Byla e2A-412-798/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Dagvijara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Dagvijara“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „AUDATA“, ieškinį atsakovams antstolei A. S. ir L. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutavusi žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB, BŽŪB arba bendrovė) „Dagvijara“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „AUDATA“, ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. K. ir antstolės A. S. ieškovei BŽŪB „Dagvijara“ 63 746,78 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ŽŪB „Dagvijara“ ir kredito unija (toliau – ir KU) „AMBER“ buvo sudariusios 2012 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AMBER_RP_2012/01 (toliau – ir reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu KU „AMBER“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininkės A. S. (toliau – ir skolininkė) 214 000,00 Lt skolą ir 8,5 proc. metines palūkanas. Skolininkei suteikta paskola buvo užtikrinta turto (0,0116 ha žemės sklypo, esančio Vilniuje, Gudelių g., unikalus Nr. 4400-0148-8982) hipoteka ir vekseliu. Skolininkė skolos negrąžino, palūkanų nemokėjo, dėl to Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarė J. Š. pagal vekselį išdavė 2014 m. balandžio 10 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2170 dėl 64 487,86 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojai KU „AMBER“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37629-155/2014 pakeitė pradinę išieškotoją KU „AMBER“ naująja išieškotoja ŽŪB „Dagvijara“. Antstolė vykdomojoje byloje priverstinai išieškojo iš skolininkės skolą ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstė išieškotojai ŽŪB „Dagvijara“ 63 746,78 Eur išieškotos skolos. Atsakovo L. K. sūnus A. K., kuris tuo metu buvo ŽŪB „Dagvijara“ pirmininku, 2017 m. rugpjūčio 1 d. paprašė antstolės pervesti ieškovei priklausančias (išieškotas) lėšas į kreditoriaus L. K. banko sąskaitą. Antstolė pervedė išieškotas lėšas ne ieškovei (išieškotojai), o į atsakovo banko sąskaitą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi iškelta bankroto byla ŽŪB „Dagvijara“; bankroto administratore paskirta UAB „AUDATA“. Vykdant bankroto procedūrą ir perimant bendrovės turtą paaiškėjo, kad bankroto administratorei neperduotas 63 746,78 Eur vertės ieškovės turtas, t. y. atsakovės (antstolės) išieškoti 63 746,78 Eur, ir to turto nėra. Bankroto administratorei patikrinus bendrovės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, paaiškėjo, jog 63 746,78 Eur be jokio pagrindo ir neatlygintinai perleisti atsakovui L. K.. Atsakovės antstolės A. S. neteisėti veiksmai pasireiškė veikimu (neteisėtai ir nepagrįstai išieškotas lėšas išmokėjo atsakovui), o atsakovo L. K. – neveikimu ir bendro pobūdžio elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimu (žinojo, kad nėra ir negali būti išieškotoju bei gavęs iš antstolės didelę pinigų sumą negalėjo nesuprasti, jog pinigus gavo be pagrindo). Dėl atsakovų bendrų veiksmų ieškovei padaryta 63 746,78 Eur dydžio žala. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – ieškovei padarytos žalos dėl turto netekimo. Atsakovų kaltė preziumuojama.

82.

9Atsakovė antstolė A. S. atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei, atmesti, dėl ieškinio reikalavimų atsakovei pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirto, kad antstolė, gavusi išieškotojos pirmininko prašymą, vertino tik procesinius šio prašymo aspektus (įgaliojimus, terminus, vykdymo stadiją ir pan.), tačiau negalėjo tikrinti prašymo atitikties bendrovės apskaitos dokumentams, materialiniams teisiniams santykiams. Antstolis neturi teisės ir kompetencijos kontroliuoti ir keisti išieškotojo materialinių teisinių santykių ir (ar) jo vadovo priimamų sprendimų, negali kontroliuoti to, ką su atgautais pinigais darys išieškotojas. Atsakovei nebuvo ir nėra žinoma, jog ŽŪB „Dagvijara“ pirmininkas, pateikęs prašymą pervesti pinigus į atsakovo banko sąskaitą, veikė bendrovės nenaudai. Jeigu A. K. padarė nusikalstamą veiką (nuteistas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą), jis turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą bendrovei. Antstolė negali būti atsakinga už išieškotojos atstovo neteisėtus veiksmus. Bendrų atsakovų veiksmų nėra.

103.

11Atsakovas L. K. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. B2-2124-585/2019 sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus L. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo BŽŪB „Dagvijara“ bankroto byloje yra reikšmingas teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

124.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės BŽŪB „Dagvijara“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovei antstolei A. S. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

176.

18Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir neginčijo aplinkybės, jog gautas už skolininkės nekilnojamojo turto pardavimą lėšas, skirtas išieškotojos skolai padengti, pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 758 straipsnyje nurodyta, kad išieškotas ir CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija), 83 punkte nurodyta, jog antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Teismas nustatė, jog antstolė 2017 m. rugpjūčio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu išieškotus 76 640,00 Eur paskirstė antstolio vykdymo išlaidoms apmokėti ir išieškotojai. Teismo vertinimu, atsakovė klausimą dėl gautos pinigų sumos paskirstymo išsprendė pagal CPK ir Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytą tvarką, t. y. priimdama dėl išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Be to, Sprendimo vykdymo instrukcijos 88 punkte nurodyta, kad vykdomosiose bylose, kuriose išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko turtą, antstolis gautas pinigines lėšas išieškotojams išmoka per 3 darbo dienas nuo turto pardavimo iš varžytynių akto užregistravimo interneto svetainę www.evarzytynes.lt aptarnaujančioje informacinėje sistemoje dienos. Įvertinęs nurodytas nuostatas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 83, 88 punktus), teismas padarė išvadą, jog atsakovės priimto išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo pagrindu išieškota pinigų suma išmokėta išieškotojai per 3 darbo dienas nuo turto pardavimo iš varžytynių akto užregistravimo interneto svetainę www.evarzytynes.lt aptarnaujančioje informacinėje sistemoje dienos. Priešingai nei teigė bylos nagrinėjimo metu ieškovė, atsakovė išieškotą sumą turėjo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka išmokėti, o ne saugoti (laikyti) antstolės depozitinėje sąskaitoje.

197.

20Atsakovė patvirtino aplinkybę, jog išieškotą sumą, skirtą išieškotojos skolai padengti, pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje pateiktas ieškovės pirmininko A. K. prašymas iš skolininkės gautas lėšas už turto pardavimą, skirtas išieškotojos skolai padengti, pervesti į ŽŪB „Dagvijara“ kreditoriaus L. K. banko sąskaitą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, jog iki lėšų pervedimo atsakovui antstolei buvo pateiktas išieškotojos atstovo nurodymas dėl šių lėšų pervedimo konkrečiam asmeniui ir nurodyta, į kokią konkrečią banko sąskaitą jas pervesti. Todėl akivaizdu, kad išieškotų lėšų pervedimas atsakovui buvo vykdomas ne pačios atsakovės iniciatyva bei pasirinkimu, tačiau vykdomojoje byloje esant aiškiam išieškotojos įgalioto asmens nurodymui dėl lėšų pervedimo ne tiesiogiai išieškotojai, bet išieškotojos kreditoriui (atsakovui).

218.

22Byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste teismas atmetė nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė pervedė ginčo lėšas neišsprendusi klausimo dėl išieškotojo pakeitimo ir atitinkamai nepakeitusi ieškovės nauju išieškotoju (atsakovu), kadangi, teismo vertinimu, išieškotojo pakeitimo klausimo (ne)išsprendimas ginčo situacijoje yra visiškai neaktualus, nes L. K. išieškotos lėšos buvo pervestos ne kaip naujam išieškotojui, bet kaip išieškotojos ŽŪB „Dagvijara“ kreditoriui. Antstolė neturėjo jokio pagrindo vertinti išieškotojos įgalioto asmens sprendimo (prašymo) dėl lėšų pervedimo atsakovui teisėtumo bei atitinkamai spręsti dėl atsakovo teisės gauti lėšas, nes tai nėra antstolei priskirtinos kompetencijos klausimas. Todėl atsakovei nebuvo jokio teisinio pagrindo šio prašymo netenkinti. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė lėšas pervedė atsakovui esant išieškotojos įgalioto asmens nurodymui dėl lėšų pervedimo konkrečiam asmeniui, t. y. turėdama aiškų ieškovės įgalioto asmens nurodymą. Tokio pobūdžio nurodymo vykdymas nesudaro pagrindo konstatuoti esant neteisėtus atsakovės veiksmus šio nurodymo įvykdymo kontekste. Jokių kitų atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė neįrodinėjo. Taigi ieškovė neįrodė vienos iš deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų.

239.

24Atsakovo L. K. veiksmų neteisėtumą ieškovė grindė aplinkybe, jog atsakovas žinojo, kad pinigus gavo nepagrįstai ir juos pasisavino. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė dėl lėšų pasisavinimo grindžiama tik ieškovės deklaratyviais teiginiais, ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių lėšų pasisavinimą, nepateikė. Vien faktas, jog atsakovas gavo iš antstolės lėšas ir jų negrąžino ieškovei, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos bendrovei atsiradimą. Teismas pažymėjo, jog ieškinyje pateikta pozicija dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) iš esmės grindžiama aplinkybėmis, kurios svarbios bei įrodinėtinos sprendžiant klausimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl turėjo pareigą pagrįsti, be kita ko, atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, lėmusį žalos ieškovei atsiradimą, tačiau tokio pobūdžio veiksmų (neveikimo) neteisėtumui pagrįsti ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, rėmėsi tik savo pasirinkta pozicija bei deklaratyviais teiginiais. Teismo vertinimu, taikyti be pagrindo įgyto turto sugrąžinimo institutą nagrinėtoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kadangi aplinkybė, jog atsakovas gavo lėšas be pagrindo, yra grindžiama vien ieškovės teiginiais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė vienos iš deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų.

2510.

26Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo solidariai iš abiejų atsakovų, tačiau jokių įrodymų bei argumentų, pagrindžiančių bendrus suderintus atsakovų veiksmus (neveikimą), į bylą nepateikė bei iš esmės net neįrodinėjo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnyje nustatyta, jog už kelių asmenų bendrai padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui solidariai atsako būtent bendrai padarę žalos asmenys. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė solidariosios atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų buvimo negrindė jokiais argumentais bei įrodymais, konstatavo, jog ieškovė neįrodė ir pagrindų solidariajai atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti.

2711.

28Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl neegzistuoja viena iš deliktinei atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų), taigi ir klausimas dėl kitų deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų (ne)buvimo nėra aktualus ir nespręstinas.

2912.

30Ieškinio netenkinimo atveju atsakovams iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie turėtas iš viso 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, todėl teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3213.

33Apeliaciniame skunde ieškovė BŽŪB „Dagvijara“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „AUDATA“, prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

34Dėl atsakovės (antstolės) neteisėtų veiksmų

3513.1.

36Teismas teisingai konstatavo, kad CPK 756 straipsnyje nurodytas išieškotų sumų paskirstymas, o CPK 758 straipsnyje nurodytas išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams, tačiau abi šios teisės normos yra blanketinės ir jomis nustatoma, kad tiek išieškotų sumų paskirstymas, tiek ir jų išmokėjimas išieškotojams yra vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Teismas teisingai konstatavo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 punkte nurodyta, jog antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Antstolė teisingai paskirstė išieškotas sumas 2017 m. rugpjūčio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Taip pat teismas teisingai konstatavo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkte nurodyta, jog vykdomosiose bylose, kuriose išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko turtą, antstolis gautas pinigines lėšas išieškotojams išmoka per 3 darbo dienas nuo turto pardavimo iš varžytynių akto užregistravimo interneto svetainę www.evarzytines.lt aptarnaujančioje informacinėje sistemoje dienos. Tačiau antstolė neišmokėjo išieškotų ir paskirstytų lėšų išieškotojai ŽŪB „Dagvijara“ ir taip pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 ir 88 punktų reikalavimus.

3713.2.

38Antstolė ir pirmosios instancijos teismas operuoja bei manipuliuoja sąvoka „pervedė“ išieškotus pinigus į atsakovo banko sąskaitą. Sąvoka „pervedė“ šio teisinio santykio normose nėra numatyta. Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 ir 88 punktuose aiškiai nurodyta, kad antstolė išmoka išieškotus pinigus, o ne juos perveda. Ir išieškotus pinigus išmoka būtent išieškotojui. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne aiškiai nurodyta žodžių „išmokėti, išmoka, išmokėjo“ reikšmė – atiduoti pinigus (mokant atlyginimą, grąžinant skolą ir pan.); išmokėti; algas, paskolą. Byloje nėra jokio įrodymo, kuris patvirtintų faktinę aplinkybę, kad antstolė išieškotus pinigus išmokėjo būtent išieškotojai ŽŪB „Dagvijara“. Taigi priešingai teismo teiginiams, antstolė padarė Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 ir 88 punktų reikalavimų pažeidimus, nes išieškotas lėšas išmokėjo ne išieškotojai, bet visiškai su išieškojimu nesusijusiam atsakovui. Šiais veiksmais padarė žalą BŽŪB „Dagvijara“.

3913.3.

40Akivaizdžiai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad antstolė privalėjo aklai vykdyti išieškotojo atstovo jai duodamus nurodymus dėl išieškotų pinigų išmokėjimo ne išieškotojai, bet visiškai su išieškojimu nesusijusiam asmeniui (bendrovės įgalioto asmens tėvui L. K.), visiškai nesigilindama į tokio nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip minėta, antstolė privalėjo vykdyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 ir 88 punktų reikalavimus ir išmokėti išieškotas sumas būtent išieškotojai ŽŪB „Dagvijara“, o ne L. K..

4113.4.

42Skundžiamame teismo sprendime antstolės kompetencija, įgaliojimai ir vaidmuo išieškojimo procese nepagrįstai sumenkinami iki paprasto techninio darbuotojo vaidmens – pervesti išieškotus pinigus bet kam, nesigilinant į pateiktų prašymų teisėtumą ir pagrįstumą. Antstolis yra specialus valstybės įgaliotas subjektas, viešosios teisės subjektas, kuriam ne suteikta teisė, bet privaloma vertinti jam duodamų nurodymų, netgi duodamų išieškotojo atstovo, teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik įsitikinus, kad tokie nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, juos tenkinti, o jei nurodymai neteisėti ir nepagrįsti, privaloma atsisakyti juos vykdyti. Dėl to akivaizdžiai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad antstolė, gavusi išieškotojos atstovo nurodymą pervesti išieškotus pinigus ne išieškotojai, o atsakovui, neturėjo teisėto pagrindo vertinti tokio prašymo teisėtumo bei atitinkamai spręsti dėl atsakovo teisės gauti išieškotą sumą. Antstolė veikė ultra vires (viršydama įgaliojimus) ir jos veiksmai vertinami kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

4313.5.

44Iš Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 ir 88 punktų analizės galima spręsti, kad reikalavimas išmokėti išieškotus pinigus būtent išieškotojui yra imperatyvus, todėl teismo sprendime akcentuojama aplinkybė, kad L. K. buvo išieškotojos kreditorius, neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, atsakovas L. K. niekada nebuvo ŽŪB „Dagvijara“ kreditorius. Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis atmestas L. K. prašymas jį įtraukti į BŽUB „Dagvijara“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

4513.6.

46Pirmosios instancijos teismas neteisingai pateikė apeliantės teiginius, kad antstolė turėjo saugoti (laikyti) depozitinėje sąskaitoje išieškotą sumą, o ne išmokėti ją. Būtent antstolė turėjo išmokėti išieškotą sumą išieškotojai, o ne su išieškojimu nesusijusiam asmeniui. Jeigu išieškotojas CPK nustatyta tvarka nėra pakeistas nauju išieškotoju, tuomet antstolis turi saugoti (laikyti) išieškotą sumą savo depozitinėje sąskaitoje iki tol, kol bus pakeistas išieškotojas, esant išieškotojo pakeitimo pagrindui, numatytam CPK 596 straipsnio 1 dalyje. Ir tik tada antstolė galėjo išmokėti išieškotą sumą naujam išieškotojui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad L. K. nebuvo išieškotojas, ir dėl to ginčo byloje nėra. Antstolė, norėdama teisėtai išmokėti išieškotus pinigus L. K., iš pradžių privalėjo pakeisti išieškotoją ŽŪB „Dagvijara“ nauju išieškotoju L. K. (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Antstolė nepriėmė jokio patvarkymo ir išieškotojos ŽŪB „Dagvijara“ nauju išieškotoju L. K. nepakeitė. Vykdomojoje byloje nėra nė vieno iš CPK nurodytų pagrindų, leidžiančių pagrįstai pakeisti ŽŪB „Dagvijara“ nauju išieškotoju (atsakovu). Be to, antstolė žinojo, kad, esant CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, būtina pakeisti išieškotoją nauju tam, kad naujas išieškotojas vykdymo procese įgytų procesines teises (taip pat teisę gauti išieškotus pinigus). Tai patvirtina aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37629-155/2014 pradinė išieškotoja KU „Amber“ buvo pakeista nauja išieškotoja ŽŪB „Dagvijara“. Antstolė nepaaiškino, kodėl pirmą kartą reikėjo pakeisti išieškotoją nauju išieškotoju, o antrą kartą jau nebereikėjo. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nors apeliantė teismo posėdžio metu pateikė atitinkamus motyvus dėl tokių dviprasmiškų antstolės veiksmų vykdomojoje byloje. Taigi antstolė, nepakeitusi išieškotojos nauju išieškotoju, pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 ir 88 punktų bei CPK 596 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovei žalą dėl turto netekimo.

47Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

4813.7.

49Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigas, versdamas ieškovę įrodyti faktines aplinkybes, kurių nebuvo. Šiuo atveju atsakovas, gavęs į savo asmeninę sąskaitą didelę pinigų sumą (63 746,78 Eur), negalėjo nesuprasti, kad lėšas gavo nepagrįstai. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių bent manyti, jog atsakovas ketino nepagrįstai gautas lėšas grąžinti teisėtam savininkui ar bent jau pasidomėjo, už ką ir kodėl jam buvo pervesta tokia didelė pinigų suma. Gautas lėšas jis paprasčiausiai pasisavino, dėl to padarė bendrovei turtinę žalą. Atsakovas negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad nedalyvavo sudėtingose teisinėse procedūrose, sudarančiose pagrindą gauti pinigus iš antstolės.

5013.8.

51Apeliantė atsakovo veiksmų neteisėtumą grindė ne tik neveikimu, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo veiksmų ar bendro pobūdžio pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai. Vadinasi, teismas neatskleidė bylos esmės.

52Dėl solidariosios civilinės deliktinės atsakomybės taikymo

5313.9.

54CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju abu atsakovai bendrais veiksmais padarė apeliantei 63 746,78 Eur turtinę žalą – antstolė neteisėtai ir nepagrįstai išmokėjo L. K. išieškotas ir išieškotojai priklausančias lėšas, o L. K., suvokdamas, kad gautos lėšos jam nepriklauso, jas pasisavino ir BŽŪB „Dagvijara“ negrąžino. Jeigu nors vienas atsakovas nebūtų atlikęs nurodytų neteisėtų veiksmų, bendrovė turtinės žalos nepatirtų. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006 ir kt. Jeigu teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti solidariąją deliktinę civilinę atsakomybę, tuomet turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą spręsti klausimą dėl dalinės civilinės atsakomybės taikymo. Šio klausimo teismas nesprendė ir nepagrįstai atleido abu atsakovus nuo bet kokios civilinės atsakomybės.

5514.

56Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė A. S. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės administravimo išlaidų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

57Dėl argumentų, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas vien tik formaliais pagrindais, išnagrinėjus tik vieną civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus, dėl kitų sąlygų (žalos, priežastinio ryšio ir kaltės) nepasisakyta

5814.1.

59Skundžiamame sprendime pasisakyta tiek dėl būtinybės nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tiek ir dėl solidariosios atsakomybės pagrindų. Pirmosios instancijos teismui nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, negali būti kalbama apie kitas civilinės atsakomybės sąlygas: priežastinį ryšį, kaltę, žalą. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė žalos fakto ir dydžio klausimų bei priežastinio ryšio fakto, prieštarauja civiliniame procese įtvirtintam proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis). Apeliantė negali reikalauti, kad teismas pasisakytų dėl tų faktų, kurie niekaip nekeičia bylos rezultato. Šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę atmestas dėl to, kad nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai). Tokiu atveju kitų sąlygų nagrinėjimas ar vertinimas yra betikslis ir neturi įtakos bylos baigčiai.

60Dėl argumentų, kad teismas teisingai nustatė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas ginčo teisinis santykis, tačiau netinkamai jas taikė

6114.2.

62Apeliantė kelia klausimą dėl CPK 758 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 straipsnyje vartojamos sąvokos „išmoka“ aiškinimo ir taikymo. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nedetalizuojamas pinigų išmokėjimo išieškotojui procesas. Tais atvejais, kai yra įstatymo leidėjo nereglamentuota situacija, ji sprendžiama taikant įstatymo ar teisės analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015). Išieškotų pinigų išmokėjimo procesas susideda iš dviejų dalių: išieškotų lėšų paskirstymo ir faktinio išieškotų lėšų išmokėjimo. Taigi, pirma, išieškotų lėšų paskirstymas. Vykdomojoje byloje buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymas, kurio pagrindu buvo paskirstytos išieškotos lėšos ir pripažinta išieškotojos ŽŪB „Dagvijara“ teisė į išieškotas ir paskirstytas lėšas. Antstolė nesutinka su apeliante, jog vykdomojoje byloje turėjo būti išspręstas išieškotojos ŽŪB „Dagvijara“ pakeitimo nauju išieškotoju (atsakovu) klausimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šis klausimas ginčo situacijoje nėra aktualus. Kad atsirastų prielaida spręsti dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, turi atsirasti sandoris (reikalavimo perleidimo sutartis, teisių perėmimo sutartis, reorganizavimo faktas, mirties faktas ar kt.), pagrindžiantis tai, kad teisę į išieškotus pinigus įgijo kitas asmuo. Tol, kol vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojo teisės perėjo kitiems subjektams, antstolis neturi pagrindo kelti klausimo dėl išieškotojo pakeitimo net ir tokiu atveju, jeigu toje pačioje byloje išieškotojas buvo pakeistas. BŽŪB „Dagvijara“ išieškotoja vykdomojoje byloje tapo dėl to, kad įgijo reikalavimo teisę. Kita reikalavimo perleidimo sutartis (ar kitas sandoris) antstolei nebuvo pateikta, todėl nebuvo jokio pagrindo kelti išieškotojo pakeitimo klausimo. Antra, faktinis išieškotų lėšų išmokėjimas. Antstolei juridiškai pripažinus išieškotojo teisę į išieškotus pinigus prasideda faktinis lėšų perdavimas išieškotojui, kuris nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje jau nėra reglamentuotas, todėl šiuo atveju taikytinos kitos teisės normos, kuriomis reglamentuojami tokie teisiniai santykiai, t. y. CK 6.929, 6.930 straipsnio 1 dalis. Antstolė išieškotus ir paskirstytus pinigus mokėjimo nurodymu pervedė į išieškotojos ŽŪB „Dagvijara“ pirmininko nurodyto bendrovės kreditoriaus (atsakovo) banko sąskaitą. Toks mokėjimo nurodymas yra teisėtas, nes jis atliktas pagal įgalioto išieškotojo atstovo (kuris galėjo atsisakyti išieškojimo) prašymą, pastarajam disponuojant išieškotojui priklausančiais pinigais. Antstolės atliktas mokėjimo nurodymas nepažeidžia nei CPK nuostatų, nei Sprendimo vykdymo instrukcijos 83 ir 88 punktų, nes išieškoti pinigai antstolės patvarkymu buvo pripažinti išieškotojo nuosavybe, kuria jis disponuodamas (per savo įgaliotus atstovus) pasirinko, kaip ją atgauti ir kur panaudoti. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, antstolė, faktiškai išmokėdama išieškotus ir išieškotojai priklausančius pinigus į jos vadovo nurodytą banko sąskaitą, jokio teisės akto ar jame esančio draudimo nepažeidė (antstolės veiksmai yra teisėti).

63Dėl antstolės teisės atsisakyti mokėti pinigus į sąskaitą, kurią nurodo išieškotojas (jo įgaliotas atstovas)

6414.3.

65Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad prašymą išmokėti pinigus bendrovės kreditoriui L. K. pateikė išieškotojos įgaliotas atstovas (bendrovės pirmininkas A. K.). Procesinės kliūties tokio prašymo pareikšti vykdomojoje byloje nebuvo. Pinigai buvo išieškoti ir paskirstyti, todėl jų faktinio išmokėjimo klausimas buvo aktualus toje procesinėje situacijoje. Pateiktas prašymas buvo konkretus ir aiškus – išmokėti bendrovei priklausančius pinigus į kreditoriaus L. K. banko sąskaitą. Taigi, antstolei pateiktas prašymas jokių formalių trūkumų neturėjo, todėl jis negalėjo būti nei atsisakytas priimti, nei atmestas. Iš apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kokiu juridiniu pagrindu antstolė turėjo ar galėjo atsisakyti įvykdyti prašymą, kuo remdamasi turėjo nustatyti tokio prašymo (ne)teisėtumą ir kokia procesine forma tai turėjo padaryti.

6614.4.

67Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė neturi kompetencijos spręsti dėl bendrovės vadovo priimtų sprendimų dėl ginčo pinigų sumos pervedimo. Vadovaujantis CK 1.63 straipsnio nuostatomis, išieškotojo vadovo prašymas pervesti lėšas į jo nurodomą sąskaitą materialinių teisės normų prasme vertintinas kaip sandoris. Už išieškotojo sudaromų sandorių teisėtumą ir jų pagrįstumą atsako išieškotojo vadovas, kuriam teisės aktuose nustatyta specialioji kompetencija ir pareigos. Dėl sandorių teisėtumo ir jų galiojimo sprendžia teismas (CK 1.75 straipsnis). Antstolė neturi nei teisės, nei kompetencijos vertinti išieškotojos atstovo prašymo (sandorio) teisėtumo. Nėra jokio teisės akto, kuris suteiktų antstolei teisę vertinti šalių sandorius ir materialinius teisinius santykius, tuo labiau kad joks teisės aktas nesuteikia antstolei teisės modifikuoti teisinius santykius, riboti vykdymo proceso šalių teises. Antstolei nėra ir negali būti žinomi išieškotojo teisiniai santykiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsiskaitymo terminai, eiliškumas ar kiti materialinių teisinių santykių aspektai. Antstolė negali reikalauti iš išieškotojo informacijos, nesusijusios su vykstančiu vykdymo procesu ir skolos išieškojimu.

6814.5.

69Atsakovė nesutinka su apeliante, kad antstolio vaidmuo sumenkinamas iki techninio darbuotojo, pervedančio pinigus, vaidmens. Antstolio kompetencija apibrėžiama Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme (toliau – Antstolių įstatymas), CPK ir kituose teisės aktuose. Būtent pagal savo kompetenciją antstolis ir turi pareigą veikti, nes tik taip įmanoma užtikrinti dviejų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą. Jeigu antstolis imtųsi teismo funkcijų ir be jokių įrodymų ir nagrinėjimo pats spręstų, ar išieškotojas gali atsiskaityti su kreditoriumi, ar tas subjektas iš viso yra kreditorius, ar mokama suma atitinka skolos dydį ir pan., šiurkščiai pažeistų išieškotojo teises, siektų paveikti jo valdymo organų kompetenciją ir tokiais veiksmais netgi galėtų padaryti žalos. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad antstolio galimybės vertinti ne su išieškojimu, o su disponavimu išieškotomis lėšomis susijusius klausimus yra ribojamos dėl galiojančių duomenų apsaugos ir informacijos konfidencialumo reikalavimų.

70Dėl argumentų, kad antstolė, išmokėdama išieškotus pinigus su išieškojimu nesusijusiam asmeniui, veikė ultra vires (viršydama įgaliojimus)

7114.6.

72Atsakovė nesutinka su apeliante, kad antstolės veiksmų neteisėtumas sietinas su faktiniu pinigų išmokėjimu asmeniui, nesusijusiam su išieškojimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad lėšų pervedimas atsakovui buvo vykdomas ne antstolės iniciatyva bei pasirinkimu, o vykdomojoje byloje esant aiškiam išieškotojos įgalioto asmens nurodymui dėl lėšų pervedimo ne tiesiogiai išieškotojai, o išieškotojos kreditoriui L. K.. Teisę disponuoti išieškotomis lėšomis turi išieškotojas ir nagrinėjamu atveju būtent išieškotojos įgaliotas atstovas nusprendė, kad pinigai turi būti išmokėti bendrovės kreditoriui. Ar prašyme nurodytas asmuo yra kreditorius, ar tas asmuo turi teisę į savo skolos atgavimą, ar pagal prašymą pervedama suma atitinka skolos sumą, atsako ne antstolis, o prašymą pateikęs įmonės vadovas. Antstolė įgaliojimų neviršijo, kadangi klausimo dėl disponavimo išieškotomis lėšomis nesprendė. Antstolė neturi nei teisės, nei pareigos daryti įtakos išieškotojo pasirinkimams, nes tai reikštų antstolės šališkumą ir įgaliojimų viršijimą, įsikišimą į išieškotojo veiklą, sudaromus sandorius, vykdomus atsiskaitymus. Teisės aktuose nesant numatytai antstolės teisei ar pareigai išieškotojo teikiamus prašymus vertinti per atitikties paties išieškotojo interesams aspektą arba per prašymo pagrįstumą ir atitiktį finansinės apskaitos dokumentams, reikalavimas tokius prašymus tikrinti minėtais aspektais suformuotų precedentą, leidžiantį antstoliams domėtis išieškotojo (o ne skolininko, iš kurio išieškoma) sandoriais, finansine padėtimi ir pan., o tai visiškai nesiderina nei su vykdymo proceso paskirtimi, nei su duomenų apsaugos reikalavimais, nei su teisiniu reglamentavimu, kuriuo užtikrinama komercinių paslapčių apsauga.

73Dėl argumentų, kad atsakovas niekada nebuvo ŽŪB „Dagvijara“ kreditoriumi ir neturi teisės į gautus pinigus

7414.7.

75Antstolės procesiniuose dokumentuose bei jos atstovei teikiant paaiškinimus teisme ne kartą buvo paaiškinta, kad bendrovės išieškotomis lėšomis disponuoja jos vadovas, kuris, kaip juridinio asmens valdymo organas, turi būti lojalus juridiniam asmeniui, veikti sąžiningai, protingai, nepainioti savo ar trečiųjų asmenų turto su juridinio asmens turtu (CK 2.87 straipsnis). Antstolė negali kvestionuoti vadovo, kaip teisėto juridinio asmens atstovo, sprendimo išieškotais pinigais vykdyti prievolę bendrovės kreditoriui. Lygiai taip pat ji negalėtų kvestionuoti sprendimo skolinti išieškotas lėšas, pirkti turtą ar pan. Tokie sprendimai (dėl disponavimo juridinio asmens turtu ir lėšomis) priklauso išimtinai šio juridinio asmens valdymo organų kompetencijai. Būtent valdymo organai prisiima atsakomybę, jeigu jų sprendimai buvo neteisėti ir jais buvo padaryta žala (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

7614.8.

77Kai nustatoma, kad subjektas gavo lėšas, į kurias jokių teisių (nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą) neturėjo, nukentėjusio asmens interesai ginami taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Jeigu apeliantės ir atsakovo L. K. nesiejo jokie prievoliniai santykiai, o atsakovas dėl bendrovės pirmininko priimto sprendimo pervesti lėšas būtent šiam atsakovui nepagrįstai (be jokio pagrindo) gavo šias lėšas, gali būti sprendžiamas klausimas dėl tokį sprendimą priėmusio vadovo deliktinės atsakomybės arba klausimas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo.

78Dėl argumentų, susijusių su išieškotojo pakeitimu vykdymo procese

7914.9.

80Pradinė išieškotoja KU „Amber“ buvo pakeista naująja išieškotoja ŽŪB „Dagvijara“ todėl, kad antstolei buvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis. Vėliau jokių dokumentų, leidžiančių spręsti dėl būtinybės keisti išieškotoją, į vykdomąją bylą nebuvo pateikta.

81Dėl antstolės pareigos išieškotas lėšas saugoti depozite

8214.10.

83Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas neva iškraipė jos teiginius dėl būtinybės išieškotas lėšas saugoti antstolės depozite. Antstolė lėšas depozite turėjo saugoti tol, kol nebuvo išspręstas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo nauju išieškotoju. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, susijusias su išieškotų pinigų paskirstymu ir išmokėjimu, padarė teisingą išvadą, kad antstolė turėjo išmokėti išieškotas lėšas, o ne saugoti jas depozitinėje sąskaitoje, nes teisės aktuose numatytas 3 darbo dienų terminas lėšoms išmokėti ir vykdomojoje byloje nebuvo būtinybės atlikti papildomų veiksmų, dėl kurių šio termino būtų galima nepaisyti.

84Dėl įrodinėjimo pareigos, atsakomybės taikymo atsakovui ir solidariosios atsakovų atsakomybės

8514.11.

86Nepakanka vien tik teiginio, kad atsakovas neturėjo teisės į gautus pinigus. Ši aplinkybė turi būti įrodyta. Antstolė nėra materialinių teisinių santykių dalyvė ir negali pasisakyti dėl atsakovo L. K. teisės į gautas lėšas. Pirmosios instancijos teismas įvertino antstolės ir atsakovo veiksmus ir nenustatė jų neteisėtumo. Nenustatęs nė vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų (vienos iš būtinųjų sąlygų), teismas neturėjo pagrindo taikyti dalinės arba solidariosios civilinės atsakomybės.

87Teisėjų kolegija

konstatuoja:

88IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8915.

90CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė . Dėl antstolės veiksmų, susijusių su išieškotų lėšų paskirstymu ir išmokėjimu

9116.

92Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo, pagal visiško žalos atlyginimo principą restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

9317.

94Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, kuriomis reglamentuojama deliktinė civilinė atsakomybė, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Taigi nagrinėjant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės), numatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, bei atsižvelgti į tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9518.

96Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, kuriomis reglamentuojamas vykdymo procesas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normomis, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklėmis reikalaujama, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, veiktų tik intra vires (pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudedamoji dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

9719.

98Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 punkte įtvirtinta, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Lėšų paskirstymas ir jų išmokėjimas yra du skirtingi procesai, kurie negali ir neturi būti tapatinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1-464/2019).

9920.

100CPK 756 straipsnyje įtvirtinta išieškotų sumų paskirstymo tvarka (iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu). Sprendimų vykdymo instrukcijos 84 punkte nustatyta, jog iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojams skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 758 straipsnyje įtvirtinta išieškotų sumų išmokėjimo išieškotojams tvarka.

10121.

102Pagal CPK 758 straipsnio 1 dalį išieškotas ir CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkte numatyta, kad vykdomosiose bylose, kuriose išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko turtą, antstolis gautas pinigines lėšas išieškotojams išmoka per 3 darbo dienas nuo turto pardavimo iš varžytynių akto užregistravimo interneto svetainę www.evarzytynes.lt aptarnaujančioje informacinėje sistemoje dienos.

10322.

104Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad imperatyvias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jomis griežtai formuluojamas paliepimas ir neleidžiama paliepimo suprasti dviprasmiškai; sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan. – aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011; kt.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 ir 88 punktuose įtvirtintos teisės normos nėra imperatyvios, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad iš Sprendimų vykdymo instrukcijos minėtų punktų analizės galima spręsti, kad reikalavimas išmokėti išieškotus ir paskirstytus pinigus išieškotojui yra imperatyvus.

10523.

106Nagrinėjamu atveju antstolė procesinį veiksmą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išsprendė 2017 m. rugpjūčio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. Ba17-2854 vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/00861, kuriuo išieškotą 76 640,00 Eur sumą paskirstė taip: išieškotojai ŽŪB „Dagvijara“ 63 746,78 Eur išieškotos skolos, 398,81 Eur vykdymo išlaidų ir 471,08 Eur likusią išieškoti skolą; vykdymo išlaidas antstoliui, t. y. 666,03 Eur papildomas vykdymo išlaidas, kurios patiriamos atliekant veiksmus vykdomojoje byloje, 2 906,74 Eur atlygis antstoliui ir 29,64 Eur likusių išieškoti vykdymo išlaidų (CPK 756 straipsnis ir Sprendimo vykdymo instrukcijos 83, 84 punktai). Apeliantė sutinka, kad atsakovė (antstolė) teisingai atliko procesinį veiksmą pagal CPK 756 straipsnį, kuriuo reglamentuojama išieškotų sumų paskirstymo tvarka.

10724.

108Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/14/00861 nustatyta, jog skolininkei A. S. priklausęs turtas (žemės sklypas) buvo parduotas varžytynėse Nr. 139694, vykusiose nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. liepos 10 d., UAB „Šiltnamio sistemos“ už 76 640,00 Eur kainą. Antstolės 2017 m. rugpjūčio 1 d. turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. S-17-177-2551 nurodyta, jog visa suma už nupirktą turtą įmokėta 2017 m. liepos 21 d. Antstolių D. Š. ir A. S. kontoroje 2017 m. rugpjūčio 1 d. gautas ŽŪB „Dagvijara“ pirmininko A. K. 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašymas iš skolininkės išieškotas lėšas pervesti į bendrovės kreditoriaus L. K. banko sąskaitą. Antstolė, atsižvelgusi į BŽŪB „Dagvijara“ pirmininko A. K. prašymą, išieškotas ir paskirstytas 63 746,78 Eur lėšas pervedė į atsakovo L. K. banko sąskaitą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės priimto išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo pagrindu išieškota pinigų suma išmokėta išieškotojai (šiuo atveju atsakovui, kaip išieškotojos kreditoriui, pagal išieškotojos pirmininko prašymą) per 3 darbo dienas nuo turto pardavimo iš varžytynių akto užregistravimo interneto svetainę www.evarzytynes.lt aptarnaujančioje informacinėje sistemoje dienos. Ginčas kilo dėl antstolės išieškotų ir paskirstytų lėšų išmokėjimo ne išieškotojai ŽŪB „Dagvijara“, o dėl jų pervedimo į atsakovo banko sąskaitą.

10925.

110CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra įtvirtintų teisės normų, kuriomis reglamentuojamas išieškotų lėšų išmokėjimo būdas – grynaisiais pinigais ir (ar) pinigų pervedimu (pinigų išmokėjimu skaitmenine, elektroninio ryšio forma). CK 6.929 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka – ir grynaisiais pinigais. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais atliekamas per bankus, kuriuose atidarytos atitinkamos sąskaitos, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos (CK 6.929 straipsnio 3 dalis). Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokėjimo nurodymus, akredityvus, čekius, vekselius, inkaso ir kitas įstatymuose nustatytas atsiskaitymų priemones (CK 6.930 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovė (antstolė) išieškotas ir paskirstytas lėšas galėjo išmokėti išieškotojai BŽŪB „Dagvijara“ grynaisiais arba negrynaisiais pinigais (pervesti iš antstolės banko depozitinės sąskaitos į išieškotojos banko sąskaitą).

11126.

112VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro viešai teikiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2017 m. rugpjūčio 1 d. (A. K. prašymo antstolei pateikimo metu) ŽŪB „Dagvijara“ nebuvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimo procesas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad beveik po metų (2018 m. birželio 6 d.) nuo prašymo antstolei pateikimo dienos (2017 m. rugpjūčio 1 d.) antstoliai@antstoliai.lt buvo išsiųsta 2018 m. birželio 5 d. teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1435-653/2020, kuria priimtas pareiškimas dėl ŽŪB „Dagvijara“ bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla BŽŪB „Dagvijara“ iškelta tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutartimi.

11327.

114Taip pat nustatyta, jog 2017 m. gegužės 15 d.–2018 m. rugsėjo 26 d. laikotarpiu ŽŪB „Dagvijara“ pirmininko pareigas ėjo A. K.. Byloje nėra duomenų ir teisėjų kolegija nenustatė, jog prašymo antstolei pateikimo metu A. K. realiai nėjo ŽŪB „Dagvijara“ pirmininko pareigų arba jam buvo apribota teisė eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad prašymą išmokėti išieškotas lėšas atsakovui, kaip bendrovės kreditoriui, pateikė išieškotojos ŽŪB „Dagvijara“ įgaliotas atstovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog nagrinėjamos bylos atveju BŽŪB „Dagvijara“ buvęs pirmininkas 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašyme išreiškė valią bendrovei priklausiančias lėšas išmokėti į bendrovės kreditoriaus L. K. banko sąskaitą. Už minėtame prašyme nurodytus duomenis atsakinga ne antstolė, o prašymą pateikęs bendrovės pirmininkas. Šioje byloje nėra pareikšti reikalavimai BŽŪB „Dagvijara“ buvusiam pirmininkui A. K. dėl verslo sprendimo priėmimo (2017 m. rugpjūčio 1 d. prašymu pervesti išieškotas lėšas į bendrovės kreditoriaus L. K. banko sąskaitą) pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus. Todėl teisėjų kolegija dėl BŽŪB „Dagvijara“ buvusio pirmininko A. K. veiksmų nepasisako.

11528.

116Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašymui tenkinti nebuvo procesinių kliūčių (išieškotojai nebuvo inicijuota bankroto byla, jai atstovavo teisėtas atstovas (pirmininkas), prašymo pateikimo terminas nepraleistas), o tikrinti išieškotojos materialinių teisinių santykių (pvz., bendrovės sudarytų vidinių ir išorinių sandorių) ir jos vadovo priimamų sprendimų antstolė neturėjo kompetencijos. Teisės aktuose nėra nustatyta antstoliams, gavusiems iš išieškotojo prašymą išmokėti išieškotas ir paskirstytas lėšas, teisė arba pareiga tikrinti ir vertinti išieškotojo finansinę padėtį bei išieškotojo ir (ar) jo teisėto atstovo sudarytus sandorius. Taigi atsakovė (antstolė), nenustačiusi procesinių kliūčių, pagrįstai tenkino ŽŪB „Dagvijara“ pirmininko prašymą (CPK 639 straipsnis) ir vykdymo proceso metu išieškotas bei paskirstytas lėšas pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Išieškotos ir paskirstytos lėšos buvo išieškotojos nuosavybė ir jų disponavimo klausimų antstoliai nesprendžia. Išieškotojas, disponuodamas savo pinigais, nusprendė, kokiu būdu jam atsiskaityti su savo kreditoriumi. Vykdymo proceso metu BŽŪB „Dagvijara“ neperleido reikalavimo atsakovui, todėl apeliantės argumentai, kad antstolė, gavusi prašymą išmokėti išieškotas lėšas bendrovės kreditoriui, turėjo spręsti klausimą dėl vykdymo proceso šalies (išieškotojos) pakeitimo, atmestini kaip nepagrįsti. Vykdymo proceso šalis (išieškotojas) nekeičiamas dėl išieškotojo pasirinkto būdo atsiskaityti su savo kreditoriumi iš išieškotų lėšų.

11729.

118Teisėjų kolegija daro išvadą, jog antstolė, išieškotas ir paskirstytas lėšas išmokėdama negrynaisiais pinigais (pervedusi) išieškotojos ŽŪB „Dagvijara“ pirmininko A. K. nurodytam asmeniui (bendrovės kreditoriui L. K.), veikė intra vires (pagal kompetenciją) (CPK 758 straipsnis; Sprendimų vykdymo instrukcijos 83, 88 punktai; CK 6.929 straipsnio 2, 3 dalys, 6.930 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei deliktinė civilinė atsakomybė už ŽŪB „Dagvijara“ padarytą žalą nekyla, kadangi antstolė A. S. nepadarė neteisėtų veiksmų, susijusių su išieškotų lėšų paskirstymu ir išmokėjimu atsakovui L. K.. Akcentuotina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatyme nustatyta pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą. Dėl atsakovo veiksmų, susijusių su iš antstolės gautais pinigais

11930.

120Apeliantė patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas L. K., gavęs į savo banko sąskaitą didelę pinigų sumą (63 746,78 Eur), negalėjo nesuprasti, kad ją gavo nepagrįstai. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti aplinkybes, kad atsakovas gautas lėšas ketino grąžinti bendrovei ar domėjosi, už ką iš antstolės gavo tokią didelę pinigų sumą. Atsakovas gautas lėšas pasisavino, dėl to bendrovei padarė turtinę žalą. Taigi apeliantė reikalavimą atsakovui L. K. grindžia civilinės deliktinės atsakomybės (neveikimu ir bendro pobūdžio elgtis sąžiningai bei rūpestingai pažeidimu) ir nepagrįsto praturtėjimo institutais.

12131.

122Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas ginčo santykių teisinį kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

12332.

124Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymuose nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.

12533.

126Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad faktinė aplinkybė, jog atsakovas L. K. pagal ŽŪB „Dagvijara“ pirmininko A. K. valinį veiksmą (prašymą) gavo iš antstolės lėšas ir jų nesugrąžino BŽŪB „Dagvijara“, yra nepakankama konstatuoti atsakovo L. K. neteisėtus veiksmus arba pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, lėmusius žalos ieškovei atsiradimą, tačiau, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kuriomis apeliantė grindžia savo reikalavimą atsakovui, darytina išvada, kad materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinamas reikalavimas atsakovui, kvalifikuotinas kaip nepagrįsto praturtėjimo teisinis santykis.

12734.

128Kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

12935.

130Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kad būtų taikomas be pagrindo įgyto turto sugrąžinimo institutas, kadangi aplinkybė, jog atsakovas L. K. gavo ginčo pinigų sumą be teisinio pagrindo, grindžiama vien tik ieškovės pozicija. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ji neturi galimybių pateikti dokumentų ar kitokių įrodymų, jog atsakovas turi subjektines teises į gautas lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą – probatio diabolica, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Atsakovas L. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismas sprendžia klausimą dėl jo gautų pinigų teisinio pagrindo, t. y. dėl kreditoriaus L. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo BŽŪB „Dagvijara“ bankroto byloje. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialinės ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus.

13136.

132Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1435-653/2020 (buvęs Nr. eB2-2124-585/2019) atmetė L. K. prašymą patvirtinti 660 262,00 Eur finansinį reikalavimą (kildinamą iš 2016 m. sausio 7 d. paskolos sutarties, kuria A. K. paskolino BŽŪB „Dagvijara“ 827 707,86 Eur, ir 2017 m. lapkričio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria L. K. perėmė iš A. K. 827 707,86 Eur reikalavimą į bendrovę) BŽŪB „Dagvijara“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-600-798/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad BŽŪB „Dagvijara“ bankroto byloje nėra patvirtintas L. K. finansinis reikalavimas.

13337.

134Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių iš antstolės gautų lėšų (63 746,78 Eur) teisinį pagrindą. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų šalies nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).

13538.

136Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal BŽŪB „Dagvijara“ pirmininko A. K. prašymą atsakovas gavo iš antstolės pinigus be pagrindo, kadangi nebuvo (nėra) bendrovės kreditorius, dėl to 63 746,78 Eur suma laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu BŽŪB „Dagvijara“ sąskaita, bei priteisiama apeliantei iš atsakovo L. K. (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Dėl bylos procesinės baigties

13739.

138Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų atsakovei antstolei A. S. palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitą sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų atsakovui L. K. pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovės BŽŪB „Dagvijara“ ieškinio reikalavimus atsakovui L. K. tenkinti. Priteisti ieškovei BŽŪB „Dagvijara“ iš atsakovo L. K. be teisinio pagrindo gautus 63 746,78 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 28 d.) iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.240 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų

13940.

140Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju reikalavimai atsakovei antstolei A. S. atmesti, o atsakovui L. K. tenkinti.

14141.

142Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

14342.

144Ieškovei (apeliantei) BŽŪB „Dagvijara“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes teismui nėra pateikti įrodymai apie jų turėjimą. Atsakovė antstolė A. S. pateikė teismui įrodymus apie turėtas iš viso 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 000,00 Eur pirmosios instancijos teisme ir 1 000,00 Eur apeliacinės instancijos teisme). Klausimas dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų priteisimo yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalimi, kuri apeliacinės instancijos teismo nekeičiama. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija priteisia iš BŽŪB „Dagvijara“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovei antstolei A. S. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14543.

146Teismas ex officio (pagal pareigas) paskirsto žyminį mokestį. Ginčas laikytinas turtiniu, todėl valstybei iš atsakovo L. K. priteisiamas 2 174,94 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

147Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Nutarė

148Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovei antstolei A. S., palikti nepakeistą, kitą sprendimo dalį pakeisti ir išdėstyti:

149„Priteisti ieškovei bankrutavusiai žemės ūkio bendrovei „Dagvijara“, juridinio asmens kodas 302503042, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „AUDATA“, iš atsakovo L. K., asmens kodas ( - ) be teisinio pagrindo gautus 63 746,78 Eur (šešiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt aštuonis centus) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 28 d.) iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

150Priteisti atsakovei antstolei A. S., a. k. ( - ), iš ieškovės BŽŪB „Dagvijara“, į. k. 302503042, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Audata“, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš BŽŪB „Dagvijara“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

151Priteisti valstybei iš atsakovo L. K. 2 174,94 Eur (dviejų tūkstančių šimto septyniasdešimt keturių eurų ir devyniasdešimt keturių centų) žyminį mokestį.“

152Priteisti atsakovei antstolei A. S. a. k. ( - ) iš ieškovės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Dagvijara“, į. k. 302503042, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Audata“, administravimo išlaidoms skirtų lėšų 1 000 Eur (tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutavusi žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB, BŽŪB... 8. 2.... 9. Atsakovė antstolė A. S. atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus,... 10. 3.... 11. Atsakovas L. K. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad civilinėje... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė... 17. 6.... 18. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir neginčijo aplinkybės, jog... 19. 7.... 20. Atsakovė patvirtino aplinkybę, jog išieškotą sumą, skirtą išieškotojos... 21. 8.... 22. Byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste teismas atmetė... 23. 9.... 24. Atsakovo L. K. veiksmų neteisėtumą ieškovė grindė aplinkybe, jog... 25. 10.... 26. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė pareiškė reikalavimą dėl... 27. 11.... 28. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų,... 29. 12.... 30. Ieškinio netenkinimo atveju atsakovams iš ieškovės priteistinos... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 32. 13.... 33. Apeliaciniame skunde ieškovė BŽŪB „Dagvijara“, atstovaujama bankroto... 34. Dėl atsakovės (antstolės) neteisėtų veiksmų... 35. 13.1.... 36. Teismas teisingai konstatavo, kad CPK 756 straipsnyje nurodytas išieškotų... 37. 13.2.... 38. Antstolė ir pirmosios instancijos teismas operuoja bei manipuliuoja sąvoka... 39. 13.3.... 40. Akivaizdžiai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad antstolė... 41. 13.4.... 42. Skundžiamame teismo sprendime antstolės kompetencija, įgaliojimai ir vaidmuo... 43. 13.5.... 44. Iš Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 ir 88 punktų analizės galima spręsti,... 45. 13.6.... 46. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pateikė apeliantės teiginius, kad... 47. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų... 48. 13.7.... 49. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo... 50. 13.8.... 51. Apeliantė atsakovo veiksmų neteisėtumą grindė ne tik neveikimu, bet ir... 52. Dėl solidariosios civilinės deliktinės atsakomybės taikymo... 53. 13.9.... 54. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys... 55. 14.... 56. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė A. S. prašo skundą... 57. Dėl argumentų, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas vien tik formaliais... 58. 14.1.... 59. Skundžiamame sprendime pasisakyta tiek dėl būtinybės nustatyti visas... 60. Dėl argumentų, kad teismas teisingai nustatė teisės normas, kuriomis... 61. 14.2.... 62. Apeliantė kelia klausimą dėl CPK 758 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo... 63. Dėl antstolės teisės atsisakyti mokėti pinigus į sąskaitą, kurią nurodo... 64. 14.3.... 65. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad prašymą išmokėti pinigus bendrovės... 66. 14.4.... 67. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė neturi... 68. 14.5.... 69. Atsakovė nesutinka su apeliante, kad antstolio vaidmuo sumenkinamas iki... 70. Dėl argumentų, kad antstolė, išmokėdama išieškotus pinigus su... 71. 14.6.... 72. Atsakovė nesutinka su apeliante, kad antstolės veiksmų neteisėtumas... 73. Dėl argumentų, kad atsakovas niekada nebuvo ŽŪB „Dagvijara“... 74. 14.7.... 75. Antstolės procesiniuose dokumentuose bei jos atstovei teikiant paaiškinimus... 76. 14.8.... 77. Kai nustatoma, kad subjektas gavo lėšas, į kurias jokių teisių (nei pagal... 78. Dėl argumentų, susijusių su išieškotojo pakeitimu vykdymo procese... 79. 14.9.... 80. Pradinė išieškotoja KU „Amber“ buvo pakeista naująja išieškotoja... 81. Dėl antstolės pareigos išieškotas lėšas saugoti depozite... 82. 14.10.... 83. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas neva iškraipė jos teiginius dėl... 84. Dėl įrodinėjimo pareigos, atsakomybės taikymo atsakovui ir solidariosios... 85. 14.11.... 86. Nepakanka vien tik teiginio, kad atsakovas neturėjo teisės į gautus pinigus.... 87. Teisėjų kolegija... 88. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 89. 15.... 90. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 91. 16.... 92. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 93. 17.... 94. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo... 95. 18.... 96. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis... 97. 19.... 98. Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 punkte įtvirtinta, kad antstolis... 99. 20.... 100. CPK 756 straipsnyje įtvirtinta išieškotų sumų paskirstymo tvarka (iš... 101. 21.... 102. Pagal CPK 758 straipsnio 1 dalį išieškotas ir CPK 753 straipsnyje nustatyta... 103. 22.... 104. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad... 105. 23.... 106. Nagrinėjamu atveju antstolė procesinį veiksmą dėl išieškotų lėšų... 107. 24.... 108. Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/14/00861 nustatyta, jog skolininkei A. S.... 109. 25.... 110. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra įtvirtintų teisės normų,... 111. 26.... 112. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro viešai teikiamais duomenimis... 113. 27.... 114. Taip pat nustatyta, jog 2017 m. gegužės 15 d.–2018 m. rugsėjo 26 d.... 115. 28.... 116. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašymui... 117. 29.... 118. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog antstolė, išieškotas ir paskirstytas... 119. 30.... 120. Apeliantė patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad... 121. 31.... 122. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas... 123. 32.... 124. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio... 125. 33.... 126. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad faktinė... 127. 34.... 128. Kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis... 129. 35.... 130. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje... 131. 36.... 132. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi... 133. 37.... 134. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos... 135. 38.... 136. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal BŽŪB „Dagvijara“ pirmininko... 137. 39.... 138. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 139. 40.... 140. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas... 141. 41.... 142. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba,... 143. 42.... 144. Ieškovei (apeliantei) BŽŪB „Dagvijara“ bylinėjimosi išlaidos... 145. 43.... 146. Teismas ex officio (pagal pareigas) paskirsto žyminį mokestį. Ginčas... 147. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 148. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį, kuria... 149. „Priteisti ieškovei bankrutavusiai žemės ūkio bendrovei „Dagvijara“,... 150. Priteisti atsakovei antstolei A. S., a. k. ( - ), iš ieškovės BŽŪB... 151. Priteisti valstybei iš atsakovo L. K. 2 174,94 Eur (dviejų tūkstančių... 152. Priteisti atsakovei antstolei A. S. a. k. ( - ) iš ieškovės bankrutavusios...