Byla 2A-1660-480/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-752/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams K. T. ir R. T. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti solidariai 1372,51 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ tiekė vandenį atsakovų butui, esančiam adresu ( - ), kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teise priklauso atsakovui K. T.. Atsakovai yra sutuoktiniai, todėl už prievoles atsako solidariai. Atsakovai už UAB „Kauno vandenys“ suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. neatsiskaitė, todėl už šį laikotarpį susidarė 1372,51 Lt įsiskolinimas. Atsakovai buvo raginami atsiskaityti, tačiau visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.

4Atsakovai K. T. ir R. T. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su ieškove nepasirašė vandens tiekimo sutarties. Sutartis pasirašyta tik tarp 218 butų savininkų bendrijos ir UAB Kauno vandenų, 1997-11-19 Nr. 13045 dėl geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ( - ) namo, net nežinant gyventojams, nors tiekiamo vandens vartotojas yra ne bendrija, o butų savininkai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė solidariai iš atsakovų K. T. ir R. T. 397,50 Eur skolą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio imtinai, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 397,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas - 20,85 Eur žyminio mokesčio, 122,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovei UAB „Kauno vandenys“ bei 8,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovų santuoka įregistruota ( - ), butas įgytas santuokos metu ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, jų prievolės taip pat yra bendros. Byloje nėra duomenų, kiek asmenų skolos susidarymo laikotarpiu tame bute buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą, tačiau atsakovė R. T. paaiškino, kad bute gyveno 3 asmenys. Todėl teismas vertino, kas gyventojų skaičius priskaitymų apmokėjimo žiniaraštyje nurodytas teisingai. Iki 2009 m. kovo mėnesio atsiskaitymas už šaltą vandenį ir nuotekas vyko per 218-ąją butų savininkų bendriją, kuriai UAB „Kauno vandenys“ pateikdavo apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, o bendrija ją apmokėdavo, apskaičiuodavo mokesčius namo gyventojams pagal jų deklaruotus skaitiklių rodmenis. Nuo 2009 m. kovo mėnesio buvo pereita prie tiesioginio atsiskaitymo su butų savininkais. 2009 m. vasario mėnesį bendrijos pirmininkas pateikė ieškovei turimus duomenis apie vandens suvartojimą butuose, nurodydamas butų plotą, konkrečiuose butuose gyvenančių asmenų skaičių, šalto vandens skaitiklių (io) parodymus, už kuriuos atsiskaityta bendrijai. Apie atsakovų butą ( - ) nurodyta, kad bute gyvena 3 asmenys, buto plotas 63,3 kv. m, du šalto vandens skaitikliai, pagal skaitiklį virtuvėje bendrijai atsiskaityta iki rodmens 175, o vonioje – iki rodmens 933. Šalims nesudarius rašytinės sutarties dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, laikytina, kad tarp šalių buvo sudaryta viešoji vandens tiekimo sutartis pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, patvirtintas LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126. Atsakovų argumentai, kad ieškovė vengė su jais sudaryti rašytinę sutartį, nepagrįsti. Patys atsakovai 2009 - 2011 m. nesudarė sąlygų ieškovės darbuotojams patikrinti jų bute įrengtus šalto vandens skaitiklius ir nepageidavo sudaryti rašytinę sutartį, nors būtent jie turėjo būti suinteresuoti tokios sutarties sudarymu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai skolos susidarymo laikotarpiu būtų kreipęsis į ieškovę dėl tokios sutarties sudarymo. Tik 2012-08-02 pareiškime UAB „Kauno vandenys“ R. T. nurodė, kad nori pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį šaltam ir karštam vandeniui. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų ir 2012-05-08 skaitiklių keitimo akto, jokių nusiskundimų dėl skaitiklių gedimo atsakovai nenurodė ir juos keičiant. Keitimo metu skaitiklių rodmenys buvo užfiksuoti, skaitikliai nuimti ir atiduoti saugoti atsakovei. Tačiau net ir tuomet atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kad skaitiklių gedimai būtų nustatyti ir užfiksuoti, taip pat neprašė, kad mokesčiai būtų perskaičiuoti pagal skaitiklių rodmenis. Atsakovai apie galimus skaitiklių gedimus ieškovei nepranešė, nagrinėjant bylą teisme nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2007 metų iki 2012-05-08 (kai skaitikliai buvo pakeisti) jie buvo sugedę. Todėl teismas vertino, kad atsakovų argumentai apie skaitiklių gedimus yra deklaratyvūs, siekiant pateisinti savo pasirinktą poziciją nedeklaruoti rodmenų ir nemokėti mokesčių. Atsakovai, būdami buto bendraturčiais, turi pareigą sudaryti sąlygas vandens tiekėjui patikrinti bute įrengtus apskaitos prietaisus ir esant būtinybei juos pakeisti (viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 17.6 punktas). Teismas sprendė, kad ieškovė siekė metrologiškai patikrinti ar pakeisti vandens apskaitos prietaisus atsakovams priklausančiame bute, tačiau atsakovai nesudarė galimybės ieškovės darbuotojoms patekti į jam priklausančią patalpą. Ieškovė pagrįstai atsakovams skaičiavo mokesčius pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas. Atsakovų argumentai, kad ginčo laikotarpiu bute, esančiame ( - ), jiems buvo teikiama nekokybiška paslauga, yra nepagrįsti. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2007 m. šaltas vanduo „bėgo siūleliu“, vandenį jie buvo priversti neštis iš šaltinio. Skolos susidarymo laikotarpiu atsakovai gyveno ginčo bute, neneigė, kad kartu gyveno jų sūnus (3 asmenys). Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų pranešę ieškovei apie vandens tiekimo sutrikimus ar teikiamų paslaugų atsisakę. Teismas vertino, kad šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos ginčo laikotarpiu atsakovams buvo teikiamos tinkamai, atsirado atsakovų pareiga už gautas paslaugas su ieškovu atsiskaityti pagal nustatytas suvartojimo normas. Atsakovai ieškovės nurodyto įsiskolinimo dydžio bei paskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo nenuginčijo, savo skaičiavimų dėl skolos dydžio bylos nagrinėjimo metu nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės apskaičiuotą įsiskolinimą – 1372,51 Lt yra apmokėję. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 1372,51 Lt skolos (atitikmuo - 397,50 Eur) yra pagrįstas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovė R. T. apeliaciniame skunde (3 t. b. l. 2-9) prašo panaikinti Kauno apylinkes teismo sprendimą ir priimti nauja sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

91.Teismas pažeidė teisingumo, nešališkumo, nepriklausomumo principus, vadovavosi tikėjimais, spėjimais, ieškovės liudytojų melagingais liudijimais nepateikus įrodymų. Pažeidė atsakovų teises į teisingą, nešališką teismą bei atsakovės teisę duoti parodymus, paaiškinimus po liudytojų pasisakymų.

102. Teismas nesirėmė ir byloje nebuvo pateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima tiksliai apskaičiuoti į atsakovų butą patekusio ir suvartoto vandens kiekio. Ieškovė dėl savo kaltės neįrengė iki Vyriausybės nurodytos 1999-12-31 datos atsakovų ir kitų namo gyventojų butuose apskaitos prietaisus bei metrologiškai netikrino jų įstatymų nustatytais intervalais, todėl nėra galimybes apskaičiuoti tikslaus sunaudoto vandens kiekio. Bute skaitikliai įrengti 1996 m. atsakovų lėšomis, kurie ieškovės niekada metrologiškai netikrinti, t. y. ieškovė neatliko jai priklausančių pareigų.

113. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, vadovavosi tik liudytojų melagingais parodymais bei suklastotais dokumentais, kuriais remiantis konstatavo, kad atsakovai atsisakė įsileisti į butą ieškovės darbuotojus. Šie dokumentai netinkamai apiforminti, neturi net siunčiamų dokumentų registracijos numerių, kas įrodo, kad jie surašyti tik prireikus juos pateikti teismui. Liudytojų melagingi parodymai apie esminės reikšmės turinčias bylos aplinkybes yra pagrindas baudžiamajai atsakomybei.

124. Nors ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas neegzistavo, teismas leido toliau vykti procesui, todėl susidarė sąlygos nesąžiningam procesinių teisiu naudojimui, pažeistos CPK 7 ir 8 str. nuostatos. Atsakovai neturėjo galimybes susipažinti su sutarties sąlygomis, kadangi ieškovė su abonentais sutarčių nesudarė. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą vandenį, kurio kiekis apskaičiuojamas pagal apskaitos prietaisų rodmenis, o kitokią atsiskaitymo tvarką gali numatyti tik sutartis, ne norminiai teises aktai.

135. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai vengė keisti skaitiklius. Atsakovė dėl skaitiklių keitimo ne kartą lankėsi pas ieškovės direktorių. Atsakovai prašė įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie atsakovės apsilankymus įmonėje, tačiau ieškovė jų nepateikė. Atsakovai netvirtino, kad skaitiklis sugedęs, kadangi viso namo skaitikliai neturi sutvarkytos apskaitos, už kurią atsakinga ieškovė. Dėl to, kad vandens skaitiklio praleidžiamoji anga buvo užteršta, nėra atsakovų kaltės. Ieškovė, tiekdama nekokybišką vandenį turi būti už tai atsakinga, nes atsakovai nei tyčia, nei per neatsargumą vandens apskaitos prietaiso nesugadino.

146. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tinkamai laikėsi Taisyklių 228 p. reikalavimų. Nebuvo sudaryta komisija, nenustatyta, kad atsakovai netinkamai laikėsi ir pažeidė teisės aktų nuostatas, neatlikta visų privalomų Taisyklėse numatytų vandens vartotojo pažeidimų konstatavimo procedūrų, todėl nebuvo pagrindo taikyti vandens suvartojimo normas vandens kiekiui apskaičiuoti. Kadangi komisija nebuvo sudaryta, reiškia atsakovai pažeidimų nepadarė.

15Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 18-19) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, teisingai pritaikius teisės normas. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei kitais į bylą pateiktais įrodymais (priskaitymų apmokėjimų žiniaraščių ir kt.). Mokestis už vandenį buvo skaičiuojamas pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintas normas 3 asmenims.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19Pažymėtina tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. V. O. U., bylos Nr. 3K-3-426/2005, 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. N. Š., M. V., S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA „NB-SAN“ v. UAB „Manukas“, bylos Nr. 3K-3-462/2011; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K., S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

20Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams K. T. ir apeliantei R. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė (iki 2014-01-22) butas, esantis adresu ( - ). Bute įrengtas komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Atsakovai laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. (toliau – ginčo laikotarpis) už jiems priklausančiam butui patiektą bei nukanalizuotą vandenį mokesčių ieškovei nemokėjo ir susidarė 1372,51 Lt skola. Byloje taip pat nustatyta, jog rašytinė sutartis dėl atsiskaitymo už butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį su atsakovais nebuvo sudaryta, todėl remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126. Kadangi atsakovai skaitiklių rodmenų nedeklaravo, o apie galimą gedimą ieškovei nepranešė ir iki 2012 m. nesudarė sąlygų ieškovės darbuotojams patekti į butą ir patikrinti skaitiklius, mokesčiai atsakovams už šaltą vandenį bei nuotekų pašalinimą ginčo laikotarpiu pagrįstai buvo skaičiuojami pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 94 patvirtintas vandens suvartojimo normas 3 asmenims.

21Apeliantė (atsakovė R. T.) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, nešališkumo, nepriklausomumo principus, vadovavosi tikėjimais, spėjimais, ieškovės liudytojų melagingais liudijimais nepateikus įrodymų. Tokius apeliantės argumentas apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais, nes bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų nepažeidė ir apeliantės civilinių procesinių teisių nesuvaržė.

22Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. O. J. M. ir L. V. M., bylos Nr. 3K-3-12/2013). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apeliantės argumentas dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susijęs su atsakovams nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, t. y. ne tokiu, kokio tikėjosi apeliantė.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė teikė teismui atsiliepimą ne tik į patikslintą ieškinį, bet ir į ieškinį dar tuo metu, kai byloje ji nebuvo patraukta bendraatsakove, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kaip nustatyta išklausius 2014 m. spalio 27 teismo posėdžio garso įrašą, teismas išaiškino atsakovei pareigą teigti įrodymus, patvirtinančius jos atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o dėl papildomų įrodymų gavimo minėtas teismo posėdis buvo atidėtas. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus.

24Bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį, negali įtakoti jos procesinio elgesio, negali suformuoti vienokių ar kitokių prašymų arba reikalavimų už ginčo šalį. Kitoks teismo vaidmens interpretavimas aiškiai paneigtų civilinių bylų procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės liudytojų melagingais parodymais, nepateikus įrodymų, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Priešingai nei teigia apeliantė, iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas atskirai aptarė liudytojų Z. M. ir D. R. parodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, išanalizavo ieškovės pateiktus R. T. rašytus pareiškimus ir kitus raštus bei UAB „Kauno vandenys“ atsakymus į juos, juos atskirai įvertimo, o įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, jog patys atsakovai 2009 - 2011 m. nepageidavo, kad jų skaitikliai būtų patikrinti; nors žinojo, kad nepatikrinus skaitiklių, mokesčiai skaičiuojami pagal vandens suvartojimo normas, jie nesudarė sąlygų ieškovės darbuotojams patekti į jų butą ir patikrinti apskaitos prietaisų rodmenis, jų eksploatavimo sąlygas bei techninę būklę, atlikti metrologinę patikrą, o esant reikalui, juos pakeisti. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų ir 2012 m. gegužės 8 d. (t. y. jau pasibaigus šios bylos ginčo laikotarpiui) skaitiklių keitimo akto, jokių nusiskundimų dėl skaitiklių gedimo atsakovai nenurodė ir juos keičiant. Keitimo metu skaitiklių rodmenys buvo užfiksuoti, skaitikliai nuimti ir atiduoti saugoti atsakovei, tačiau net ir tuomet atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kad skaitiklių gedimai būtų nustatyti ir užfiksuoti, taip pat neprašė, kad mokesčiai būtų perskaičiuoti pagal skaitiklių rodmenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. V. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE – 3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. (J. V.) v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010; ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Apeliainės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė, teikdama deklaratyvaus pobūdžio argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, iš esmės siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos jos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados, nei skundžiamame sprendime. Darydamas išvadas apie nustatytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek ieškinyje, tiek atsiliepimuose į jį, o taip pat ieškovės atstovo, apeliantės teismo posėdžiuose duotais ar raštu pateiktais paaiškinimais, apklaustų liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti arba pakeisti teismų sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka tik tada, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, tačiau to nėra nustatyta.

25Iš apeliacinio turinio nėra aišku, kokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas nesirėmė ir, pasak apeliantės, kokių duomenų nebuvo pateikta, kuriais remiantis būtų galima tikslai apskaičiuoti į atsakovų butą patekusio ir suvartoto vandens kiekį, kai pati apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad skaitiklių parodymai buvo nurašyti 2007 m. spalio mėnesį, daugiau nedeklaravo, nes skaitikliai rodė nesąmones, gautų sąskaitų neapmokėdavo, nes neturėjo ką įrašyti ir tik 2012 m. ieškovas pakeitė skaitiklius (CPK 187 str.). Aplinkybė, kad atsakovai skaitiklių parodymus deklaravo 2007 m. spalio mėn. yra konstatuota ir įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1741-480/2013 (t. 2, b. l. 127 a. p.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki 2009 m. kovo mėnesio atsiskaitymai už šaltą vandenį ir nuotekas vyko per 218-ąją butų savininkų bendriją, kuriai UAB „Kauno vandenys“ pateikdavo apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, o bendrija ją apmokėdavo, apskaičiuodavo mokesčius namo gyventojams pagal jų deklaruotus skaitiklių rodmenis, o nuo 2009 m. metų kovo mėnesio (t. y. skolos susidarymo laikotarpio pradžios) buvo pereita prie tiesioginio atsiskaitymo su butų savininkais. Iš ieškovės į bylą pateiktų priskaitymų apmokėjimo žiniaraščio akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. mokesčiai buvo skaičiuojami pagal normą žmogui už 3 gyventojus. Apeliantė pripažino, kad nuo 2009 m. kovo mėnesio sąskaitas už vandenį reguliariai gaudavo iš ieškovės, kas leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ji žinojo, kad nuo 2009 m. kovo mėnesio atsiskaitymą už vandenį perėmė ieškovė, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esantį įsiskolinimo už šaltą vandenį bei nuotekų pašalinimą paskaičiavimą ginčo laikotarpiu pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 94 patvirtintas vandens suvartojimo normas (CPK 12 straipsnis). Duomenų, kad mokesčiai būtų mažesni, nei nurodyti priskaitymų apmokėjimo žiniaraščiuose, apeliantė nepakeitė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė, gaudama ieškovės išrašytas apmokėjimui sąskaitas už vandenį, dėl mokėtinos sumos paskaičiavimo neaiškumų buvo kreipusis į ieškovę, ginčijo šių paskaičiavimų teisingumą ir teisėtumą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nors apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji tinkamai laikėsi Taisyklių 228 punkto reikalavimo, tačiau šių savo deklaratyvaus pobūdžio teiginių nedetalizavo, kaip toks tariamas proceso tvarkos pažeidimas įtakojo neteisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintose Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėse apeliantės nurodomo 228 punkto iš viso nėra, o remiantis minėtų Taisyklių (9. 4 ir 9.6 punktai) bei CK 6.387 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pastebėjus gedimus, abejojant vandens skaitiklių duomenų tikslumu, būtent apeliantei teko pareiga apie tai parnešti ieškovei. Tačiau konstatavęs, kad atsakovai apie galimus skaitiklių gedimus ieškovei nepranešė, nagrinėjant bylą teisme jokių įrodymų, kad nuo 2007 m. metų iki 2012 m. gegužės 8 d. (kai skaitikliai buvo pakeisti) jie buvo sugedę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovų argumentai apie skaitiklių gedimus yra deklaratyvūs, siekiant pateisinti savo poziciją nedeklaruoti rodmenų ir nemokėti mokesčių, o apeliacinio skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

26Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjungą ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

27Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

28Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismą su patikslintu... 4. Atsakovai K. T. ir R. T. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su ieškove... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovė R. T. apeliaciniame skunde (3 t. b. l. 2-9) prašo panaikinti Kauno... 9. 1.Teismas pažeidė teisingumo, nešališkumo, nepriklausomumo principus,... 10. 2. Teismas nesirėmė ir byloje nebuvo pateikta duomenų, kuriais remiantis... 11. 3. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė... 12. 4. Nors ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas neegzistavo, teismas... 13. 5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai vengė keisti skaitiklius.... 14. 6. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tinkamai laikėsi Taisyklių 228 p.... 15. Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą (3 t. b.... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį... 19. Pažymėtina tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams K. T. ir apeliantei R. T. bendrosios... 21. Apeliantė (atsakovė R. T.) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į nešališką teismą... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė teikė teismui atsiliepimą ne tik... 24. Bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi... 25. Iš apeliacinio turinio nėra aišku, kokiais įrodymais pirmosios instancijos... 26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo... 27. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 28. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 29. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą....