Byla 2A-1872-480/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-441-638/2015 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ( - ) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo UAB ( - ), grąžinti į ankstesnį darbą - komercijos direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti UAB ( - ) direktorės 2014-07-22 įsakymu Nr. 22/07/2014 jam paskirtą drausminę nuobaudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB ( - ) įkūrė kartu su savo sutuoktine J. M., sutarė, kad direktorė bus J. M., o jis nuo 2007-10-29 dirbo komercijos direktoriumi. 2014-10-02 jam buvo įteiktas atsakovės pranešimas apie tariamą darbo drausmės pažeidimą ir reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl tariamų darbo drausmės pažeidimų. Ieškovas direktorei pasiaiškino žodžiu. 2014-10-16 gavo įsakymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2014-10-16, su ieškovu buvo atsiskaityta, išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovės direktorė, jau ieškovui pasirašius ant įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo DK 240 str. 1 d. pagrindu, atliko pataisymą darbo sutartyje ir nurodė kitą darbo sutarties nutraukimo pagrindą – DK 136 str. 3 d. 2 p. Jo atleidimas iš darbo yra be teisėto pagrindo. Kokį tiksliai šiurkštų darbo pažeidimą ieškovas padarė nėra nurodyta nei jam įteiktame 2014-10-16 įsakyme, nei darbo sutarties nutraukimo skiltyje, nei jokiame kitame jam įteiktame atsakovės dokumente ar paaiškinime. Tik gavęs atsiliepimą į ieškinį ieškovas sužinojo, kad 2014-07-22 T. M. buvo skirta dar viena drausminė nuobauda - pastaba. Konfliktinė situacija lėmė įtemptus UAB ( - ) direktorės ir ieškovo santykius, kadangi vyksta jų santuokos nutraukimo procesas. Ieškovui 2014-07-22 buvo paskirta drausminė nuobauda už neatvykimą į darbą, nors tokio pažeidimo jis nepadarė.

5Atsakovė UAB ( - ) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas dirbo komercijos direktoriumi ir pagal žodinį nurodymą buvo atsakingas už transportą, kontraktų sudarymą, komercijos reikalus, kompiuterių priežiūrą, serverio administravimą. 2014-07-22 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba - už tai, kad ieškovas 2014-07-18 po pietų pertraukos nepasirodė darbe. Šią nuobaudą ieškovas skundžia suėjus senaties terminui, todėl atsakovė prašė taikyti dėl šio reikalavimo senatį. Pateikti į bylą įrodymai leidžia daryti išvadą dėl ieškovo įvykdytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – įmonės vadybininko tyčinį sužalojimą darbo vietoje darbo metu 2014-09-18. Ieškovas negali būti grąžintas į darbą, nes dėl įmonėje atliekamų organizacinių pertvarkymų buvo panaikinta komercijos direktoriaus pareigybė. Kitų laisvų darbo vietų įmonėje nėra.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino; panaikino atsakovės UAB ( - ) direktorės 2014-07-22 įsakymu Nr. 22/07/2014 ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą - pastabą; pripažino neteisėtu ieškovo T. M. atleidimą iš darbo UAB ( - ) komercijos direktoriaus pareigų atsakovės direktorės 2014-10-16 įsakymu; ieškovo į darbą negrąžino; laikė, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui T. M. iš atsakovės UAB ( - ) darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-10-17 iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos 9794,40 Eur (priskaityta suma) ir toliau po 69,96 Eur (priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, išeitinę išmoką 5876,64 Eur (priskaityta suma) ir 1500,08 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (1469,16 Eur) priteisimo ieškovui T. M. nurodė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovės UAB ( - ) valstybei 470,13 Eur žyminio mokesčio ir 7,33 Eur pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas pagal 2007-10-26 darbo sutartį Nr. 15 dirbo UAB ( - ) vadybininku, nuo 2009-09-21 pareigos pakeistos į komercijos direktoriaus. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su jo pareigų instrukcija, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, ar kitais lokaliniais norminiais aktais, apibrėžiančiais darbo pareigas ir darbo atlikimo tvarką. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas žodiniu direktorės nurodymu buvo paskirtas atsakingu už sutarčių sudarymą, transportą, kompiuterių techninį aptarnavimą, įmonės serverio administravimą.

8Dėl drausminės nuobaudos - pastabos. 2014-07-18 atsakovės direktorė pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinti raštu, dėl kokių priežasčių jis paliko darbo vietą 12 val. 2014-07-18. Ieškovas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad liepos 18 d. nuo 12 iki 13 val. pietavo, vėliau turėjo susitikimą įmonėse ( - ) ir ( - ), susitikimai buvo susiję su darbo pareigų atlikimu. Grįžęs į atsakovo biurą 15.30 val. ten nieko nerado, buvo penktadienis, sutrumpinta darbo diena. Atsakovės direktorė skyrė ieškovui drausminę nuobaudą - pastabą, kaip nurodo įsakyme, atsižvelgdama į ieškovo pateiktą pasiaiškinimą. Atsakovės direktorė negalėjo pateikti įrodymų, kad ieškovo pasiaiškinimas dėl susitikimų liepos 18 dieną buvo melagingas, kad ieškovui buvo skirtos tai dienai kitos užduotys, kurių ieškovas nevykdė. Teismas sprendė, kad direktorė nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovas 2014-07-18 padarė darbo drausmės pažeidimą palikdamas darbo vietą. Nepaneigta aplinkybė, kad ieškovo darbo pobūdis buvo mobilus ir kad jis pats savarankiškai organizuodavo darbui vykdyti reikalingus susitikimus. Teismas laikė, ieškovas 2014-07-18 po pietų laiką naudojo darbinėms funkcijoms atlikti, todėl darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Išskyrus liudytojų parodymus, kitų įrodymų, kad ieškovui buvo įteiktas įsakymas paskirti drausminę nuobaudą atsakovė nepateikė. Labiau tikėtina, kad ieškovui nebuvo tinkamai įteiktas įsakymas paskirti pastabą (liudytojai tiksliai negalėjo pasakyti, kokio turinio dokumentas buvo įteiktas, ant įsakymo nėra jokių pastabų dėl įteikimo), todėl negalima laikyti, kad ieškovas žinojo apie paskirtą nuobaudą ir atitinkamai praleido terminą ją skųsti. Kadangi nuobauda paskirta neįrodžius ieškovo padaryto pažeidimo fakto, apskundimo terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, todėl nuobauda panaikinta.

9Dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo. Atsakovės direktorės 2014-10-16 įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 240 str. 1 d. išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Iš įsakymo turinio yra nesuprantama, už ką konkrečiai ieškovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovo darbo sutartyje atsakovės direktorė nurodė, kad ieškovas yra atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Iš 2014-10-02 reikalavimo pateikti pasiaiškinimą nustatyta, kad ieškovo buvo prašoma pasiaiškinti dėl trijų darbo drausmės pažeidimų: 1) veiksmų, kuriais 2014 metų rugpjūčio mėnesį ar anksčiau atsakovo kompiuteriuose ir serveryje buvo instaliuota programa „Ardamax“ ir tuo, kad ieškovas neužtikrino kompiuterių tinklų saugumo; 2) 2014-08-26 paėmimu M. L. darbo kompiuterio ir išgabenimo iš įmonės patalpų tokiu būdu sutrikdant atsakovo bendrovės veiklą; 3) 2014-09-18 atliktų agresyvių veiksmų darbo metu, galimu dalyvavimu muštynėse, tyčiniu bendradarbio M. R. sužalojimu, dėl ko pastarasis tapo nedarbingas. Ieškovas neginčijo, kad reikalavimą pasiaiškinti gavo, tačiau jokio paaiškinimo nerašė. Teismas konstatavo, kad iš atsakovės pateiktų dokumentų nėra akivaizdu, kad būtent ieškovas instaliavo visuose kompiuteriuose programą „Ardamax“, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad tą galėjo padaryti tik ieškovas, turėjęs vidinio tinklo administratoriaus įgaliojimus, ir kad to negalėjo padaryti bet kuris kitas darbuotojas, tuo labiau, kad UAB „Eglanda“ rašte dėstoma, kad ši programa „gali kompiuteryje pati įsidiegti“. Nors ieškovas ir buvo atsakingas už vidinio tinklo darbą atsakovo įmonėje, tačiau nesant duomenų, kada tiksliai programa „Ardamax“ buvo įdiegta ar pati įsidiegė visuose atsakovės kompiuteriuose, nėra pagrindo daryti išvadą., kad ieškovas žinojo apie programą ir nesiėmė jokių veiksmų tinklo saugumui atkurti. Teismas sprendė, kad išveždamas kompiuterį taisymui, ieškovas darbo drausmės pažeidimo nepadarė, nes kompiuterį išgabeno siekdamas pataisyti, t. y. darbiniais tikslais, priešingų įrodymų nepateikta. Atsakovės direktorė nebuvo priskyrusi kompiuterių konkretiems darbuotojams, nėra paneigta, kad visi darbuotojai galėjo naudotis bet kuriuo tuo metu esančiu laisvu kompiuteriu. Taip pat atsakovės direktorė neįformino ir pakeitimų, kuriais panaikino ieškovui faktiškai skirtas pareigas prižiūrėti kompiuterių ūkį arba kuriais panaikino ieškovui faktiškai suteiktą vidaus tinklo administratoriaus įgaliojimą. Todėl ieškovo veiksmai - siekimas pataisyti kompiuterį, atnaujinti prisijungimo duomenis ir pan. negali būti laikomi darbo drausmės pažeidimu ir atitinkamai už tokius veiksmus negali būti skiriama drausminė nuobauda. Ieškovui drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - buvo paskirta už dalyvavimą muštynėse 2014-09-18 ir tyčinį bendradarbio M. R. sužalojimą. Iš ieškovo, atsakovės direktorės paaiškinimų, liudytojo M. R. parodymų teismo posėdyje ir pasiaiškinimo, rašyto direktorei 2014-10-13, specialistų išvadų yra akivaizdu, kad atsakovės bendrovėje darbo laiku įvyko dviejų darbuotojų, t. y. ieškovo ir vadybininko M. R. grumtynės, galimai abu patyrė vienokių ar kitokių sumušimų. Tačiau nėra neginčijamai nustatyta, kad ieškovas pirmas ir tyčia trenkė liudytojui M. R. į galvos sritį. Visi trys paminėti asmenys (ieškovas, direktorė, vadybininkas) vienodai nurodo, kad fizinis agresyvaus pobūdžio kontaktas prasidėjo nuo direktorės veiksmo, kai ji stūmė ar traukė ieškovo ranką su telefonu, dėl ko telefonas iškrito. Toks atsakovės direktorės veiksmas faktiškai buvo postūmis tęsti agresyvaus pobūdžio fizinius veiksmus darbo vietoje, užuot ramiai ir profesionaliai išsiaiškinus padėtį ir išsprendus konfliktą, jeigu toks kilo, arba paaiškinus darbuotojui (ieškovui) naujai nustatytas taisykles darbe. Tikėtina, kad ieškovo tikslas buvo sugriebti telefoną ar neleisti, kad jį sugriebtų M. R., o ne tyčia smogti M. R., tuo labiau, kad M. R. padarytas sužalojimas kaktoje, medicinos eksperto teigimu, yra atsiradęs anksčiau, negu ginčo incidentas. Natūralu, kad grumtynių metu tiek vienas, tiek kitas vyriškis galėjo patirti įvairių smūgių. Tačiau nebūtų pagrįsta dėl įvykusių grumtynių apkaltinti ieškovą tyčiniu kito asmens sužalojimu ir atitinkamai darbo drausmės pažeidimu. Net jeigu laikyti, kad ieškovas nepagrįstai įsivėlė į muštynes, ar net jeigu jis ir pradėjo muštynes, tai galėtų būti kvalifikuojama kaip administracinės teisės pažeidimas ar baudžiamasis nusižengimas, tačiau ne darbo drausmės pažeidimas DK 235 str. 2 d. 1 p. prasme ar tuo labiau DK 234 str. prasme. Teismas sprendė, kad drausminė nuobauda paskirta ieškovui nepagrįstai, todėl naikintina.

10Dėl grąžinimo į darbą. Teismas konstatavo, kad, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog vien tik darbuotojo konfliktai su administracija ir kitais darbuotojais nėra pagrindas negrąžinti darbuotojo į darbą, aplinkybės turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į kitus kriterijus, įvertinant atliekamo darbo pobūdį ir asmenines darbuotojo savybes, juos susiejant su tinkamu darbo funkcijų atlikimu. Įvertinant, kad tarp atsakovės direktorės ir ieškovo vyksta santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo civilinė byla, taip pat įvertinant, kad ir ieškovui, ir atsakovės direktorei yra sunku susivaldyti darbo vietoje, besitęsiantis šeimyninis konfliktas ar priešiškumas faktiškai persikelia į darbinę erdvę, dėl ko fiziškai nukenčia ir kiti darbuotojai, ir pats ieškovas, sunku tikėtis ieškovui bent minimaliai tinkamų sąlygų dirbti toliau. Todėl ieškovas į darbą negrąžintinas. Kadangi nenustatyta, kad po atleidimo iš darbo ieškovas būtų įsidarbinęs kitoje vietoje ir gavęs darbo užmokestį, ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas T. M. apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 4-9) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė į darbą ieškovo negrąžinti bei laikė, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - grąžinti ieškovą T. M. į pirmesnį darbą - UAB ( - ) komercijos direktoriaus pareigas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

131. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiama sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovės direktorė yra ieškovo sutuoktinė, šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo byla, todėl J. M., piktnaudžiaudama savo, kaip direktorės pareigomis, piktybiškai veikė, turėdama tikslą atleisti ieškovą iš užimamų pareigų ir sužlugdyti įmonę, kad nutraukiant santuoką, nebūtų ko dalintis. Ieškovas siekia toliau dirbti įmonėje, jis bendrovę įkūrė, jam labai svarbi įmonės ateitis, veiklos perspektyvos, vystymas, iš jos gaunamos pajamos yra ieškovo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl ieškinio vienas iš pagrindinių reikalavimų ir buvo grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą.

142. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas į darbą negrąžintinas, nes sunku tikėtis ieškovui bent minimaliai tinkamų sąlygų dirbti toliau. Teismas, išskirtinai ieškovo nenaudai nusprendė, kad jam sąlygos dirbti yra netinkamos, tačiau taip sudaroma nelygiavertė ir ieškovą diskriminuojanti situacija, kai atsakovės direktorė - ieškovo žmona, o taip pat jos giminaičiai, toliau dirba įmonėje, kuri buvo kurta ieškovo, o ieškovas, kuris kiek įmanydamas stengėsi išvengti konflikto, į darbo pareigas negrąžinamas. Ieškovas negali tiesiog viską palikti ir įsidarbinti kitoje įmonėje, konkuruojančioje su UAB ( - ), nes būtent tokios veiklos darbui jis turi reikiamą kvalifikaciją, žinių ir patirtį.

153. Teismas faktiškai pablogino neteisėtai atleisto iš darbo asmens padėtį ir toks teismo sprendimas labiau naudingas pažeidimą padariusiam subjektui. Ieškovo interesai geriausiai būtų apginti, taikant DK 300 str. 3 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą, nes kitu būdu yra panaikinama galimybė pasinaudoti teise į darbą. Tai, kad yra įvykęs konfliktas su fiziniu kontaktu, kurį išprovokavo pati įmonės direktorė, nereiškia, kad tokie konfliktai vyks ateityje ir taip trikdys įmonės darbą. Ieškovas nėra gavęs jokių pastabų dėl savo darbo ar netinkamo pareigų atlikimo, todėl jis ir toliau gali tinkamai ir produktyviai atsakovei dirbti, sudarydamas tiekimo sutartis ir vykdydamas pardavimus. Savo darbą, kaip komercijos direktoriaus ieškovas organizavo pats, jokių ataskaitų iš jo niekas nereikalavo, jis direktorei neatsiskaitinėdavo, todėl grąžinus į darbą, nebus tiesioginio nuolatinio darbinio kontakto tarp ginčo šalių.

16Atsakovė UAB ( - ), atstovaujama advokato Vytauto Šulijos, apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 10-15) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo T. M. ieškinio reikalavimai buvo tenkinti, ir priimti naują sprendimą - ieškovo T. M. ieškinį atmesti bei atitinkamai paskirstyti pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

171. Teismas neteisingai aiškino teisės normas tvirtindamas, kad darbuotojo dalyvavimas muštynėse darbo vietoje nelaikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir Darbo kodekso nuostatos muštynių nelaiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Byloje esančių įrodymų visetas (ypač liudytojų parodymai) leidžia daryti pagrįstą išvadą apie ieškovo dalyvavimą muštynėse bei įvykdytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - UAB ( - ) vadybininko M. R. tyčinį sužalojimą darbo vietoje darbo metu 2014 m. rugsėjo 18 d. Darbuotojo veiksmai - kito įmonės darbuotojo sumušimas, turi būti vertinami ne tik administracinės ar baudžiamosios, bet ir drausminės atsakomybės prasme. Darbdavys atsižvelgdamas į įvykdytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuris vertintinas ne tik kaip sukėlęs tiesioginės materialinės ir nematerialinės žalos bendrovei, bet ir kaip tiesiogiai pažeidžiantis žmonių konstitucines teises, siekdamas užtikrinti kitų darbuotojų saugumą, turi pareigą taikyti ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.

182. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Faktinė aplinkybė, jog ieškovas dalyvavo muštynėse darbo vietoje yra įrodyta. Aplinkybes, kad ieškovas darbo vietoje darbo metu 2014 m. rugsėjo 18 d. mušėsi su įmonės darbuotoju M. R. įrodo aplinkybė, kad po įvykusių muštynių vadybininkas M. R. buvo nedarbingas nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. spalio 3 d., tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. Pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Tai ieškinyje pripažino pats ieškovas. Tai, kad ieškovas bendrovės darbuotoją sumušė tyčia ir dėl to nei kiek nesigaili patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame ieškovas grasina savo sūnui, taip pat bendrovės darbuotojui.

193. Teismas turėjo sumažinti ieškovui priteistiną sumą už priverstinės pravaikštos laikotarpį, atsižvelgiant į šių išmokų kompensacinį pobūdį ir tai, kad ieškovas nagrinėjamu laikotarpiu užsiėmė ūkine komercine veikla ir gavo pajamas. 2015 m. kovo 3 d. teismas prijungė prie bylos dokumentus, įrodančius, kad ieškovas, dar dirbdamas atsakovės įmonėje, įkūrė konkuruojančią įmonę UAB ( - ) ir verčiasi ta pačia veikla kaip ir atsakovė. Šios įmonės formalus akcininkas yra ieškovo mama, formalus vadovas yra ieškovo sesuo. Byloje pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovas ėmėsi analogiškos, konkuruojančios su darbdaviu veiklos, iš kurios gavo papildomas pajamas pravaikštos laikotarpiu, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir nepaaiškino, kodėl vertina, jog ieškovas negavo pajamų.

204. Teismas nepagrįstai netaikė senaties termino dėl ieškovo reikalavimo panaikinti 2014-07-22 bendrovės direktorės įsakymą, nėra pagrindo išvadai, kad apie drausminės nuobaudos - pastabos paskyrimą ieškovas sužinojo tik šio teismo proceso metu, o ne 2014 m. liepos 22 d. Iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, ar teismas laikė, kad terminas skųsti drausminę nuobaudą nebuvo praleistas, ar visgi buvo praleistas, bet dėl pateisinamų priežasčių. Byloje pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad 2014 m. liepos mėnesį ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma drausmės pažeidimo bylos procedūra, byloje yra ieškovo 2014-07-21 paaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo, 2014 m. liepos 22 d. atsakovės darbuotojų paaiškinimai, kuriose nurodyta, kad įsakymas dėl nuobaudos skyrimo ieškovui buvo įteiktas ir kad jų buvo paprašyta pasirašytinai paliudyti, kad ieškovas įsakymo nepriėmė. Ieškovas su reikalavimu dėl drausminės nuobaudos panaikinimo kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

215. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, sprendime nepagrįstai tvirtina, kad ieškovas turėjo teisę bet kada palikti darbo vietą, nesuderinęs to su įmonės vadovu ar kitu asmeniu. Byloje nėra jokių įrodymų, be vienintelio ieškovo paaiškinimų, kad jis, palikęs darbo vietą, atliko kažkokias darbines funkcijas. Todėl darbdavys negali įrodyti to, ko nebuvo (darbuotojas nebuvo darbo vietoje, darbdavys jam negalėjo skirti užduoties). Būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad palikęs darbo vietą, jis toliau dirbo.

226. Teismas, vertindamas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo būti atsižvelgta į bylos nesudėtingumą. Ieškovo bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti vertinamas kaip neatitinkantis išlaidų kriterijų - būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis ieškovo išlaidavimas, tenkantis jam pačiam. Todėl priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos.

23Ieškovas T. M. atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 18-23) prašo atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad skunde klaidingai nurodomos bylos aplinkybės, neteisingai aiškinami teisės aktai, interpretuojamos teisės normos, neatskiriamas darbo kodeksas nuo baudžiamojo ar administracinio kodeksų. Atsakovės nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu rodo faktai, kai vieno darbuotojo M. R. muštynės darbo vietoje yra toleruojamos nepaisant to, kad jis sužalojo kitą darbuotoją, tuo tarpu ieškovo veiksmai dėl tariamų muštynių yra prilyginami šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui ir už tai atleidžiama iš darbo. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas konfliktuodavo su kitais darbuotojais. Tik prasidėjus santuokos nutraukimo procesui atsakovės direktorė pradėjo piktnaudžiauti savo pareigomis, žeminti ieškovą prieš darbuotojus. Teismas teisingai nustatė, kad direktorė savo veiksmais išprovokavo konfliktą. Atsakovės teiginys, kad ieškovas įkūrė konkuruojančią savo bendrovei įmonę UAB ( - ) neatitinka tikrovės ir neteisėtu būdu gautos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina šio fakto. Šiuo metu ieškovas yra registruotas Kauno darbo biržoje ir jo gaunamos pajamos yra tik gaunama bedarbio pašalpa. Atsakovė savo apeliaciniame skunde neįrodė teiginių, kad ieškovas verčiasi ūkine komercine veikla iš kurios gauna pajamas, todėl nėra jokio pagrindo mažinti jam priteisto darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą. Apie pastabą ieškovas informuotas nebuvo, todėl jos neskundė įstatymu numatytu terminu. 2014-07-22 įsakymas Nr. 22/07/2014 T. M. įteiktas nebuvo. Jis jo nematė iki kol gavo atsiliepimą į ieškinį. Liepos 22 d. ieškovui įsakymas negalėjo būti įteiktas, kadangi jis darbo reikalais buvo išvykęs ir visą dieną nebuvo ofise. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad jokių pareiginių nuostatų ieškovas neturėjo, kad darbą planavosi ir organizavosi pats, kad jokių užduočių iš atsakovės direktorės negaudavo, nes dirbo pats sau, stengėsi, kad būtų viskas kuo geriau įmonei, todėl pati nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Tik nagrinėjant bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas sužinojo apie drausminę nuobaudą - pastabą, kuri susijusi su darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo tyrimu, todėl skundžiama tiesiogiai teismui. Bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai.

24Atsakovė UAB ( - ), atstovaujama advokato Vytauto Šulijos, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 24-28) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas negali būti grąžinamas dirbti į UAB ( - ), nes nėra darbo vietos, kurioje jis galėtų dirbti, įmonės valdymo organo sprendimų, kuriais panaikinta komercijos direktoriaus pareigybė, apeliantas neginčija. Prašomas priimti teismo sprendimas būtų neįgyvendinamas. Ieškovo motyvai, kad jis gali dirbti įmonėje neatsiskaitydamas už savo darbą valdymo organui (direktorei) prieštarauja Bendrovių valdymo doktrinai. Apeliantui negali būti sudarytos palankios sąlygos dirbti, kuomet jis mušasi su kitu darbuotoju, nepriklausomai nuo to, kuris labiau nukentėjo praeityje, todėl atsakovė prašo teismo netenkinti apeliacinio skundo ir negražinti ieškovo dirbti į UAB ( - ). Apeliantas ir kiti įmonės darbuotojai konfliktiškai ir negeranoriškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu (tame tarpe ir susiję artimiausiais giminystės ryšiais). Todėl apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į šias aplinkybes ir sprendimu ar nutartimi nesudaryti sąlygų naujiems konfliktams, kurie gali baigtis dar sunkesniais sužalojimais, baudžiamosiomis bylomis ir panašiai. Apeliantas įmonėje nebedirba nuo 2014 metų spalio vidurio, tačiau iki šiol negrąžina įmonei priklausančio turto - automobilio. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jos turtas yra atskirtas nuo akcininko turto. Tai patvirtina, kad darbuotojui negalės būti sudarytos jokios sąlygos dirbti, nes atsakovė, sudarydama sąlygas ieškovui dirbti ir naudotis atsakovės turtu, rizikuoja netekti savo darbo priemonių ir kito turto. Šių aplinkybių tinkamam ištyrimui atsakovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įvertinus apelianto per savo šeimos narius įkurtos ir valdomos įmonės veiksmus perimant atsakovės klientus ir siūlant jiems tą patį produktą, akivaizdu, kad atsakovė negalės sudaryti palankių sąlygų dirbti apeliantui, kuris nesilaiko lojalumo darbdaviui pareigos.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27Atsakovė UAB ( - ) pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą atsakovė iš esmės grindžia tuo, jog būtų išklausytas ieškovas, kaip jis įsivaizduoja darbą įmonėje nebendraudamas su jos valdymo organu, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

28Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal 2007-10-26 darbo sutartį Nr. 15 dirbo UAB ( - ) vadybininku, nuo 2009-09-21 pareigos pakeistos į komercijos direktoriaus ir 2014-10-16 direktorės įsakymu atleistas iš darbo Darbo kodekso (toliau –DK, ginčui aktualios jo redakcijos, galiojusios įsakymų priėmimo metu) 240 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovui ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą, o taip pat ir paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės direktorė nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovas 2014-07-18 padarė darbo drausmės pažeidimą, palikdamas darbo vietą, o kadangi nuobauda paskirta neįrodžius ieškovo padaryto pažeidimo fakto, tikėtina, ieškovas nežinojo apie paskirtą nuobaudą, terminas ją skųsti praleistas dėl svarbių priežasčių, nuobauda naikintina. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors iš įsakymo turinio yra nesuprantama, už ką konkrečiai ieškovas yra atleistas iš darbo, tačiau atsakovo direktorė paaiškino, kad ieškovas yra atleistas iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. darbuotojo M. R. konstitucinių teisių pažeidimą, kai ieškovas sudavė smūgį M. R. į galvą. Nustatęs faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra neginčijamai nustatyta, kad ieškovas pirmas ir tyčia trenkė liudytojui M. R. į galvos sritį; fizinis agresyvaus pobūdžio kontaktas prasidėjo nuo direktorės veiksmo, kai ji stūmė ar traukė ieškovo ranką su telefonu, dėl ko telefonas išrito; toks atsakovės direktorės veiksmas faktiškai buvo postūmis tęsti agresyvaus pobūdžio fizinius veiksmus darbo vietoje, užuot ramiai ir profesionaliai išsiaiškinus padėtį ir išsprendus konfliktą; tikėtina, kad ieškovo tikslas buvo sugriebti telefoną ar neleisti, kad jį sugriebtų M. R., o ne tyčia smogti M. R., tuo labiau, kad M. R. padarytas sužalojimas kaktoje, medicinos eksperto teigimu, yra atsiradęs anksčiau, negu ginčo incidentas; natūralu, kad grumtynių metu tiek vienas, tiek kitas vyriškis galėjo patirti įvairių smūgių; tačiau nebūtų pagrįsta dėl įvykusių grumtynių apkaltinti ieškovą tyčiniu kito asmens sužalojimu ir atitinkamai darbo drausmės pažeidimu. Nusprendęs, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, paskirta ieškovui nepagrįstai, todėl naikintina, pirmosios instancijos teismas ieškovo į darbą negrąžino, laikydamas, jog darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta ginčijamu teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, įvertinęs tai, kad tarp atsakovo direktorės ir ieškovo vyksta santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo civilinė byla; kad ir ieškovui, ir atsakovo direktorei yra sunku susivaldyti darbo vietoje, besitęsiantis šeimyninis konfliktas ar priešiškumas faktiškai persikelia į darbinę erdvę, dėl ko fiziškai nukenčia ir kiti darbuotojai, ir pats ieškovas, sunku tikėtis ieškovui bent minimaliai tinkamų sąlygų dirbti toliau, o taip pat priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

29Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka abi šalys.

30Ieškovas T. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė į darbą jo negrąžinti bei laikė, kad darbo sutartis tarp šalių yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiama sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.

31Atsakovė UAB ( - ) apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimai buvo tenkinti, ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, neteisingai aiškino teisės normas, tvirtindamas, kad darbuotojo dalyvavimas muštynėse darbo vietoje nelaikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir Darbo kodekso nuostatos muštynių nelaiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

32Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialinės teisės normų, reglamentuojančias darbuotojų drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir taikymo pagrindus, darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimą (DK 234 - 238 str., 241 str., 300 str.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma.

33Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti ieškovui paskirtas drausmines nuobaudas – pastabą bei atleidimą iš darbo neteisėtais ir negrąžinti ieškovo į pirmesnį darbą, laikant, kad jog darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta ginčijamu teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Pažymėtina, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis, priimt civilinėje byloje M. Ž. V. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. (J. V.) v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, šalių (jų atstovų) paaiškinimus, liudytojų T. L. rašytinius parodymus bei M. R. ir M. L. parodymus pirmosios instancijos teisme, rašytinius įrodymus, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos šiuo aspektu nenukrypo. Pastebėtina, jog atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ir pats ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės norams ir teisingai ištyrė bei įvertino situaciją pagal byloje pateiktą aplinkybių visetą, dėl įvykio, kurį atsakovė ir atsakovės liudytojas vadino muštynėmis darbo vietoje, suversdami visą kaltę dėl kilusio konflikto ieškovui, o apeliaciniame skunde jis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiama sprendimo dalis negrąžinti jo į pirmesnį darbą yra neteisėta ir nepagrįsta. Teisėjų kolegija vertina, kad tiek ieškovas, o taip pat tiek ir atsakovė, teikdami argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos jų faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais teiginiais jiems nepalankioje sprendimo dalyje, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime.

34Teisėjų kolegija atmeta atsakovės UAB ( - ) apeliacinio skundo argumentus tose dalyse, kuriose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės normas tvirtindamas, kad darbuotojo dalyvavimas muštynėse darbo vietoje nelaikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir Darbo kodekso nuostatos muštynių nelaiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

35Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojo pareigos – viena svarbiausių darbuotojo teisinio statuso dalių. Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o jas sukonkretina bei detalizuoja kiti norminiai, taip pat lokaliniai teisės aktai. Atleidimas iš darbo dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti skiriama, kai toks pažeidimas padaromas vieną kartą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nesant tokio pažeidimo, kitais nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ar darbo drausmės pažeidimo atvejais atleisti iš darbo galima tik kitu pagrindu, t. y. kaip už nevienkartinį darbo drausmės pažeidimą, jeigu yra ir kitų DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų.

36DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Be šių atvejų, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas, nepatenkantis į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardytus atvejus, yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina aiškinti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010). Iš DK 235 straipsnyje nustatyto reglamentavimo ir atskirai šio straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos bei formuojamos teismų praktikos darytina išvada, kad darbdaviui nesuteikta teisės vien savo subjektyvia nuožiūra bet kokias darbuotojo veikas (neveikimą) priskirti prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, nes pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbuotojui taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ir ji taikoma būtent už vienkartinį darbo drausmės pažeidimą (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 136 straipsnio 3 dalis). Prie tokių galima priskirti kitas veikas (neveikimą), neišvardytas DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose, kurių padarymas yra aiškiai nesuderinamas su ją padariusio darbuotojo darbo pareigų netinkamu atlikimu. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB „ Rokiškio autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. Individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB „Rovasta“, bylos Nr. 3K-3-144/2009). Taigi pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą darbo drausmės pažeidimo pripažinimas ar nepripažinimas šiukščiu yra vertinamojo pobūdžio, kurį turi teisę įvertinti darbdavys, tačiau darbdavio vertinimas apie pažeidimo šiurkštumą nėra galutinis ir neginčijamas, nes esant ginčui – teisę vertinti pažeidimo pobūdį turi teismas, nagrinėjantis darbo ginčą (DK 238, 242 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. VšĮ Karoliniškių poliklinika, bylos Nr. 3K-3-201/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Taigi, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R., A. K., S. J. v. UAB „Saurida“, bylos Nr. 3K-3-321-915/2015). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė privalėjo įrodyti, kad ieškovui skirdama drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, priėmė teisėtą sprendimą ieškovo darbo drausmės pažeidimą kvalifikuodama šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

37Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstravo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su jo pareigų instrukcija, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, ar kitais lokaliniais norminiais aktais, apibrėžiančiais darbo pareigas ir darbo atlikimo tvarką. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas žodiniu direktorės nurodymu buvo paskirtas atsakingu už sutarčių sudarymą, transportą, kompiuterių techninį aptarnavimą, įmonės serverio administravimą. Įmonės biure buvo keletas kompiuterių. Atsakovė nepateikė duomenų, kad kompiuteriai buvo priskirti naudotis konkretiems darbuotojams, ieškovas teigė, kad visi darbuotojai galėjo naudotis visais kompiuteriais, jeigu šie buvo tuo metu laisvi. Ieškovas taip pat nurodė, kad savo darbą kaip komercijos direktorius organizavo pats, jokių ataskaitų iš jo niekas nereikalavo, atsakovės atstovai šių teiginių nepaneigė. Nors atsakovės direktorė paaiškino, kad ieškovas yra atleistas iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. darbuotojo M. R. konstitucinių teisių pažeidimą, kai ieškovas sudavė smūgį M. R. į galvą, tačiau iš 2014-10-02 reikalavimo pateikti pasiaiškinimą matyti, kad ieškovo buvo prašoma pasiaiškinti dėl trijų darbo drausmės pažeidimų: 1) veiksmų, kuriais 2014 metų rugpjūčio mėnesį ar anksčiau atsakovo kompiuteriuose ir serveryje buvo instaliuota programa „Ardamax“ ir tuo, kad ieškovas neužtikrino kompiuterių tinklų saugumo; 2) 2014-08-26 paėmimu M. L. darbo kompiuterio ir išgabenimo iš įmonės patalpų tokiu būdu sutrikdant atsakovo bendrovės veiklą; 3) 2014-09-18 atliktų agresyvių veiksmų darbo metu, galimu dalyvavimu muštynėse, tyčiniu bendradarbio M. R. sužalojimu, dėl ko pastarasis tapo nedarbingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išanalizavo bei įvertino visus tris darbo drausmės pažeidimus bei sprendė, kad byloje atsakovė neįrodė, jog ieškovas būtų nusižengęs darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai, ir kadangi dėl dviejų pirmųjų darbo drausmės pažeidimų apeliaciniame skunde jokių argumentų nepateikiama, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo 2014 m. rugsėjo 18 d. įvykusio incidento eigą bei pateikė jo įvertinimą. Visapusiškai ir išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės bendrovėje darbo laiku įvyko dviejų darbuotojų, t. y. ieškovo ir vadybininko M. R. grumtynės, galimai abu patyrė vienokių ar kitokių sumušimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra neginčijamai nustatyta, kad ieškovas pirmas ir tyčia trenkė liudytojui M. R. į galvos sritį. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad fizinis agresyvaus pobūdžio kontaktas prasidėjo nuo direktorės veiksmo, kai ji stūmė ar traukė ieškovo ranką su telefonu, dėl ko telefonas iškrito; toks atsakovės direktorės veiksmas faktiškai buvo postūmis tęsti agresyvaus pobūdžio fizinius veiksmus darbo vietoje, užuot ramiai ir profesionaliai išsiaiškinus padėtį ir išsprendus konfliktą, jeigu toks kilo, arba paaiškinus darbuotojui (ieškovui) naujai nustatytas taisykles darbe. Tikėtina, kad ieškovo tikslas buvo sugriebti telefoną ar neleisti, kad jį sugriebtų M. R., o ne tyčia smogti M. R., tuo labiau, kad M. R. padarytas sužalojimas kaktoje, medicinos eksperto teigimu, yra atsiradęs anksčiau, negu ginčo incidentas. Kaip jau paminėta aukščiau, UAB ( - ) nėra jokių lokalinių teisės aktų, todėl ir ieškovo elgesys darbe su kolegomis jokių teisės aktų nereglamentuojamas, tai erdvė, kur galioja visuomenėje priimtos moralinės normos, ir poveikio priemonės už šių normų nepaisymą taip pat gali būti tik moralinio pobūdžio. Atsakovė nėra teisėsaugos institucija, taigi ji neturi kompetencijos teisiškai vertinti ieškovo veiksmų dėl tyčinio kito asmens sužalojimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas anksčiau konfliktavo su įmonės darbuotojais (tarp jų – ir susijusiais artimais giminystės ryšiais) ir nėra nustatyta, kad tai yra jam būdingas elgesys, o byloje esančios CD laikmenos vaizdo įrašas, kuriame, kaip teigia atsakovė, ieškovas T. M. grasina savo sūnui, vertinant ne tik pasakytus žodžius, bet ir neverbalinę kalbą, neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovo elgesys darbe yra konfliktiškas. Visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjam situacija neginčijamai rodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo direktorės vykstant santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo bylai, besitęsiantis šeimyninis konfliktas persikelia ir į darbinę erdvę (LITEKO duomenys, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-749-918/2015). Apibendrinant aptartas aplinkybes, netgi ieškovui ir įsivėlus į grumtynes, nėra pagrindo pripažinti, kad jis šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, pagrįstai sprendė, jog drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - paskirta ieškovui nepagrįstai, todėl naikintina.

38Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu ir negrąžinus jo į ankstesnį darbą, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, faktiškai pablogino jo – neteisėtai atleisto iš darbo asmens padėtį ir toks teismo sprendimas labiau naudingas pažeidimą padariusiam subjektui, todėl skundžiama sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais ir mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą negrąžinti ieškovo į pirmesnį darbą (DK 300 str. 4 d.).

39Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad grąžinus ieškovą į pirmesnį darbą, jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, vertino, jog tarp atsakovo direktorės ir ieškovo vyksta santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo civilinė byla, kad ir ieškovui, ir atsakovo direktorei yra sunku susivaldyti darbo vietoje, besitęsiantis šeimyninis konfliktas ar priešiškumas faktiškai persikelia į darbinę erdvę, dėl ko fiziškai nukenčia ir kiti darbuotojai, ir pats ieškovas, sunku tikėtis ieškovui bent minimaliai tinkamų sąlygų dirbti toliau. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokio pobūdžio bylose suformuotoje praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 300 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikšmingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Kauno 2 – oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010).

40Įstatymo leidėjo įtvirtinta įstatyme dispozicijos formuluotė „bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti“ yra išdėstyta prielaidos forma, tačiau, kaip žinoma, galutinis teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaida (CPK 260, 263 straipsniai). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovui, jį grąžinus į pirmesnįjį darbą, bus sudarytos netinkamos sąlygos dirbti, nustatė, jog šią išvadą patvirtina byloje surinktų ir teismo sprendime įvertintų įrodymų visuma, kuri liudija, kad tarp ieškovo ir atsakovo direktorės (sutuoktinių) besitęsiantis šeimyninis konfliktas ar priešiškumas faktiškai persikelia į darbinę erdvę, dėl ko fiziškai nukenčia ir kiti darbuotojai, ir pats ieškovas. Gilų konflikto tarp ieškovo ir atsakovės direktorės pobūdį (kas, suprantama, negatyviai veikia ir visą bendrovėje dirbantį kolektyvą) patvirtina ir tai, jog patys jie (būdami sutuoktiniai) šeimos problemų bendru sutarimu išspręsti nesugeba (LITEKO duomenys, Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. M2-1-451/2015, Nr. 2-749-918/2015). Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog bendrovėje jis gali dirbti neatsižvelgdamas į įmonės valdymo organą (direktorę), atmestina kaip teisiškai nepagrįsta, nes juridiniai asmenys įgyja civilines teisės, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, o darbuotojas turi vykdyti darbdavio įsakymus, nurodymus ir vykdyti tą veiklą ir funkcijas, kurias nustato įmonė ir kurios aptartos jo darbo sutartyje (CK 2.81 str. 1 d., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d., 37 str. 8 d., DK 228 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintų įrodymų visuma įrodo, kad nagrinėjamu atveju jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti jam ir kitai kolektyvo daliai. Esant tokiam ginčo santykio teisiniam reglamentavimui ir suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisėjų kolegija atmeta ieškovo apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs drausminę nuobaudą negaliojančia, nepagrįstai negrąžino ieškovo į pirmesnįjį darbą, neteisingai aiškino ir taikė DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas.

41Analizuodama ir vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti ieškovui priteistiną sumą už priverstinės pravaikštos laikotarpį, atsižvelgiant į šių išmokų kompensacinį pobūdį ir tai, kad ieškovas nagrinėjamu laikotarpiu užsiėmė ūkine komercine veikla ir gavo pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra viena iš įstatymo nustatytų darbuotojo garantijų, atliekančių socialinę funkciją (saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo). Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad šios išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-371/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. M. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2014; kt.). DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį kasacinio teismo praktikoje taip pat vertinamas kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. UAB „Inspectorate Klaipėda“, bylos Nr. 3K-3-5/2012; kt.). Taip siekiama prevenciškai veikti darbdavius, kad jie neteisėtai neatleistų darbuotojų, įvertintų galimus savo neteisėtų veiksmų neigiamus padarinius. Išmokų už priverstinį pravaikštos laikotarpį kvalifikavimas sankcija darbdaviui už padarytą darbo teisės normų pažeidimą nepaneigia tokių išmokų kompensuojamojo pobūdžio ir jų atliekamos socialinės funkcijos, jos turi būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui, o sankcijos dydis turi būti adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. AB „Šilutės baldai“, bylos Nr.3K-3-372/2012).

42Nagrinėjamojoje byloje ieškovas iš darbo atleistas 2014 m. spalio 16 d. Teismui priėmus sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikant, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.), įvertinant tai, kad apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.), teismo procesinis sprendimas įsiteisėja 2015 m. lapkričio 24 d. Ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 69,96 Eur. Pirmosios instancijos teismas už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. spalio 17 d. iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos, t. y. iki 2015 m. gegužės 12 d., priteisė 9794,40 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 40 ct, priskaityta suma) ir toliau po 69,96 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 96 ct, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2015 m. lapkričio 24 d. (o tai sudaro dar 9653,10 Eur (138 d. d. x 69,96 Eur = 9653,10 Eur) priskaityta suma). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustatyta duomenų, kad po atleidimo iš darbo ieškovas būtų įsidarbinęs kitoje vietoje ir gavęs darbo užmokestį. Šių aplinkybių nepaneigia ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas įkūrė konkuruojančią įmonę UAB ( - ) ir verčiasi ta pačia veikla kaip ir atsakovė, kurie vertintini kaip subjektyvi, įrodymais nepagrįsta jos nuomonė. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas UAB ( - ) dirbo nuo 2007 m. spalio 26 d., nuo atleidimo iš darbo dienos nedirbo, jo darbo užmokestis buvo gan didelis (priskaityta suma – 1515,74 Eur, arba 5233,55 Lt, išmokama suma – 1151,82 Eur, arba 3977,50 Lt), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti ieškovo prašomą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką dydį.

43Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė senaties termino dėl ieškovo reikalavimo panaikinti 2014-07-22 bendrovės direktorės įsakymą, nes nėra pagrindo išvadai, kad apie drausminės nuobaudos - pastabos - paskyrimą ieškovas sužinojo tik šio teismo proceso metu, o ne 2014 m. liepos 22 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį (DK 27 str. 5 d.) galimybė atnaujinti ieškinio senaties terminą tiesiogiai siejama su svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis. DK 289 straipsnio 1 dalis nustato paskirtos drausminės nuobaudos ginčijimo terminą, o taip pat įtvirtina bendrą ieškinio senaties eigos skaičiavimo taisyklę, t. y. darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, kiekvienas darbuotojas, nesutinkantis su jam paskirta drausmine nuobauda, jau nuo sužinojimo apie jos paskyrimą momento turi imtis reikiamų veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovui nebuvo tinkamai įteiktas įsakymas paskirti pastatą (liudytojai tikslai negalėjo pasakyti, kokio turinio dokumentas buvo įteiktas, ant įsakymo nėra jokių pastabų dėl įteikimo), todėl negalima tikėti, kad ieškovas žinojo apie paskirtą nuobaudą ir atitinkamai praleido terminą ją skųsti, ir teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nekartodama su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo motyvų. Apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Konstatavus, jog ieškovas apie paskirtą drausminę nuobaudą - pastabą - sužinojo tik teisme jau nagrinėjant šią bylą, termino drausminei nuobaudai skųsti jis nėra praleidęs, o tam prieštaraujanti ir kita pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminas paskųsti praleistas dėl pateisinamų priežasčių, vertintina kaip neįtakojanti ginčijamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais ir argumentais dėl paskirtos 2014-07-22 įsakymu drausminės nuobaudos nepagrįstumo, nes byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintų įrodymų visuma įrodo, kad ieškovas jokių pareiginių nuostatų neturėjo, darbą organizavosi pats, jo darbo pobūdis buvo mobilus ir jis pats savarankiškai organizavo darbui vykdyti reikalingus susitikimus. Šių byloje nustatytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

44Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovui 1500,08 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės manymu, ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka jų būtinumo, pagrįstumo ir protingumo kriterijų, yra pernelyg didelis ieškovo išlaidavimas ir jos turėtų būti mažinamos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei skundžiamo sprendimo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo, vertina, kad priteista šių išlaidų suma yra pagrįsta, atitinka protingumo kriterijus, neprieštarauja Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 2, 8.2, 8.16, 8.18 punktų nuostatoms, todėl mažinti jos remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog teigdama dėl pernelyg didelio ieškovo išlaidavimo apmokant advokato teisines paslaugas, pati atsakovė už teisinės paslaugas prašė priteisti jos turėtų išlaidų 1255,64 Eur.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad į esminius apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta. Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

46Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48Apeliantų (ieškovo ir atsakovės) apeliaciniai skundai atmestini, todėl jei neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą sumokant žyminį mokestį, apmokant advokato išlaidos rengiant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).

49Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, o atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydį ir pagrįstumą patvirtinančių įrodymų rengiant atsiliepimus į priešingos šalies pateiktus apeliacinius skundus, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

50Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

51Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas... 5. Atsakovė UAB ( - ) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė atmesti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino;... 8. Dėl drausminės nuobaudos - pastabos. 2014-07-18 atsakovės direktorė... 9. Dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo. Atsakovės direktorės... 10. Dėl grąžinimo į darbą. Teismas konstatavo, kad, nors Lietuvos... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas T. M. apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 4-9) prašo panaikinti Kauno... 13. 1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 14. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas į darbą negrąžintinas, nes... 15. 3. Teismas faktiškai pablogino neteisėtai atleisto iš darbo asmens padėtį... 16. Atsakovė UAB ( - ), atstovaujama advokato Vytauto Šulijos, apeliaciniame... 17. 1. Teismas neteisingai aiškino teisės normas tvirtindamas, kad darbuotojo... 18. 2. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Faktinė aplinkybė, jog ieškovas... 19. 3. Teismas turėjo sumažinti ieškovui priteistiną sumą už priverstinės... 20. 4. Teismas nepagrįstai netaikė senaties termino dėl ieškovo reikalavimo... 21. 5. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, sprendime nepagrįstai... 22. 6. Teismas, vertindamas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo būti... 23. Ieškovas T. M. atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 18-23) prašo... 24. Atsakovė UAB ( - ), atstovaujama advokato Vytauto Šulijos, atsiliepime į... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 27. Atsakovė UAB ( - ) pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso... 28. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal 2007-10-26 darbo sutartį Nr. 15 dirbo... 29. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka abi šalys.... 30. Ieškovas T. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria... 31. Atsakovė UAB ( - ) apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria... 32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog... 33. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų motyvus, jog... 34. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės UAB ( - ) apeliacinio skundo argumentus... 35. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas – tai... 36. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų... 37. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstravo pirmosios instancijos teismas,... 38. Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog atleidimą iš... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 40. Įstatymo leidėjo įtvirtinta įstatyme dispozicijos formuluotė „bus... 41. Analizuodama ir vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad... 42. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas iš darbo atleistas 2014 m. spalio 16 d.... 43. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog... 44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad į esminius apeliacinių skundų argumentus yra... 46. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 48. Apeliantų (ieškovo ir atsakovės) apeliaciniai skundai atmestini, todėl jei... 49. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, o atsakovė... 50. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 51. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....