Byla A-70-552/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A., S. B., R. B., J. Č., J. D., P. F., O. G., L. G., L. G., A. I., A. I., A. K., D. K., T. K., R. K., A. K., S. L., V. L., L. L., J. M., V. N., V. P.-T., R. P., D. P.-Z., S. P., A. R., J. Š., V. Š., A. T., L. U., L. U., J. V., R. V.-J., atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ir Vilniaus apygardos teismo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. A.-B., A. A., S. B., R. B., J. Č., J. D., P. F., O. G., L. G., L. G., A. I., A. I., H. J., A. K., D. K., T. K., R. K., A. K., S. L., V. L., L. L., J. M., V. N., V. P.-T., R. P., D. P.-Z., S. P., A. R., J. Š., V. S., V. Š., A. T., L. U., L. U., J. V. ir R. V.-J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Vilniaus apygardos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismui, Vilniaus rajono apylinkės teismui, Varėnos rajono apylinkės teismui, Ukmergės rajono apylinkės teismui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėtos bendrosios kompetencijos teisėjų atlyginimo dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai A.-B. G., A. A., B. S., B. R., Č. J., D. J., F. P., G. O., G. L., G. L., I. A., I. A., J. H., K. A., K. D., K. T., K. R., K. A., L. S., L. V., L. L., M. J., N. V., P.-T. V., P. R., P.-Z. D., P. S., R. A., Š. J., S. V., Š. V., T. A., U. L., U. L., V. J. ir V.-J. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, jiems einant bendrosios kompetencijos teismo teisėjo pareigas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.: pareiškėjos G. A.-B. naudai priteisti 52 045,25 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjo A. A. naudai priteisti 82 395,92 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos S. B. naudai priteisti 64 457 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos R. B. naudai priteisti 83 314,22 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos J. Č. naudai priteisti 74 612,99 litų iš kurių: 28 500,39 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 46 112,6 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo; pareiškėjos J. D. naudai priteisti 85 289,27 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjo P. F. naudai priteisti 86 351,59 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos O. G. naudai priteisti 81 208,93 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos L. G. naudai priteisti 85 365,28 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos L. G. naudai priteisti 83 249,69 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjo A. I. naudai priteisti 78 177,48 litų iš kurių: 54 068,43 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 24 109,05 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo; pareiškėjos A. I. naudai priteisti 87 888,36 litų iš kurių: 19 820,82 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 68 067,54 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Varėnos rajono apylinkės teismo; pareiškėjo H. J. naudai priteisti 84 580,89 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos A. K. naudai priteisti 83 614,6 litų iš kurių: 71 573,73 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 12 040,87 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo; pareiškėjos D. K. naudai priteisti 84 929,12 litų iš kurių: 45 025,01 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 39 904,11 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo; pareiškėjos T. K. naudai priteisti 57 034,74 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos R. K. naudai priteisti 87 196,93 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjo A. K. naudai priteisti 88 549,95 litų, iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjo S. L. naudai priteisti 88 496,31 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjo V. L. naudai priteisti 88 188,71 litų, iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos L. L. naudai priteisti 83 176,76 litų, iš kurių: 70 153,02 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 13 023,74 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo; pareiškėjos J. M. naudai priteisti 83 396,74 litų, iš kurių: 57 899,31 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 25497,43 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus rajono apylinkės teismo; pareiškėjos V. N. naudai priteisti 74 657,76 litų iš kurių: 26 023,08 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 48 634,68 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus rajono apylinkės teismo; pareiškėjos V. P. – T. naudai priteisti 83 667,78 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos R. P. naudai priteisti 85 966,06 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos D. P. - . naudai priteisti 88 576,63 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjo S. P. naudai priteisti 87 963,32 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos A. R. naudai priteisti 88 570,92 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos J. Š. naudai priteisti 71 759,22 litų, iš kurių: 28 375,26 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 43 383,96 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo; pareiškėjo V. S. naudai priteisti 76 693,96 litų, iš kurių: 43 562,64 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 33 131,32 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo; pareiškėjos V. Š. naudai priteisti 78 958,32 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos A. T. naudai priteisti 85 737,69 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos L. U. naudai priteisti 89 840,45 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos L. U. naudai priteisti 87 151,12 litų iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai; pareiškėjos J. V. naudai priteisti 71 817,85 litų, iš kurių: 29 810,65 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo; 32 020,54 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo; 9 986,66 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Ukmergės rajono apylinkės teismo; pareiškėjos R. V. – J. naudai priteisti 74 885,61 litų, iš kurių: 44 634,54 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo bei 30 251,07 litų solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo.

5Pareiškėjų teigimu, jų teisės ir interesai buvo pažeisti, nes Lietuvos Respublikos Seimui 2009 metais priėmus įstatymų, reglamentuojančių teisėjų atlyginimą, pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d., buvo nepagrįstai ir neteisėtai sumažinti teisėjų atlyginimai, vėlesniais įstatymais nepagrįstai ir neteisėtai iki 2013 m. rugsėjo 30 d. tęsiamas sumažintų dydžių teisėjo atlyginimui (taip pat kitoms išmokoms) apskaičiuoti taikymas, ir dėl to pareiškėjams buvo neišmokėta dalis jiems priklausančio teisėjo atlyginimo. Savo reikalavimus pareiškėjai grindė Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip tiesiogiai taikomu aktu ir jos nuostata, jog negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, tarp jų ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriuose nuosekliai ir sistemiškai buvo pasisakyta dėl įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių teisėjų atlyginimus, konstitucingumo. Pareiškėjai pažymėjo, jog teisėjų atlyginimams apskaičiuoti taikomi pareiginės algos koeficientai 2009 metais buvo mažinami du kartus, o sumažinti pareiginės algos koeficientai buvo taikomi visą laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 dienos. Pareiškėjai pažymėjo, kad mažėjant pareiginės algos koeficientams, taip pat proporcingai mažėjo ir priedai už ištarnautus valstybei metus ir kitų socialinių išmokų dydžiai. Pareiškėjai nurodė, jog teisėjų pareiginės algos koeficientų mažinimas 2009 metais ir sumažintų koeficientų taikymas, apskaičiuojant teisėjų atlyginimus nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., buvo nepagrįstas ir neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teisinės valstybės, proporcingumo, laikinumo principams, taip pat teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams.

6Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Jeigu skundas bus patenkintas, prašė jo įvykdymą atidėti vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7Dėl ieškinio senaties taikymo atsakovas paaiškino, kad teisėjui vykdant savo darbines pareigas atsiranda valstybės tarnybos teisiniai santykiai, kurie plačiąja prasme suprantami kaip darbo teisiniai santykiai. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, už kurį teisėjai gali prisiteisti darbo užmokestį, atsakovo manymu, pagal analogiją turėtų būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2013 m. birželio 17 d., tačiau prašė priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., todėl, atsakovo nuomone, jie praleido 3 metų ieškinio senatį daliai reikalavimų pareikšti, todėl prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovo manymu, pareiškėjų reikalavimai pažeidžia Darbo kodekso 301 straipsnį. Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atsakovas rėmėsi Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad esant sunkiai valstybės ekonominei bei finansinei situacijai, galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra apsunkintas dėl objektyvių priežasčių. Be to, vykdant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, valstybė privalės skirti didelę lėšų sumą kompensuoti sumažintus atlyginimus ne tik teisėjams, bet ir kitiems valstybės pareigūnams bei tarnautojams. Dėl šios priežasties atsakovas prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

8Atsakovas Varėnos rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su juo sutinka ir mano, jog įsiskolinimą turėtų dengti valstybė, kadangi Varėnos rajono apylinkės teisme nėra numatyta lėšų tokioms išmokoms.

9Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė pareiškėjų reikalavimus dėl neišmokėtų teisėjų atlyginimo dalių priteisimo išspręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog atsakovas, kiekvienu konkrečiu atveju apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjams atlyginimus, vadovavosi galiojančiomis Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo, inter alia įstatymo priedėlio, ir įstatymų, kuriais buvo patvirtintas teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, nuostatomis. Šis atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą taip pat prašė teismo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu atmesti pareiškėjų reikalavimus dalyje dėl teisėjo atlyginimo, neišmokėto laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 17 d., priteisimo, kadangi į teismą pareiškėjai kreipėsi tik 2013 m. birželio 17 dieną.

10Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, jog jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1, 2 ir 3 apylinkės teismai, apskaičiuodami ir išmokėdami teisėjams atlyginimus, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais.

11Atsakovas Vilniaus rajono apylinkės teismas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė pareiškėjų reikalavimus išspręsti teismo nuožiūra.

12Atsakovas Ukmergės rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, jog sutinka su skundo dalimi, t. y. dėl pareiškėjos J. V., dirbusios Ukmergės rajono apylinkės teisme teisėjos pareigose laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2010 m. balandžio 16 d., keliamu reikalavimu dėl neišmokėtos teisėjo darbo užmokesčio dalies priteisimo ir šioje dalyje pareiškėjos skundą palaikė.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė pareiškėjų prašymą atmesti, kadangi pareiškėjai praleido 3 metų ieškinio senatį reikalavimams nuo 2009 m. gegužės 1 d. pareikšti. Rėmėsi Darbo kodekso 301 straipsniu, teismų praktika, pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, už kurį teisėjai gali prisiteisti darbo užmokestį, todėl pagal analogiją turėtų būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2013 m. birželio 17 d., tačiau prašo priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d., todėl, Finansų ministerijos nuomone, pareiškėjai praleido 3 metų ieškinio senatį.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjams neišmokėtas teisėjo atlyginimo dalis, susidariusias laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ( pareiškėjai T. K. nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2012 m. balandžio 20 d.): G. A.-B. - 51 008,39 Lt; A. A. - 64 339,61 Lt; S. B. - 45 649,79 Lt; R. B. - 64 133,69 Lt; J. Č. - 59 452,29 Lt; J. D. - 66 069,83 Lt; P. F. -66 273,14 Lt; O. G. - 65955,92 Lt; L. G. -62937,77 Lt; L. G. - 64 373,92 Lt; A. I. - 62 895,30 Lt; A. I. - 67 365,38 Lt; H. J. - 64 607,47 Lt; A. K. - 65 409,03 Lt; D. K. - 67 153,66 Lt; T. K. - 39 836,77 Lt; R. K. - 67 005,52 Lt; A. K. - 68 667,50 Lt; S. L. - 67 850,35 L ; V. L. - 68 272,74 Lt; L. L. - 63 829,15 Lt; J. M. - 66 629,60 Lt; V. N. - 59 350,25 Lt; V. P.-T. - 63 846,41 Lt; R. P. - 66 642,70 Lt; D. P.-Z. - 68 727,22 Lt; S. P. - 68 539,67 Lt; A. R. - 68 533,33 Lt; J. Š. - 57 155,74 Lt; V. S. - 61 152,59 Lt; V. Š. - 61 010,93 Lt; A. T. - 67 109,89 Lt; L. U. - 69 307,92 Lt; L. U. - 67 398,28 Lt; J. V. - 59 267,87 Lt; R. V.-J. - 60 098,80 Lt.

16Teismas nurodė, kad priteistos neišmokėto darbo užmokesčio sumos nurodytos neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti vykdant sprendimą. Teismo sprendimo vykdymą teismas atidėjo 2015 biudžetiniams metams.

17Kitą pareiškėjų skundo dalį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 3 straipsniu, Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėliu, atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimus, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu ir pažymėjo, kad, Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali būti taikomi. Tokiu atveju pareiškėjų teisės gintinos, taikant pareiginės algos koeficientus, galiojusius iki Konstitucijai prieštaraujančių (sumažintų) koeficientų nustatymo.

19Teismas rėmėsi Darbo kodekso 27 straipsnio 2, 5 dalimis, Civilinio kodekso 1.124 straipsniu, 1.126 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-69/2010, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013 ir pažymėjo, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjų daliai reikalavimų pareikšti, kadangi pareiškėjai su skundu į teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 17 d. Ieškinio senatį prašė taikyti ir Vilniaus apygardos teismas pareiškėjų reikalavimų daliai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 17 dienos. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ieškinio senaties terminas pareiškėjų daliai reikalavimų dėl neišmokėtos teisėjų atlyginimo dalies, susidariusios laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 17 dienos. Teismas vadovavosi CK 1.131 straipsnio 1 dalimi ir konstatavo, kad pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimai dėl neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 17 d. atmestini Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies pagrindu, o pareiškėjai įgyja teisę į atlyginimo nepriemokos dalį, atsiradusią tik nuo 2010 m. birželio 17 d., t. y. turi teisę į atlyginimo skirtumą, susidariusį mokant darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 dienos.

20Teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą ir darė išvadą, kad pareiškėjų teisė į priteistiną neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį trejų metų terminu neribojama. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, prašydami priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už daugiau nei trejus metus, nepažeidė Darbo kodekso 301 straipsnio nuostatos. Teismas likusioje dalyje pareiškėjų skundo reikalavimus dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo tenkino, pareiškėjams priteisiant tą neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, dėl kurios pareikštiems reikalavimams netaikytinas ieškinio senaties terminas, tai yra teisėjų atlyginimo nepriemokai, susidariusiai laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

21Ta aplinkybė, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra priėmęs įstatymo projekto dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai.

22Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintame Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžete teismo sprendimui įvykdyti reikalingos sumos nėra numatytos, todėl, atsižvelgęs į tai, kad sprendimo vykdymas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjamoje byloje atidėjo 2015 biudžetiniams metams.

23III.

24Pareiškėjai A. A., S. B., R. B., J. Č., J. D., P. F., O. G., L. G., L. G., A. I., A. I., A. K., D. K., T. K., R. K., A. K., S. L., V. L., L. L., J. M., V. N., V. P.-T., R. P., D. P.-Z., S. P., A. R., J. Š., V. Š., A. T., L. U., L. U., J. V., R. V.-J. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo dalį, kurioje apeliantų skundo reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – apeliantų skundo reikalavimus iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti apeliantų naudai neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 16 d., tenkinti visa apimtimi.

25Pareiškėjai pažymi, kad teismas neįvertino, jog jų reikalavimai grindžiami nuo 2008 m. lapkričio 15 d. galiojančiu Teisėjų atlyginimų įstatymu, o teismo sprendime nurodomų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Pareiškėjų manymu, Darbo kodeksas pagal įstatymo analogiją buvo taikomas nepagrįstai. Pareiškėjai pabrėžia, kad teisėjų statusas yra specialus, jų atlyginimą reglamentuoja specialus, nuo 2008 m. lapkričio 15 d. galiojantis Teisėjų atlyginimų įstatymas, o ne Darbo kodeksas.

26Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjų skundą atmesti visiškai.

27Atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, pažymi, kad jį vykdydamas Seimas 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymą Nr. XII-523, kuriam įsigaliojus valstybė prisiėmė pareigą nustatyti kompensavimo tvarką ir geruoju išmokėti pareiškėjų reikalaujamą sumą. Atsakovas pabrėžia, kad šis įstatymas yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas, o įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytą pareigą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas įsigaliojo po paskelbimo 2013 m. spalio 1 d., todėl valstybė turėjo labai trumpą laiką finansinių galimybių įvertinimui ir teisės aktų parengimui, taip pat per šį laiką turėjo sudaryti sąlygas atstatyti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį valstybės ir savivaldybių tarnautojams bei kitiems pareigūnams. Atsakovas remiasi Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu ir pažymi, kad Finansų ministerijos preliminariais skaičiavimais sumažintam visų asmenų darbo užmokesčiui kompensuoti papildomas lėšų poreikis sudarytų nuo 368 iki 527 mln. Lt. Atsakovas daro išvadą, kad teismas nevertino visų aplinkybių, susijusių su valstybės galimybėmis 2014 metais prisiimti finansinius įsipareigojimus ir patvirtinti praradimų kompensavimo mechanizmą.

28Atsakovas Vilniaus apygardos teismas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo manymu, teismas turėjo nustatyti, kokiomis dalimis pareiškėjams buvo neproporcingai sumažinti jų atlyginimai, taip pat turėjo vertinti valstybės ekonominę, finansinę padėtį, jos prisiimtus įsipareigojimus, kitas aplinkybes.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai – dirbę įvairiuose bendrosios kompetencijos teismuose teisėjai - kreipėsi į apygardos administracinį teismą, reikalaudami priteisti tą dalį darbo užmokesčio, kuri jiems 2009 – 2013 metais buvo neišmokėta įstatymo, pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

32Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus tenkino iš dalies, taikė ieškinio senatį ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kiekvienam iš pareiškėjų neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (pareiškėjai T. K. už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2012 m. balandžio 20 d.).

33Dalies pareiškėjų apeliaciniame skunde akcentuojamas nepagrįstas ieškinio senaties bei Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies pagal analogiją taikymas nagrinėjamam ginčui spręsti.

34Atsakovų apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, kad įstatymų leidėjas vykdo Konstitucinio Teismo jam nustatytą pareigą, Vyriausybei yra pavesta parengti darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas pagal įstatymą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai, kompensavimo tvarką, todėl tik pagal tokią įstatymų leidėjo priimtą tvarką ir turėtų būti atliekamas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimas pareiškėjams. Be to, šiuose apeliaciniuose skunduose išsakoma teismo sprendimo kritika ir tuo aspektu, kad nebuvo įvertintas atlyginimų sumažinimo proporcingumas, valstybės ekonominė ir finansinė padėtis.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei detaliai išanalizavo aktualius teisės aktus, susijusius su pareiškėjų darbo užmokesčio apskaičiavimu 2009 – 2013 metų laikotarpiu. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo kiekvienam iš pareiškėjų minėtu laikotarpiu buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

36Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą.

37Atlikdama šią pareigą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

38Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-23-552/2016, 2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-552/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjų teisinė padėtis ar jų teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

39Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

40Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

41Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš šio įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir teisėjams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).

42Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui Grąžinimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Dėl šios priežasties atsakovų apeliacinių skundų argumentai pripažintini pagrįstais.

43Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises galėtų ginti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neteikė argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar kompensacijų išmokėjimo terminas yra per ilgas.

44Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams darbo užmokesčio nepriemoką priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažindavo instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.

45Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje tinkamais atsakovais turėjo būti tie teismai, kuriuose atitinkamais laikotarpiais pareiškėjai dirbo teisėjais. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme šios institucijos pareiškėjų buvo nurodytos atsakovais ir savo poziciją byloje ginčo klausimu pareiškė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš netinkamo atsakovo neturi lemiamos teisinės reikšmės.

46Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde išsakytų argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu pareiškėjų reikalavimams, nes konstatavus visų pareiškėjų reikalavimų nepagrįstumą, nėra prasmės analizuoti Teisėjų atlyginimo įstatymo bei Darbo kodekso santykį bei šių teisės aktų taikymo ypatybes. Pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas anksčiau šioje nutartyje nurodytais motyvais.

47Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Atsakovų apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, naikinant jo dalį, kuria tenkinta dalis pareiškėjų skundo ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ši pareiškėjų skundo dalis atmetama.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

49Pareiškėjų A. A., S. B., R. B., J. Č., J. D., P. F., O. G., L. G., L. G., A. I., A. I., A. K., D. K., T. K., R. K., A. K., S. L., V. L., L. L., J. M., V. N., V. P.-T., R. P., D. P.-Z., S. P., A. R., J. Š., V. Š., A. T., L. U., L. U., J. V., R. V.-J. apeliacinį skundą atmesti.

50Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo apeliacinius skundus tenkinti.

51Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti.

52Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjams priteistos neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalys, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (pareiškėjai T. K. nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2012 m. balandžio 20 d.): G. A.-B. - 51 008,39 Lt; A. A. - 64 339,61 Lt; S. B. - 45 649,79 Lt; R. B. - 64 133,69 Lt; J. Č. - 59 452,29 Lt; J. D. - 66 069,83 Lt; P. F. -66 273,14 Lt; O. G. - 65955,92 Lt; L. G. -62937,77 Lt; L. G. - 64 373,92 Lt; A. I. - 62 895,30 Lt; A. I. - 67 365,38 Lt; H. J. - 64 607,47 Lt; A. K. - 65 409,03 Lt; D. K. - 67 153,66 Lt; T. K. - 39 836,77 Lt; R. K. - 67 005,52 Lt; A. K. - 68 667,50 Lt; S. L. - 67 850,35 L ; V. L. - 68 272,74 Lt; L. L. - 63 829,15 Lt; J. M. - 66 629,60 Lt; V. N. - 59 350,25 Lt; V. P.-T. - 63 846,41 Lt; R. P. - 66 642,70 Lt; D. P.-Z. - 68 727,22 Lt; S. P. - 68 539,67 Lt; A. R. - 68 533,33 Lt; J. Š. - 57 155,74 Lt; V. S. - 61 152,59 Lt; V. Š. - 61 010,93 Lt; A. T. - 67 109,89 Lt; L. U. - 69 307,92 Lt; L. U. - 67 398,28 Lt; J. V. - 59 267,87 Lt; R. V.-J. - 60 098,80 Lt.

53Dėl šių pareiškėjų reikalavimų priimti naują sprendimą – pareiškėjų G. A.-B., A. A., S. B., R. B., J. Č., J. D., P. F., O. G., L. G., L. G., A. I., A. I., H. J., A. K., D. K., T. K., R. K., A. K., S. L., V. L., L. L., J. M., V. N., V. P.-T., R. P., D. P.-Z., S. P., A. R., J. Š., V. S., V. Š., A. T., L. U., L. U., J. V. ir R. V.-J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

54Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai A.-B. G., A. A., B. S., B. R., Č. J., D. J., F. P., G. O., G.... 5. Pareiškėjų teigimu, jų teisės ir interesai buvo pažeisti, nes Lietuvos... 6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, kurią atstovauja... 7. Dėl ieškinio senaties taikymo atsakovas paaiškino, kad teisėjui vykdant... 8. Atsakovas Varėnos rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjų... 9. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu į pareiškėjų skundą... 10. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjų... 11. Atsakovas Vilniaus rajono apylinkės teismas atsiliepimu į pareiškėjų... 12. Atsakovas Ukmergės rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjų... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu... 16. Teismas nurodė, kad priteistos neišmokėto darbo užmokesčio sumos nurodytos... 17. Kitą pareiškėjų skundo dalį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip... 18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4... 19. Teismas rėmėsi Darbo kodekso 27 straipsnio 2, 5 dalimis, Civilinio kodekso... 20. Teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą... 21. Ta aplinkybė, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra priėmęs įstatymo... 22. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. III.... 24. Pareiškėjai A. A., S. B., R. B., J. Č., J. D., P. F., O. G., L. G., L. G.,... 25. Pareiškėjai pažymi, kad teismas neįvertino, jog jų reikalavimai... 26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 27. Atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d.... 28. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas apeliaciniu skundu prašo pirmosios... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai – dirbę įvairiuose bendrosios... 32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus tenkino iš dalies,... 33. Dalies pareiškėjų apeliaciniame skunde akcentuojamas nepagrįstas ieškinio... 34. Atsakovų apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, kad įstatymų... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 36. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas,... 37. Atlikdama šią pareigą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos... 38. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo... 39. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija... 40. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą,... 41. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos... 42. Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir... 43. Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų... 44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams darbo užmokesčio nepriemoką... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje tinkamais atsakovais... 46. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl... 47. Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 49. Pareiškėjų A. A., S. B., R. B., J. Č., J. D., P. F., O. G., L. G., L. G.,... 50. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 51. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą... 52. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d.... 53. Dėl šių pareiškėjų reikalavimų priimti naują sprendimą –... 54. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d.... 55. Nutartis neskundžiama....