Byla 2A-2739-577/2014
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „GM Media“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui UAB „GM Media“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos 2013-12-19 atleidimą iš darbo UAB „GM Media“ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2013-12-19) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-08 darbo sutartimi buvo priimta dirbti pas atsakovą UAB „GM Media“ į transporto ir gamybos koordinatorės pareigas. 2013-12-19 UAB „GM Media“ direktoriaus M. A. įsakymu buvo atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., neatvykus į darbą 2013-12-17 - 2013-12-18 be pateisinamų priežasčių. Ieškovė mano, kad jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes ji nepažeidė jokių darbo pareigų, o neatvykimas į darbą buvo inicijuotas paties darbdavio. Ieškovė paaiškino, kad 2013-11-05 UAB „GM Media“ direktorius M. A. netikėtai pranešė apie jos atleidimą iš darbo, nenurodydamas jokios atleidimo priežasties, bei pasiūlė vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo nedarbingumą, klausimas dėl atleidimo iš darbo buvo atidėtas iki baigsis nedarbingumo laikas. Pasak ieškovės, 2013-12-16 pagal susitarimą su UAB ,,GM Media“ direktoriumi ji atvyko į darbą aptarti su darbdaviu atleidimo iš darbo sąlygas. Susitikimo su bendrovės direktoriumi metu buvo įteiktas dokumentas su pasiūlymu išeiti iš darbo, gavus vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Su šiuo pasiūlymu ieškovė nesutiko ir paaiškino, kad pagal darbo įstatymus, darbdavys turėjo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą prieš du mėnesius, o taip pat, ieškovės teigimu, jai, atsižvelgiant į darbo stažą priklausė trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovė nurodė, kad ji sutiko gauti išeitinę išmoką už keturis mėnesius, jeigu jai nuosavybėn būtų paliktas darbo kompiuteris. UAB „GM Media“ direktorius su tokiu pasiūlymu nesutiko, sakė, kad jam reikia pasitarti su kitu akcininku. Esant nurodytoms aplinkybėms, pasak ieškovės, ji laukė žinių iš darbdavio, kada jai atvykti ir įforminti atleidimą iš darbo. Po bendrovės direktoriaus 2013-12-19 skambučio atvyko į darbą, kur bendrovės direktorius M. A. pasiūlė rinktis, arba išeiti iš darbo gera valia ir gauti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką arba būti atleista už pravaikštą. Ieškovė nesutiko gauti tokio dydžio išeitinę išmoką, todėl buvo atleista iš darbo už neatvykimą į darbą 2013-12-17 - 2013-2012-18 be pateisinamų priežasčių.

5Atsakovas UAB „GM Media“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ieškovės atleidimas iš darbo UAB „GM Media“ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. yra teisėtas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė pati pripažįsta į darbą neatvykusi dvi dienas iš eilės, nenurodžiusi jokių svarbių priežasčių. Ieškovės paaiškinimai, pasak atsakovo, kad atsakovo atstovai leido neatvykti į darbą, yra melagingi. Atsakovo nuomone, pats pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu be suderintos šalių valios nesuteikia teisės neatvykti į darbą. Atsakovas patvirtina, kad 2013-12-16 gavo iš ieškovės el. laišką, kurį suprato kaip ieškovės streso pasekmę ir į jį nereagavo, nenorėdamas aštrinti situacijos.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovės atleidimą iš darbo UAB „GM Media“ nuo 2013 m. gruodžio 19 d. DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu pripažino neteisėtu, nusprendė laikyti, kad 2010 m. spalio 8 d. darbo sutartis Nr. 0003, sudaryta tarp ieškovės D. R. ir atsakovo UAB „GM Media“ yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovei iš atsakovo UAB „GM Media“, 15 999,79 Lt išeitinės išmokos (neatskaičius mokėtinų mokesčių), priteisė ieškovei iš atsakovo UAB „GM Media“ 26 538,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-26), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – po 255,18 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 18 ct) vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių), nustatė, kad ieškovei įsidarbinus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, remiantis DK 300 str. 4 d., jai skaičiuojamas tik darbo užmokesčio skirtumas. Kiti ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Be to, pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovės paaiškinimai, jog jos neatvykimą į darbą 2013 m. gruodžio 17 – 18 dienomis lėmė ne jos pačios apsisprendimas, bet darbdavio elgesys, yra įrodyti. Pažymėjo, kad ieškovės paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, teisme duoti paaiškinimai atitinka pirminius rašytinius paaiškinimus. Nurodė, jog nors atsakovas ir neigė, kad ieškovei buvo apribotas priėjimas prie kompiuterinės programos „Navision“, tačiau disponuodamas techninėmis galimybėmis, atsisakė į bylą pateikti su tuo susijusius įrodymus, todėl teismas šią aplinkybę laikė įrodyta. Pažymėjo, kad ieškovei nebuvo formuluojamos jokios darbo užduotys, o teisme M. A. paaiškino, kad ieškovei atvykus į darbą ji nebūtų dirbusi ankstesnio darbo, o būtų peržiūrimos jos darbo pareigos. Įvertinęs pokalbio, vykusio tarp ieškovės ir atsakovo atstovo 2013 m. gruodžio 16 d., turinį, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė 2013 m. gruodžio 16 d. turėjo palikti darbo vietą ir laukti darbdavio sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo. Nurodė, kad tokioje situacijoje, t.y. gavus nurodymą laukti skambučio, lygiai taip pat būtų pasielgęs ir kitas protingas asmuo, kaip ir ieškovė, t.y. neatėjęs į darbą, todėl ieškovės neatvykimas į darbą negali būti laikomas kaip neatvykimas be svarbių priežasčių ir esant ieškovės kaltei. Teismas konstatavo, kad darbdavys skirdamas ieškovei nuobaudą - atleidimą iš darbo - piktnaudžiavo savo, kaip stipresnės darbo santykių šalies padėtimi, pažeidė esminius darbo santykių reguliavimo principus – sąžiningumą ir protingumą, todėl skirtą nuobaudą panaikino. Tenkindamas ieškovės prašymą dėl DK 300 str. numatytų teisinių pasekmių taikymo, pirmos instancijos teismas vadovavosi atsakovo UAB „GM Media“ vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimu, pagal kurį ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 255,18 Lt. Ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, teismas atmetė, nurodydamas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).

7III.

8Apeliacinio skundo argumentai

9Atsakovas UAB „GM Media“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigia, kad nagrinėdamas darbo bylas teismas negali teikti absoliučios pirmenybės darbuotojo paaiškinimams, jie turi būti vertinami kitų įrodymų kontekste. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais ir atmetė absoliučiai visus atsakovo paaiškinimus. Apelianto nuomone, ieškovės pareiga buvo įrodyti, jog ji buvo nušalinta nuo darbo, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai reikalavo iš atsakovo apie nušalinimo aplinkybės nebuvimą ir nepagrįstai konstatavo aplinkybių buvimą tik todėl, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog tokios aplinkybės neegzistavo. Apeliantas teigia, kad jei iškilo atsakovei neaiškumų dėl savo tolesnio darbo, ji turėjo klausti darbdavio ir gauti aiškų atsakymą, o ne pati nuspręsti, kad gali nebevykdyti savo darbinių funkcijų. Toks ieškovės elgesys, apelianto vertinimu, traktuotinas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Atsakovas paaiškino, kad ieškovės kaip pardavimų vadybininkės darbo rezultatai jo netenkino, todėl ir buvo inicijuotos derybos dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu. Šalims bendru susitarimu nesutarus, ieškovei būtų skiriamos kitos darbinės užduotys, todėl atsižvelgiant į šiuos atsakovo atstovo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, pirmos instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad „ieškovei nebuvo formuluojamos jokios užduotys“ yra neteisingos. Esant nurodytoms aplinkybės, apelianto nuomone, ieškovė neįrodė svarbių neatvykimo į darbą priežasčių, todėl jos atleidimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką priteisimo.

10Ieškovė D. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė D. R. ir UAB „GM Media“ 2010-10-08 sudarė darbo sutartį Nr. 0003, pagal kurią ieškovė nuo 2010-10-18 priimta į transporto ir gamybos koordinatoriaus pareigas (b.l. 6-7). UAB „GM Media“ direktoriaus 2013-12-19 įsakymo Nr. 2013-12 „Dėl atleidimo iš darbo“ pagrindu D. R. 2013-12-19 atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbuotojas vieną kartą šiurkščiais pažeidė darbo pareigas pagal DK 235 str. 2 d. 9 p.), nurodant, kad D. R. neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių 2013-12-17 ir 2013-12-18 (b.l. 13). Ieškovė neginčija, kad 2013 m. gruodžio 17 ir 18 d. ji neatvyko į darbą, tačiau, nesutikdama su skirta nuobauda, nurodo, kad jos neatvykimą į darbą lėmė paties darbdavio veiksmai ir priimti sprendimai. Taip pat byloje nustatyta, kad daugiau kaip prieš mėnesį iki skirtos drausminės nuobaudos, t.y. 2013 m. lapkričio 5 d., UAB „GM Media“ vadovas M. A. pasiūlė ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau nebuvo sutarta dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų ir išeitinės kompensacijos dydžio, be to, kadangi ji buvo laikinai nedarbinga dėl lūžusio pėdos kaulo, šis klausimas dėl atleidimo iš darbo buvo atidėtas iki baigsis ieškovės nedarbingumo laikas. Laikino nedarbingumo pažymėjimas baigėsi 2013 m. gruodžio 16 d. ir tą dieną ieškovė atvyko į darbą dėl darbo santykių pabaigos įforminimo. Pokalbio metu M. A. nurodė, kad ieškovės iškeltas darbo sutarties nutraukimo sąlygas jis turi apsvarstyti su kitu akcininku ir kad apie priimtą sprendimą jis informuos ieškovę. Ieškovė teisme teigė, kad po tokio pokalbio ji suprato, kad jai nereikia ateiti į darbą, kol vadovas svarstys darbo sutarties nutraukimo sąlygas, tačiau norėdama pasitikslinti 2013 m. gruodžio 16 d. dar parašė elektroninį laišką vadovui M. A. (b.l. 9), kad jis ją informuotų apie tai, kada jai reikia ateiti į ofisą. M. A. ieškovei paskambino tik 2013 m. gruodžio 19 d., o atėjus į darbą, vadovas pasiūlė išeiti iš darbo savo noru su vieno mėnesio išeitine išmoka, arba paaiškino, kad ji bus atleista už pravaikštas. Pirmos instancijos teismas ieškovės atleidimą iš darbo UAB „GM Media“ nuo 2013 m. gruodžio 19 d. DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu pripažino neteisėtu, nusprendė laikyti, kad 2010 m. spalio 8 d. darbo sutartis Nr. 0003, sudaryta tarp ieškovės D. R. ir atsakovo UAB „GM Media“ yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovei iš atsakovo UAB „GM Media“, 15 999,79 Lt išeitinės išmokos (neatskaičius mokėtinų mokesčių), priteisė ieškovei iš atsakovo UAB „GM Media“ 26 538,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-26), o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – po 255,18 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 18 ct) vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių), nustatė, kad ieškovei įsidarbinus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, remiantis DK 300 str. 4 d., jai skaičiuojamas tik darbo užmokesčio skirtumas. Apeliantas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, tvirtina, kad ieškovė neįrodė svarbių neatvykimo į darbą priežasčių, todėl jos atleidimas buvo teisėtas ir pagrįstas, be to, tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką priteisimo.

14Taigi vienas iš apeliaciniame skunde keliamų klausimų yra, klausimas, ar pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, konstatuodamas, jog ieškovės atleidimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

15Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su aiškiai argumentuota pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės paaiškinimai, jog jos neatvykimą į darbą 2013 m. gruodžio 17 – 18 dienomis lėmė ne jos pačios apsisprendimas, bet darbdavio elgesys, yra įrodyti, todėl pagrįstai buvo konstatuota, kad ieškovės neatvykimas į darbą negali būti laikomas kaip neatvykimas be svarbių priežasčių ir esant ieškovės kaltei.

16Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir spręsdamas klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką priteisimo. Apelianto nuomone, priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės prastovos laiką nėra adekvatus kompensavimo tikslui.

17DK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu darbuotojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

18Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė negrąžinti jos į darbą, o taikyti DK 300 str. numatytas teisines pasekmes, t.y. laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti DK 140 str. 1 d. 3 p. numatytą trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmos instancijos teismas tenkino tokį ieškovės reikalavimą ir ieškovei priteisė trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t.y. 15 999,79 Lt, ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti, skaičiuojamą nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-26), t.y. 26 538,72 Lt, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo nutarė priteisti po 255,18 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną. Atsakovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka.

19Šio klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012; kt.). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, dirbdama pas atsakovą, turėjo teisėtus lūkesčius gauti kas mėnesį vidutinį darbo užmokestį, kurio dėl darbdavio neteisėto atleidimo iš darbo negavo. Tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl minėtos išmokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 str. 1 d.). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, atsižvelgtina į šalis siejusių darbo santykių trukmę, atleisto darbuotojo įsidarbinimą kitur ir darbo užmokesčio gavimą ryšium su tuo, šalių elgesio įtaką teismo proceso trukmei, darbdavio atleidžiant iš darbo jau išmokėtas kompensacinio pobūdžio išmokas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010, 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014 ir kt.). Tai yra faktinio pobūdžio duomenys, kurie individualiai yra vertinami kiekvienu konkrečiu atveju.

20Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės prastovos laiką tinkamai kompensuoja ieškovės dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, yra adekvatus darbdavio padarytam teisės pažeidimui. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, jog visos sumos priteisimas ieškovei už visą priverstinės pravaikštos laiką gali sukelti jam rimtų mokumo problemų ar kokių kitų rimtų neigiamų pasekmių, kad dėl to galėtų nukentėti darbuotojai, kas sudarytų pagrindą spręsti dėl klausimą dėl priteisto vidutinio darbo užmokesčio mažinimo. Taip pat nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę. Pastebėtina, kad ieškovė atsakovo įmonėje dirbo daugiau nei tris metus, taigi darbuotoją ir darbdavį siejo ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė savo pareigas atliko netinkamai, konfliktavo su darbdaviu.

21Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėto instituto socialinę funkciją, darbuotojo ir darbdavio interesus, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei šalių pusiausvyros principus, bylos nagrinėjimo trukmę, bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė butų įsidarbinusi, mano, jog ieškovei pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė visą įstatyme nustatytą vidutinį darbo užmokestį.

22Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK (CPK 93 str. 1 d.).

23Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos 2013-12-19... 5. Atsakovas UAB „GM Media“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį... 7. III.... 8. Apeliacinio skundo argumentai... 9. Atsakovas UAB „GM Media“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. Ieškovė D. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė D. R. ir UAB „GM Media“... 14. Taigi vienas iš apeliaciniame skunde keliamų klausimų yra, klausimas, ar... 15. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo... 16. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nukrypo... 17. DK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu darbuotojas atleistas iš darbo... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė negrąžinti jos į darbą, o taikyti DK... 19. Šio klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 20. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės naudai priteistas... 21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėto instituto... 22. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo naudai bylinėjimosi išlaidos... 23. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 24. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti...