Byla 2A-864-259/2016
Dėl skolos už šilumos energiją ir kitas paslaugas priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4302-625/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovei L. R. dėl skolos už šilumos energiją ir kitas paslaugas priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 358,67 Eur skolą už sunaudotą šilumos energiją, 6,36 Eur delspinigių, iš viso 365,03 Eur, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją į atsakovei priklausantį butą. Atsakovė nėra pasirašiusi Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau priima ieškovės teikiamą paslaugą, todėl faktiškai tarp šalių atsirado šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai. Už nuolat tiekiamą šilumos energiją ir kitas paslaugas atsakovė reguliariai nemoka, į ieškovo reikalavimus sumokėti skolą nereaguoja.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 358,67 Eur skolą už šilumos energiją ir kitas paslaugas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur žyminį mokestį; iš atsakovės priteistos 358,67 Eur skolos ir 20,00 Eur žyminio mokesčio (iš viso 378,67 Eur) mokėjimą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui, mokant po 63,00 Eur kas mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 63,67 Eur, mokėjimo pradžią skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusią ieškinio dalį atmetė; atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad šalys nėra pasirašiusios šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, nors oferta atsakovei buvo išsiųsta ieškovės dar 2014-11-26. Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos teismas nustatė, kad už šilumos energiją, patiektą į butą ( - ), laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-06-30 (imtinai) susidarė 358,67 Eur skola. Atsakovė priima ieškovės tiekiamą šilumos energiją į jai nuosavybės teise priklausantį butą, ir tam neprieštarauja, pretenzijų dėl netinkamos paslaugos teikimo ieškovei nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartis (CK 1.71 str., 6.384 str.). Pačios skolos sumos atsakovė neginčijo, tačiau prievolės nevykdė, todėl teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 358,67 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją.
  3. Teismas nurodė, kad ieškovė nepatenka į 1995-01-26 įstatyme Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” išvardintų asmenų, kurie šio įstatymo pagrindu turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, ratą, todėl ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė (CK 1.3 str. 4 d.).
  4. Teismo vertinimu, šiuo atveju nebus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, atsakovei leidžiant priteistos skolos mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad jos materialinė padėtis yra sunki: atsakovė dirba UAB „Balticum“ (vidutinės mėnesio pajamos sudaro ~ 33 Eur) ir LR Seimo kanceliarijoje (vidutinės mėnesio pajamos sudaro ~ 132 Eur), ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos, viena augina mažametį sūnų, išlaikymo vaikui negauna, turi įsipareigojimų bankui apie 263 Eur per mėnesį. Be to, atleidimo iš darbo ir tuo pačiu pagrindinių pajamų netekimo faktą, teismas vertino kaip tinkamą įrodymą atsakovės materialinės padėties pablogėjimui pagrįsti. Tuo pačiu teismas laikėsi nuomonės, kad atsakovė nepilnai atskleidė savo turtinę padėtį, nepateikdama informacijos apie turimą nekilnojamąjį turtą ir nenurodžiusi turimų santaupų. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė neturi galimybės ir negali sumokėti iš karto visos ieškovės prašomos sumos, nes tai būtų per sunki našta atsakovei, todėl skolos mokėjimas dalimis labiausiai atitiktų abiejų šalių pusiausvyrą. Pažymėjo, kad atidėjus sprendimo vykdymą 6 mėn., ieškovės interesai būtų pažeisti dar visą pusmetį neatgaunant skolos už suteiktas paslaugas, kas iš viso sudarytų pusantrų metų neatsiskaitomo laikotarpio.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba teismo sprendimo įvykdymą atidėti šešiems mėnesiams. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:
    1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neobjektyviai vertino bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovė teismui pateikė neva atsakovei išsiųstą ofertą dėl sutarties pasirašymo, tačiau nepateikė įrodymų, kad pastarasis dokumentas iš tikrųjų atsakovei buvo išsiųstas ir kad abi šalys sulygo su sutartyje numatytomis sąlygomis. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra vengiama sutartinio bendradarbiavimo, t. y. vengiama atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovė nepateikė ir tarp šalių pasirašytos bei galiojančios sutarties, kurios pagrindu šalys butų sulygę prisiimti atitinkamo pobūdžio sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė 2015-08-21 pateikė teismui PVM sąskaitą faktūrą Nr. G1502140406, kurioje likutis mėnesio pabaigai yra 395,93 Eur; korekcija 20,00 Eur; skola 389,50 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pastarojoje sąskaitoje įtrauktuose korekciniuose taisymuose jau yra įtrauktos metinės palūkanos bei žyminis mokestis, kai tuo tarpu, teismo posėdis dar net nebuvo įvykęs, jau nekalbant apie teismo sprendimo įsiteisėjimą. Ieškovė nenurodė teisėto pagrindo, kuriuo vadovaujantis ji atlieka tokio pobūdžio korekcinius taisymus. Toks ieškovės elgesys sąlygoja galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinį grindžia tik konkliudentiniais veiksmais, ir taip pažeidžia atsakovės kaip vartotojos teises.
    2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, nors atsakovė pateikė pakankamai įrodymų apie sudėtingą finansinę padėtį. Be to, teismo priimtas sprendimas skolos mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui yra neadekvatus atsakovės finansinei padėčiai. Atsakovės finansiniai įsipareigojimai yra susiję su šiuo metu teisme vykstančia civiline byla Nr. 2-886-979/2015 dėl galimai neteisėto atsakovės atleidimo iš darbo, todėl teismo sprendimas atitinkamai išdėstyti skolos mokėjimą kas mėnesį, - galimai tik apsunkintų atsakovės padėtį ir teismo sprendimo jau pirmaisiais mėnesiais atsakovė negalėtų įvykdyti, dėl ko ieškovei atsirastų teisė kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo, kas lygiagrečiai apsunkintų ieškovės padėtį.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Apeliantės teiginiai dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo, dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties tarp šalių nebuvimo atmestini, kaip neatitinkantys tikrovės ir faktinių aplinkybių. Apeliantei įsigijus butą nuosavybės teise, pati apeliantė kreipėsi į ieškovės klientų aptarnavimo skyrių, siekdama gauti paslaugą (šilumą butui), apeliantei buvo išsiųsta pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartis. Iki ieškinio pateikimo apeliantė jokių pretenzijų už paslaugų teikimą neturėjo. Nors apeliantė teigia, jog ji nėra pasirašiusi rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau tai nepaneigia jos pareigos mokėti už priimamą paslaugą ir/ar nepaneigia sutartinių santykių tarp šalių buvimo dėl butui tiekiamos šilumos energijos. Šiuo atveju pati apeliantė, atlikdama mokėjimus, pripažįsta gaunanti ieškovės tiekiamą šilumos energiją. Kadangi teisės aktais nėra reglamentuotos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties formos, šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinių santykių pagrindu gali būti ne tik rašytinė sutartis, tačiau ir kitos įstatyme numatytos leidžiamos formos sandoris - žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (LR CK 1.71 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog asmeniui, įsigijus patalpas ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo - vartojimo santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją realizuojama konkliudentiniais veiksmais (pvz. LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004).
    2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovė neva nepateikė jokių įrodymų, kurie besąlygiškai patvirtintų apeliantės sutartinio bendradarbiavimo pareigos vengimą. Prieš kreipiantis į teismą, ieškovė net tris kartus siuntė apeliantei įspėjimus dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo, tačiau ir po jų išsiuntimo jokių konkrečių veiksmų apeliantė nesiėmė. Apeliantė nei karto nesikreipė į ieškovę, prašydama atidėti skolos mokėjimą, niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovės teikiamų paslaugų. Be to, ieškovė savo iniciatyva 2015-11-10 teismui pateikė papildomus įrodymus - atsakovei siųstas pretenzijas, PVM sąskaitas faktūras. Šios aplinkybės pagrindžia, jog ieškovė tiek laikėsi bendradarbiavimo pareigos, tiek siekė geranoriškai ir taikiai spręsti ginčą su apeliante dėl ginčo laikotarpiu susidariusios skolos apmokėjimo. Tačiau, priešingai, apeliantė pati nebendradarbiavo su ieškove, tinkamai ir laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų (CK 6.200 str.).
    3. Apeliantė atsiliepime į ieškinį prašė teismo išdėstyti skolą dalimis. Teismui atsižvelgus į atsakovės prašymą, ir išdėsčius skolą mokėti dalimis, pati apeliantė paneigia savo pačios išdėstytus prašymus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, apeliaciniame skunde jau prašydama teismo sprendimo įvykdymą atidėti šešiems mėnesiams. Be to, apeliantės pateikti teismui dokumentai galimai neparodo tikrosios apeliantės finansinės padėties. Nepriklausomai nuo to, kokiuose kituose teisminiuose ginčuose atsakovė dalyvauja, tai jos neatleidžia nuo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove už butui patiektą šilumos energiją. Teismas sprendime taip pat nurodė, jog atsakovė nepilnai atskleidė savo turtinę padėtį, nepateikdama informacijos apie turimą nekilnojamąjį turtą ir nenurodžiusi turimų santaupų. Prie atsiliepimo atsakovė pridėjo VSDFV Alytaus skyriaus 2015-07-07 pažymą apie išmokėtas asmeniui išmokas. Pažymoje nurodytas adresas ( - ), iš ko galima spręsti, jog apeliantė galimai turi daugiau nekilnojamojo turto. Taip pat, iš apeliantės byloje pateiktų dokumentų apie įsipareigojimus bankui (kredito mokėjimo grafikas), manytina, tam, kad apeliantė tinkamai vykdytų įsipareigojimus bankui, turi turėti ir/ar turi ir kitų pajamų, nei įrodinėjo bylos nagrinėjimo metu. Be to, turėdama mažas pajamas, apeliantė galėjo kreiptis į atitinkamas socialines institucijas dėl kompensacijos taikymo už gaunamą šilumos energiją, tačiau to nepadarė. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į skolos dydį bei jos išdėstymo terminą, teismas ir taip išimtinai atsižvelgė į apeliantės neva blogą finansinę padėtį ir išdėstė skolos mokėjimą dalimis pagal prašytą pačios apeliantės maksimalų terminą. Ieškovė, būdama geranoriškas ir siekdama savo reikalavimo patenkinimo bent dalimis, teismo sprendimo neskundė ir geranoriškai sutiko su skolos mokėjimu dalimis. Skolos fakto ir/ar jos dydžio apeliantė neginčija. Taigi, savo veiksmais apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos nagrinėjimą bei visomis įmanomomis priemonėmis nepagrįstai delsia atsiskaityti su ieškove.

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl prievolės mokėti už suteiktas paslaugas buvimo, prievolės dydžio nustatymo, įrodymų vertinimo.
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei L. R. (b. l. 5, 2015-08-18 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ atsakovei priklausančiam butui tiekia šilumos energijos tiekimo paslaugą, o atsakovė ieškovės teikiama paslauga faktiškai naudojasi ir dalinai atsiskaito su ieškove. Ieškovė ir atsakovė nėra pasirašiusios rašytinės šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, toks pasiūlymas atsakovei sudaryti šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartį buvo pateiktas 2014-11-26, tačiau atsakovė neatsiliepė (b. l. 2). Byloje ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 358,67 Eur skolą už sunaudotą šilumos energiją, 6,36 Eur delspinigių, iš viso 365,03 Eur, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-06-30. Atsakovė su ieškiniu dalinai sutiko, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad jai nėra aiški susidariusi skola, nes nepateikti detalūs įrodymai apie skolos dydį, prašė priteistą skolos sumą išieškoti dalimis ar atidėti teismo sprendimo įvykdymą 6 mėnesiams.
  3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 358,67 Eur skolą už šilumos energiją ir kitas paslaugas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 358,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur žyminį mokestį; iš atsakovės priteistos 358,67 Eur skolos ir 20,00 Eur žyminio mokesčio (iš viso 378,67 Eur) mokėjimą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui, mokant po 63,00 Eur kas mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 63,67 Eur, mokėjimo pradžią skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusią ieškinio dalį atmetė; atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo atmetė.
  4. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tuo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra vengiama sutartinio bendradarbiavimo, t. y. vengiama atsiskaityti už suteiktas paslaugas, taip pat nepateikė ir tarp šalių pasirašytos bei galiojančios sutarties, kurios pagrindu šalys butų sulygę prisiimti atitinkamo pobūdžio sutartinius įsipareigojimus; teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, nors atsakovė pateikė pakankamai įrodymų apie sudėtingą finansinę padėtį. Be to, teismo priimtas sprendimas skolos mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui yra neadekvatus atsakovės finansinei padėčiai.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias energijos pirkimo pardavimo-pirkimo sąlygas, atsakomybės pagrindus neatsiskaitant už suteiktas paslaugas (CK 6.383 str.), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
  6. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pripažįstama, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012).
  7. Skundžiamą teismo sprendimą įvertinęs pirmiau išdėstytų išaiškinimų kontekste, Kauno apygardos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Byloje ieškovė yra pateikusi detalų susidariusios skolos per nurodomą laikotarpį skaičiavimą (b .l. 3, 4, 8), kurio iš esmės atsakovė neginčijo, kaip neginčijo ir to fakto, kad ji naudojasi ieškovės teikiama energija ir už ją nėra pilnai atsiskaičiusi.
  8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog ieškovė atsakovei tiekia energiją, o atsakovė ja naudojasi, dalinai apmoka ieškovei už sunaudotą energiją. Todėl pagristai pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog tarp šalių susiklostė faktiniai energijos pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, o pagal susiklosčiusį teisinį santykį atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju nėra svarbi ir ta byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog šalys nėra sudariusios rašytinės energijos pirkimo pardavimo sutarties. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog vartotojas, prisijungęs savo tinklus ir įrenginius prie energijos tiekimo tinklų, laikomas sudariusiu sutartį neterminuotam laikotarpiui, jei šalys sutartyje nenumato kitų terminų (CPK 178 str., CK 6.383 str., 6.384 str.1 d.). Atsakovės skundo teiginys apie galimą ieškovės piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi yra niekuo nepagrįstas atsakovės manymas, todėl teismas dėl šio argumento plačiau nepasisako.
  9. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad paslaugas teikusi ieškovė netinkamai bendradarbiavo su paslaugos gavėja. Iš bylos medžiagos matyti, jog prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, ieškovė keletą kartų siuntė apeliantei įspėjimus dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo, tačiau ir po jų išsiuntimo jokių konkrečių veiksmų apeliantė nesiėmė. Apeliantė nei karto nesikreipė į ieškovę, prašydama atidėti skolos mokėjimą, niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovės teikiamų paslaugų. Šios aplinkybės pagrindžia, jog ieškovė tiek laikėsi bendradarbiavimo pareigos, tiek siekė geranoriškai ir taikiai spręsti ginčą su apeliante dėl ginčo laikotarpiu susidariusios skolos apmokėjimo.
  10. Vertinant apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodoma, jog teismas neteisingai išsprendė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, pažymima, jog atsiliepime į ieškinį (b. l. 14) atsakovė prašė atidėti teismo sprendimo įvykdymą arba priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo motyvais, kuriais vadovaujantis buvo leista atsakovei priteistos skolos mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui. Teismas neturėjo pagrindo kartu atidėti ir teismo sprendimo įvykdymą. Todėl apeliacinio skundo motyvai šioje ginčo dalyje nepagrįsti.
  11. Apeliantei buvo atidėtas dalies (20 eurų) žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą (b . l. 83, 84). Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš L. R. priteisiama 20 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 str. 3 d.).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

11Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti valstybei iš L. R. (a. k. ( - ) 20 Eur žyminio mokesčio (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai