Byla 1A-569-634/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 8 punkte ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 8 punkte ir nuteistas:

3pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (E. Ž. epizodas) 2 metams laisvės atėmimo;

4pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (E. Ž. epizodas) 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

5pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus (T. M. epizodas) 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu;

6pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (T. M. epizodas) 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta 3 metų laisvės atėmimas, ją atliekant pataisos namuose.

8Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant R. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, atsiprašyti nukentėjusiųjų E. Ž. ir T. M., 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

9Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui iš R. B. priteista 1323,89 eurų turtinės žalos atlyginimo.

10Nukentėjusiojo T. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš R. B. priteista 4000 eurų neturtinės žalos, 100 eurų turtinės žalos ir 600 eurų teisinių paslaugų atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

11Nukentėjusiojo E. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš R. B. priteista 1500 eurų neturtinės žalos, 120 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus teisinės pagalbos E. Ž. teiktų paslaugų išlaidos iš R. B. nepriteistos.

13Teisėjų kolegija

Nustatė

141.

15R. B. nuteistas už tai, kad:

161.1.

172016 m. lapkričio 4 d., apie 22 val. 00 min., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio ( - ), laiptinėje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, priėjęs prie nukentėjusiojo E. Ž., pastūmė jį į laiptinės duris ir vieną kartą kumščiu sudavė E. Ž. į veidą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ranka apsivijo E. Ž. kaklą ir pasikišęs jį po pažastimi smaugė, po to, prispausdamas E. Ž. prie laiptinėje esančios skydinės ir laikydamas jo rankas tyčia du kartus galva sudavė E. Ž. į nosį, tuo padarė nukentėjusiajam E. Ž. odos nubrozdinimą dešiniame skruoste ir nosies kaulų lūžį, tai yra tyčia iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam E. Ž. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio E. Ž. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui, bei tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

181.2.

19Be to, jis tuo pačiu metu, apie 22 val. 30 min., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, šalia nukentėjusiojo T. M. esant kitiems žmonėms, kurių sveikatai ir gyvybei savo veiksmais sukėlė realų pavojų, dėl chuliganiškų paskatų tyčia iš savigynai išduoto pistoleto „CZ83“ Nr. ( - ), skirto šaudyti 9 mm kalibro Browning tipo šoviniais, vieną kartą iššovė T. M. į kojas ir tuo padarė T. M. kiaurines šautines žaizdas kairėje šlaunyje ir kairės plaštakos IV piršto srityje su proksimalinio ir vidurinio pirštakaulio lūžimu, tai yra tyčia iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. M. sveikatą bei tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

202.

21Nuteistojo R. B. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir R. B. išteisinti, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

222.1.

23Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo aspektais ginčijamas R. B. nuteisimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

242.1.1.

25Gynėjas nurodo, kad skundžiamo apkaltinamojo teismo nuosprendžio struktūra ir išvadų dėstymas duoda pagrindą manyti, kad sprendimas pripažinti R. B. dėl šių nusikaltimų padarymo yra abejotinas. Pateikęs nuteistojo veiksmų aprašymą, teismas nenurodė, kaip tie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami Baudžiamojo kodekso prasme, tik konstatuojamojoje dalyje aprašęs, kaip dėl chuliganiškų paskatų buvo nesunkiai sutrikdyta E. Ž. sveikata, pabaigoje pridūrė, jog tokiais savo įžūliais veiksmais R. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Taigi toks apibendrintas dviejų nusikalstamų veikų aprašymas, neišskiriant, kurie R. B. jam inkriminuoti veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, o kurie – BK 284 straipsnio 1 dalies požymius, suponuoja mintį, kad teisiamajame posėdyje nebuvo nustatyti viešosios tvarkos pažeidimo požymiai. Faktas, kad buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos, sudarančios idealiąją nusikaltimų sutaptį, šios išvados nepaneigia. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, 2018 m. gegužės 2 d. priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, kuomet galiojo kita BK 284 straipsnio redakcija nei inkriminuotos veikos padarymo metu, taip pat turėjo aptarti būtent senosios redakcijos taikymo priežastis, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi BK 284 straipsnio redakcija numatė, kad viešosios tvarkos pažeidimu gali būti padarytas ir tyčinis nesunkus nusikaltimas, ir baudžiamasis nusižengimas, tuo tarpu pagal naująją šio straipsnio redakciją viešosios tvarkos pažeidimas gali būti tik tyčinis nesunkus nusikaltimas. Be to, skirtingų redakcijų straipsnių dispozicijos skiriasi viena nuo kitos.

262.1.2.

27Kita vertus, įrodomoji baudžiamosios bylos medžiaga duoda pakankamą pagrindą manyti, kad teisme nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados nei apie viešosios tvarkos pažeidimą, nei apie chuliganiškų paskatų buvimą. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje be deklaratyvaus teiginio apie tai, jog R. B. viešoje vietoje savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nekonstatuotos jokios konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad incidento laiptinėje metu iš tikrųjų buvo pažeista viešoji tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, jog niekas iš namo gyventojų ar jų svečių nereagavo į pirmame aukšte vykusį konfliktą, o tai reiškia, kad jų rimtis sutrikdyta nebuvo. Nors incidento metu toje vietoje buvo G. S., K. N. bei S. J. O., tačiau šios bylos kontekste viešosios tvarkos sutrikdymu negali būti laikomas nukentėjusiojo ar jo draugių išgąstis, nes šie asmenys nebuvo pašaliniai konflikto stebėtojai. Akivaizdu, jog incidentas tarp R. B. ir E. Ž. kilo būtent dėl to, kad pastarasis žiebtuvėliu degino prie laiptinės sienos priklijuotą kramtomąją gumą, nuo to veiksmo kilo dūmai ir nemalonus kvapas, o G. S., K. N. ir S. J. O. buvo drauge su E. Ž. ir pritarė nepriimtiniems jo veiksmams. Dar daugiau, prasidėjus konfliktui jos aktyviai jame dalyvavo, bandė skirti besivaidijančius vaikinus, G. S. paskambino nukentėjusiojo draugams ir pakvietė juos atvažiuoti prie ( - ) esančio namo. Toks liudytojos poelgis pakankamai aiškiai demonstruoja jos bei draugių požiūrį į įvykį. Tuo tarpu R. B., norėdamas išstumti iš laiptinės gumą deginusį jaunuolį, siekė, kad laiptinėje būtų daugiau tvarkos. Dėl to visiškai aišku, kad jo paskatos nebuvo nulemtos noro pažeisti viešąją tvarką ir jo poelgyje nebuvo tiesioginės tyčios pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Teismo teiginys, kad apie viešosios tvarkos sutrikdymą liudija tai, jog R. B. savo veiksmais viešoje vietoje sukėlė itin skaudžias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, galėtų būti svarbus sprendžiant apie E. Ž. padaryto sužalojimo mastą, tačiau ne apie viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, vien fizinio smurto vartojimo ar žmogaus sužalojimo, net jeigu tai padaryta viešoje vietoje ir iš chuliganiškų paskatų, nepakanka viešosios tvarkos sutrikdymo konstatavimui. Šiuo atveju teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo nustatyti būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai – pavojingos veikos padariniai ir kaltininko tyčia, todėl R. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.

282.1.3.

29Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas pirmosios instancijos teismo dėl šių veikų atliktas įrodymų vertinimas. Gynėjas sutinka su tuo, kad byloje apklausti liudytojai pasidalijo į dvi priešingas stovyklas. Vieni liudytojai buvo palankūs nukentėjusiesiems, kiti – nuteistajam R. B.. Nuosprendyje praktiškai neatkreiptas dėmesys į tą informaciją, kuri buvo palanki nuteistajam. Apelianto manymu, taip pat be pakankamo pagrindo teismas itin kritiškai vertino ir nuteistojo parodymus, neįvertindamas, kokiomis aplinkybėmis jie buvo duoti. Pirmą kartą įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas areštinėje netrukus po įvykių, kuomet dar buvo stresinėje situacijoje, apie kurią jis kalbėjo duodamas parodymus teisiamajame posėdyje. Kita vertus, įtariamojo parodymai, kuriuos užfiksavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, dėl esminių įvykių detalių nesiskyrė. R. B. aiškinimas teisme, jog jis buvo tikras, kad yra nekaltas, todėl nekreipė dėmesio į, jo manymu, nereikšmingus dalykus, pateisina tuos neatitikimus, į kuriuos dėmesį atkreipė pirmosios instancijos teismas. Be to, prieštaravimų galima rasti ir nukentėjusiųjų bei jų draugų parodymuose, duotuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Dėl to nėra jokio patikimo pagrindo kaltinimo asmenų suteiktą informaciją laikyti patikima, atitinkančia objektyvias aplinkybes, o gynybos liudytojų bei pateis R. B. parodymus – tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Situacijoje, kada apie tai, kas pirmas ir kam smogė, buvo prieštaringi duomenys ir nepavykus šių prieštaravimų pašalinti, visos abejonės privalėjo būti vertinamos R. B. naudai.

302.1.4.

31Gynėjas ginčija ir R. B. inkriminuotą E. Ž. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Neustiktina su teismo padaryta išvada, kad R. B. veiksmus lėmė mažavertė dingstis. Manytina, kad toks požiūris į nuteistojo veiksmų motyvus bei tikslus nesiderina su bylos faktinėmis aplinkybėmis. R. B., kaip to namo gyventojas, pamatęs, kad netoli įėjimo į bendrabučio laiptinę stovi keturi jauni žmonės, o vienas iš jų, uždegęs žiebtuvėlį, degina prie sienos priklijuotą kramtomąją gumą, nuo kurios degimo kyla dūmai bei sklinda degėsių smarvė, ne tik turėjo moralinę teisę, bet ir pareigą, sudrausti tuos asmenis, netgi liepti jiems pasišalinti iš laiptinės, o, nepaklusus jo reikalavimui nutraukti neteisėtus veiksmus, bandyti deginusį jaunuolį išstumti iš laiptinės. Bylos aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis ir pats elgėsi provokuojančiai, savo nederamais veiksmais sukėlę situaciją, kuri baigėsi abipusiu smurto vartojimu. R. B. nuolat akcentavo, jog fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį naudojo tik dėl nederamo E. Ž. elgesio, kad jo veiksmai buvo gynybinio pobūdžio, nes būtent nukentėjusysis pirmas pavartojo fizinę jėgą prieš jį. Šiuos nuteistojo parodymus teisme patvirtino liudytojas A. G., paaiškinęs, jog matė, kaip E. Ž. smogė R. B.. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, jog R. B. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, viršutinėje lūpoje, kad tie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Liudytojos G. S., K. N. ir S. J. O. patvirtino nukentėjusiojo versiją, tačiau jei teismas jų parodymams būtų kėlęs tokius pačius patikimumo reikalavimus, būtų priverstas konstatuoti, kad jos buvo nukentėjusiojo draugės ir galėjo būti suinteresuotos padėti nukentėjusiajam, kuris siekė prisiteisti nemenką sumą iš R. B.. Dėl išdėstytų aplinkybių nebuvo jokio pagrindo laikyti, jog R. B. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo E. Ž., antra, kad dėl E. Ž. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo R. B. gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nors nuteistasis ir padarė puolusiajam sunkesnį kūno sužalojimą nei pats patyrė, tačiau jo elgesys neviršijo būtinosios ginties ribų.

322.2.

33Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas R. B. nuteisimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus bei 284 straipsnio 1 dalį. Gynėjo nuomone, R. B. veika kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu kvalifikuota neteisingai.

342.2.1.

35Iš konstatuojamosios apkaltinamojo nuosprendžio dalies galima manyti, jog R. B. praktiškai be jokios rimtos priežasties atėjo ten, kur stovėjo T. M. ir kiti šalia jo buvę asmenys, ir vienu šūviu peršovė nukentėjusiojo kairę šlaunį bei kairę plaštaką. Vis dėlto, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuosprendyje patektasis įvykių aprašymas skiriasi nuo tikrovės. Teismas nustatė, kad į nukentėjusįjį buvo šauta iš pistoleto „CZ83“, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams ir nėra didelės kovinės galios šaunamasis ginklas. Be to, į T. M. šauta tik vieną kartą, jam į koją, kas reiškia, jog šūvio metu ginklas buvo nukreiptas žemyn, kulka rasta įvykio vietoje ant asfalto netoli nuo tūtelės ir sužalojimo vietos. Akivaizdu, kad praėjusi nukentėjusiojo kūno audinius ji buvo praradusi kinetinę energiją bei kitus objektus galinčias pažeisti savybes (nukaunamąją galią). Sprendžiant iš įvykio vietos apžiūros metu nustatytų galimai kraujo pėdsakų, kulkos ir tūtelės išsidėstymo, buvo šauta iš nedidelio atstumo. Tai ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino ir T. M.. Galų gale, R. B. šovė į konkretų asmenį, šūvis buvo kryptingas, todėl nėra jokio pagrindo galvoti, jog tokiu šūviu buvo keliamas pavojus kitų asmenų gyvybei. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali. Šio teismo nutartyse rašoma, kad pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai sprogdinama, padegama, šaudoma, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių ir pan. Taigi, akivaizdu, jog turimas galvoje ne vienas šūvis, o šaudymas. Dėl to visiškai aišku, kad nuosprendyje esanti nuoroda į BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą yra padaryta visiškai be pagrindo.

362.2.2.

37Gynėjo nuomone, įrodomoji bylos medžiaga paneigia ir teismo išvadą, jog T. M. buvo sužalotas dėl chuliganiškų paskatų. Iš teisme nustatytų aplinkybių matosi, kad po R. B. konflikto su E. Ž. pastarajam į pagalbą atskubėjo būrys agresyviai nusiteikusių jaunuolių, kurie neradę R. B. prie namo ir laiptinėje, ėmė veržtis į nuteistojo butą. Prie durų susirinkusių asmenų elgesys (durų trankymas) rodo tikrąjį jų ketinimą, kuris aiškiai skyrėsi nuo jų aiškinimo, kad jie tik norėjo su R. B. pasikalbėti, kodėl jis sužalojo E. Ž.. Tik savigynai turėtas ginklas sulaikė agresyvų jaunimą nuo įsibrovimo į butą. Pabėgę nuo R. B. buto jaunuoliai neišsiskirstė, tačiau stovėjo prie namo Nr. ( - ), garsiai kalbėjo, iš jų elgesio galima buvo pagalvoti, jog jie planuoja padaryti R. B. kažką blogo. Tokiomis aplinkybėmis R. B. su ginklu išėjo į kiemą ketindamas išsiaiškinti, ko tie asmenys dar nori iš jo, planuodamas jiems paaiškinti, kodėl susimušė su E. Ž., tikėdamasis, jog po to galės ramiai gyventi. Ginklą su savimi nešėsi ne norėdamas juo ką nors iš susirinkusiųjų sužaloti, bet dėl viso pikto, jei tie imtų jį pulti, kaip tą darė prie buto durų. Iš visų asmenų parodymų galima manyti, kad atėjęs prie jaunuolių R. B. ginklo nenaudojo, priešingai, su jais diskutavo apie įvykusį konfliktą. Taigi yra visiškai aišku, kad teismo išvada, jog T. M. buvo sužalotas dėl chuliganiškų paskatų nesiderina nei su teise, nei su faktinėmis aplinkybėmis.

382.2.3.

39Gynėjo nuomone, taip pat be pagrindo pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. B. veiksmuose yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Viešosios tvarkos pažeidimas privalomai siejasi su padariniais. Teismas neatsižvelgė į tai, jog į šūvį sureagavo tik tie, kas buvo konflikto vietoje, kurie žinojo ir matė, kad R. B. turi ginklą. Dėl to šūvis poveikį padarė tik tiems, kurie patys elgėsi neteisėtai. Tai, kad į policijos įstaigą buvo pristatytas ne tik šovusysis, tačiau ir penki jaunuoliai, leidžia manyti, jog į įvykio vietą atvykę policijos darbuotojai turėjo pagrindą iškart įtarti juos atlikus, kaip rašoma M. V. ir E. P. tarnybiniuose pranešimuose, chuliganiškus veiksmus. Toje situacijoje visiškai aišku, jog visuomenės rimtis ar tvarka apskritai nebuvo sutrikdyta. Maža to, akivaizdu, kad R. B. net ir neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, priešingai, jo tyčia buvo nukreipta į norą išsiaiškinti, kokias pretenzijas jam turi tie jaunuoliai. Visi teisiamajame posėdyje apklausti asmenys patvirtino, kad R. B., supratęs, kad aiškinimasis su tais asmenimis yra bevaisis, apsisukęs ketino eiti į namus. Tik nukentėjusiojo pasakyti žodžiai ir veiksmai privertė panaudoti šaunamąjį. Todėl aišku, jog ir šiuo atveju baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Manytina, kad šioje byloje buvo visos prielaidos pripažinti, jog šaudamas į nukentėjusįjį R. B. tik gynėsi. Jau pirmojoje apklausoje R. B. kalbėjo apie T. M. rankoje sublizgėjusį daiktą ir apie tai, kad, jo nuomone, nukentėjusysis turėjo peilį. Papildomai apklaustas R. B. taip pat nurodė, jog jam atrodė, kad nukentėjusysis turėjo peilį ir juo kėsinosi į jo gyvybę bei sveikatą. Liudytojai S. J. O., G. D., A. G. ir A. A. girdėjo nuteistojo perspėjimą, jog šaus. Liudytoja G. B. teisiamajame posėdyje taip pat papasakojo apie R. B. iškilusią grėsmę, apie peilį. Tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo rastas joks peilis, neįvertindamas minėtų liudytojų parodymų ir galimybės, kad tą įrankį po šūvio iki policijos atvykimo daug kas iš ten buvusių asmenų galėjo paimti. Išdėstytos aplinkybės paneigia nuosprendžio teiginį, jog nuteistojo bute buvusi reali grėsmė R. B., šiam nusileidus į kiemą, jau buvo praėjusi. Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo visi būtini požymiai, rodantys, jog R. B. pagrįstai pasinaudojo BK 28 straipsnio nuostatomis, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių.

402.2.4.

41Šioje dalyje gynėjas kritikuoja ir atliktą įrodymų vertinimą, nuosprendį grindžiant T. M. aplinkos žmonių liudijimais. Visų pirma, teismas nuosprendžio teiginius grindė liudytojo A. R. parodymais, nors šis asmuo teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo, jo parodymus užfiksavo ikiteisminio tyrimo tyrėjas. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, tokius parodymus galima panaudoti tik kaip pagalbinę medžiagą tikrinant faktinius duomenis. Be to, tie parodymai negalėjo būti pripažinti tinkamu įrodymų šaltiniu dar ir dėl to, jog nei nuteistasis, nei jo gynėjas negalėjo tam asmeniui užduoti klausimų. Teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas ir nuketėjusysis T. M.. Nors šio asmens parodymus ikiteisminio tyrimo metu užfiksavo ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau R. B., jau būdamas pripažintas įtariamuoju, toje apklausoje nedalyvavo ir apie atliekamą nuketėjusiojo apklausą nebuvo informuotas, nors elektroniniu paštu prokurorui buvo pranešęs apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Taigi šiam asmeniui nei nuteistasis, nei jo gynėjas viso proceso metu negalėjo užduoti klausimų. Tuo tarpu T. M. parodymai buvo esminiai sprendžiant klausimą, ar R. B. turėjo pagrindą gintis nuo pavojingo kėsinimosi, ar tokio kėsinimosi apskritai nebuvo.

423.

43Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą negauta.

444.

45Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

465.

47Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

486.

49Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

507.

51Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl R. B. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dvi veikos), 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ginčija teisės taikymo ir BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo aspektais.

528.

53Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pagal nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamus klausimus patikrinusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl R. B. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Šioje byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatyta.

54Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (veikos E. Ž. atžvilgiu)

559.

56Gynėjas teigia, kad šioje byloje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pripažino R. B. kaltu, nenustatęs jo tyčios ir BK 284 straipsnio l dalyje numatytos pavojingos veikos padarinių, taip pat veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą būtinų chuliganiškų paskatų. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

5710.

58BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – pasireiškia bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Šioje byloje R. B. inkriminuoti įžūlus veiksmai reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavyzdžiui, suduodant kitiems asmenims smūgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2013, 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015).

5911.

60Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, tai yra pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

6112.

62Šios bylos nagrinėjimo kontekste aktualus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymas. Norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – motyvą – chuliganiškas paskatas. Šis nusikalstamo elgesio motyvas konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-266/2009, 2K-450/2010, 2K-32-511/2017).

6313.

64Visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visetą, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog viešosios tvarkos pažeidimas prasidėjo tuo, kad nuteistasis R. B., matant kitiems asmenims, viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, priėjęs prie nukentėjusiojo E. Ž., pastūmė jį į laiptinės duris ir vieną kartą kumščiu sudavė E. Ž. į veidą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ranka apsivijo E. Ž. kaklą ir pasikišęs jį po pažastimi smaugė, po to, prispausdamas E. Ž. prie laiptinėje esančios skydinės ir laikydamas jo rankas tyčia du kartus galva sudavė E. Ž. į nosį, tuo padarė nukentėjusiajam E. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešiniame skruoste ir nosies kaulų lūžiu.

6514.

66Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, nes R. B. veiksmuose nustatyti visi būtini nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymiai. Priešingai nei nurodo gynėjas, teismo nuosprendyje R. B. veiksmai aprašyti ir kvalifikuoti pakankamai aiškiai, nurodytos visos faktinės aplinkybės, atskleidžiančios jam inkriminuotų veiksmų turinį.

6715.

68Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis E. Ž. daugiabučio namo laiptinėje žiebtuvėliu degino ant sienos buvusią kramtomąją gumą, kartu su juo buvo liudytojos G. S., K. N. ir S. J. O., tuo metu prie nukentėjusiojo priėjo R. B. ir paklausė, ką jis čia veikia, nukentėjusiajam atsakius, kad degina gumą, tarp jų įvyko grumtynės. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio aiškaus asmeninio pobūdžio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis E. Ž. pasirinko netinkamą elgesio variantą (deginti kramtomąją gumą laiptinėje), tačiau tai nereiškia, kad dėl to R. B. galėjo imtis neteisėtų veiksmų. Nors nuteistasis viso proceso metu bando įrodyti, kad pirmasis smurtinius veiksmus prieš jį atliko nukentėjusysis, tačiau tokia versija byloje nepatvirtinta jokiais patikimais įrodymais ir apskritai nėra logiška.

6916.

70Vertindama nukentėjusiojo E. Ž. ir konfliktą laiptinėje tiesiogiai mačiusių liudytojų G. S., K. N. ir S. J. O. viso bylos proceso metu duotus parodymus, taip pat liudytojo A. G. teisme duotus parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kuris nuosekliai parodė, kad pirmasis smūgius sudavė R. B.. Šį faktą netiesiogiai patvirtina ir liudytojai A. Ž., K. T., M. R., Ž. G., kurie visi vienodai nurodė, kad jiems paskambinusi G. S. pasakė, jog E. Ž. laiptinėje sumušė kitas vaikinas (o ne jie tarpusavyje susimušė). Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, jog liudytojo A. G. teisme duoti parodymai, kuomet jis nurodė matęs laiptinėje tarp vaikinų vykusį žodinį konfliktą, po to jie ėjo vienas link kito krūtinėmis ir tas vaikinas smogė R. B., abu susikibo, prasidėjo grumtynės, patikimai nepagrindžia R. B. nurodomų aplinkybių. Vertindamas A. G. parodymų patikimumą, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad minėtas liudytojas nuteistojo iniciatyva buvo apklaustas tik prieš baigiant įrodymų tyrimą teisme, šis liudytojas nebuvo nustatytas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nurodytas R. B. ar jo gynėjo prašymų stadijoje prieš pradedant įrodymų tyrimą teisme. Atsižvelgtina ir į tai, kad jo nurodytos aplinkybės (ėjo krūtinėmis vienas į kitą) neatitinka ir paties R. B. parodymų, be to, liudytojas teisme parodė, kad nematė konflikto pradžios, o jo nurodyta aplinkybė, kad E. Ž. grumtynių metu sudavė R. B. ir praskėlė jam lūpą, byloje ir taip nėra ginčijama. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas visiškai pagrįstai liudytojo A. G. parodymus įvertino kritiškai. Be šio liudytojo parodymų apeliaciniame skunde nėra nurodyta ir byloje nesurinkta daugiau jokių duomenų, kurie patvirtintų R. B. keliamą versiją, kad E. Ž., būdamas žymiai jaunesnis nei nuteistasis, pirmas jį be jokios priežasties užpuolė.

7117.

72Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad šios bylos kontekste, kai nėra jokių pašalinių įvykio liudininkų, ir konfliktą mačiusių nukentėjusiojo draugių parodymai turėtų būti įvertinti taikant tuos pačius vertinimo kriterijus, tai yra atsižvelgiant į galimą jų subjektyvumą duodant parodymus. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, liudytojų G. S., K. N. ir S. J. O. parodymais vadovaujamasi tiek, kiek jie patvirtinti kitais įrodymais. Tačiau, kaip minėta, šios liudytojos davė nuoseklius parodymus tiek dėl konflikto pradžios, tiek dėl visos eigos. Jų parodymai sutapo tarpusavyje ir atitiko nukentėjusiojo E. Ž. nurodytas įvykio aplinkybes, specialisto išvada jam nustatytus sužalojimus, taip pat byloje objektyviai nustatytas aplinkybes, kad R. B. grumtynių metu buvo prakirsta lūpa. Todėl teisėjų kolegija, net ir atsižvelgusi į gynėjo reiškiamas abejones dėl nukentėjusiojo draugių galimo subjektyvumo, nenustatė jokio objektyvaus pagrindo šių liudytojų nuosekliais ir įtikinamais parodymais nesivadovauti.

7318.

74Šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės dėl konflikto pradžios ir eigos, smurtinių veiksmų intensyvumo rodo, kad nuteistojo R. B. panaudoto fizinio smurto, kuris nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, paskatos buvo chuliganiškos, tai yra jis suvokė, kad smurtą naudoja dėl menkavertės priežasties (kramtomosios gumos deginimo laiptinėje), tokiu būdu siekdamas priešpastatyti save prieš jaunesnius ir akivaizdžiai silpnesnius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, jo įžūlus veiksmai pasireiškė būtent pašalinių asmenų – G. S., K. N. ir S. J. O., akivaizdoje prieš nukentėjusįjį panaudotu fiziniu smurtu, kas prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, dėl tokių įžūlių veiksmų buvo neabejotinai sukelti neigiami padariniai – konflikto stebėtojos nuosekliai parodė, kad buvo išsigandusios, skambino draugams ir kvietė juos į pagalbą. Nesutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad minėtos liudytojos nelaikytinos pašaliniais asmenimis, kadangi jos pačios pritarė E. Ž. neteisėtiems veiksmams (gumos deginimui) ir dalyvavo konflikte. Priešingai, jokių neteisėtų šių asmenų veiksmų nenustatyta, jos nedalyvavo konflikte. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistojo veiksmai buvo nukreipti į visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi nuteistasis nesunkiai sutrikdė E. Ž. sveikatą be jokios pateisinamos priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir toks jo elgesio motyvas atitinka chuliganiškų paskatų turinį, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

75Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, ir 284 straipsnio 1 dalį (veikos T. M. atžvilgiu)

7619.

77Šioje dalyje apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais dėl R. B. nekaltumo, nurodant, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios nei pažeisti viešąją tvarką, nei iš chuliganiškų paskatų sutrikdyti T. M. sveikatą, jis tiesiog ėjo į kiemą išsiaiškinti santykių su prieš jį agresyviai nusiteikusiais jaunuoliais ir šaunamąjį ginklą panaudojo tik savigynos tikslais, nesukeldamas jokios grėsmės kitų žmonių gyvybei.

7820.

79Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir visa įvykių eiga leidžia daryti kitokias išvadas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konfliktas su E. Ž. dėl kramtomosios gumos deginimo jau buvo pasibaigęs, R. B. grįžo į namus, E. Ž. išėjo į lauką, kur atvažiavo jo draugai. Neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiojo brolis A. Ž., T. M. ir Ž. G., norėdami išsiaiškinti, kodėl nuteistasis sumušė E. Ž., nuėjo prie R. B. buto ir kelis kartus stipriai pabeldė į duris. Duris atidarė R. B., kaip pats pripažino, rankoje laikydamas pistoletą. Pamatę ginklą, vaikinai iš karto pabėgo į lauką. Nuteistasis teisme nurodė, kad vaikinams pasišalinus jis per langą girdėjo, kaip jie stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, sprendė, ką toliau daryti, išsakė grasinimus, kad nuteistąjį užmuš. Tačiau vien tik ta aplinkybė, kad vaikinai, pamatę ginklą nuteistojo rankose nieko nesiaiškino ir iš karto pabėgo į lauką, rodo, kad jie buvo išsigandę, o ne nusiteikę agresyviai. Liudytojai A. Ž., T. M., Ž. G. patvirtino, kad jie išsigando tokio nuteistojo elgesio, stovėdami lauke kalbėjosi apie tai, kas įvyko. Tačiau nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų (S. J. O., T. M., E. Ž., Ž. G., M. R., A. Ž., A. R., K. T., G. S., K. N.) nepatvirtino R. B. nurodomų aplinkybių dėl grasinančių šūkaliojimų ar kažkokių kitų veiksmų, kuriais nuteistasis būtų buvęs išprovokuotas išeiti į lauką, atlikimo. Šioje vietoje pažymėtina, kad A. Ž., T. M. ir Ž. G., garsiai beldę į nuteistojo duris, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, konfliktas būtų tuo ir pasibaigęs, tačiau nuteistasis, užuot kvietęs policijos pareigūnus, pats nusprendė išeiti į lauką su ginklu aiškintis santykių su nepilnamečiais asmenimis. Šis nuteistojo elgesys logiškai neatitinka jo teiginių, kad jis buvo išsigandęs dėl vaikinų agresyvaus elgesio ir jo atžvilgiu išreikštų grasinimų. Priešingai, byloje apklausti liudytojai nuosekliai patvirtino, kad R. B. drąsiai priėjo prie jų, neslėpdamas, kad rankoje turi ginklą, tai yra pats buvo užėmęs puolamąją poziciją. Tiek nukentėjusieji ir lauke buvę jų draugai, tiek ir R. B. vienodai nurodė aplinkybes, kad abi pusės vartojo necenzūrinius žodžius, aiškinosi, kodėl buvo sumuštas E. Ž.. Šioje vietoje R. B. parodymai nuo minėtų asmenų parodymų išsiskyrė – jis nurodė, kad vaikinai jam grasino, kad jis nebevaikščios. Tačiau nepaisant šių grasinimų, kaip nurodo pats R. B., jis apsisuko ir ėjo link namų, atsisuko tik dėl to, kad išgirdo žingsnius už jo ir pamatė link jo einantį T. M., laikantį rankoje peilį, jis įspėjo nukentėjusįjį, kad šaus, tačiau šiam nesureagavus, šovė jam į koją, nes bijojo, kad jį padurs peiliu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad iš esmės R. B. nurodomų aplinkybių dėl jam išsakytų grasinimų ir agresyvaus jaunuolių elgesio lauke, dėl peilio panaudojimo nepatvirtino jokie kiti įrodymai.

8021.

81Šiame kontekste pritartina ir teismo atliktam paties R. B. parodymų vertinimui. Teisme bandydamas pateisinti ginklo panaudojimą ir savo veiksmus R. B. nurodė, kad T. M. turėjo peilį. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis jokių konkrečių aplinkybių dėl peilio nenurodė (nurodė, kad kažkas rankoje sublizgėjo, pamanė, kad tai peilis) (2 t., b. l. 78-79, 81-83), tuo tarpu praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio teisme sugebėjo itin detaliai apibūdinti peilio išvaizdą (peilis buvo iššokantis, 25 cm geležte, blizgantis). Nors R. B. frazę „stok, šausiu“, patvirtino liudytoja S. J. O., tačiau tai nepatvirtina fakto, kad T. M. rankose turėjo peilį. Kaip minėta, aplinkybių dėl peilio nepatvirtino nei S. J. O., nei T. M., E. Ž., Ž. G., M. R., A. Ž., A. R., K. T., G. S. ar K. N., įvykio vietoje toks daiktas taip pat nebuvo rastas.

8222.

83R. B. ginčytinas aplinkybes dėl grasinimų ir peilio panaudojimo taip pat grindžia teisme duotais liudytojų G. D., A. G. ir G. B. parodymais. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo atliktu šių asmenų parodymų vertinimu ir išvadomis dėl jų nepatikimumo ir kritiško vertinimo. Visų pirma, kaip jau minėta šios nutarties 16 punkte, minėti liudytojai buvo apklausti tik prieš baigiant įrodymų tyrimą teisme, be to, liudytojas G. D. be jau aptartos aplinkybės apie R. B. įspėjimą prieš šūvį jokių reikšmingų aplinkybių nenurodė, o G. B. ir A. G. nurodė tokias įvykio aplinkybes, kurios neatitinka net paties R. B. parodymų (G. B. nurodė, kad vaikinai įsiveržė į butą ir nuteistasis juos išstūmė, kad po to lauke vaikinai rėkavo ir grasino ateiti pas juos į butą; A. G. nurodė, kad matė, kaip visi vaikinai ėjo link R. B., sakė „sumušim“, „priplosim“, kad R. B. 2 ar 3 kartus juos perspėjo, kad šaus).

8423.

85Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ginčijamas ir kitais aspektais. Gynėjas nurodo, kad teismo nuosprendis buvo nepagrįstai paremtas liudytojo A. R. ir nukentėjusiojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors teisme šie asmenys nebuvo apklausti, be to, juos apklausiant ikiteisminio tyrimo metu R. B. nedalyvavo ir negalėjo jiems užduoti klausimų. Teisėjų kolegija šiuos argumentus dėl BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymo vertinimo nuostatų pažeidimo atmeta.

8624.

87Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nukentėjusiojo T. M. parodymai buvo ištirti – vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Kaip matyti iš nukentėjusiojo 2017 m. birželio 6 d. apklausos protokolo, apklausos metu R. B. ir jo gynėjas nedalyvavo, tačiau R. B. gyvenamosios vietos adresu ( - ) 2017 m. birželio 1 d. buvo išsiųstas pranešimas apie nukentėjusiojo apklausą, išaiškinant įtariamojo teisę dalyvauti šios apklausos metu. Priešingai nei teigia gynėjas, R. B. apie pasikeitusią gyvenamąją vietą vyriausiajam tyrėjui pranešė 2017 m. liepos 13 d. apklausos metu (2 t., b. l. 87-88), tai yra jau po minėtos nukentėjusiojo apklausos, iki tol byloje jokių duomenų apie pasikeitusį R. B. gyvenamosios vietos adresą nėra. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nelaiko, kad buvo pažeistos R. B. procesinės teisės. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų, nei R. B., nei jo gynėjas, žinodami, kad T. M. gyvena užsienyje, nereiškė jokių prašymų dėl nukentėjusiojo T. M. apklausos organizavimo teisme, po jo parodymų pagarsinimo taip pat jokių pastabų ar prašymų neišsakė. Dėl gynėjo minimo liudytojo E. R. parodymų pastebėtina, kad nei šio liudytojo vaidmuo, nei jo duoti parodymai byloje nebuvo pagrindiniai, be jų yra ir kitų įrodymų, patvirtinančių teismo nustatytas faktines aplinkybes. Todėl teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatų, šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtino kiti įrodymai.

8825.

89Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenų visumos kontekstu, apeliacinio skundo argumentus, kad R. B. neteisėtai veikė, tai yra vieną kartą iššovė T. M. į kojas, atsiradus teisei į būtinąją gintį nuo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta. Šioje byloje teismas, įvertinęs įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nei nuteistojo sveikatai, nei gyvybei, nei kitiems įstatymo saugomiems interesams pavojus negrėsė ir jokios objektyvios priežasties šūviui nebuvo, tai yra nebuvo pavojingo kėsinimosi, kuris sukeltų teisę į būtinąją gintį. Gynėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad vaikinų buvo daug, o R. B. buvo vienas prieš juos, įvertinus tai, kad jis buvo ginkluotas ir pats nusprendė išeiti į lauką, nors, kaip pats nurodė, prieš tai patyrė bandymą įsiveržti į jo namus ir per langą matė, kad vaikinų buvo daugiau nei buvo prie jo buto durų, nepagrindžia jokios grėsmės nuteistojo sveikatai ar gyvybei. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pats R. B. ir buvo tas asmuo, nuo kurio reikėjo gintis. Jo veiksmų kryptingumas dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sutrikdyti kito asmens sveiktą ir tuo pažeisti viešąją tvarką yra pagrįstas išsamiai išnagrinėtomis visomis bylos aplinkybėmis. Nepritartina gynėjo argumentams, kad R. B. veiksmai – šaunamojo ginklo panaudojimas, vieną kartą iššaunant T. M. į koją, realiai nesukėlė pavojaus kitų žmonių gyvybei, ir kad šiuo atveju BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkto kvalifikuojantis požymis – kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – nėra nustatytas.

9026.

91Teismų praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo būdas aiškinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik žmogaus, kurį siekiama nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatą, gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei. Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Šis būdas, esant kitoms aptartoms sąlygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus, tarp jų ir šaudymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-530/2010, 2K-12/2007). Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus.

9227.

93Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B. iš savigynai išduoto pistoleto „CZ83“ Nr. ( - ), skirto šaudyti 9 mm kalibro Browning tipo šoviniais, tamsiu paros metu daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo beveik dešimt kitų asmenų, vieną kartą iššovė T. M. į kojas ir tuo padarė jam kiaurines šautines žaizdas kairėje šlaunyje ir kairės plaštakos IV piršto srityje su proksimalinio ir vidurinio pirštakaulio lūžimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokioje situacijoje R. B. veiksmai kėlė realų pavojų šalia už nukentėjusiojo nedideliu atstumu buvusių kitų žmonių gyvybei, ir pagrįstai pripažino, jog jis tyčia padarė T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, kadangi turėjo suvokti ir suvokė, kad taip veikdamas, jis kelia grėsmę ir kitų šalia esančių žmonių gyvybei. Tuo tarpu gynybos argumentai dėl tikslinio šūvio į nukentėjusįjį ir tai, kad į jį buvo šauta iš arti, neeliminuoja realaus pavojaus kitų šalia buvusių žmonių gyvybei galimybės, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

9428.

95Taigi aukščiau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. padarė T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tai yra jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus. Taip pat R. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes šie nuteistojo veiksmai padaryti viešoje vietoje, jie buvo įžūlūs, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nukentėjusysis bei liudytojai patyrė didelį išgąstį, dėl tų veiksmų buvo sutrikdyta kasdienio gyvenimo tvarka, iškviesti policijos pareigūnai ir medikai.

9629.

97Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo pastaba, kad skundžiamame 2018 m. gegužės 2 d. teismo nuosprendyje, pripažįstant R. B. kaltu dėl dviejų nusikaltimų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kuomet nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojo kita BK 284 straipsnio redakcija nei inkriminuotų veikų padarymo metu, nebuvo nurodyta redakcija, pagal kurią asmuo pripažįstamas kaltu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. B. inkriminuotos veikos pasireiškė įžūliais veiksmais (nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje redakcijoje numatytas įžūlus elgesys), taip pat kad jam taikyta BK 284 straipsnio 1 dalis (naujojoje redakcijoje BK 284 straipsnis dalių neturi), yra aišku, kad R. B. veikos kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Tai nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

9830.

99Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinio pagrindo keisti šį teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nenustatyta.

100Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

101nuteistojo R. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą atmesti.

102Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (E. Ž. epizodas) 2 metams laisvės... 4. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (E. Ž. epizodas) 6 mėnesiams laisvės... 5. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus (T. M. epizodas) 2 metams 6... 6. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (T. M. epizodas) 6 mėnesiams laisvės... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės... 8. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,... 9. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 10. Nukentėjusiojo T. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš... 11. Nukentėjusiojo E. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai... 12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus teisinės... 13. Teisėjų kolegija... 14. 1.... 15. R. B. nuteistas už tai, kad:... 16. 1.1.... 17. 2016 m. lapkričio 4 d., apie 22 val. 00 min., viešoje vietoje –... 18. 1.2.... 19. Be to, jis tuo pačiu metu, apie 22 val. 30 min., viešoje vietoje –... 20. 2.... 21. Nuteistojo R. B. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliaciniame skunde prašoma... 22. 2.1.... 23. Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo... 24. 2.1.1.... 25. Gynėjas nurodo, kad skundžiamo apkaltinamojo teismo nuosprendžio struktūra... 26. 2.1.2.... 27. Kita vertus, įrodomoji baudžiamosios bylos medžiaga duoda pakankamą... 28. 2.1.3.... 29. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas pirmosios instancijos teismo dėl... 30. 2.1.4.... 31. Gynėjas ginčija ir R. B. inkriminuotą E. Ž. padarytą nesunkų sveikatos... 32. 2.2.... 33. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas R. B. nuteisimas pagal BK 138... 34. 2.2.1.... 35. Iš konstatuojamosios apkaltinamojo nuosprendžio dalies galima manyti, jog R.... 36. 2.2.2.... 37. Gynėjo nuomone, įrodomoji bylos medžiaga paneigia ir teismo išvadą, jog T.... 38. 2.2.3.... 39. Gynėjo nuomone, taip pat be pagrindo pirmosios instancijos teismas padarė... 40. 2.2.4.... 41. Šioje dalyje gynėjas kritikuoja ir atliktą įrodymų vertinimą, nuosprendį... 42. 3.... 43. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą negauta.... 44. 4.... 45. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo... 46. 5.... 47. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.... 48. 6.... 49. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių... 50. 7.... 51. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl R. B. nuteisimo pagal... 52. 8.... 53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pagal nuteistojo gynėjo... 54. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2... 55. 9.... 56. Gynėjas teigia, kad šioje byloje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 57. 10.... 58. BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.)... 59. 11.... 60. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali... 61. 12.... 62. Šios bylos nagrinėjimo kontekste aktualus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto... 63. 13.... 64. Visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visetą,... 65. 14.... 66. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamasis įstatymas... 67. 15.... 68. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis E. Ž. daugiabučio namo... 69. 16.... 70. Vertindama nukentėjusiojo E. Ž. ir konfliktą laiptinėje tiesiogiai... 71. 17.... 72. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad šios bylos kontekste, kai nėra... 73. 18.... 74. Šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės dėl konflikto pradžios ir... 75. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2... 76. 19.... 77. Šioje dalyje apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais... 78. 20.... 79. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir visa... 80. 21.... 81. Šiame kontekste pritartina ir teismo atliktam paties R. B. parodymų... 82. 22.... 83. R. B. ginčytinas aplinkybes dėl grasinimų ir peilio panaudojimo taip pat... 84. 23.... 85. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas... 86. 24.... 87. Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nukentėjusiojo T. M.... 88. 25.... 89. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenų... 90. 26.... 91. Teismų praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo... 92. 27.... 93. Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B.... 94. 28.... 95. Taigi aukščiau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. padarė T. M.... 96. 29.... 97. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo pastaba, kad skundžiamame 2018 m.... 98. 30.... 99. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo... 100. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 101. nuteistojo R. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą... 102. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....