ir šio ryšio pobūdį – ar jis dėsningas, ar atsitiktinis, taip pat turėjo įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę tragiškų padarinių atsiradimui, nes tai gali turėti reikšmę ne tik nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bet ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atlygintinos žalos dydžio nustatymui. Pirmosios instancijos teismas nevertino E. L. nurodytos aplinkybės, kad galbūt žuvusieji buvo neprisisegę saugos diržų, ir tai galėjo turėti tiesioginį ryšį su kilusiomis pasekmėmis – jų mirtimi. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų dėl įrodymų tyrimo, šią aplinkybę ištyrė neišsamiai, vienpusiškai, t. y. tik nurodė, kad šios versijos nepatvirtina jokia bylos medžiaga, ir, net pasitvirtinus aplinkybei dėl saugos diržų nenaudojimo, tai neturėtų jokios reikšmės E. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad vairuotojas E. L. ir už jo sėdėjęs sūnus nepatyrė jokių sužalojimų, kai kito automobilio vairuotojas J. N. ir už jo sėdėjusi keleivė O. D. žuvo vietoje, t. y. abiejų automobilių vairuotojus ir už jų sėdėjusius keleivius ištiko visiškai priešingos pasekmės. Ši abejonė galėjo būti pašalinta, papildomai tiriant žuvusiesiems nustatytus kūno sužalojimus, užduodant klausimus teismo medicinos ekspertams, tačiau to nepadarius, nebuvo galima patikimai konstatuoti E. L. nepalankių aplinkybių buvimą, nepašalintas abejones vertinant jo nenaudai ir pripažįstant jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pasak kasatorių, taip apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo pareigą dėl saugos diržų perkėlė E. L. ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

10Atsižvelgdami į tai, kasatoriai teigia, kad teismai, atmetę E. L. gynėjo prašymus paskirti ekspertizę atlikti nepriklausomiems ekspertams bei transporto trasologinę ekspertizę ir patenkinę nukentėjusiojo atstovės advokatės prašymą ekspertizę pavesti atlikti LTEC ekspertui I. Granskui, nepagrįstai atmetę specialisto V. Mitunevičiaus išvadą ir netyrę aplinkybės dėl žuvusiųjų saugos diržų nenaudojimo, pažeidė E. L. teisę į gynybą ir teisingą procesą, proceso dalyvių lygybės principą, sutrukdė jam tinkamai gintis nuo pateikto kaltinimo.

11Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies, 1, 2 punktų reikalavimus, nes neatliko įrodymų analizės ir esančius prieštaravimus laikė neesminiais, o apeliacinės instancijos teismas tik papildomai nurodė, kad E. L. bando sumenkinti nukentėjusiosios A. N. parodymų vertę. Pasak kasatorių, nukentėjusioji A. N. yra procesiškai suinteresuota, nes ji taip pat yra ir civilinė ieškovė šioje byloje, jos parodymai kelia abejonių, yra nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad prieš eismo įvykį ji kalbėjo telefonu, buvo nuleidusi akis, o teisme plačiau paaiškino eismo įvykio aplinkybes, nurodžiusi, kad matė, kaip juda E. L. automobilis. Abejonių kelia ir liudytojų M. S., Č. S. , E. B. parodymai, nes jie ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo, o buvo apklausti tik teisme ir tik nukentėjusiųjų prašymu. Šių liudytojų parodymai yra nelogiški, prieštaraujantys tarpusavyje ir ekspertų paaiškinimams, nepatikimi, nes duoti atsakant į proceso dalyvių klausimus. Liudytoja Č. S. įvykio apskritai nematė, bet teigė, kad E. L. yra kaltas. Teismai tokių vienas kitam prieštaraujančių įrodymų nevertino liudytojų šališkumo ir nusistatymo prieš E. L. aspektu.

12Kasatoriai nurodo, kad, net ir padarius prielaidą, jog E. L. kaltė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį įrodyta, teismas E. L. paskyrė neteisingą bausmės rūšį ir dydį bei nepagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis). Teismas nepagrįstai E. L. naudojimąsi procesine teise gintis nuo kaltinimo, galiojant nekaltumo prezumpcijai (tai, kad jis nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, neatlygino žalos, nukentėjusiąją įvardijo kaip asmenį, siekiantį materialinės naudos), vertino kaip jo atsakomybę sunkinantį faktą, turėjusi reikšmės parenkant jam bausmę. Be to, kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad šios teismo nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių – pats E. L. buvo sukrėstas įvykio ir žmonių žūties eismo įvykio metu, buvo nuvykęs į laidotuves, pareiškė artimiesiems užuojautą, tą patvirtino ir nukentėjusioji. Kasatoriai, nesutikdami su teismų argumentais, kad E. L. elgesys nerodo jo noro taisytis ir įrodyti, jog jis ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, pažymi, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog ateityje jis nusikals, nes eismo įvykis yra neatsargus nusikaltimas, jis anksčiau neteistas, nebaustas už šiurkščius pažeidimus, dirba ir darbdavio apibūdinamas teigiamai. Kasatoriai nesutinka ir su teismų nepagrįstu vertinimu E. L. šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus, nes teismų praktikoje šiurkščiu pažeidimu laikomas KET pažeidimas, kai vairuotojas vairuoja pavojingai, išgėręs ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Teismas taip pat nepagrįstai, skirdamas bausmę, vertino aplinkybes, kurios byloje buvo perteklinės (laimingo atsitiktinumo dėka eismo įvykis nepareikalavo daugiau aukų, nes liudytojui M. S. pavyko išvengti kontakto; dėl eismo įvykio buvo negrįžtamai paveikti nukentėjusiųjų artimųjų likimai), ir neįvertino tokių bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių kaip E. L. šeiminės ir darbinės bei turtinės padėties (turi sutuoktinę ir du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, turi kreditorinių įsipareigojimų). Dėl šių priežasčių, kasatorių teigimu, E. L. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei jo padarytos veikos pavojingumo, nei jo asmenybės, prieštarauja teismų praktikai dėl bausmės vykdymo atidėjimo analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2011, 2K-467/2011, 2K-519/2011, 2K-182/2012, 2K-344/2012, 2K-402/2012, Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-337/2009, 1A-518-349/2011).

13Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad teismai netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiesiems klausimą, aiškiai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuriose dėl tėvų netekties pilnamečiams vaikams paprastai priteisiama apie 10 000–15 000 Lt (2896,20–4344,30 Eur) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2010), žuvusiojo sutuoktiniui – apie 20 000–40 000 Lt (5792,40–11 584,80 Eur) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2009, 2K-528/2010). Teismai neatsižvelgė į tai, kad žuvusiosios sūnus E. D. buvo pilnametis, gyveno atskirai nuo motinos. Teismai taip pat neatsižvelgė ir į E. L. turtinę, šeiminę padėtį, išlaikytinių skaičių, kreditorinius įsipareigojimus, dėl to, jam mokant teismų priteistą nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą dviem nukentėjusiesiems, smarkiai nukentėtų jo šeima, nepilnamečių vaikų interesai.

14Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės M. Bartaševičiūtės kasacinį skundą atmesti.

15Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatorių kasacinio skundo argumentai yra iš esmės tokie patys kaip ir apeliacinio skundo, kurį apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir atsakė į jo argumentus.

16Anot prokuroro, kasatoriai, teigdami, kad teismai nepašalino prieštaravimų dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, nepagrįstai didelį prioritetą suteikė specialisto V. Mitunevičiaus išvadoms, jas vertindami atskirai nuo kitų byloje ištirtų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo specialisto V. Mitunevičiaus išvadomis ir konstatavo, kad šio specialisto išvados prieštarauja LTEC ekspertų išvadoms, tyrimas neišsamus, nes pats specialistas V. Mitunevičius teisme paaiškino, kad, atlikdamas tyrimą, jis kai kurių eismo įvykio pėdsakų nevertino, prioritetiniais laikė būtent automobilių ratų pėdsakus. Prokuroras, nesutikdamas su kasatorių argumentais dėl LTEC ekspertų išvados šališkumo, jų lojalumo vieni kitiems, teigia, kad tai asmeninė kasatorių nuomonė, nepagrįsta jokiais konkrečiais duomenimis.

17Prokuroras atsiliepime taip pat nurodo, kad nepagrįstas kasatorių argumentas dėl neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir prieštaravimų nepašalinimo. Kasatoriaus E. L. iškelta versija, kad nukentėjusieji nebuvo prisisegę saugos diržų, nepatvirtinta jokiais įrodymais byloje, ir tai, kad teismas šią versiją atmetė, nereiškia įrodinėjimo pareigos nuteistajam perkėlimo ar teismo šališkumo. Teismai įvertino įrodymų visumą, nė vienam iš jų nesuteikdami išskirtinės galios, be to, vertindami tiek specialisto V. Mitunevičiaus, tiek LTEC ekspertų išvadas, daug dėmesio skyrė eismo įvykio mechanizmui nustatyti, vertino ir kasatorių skunde kritikuojamus M. ir Č. S. parodymus, pagrįstai pripažindami juos leistinais įrodymais. Atsižvelgęs į visa tai, prokuroro manymu, teismas pagrįstai nustatė, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo ne nukentėjusiojo J. N. , o E. L. veiksmai, nulėmę ir eismo įvykio pasekmes.

18Prokuroras teigia, kad teismai, E. L. paskirdami penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis) nepažeidė, pagrįstai E. L. vairavimą, viršijant leistiną greitį ir išvažiuojant į priešingą kelio juostą, įvertino kaip šiurkštų KET pažeidimą. Prokuroro nuomone, E. L. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, paskirta atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, į kilusias pasekmes, kaltininko asmenybę, jo elgesį po eismo įvykio, bandymą kaltę perkelti nukentėjusiesiems, nors pirminiame paaiškinime eismo įvykio aplinkybes jis nurodė visai kitaip, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Prokuroras pažymi, kad teismas, vertindamas M. S. veiksmus, tik konstatavo, jog jam laiku pavyko sustabdyti vairuojamą automobilį prieš vykstantį eismo įvykį ir dėl to tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių, tačiau šis faktas neturėjo išskirtinės reikšmės parenkant bausmės dydį. Prokuroras nurodo, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl tai, kad teismas nuteistajam E. L. netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, dar nereiškia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

19Prokuroras, nesutikdamas su kasatorių skundo argumentais dėl per didelio neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems priteisimo, teigia, kad žalos dydžio nustatymas yra fakto, bet ne teisės klausimas. Jo nuomone, teismai tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, jų nepažeidė, priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, padarytos veikos pavojingumą, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

20Nukentėjusioji A. N. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės M. Bartaševičiūtės kasacinį skundą atmesti.

21Nukentėjusioji, nesutikdama su kasatorių argumentais dėl nevisapusiško bylos išnagrinėjimo, atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo ištirtas ir įvertintas kiekvienas įrodymas tiek atskirai, tiek kitų įrodymų kontekste, patenkinti visi proceso dalyvių prašymai, taip pat ir nuteistojo E. L. prašymas dėl ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas detaliai išnagrinėjo kiekvieną nuteistojo apeliacinio skundo argumentą (dėl pėdsakų susiformavimo, specialisto V. Mitunevičiaus išvadų pagrįstumo, saugos diržų) ir aiškiai, argumentuotai dėl jų visų pasisakė.

22Nukentėjusioji A. N. taip pat nurodo, kad kiekvienas liudytojas padėjo nustatyti tiesą byloje, išsamiai papasakojo jiems žinomas įvykio aplinkybes, todėl teigti, kad jų parodymai yra prieštaringi, nėra pagrindo. Nuteistasis E. L., ikiteisminio tyrimo metu teigęs, jog jis buvo apakintas ir dėl to nežino, kurioje kelio vietoje įvyko susidūrimas, pirmosios instancijos teisme pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad J. N. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir dėl to įvyko eismo įvykis. Šių nuteistojo parodymų teisme nepatvirtino nei jo sutuoktinė K. L., nei kiti liudytojai – tiek ji pati, tiek M. S. ir Č. S., nurodę, kad būtent nuteistojo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

23Nukentėjusioji nurodo, kad specialisto V. Mitunevičiaus 2012 m. gegužės 22 d. išvados 10-ame pavyzdyje automobilis ,,Audi A6“ niekaip negali patekti į nurodytą padėtį, jei būtų daroma prielaida, kad lanko formos pėdsaką paliko ,,Audi A6“ automobilis. Nukentėjusioji, nesutikdama su nuteistojo argumentais dėl saugos diržų, nurodo, kad visi automobilyje važiavę asmenys segėjo saugos diržus, taip pat ir O. D. . Be to, nukentėjusiosios teigimu, saugos diržas O. D. gyvybės išsaugoti negalėjo, nes pagal teismo medicinos ekspertų nustatytus jos kairės kūno pusės sužalojimus eismo įvykio metu jos kūnas į priekį nejudėjo (tokiu atveju saugos diržas būtų galėjęs padėti), o buvo bloškiamas kairiąja puse automobilio kairės pusės galinių durelių link. Abiejų instancijų teismai padarė kategorišką ir pagrįstą išvadą, kad tarp nuteistojo padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

24Nukentėjusioji taip pat nesutinka su kasatorių argumentais dėl neteisingai paskirtos bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo, nurodydama, kad teismai išsamiai motyvavo E. L. parinktos bausmės rūšį ir dydį, BK 75 straipsnio nuostatų netaikymą, atsižvelgę į atsiradusius sunkius padarinius – dviejų žmonių žūtį ir trečiojo žmogaus sveikatos sutrikdymą, sugriautą dviejų šeimų gyvenimą, nepataisomai sugadintus automobilius. Nuteistasis nepagrįstai, argumentuodamas jo teisės gintis nuo pareikštų įtarimų pažeidimu, sureikšmina savo kaltės nepripažinimą kaip aplinkybę, turėjusią išskirtinės reikšmės, jam paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

25Nukentėjusioji nurodo, kad teismai tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, pagrįstai atsižvelgė į visus šiame straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat ir į nuteistojo turtinę padėtį, siekdamas protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, ir nenukrypo nuo teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose. Kasatorių nurodytos kasacinio teismo nutartys nėra analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl negali būti pagrindas mažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

26Nukentėjusiojo E. D. atstovė advokatė Laima Razvickienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės M. Bartaševičiūtės kasacinį skundą atmesti.

27Nukentėjusiojo atstovė atsiliepime į kasacinį skundą pažymi, kad kasatorių skundo turinys neatitinka jų suformuluotų dviprasmiškų prašymų, t. y. kasatoriai prašo baudžiamąją bylą nutraukti arba ją perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tačiau skunde ginčija bausmės rūšį ir dydį, neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad E. L. kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta. Dėl to kasatorių skundas turėtų būti atmestas kaip neatitinkantis BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

28Atsiliepime teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų, vertindami byloje esančius įrodymus, rungtyniškumo principo (BPK 7 straipsnis), nuteistojo teisės į gynybą, pagrįstai tenkino visų proceso dalyvių prašymus ir pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

29Nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad nuteistasis turėjo galimybę prašyti teismų skirti papildomą ekspertizę, tačiau šia teise nepasinaudojo, galbūt įvertindamas jos išvadų nepalankumą jam. Jos manymu, specialisto V. Mitunevičiaus išvada yra niekinė, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi specialistas, išvadoje nurodyti klaidingi automobilių techniniai duomenys. Teismai nuosekliai analizavo visas pateiktas išvadas ir jas tinkamai įvertino. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatoriai, tyrė naują aplinkybę dėl saugos diržų, vertino pateiktus naujus įrodymus – antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus.

30Nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės M. Bartaševičiūtės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo ir įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų laikymosi

32Kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl tiesioginės eismo įvykio kilimo priežasties, t. y. kuris automobilis – ,,Audi A4“ ar ,,Audi A6“ – išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir dėl to netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp transporto eismo saugumo pažeidimo ir kilusių padarinių, be to, nenustatė šio ryšio pobūdžio – ar jis dėsningas, ar atsitiktinis. Be to, kasatorių nuomone, teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Iš kasacinio skundo turinio taip pat matyti, kad kasatoriai neigia teismų nustatytus faktus, nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, laikydami nepriimtinais skundžiamuose sprendimuose išdėstytus motyvus, ir pateikia savą įrodymų vertinimo interpretaciją.

33Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu: ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, baudžiamojo įstatymo taikymu, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

34Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog dėl 2011 m. kovo 26 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė E. L. vairuojamas automobilis ,,Audi A4“ ir J. N. vairuojamas automobilis ,,Audi A6“, žuvo šio automobilio vairuotojas ir keleivė, o kitai keleivei nukentėjusiajai A. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kasatoriai teisūs, kad nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Šių aplinkybių reikšmę pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

35Iš byloje esančių duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai itin daug dėmesio skyrė būtent eismo įvykio mechanizmo, priežastinio ryšio tarp KET pažeidimų ir kilusių padarinių nustatymui. Byloje buvo gautos dvi viena kitai prieštaraujančios dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo sąlygos specialistų išvados – 2011 m. rugsėjo 19 d. eksperto V. Matusevičiaus (V. Matusevič) ir 2012 m. gegužės 22 d. dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto V. Mitunevičiaus. Siekdamas pašalinti prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi paskyrė papildomą autotechninę komisijos ekspertizę, kurią atlikus gautas LTEC ekspertų I. Granskaus ir V. Leipaus 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktas. Šio ekspertizės akto išvados patvirtino eksperto V. Matusevičiaus 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadą, kad E. L. veiksmai – greičio viršijimas, priešpriešinio prasilenkimo metu nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, kuo arčiau jos dešinio krašto, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, vairuojamu J. N. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Be to, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė tiek ekspertą V. Matusevičių ir specialistą V. Mitunevičių, tiek ekspertą I. Granskų, kurie paaiškino pateiktas išvadas, atsakė į proceso dalyvių klausimus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teisme buvo gauta dar viena specialisto V. Mitunevičiaus 2013 m. spalio 14 d. išvada, du faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kurie buvo pridėti prie bylos, ir, priešingai nei teigia nuteistasis, teismo nutartyje taip pat įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atliko dalinį įrodymų tyrimą ir teisme apklausė specialistą V. Mitunevičių bei ekspertą V. Leipų, kurie taip pat paaiškino pateiktas išvadas, atsakė į proceso dalyvių klausimus. Taigi, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad teismai nesiėmė procesinių priemonių specialistų išvadų prieštaravimams šalinti.

36Ekspertizės aktas (specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirtas prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau tai yra tik vieni iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jie neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad, kaip teigia nuteistasis, nė vienas ekspertas nedavė kategoriškos išvados, kuriam automobiliui priklauso eismo įvykio vietoje užfiksuoti slydimo pėdsakai ar kuris automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, savaime nepaneigia ekspertų išvadų pagrįstumo, o kaip minėta, ekspertų išvados turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų sprendimai patvirtina, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šių reikalavimų laikėsi ir minėtas ekspertų, specialistų išvadas vertino tarpusavyje, taip pat kartu su byloje esančiais nukentėjusiųjų, liudytojų, paties nuteistojo parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos schema, nuotraukomis ir kita bylos medžiaga. Teismai nustatė, kad specialisto V. Mitunevičiaus 2012 m. gegužės 22 d. ir 2013 m. spalio 14 d. išvadose išdėstyti teiginiai ir išvados padarytos remiantis ištirtomis tik pateiktos dalies baudžiamosios bylos medžiagos kopijomis, neapžiūrėjus automobilio „Audi A6“, specialistas vertino tik kaltinamojo E. L. parodymus, visiškai neatsižvelgdamas į nukentėjusiosios A. N. parodymus, automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, padangų parametrai netirti. Pats specialistas teisme pripažino, kad, atlikdamas tyrimą, kai kurių pėdsakų iš viso nevertino, prioritetiniais laikė būtent automobilių ratų pėdsakus. Atsižvelgdami į tai, teismai pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad specialisto V. Mitunevičiaus pateiktos išvados yra vienpusiškos ir padarytos selektyviai vertinant autoįvykio pėdsakus. Teismai nurodė, kad šias išvadas paneigia eksperto V. Matusevičiaus 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada bei LTEC ekspertų I. Granskaus ir V. Leipaus 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto išvados, todėl V. Mitunevičiaus pateiktos išvados teismų buvo pagrįstai įvertintos kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kodėl minėtos eksperto V. Matusevičiaus 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada bei LTEC ekspertų I. Granskaus ir V. Leipaus 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto išvados laikytinos pagrįstomis – jose nurodytą eismo įvykio mechanizmą patvirtina kiti bylos duomenys – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme duoti nuoseklūs nukentėjusiosios A. N. parodymai, taip pat teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai.

37Kasatoriaus teiginys dėl LTEC ekspertų I. Granskaus ir V. Leipaus šališkumo, surašant 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktą, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš bylos, pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs nukentėjusiųjų A. N. , E. D. atstovų, nuteistojo gynėjo prašymus dėl autotechninės komisijos ekspertizės skyrimo, pavedant ją atlikti nurodytiems konkretiems ekspertams, 2012 m. spalio 17 d. nutartimi paskyrė papildomą autotechninę komisijos ekspertizę, kurią pavedė atlikti LTEC ekspertams, tačiau kitiems šiame tyrime nedalyvavusiems ekspertams, nenurodydamas konkrečių ekspertų. Šioje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad nuteistojo gynėjo argumentai dėl LTEC ekspertų šališkumo ar pavedimo ekspertizę atlikti užsienyje nepagrįsti jokiais duomenimis.

38Nuteistojo versija, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo J. N. veiksmai (išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą) ir kad žuvusieji buvo neprisisegę saugos diržų, teismų buvo tirta bei argumentuotai atmesta ir tai, teisėjų kolegijos nuomone, nereiškia įrodinėjimo pareigos perkėlimo kaltinamajam. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismų sprendimuose nurodyta, kodėl nesivadovaujama nuteistojo minėta versija dėl eismo įvykio kilimo priežasčių – jos nepatvirtino nė vienas liudytojas, nuteistojo versijos dėl saugos diržų taip pat nepatvirtina jokia baudžiamosios bylos medžiaga, ji paremta tik prielaidomis. Taigi, nuteistojo pateiktą versiją apeliacinės instancijos teismas argumentuotai paneigė kaip neatitinkančią tikrovės ir tai pagrindė teisme išsamiai išnagrinėtais įrodymais.

39Priešingai nei nurodo kasatoriai, teismai pateikė aiškų atsakymą dėl priežastinio ryšio tarp transporto eismo saugumo pažeidimo ir kilusių padarinių bei jo pobūdžio, nurodydami, kad iš nustatytų aplinkybių matyti, kad tuo atveju, jei E. L. būtų neišvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą bei pasukęs automobilį „Audi A4“ arčiau dešiniojo kelkraščio, jis būtų išvengęs „Audi A4“ susidūrimo su „Audi A6“, nes automobilio „Audi A6“ vairuotojas J. N. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo dėl automobilio „Audi A4“ staigaus išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą. Taip konstatavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Be to, priežastinis ryšys yra objektyvusis BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Priežastinio ryšio nustatymas, remiantis vien tik ekspertų ar specialistų išvada, kuria nustatomos techninės įvykio kilimo priežastys, gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

40Taigi, teismai, vadovaudamiesi tiek specialistų išvadomis, tiek nuteistojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nustatė, kad būtent E. L. veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių – kitų asmenų žūties ir sužalojimo – būtinoji sąlyga ir priežastis. Su šia teismų išvada nėra pagrindo nesutikti, ji padaryta remiantis tinkamai byloje ištirtais ir įvertintais patikimais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tai, jog teismai padarė nuteistajam nepalankias išvadas, nereiškia, kad jie netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neatsakė į esminius byloje keliamus klausimus.

41Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos vertino tiek atskirai, tiek lygindami tarpusavyje, susiedami juos į vientisą loginę grandinę, ir pagrįstai nustatė E. L. kaltę, pažeidus KET reikalavimus – viršijus įvykio vietoje leistiną greitį, nevažiavus kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, o tai ir buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu žuvo du žmonės, kilimo priežastis, jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

42Dėl bausmės skyrimą ir jos vykdymo atidėjimą reglamentuojančių normų taikymo

43Įstatymų leidėjas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą numatė vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, tačiau, nustatydamas jos dydį iki aštuonerių metų, suteikė teismui plačią diskreciją, nustatant konkretų bausmės dydį už padarytą veiką. Teismai šią diskreciją įgyvendina vadovaudamiesi BK 54 straipsnio nuostatomis ir teismų praktika šios kategorijos bylose. Taigi, šios kategorijos bylose, skiriant bausmę, teismai turi laikytis ne tik bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų reikalavimų, bet taip pat įvertinti teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, didelį dėmesį skiriant kaltininko asmenybei, jo charakteringai elgsenai kelių eismo saugumo ir transporto veiklos srityje iki veikos padarymo, taip pat ir po veikos padarymo, kaltininko santykį su nukentėjusiaisiais teismo proceso metu, pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, nukentėjusiųjų poziciją dėl bausmės dydžio bei kitas aplinkybes.

44Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami bausmę E. L. , laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų, išsamiai aptarė visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai ją individualizavo, atsižvelgdami į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos neatsargų pobūdį ir pasekmes, taip pat į nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias aplinkybes, ir pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkis. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nenustačius netinkamo baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimo taisykles, taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelninti E. L. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

45Kasatoriai skunde nesutinka su teismų sprendimais dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnio nuostatas netaikymo, nurodydami, kad teismai nepagrįstai nuteistojo elgesį teismo proceso metu įvertino kaip aplinkybę, turinčią reikšmės BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, ir visiškai nevertino tokių aplinkybių kaip nuteistojo šeiminė, darbinė ir turtinė padėtis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme nei E. L. , nei jo gynėjas klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo nekėlė, apie BK 75 straipsnio taikymą nekalbama ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

46Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

47Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

48Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos įstatymų ginamos vertybės. Paprastai tokie atvejai vertinami ir kaip paneigiantys galimybę taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, nes, atidėjus bausmės vykdymą, ji iš esmės yra nevykdoma. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2010, 2K-158/2011).

49Kasatorių argumentas, kad E. L. padarytą KET pažeidimą teismai nepagrįstai pripažino šiurkščiu, yra nepagrįstas. Šiurkščiu KET pažeidimu laikytinas ne tik transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nuteistojo E. L. padarytus KET pažeidimus – greičio viršijimą bei išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą, sukeliant eismo įvykį, – pagrįstai laikė šiurkščiais.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų instancijų teismai sprendimuose išsamiai motyvavo, kodėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrįstai atsižvelgdami į padarytos veikos pobūdį ir aplinkybes, veikos padarinius, E. L. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo elgesį po veikos padarymo ir santykį su nukentėjusiaisiais teismo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kurios aplinkybės turėjo lemiamą reikšmę, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies: nuteistasis eismo įvykio metu šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus (išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu, viršijo leistiną greitį), nuteistojo padaryta nusikalstama veika sukėlė itin sunkius padarinius (žuvo du žmonės, vienam sveikata sutrikdyta nežymiai, artimieji neteko jiems brangių žmonių, dėl to buvo paveikti ir jų likimai bei gyvenimai, sugadintos dvi transporto priemonės), nuteistasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, žalos nė vienam iš nukentėjusiųjų neatlygino, nukentėjusiąją įvardijo kaip asmenį, siekiantį materialinės naudos, nėra nustatyta nė vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nuteistojo gynybinių versijų teikimo maniera buvo pakankamai arogantiška, neatsižvelgiant į kitos pusės patirtus išgyvenimus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad toks nuteistojo elgesys nerodo nei jo noro taisytis, nei įrodyti, jog ateityje jis nedarys naujų pavojingų veikų, nei kad jis suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Minėtos aplinkybės paneigia galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014).

51Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymo taikymo aspektu teismai laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas tiek parenkant bausmės rūšį ir dydį, tiek sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančių normų netaikymo.

52Dėl neturtinės žalos priteisimo

53Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir atsižvelgdamas į BPK 376 straipsnio 1 dalies reikalavimą bylą nagrinėti teisės taikymo aspektu, neturtinės žalos dydžio nenustatinėja, o tik patikrina, ar teismas, BPK 113, 115 straipsniuose nustatyta tvarka byloje išspręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje ir ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

54Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

55Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015).

56Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. L. nuteisus pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai – jai iš E. L. priteista 2523 Lt (730,71 Eur) turtinei ir 95 684 Lt (27 712 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo E. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant jam iš E. L. 4303,69 Lt (1246,43 Eur) turtinei ir 95 684 Lt (27 712 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

57Kasatorių skundo teiginiai, kad šioje byloje teismai netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiesiems klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę, šeiminę padėtį, išlaikytinių skaičių, kreditorinius įsipareigojimus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, iš dalies yra pagrįsti. Neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijai abiejų instancijų teismų sprendimuose nors formaliai ir nurodyti, tačiau nustatant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį įvertinti pasirinktinai išskiriant ir sureikšminant tik atskirus iš jų.

58Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai A. N., jos dydį motyvavo, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus dėl artimo žmogaus (sutuoktinio) netekties, patirto didelio streso įvykus eismo įvykiui, jos eismo įvykio metu patirtą sveikatos suluošinimą ir fizinį skausmą. Nukentėjusiajam E. D. priteistos neturtinės žalos dydį teismas motyvavo, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo šeiminę padėtį, jo patirtus išgyvenimus dėl artimo žmogaus netekties, didelį stresą, į teismų praktiką, šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei vidutines gyventojų pajamas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus gyvybė – svarbą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo šeiminę (vedęs, augina du vaikus) ir turtinę (bendrosios nuosavybės teise turi butą) padėtį.

59Apeliacinės instancijos teismas tokiam neturtinės žalos dydžiui pritarė, papildomai akcentuodamas nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą dėl nuteistojo sukelto eismo įvykio ir jo padarinių, nukentėjusiųjų skaičių ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamojo kaltės formą, kitus kriterijus, tokius kaip kaltininko turtinė, šeiminė padėtis, išsilavinimas, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, į teismų praktiką, detaliau jos nenurodydamas.

60Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismai abiem nukentėjusiesiems priteisdami po vienodą neturtinės žalos atlyginimo dydį tinkamai nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, neatsižvelgė į situacijos ypatumus ir į skirtingą savo pobūdžiu nukentėjusiųjų tarpusavio ryšį su žuvusiais artimaisiais (vienas nukentėjusysis – pilnametis sūnus, netekęs motinos, kita nukentėjusioji – neteko sutuoktinio ir pati buvo sužalota eismo įvykyje). Teismai taip pat netinkamai įvertino nuteistojo turtinę padėtį, visiškai neatsižvelgdami į nuteistojo turimus kreditorinius įsipareigojimus – kreditą, paimtą būstui įsigyti, kuriame jis gyvena kartu su sutuoktine ir dviem nepilnamečiais vaikais. Be to, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas nutartyje, aplinkybės, kad nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino nors dalies žalos, yra reikšmingos skiriant bausmę, o ne vertinant padarytą neturtinę žalą.

61Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors byloje nustatyta, jog nuteistasis E. L. nesilaikė KET reikalavimų, šiurkščiai pažeidė KET, dėl padarytos veikos žuvo du žmonės, trečiam – nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau, kita vertus, jis vairavo blaivus, skaudžios pasekmės kilo dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

62Pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 60 000 Lt (17 377,20 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013).

63Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, nepakankamai įvertino nuteistojo turtinę padėtį, todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Teismai netinkamai taikė teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, įpareigojantis, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007), ir priteisė per dideles kompensacijas nukentėjusiesiems patirtai neturtinei žalai atlyginti. Remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš civilinio atsakovo ,,ERGO Insurance SE“, veiklą Lietuvoje vykdančio per Lietuvos filialą, nukentėjusiesiems A. N. ir E. D. buvo priteista po 4316 Lt (1250 Eur) neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmokos, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai A. N. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 19 000 Eur, nukentėjusiajam E. D. – iki 16 000 Eur. Kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

64Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

65Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartį.

66Iš E. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. priteistą 95 684 Lt (27 712 Eur) neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 19 000 Eur.

67Iš E. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D. priteistą 95 684 Lt (27 712 Eur) neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 16 000 Eur.

68Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis palikti galioti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžiu E. L.... 3. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. E. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 26 d., apie 21.41 val., kelio ( - )... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis E. L. ir jo gynėja advokatė M.... 7. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 8. Kasatoriai teigia, kad nė vienas ekspertas nedavė kategoriškos išvados,... 9. Kasatoriai, nurodę kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės... 10. Atsižvelgdami į tai, kasatoriai teigia, kad teismai, atmetę E. L. gynėjo... 11. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305... 12. Kasatoriai nurodo, kad, net ir padarius prielaidą, jog E. L. kaltė pagal BK... 13. Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad teismai netinkamai išsprendė... 14. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 15. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatorių kasacinio... 16. Anot prokuroro, kasatoriai, teigdami, kad teismai nepašalino prieštaravimų... 17. Prokuroras atsiliepime taip pat nurodo, kad nepagrįstas kasatorių argumentas... 18. Prokuroras teigia, kad teismai, E. L. paskirdami penkerių metų šešių... 19. Prokuroras, nesutikdamas su kasatorių skundo argumentais dėl per didelio... 20. Nukentėjusioji A. N. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. L.... 21. Nukentėjusioji, nesutikdama su kasatorių argumentais dėl nevisapusiško... 22. Nukentėjusioji A. N. taip pat nurodo, kad kiekvienas liudytojas padėjo... 23. Nukentėjusioji nurodo, kad specialisto V. Mitunevičiaus 2012 m. gegužės 22... 24. Nukentėjusioji taip pat nesutinka su kasatorių argumentais dėl neteisingai... 25. Nukentėjusioji nurodo, kad teismai tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio... 26. Nukentėjusiojo E. D. atstovė advokatė Laima Razvickienė atsiliepimu į... 27. Nukentėjusiojo atstovė atsiliepime į kasacinį skundą pažymi, kad... 28. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 29. Nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad nuteistasis turėjo galimybę prašyti... 30. Nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės M. Bartaševičiūtės kasacinis... 31. Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo ir įrodymų vertinimui keliamų... 32. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 33. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas bylą... 34. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 35. Iš byloje esančių duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio... 36. Ekspertizės aktas (specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme gali būti... 37. Kasatoriaus teiginys dėl LTEC ekspertų I. Granskaus ir V. Leipaus... 38. Nuteistojo versija, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo... 39. Priešingai nei nurodo kasatoriai, teismai pateikė aiškų atsakymą dėl... 40. Taigi, teismai, vadovaudamiesi tiek specialistų išvadomis, tiek nuteistojo,... 41. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai... 42. Dėl bausmės skyrimą ir jos vykdymo atidėjimą reglamentuojančių normų... 43. Įstatymų leidėjas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą... 44. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami bausmę E. L. ,... 45. Kasatoriai skunde nesutinka su teismų sprendimais dėl bausmės vykdymo... 46. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.... 47. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma,... 48. Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas BK 281... 49. Kasatorių argumentas, kad E. L. padarytą KET pažeidimą teismai nepagrįstai... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų instancijų teismai sprendimuose... 51. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 52. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 53. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją... 54. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje... 55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos... 56. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. L. nuteisus pagal... 57. Kasatorių skundo teiginiai, kad šioje byloje teismai netinkamai išsprendė... 58. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai... 59. Apeliacinės instancijos teismas tokiam neturtinės žalos dydžiui pritarė,... 60. Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos... 61. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors byloje nustatyta, jog nuteistasis E.... 62. Pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir... 63. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir... 64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 65. Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendį ir... 66. Iš E. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. priteistą 95 684 Lt... 67. Iš E. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D. priteistą 95 684 Lt... 68. Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis palikti...