Byla 2A-48-577/2013
Dėl palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Gandras“ apeliacinį atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sistem“ ieškinį atsakovei UAB „Gandras“ dėl palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Sistem“ pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 7675,76 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šalys 2005 m. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui parduoti žemės ūkio produkciją – mėsą ir jos gaminius, o atsakovas įsipareigojo už juos sumokėti sutartyje numatytais terminais ir tvarka. 2011-08-04, 2011-08-10, 2011-08-11, 2011-08-17, 2011-08-31, 2011-09-02, 2011-09-14 atsakovui buvo išrašytos sąskaitos, pagal kurias atsakovas su ieškovu neatsiskaitė per šalių sudarytos sutarties 6.1 punkte numatytą 21 dienos terminą, todėl vadovaujantis sutarties 6.3. punktu atsakovui nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną buvo skaičiuojamos 0,2 procentų dydžio palūkanos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ieškovui įsiskolino 7675,76 Lt.

4Trakų rajono apylinkės teismas 2012-01-27 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Gandras“ 7675,76 Lt skolą, taip pat 6 procento dydžio metines palūkanas už priteistą 7675,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 115,00 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Sistem“.

5Atsakovas UAB „Gandras“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose tvirtino, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir teismo priimtas preliminarus sprendimas yra naikintinas. Nurodė, kad 2011-11-22 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu ieškovas patvirtino, kad iki ieškinio padavimo dienos atsakovui apskritai neskaičiavo jokių palūkanų, todėl pripažintina, kad ieškinys pareikštas nesąžiningai, siekiant pasipelnyti atsakovo sąskaita. Taip pat nurodė, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra neprotingai dideli – 73 procentai per metus. Šalių sutartyje 6.3 punkte numatytos 0,2 procento dydžio palūkanos nuo uždelstos sumos už kiekvieną dieną yra aiškiai per didelės ir iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, todėl privalo būti teismo sumažintos. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas yra įvykdęs visą prievolę ieškovui. Atsižvelgiant į visa tai, atsakovas prašė panaikinti teismo preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.

6Ieškovas UAB „Sistem“ atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad atsakovo argumentas, jog 73 procentų delspinigių dydis yra neprotingai didelis, nėra pakankamas pagrindas pripažinti teismo priimtą preliminarų sprendimą nepagrįstu. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra juridiniai asmenys, verslininkai, kurie susitarė dėl minimalių nuostolių, kylančių dėl sutarties nevykdymo – 0,2 procentų dydžio palūkanų. Sutartis su atsakovu buvo sudaryta prieš 7 metus, atsakovas jos neginčijo ir suprato dėl sutarties nevykdymo kylančias pasekmes. Nurodė, jog atsakovas buvo raginamas geruoju sumokėti įsiskolinimą, tačiau į raginimus nereagavo. Taip pat nurodė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, ieškovas negavo pajamų, o nesavalaikis atsiskaitymas už suteiktą produkciją sutrikdė ieškovo įmonės veiklą. Atsižvelgiant į tai, prašė palikti teismo priimtą preliminarų sprendimą nepakeistą.

7Ieškovo atstovas A. U. teismo posėdyje prašė palikti nepakeistą teismo preliminarų sprendimą, o atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-27 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl sudarydami sutartį žinojo apie galimas jos nevykdymo pasekmes. Nurodė, kad, kaip matyti iš šalių atstovų paaiškinimų, sutartis buvo sudaryta suderinus šalių valią ir vykdoma septynerius metus. Visą šį laiką atsakovas sutarties 6.3 punkto neginčijo, nors jo turinys visą sutarties galiojimo laiką atsakovui buvo žinomas. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2011-11-22 šalių sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas tik patvirtina tai, jog atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Aplinkybė, kad ieškovo paskaičiuotos palūkanos nebuvo nurodytos šalių atsiskaitymų suderinimo akte, nereiškia, jog atsakovas yra atleidžiamas nuo šalių sudarytoje ir galiojančioje sutartyje numatytos pareigos atlyginti už uždelstą atsikaityti laiką atsiradusius ieškovo nuostolius. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas apie ieškovo reikalavimą sumokėti sutartyje numatytas palūkanas bei jų dydį buvo informuotas, tačiau byloje duomenų, kad tuo metu atsakovas būtų ginčijęs šių palūkanų pagrįstumą, nėra. Be to, teismas konstatavo, kad pavėluotas atsakovo atsiskaitymas su ieškovu dar labiau sunkino ieškovo sunkią finansinę padėtį. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti ieškovui už gautas prekes, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti sutartyje numatytas netesybas. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo ieškiniu, sumažinti ieškovo prašomų priteisti netesybų dydžio neprašė. Įvertinus visa tai, teismas šalių paaiškinimų ir nurodytų aplinkybių dėl 2005 m. pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 punkte numatytų palūkanų dydžio pagrįstumo nevertino ir dėl jų nepasisakė.

9Atsakovas UAB „Gandras“ apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas apskritai nevertino 2005 m. pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 punkte numatytų palūkanų dydžio pagrįstumo ir dėl jų nepasisakė, todėl, pasak apelianto, teismas šioje byloje neatskleidė ginčo esmės ir nenagrinėjo klausimų, kuriuos privalėjo įvertinti, priimdamas sprendimą. Apelianto nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Apeliantas tvirtina, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino atsakovo UAB „Gandras“ nurodytų aplinkybių, susijusių su ginčo šalių sudarytos sutarties vykdymu, kurios paneigia ieškovo teisę reikalauti iš atsakovo 0,2 procento dydžio netesybų už netinkamą sutarties vykdymą. Dėl šių priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – UAB „Sistem“ ieškinys atmestas. Atsakovo nuomone, ginčo šalių sudarytos 2005 m. pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 straipsnyje numatytos netesybos, sudarančios 73 procentus per metus, yra aiškiai per didelės, akivaizdžiai neatitinkančios protingumo ir teisingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 ir 6.258 straipsniuose. Apeliantas pažymi, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje apskritai nenurodė, kad būtų patyręs kokių nors nuostolių, todėl nėra pagrindo manyti, kad sąlyginai trumpai praleistas terminas atsiskaityti atsakovui sukūrė daugiau nei ketvirtadalį pagrindinės prievolės vertės sudarančius nuostolius. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog skolos negrąžinimo laikotarpis iš dalies užsitęsė ir dėl paties ieškovo neveikimo, šiam ilgą laiką nesikreipus į ieškovą dėl delspinigių mokėjimo, taigi pats ieškovas pažeidė šalių kooperavimo pareigą. Pasak apelianto, sudarydamas atsiskaitymo suderinimo aktą, ieškovas pripažino, jog 2011 m. lapkričio 22 d. atsakovas jam skolingas tik 31 335,20 Lt; delspinigių paskaičiavimai nebuvo pridėti prie abiejų šalių patvirtinto suderinimo akto; byloje iš viso nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pats ieškovas būtų nuosekliai skaičiavęs delspinigius už atsakovo praleistą prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į tai, pasak apelianto, darytina išvada, jog, kreipdamasis į teismą, ieškovas galėjo reikalauti tik tų delspinigių, kurie apskaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Dar daugiau – atsakovas, pasirašęs Šalių atsiskaitymo suderinimo aktą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovas apskritai neskaičiuos jam delspinigių už pradelstą prievolės įvykdymą. Pabrėžė, jog Trakų rajono apylinkės teismas, be kita ko, nevertino tos aplinkybės, kad pagrindinė sutartinė prievolė yra atsakovo įvykdyta visiškai – dėl to ginčo tarp šalių nėra ir niekada nebuvo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog ta aplinkybė, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo vykdoma daugiau nei 7 metus, savaime nereiškia, kad atsakovas sutiko su joje numatytomis sankcijomis, kaip nagrinėjamoje byloje sprendė teismas. Priešingai – visą sutarties galiojimo laikotarpį tarp šalių kildavę ginčai buvo sprendžiami šalių sutarimu – nei ieškovas, nei atsakovas niekada nereikalavo taikyti delspinigius numatančio straipsnio nuostatų. Dėl to atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad ir šį kartą tarp šalių susiklosčiusi verslo praktika nepasikeis, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsiskaitymo suderinimo akte nenurodė reikalausiantis iš atsakovo delspinigių. Be to, atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad 2005 m. sutarties nuostata, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimus, pripažintina niekiniu sandoriu, negalinčiu sukelti šalims jokių pasekmių ir todėl negali būti taikoma šioje byloje. Apelianto nuomone, 73 procentus pagrindinės prievolės per metus sudarantys delspinigiai akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ir neatitinka bendrųjų teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, todėl darytina išvada, jog šalys negali susitarti dėl tokių didelių netesybų.

10Ieškovas UAB „Sistem“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra juridiniai asmenys, verslininkai, kurie susitarė dėl minimalių nuostolių, kylančių dėl sutarties nevykdymo – dėl 0,2 proc. dydžio palūkanų, jeigu pirkėjas laiku neatsiskaito už gautas prekes. Be to, atsakovas turi ilgametę darbo patirtį verslo srityje. Pasak ieškovo, šios aplinkybės patvirtina, kad sutartyse numatytos pasekmės už sutarties nevykdymą jam yra suprantamos bei žinomos. Atsakovui buvo siunčiamos pretenzijos, iš kurių turinio atsakovas turėjo suprasti, kad ieškovas kreipsis į teismą dėl palūkanų priteisimo, tačiau sumokėjęs pagrindinę skolą, jis ignoravo palūkanų sumokėjimą bei nesiekė, kad abipusių derybų būdu jos būtų mažinamos. Tvirtina, kad pagrindų konstatuoti sutartinių palūkanų dydį kaip neprotingą (akivaizdžiai per didelį) nėra. Taip pat ieškovas pažymi, kad ieškovas neprivalo įrodinėti nuostolių dydžio tam, kad galėtų iš atsakovo prisiteisti sutartimi nustatytas palūkanas. Nurodo, kad tiek ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, tiek Trakų rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė savo pareigą mokėti palūkanas ir neprašė teismo, kad palūkanų dydis būtų sumažintas, bei neįrodinėjo, kiek jis turi būti mažintinas. Dėl šios priežasties atsakovo teiginys, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apskritai nevertino 2005 m. pirkimo pardavimo sutarties 6.3 punkte numatytų palūkanų dydžio pagrįstumo ir dėl jų nepasisakė – atmestinas. Pirmos instancijos teismas negalėjo pasisakyti dėl to, ko atsakovas neprašė. Šiuo apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nepagrindžia savo reikalavimo iki kokio dydžio, jo manymu, turėtų būti mažintinos palūkanos ir kokias palūkanas jis laikytų pagrįstomis. Taip pat ieškovas pažymi, kad tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas nelaikytinas dokumentu, patvirtinančiu šalių tarpusavio teisių ir pareigų pasikeitimą. Kuomet atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, buvo apskaičiuotas tikslus palūkanų dydis ir kreiptasi į atsakovą, kad šis sumokėtų sutartines palūkanas. 2005 m. pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl palūkanų negali būti pripažinta kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei ar viešai tvarkai, nes sutartis buvo sudarytas tarp dviejų privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo ir derybų srityje, galinčių numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkančių sutarties sąlygas. Pažymi, kad šioje situacijoje būtina vertinti ne tik vieną sutarties sąlygą, bet ir kitas sutarties sąlygas, t. y. vertinti 2005 m. pirkimo-pardavimo sutartį visumoje – tiek atsakovo atsakomybę už praleistą terminą laiku atsiskaityti su ieškovu, tiek ieškovo suteiktas nuolaidas atsakovui.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas tieks atsakovui žemės ūkio produkciją, o atsakovas už patiektas prekes atsiskaitys sutartyje nustatyta tvarka. Pagal šios sutarties 6.1 punktą atsakovas įsipareigojo už patiektas prekes atsiskaityti per 21 kalendorinę dieną mokėjimo pavedimu arba grynais pinigais. Sutarties 6.3 punktu šalys taip pat susitarė, kad atsakovui uždelsus apmokėti už pateiktas prekes, jis įsipareigoja mokėti ieškovui 0,2 procentų dydžio palūkanas nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 4-5). 2011-11-21 pretenzija patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl netinkamo sutarties vykdymo bei prašė padengti įsiskolinimą bei priskaičiuotas palūkanas (b.l. 7-8). 2011-12-05 raginimu ieškovas pakartotinai paragino atsakovą sumokėti už netinkamą sutarties vykdymą priskaičiuotas palūkanas (b.l. 6). Pažymėtina, kad byloje esantis šalių 2011-11-22 sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina tą faktą, kad atsakovas ieškovui buvo įsiskolinęs 31 335,20 Lt sumą (b.l. 17-18). Atsakovas padengė įsiskolinimą už prekes tik po to, kai ieškovas pateikė pretenziją dėl vėluojančių atsiskaitymų. Pretenzijoje ieškovo nurodytų už įsipareigojimų nevykdymą pagal sutartį priskaičiuotų palūkanų atsakovas iki šiol nesumokėjo. Atsakovas šias aplinkybes pripažino, ginčo tarp šalių dėl to nėra. Ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovo paskaičiuotas netesybas.

14Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 1 ir 4 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK. 6.258 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančios šalių sudarytos 2005 m. pirkimo-pardavimo sutarties, 6.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovui uždelsus apmokėti už pateiktas prekes, jis įsipareigoja mokėti ieškovui 0,2 procentų dydžio palūkanas nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 4-5). Pažymėtina, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl sudarydamos sutartį žinojo apie galimas jos nevykdymo pasekmes. Kaip matyti iš šalių atstovų paaiškinimų, sutartis buvo sudaryta suderinus šalių valią ir vykdoma septynerius metus. Visą šį laiką atsakovas sutarties 6.3 punkto neginčijo, nors jo turinys visą sutarties galiojimo laiką atsakovui buvo žinomas. 2011-11-22 šalių sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas tik patvirtina tai, jog atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ta aplinkybė, jog ieškovo apskaičiuotos palūkanos nebuvo nurodytos šalių atsiskaitymų suderinimo akte, nereiškia, jog atsakovas yra atleidžiamas nuo šalių sudarytoje ir galiojančioje sutartyje numatytos pareigos atlyginti už uždelstą atsiskaityti laiką atsiradusius ieškovo nuostolius.

15Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti ieškovui už gautas prekes, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti sutartyje numatytas netesybas. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau kyla klausimas, kokio dydžio netesybos nagrinėjamu atveju galėtų būti laikytinos protingomis ir pagrįstomis.

16Pirmosios instancijos teismas 2005 m. pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 punkte numatytų palūkanų dydžio pagrįstumo nevertino ir dėl jų nepasisakė motyvuodamas tuo, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo ieškiniu, sumažinti ieškovo prašomų priteisti netesybų dydžio neprašė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje bylos Nr. 3K-3-578/2005 ir kt.). Be to, Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos instancijos teismas turėjo pareigą spręsti, ar pagal sutartinę prievolę atsakovas apskritai privalo mokėti ieškovui netesybas, ir, jeigu privalo, – kokio dydžio. Teismas, nespręsdamas dėl palūkanų dydžio pagrįstumo, neatskleidė visų svarbių ginčui aplinkybių ir ginčo esmės. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikslinga nagrinėjamu atveju kelti netesybų dydžio pagrįstumo klausimą.

17Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, kt.). Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Taigi šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindamos bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 str.), tačiau pabrėžtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

18Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

19Pažymėtina, kad priteistų delspinigių dydis turi atkurti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t. y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir grąžinti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog priteistos netesybos, palyginus jas su skolos suma, sudaro sąlygas ieškovui galimai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Šiuo konkrečiu atveju pagrindinė prievolė sudaro 31 335,20 Lt, o ieškovo prašomos palūkanos sudaro 7675,76 Lt, t.y. prašomos priteisti palūkanos sudaro daugiau nei ketvirtadalį visos sutartinės prievolės.

20Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visiškas piniginės prievolės įvykdymas suteikia objektyvų pagrindą mažinti šalių sutartas netesybas. Nagrinėjamu atveju visa sutartinė prievolė yra įvykdyta, dėl to ginčo tarp šalių nėra ir niekada nebuvo.

21Taip pat remiantis teismų praktika, kai ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie jam dėl prievolių nevykdymo padarytus nuostolius, daugumoje atvejų priteisiamos 0,02 proc. netesybos už kiekvieną pradelstą dieną nuo sutarties sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; taip pat žr. 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau ši išvada nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismų praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš ieškovo priteisti palūkanas, kurios sudaro 73 proc. per metus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio dydžio netesybos yra vertintinos kaip aiškiai per didelės, todėl mažintinos. Pažymėtina, kad mažinant netesybų dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos buvo pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Pabrėžtina, kad ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, atkreiptinas dėmesys ir į šių santykių pobūdį – abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl mažinant aiškiai per dideles netesybas negali būti visiškai paneigta ir šalių sutarties esmė.

22Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tačiau, kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.).

23Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t.y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 str., reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, atsižvelgia į skolininko turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia atsakovo nuo prievolės vykdymo), skolininko elgesį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008 ir kt.).. Taigi, nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą, ieškovo prašomas priteisti 7675, 76 Lt delspinigių suma yra aiškiai per didelė, palyginus su 31 335,20 Lt pagrindine prievole, kuri buvo įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti 0,2 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per didelės netesybos, prieštaraujančios protingiems sąžiningos verslo praktikos reikalavimams, todėl palūkanų dydis mažintinas iki 0,05 proc. (t. y. 18,25 proc. metinių palūkanų), atitinkamai prašoma priteisti 7675,76 Lt palūkanų suma mažintina iki 1918, 94 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

25Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo UAB „Gandras“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimas keistinas dalyje dėl priteistų palūkanų dydžio, mažinant palūkanų dydį iki 0,05 proc. (t. y. 18,25 proc. metinių palūkanų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

26Pagal LR CPK 93 str. 5 d., iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetant dalį ieškovo reikalautos priteisti sumos, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, o šia teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tai esant tokioms aplinkybėms, keistinos ir bylinėjimosi išlaidų, priteistinų šalims, sumos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui. Ieškovui iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 528,75 Lt, o atsakovui iš ieškovo – 750 Lt. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 221,25 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

27Kadangi atsakovo UAB „Gandras“ apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, tai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui iš ieškovo atsakovo naudai priteistina dalis atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 173, 25 Lt. Taip pat, vadovaujantis CPK 88 str., 98 str., tenkintinas iš dalies ieškovo UAB „Sistem“ prašymas priteisti išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, t.y. 175 Lt. Įskaičius sumas, iš atsakovo UAB „Gandras“ ieškovo UAB „Sistem“ naudai priteistina 1,75 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

28Taigi bendra bylinėjimosi išlaidų, priteistinų iš ieškovo UAB „Sistem“ atsakovo UAB „Gandras“ naudai, suma sudaro 219,50 Lt.

29Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

30Atsakovo UAB „Gandras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

31Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-27 preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistas, pakeisti.

32Ieškovo prašomas priteisti 0,2 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną sumažinti iki 0,05 proc. dydžio palūkanų. Iš atsakovo UAB „Gandras“ (j.a.k. 181111689) ieškovo UAB „Sistem“ (j.a.k. 110378330) priteistą 7675,76 Lt delspinigių sumą sumažinti iki 1918, 94 Lt.

33Iš ieškovo UAB „Sistem“ (j.a.k. 110378330) atsakovo UAB „Gandras“ (j.a.k. 181111689) naudai priteisti 219,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

34Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Sistem“ pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka,... 4. Trakų rajono apylinkės teismas 2012-01-27 preliminariu sprendimu ieškinį... 5. Atsakovas UAB „Gandras“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus... 6. Ieškovas UAB „Sistem“ atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad... 7. Ieškovo atstovas A. U. teismo posėdyje prašė palikti nepakeistą teismo... 8. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu Trakų rajono... 9. Atsakovas UAB „Gandras“ apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės... 10. Ieškovas UAB „Sistem“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Trakų... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. pirkimo-pardavimo sutartimi šalys... 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę laisvai... 15. Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone,... 16. Pirmosios instancijos teismas 2005 m. pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 punkte... 17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, yra nurodęs, kad... 18. Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato... 19. Pažymėtina, kad priteistų delspinigių dydis turi atkurti teisingumą tarp... 20. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visiškas piniginės prievolės... 21. Taip pat remiantis teismų praktika, kai ieškovas nepateikia jokių įrodymų... 22. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas... 23. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į... 25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo UAB „Gandras“... 26. Pagal LR CPK 93 str. 5 d., iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo... 27. Kadangi atsakovo UAB „Gandras“ apeliacinis skundas patenkintas tik iš... 28. Taigi bendra bylinėjimosi išlaidų, priteistinų iš ieškovo UAB... 29. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 30. Atsakovo UAB „Gandras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 31. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo... 32. Ieškovo prašomas priteisti 0,2 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną... 33. Iš ieškovo UAB „Sistem“ (j.a.k. 110378330) atsakovo UAB „Gandras“... 34. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....