Byla e2-1189-798/2018
Dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LVG transportas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų TOO ,,Eurasia Automotive“, OÜ ,,Quadro Center“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Vagon“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų TOO „Eurasia Automotive“, OÜ „Quadro Center“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vagon“ prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LVG transportas“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Bylos esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB arba bankrutavusi bendrovė) „LVG transportas“ (buvusi UAB „Logipolijos vagonai“), bankroto administratore paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintas BUAB „LVG transportas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Pareiškėja SIA „LDZ Cargo“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties dalies panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties dalis ir klausimo nagrinėjimas atnaujintas.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi į BUAB „LVG transportas“ bankroto bylą įtraukė trečios eilės kreditores: OÜ „Quadro Center“ su 38 651,36 JAV dolerių, UAB „Perpus“ su 2 569,07 Eur, PNP Group LLP su 27 009 JAV dolerių, AB SEB bankas su 7 581 347,60 Eur, UAB „TVC NT“ su 1 870,05 Eur, Horizon Tselluloosi ja Paberi AS su 573,21 JAV dolerių, SIA „L-Ekspresis“ su 21 230,49 Eur, UAB „Investicijos ir kapitalas“ su 1 975,19 Eur, TOO „Eurasia Automotive“ su 396 545,04 JAV dolerių, „Šymkent Rem Servis““ („??????? ??? ??????“) su 13 739,61 JAV dolerių, UAB „LW logistics“ su 1 211,28 Eur, LAAS CARGO OU su 45 168,41 JAV dolerių ir 76 658,40 Eur, UAB „LW trans“ su 241 336,85 Eur, OÜ „Quadro Center“ su 357 192,84 JAV dolerių ir 8 000 000,00 Eur, UAB „Vagon“ su 414 941,38 Eur finansiniais reikalavimais; pareiškėjos TOO „Ferrocarril“ finansinį reikalavimą paliko nenagrinėtą; pareiškėjos SIA „LDZ Cargo“ prašymo dėl BUAB „LVG transportas“ bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ atstatydinimo netenkino.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi: nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos SIA „LDZ Cargo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjos SIA „LDZ Cargo“ prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintos UAB „LW trans“ 14 166,04 Eur ir 53 214,96 Eur, OÜ „Quadro Center“ 8 000 000,00 Eur, UAB „Vagon“ 174 760,99 Eur, TOO „Eurasia Automotive“ 396 545,04 JAV dolerių finansiniai reikalavimai, atsisakyta tvirtinti UAB „Vagon“ 13 478,15 Eur finansinį reikalavimą, panaikino ir klausimus dėl šių reikalavimų, kartu su išvestiniais baudos ir palūkanų reikalavimais, taip pat UAB „Vagon“ bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtinta kreditorės UAB „Vagon“ 109 069,54 Eur, 6 809,33 Eur bei 58 127,97 Eur finansinio reikalavimo dalys (palūkanos ir bauda) pakeitė, patikslinant šioje dalyje BUAB „LVG transportas“ bankroto byloje tvirtintinus UAB „Vagon“ finansinio reikalavimo dydžius, – juos atitinkamai sumažinant iki 107 692,72 Eur, 1 087,40 Eur bei 21 756,02 Eur; kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus UAB „LW trans“, TOO „Eurasia Automotive“, OÜ „Quadro Center“, UAB „Vagon“ pateikti papildomus paaiškinimus ir / ar įrodymus dėl ginčijamų finansinių reikalavimų (jų dalių). Pareiškėja UAB „Vagon“ rašytiniais paaiškinimais prašė tenkinti finansinį reikalavimą, kurį grindė 2009 m. liepos 29 d. ilgalaike geležinkelių vagonų nuomos sutartimi Nr. 96-1 bei jos pagrindu išrašytomis sąskaitomis, taip pat 2016 m. rugsėjo 30 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 2016/09-01, 2016 m. gruodžio 31 d. skolos perleidimo susitarimu bei aktu Nr. SMC 63-16/12. Pareiškėja OÜ „Quadro Center“ rašytiniais paaiškinimais prašė tenkinti finansinį reikalavimą, kurį grindė aplinkybėmis dėl atlygintinio skolos perkėlimo, kuris buvo įtvirtintas 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartimi Nr. QC-2015/1 (paskolos išmokėjimas laikomas prievolių perėmimu iš UAB „Investicijos ir kapitalas“), trišaliais skolos perleidimo susitarimais, kurie pašalino prievolę UAB „Investicijos ir kapitalas“ ir sukūrė naują prievolę sumokėti atlyginimą (padengti paskolą OÜ „Quadro Center“). Pareiškėja TOO „Eurasia Automotive“ rašytiniais paaiškinimais prašė tenkinti finansinį reikalavimą, kuriam pagrįsti per teismo nustatytą terminą nepavyko gauti įrodymų apie geležinkelio infrastruktūros valdymą. Pareiškėjos nuomone akivaizdu, kad bankrutuojanti bendrovė naudojosi TOO „Eurasia Automotive“ infrastruktūra, nes joks kitas infrastruktūros valdytojas reikalavimų, finansinės apskaitos dokumentų jai neišrašinėjo, finansinio reikalavimo nepateikė. Kreditorė SIA „Master Cargo“ rašytiniais paaiškinimais sutiko su UAB „Vagon“ pareikštu reikalavimu bei akcentavo, jog atsakovės bankroto byloje neteikė finansinio reikalavimo, nes visus bankrutuojančios bendrovės neįvykdytus įsipareigojimus perėmė UAB „Vagon“. Atsakovės BUAB „LVG transportas“ bankroto administratorė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ atsiliepimu prašė patvirtinti pareiškėjų finansinius reikalavimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi įtraukė į BUAB „LVG transportas“ trečios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą kreditorę UAB „Vagon“ su 13 478,15 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kitoje dalyje pareiškėjos UAB „Vagon“ prašymo netenkino; taip pat netenkino pareiškėjų TOO „Eurasia Automotive“ prašymo dėl 396 545,04 JAV dolerių dydžio ir OÜ „Quadro Center“ prašymo dėl 8 000 000,00 Eur dydžio finansinių reikalavimų patvirtinimo; priteisė pareiškėjai UAB „Vagon“ iš suinteresuoto asmens SIA „LDZ Cargo“ 479,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7Dėl UAB „Vagon“ finansinio reikalavimo

  1. Pareiškėja UAB „Vagon“ prašė patvirtinti 433 511,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „LVG transportas“ bankroto byloje, kurį sudaro 66 173,55 Eur skola atsakovei iš dalies atsiskaičius už iš pareiškėjos išsinuomotus geležinkelio vagonus, taip pat negrąžinta 294 883,19 Eur paskola, 13 478,15 Eur sumokėtas avansas ir 58 976,64 Eur baudos.
  2. Teismas sutiko su pareiškėja, jog susitarimas Nr. 2016/09-01 dėl skolos perkėlimo laikytinas pirminiu dokumentu, kurio pagrindu atsirado (buvo patvirtinta) UAB „Logipolijos vagonai“ UAB „Vagon“ prievolė mokėti 13 478,15 Eur avanso sumą. Pažymėjo, kad pareiškėjos įsiskolinimas atsakovei matyti iš byloje esančių pirminių apskaitos dokumentų (sąskaitų): 6 760,88 Eur už ratų laikmenis ir 177 422,30 JAV dolerių už vagonų nuomą. Pareiškėjos sumokėti 200 000,00 JAV doleriai už atsakovę SIA „Master Cargo“ buvo avansas už atsakovės pareiškėjai išnuomotus vagonus pagal 2009 m liepos 29 d. ilgalaikę geležinkelių vagonų nuomos sutartį Nr. 96-1. Kadangi atsakovė nesuteikė pareiškėjai paslaugų už 200 000,00 JAV dolerių, galutinis avanso likutis yra 13 478,15 Eur. Minėtą aplinkybę patvirtina ir išrašas iš UAB „Vagon“ buhalterinės apskaitos programos, kurios duomenimis iš 200 000,00 JAV dolerių avanso sumos buvo išskaičiuotos sumos pagal atsakovės išrašytas 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. lapkričio 2 d. sąskaitas Nr. LVA012597 bei LVA012598. Teismas sprendė, jog UAB „Vagon“ reikalavimo dalis dėl 13 478,15 Eur dydžio atsakovei sumokėto avanso laikytina įrodyta bei pagrįsta.
  3. Teismas nustatė, jog UAB „Vagon“ buvo įpareigota papildomai paaiškinti 2016 m. gruodžio 31 d. papildomo susitarimo prie 2014 m. kovo 14 d. sutarties Nr. SMC-01/03 sudarymo ir įsipareigojimų pagal jį vykdymo aplinkybes, UAB „Vagon“ įrodinėjamos 174 760,99 Eur dydžio paskolos UAB „LVG transportas“ suteikimo realumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, kad: a) 2016 m. spalio 31 d. paskolos sutarties 1.1 papunkčiu šalys aiškiai nustatė paskolos suteikimo tvarką, jog paskola suteikiama dalimis pagal kredito gavėjo poreikį ir prašymą, b) sumos išmokamos tiek į kredito gavėjo sąskaitą, tiek pagal jo prašymą tiesiogiai į kredito gavėjo kreditorių sąskaitas, nenumatant jokio kito paskolos suteikimo jos gavėjui būdo, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą neįrodė 174 760,99 Eur dydžio paskolos UAB „LVG transportas“ suteikimo realumo ir kitų reikšmingų aplinkybių, o vien SIA „Master Cargo“ išrašytos sąskaitos faktūros už transporto ekspedijavimo paslaugų teikimą neįrodo realaus paslaugų suteikimo fakto, konstatavo, jog ši reikalavimo dalis yra neįrodyta.

8Dėl OÜ „Quadro Center“ finansinio reikalavimo

  1. Pareiškėja OÜ Quadro Center prašė patvirtinti 357 192,84 JAV dolerių ir 8 000 000,00 Eur finansinius reikalavimus BUAB „LVG transportas“ bankroto byloje, kurie susidarė atsakovei iš dalies atsiskaičius už iš pareiškėjos išsinuomotus geležinkelio vagonus bei pagal garantinį raštą.
  2. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos OÜ Quadro Center rašytiniais paaiškinimais bei jo priedais, byloje esančiais duomenimis, vertino, jog nepaisant to, kad pareiškėjai buvo nustatytas terminas papildomiems, jo reikalavimą patvirtinantiems dokumentams, pateikti, pareiškėja savo reikalavimo tinkamai nepagrindė. Taigi, byloje įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos nurodytų sumų tretiesiems asmenims sumokėjimą, nėra pateikta. Akcentavo, jog paskolos sutartis yra realinis sandoris ir tam, kad sutartis būtų laikoma sudaryta, turi būti perduotos piniginės lėšos. Vien Valstybinei mokesčių inspekcijai skirtų formų apie Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas, pateikimas, byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių realų paskolos pagal paskolos sutartį suteikimo paskolos gavėjui faktą bei momentą, nėra pakankamas įrodymas pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms konstatuoti bei 8 000 000,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą patvirtinti. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja paaiškinimuose taip pat mini 2015 m. gruodžio 10 d. susitarimą dėl paskolos grąžinimo, kuriuo susitarta, jog UAB „Investicijos ir kapitalas“ įsipareigoja OÜ „Quadro Center“ grąžinti kas ketvirtį iki paskutinės ketvirčio kalendorinės dienos po 300 000,00 Eur, taip pat kad nuo 2016 m. birželio 30 d. tariamai nutraukė sudarytą sutartį su UAB „Investicijos ir kapitalas“ ir pareikalavo grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą bei sumokėti priklausančias palūkanas, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Teismas, įvertinęs apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, jog pareiškėjos pateiktos sutartys dėl UAB „Investicijos ir kapitalas“ įsiskolinimų atitinkamiems kreditoriams perkėlimo ir reikalavimo teisių į UAB „Investicijos ir kapitalas“, kaip skolininkę, perleidimo pačios savaime taip pat nepatvirtina paskolos suteikimo UAB „Investicijos ir kapitalas“ fakto, dėl to nėra galimybės nustatyti ar apskritai egzistavo prievolės, pareiškėjui nepateikus jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų kreditoriaus reikalavimą, per teismo nustatytą terminą byloje nustatytų abejonių nepašalinus, padarė išvadą, jog OÜ Quadro Center prašymas patvirtinti 8 000 000,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „LVG transportas“ bankroto byloje laikytinas nepagrįstu.

9Dėl TOO „Eurasia Automotive“ finansinio reikalavimo

  1. Atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos TOO „Eurasia Automotive“ prašymas patvirtinti 396 545,04 JAV dolerių dydžio finansinį reikalavimą UAB „LVG transportas“ bankroto byloje neįrodytas, todėl jo netenkino.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Vagon“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti 174 760,99 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės UAB „Vagon“ 174 760,99 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „LVG transportas“ bankroto byloje.
  2. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
    1. 2016 m. spalio 31 d. paskolos sutarties 1.1 papunkčiu šalys susitarė dėl paskolos suteikimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtintą paskolos suteikimo tvarką – paskola suteikiama dalimis pagal kredito gavėjo poreikį ir prašymą, sumos išmokamos tiek į kredito gavėjo sąskaitą, tiek pagal jo prašymą tiesiogiai į kredito gavėjo kreditorių sąskaitas. Taigi, minėta nuostata akivaizdžiai įtvirtina paskolos išmokėjimo galimybę atliekant mokėjimus pagal kredito gavėjo prašymą tiesiogiai į kredito gavėjo kreditorių sąskaitas. Šiuo atveju kredito gavėjas prašė atlikti mokėjimus tiesiogiai į įmonės kreditorių sąskaitas, todėl buvo atlikti mokėjimo pavedimai 174 760,99 Eur sumai. Dėl to pirmasis skundžiamosios nutarties motyvas, neva paskolos suteikimo būdas neatitinka paskolos sutarties 1.1 papunkčiu numatyto būdo, yra nepagrįstas.
    2. Paskolos suteikimo faktą įrodo teismui pateikti dokumentai: 1) 2016 m. gruodžio 31 d. skolos perleidimo susitarimas, sudarytas tarp SIA „Master Cargo“ ir bankrutavusios bendrovės, kurio 2 punktu numatyta, kad UAB „Vagon“ įsipareigoja apmokėti už bankrutavusiai bendrovei suteiktas ekspedijavimo paslaugas; 2) prie minėto susitarimo pasirašytas aktas Nr. SMC 63-16/12, kuris patvirtina aplinkybę, jog UAB „Vagon“ už bankrutavusią bendrovę sumokėjo SIA „Master Cargo“ 50 000,00 JAV dolerių; 3) UAB „Vagon“ 2016 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo sumokėti SIA „Master Cargo“ už bankrutavusią bendrovę dar 182 644,66 JAV dolerių dydžio skolą, todėl 4) nurodytu pagrindu SIA „Master Cargo“ nurašė bankrutavusios bendrovės 382 677,66 JAV dolerių skolą. Atkreipia teismo dėmesį, jog BUAB „LVG transportas“ prašė UAB „Vagon“ atlikti pavedimus pagal 2016 m., spalio 31 d. paskolos sutartį VAG161031 ir į bylą yra pateikti UAB „Vagon“ atlikti mokėjimai (pavedimai), taip pat į bylą pateikta 2016 m. gruodžio 31 d. palūkanų paskaičiavimo pažyma, kurioje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. paskolos gavėjai UAB „LVG transportas“ buvo suteikta 174 760,99 Eur dydžio paskola.
    3. Apeliantės nuomone, į bylą pateiktos SIA „Master Cargo“ sąskaitos, kurios, apeliantės vertinimu, patvirtina paslaugų suteikimo faktą. Apeliantei nesuprantama, kodėl išrašyta sąskaita neįrodo aplinkybės, kad buvo suteiktos pervežimo paslaugos, kai yra pateikti duomenys apie suteiktas paslaugas: SIA „Master Cargo“ ir UAB „Logipolijos vagonai“ sudaryta 2014 m. kovo 10 d. sutartis Nr. SMC-04/03, kurios 1 punktu SIA „Master Cargo“ įsipareigojo teikti ekspedijavimo paslaugas BUAB „LVG transportas“ pagal prie sutarties pridėtus įkainius. Pagal 2016 m. gruodžio 31 d. papildomą susitarimą prie 2014-03-14 sutarties Nr. SMC-04/03 UAB „Vagon“ perėmė iš BUAB „LVG transportas“ visas teises ir pareigas pagal 2014 m. kovo 14 d sutartį Nr. SMC-04/03. Apeliantės nuomone, ši aplinkybė įrodo, kad paslaugos buvo suteiktos ir įsiskolinimas yra realus, kadangi joks trečiasis asmuo neapsiimtų padengti neegzistuojančių įsiskolinimų. Be to pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į reikšmingą faktinę aplinkybę, jog prie 2016 m. gruodžio 31 d. papildomo susitarimo prie 2014 m. kovo 14 d. sutarties Nr. SMC-04/03 buvo pasirašytas 2016 m. gruodžio 31 d. aktas Nr. SMC 63-16/12, kurio pagrindu UAB „Vagon“ už BUAB „LVG transportas“ sumokėjo SIA „Master Cargo“ 50 000,00 JAV dolerių ir įsipareigojo sumokėti 382 677,66 JAV dolerių. Joks trečiasis asmuo neatliks mokėjimų už skolininką, jeigu skolininkui nebuvo suteiktos paslaugos. Sąskaitų egzistavimą ir įsiskolinimo buvimą patvirtino bankroto administratorius pateikęs bankrutavusios bendrovės buhalterinės apskaitos programos išrašus.
    4. Teismai priskyrė UAB „Vagon“ neįvykdomą procesinę įrodinėjimo pareigą, kai kitų kreditorių reikalavimus patvirtino (pvz., kreditorės PnP Group LLP) išrašytų sąskaitų pagrindu. Skirtingiems kreditoriams nustatant skirtingas procesines pareigas reiškia šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimą, nustatytą CPK 17 straipsnyje.
  3. Atskiruoju skundu pareiškėja OÜ „Quadro Center“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį dalyje, kuria buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjos 8 000 000,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalį ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės OÜ „Quadro Center“ 8 000 000,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Taip pat prašo priimti ir pridėti prie bylos papildomus įrodymus.
  4. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
    1. Paskolos suteikimą įrodo: 1) OU „Tulusari“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ sudaryta 2012 m. gegužės 21 d. paskolos sutartis, 2) trys paskolos sutartys, sudarytos UAB „GILEON su D. R., N. P. ir O. T.“, kuriomis UAB „GILEON“ gavo paskolas iš minėtų asmenų, 3) UAB „GILEON“ prijungimo prie UAB „Investicijos ir kapitalas“ dokumentai, pagrindžiantys įsipareigojimų perėmimo iš UAB „GILEON“ aplinkybę, 3) keturios reikalavimo teisių perleidimo sutartys, sudarytos OÜ „Quadro Center“ su D. R., OU „Tulusari“, N. P. bei O. T., kuriomis buvo prisiimta pareiga padengti skolas už UAB „Investicijos ir kapitalas“, 4) kreditorius pareigą padengti skolinius įsipareigojimus už UAB „Investicijos ir kapitalas“ prisiėmė 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutarties pagrindu, 5) BUAB „LVG transportas“ laidavo už UAB „Investicijos ir kapitalas“ kreditoriaus naudai garantiniu raštu Nr. 2015/09/03-01 pagal sudarytą 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartį; 6) 2015 m. gruodžio 10 d. susitarimas dėl įmokų išdėstymo, 7) 2016 m. gegužės 18 d. pranešimu 2015 m. gruodžio 10 d. susitarimas nutrauktas dėl pavėluoto UAB „Investicijos ir kapitalas“ atsiskaitymo, 8) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (šie duomenys patvirtina aplinkybę, jog fizinių asmenų suteiktos paskolos UAB „GILEON“ nebuvo fiktyvios), 9) UAB „Investicijos ir kapitalas“ mokėjimai dėl sugrąžintos 173 250,00 Eur skolos, 10) pagal 2017 m. balandžio 11 d. skolos suderinimo aktą Nr. 2016/P2 UAB „Investicijos ir kapitalas“ buvo skolinga 9 913 158,74 Eur (su palūkanomis), o pagal 2017 m. spalio 18 d. skolos suderinimo aktą Nr. 2017/P2 UAB „Investicijos ir kapitalas“ buvo skolinga 10 039 284,94 Eur kartu (su palūkanomis).
    2. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog vadovaujantis CK 6.181 straipsnio 5 dalimi paskola yra realinė sutartis, todėl tam, kad būtų laikoma, jog paskolos sutartis būtų sudaryta, privalo būti perduotos piniginės lėšos, yra nepagrįstas. Šiuo atveju 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutarties pagrindu paskola buvo suteikta UAB „Investicijos ir kapitalas“ ne piniginėmis lėšomis, o kreditoriui perimant minėtos įmonės įsipareigojimus, todėl realinis paskolos aspektas turėtų būti aiškinamas tokiu būdu, jog paskolos sutartis šiuo atveju yra laikoma sudaryta nuo paskolos sutarties dalyko perdavimo t. y. šiuo atveju nuo skolos perkėlimo kreditoriui momento (paskolos sutarties dalykas), kuris pagal teismui pateiktas trišales sutarčių 2015 m. birželio 30 d. Nr. NER-2015.06-1, 2015 m. birželio 30 d. Nr. OLG-2015.06-1, 2015 m. rugsėjo 1 d. Nr. NER-2015.09.1 4, 5 ir 8 punktus, 2015 m. liepos 3 d. Nr. DI-2015.07-1 preambulę, 1 punktą ir 3.1 papunktį, skola perkeliama nuo sutarčių sudarymo dienos. Taigi, šiuo atveju kreditorius faktiškai perdavė paskolos dalyką UAB „Investicijos ir kapitalas“, tokiu būdu įvykdant realinio sandorio koncepcijos reikalavimą. Todėl susidarė situacija, kai kreditorius paskolą išmokėjo UAB „Investicijos ir kapitalas“ perimdamas pinigines UAB „Investicijos ir kapitalas“ skolas. Toks paskolos būdas atitinka CK 6.870 straipsnio 1 dalį. Gavusi paskolą UAB „Investicijos ir kapitalas“ susimažino savo įsiskolinimus, pagerino įmonės turtinę būseną, sumažino piniginius įsipareigojimus t. y. iš esmės gavo paskolą. CK nėra draudžiama suteikti paskolą perimant paskolos gavėjo įsiskolinimus, joks teisės aktas to nedraudžia. Todėl toks sandoris galimas ir yra laikytinas įvykdytu nuo skolos perėmimo momento (kadangi skolos perėmimas prilygsta pinigų sumokėjimui pagal paskolos sutartį). Šaliai pasikeitus prievolėje visas prievoles privalo vykdyti šalis, kuri pakeitė skolininką prievolėje. OÜ Quadro Center“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ sudarė 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartį, kuria su vėlesniais pakeitimais, UAB „Investicijos ir kapitalas“ buvo faktiškai suteikta 8 600 000,00 Eur paskola, kuri buvo skirta dengti UAB „Investicijos ir kapitalas“ įsiskolinimams. Akcentuoja, jog minėta paskolos sutartis sudaryta prieš trišalių sutarčių sudarymą, o kai kuriais atvejais (O. T. ir N. P.) tą pačią dieną. Taigi, minėtas faktas patvirtina faktinį paskolos suteikimą UAB „Investicijos ir kapitalas.
  5. Atskiruoju skundu pareiškėja TOO „Eurasia Automotive“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį dalyje, patvirtinant jos 396 545,04 JAV dolerių dydžio finansinį reikalavimą.
  6. Nurodo, kad apeliantei nepavyko gauti dokumentų pagrindžiančių geležinkelio infrastruktūros valdymo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino TOO „Eurasia Automotive“ argumentų dėl pareigos pateikti dokumentus įrodančius geležinkelio infrastruktūros nuosavybės ir / ar valdymo teisę, todėl teismo nutartis laikytina nemotyvuota. Be to, nesuprantama kaip TOO „Eurasia Automotive“ finansinį reikalavimą lemia geležinkelio infrastruktūros valdymo pagrindas. Teismas nei vienoje byloje (įskaitant ir šią) nereikalavo iš kreditorių pateikti dokumentus kokiu teisiniu pagrindu jie valdo transporto priemones, kuriomis teikia paslaugas, kokiu pagrindu įgijo prekes, kurias pardavė bankrutuojančiai bendrovei. Toks reikalavimas taikomas išimtinai apeliantei, todėl ji jaučiasi diskriminuojama. Mano, kad tokiu būdu pažeidžiamas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas proceso lygiateisiškumo principas. Šiuo atveju atsakovė paslaugos suteikimo faktą patvirtino bei paslaugas priėmė, o apeliantė patyrė nuostolius dėl bankrutuojančio bendrovės vagonų laikymo savo infrastruktūroje. 2014 m. gruodžio 3 d sutartis dėl geležinkelių infrastruktūros naudojimo Nr. 14/12/03-1 bei pasirašyti atliktų darbų aktai įrodo aplinkybes, kad paslaugos faktiškai suteiktos. Vien faktas, jog apeliantės reikalavimai nebuvo apskaityti bankrutuojančios bendrovės apskaitoje nėra pagrindas netvirtinti pareiškėjos reikalavimo. Be to, reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (atliktų darbų aktai) buvo pateikti tik 2017 m., todėl atsakovė nebuvo jų įtraukusi į apskaitą, tikėtina dėl priežasties, jog buvo faktiškai nemoki ir veiklos nevykdė.
  7. Atsiliepimu į pareiškėjų atskiruosius skundus atsakovė BUAB „LVG transportas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį dalyje ir kreditorių OÜ „Quadro Center“, UAB „Vagon“, TOO „Eurasia Automotive“ finansinius reikalavimus patvirtinti visa apimtimi.
  8. Nurodo šiuos atsiliepimo į atskiruosius skundus motyvus:
    1. Dėl TOO „Eurasia Automotive“ atskirojo skundo. Nei vienam iš kreditorių, išskyrus TOO „Eurasia Automotive“, nebuvo nustatyta pareiga pateikti dokumentus, kurie nėra tiesiogiai susiję su paslaugų teikimu. Dėl to papildomų įrodymų teikimas yra perteklinis. Suformavus tokią teismų praktiką bankroto bylų nagrinėjimas būtų papildomai apsunkintas, kadangi kreditoriams atsirastų pareiga ne tik įrodyti paslaugų teikimo faktą, bet ir nuosavybės arba valdymo teisę į objektus, kurių pagalba teikiamos paslaugos, todėl be sąskaitų, mokėjimų, sutarčių, jie privalėtų teikti ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.
    2. Dėl UAB „Vagon“ atskirojo skundo. SIA „Master Cargo“ ir UAB „Logipolijos vagonai“ (dabar BUAB „LVG transportas“) sudarė 2014 m. kovo 10 d. ekspedijavimo paslaugų sutartį Nr. SMC-04/03 (toliau – Sutartis), kurios 1 punktu SIA „Master Cargo“ įsipareigojo teikti ekspedijavimo paslaugas bankrutavusiai bendrovei pagal prie sutarties pridėtus įkainius. Prie savo paaiškinimų SIA „Master Cargo“ pridėjo sąskaitas. Akcentuoja, jog bankroto administratorius neturi įrodymų, jog pagal pateiktas sąskaitas bankrutavusi bendrovė atsiskaitė su SIA „Master Cargo“. UAB „Vagon“, BUAB „LVG transportas“ ir SIA „Master Cargo“ sudarė 2016 m. rugsėjo 30 d. susitarimą Nr. 2016/09-01 dėl skolos perkėlimo, kurio 2.4 papunkčiu sulygo, kad UAB „Vagon“ perima 200 000,00 JAV dolerių skolinį įsipareigojimą už bankrutavusią bendrovę kreditorės SIA „Master Cargo“ naudai. Mano, jog nurodyta 2.4 papunkčio formuluotė kvalifikuotina kaip skolos perkėlimas, reglamentuojamas CK 6.115 straipsniu. Į bylą yra pateiktas išrašas iš bankrutavusios bendrovės buhalterinės apskaitos programos, t. y. įrodymas, jog UAB „Vagon“ perėmė 200 000,00 JAV dolerių skolą iš kreditorės SIA „Master Cargo“ naudai (2016-09-30 „Mokėjimas pagal susitarimą“ ir „UŽSKAITA PAGAL SUSITARIMĄ“, kuriomis įsiskolinimas SIA „Cargo Master“ sumažėja 200 000,00 JAV dolerių suma). Papildomai atkreipia dėmesį, jog 2016 m. gruodžio 31 d. papildomu susitarimu prie 2014 m. kovo 14 d. sutarties Nr. SMC-04/03 ir 2016 m. gruodžio 31 d. aktu Nr. SMC 63-16/12 buvo fiksuotas SIA „Master Cargo”, UAB „Vagon” ir BUAB „LVG transportas“ susitarimas dėl bankrutavusios bendrovės 182 677,66 JAV dolerių skolos perkėlimo UAB „Vagon”. 2016 m. gruodžio 31 d. akto Nr. SMC 63-16/12 3 punkte nurodytas 382 677,66 JAV dolerių dydžio UAB „Vagon” įsiskolinimas SIA „Master Cargo“ naudai, kuris susidarė UAB „Vagon” perėmus bankrutavusios bendrovės įsiskolinimus SIA „Master Cargo“ naudai, t. y. pagal sudarytą susitarimą Nr. 2016/09-01 dėl 200 000,00 JAV dolerių skolos perkėlimo, pagal 2016 m. gruodžio 31 d. papildomą susitarimą prie 2014 m kovo 14 d. sutarties Nr. SMC-04/03 ir 2016 m. gruodžio 31 d. aktą Nr. SMC 63-16/12 – 182 677,66 JAV dolerių suma. Visi nurodyti dokumentai patvirtina UAB „Vagon“ 382 677,22 JAV dolerių dydžio finansinį reikalavimą. Atveju, jeigu teismas vertintų, jog UAB „Vagon“ reikalavimas nėra pagrįstas visa apimtimi, turėtų būti svarstomas klausimas dėl SIA „Master Cargo“ įtraukimo į BUAB „LVG transportas“ kreditorių sąrašą.
    3. Dėl OÜ „Quadro Center“ atskirojo skundo. OÜ „Quadro Center“ pateikė pirminius apskaitos dokumentus: paskolos sutartis, reikalavimo teisių perleidimo susitarimus. Bankroto administratoriui yra aiškus 4 085 422,26 Eur OÜ „Quadro Center“ reikalavimo atsiradimo pagrindas, kurį patvirtina pirminis dokumentas – 2015 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu OÜ „Quadro Center“ perėmė 4 085 422,26 Eur skolą iš UAB „Investicijos ir kapitalas kreditorės OÜ „Tulusäri“ naudai. Likusi UAB „Investicijos ir kapitalas“ 4 514 577 Eur įsiskolinimo dalis OÜ „Quadro Center“ naudai atsirado sudarius skolos perėmimo susitarimus: OU „Quadro Center“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ bei D. R. 898 857,64 Eur sumai, N. P. 695 470 Eur sumai ir O. T. 2 900 000 Eur sumai. Minėtas sumas, kaip paskolas, UAB „Investicijos ir kapitalas“ gavo iš fizinių asmenų. Analogiškai kaip ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ bei OÜ „Tulusäri“ sudarytos paskolos sutarties atveju, minėtus įsipareigojimus D. R., O. T. ir N. P., iš UAB „Investicijos ir kapitalas“ perėmė OÜ „Quadro Center“ atskirų trišalių susitarimų pagrindu, laikant, jog OÜ „Quadro Center“ išmokėjo UAB „Investicijos ir kapitalas“ likusią 4 514 577 Eur paskolos sumą pagal Sutartį. Nurodytas OÜ „Quadro Center“ reikalavimas į UAB „Investicijos ir kapitalas“, kilęs iš paskolos sutarties ir skolos perėmimo sutarčių, buvo užtikrintas UAB „Logipolija“ ir bankrutavusios bendrovės 2015 m. rugsėjo 3 d. garantiniu raštu, pagal kurį BUAB „LVG transportas“ laidavo už 8 600 000,00 Eur UAB „Investicijos ir kapitalas“ gautą paskolą iš OÜ „Quadro Center“, kuri buvo suteikta UAB „Investicijos ir kapitalas“ kaip jos skolinių įsipareigojimų perėmimas iš jos kreditorių OÜ „Tulusari“, D. R., O. T. ir N. P.. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi konstatuota, jog šiai dienai UAB „Investicijos ir kapitalas“ yra neįvykdžiusi prievolės grąžinti paskolą, išrašai iš banko sąskaitos ir skolos suderinimo aktai pagrindžia, jog OÜ „Quadro Center“ iš UAB „Investicijos ir kapitalas“ atgavo tik 173 250,00 Eur sumą, todėl laiduotojams atsiranda pareiga solidariai atsakyti už skolininko prievolę visa apimtimi. OÜ „Quadro Center“ patvirtino, jog UAB „Investicijos ir kapitalas“ laiku neatsiskaitė, todėl nuo 2016 m. birželio 30 d. apeliantė vienašališkai nutraukė sutartį bei pareikalavo grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą ir sumokėti priklausančias palūkanas, t. y. kreditorius įgijo teisę nukreipti savo reikalavimą į laiduotoją, kuris yra solidariai atsakingas už prievolę. Papildomai atkreipia dėmesį, jog visi trečiųjų fizinių asmenų suteikusių paskolas duomenis apie paskolų sumas, mokėjimus ir grąžinimus buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri mokestinių patikrinimų neatliko, todėl paskolų suteikimo faktas laikytinas įrodytu.
  9. Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėja SIA „LDZ Cargo“ prašo skundus atmesti ir palikti skundžiamosios nutarties dalis nepakeistas.
  10. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentus:
    1. Dėl TOO „Eurasia Automotive“ atskirojo skundo. Skundžiamos nutarties 33–34 punktais teisingai pažymėta, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. TOO „Eurasia Automotive“ nepateikus iš viso jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų pareikštą reikalavimą (kokiu teisiniu pagrindu TOO „Eurasia Automotive“ valdo geležinkelio infrastruktūrą, kuri buvo suteikta bankrutavusiai bendrovei naudotis), apeliantės pareikštas reikalavimas pagrįstai teismo pripažintas neįrodytu. Šiuo atveju TOO „Eurasia Automotive“ buvo įpareigota pateikti papildomą informaciją, siekiant tinkamai išsiaiškinti su 2014 m. gruodžio 3 d. sutarties sudarymu ir vykdymu susijusias aplinkybes. Šių įrodomų pateikimas nepažeidžia TOO „Eurasia Automotive“ teisių ir negali būti laikoma TOO „Eurasia Automotive“ diskriminacija. Atveju, jeigu TOO „Eurasia Automotive“ neturėjo galimybės pateikti papildomų įrodymų, galėjo bent nurodyti kokių dokumentų negali pateikti, kas tokių dokumentų nepateikia, paaiškinti kokia konkrečiai geležinkelio infrastruktūra buvo suteikta naudotis bankrutavusiai bendrovei. Mano, jog vengimas nurodyti kokiu pagrindu valdė infrastruktūrą, sąskaitos faktūros išrašymas po dviejų metų laiko parodo sandorio fiktyvumą.
    2. Dėl OÜ „Quadro Center“ atskirojo skundo. Bankroto byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų pirminių sandorių realumą, iš kurių kildinama tariamai suteikta paskola. OÜ „Quadro Center“ atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad buvo perimti UAB „Investicijos ir kapitalas“ įsipareigojimai. Iš byloje esančių įrodymų negalima įvertinti tokių įsipareigojimų realumo, kreditoriui vengiant pateikti išsamią informaciją apie tariamai sudarytus sandorius, apie tariamai įvykusius įmonių akcijų perleidimus už milžiniškas sumas, kurios viršijo net kelis milijonus eurų ir pan. Šiuo metu net nėra aišku kokios įmonės akcijos fizinių asmenų buvo parduodamos už kelis milijonus eurų. Be to, nėra duomenų apie pagrindinių akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą. Bankroto byloje pateikti 2018 m. vasario 23 d. OÜ „Quadro Center“ paaiškinimai bei anksčiau pateikti dokumentai nėra pagrįsti tiesioginiais įrodymais, bet yra grindžiami apibendrinamojo pobūdžio duomenimis. Objektyviai nebuvo galima atlikti realios OÜ „Quadro Center“ pareikšto reikalavimo, kuris grindžiamas garantiniu raštu, patikros. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 29 punktu pagrįstai sprendė, kad, OÜ „Quadro Center“ pateiktos sutartys dėl UAB „Investicijos ir kapitalas“ įsiskolinimų atitinkamiems kreditoriams perkėlimo ir reikalavimo teisių į UAB „Investicijos ir kapitalas“, kaip skolininkę, perleidimo pačios savaime nepatvirtina paskolos suteikimo UAB „Investicijos ir kapitalas“ fakto. OÜ „Quadro Center“ nepateikus jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų kreditoriaus reikalavimą ir per teismo nustatytą terminą byloje nustatytų abejonių nepašalinus, OÜ „Quadro Center“ 8 000 000,00 Eur dydžio finansinis reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Viešasis interesas bankroto byloje egzistuoja, tačiau jis įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai, bet ne imtis aktyvių veiksmų už kreditorių, kad būtų surinkti būtini įrodymai kreditoriaus pareikštam reikalavimui patvirtinti.
    3. Dėl UAB „Vagon“ atskirojo skundo. UAB „Vagon“ pateiktas atskirasis skundas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi, kuria pažymėta, jog UAB „Vagon“ 174 760,99 Eur finansinio reikalavimo dalis yra grindžiama tik išvestiniais dokumentais. Be to, apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad išvestiniai dokumentai patys savaime nėra pakankami kreditoriaus pareikštam reikalavimui pagrįsti. UAB „Vagon“ pateikti paaiškinimai buvo bendro pobūdžio ir deklaratyvūs, o pateiktos SIA „Master Cargo“ sąskaitos faktūros už tariamai suteiktas transporto ekspedijavimo paslaugas neįrodė realaus tokių paslaugų suteikimo fakto. Todėl teismas pagrįstai nusprendė netvirtinti UAB „Vagon“ 174 760,99 Eur dydžio finansinio reikalavimo.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl bylos ribų

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

15Dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo

  1. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokia kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
  2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais; o ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

16Dėl OÜ „Quadro Center“ atskirojo skundo

  1. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Investicijos ir kapitalas“ (laikotarpiu 2011-05-26–2014-03-04 UAB „R49“) įregistruota 2008 m. balandžio 25 d.; nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2014 m. kovo 4 d. UAB „Investicijos ir kapitalas“ akcininkė buvo UAB „GILEON“ (CPK 179 str. 3 d.).
  2. 2012 m. gegužės 21 d. kredito sutartimi Nr. 2012/01-R49 OÜ „Tulusäri“, atstovaujama valdybos nario T. B., suteikė UAB „R49“ (dabar UAB „Investicijos ir kapitalas“), atstovaujamai direktoriaus M. A., 3 048 165,89 Eur paskolą.
  3. 2013 m. gruodžio 23 d. ribotos atsakomybės bendrovės dalies preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi OÜ „Tulusäri“ įsipareigojo sumokėti D. R. 1 200 000,00 Eur avansinį mokėjimą. 2013 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartimi Nr. GIL-2013/12/23-2 D. R. suteikė UAB „GILEON“ 1 200 000,00 Eur paskolą, remiantis OÜ „Tulusäri“, UAB „GILEON“ ir D. R. sudarytu 2013 m. gruodžio 23 d. trišaliu susitarimu (toliau – Trišalis susitarimas). 2013 m. gruodžio 23 d. trišaliu susitarimu (toliau – Trišalis susitarimas) OÜ „Tulusäri“ įsipareigojo sumokėti D. R. 1 200 000,00 Eur dydžio avansinius mokėjimus pagal 2013 m. gruodžio 23 d. ribotos atsakomybės bendrovės dalies preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (Trišalio susitarimo 1 d.); OÜ „Tulusari“ įsipareigojimą pagal 2013 m. gruodžio 23 d. ribotos atsakomybės bendrovės dalies preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį D. R. visa apimtimi perleido UAB „GILEON“ (Trišalio susitarimo 2 d.); po įsipareigojimo perleidimo UAB „GILEON“ liko skolinga D. R. 1 200 000,00 Eur, o OÜ „Tulusäri“ visiškai atsiskaitė su D. R. pagal 2013 m. gruodžio 23 d. ribotos atsakomybės bendrovės dalies preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią D. R. neturi jokių pretenzijų OÜ „Tulusäri“ (Trišalio susitarimo 3 d.); įsipareigojimo perleidimas UAB „GILEON“ laikomas UAB „GILEON“ 1 200 000,00 Eur paskolos dalies OÜ „Tulusäri“ grąžinimu pagal galiojančią 2012 m. spalio 1 d. kredito linijos sutartį (Trišalio susitarimo 4 d.); pagal 2013 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį, D. R. įsipareigojo suteikti UAB „GILEON“ 1 200 000,00 Eur paskolą (Trišalio susitarimo 4 d.); UAB „GILEON“ 1 200 000,00 Eur skola D. R. laikoma suteikta paskola UAB „GILEON“ (Trišalio susitarimo 6 d.).
  4. 2013 m. gruodžio 23 d. ribotos atsakomybės bendrovės dalies preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi OÜ „Tulusäri“ įsipareigojo sumokėti N. P. 680 000,00 Eur avansinį mokėjimą. 2013 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartimi Nr. GIL-2013/12/23-4 N. P. suteikė UAB „GILEON“ 680 000,00 Eur paskolą, remiantis OÜ „Tulusari“, UAB „GILEON“ ir N. P. sudarytu 2013 m. gruodžio 23 d. trišaliu susitarimu. 2013 m. gruodžio 23 d. trišaliu susitarimu (toliau – Trišalis susitarimas) OÜ „Tulusäri“ įsipareigojo sumokėti N. P. 680 000,00 Eur dydžio avansinius mokėjimus pagal 2013 m. gruodžio 23 d. ribotos atsakomybės bendrovės dalies preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (Trišalio susitarimo 1 d.); OÜ „Tulusäri“ įsipareigojimą pagal 2013 m. gruodžio 23 d. ribotos atsakomybės bendrovės dalies preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį N. P. visa apimtimi perleido UAB „GILEON“ (Trišalio susitarimo 2 d.); po įsipareigojimo perleidimo UAB „GILEON“ liko skolinga N. P. 680 000,00 Eur, o OÜ „Tulusäri“ visiškai atsiskaitė su N. P. pagal 2013 m. gruodžio 23 d. ribotos atsakomybės bendrovės dalies preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią N. P. neturi jokių pretenzijų OÜ „Tulusäri“ (Trišalio susitarimo 3 d.); įsipareigojimo perleidimas UAB „GILEON“ laikomas UAB „GILEON“ 680 000,00 Eur paskolos dalies OÜ „Tulusäri“ grąžinimu pagal galiojančią 2012 m. spalio 1 d. kredito linijos sutartį (Trišalio susitarimo 4 d.); pagal 2013 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį, N. P. įsipareigojo suteikti UAB „GILEON“ 680 000,00 Eur paskolą (Trišalio susitarimo 4 d.); UAB „GILEON“ 680 000,00 Eur skola N. P. laikoma suteikta paskola UAB „GILEON“ (Trišalio susitarimo 6 d.).
  5. Nagrinėjamu atveju apeliantė finansinį reikalavimą (1 200 000,00 Eur ir 680 000,00 Eur) grindžia preliminariosiomis ribotos atsakomybės bendrovės dalies pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriomis OÜ „Tulusäri“ įsipareigojo sumokėti fiziniam asmenims 1 200 000,00 Eur ir 680 000,00 Eur avansinius mokėjimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, OÜ „Tulusäri“ įsipareigojimas ateityje sumokėti minėtas sumas N. P. ir D. R. nesudaro pagrindo minėtas sutartis pripažinti pagrindinėmis sutartimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę, arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodama kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Aiškinant sutarčių požymius ir skirtumus kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011). Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad preliminariojoje sutartyje nurodyto sutarties objekto nebuvimas, įsipareigojimas jį sukurti ateityje taip pat yra preliminariąją sutartį kvalifikuojantis požymis, nesudarantis pagrindo tokią sutartį laikyti pagrindine sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
  6. Taip pat kasacinio teismo pažymėta, kad tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 str.) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Teismo išvada dėl sutarties sąlygų tikrojo turinio visais atvejais turi būti motyvuota ir pagrįsta įstatyme įtvirtintų sutarties aiškinimo kriterijų taikymu. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2013 m. gruodžio 23 d. trišalių susitarimų lingvistinė prasmė yra paini ir kelianti abejonių, kadangi OÜ „Tulusäri“ įsipareigojo sumokėti D. R. ir R. P. avansinius mokėjimus pagal 2013 m. gruodžio 23 d. ribotos atsakomybės bendrovės dalies preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir preliminariosios sutartys) ir OÜ „Tulusäri“ su D. R. ir R. P. visiškai atsiskaitė pagal preliminariąsias sutartis bei įsipareigojimus pagal preliminariąsias sutartis visa apimtimi perleido UAB „GILEON“, kuri po įsipareigojimo perleidimo liko skolinga D. R. ir R. P.. Be to OÜ „Tulusäri“ įsipareigojimo perleidimas UAB „GILEON“ laikomas UAB „GILEON“ paskolos dalies (1 200 000,00 Eur ir 680 000,00 Eur) OÜ „Tulusäri“ grąžinimu pagal galiojančią 2012 m. spalio 1 d. kredito linijos sutartį, o pagal 2013 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį, D. R. ir N. P. įsipareigojo suteikti UAB „GILEON“ 1 200 000,00 Eur ir 680 000,00 Eur paskolas; UAB „GILEON“ 1 200 000,00 Eur ir ir 680 000,00 Eur skolos D. R. ir N. P. laikomos suteiktomis paskolomis UAB „GILEON“.
  8. 2013 m. lapkričio 29 d. paskolos sutartimi Nr. GIL 2013/11/29-3 O. T. suteikė UAB „GILEON“ 2 900 000,00 Eur paskolą, remiantis 2013 m. lapkričio 29 d. trišaliu susitarimu. 2014 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu Nr. TUL 02/01/14 prie kredito sutarties Nr. 2012/01-R49 OÜ „Tulusäri“, atstovaujama valdybos narės V. I., suteikė galimybę UAB „R49“ (dabar UAB „Investicijos ir kapitalas“), atstovaujamai direktorės I. O., pasinaudoti 5 000 000,00 Eur dydžio kredito linija.
  9. Iš 2014 m. gegužės 30 d. UAB „Gileono finansai“ rašto nustatyta, jog nuo 2014 m. gegužės 29 d. UAB „GILEON“ dalis teisių ir pareigų, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su nekilnojamuoju turtu, buvo atskirta ir perduota 2014 m. gegužės 29 d. įregistruotai UAB „Gileono finansai“. Iš 2014 m. rugsėjo 12 d. UAB „Investicijos ir kapitalas“ rašto nustatyta, kad 2014 m. birželio 30 d. reorganizuota UAB „Gileono finansai“ prijungta prie UAB „Investicijos ir kapitalas“; nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. Juridinių asmenų registre įregistravus naują UAB „Investicijos ir kapitalas“ įstatų redakciją, UAB „Investicijos ir kapitalas“ perėmė visą UAB „Gileono finansai“ turtą, teises ir pareigas.
  10. 2014 m. rugsėjo 12 d. kredito linijos sutartimi Nr. 2014/01-INCAP OÜ „Tulusari“, atstovaujama valdybos narės V. I., suteikė galimybę UAB „Investicijos ir kapitalas“, atstovaujamai direktoriaus T. B., pasinaudoti iki 7 000 000,00 Eur dydžio kredito linijos suma. UAB „Investicijos ir kapitalas“ faktiškai buvo suteikta 4 085 422,26 Eur kredito suma.
  11. Pagal Juridinių asmenų registro tvarkytojo duomenis (CPK 179 str. 3 d.), UAB „Gileono finansai“ vadovas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo T. B., taip pat UAB „Investicijos ir kapitalas“ vadovas nuo 2014 m. gegužės 25 d. yra T. B.. UAB „GILEON“ vadovas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 28 d. iki 2014 m. birželio 10 d. buvo L. B., akcininkė nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2014 m. birželio 10 d. UAB „LW group“, kuri laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo UAB „Investicijos ir kapitalas“ akcininkė, nuo 2014 m gegužės 29 d. iki 2014 m. birželio 30 d. UAB „Gileono finansai“ akcininkė, ir kurios vadovas nuo 2013 m. spalio 22 d. yra L. B.. Taigi, minėto bendrovių reorganizavimo metu (UAB „GILEON“ dalį teisių ir pareigų atskyrė bei perdavė UAB „Gileono finansai“, kurios turtą, teises ir pareigas perėmė UAB „Investicijos ir kapitalas“) UAB „GILEON“, UAB „Investicijos ir kapitalas“, UAB „Gileono finansai“ ir UAB „LW group“ buvo tarpusavyje susijusios įmonės per juridinių asmenų dalyvius (vadovus, akcininkus).
  12. Kreditas UAB „Investicijos ir kapitalas“ buvo suteiktas OÜ „Tulusäri“, atstovaujant valdybos nariui T. B. (2012 m. gegužės 21 d.) bei padidintas UAB „Investicijos ir kapitalas“, atstovaujant direktoriui T. B. (2014 m. rugsėjo 12 d.). Kreditas padidintas 2014 m. rugsėjo 12 d., t. y. po to, kai UAB „Investicijos ir kapitalas“ perėmė UAB „Gileono finansai“ teises ir pareigas, atskirtas nuo UAB „GILEON“ (2014 m. rugsėjo 9 d. UAB „Gileono finansai“ išregistruota). Taigi, prievoles 2014 m. rugsėjo 12 d. kredito linijos sutartimi Nr. 2014/01-INCAP prisiėmė UAB „Investicijos ir kapitalas“.
  13. O. T., OÜ „Quadro Center“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ sudarytu 2015 m. birželio 30 d. susitarimu Nr. OLG-2015.06-1 (toliau – Trišalis susitarimas), OÜ „Quadro Center“ sutiko perimti UAB „Investicijos ir kapitalas“ 2 900 000,00 Eur skolą pagal paskolos sutartį Nr. GIL 2013/11/29-3 O. T. (Trišalio susitarimo 1, 2 d.). Po skolos perkėlimo OÜ „Quadro Center“ privalo grąžinti O. T. 2 900 000,00 Eur paskolą, taip pat mokėti palūkanas, o UAB „Investicijos ir kapitalas“ privalo grąžinti OÜ „Quadro Center“ 2 900 000,00 Eur paskolą ir mokėti palūkanas (Trišalio susitarimo 5, 6 p.).
  14. N. P., OÜ „Quadro Center“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ sudarytu 2016 m. birželio 30 d. susitarimu N. P. atlygintinai perleido OÜ „Quadro Center“ reikalavimo teises į skolininkę UAB „Investicijos ir kapitalas“ pagal 2013 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį dėl UAB „Investicijos ir kapitalas“ 695 470,00 Eur skolos N. P..
  15. D. R., OÜ „Quadro Center“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ sudarytu 2015 m. liepos 3 d. susitarimu Nr. DI-2015.07-1 D. R. atlygintinai perleido OÜ „Quadro Center“ reikalavimo teises į skolininkę UAB „Investicijos ir kapitalas“ pagal 2013 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį Nr. GIL-2013/12/23-2 dėl UAB „Investicijos ir kapitalas“ 898 857,64 Eur (873 212,70 Eur paskola ir 25 644,94 Eur palūkanos) skolos D. R..
  16. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-306-823/2018 konstatavo, jog įrodymai apie paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjai UAB „Investicijos ir kapitalas“ nebuvo pateikti. Sutartys dėl UAB „Investicijos ir kapitalas“ įsiskolinimų atitinkamiems kreditoriams perkėlimo ir reikalavimo teisių į UAB „Investicijos ir kapitalas“, kaip skolininkę, perleidimo OÜ „Quadro Center“ pačios savaime taip pat nepatvirtina paskolos suteikimo UAB „Investicijos ir kapitalas“ fakto. Įrodymų, patvirtinančių atitinkamų sumų tretiesiems asmenims sumokėjimą, byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas sugrąžino OÜ „Quadro Center“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus apygardos teismas skundžiamos nutarties 27 punktu konstatavo, jog OÜ „Quadro Center“ buvo nustatytas terminas papildomiems, reikalavimą patvirtinantiems dokumentams, pateikti, tačiau OÜ „Quadro Center“ nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių sumų tretiesiems asmenims sumokėjimą.
  17. Apeliantės teiginiai, jog 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutarties pagrindu paskola buvo suteikta UAB „Investicijos ir kapitalas“ ne piniginėmis lėšomis, o kreditoriui perimant minėtos įmonės įsipareigojimus, todėl realinis paskolos aspektas turėtų būti aiškinamas tokiu būdu, jog paskolos sutartis šiuo atveju yra laikoma sudaryta nuo paskolos sutarties dalyko perdavimo, atmestini kaip nepagrįsti. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Taigi, tik nuo paskolos dalyko – piniginių sumų, nurodytų aptariamuose sandoriuose – perdavimo momento, paskolos sutarties pripažįstama sudaryta. Skolininko įsipareigojimų perėmimas išvestiniais dokumentais (trišaliais susitarimais) nelaikytinas paskolos suteikimu. Išvestiniai dokumentai savaime nėra pakankami tokio pobūdžio reikalavimams pagrįsti, ypač jei sprendžiamas asmens, sudariusio šiuos išvestinius dokumentus, finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-330/2016).
  18. Nagrinėjamoje byloje apeliantei kilo pareiga įrodyti, kad OÜ „Tulusäri“ įsipareigojimų sumokėti D. R. ir R. P. avansinius mokėjimus pagal 2013 m. gruodžio 23 d. ribotos atsakomybės bendrovės dalies preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis įvykdymą (atsiskaitymą su fiziniais asmenimis), t. y. pateikti pirminius dokumentus: kasos išlaidų orderius, banko sąskaitų išrašus, fiksuojančius pinigų pervedimo D. R. ir R. P. faktus, pakvitavimus dėl pinigų gavimo ir pan. arba įrodymus, kad O. T., D. R. ir N. P. buvo finansiškai pajėgūs įvykdyti įsipareigojimus – suteikti UAB „GILEON“ 2 900 000,00 Eur, 680 000,00 Eur ir 1 200 000,00 Eur paskolas. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su kreditorės SIA „LDZ CARGO“ atsiliepimo į apeliantės naujus rašytinius įrodymus argumentais, kad apeliantės reikalavimas yra neatskleistas iki galo, t. y. reikalavimas kildinamas iš nežinomos bendrovės preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties už kelis milijonus eurų, kurių sumokėjimo aplinkybės byloje nėra įrodytos. Apeliantė fizinių asmenų paskolų suteikimo juridiniam asmeniui faktą (realumą) grindžia Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos pateiktomis formomis FR0711. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 (Žin. 2004, Nr. 160-5867) yra patvirtintos Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D, FR0711E, FR0711F užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklės (toliau – Taisyklės). Akcentuotina, jog minėtų Taisyklių pagrindu juridiniais asmenys teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) užpildytas formas bei jų atitinkamus priedus apmokestinimo patikrinimo tikslu, o ne paskolos suteikimo / grąžinimo realumo nustatymo (patvirtinimo) tikslu. Dėl to vien tik VMI pateiktos formos RR0711 neįrodo, jog D. R., N. P. bei O. T. realiai įvykdė trišaliais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus paskolinti pinigines lėšas juridiniam asmeniui (turėjo finansines galimybes). Daugiau įrodymų, susijusių su fizinių asmenų paskolų suteikimo juridiniam asmeniui realumu į bylą nepateikta (CPK 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Kadangi apeliantė neįrodė fizinių asmenų suteiktų paskolų realumo aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, jog trišaliais susitarimais OÜ „Quadro Center“ pagrįstai įgijo 4 494 327,64 Eur dydžio (898 857,64 Eur + 695 470,00 Eur + 2 900 000,00 Eur) reikalavimo teisę į UAB „Investicijos ir kapitalas“. Todėl šioje dalyje reikalavimas netenkinamas.
  19. 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartimi Nr. QC-2015/01 OÜ „Quadro Center“ suteikė galimybę UAB „Investicijos ir kapitalas“ pasinaudoti iki 5 000 000,00 Eur paskola (Sutarties 1.1 p.), kuri išmokama dalimis pagal paskolos gavėjo pareiškimą iki 2020 m. birželio 30 d.; paskolos grąžinimo terminas iki 2020 m. birželio 30 d. (Sutarties 1.4, 1.5 p.). 2015 m. rugsėjo 1 d. papildomu susitarimu prie 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutarties Nr. QC-2015/01 (toliau – Papildomas susitarimas) OÜ „Quadro Center“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ susitarė padidinti suteiktą paskolą iki 8 600 000,00 Eur ir pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. (Papildomo susitarimo 1 d.). CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Šalys susitarė, kad laidavimas turi būti 8 000 000,00 dydžio (Papildomo susitarimo 2 d.). OÜ „Tulusäri“, OÜ „Quadro Center“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ sudaryta 2015 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. TUL/QC-2015.09.01 (toliau –Trišalė reikalavimo teisių perleidimo sutartis) OÜ „Quadro Center“ sutiko perimti UAB „Investicijos ir kapitalas“ 4 085 422,26 Eur skolą OÜ „Tulusäri“ pagal 2014 m rugsėjo 12 d. paskolos sutartį Nr. 2014/01-INCAP (Trišalės reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1 p.); po skolos perkėlimo UAB „Investicijos ir kapitalas“ įsiskolinimas OÜ „Quadro Center“ laikomas kaip paskolos išmokėjimas pagal 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartį Nr. QC-2015/01, o OÜ „Quadro Center“ įsiskolinimas OÜ „Tulusäri“ laikomas kaip paskolos išmokėjimas pagal 2015 m. liepos 1 d. paskolos sutartį Nr. TUL-2015-07/01(Trišalės reikalavimo teisių perleidimo sutarties 4 ir 5 p.). Skolos perkėlimas laikomas paskolos sutarties Nr. 2014/01-INCAP grąžinimu OÜ „Tulusäri“ iš UAB „Investicijos ir kapitalas“ (Trišalės reikalavimo teisių perleidimo sutarties 6 p.).
  20. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
  21. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei įrodymų visumą, spręstina, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. kredito linijos sutartimi Nr. 2014/01-INCAP UAB „Investicijos ir kapitalas“ prisiėmė prievoles (4 085 422,26 Eur skolą) kreditorei OÜ „Tulusäri“. Trišale reikalavimo teisių perleidimo sutartimi OÜ „Quadro Center“ perėmė UAB „Investicijos ir kapitalas“ prievolę kreditorei OÜ „Tulusäri“. Kadangi skolos perkėlimas iš UAB „Investicijos ir kapitalas“ į OÜ „Quadro Center“ laikomas paskolos sutarties Nr. 2014/01-INCAP grąžinimu OÜ „Tulusäri“ už UAB „Investicijos ir kapitalas“. Todėl apeliantei kilo pareiga įrodyti faktinę aplinkybę, jog šią prievolę įvykdė, t. y. OÜ „Quadro Center“ atsiskaitė su kreditore OÜ „Tulusäri“ pagal 2014 m. rugsėjo 12 d. kredito linijos sutartį Nr. 2014/01-INCAP, atitinkamai įgijo reikalavimo teisę į UAB „Investicijos ir kapitalas“. Apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų minėtai aplinkybei pagrįsti. Neesant įrodymų dėl OÜ „Quadro Center“ įgytos reikalavimo teises į UAB „Investicijos ir kapitalas“ (skolos perkėlimo realumo), šios bendrovės skola apeliantei negali būti traktuojama kaip paskolos suteikimas pagal 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartį Nr. QC-2015/01. Dėl to konstatuotina, jog OÜ „Quadro Center“ neįrodė, kad 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartimi Nr. QC-2015/01 suteikė galimybę UAB „Investicijos ir kapitalas“ pasinaudoti iki 5 000 000,00 Eur paskola (CPK 178 str.).
  22. Iš viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad Estijos bendrovė „Quadro Center“ įregistruota 2015 m. balandžio 13 d.; įstatinis kapitalas yra 2 500,00 Eur; valdybos narys yra Latvijos pilietis R. P. (R. P.). 2015 m. birželio mėn. (po dviejų mėnesių nuo įsteigimo) apeliantė sutiko perimti UAB „Investicijos ir kapitalas“ skolas pagal fizinių asmenų paskolos sutartis bei suteikė galimybę UAB „Investicijos ir kapitalas“ pasinaudoti iki 5 000 000,00 Eur paskola. Byloje nėra jokių paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių apeliantės 2015 m. ūkinės-komercinės veiklos pelningumą ir finansinį pajėgumą perimti iš trečiųjų asmenų itin dideles skolas (4 494 327,64 Eur) ir teikti itin dideles paskolas (iki 8 600 000,00 Eur).
  23. Su atskiruoju skundu pateiktais 2015 m. gruodžio 10 d. susitarimu, sudarytu tarp UAB „Investicijos ir kapitalas“ bei OÜ „Quadro Center“, dėl įmokų išdėstymo ir 2016 m. gegužės 18 d. pranešimu dėl 2015 m. gruodžio 10 d. susitarimo nutraukimo, apeliantė įrodinėja aplinkybes, jog nuo 2016 m. birželio 30 d. tariamai nutraukė sudarytą sutartį su UAB „Investicijos ir kapitalas“ ir pareikalavo grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą bei sumokėti priklausančias palūkanas. Skolininkui neįvykdžius apeliantės reikalavimų, ji įgijo teisę reikalauti paskolos grąžinimo ir iš BUAB „LVG transportas“ kaip laiduotojos pagal garantinį raštą Nr. 2015/09/03-01.
  24. Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. garantiniu raštu Nr. 2015/09/03-01 UAB „Logipolija“, atstovaujama direktoriaus L. B., ir UAB „Logopolijos vagonai“ (dabar atsakovė), atstovaujama akcininkės UAB „Lucron“ atstovo direktoriaus L. B., įsipareigojo solidariai atsakyti kreditorei OÜ „Quadro Center“ pagal 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartimi Nr. QC-2015/01 UAB „Investicijos ir kapitalas“ prisiimtą įsipareigojimą su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1962-781/2017 minėtą garantinį raštą Nr. 2015/09/03-01 vertino kaip laidavimo sutartį, o atsakovę – kaip laiduotoją, solidariai atsakingą už skolininkės UAB „Investicijos ir kapitalas“ pagal 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartimi prisiimtas prievoles. Kasacinio teismo išaiškinta, jog šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 ir kt.). Garantinio rašto Nr. 2015/09/03-01 4.2 papunkčiu šalys susitarė, jog garantija (laidavimas) vykdoma paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu. Taigi, laiduotojai ir kreditorius nesusitarė, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Taigi, apeliantei per įstatyme nustatytą terminą nepareiškus reikalavimų laiduotojai (-oms), atsakovės atsakomybė baigėsi.
  25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog OÜ „Quadro Center“ neįrodė aplinkybių, kad trišaliais susitarimais įgijo 4 494 327,64 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Investicijos ir kapitalas, 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartimi Nr. QC-2015/01 suteikė galimybę UAB „Investicijos ir kapitalas“ pasinaudoti 4 085 422,26 Eur paskola, taip pat BUAB „LVG transportas“ laidavo ne paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu, o iki visiško prievolės įvykdymo. Siekiant nepažeisti atsakovės kreditorių teisių, BUAB „LVG transportas“ bankroto byloje netvirtinamas neįrodytas OÜ „Quadro Center“ 8 000 000,00 Eur finansinis reikalavimas, kuris yra grindžiamas tik išvestiniais dokumentais (sandoriais), kurie nėra pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais (grynųjų pinigų mokėjimo ar kitokių finansinių operacijų apskaitos dokumentais).

17Dėl TOO „Eurasia Automotive“ atskirojo skundo

  1. 2014 m. gruodžio 3 d. sutartimi Nr. 14/12/03-1 „Dėl geležinkelių infrastruktūros naudojimo“ TOO „Eurasia Automotive“ leido UAB „Logipolijos vagonai“ (dabar BUAB „LVG transportas“) sutarties nustatyta tvarka laikinai už užmokestį laikyti vagonus geležinkelio infrastruktūroje (Sutarties 1.1. p.). Už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 31 d. BUAB „LVG transportas“ iš viso liko skolinga TOO „Eurasia Automotive“ 396 545,04 JAV dolerių.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-306-823/2018 konstatavo, kad sutartyje dėl geležinkelių infrastruktūros naudojimo nėra nurodytas pagrindas, kuriuo TOO „Eurasia Automotive“ valdo geležinkelio infrastruktūrą, dėl kurios naudojimo sudaryta 2014 m. gruodžio 3 d. sutartis. Todėl teismas klausimą dėl TOO „Eurasia Automotive“ 396 545,04 JAV dolerių dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi įpareigojo TOO „Eurasia Automotive“ pateikti įrodymus, patvirtinančius geležinkelio infrastruktūros valdymo teisę, t. y. nurodyti kokiu teisiniu pagrindu TOO „Eurasia Automotive“ valdo geležinkelio infrastruktūrą, kuri buvo suteikta atsakovei BUAB „LVG transportas“ naudotis 2014 m. gruodžio 3 d. sutartimi.
  3. Apeliantė teigia, jog skundžiama nutarties dalis, kuria atmestas TOO „Eurasia Automotive“ 396 545,04 JAV dolerių dydžio finansinis reikalavimas, yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog TOO „Eurasia Automotive“ nepateikė paaiškinimų ir (arba) įrodymų kokiu teisiniu pagrindu valdo geležinkelio infrastruktūrą, kurią suteikė atsakovei naudotis 2014 m. gruodžio 3 d. sutartimi, todėl sprendė, jog 396 545,04 JAV dolerių dydžio finansinis reikalavimas yra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje glausta forma nurodė, jog TOO „Eurasia Automotive“ reikalavimą atmeta dėl įrodymų nepateikimo. Aplinkybė, kad skundžiama teismo nutartimi nėra atsakyta į apeliantės paaiškinimuose nurodytą argumentą, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų negavo įrodymų, todėl jų pateikti negali, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
  4. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018). Apeliantė tiek 2018 m. kovo 5 d. paaiškinimuose, tiek ir atskirajame skunde nurodo, jog TOO „Eurasia Automotive“ nepavyko įvykdyti teismo įpareigojimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, t. y. ji negali gauti dokumentų, patvirtinančių geležinkelio infrastuktūros valdymo pagrindus, nes tretieji asmenys juos atsisako pateikti. Apeliantė nenurodo nei kokie tretieji asmenys atsisako pateikti rašytinius įrodymus, nei dėl kokių priežasčių tretieji asmenys atsisako duomenis pateikti. Nei prie paaiškinimų, nei prie atskirojo skundo nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, jog TOO „Eurasia Automotive“ kreipėsi į trečiuosius asmenis ir jie iki šiol dokumentų nepateikia (CPK 178 str.). Konstatuotina, jog apeliantė nurodytų aplinkybių įrodinėjimo pareigos nevykdė, todėl TOO „Eurasia Automotive“ pareikštas reikalavimas BUAB „LVG transportas“ bankroto byloje netvirtinamas.

18Dėl UAB „Vagon“ atskirojo skundo

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad UAB „Vagon“ buvo įpareigota papildomai paaiškinti aplinkybes dėl 2016 m. gruodžio 31 d. papildomo susitarimo prie 2014 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo ir vykdymo, dėl 174 760,99 Eur dydžio paskolos UAB „LVG transportas“ suteikimo realumo bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu 174 760,99 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis liko neįrodyta, kadangi: i) 2016 m. spalio 31 d. paskolos sutarties 1.1 papunkčiu šalys nustatė paskolos suteikimo tvarką, jog paskola suteikiama dalimis pagal kredito gavėjo poreikį ir prašymą, nenumatant jokio kito paskolos suteikimo jos gavėjui būdo (kai šiuo atveju paskola buvo išmokėta tretiesiems asmenims t. y. BUAB „LVG transportas“ kreditoriams, pačios bankrutavusios bendrovės nurodymu), ii) neįrodytas paslaugų suteikimo realumas.
  2. 2016 m. spalio 31 d. paskolos sutartimi Nr. VAG161031UAB „Vagon“ (kredito davėja) ir UAB „Logipolijos vagonai“ (kredito gavėja) susitarė, jog kredito davėja suteiks kredito gavėjai iki 350 000,00 Eur dydžio paskolą, skirtą kredito gavėjos apyvartinėms lėšoms ir atsiskaitymams su kreditoriais (toliau – Paskolos sutartis). Sutarties šalys numatė paskolos suteikimo tvarką, o būtent, kad paskola suteikiama dalimis pagal kredito gavėjos poreikį ir prašymą; paskolos suma gali būti sumokama tiek į kredito gavėjos sąskaitą, tiek pagal kredito gavėjos prašymą tiesiogiai į kredito gavėjos kreditorių sąskaitas (Paskolos sutarties 1.1 p.) (t. II, e. b. l. 359–361). Taigi, Paskolos sutarties 1.1 papunkčiu sutarties šalys numatė paskolos suteikimo tvarką – kredito gavėjos prašymu paskola suteikiama dalims ir gali būti sumokama į kredito gavėjos sąskaitą ir kredito gavėjos prašymu į jos kreditorių sąskaitas.
  3. Bylos duomenis UAB „LVG transportas“ (UAB „Logipolijos vagonai“) pateikė UAB „Vagon“ tris prašymus dėl paskolos sumų pervedimo tretiesiems asmenims: 1) 2016 m. gruodžio 30 d. dėl pervedimo 4 kreditoriams 372,97 Eur bei 12 290,78 JAV dolerių (t. IV, e. b. l. 246), 2) 2016 m. spalio 31 d. dėl pervedimo 18 kreditorių 6 209,05 Eur, 24 335,12 RUB bei 62 512,16 JAV dolerių (t. IV, e. b. l. 253–255), 3) 2016 m. lapkričio 30 d. dėl pervedimo 6 kreditoriams 372,98 Eur ir 32 950 JAV dolerių (t. IV, e. b. l. 285).
  4. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m sausio 18 d. nutarties 140 punktu civilinėje byloje Nr. e2-306-823/2018 konstatuota, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad paskola UAB „Logipolijos vagonai“ buvo suteikiama paskolos sutartyje (2016 m. spalio 31 d. ) aptarta tvarka, t. y. UAB „Logipolijos vagonai“ pateikiant prašymus UAB „Vagon“ atlikti mokėjimus atitinkamiems UAB „Logipolijos vagonai“ kreditoriams, nurodant pinigų gavėjo (kreditoriaus) pavadinimą, pervestiną sumą bei gavėjo banko sąskaitą (Paskolos sutarties 1.1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad 2016 m. spalio 31 d. paskolos sutarties 1.1 papunkčiu šalys nustatė paskolos suteikimo tvarką, jog paskola suteikiama dalimis pagal kredito gavėjo poreikį ir prašymą, nenumatant jokio kito paskolos suteikimo jos gavėjui būdo.
  5. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 18 d. nutarties 147 punktu civilinėje byloje Nr. e2-306-823/2018 konstatavo, kad UAB „Vagon“ pagal 2016 m. spalio 31 d. paskolos sutartį su UAB „LVG transportas“ (UAB „Logipolijos vagonai“) tretiesiems asmenims sumokėta suma sudaro iš viso 107 692,72 Eur (5 905 Eur + 349,22 Eur (24 335,12 Rusijos rublių – konvertuota atsižvelgiant į atiliktų mokėjimų metu www.lb.lt skelbiamą RUB kursą) + 101 438,50 Eur (107 752,94 JAV dolerių – konvertuota atsižvelgiant į atiliktų mokėjimų metu www.lb.lt skelbiamą USD kursą). Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad pagal 2016 m. spalio 31 d. paskolos sutartį UAB „Vagon“ paskolino atsakovei daugiau (174 760,99 Eur), nei yra tai nustatyta teismo (107 692,72 Eur ) (CPK 178 str.). Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad bylą pateikta 2016 m. gruodžio 31 d. palūkanų paskaičiavimo pažyma, patvirtina aplinkybę, jog paskolos gavėjai UAB „LVG transportas“ buvo suteikta 174 760,99 Eur dydžio paskola (t. II, e. b. l. 363). Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m sausio 18 d. nutarties 148 punktu sprendė, kad UAB „Vagon“ pagal 2016 m. spalio 31 d. paskolos sutartį su UAB „LVG transportas“ (UAB „Logipolijos vagonai“) tretiesiems asmenims sumokėta suma sudaro iš viso 107 692,72 Eur, ir ši suma (107 692,72 Eur finansinio reikalavimo dalis) yra patvirtinta atsakovės bankroto byloje.
  6. Atskiruoju skundu teigiama, jog byloje yra įrodymai, patvirtinantys paslaugų suteikimo faktą, t. y. PVM sąskaitos–faktūros, kurių išrašymo pagrindas yra SIA „Master Cargo“ ir UAB „Logipolijos vagonai“ sudaryta 2014 m. kovo 10 d. sutartis Nr. SMC-04/03 bei 2016 m. gruodžio 30 d. susitarimas ir 2016 m. gruodžio 31 d. papildomas susitarimas prie 2014 m. kovo 10 d. sutarties bei 2016 m. gruodžio 31 d. aktas Nr. SMC 63-16/12.
  7. Nustatyta, jog apeliantė 2018 m. vasario 14 d. paaiškinimuose ir atskirajame skunde nurodo, kad 2014 m. kovo 14 d. sutarties Nr. SMC-04/03, 1 punktu SIA „Master Cargo“ įsipareigojo teikti UAB „LVG transportas“ ekspedijavimo paslaugas (organizuoti krovinių vežimo paslaugas, pasitelkiant kitus vežėjus į Kazachstaną, Uzbekistaną, Turkmėnistaną, Tadžikistaną ir Kirgiziją) pagal prie sutarties pridėtus įkainius.
  8. Nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 30 d. susitarimu Nr. 2016/0901 (toliau – Susitarimas) skolininkė UAB „Logipolijos vagonai“ patvirtino, kad liko skolinga kreditorei SIA „Master Cargo“ 465 651,45 JAV dolerių; skola 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal 2014 m. kovo 10 d. sutartį Nr. SMC-04/03, sudarytą tarp „Logipolijos vagonai“ ir SIA „Master Cargo“, remiantis 2016 m. rugsėjo 30 d. sutikrinimo aktu Nr. SMCm-44-16/09 (Susitarimo 1.1 p.). Taip pat aptariamo Susitarimo 1.2 bei 2.4 papunkčiais šalys susitarė, jog: i) skolininkė UAB „Logipolijos vagonai“ perkelia naujajai skolininkei 200 000,00 JAV dolerių skolą (Susitarimo 1.2 p.), ii) 200 000,00 JAV dolerių įskaitomi kaip UAB „Vagon“ avansinis mokėjimas pagal 2009 m. liepos 29 d. sutartį Nr. 2009/96-1 (Susitarimo 2.4 p.); nuo šio Susitarimo pasirašymo momento UAB „Logipolijos vagonai“ įsiskolinimas SIA „Master Cargo“ sumažėja 200 00,00 JAV dolerių ir sudarys 265 651,45 JAV dolerius (Susitarimo 2.5 p.) (e. b. t. IV, l. 295–297).
  9. Apeliantė atsakovės 465 651,45 JAV dolerių skolą grindžia finansinės apskaitos dokumentais – 2016 m. rugsėjo 30 d. ūkinės operacijos stulpeliu „Klientas“, eilutėje „SMC4416/09“ „Likutis“ fiksuota 465 651,45 JAV dolerių. Atsakovės bankroto administratorius pateikto išrašo iš buhalterinės apskaitos programos duomenis (eilutės „Mokėjimas pagal susitarimą“ ir „UŽSKAITA PAGAL SUSITARIMĄ“) UAB „Logipolijos vagonai“ skola kreditorei SIA „Cargo Master“ 2016 m. rugsėjo 30 d. sumažėjimo 200 000,00 JAV dolerių suma.
  10. Iš nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos spręstina, kad 200 000,00 JAV dolerių skola buvo perkelta iš UAB „Logipolijos vagonai“ į UAB „Vagon“, o kreditorė SIA „Master Cargo“ naujos skolininkės (UAB „Vagon“) 200 000,00 JAV dolerių skolą įskaitė kaip UAB „Vagon“ avansinį mokėjimą pagal 2009 m. liepos 29 d. sutartį Nr. 2009/96. Po skolos 2016 m. rugsėjo 30 d. padengimo (200 000,00 JAV dolerių įskaitymo) UAB „Logipolijos vagonai“ įsiskolinimas SIA „Master Cargo“ sumažėjo 200 000,00 JAV dolerių ir sudarė 265 651,45 JAV dolerius.
  11. SIA „Master Cargo”, UAB „LVG transportas“ ir UAB „Vagon“ 2016 m. gruodžio 31 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie 2014 m. kovo 14 d. sutarties Nr. SMC-04/03 (toliau – ir Papildomas susitarimas) susitarė, kad visos teisės ir pareigos UAB „LVG transportas“ pagal 2014 m. kovo 10 d. sutarties Nr. SMC-04/03 2 punktą, 2.2 papunktį ir 3 punktą pereina UAB „Vagon“ (Papildomo susitarimo 1 p.); skoliniai įsipareigojimai už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas UAB „LVG transportas“ vykdomi tiesiogiai į SIA „Mater Cargo“ atsiskaitomąją sąskaitą klientei UAB „LVG transportas“ pateiktų aktų ir sąskaitų faktūrų pagrindu (Papildomo susitarimo 2 p.) (t. IV, e. b. l. 295–297). Taigi, 265 651,45 JAV dolerių skola turėjo pereiti iš atsakovės UAB „Vagon“.
  12. Prie Papildomo susitarimo SIA „Master Cargo“ ir UAB „Vagon“ pasirašė 2016 m. gruodžio 31 d. aktą Nr. SMC 63-16/12 (toliau – Aktas), kuriuo šalys patvirtino, jog SIA „Master Cargo“ (ekspeditoriaus) suteiktos transportavimo-ekspedijavimo paslaugos UAB „Logipolijos vagonai“ (klientui) yra suteiktos visa apimtimi ir šalys viena kitai pretenzijų neturi; tarpusavio atsiskaitymai už suteiktas paslaugas atliekami tokia tvarka: už UAB „Logipolijos vagonai“ faktiškai atliktus pervežimus gruodžio mėnesį UAB „Vagon“ atliko 50 000,00 JAV dolerių dydžio mokėjimus į SIA „Master Cargo“ sąskaitą (Akto 1 p.); pagal saldo (ital. saldo – likutis) skaičiavimus, remiantis aktu Nr. SMC 56-16212, nuo 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Logipolijos vagonai“ skola SIA „Master Cargo“ sudaro 182 677,66 JAV dolerius (Akto 2 p.); UAB „Vagon“ ir SIA „Master Cargo“ skaičiavimais saldo 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 382 677,66 JAV dolerius (Akto 3 p.).
  13. 50 000,00 JAV dolerių sumokėjimą kreditorei SIA „Master Cargo“ patvirtina buhalterinės apskaitos programos išrašai, stulpelyje „Klientai“ 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. 20 000,00 bei 30 000,00 JAV dolerių mokėjimai (t. IV, e b. l. 273, 291). Likusi UAB „Logipolijos vagonai“ skola, kurią UAB „Vagon“ įsipareigojo sumokėti“ SIA „Master Cargo“ buvo 182 677,66 JAV doleriai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovės 182 677,66 JAV dolerių įsiskolinimas SIA „Master Cargo“ buvo panaikintas (2016 m. gruodžio 31 d. „Mokėjimas pagal susitarimą“) pagrįstai, t .y. UAB „Vagon“ realiai įvykdė įsipareigojimą sumokėti SIA „Master Cargo“ 182 677,66 JAV dolerius (Akto 2 p.) (CPK 178 str.).
  14. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad kreditorė SIA „Master Cargo“ nurašė atsakovės 382 677,66 JAV dolerių skolą (200 000,00 JAV dolerių nurašė 2016 m. rugsėjo 30 d. skolos perkėlimo pagrindu + 182 677,66 JAV dolerių skolą panaikino) tuo pagrindu, jog apeliantė už atsakovę sumokėjo kreditorei 50 000,00 JAV dolerių bei įsipareigojo sumokėti dar 182 644,66 JAV dolerius, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pirma, byloje nustatyta, kad po 2016 m. rugsėjo 30 d. 200 000,00 JAV dolerių skolos perkėlimo / įskaitymo / panaikinimo UAB „Logipolijos vagonai“ įsiskolinimas SIA „Master Cargo“ sumažėjo 200 000,00 JAV dolerių ir sudarė 265 651,45 JAV dolerius. Antra, 2016 m. rugsėjo 31 d. papildomu susitarimu UAB „Vagon“ perėmė atsakovės teises ir pareigas (atitinkamai 265 651,45 JAV dolerių skolą). Trečia, UAB „Vagon“ įvykdė Akto 1 punktą – atliko 50 000,00 JAV dolerių dydžio mokėjimus į SIA „Master Cargo“ sąskaitą. Taigi, likusi perimtos skolos dalis sudarė 215 651,45 JAV dolerių (265 651,45 JAV dolerių – 50 000,00 JAV dolerių). Tačiau, ketvirta, Akto 2 punktu nustatyta, kad nuo 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Logipolijos vagonai“ skola SIA „Master Cargo“ sudaro 182 677,66 JAV dolerius. Penkta, teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių UAB „Vagon“ sumokėjimą kreditorei SIA „Master Cargo“ 182 677,66 JAV dolerių. Apeliantei neįrodžius minėtos aplinkybės, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).
  15. Apibendrinusi nustatytų aplinkybių bei aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija, sprendžia patvirtinti BUAB „Logipolijos vagonai“ bankroto byloje kreditorės UAB „Vagon“ 50 000,00 JAV dolerių finansinį reikalavimą, kuris konvertuotinas atsižvelgiant į atliktų mokėjimų metu skelbiamą JAV dolerių kursą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras, todėl valiutų kursai skelbiami euro ir užsienio valiutų santykiu, t. y. kiek vienas euras yra vertas užsienio valiutos vienetų. 2016 m. lapkričio 30 d. vienas euras buvo vertas 1,0635 JAV dolerių (20 000,00 JAV dolerių = 18 805,82 Eur), o 2016 m. gruodžio 30 d. – 1,0541 JAV dolerių (30 000,00 JAV dolerių = (28 460,30 Eur) (https://www.bankai.lt/valiutos/valiutu-kursai). Todėl BUAB „Logipolijos vagonai“ bankroto byloje tvirtintinas trečios eilės kreditorės UAB „Vagon“ 47 266,11 Eur (18 805,82 Eur + 28 460,30 Eur) dydžio finansinis reikalavimas.

19Dėl bylos procesinės baigties

  1. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu apeliančių OÜ „Quadro Center“ , TOO „Eurasia Automotive“ atskirieji skundai atmetami ir skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties dalys paliekamos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliantės UAB „Vagon“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties dalis pakeičiama, patvirtinant BUAB „LVG transportas“ bankroto byloje trečios eilės kreditorės UAB „Vagon“ 52 893,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą (CPK 337 str.1 d. 4 p.).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Pareiškėja UAB „Vagon“ pirmosios instancijos teismo prašė patvirtinti iš viso 433 511,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „LVG transportas“ bankroto byloje ir pateikė pateikusi prašymą dėl 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kreditorės SIA „LDZ Cargo“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš viso patvirtino 144 014,29 Eur dydžio finansinį reikalavimą (33 proc.), todėl priteisė UAB „Vagon“ iš SIA „LDZ Cargo“ 479,16 Eur (1 452,00 Eur x 33 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį ir patvirtino kreditorės UAB „Vagon“ 47 266,11 Eur finansinį reikalavimą, todėl BUAB „LVG transportas“ bankroto byloje yra patvirtintas trečios eilės kreditorės UAB „Vagon“ iš viso 191 280,40 Eur (144 014,29 Eur + 47 266,11 Eur) dydžio finansinis reikalavimas (44,12 proc.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pareiškėjai UAB „Vagon“ priteisiama iš SIA „LDZ Cargo“ 640,62 Eur (1 452,00 Eur x 44,12 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d. ir 5 d.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties dalys, kuriomis atsisakyta patvirtinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LVG transportas“ bankroto byloje pareiškėjų OÜ „Quadro Center“ 8 000 000,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalį, TOO „Eurasia Automotive“ 396 545,04 JAV dolerių dydžio finansinį reikalavimą, palikti nepakeistas.

23Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Vagon“ 174 760,99 Eur dydžio finansinis reikalavimas, pakeisti.

24Patvirtinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LVG transportas“ bankroto byloje trečios eilės kreditorės UAB „Vagon“ 47 266,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

25Priteisti UAB „Vagon“ j. a. k. 302419644 iš SIA „LDZ Cargo“ j. a. k. 40003788421, 640,62 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų ir 62 cnt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.