Byla 2-726/2014
Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo atmestas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Census“ kreditorės L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus V. T. finansinis reikalavimas UAB „Census“ bankroto byloje, ir civilinę bylą pagal kreditoriaus V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties, kuria kreditoriaus V. T. prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo atmestas.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo ir prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo pagrįstumo.

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi tenkino UAB „Census“ direktorės L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Census“ iškėlimo, iškėlė UAB „Census“ bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lautus verslo sprendimai“.

6Pareiškėjas V. T. 2011 m. spalio 13 d. pateikė BUAB „Census“ bankroto administratoriui prašymą patvirtinti jo 103 241 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB ,,Census“ bankroto byloje. Savo finansinio reikalavimo pagrįstumą kreditorius grindė bendrovei išduotomis ir negrąžintomis paskolomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad skolos kreditoriui V. T. faktą patvirtina ir didžiosios knygos bei balanso duomenys, o taip pat buvusios įmonės vadovės L. K. konkliudentiniai veiksmai, o būtent, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ji nurodė, kad V. T. įmonė yra skolinga 103 241 Lt, be to, vadovė pasirašė įmonės balansus, kuriuose šis įsiskolinimas taip pat užfiksuotas.

7BUAB „Census“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti kreditoriaus V. T. 103 241 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB ,,Census“ bankroto byloje.

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi patenkino atsakovo BUAB „Census“ bankroto administratoriaus prašymą, patvirtino atsakovo BUAB „Census“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus bendrai 393 613,87 Lt sumai, įskaitant ir trečios eilės kreditorius L. K. su 183 907,14 Lt dydžio finansiniu reikalavimu bei V. T. su 103 241 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.

9BUAB „Census“ buvusi direktorė ir BUAB „Census“ kreditorė L. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas trečios eilės kreditoriaus V. T. 103 241 Lt dydžio finansinis reikalavimas.

10Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus V. T. 103 241 Lt dydžio finansinis reikalavimas, panaikino ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Kreditorė L. K., kaip buvusi BUAB ,,Census“ vadovė, ginčijo V. T. reikalavimo pagrįstumą iš dalies ir sutiko, kad būtų patvirtintas 21 791,49 Lt dydžio V. T. kreditorinis reikalavimas UAB ,,Census“ bankroto byloje. Nurodė, kad ši suma buvo perduota įmonei kaip V. T. paskola ir tai patvirtina kasos pajamų orderiai. Tuo tarpu visos kitos sumos, nėra paskola, nes pavedimuose nurodoma, jog tai pavedimas, sąskaitos papildymas ar net avansas. Neįrodžius paskolos dalyko perdavimo, nenustačius lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti pervestas lėšas, negalima pripažinti, kad tarp BUAB ,,Census“ ir V. T. atsirado paskolos teisiniai santykiai. Kreditorė L. K. pažymi, kad M. T., kuri pasirašė paskolos sutartis su V. T., niekada nebuvo išduotas įgaliojimas UAB ,,Census“ vardu sudarinėti paskolos sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Buhalterė veikė savo iniciatyva, be įmonės vadovės žinios. Paskolos sutartys buvo surašytos po faktinio pinigų perdavimo UAB ,,Census“, pinigų perdavimo faktą siekiant kvalifikuoti kaip paskolos teisinius santykius. Be to, nesutampa ir paskolos sutartyse nurodytos sumos su faktinėmis sumomis, įneštomis tam tikromis datomis.

12BUAB ,,Census“ administratorius iš dalies sutiko su kreditoriaus V. T. prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Jis neprieštaravo, kad būtų patvirtintas 88 891,49 Lt dydžio V. T. finansinis reikalavimas, nes būtent tokią skolos sumą patvirtina BUAB ,,Census“ buhalterinės apskaitos dokumentai.

13II. Pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtino bankrutavusios UAB „Census“ trečiosios eilės kreditoriaus V. T. 92 991,49 Lt dydžio finansinį reikalavimą, priteisė kreditoriui V. T. iš kreditorės L. K. 919,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Teismas sutiko, jog vertinant vien paskolos sutartis, kurias sudarė V. T. su UAB ,,Census“ jų forma, kuomet sutartis pasirašė ne įmonės vadovė, o jos neįgaliota buhalterė, o taip, kad sutartys buvo pasirašytos atbuline data, turi trūkumų, tačiau atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą bei vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, jog labiau tikėtina, kad tarp UAB ,,Census“ ir V. T. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes V. T. nuolat pervesdavo įvairaus dydžio sumas į UAB ,,Census“ sąskaitą, o kaip teigė ir pats V. T., vėliau susikaupus tam tikrai sumai, atbuline data sudarydavo paskolos sutartis.

16Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad paskolos sutartys neatitinka faktinės jų sudarymo dienos, nepaneigia fakto, kad V. T. 2008-2010 metų periode pervedinėjo lėšas UAB ,,Census“.

17Teismas, pasisakydamas dėl L. K. argumento, kad didžioji dalis lėšų galėjo būti pervesta už tai, kad V. T. pirko iš įmonės kažkokias paslaugas, prekes, pavyzdžiui, užuolaidas arba kad jis dovanojo įmonei lėšas, pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad V. T. įmonė būtų faktiškai suteikusi kokio nors pobūdžio paslaugas, prekes arba kad dalį lėšų V. T. įmonei būtų tiesiog padovanojęs.

18Teismas konstatavo, kad V. T. per banką atlikti pavedimai, nors juose ir nurodyta, jog tai tiesiog pinigų pervedimas ar sąskaitos papildymas, faktiškai patvirtina, kad V. T. paskolino UAB ,,Census“ piniginių lėšų, kurios buvo būtinos bedrovės veiklos užtikrinimui. Teismas pažymėjo, kad vien tai, kad V. T. yra vienas iš UAB ,,Census“ akcininkų, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis lėšas įmonei tiesiog dovanojo arba pervedė nesitikėdamas, kad įmonė šias lėšas panaudojusi veikloje kaip apyvartines lėšas, neketina jų grąžinti.

19Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais UAB ,,Census“ kasos pajamų orderiais, kasos pajamų kvitais, banko sąskaitų įrašais, juos įvertinęs, padarė išvadą, kad V. T. UAB ,,Census“ paskolino 92 991,49 Lt.

20Teismas, nustatęs, kad V. T. 2010 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodyme, pervesdamas UAB ,,Census“ 400 Lt, mokėjimo paskirtyje pažymėjo, kad tai yra avansinis mokėjimas, padarė išvadą, kad tikėtina, jog ši suma buvo skirta kažkokioms V. T. įsigyjamoms prekėms ar paslaugoms iš UAB ,,Census“ apmokėti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad V. T. paskolino UAB ,,Census“ 400 Lt.

21Dėl nustatytų nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad kreditorius V. T. įrodė, jog UAB ,,Census“ paskolino 92 991,49 Lt, todėl UAB ,,Census“ turi pareigą juos grąžinti.

22III. Atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

23BUAB „Census“ buvusi direktorė ir BUAB „Census“ kreditorė L. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas trečios eilės kreditoriaus V. T. 92 991,49 Lt dydžio finansinis reikalavimas ir patvirtinti V. T. 21 791,49 Lt dydžio trečios eilės kreditorinį reikalavimą UAB „Census“ bankroto byloje, pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl galimo paskolos sutarčių klastojimo ir apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad yra praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, atnaujinti šį terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir atskirąjį skundą priimti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo, nepagrįstai atleido V. T. nuo įrodinėjimo pareigos, nes paskolinius santykius konstatavo tik dėl to, jog nebuvo nustatyti kitos rūšies teisiniai santykiai tarp asmenų. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, jog sudarant paskolos sutartis paskolos gavėjas įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą, kurią gavo iš paskolos davėjo.
  2. Teismo išvada, kad tarp UAB ,,Census“ ir V. T. atsirado paskolos teisiniai santykiai, yra nepagrįsta. Visi mokėjimo pavedimai, išskyrus 21 791,49 Lt sumai, buvo atliekami ne pagal paskolos sutartis, o kitais tikslais, juo labiau, kad pavedimuose nurodytos sumos neatitinka paskolos sutartyse nurodytų sumų.
  3. Teismo skundžiamos nutarties motyvai prieštarauja vienas kitam, nes, viena vertus, teismas iš dalies pripažino, kad V. T. ir UAB ,,Census“ siejo atitinkamai ir kiti (ne paskoliniai) santykiai, ir kita vertus, kad tarp V. T. ir UAB ,,Census“ siejo išimtinai tik paskoliniai teisiniai santykiai.
  4. Teismas, neįsitikinęs kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu bei neišsiaiškinęs reikšmingų šiam klausimui aukščiau išvardintų aplinkybių, nepagrįstai patvirtino kreditoriaus finansinį reikalavimą.
  5. Teismas, pripažinęs, kad paskolos sutartys buvo sudarytos atbuline data, nepagrįstai netaikė CPK 299 straipsnio nuostatų ir nesiėmė teisinių priemonių paskolos sutarčių šalių elgesio įvertinti, nes už dokumentų klastojimą yra numatyta baudžiamoj atsakomybė.
  6. Teismas peržengė V. T. pareikšto kreditorinio reikalavimo ribas ir patvirtino tas sumas, kurios nebuvo įtrauktos į V. T. kreditorinį reikalavimą.
  7. Teismas V. T. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkinęs iš dalies, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kreditorės teigimu, patenkinus kreditoriaus V. T. pareiškimą iš dalies, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš V. T. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

24Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2014 m. sausio 2 d. rezoliucija atskirasis skundas priimtas.

25Kreditorius V. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jo netenkinti bei ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje, nurodant, kad patvirtinta kreditoriaus V. T. kreditorinio reikalavimo suma yra 102 841 Lt. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bei įvertino bylos aplinkybes dėl paskolos santykių tarp V. T. ir UAB ,,Census“ egzistavimo, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

26BUAB „Census“ bankroto administratorius UAB „Lautus verslo sprendimai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

27Vilniaus apygardos teisme 2014 m. sausio 15 d. gautas BUAB ,,Census“ kreditoriaus V. T. pareiškimas dėl rašymo apsirikimo klaidos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartyje ištaisymo. Nurodė, kad teismo patvirtinta šio kreditoriaus finansinio reikalavimo 92 991,49 Lt suma yra nurodyta netiksliai, nes pagal teismo motyvus matyti, kad jis iš tiesų turėjo patvirtinti 102 841 Lt kreditoriaus V. T. finansinį reikalavimą.

28IV. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties esmė

29Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi kreditoriaus V. T. prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo atmetė.

30Teismas, nustatęs, kad iš pateikto prašymo nėra akivaizdu, jog teismas suklydo, nurodydamas tikslią tvirtinamo kreditoriaus V. T. finansinio reikalavimo sumą, prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad sprendimo (nutarties) motyvų taisymas negali būti pripažįstamas aiškiu rašymo apsirikimu, nekeičiančiu bylos esmės.

31V. Atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

32Kreditorius V. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir priimti sprendimą iš esmės – ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartyje ir nurodyti, kad patvirtinta V. T. kreditorinio reikalavimo suma yra 102 841 Lt. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė kreditoriaus prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Teismas nutartyje nurodęs, kad nepripažįsta tik 400 Lt kreditorinio reikalavimo dalies sumos, turėjo patvirtinti 102 841 Lt (103 241 Lt – 400 Lt) dydžio kreditorinį reikalavimą, o ne 92 994,49 Lt.

33BUAB „Census“ buvusi direktorė ir kreditorė L. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo motyvai, kuriuose nurodoma, kokias reikalaujamas sumas teismas laiko įrodytomis ir tvirtintinomis, tuo pačiu leidžia teigti, kad visas likusias ir kreditoriaus prašomas patvirtinti sumas teismas laikė nepagrįstomis. Kreditorės teigimu, kreditoriaus prašymas ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartyje esančią rašymo apsirikimo klaidą, prilygintinas teismo motyvų keitimui, o tai prieštarauja CPK 276 straipsnio nuostatoms.

34BUAB „Census“ bankroto administratorius UAB „Lautus verslo sprendimai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

35VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Dėl bylos nagrinėjimo ribų

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

38Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

39Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria patvirtintas bankrutavusios UAB „Census“ trečiosios eilės kreditoriaus V. T. 92 991,49 Lt dydžio finansinis reikalavimas, priteista kreditoriui V. T. iš kreditorės L. K. 919,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis, kuria kreditoriaus V. T. prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo atmestas, yra pagrįstos ir teisėtos (CPK 263 str. 1 d.).

40Byloje ginčo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas bankrutavusios UAB „Census“ trečiosios eilės kreditoriaus V. T. 21 791,49 Lt dydžio finansinis reikalavimas, nėra. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl V. T. 81 449,51 Lt (103 241 Lt – 21 791,49 Lt) dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo UAB „Census“ bankroto byloje.

41Byloje nagrinėjamas ginčas dėl paskolos teisinių santykių tarp UAB „Census“ ir V. T. pagal paskolos sutartis, UAB „Census“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, rašymo apsirikimo taisymo.

42Dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

44Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius. Nepaisant administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

46Dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties išvadų

47Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino įrodytu ir pagrįstu kreditoriaus V. T. 92 991,49 Lt reikalavimą bankrutavusiai UAB „Census“, šio dydžio reikalavimą teismas patvirtino, taip pat pripažino nepagrįstu ir atmetė likusią kreditoriaus prašomą patvirtinti finansinio reikalavimo dalį. Kreditorius V. T. grindė prašomą patvirtinti 103 241 Lt finansinį reikalavimą V. T. ir UAB „Census“ 2008 m. balandžio 1 d., 2008 m. rugpjūčio 15 d., 2009 m. rugsėjo 29 d., 2008 m. spalio 17 d., 2009 m. sausio 23 d., 2009 m. liepos 27 d., 2009 m. rugpjūčio 26 d., 2009 m. rugsėjo 23 d., 2009 m. spalio 29 d., 2009 m. lapkričio 28 d., 2009 m. gruodžio 3 d., 2009 m. gruodžio 27 d., 2010 m. kovo 23 d., paskolos sutartimis, UAB „Census“ finansiniais ir buhalteriniais dokumentais, kasos pajamų orderiais, mokėjimo nurodymais. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes, sutiko, jog vertinant vien paskolos sutartis, kurias sudarė V. T. su UAB ,,Census“ jų forma, kuomet sutartis pasirašė ne įmonės vadovė, o jos neįgaliota buhalterė, o taip, kad sutartys buvo pasirašytos atbuline data, turi trūkumų, tačiau iš bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių, didžiosios knygos sąskaitos išrašų duomenų) bei vadovaudamasis tikimybės pusiausvyros principu nustatė, jog labiau tikėtina, kad tarp UAB ,,Census“ ir V. T. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes pagal minėtus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bendrovei atitinkamai perduota 92 991,49 Lt paskolos lėšų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutarė, jog kita lėšų dalis bendrovei nesumokėta. Apeliantė L. K., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp V. T. ir UAB „Census“, nes nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, jog sudarant paskolos sutartis paskolos gavėjas įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą, kurią gavo iš paskolos davėjo. Apeliantės teigimu, visi mokėjimo pavedimai, išskyrus 21 791,49 Lt sumai, buvo atliekami ne pagal paskolos sutartis, o kitais tikslais, juo labiau, kad pavedimuose nurodytos sumos neatitinka paskolos sutartyse nurodytų sumų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės nurodytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir nustatė bei teisingai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, taip pat proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl kreditorinio reikalavimo tenkinimo iš dalies (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).

48Teisėjų kolegija pažymi, jog paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), ir bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino arba jos negavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

49Teisėjų kolegijos nuomone, į bylą pateikti įrodymai – paskolos sutartys, nors jų forma neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, t.y. sudaryta neįgalioto asmens ir atbuline data, UAB „Census“ finansiniai ir buhalteriniai dokumentai, kasos pajamų orderiai, mokėjimo nurodymai, nors juose ir nenurodyta mokėjimo paskirtis „paskola“, V. T. paaiškinimai, kad susikaupus tam tikrai pinigų sumai, atbuline data sudarydavo paskolos sutartis, neabejotinai patvirtina, kad V. T. pervedinėjo UAB „Census“, pinigines lėšas 2008-2010 metų laikotarpyje, kurios buvo būtinos bendrovės veiklos užtikrinimui. Aplinkybės, kad paskolos sutartys, kurias sudarė V. T. su UAB ,,Census“, jų forma, kuomet sutartis pasirašė ne įmonės vadovė, o jos neįgaliota buhalterė, o taip, kad sutartys buvo pasirašytos atbuline data, turi trūkumų, nepaneigia paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimo fakto. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog visi mokėjimo pavedimai, išskyrus 21 791,49 Lt sumai, buvo atliekami ne pagal paskolos sutartis, o kitais tikslais, laikytini nepagrįstais, kadangi savaime nepaneigia paskolos sudarymo ir paskolintų lėšų perdavimo faktų. Paskolos pinigai paprastai siejami su jų perdavimu ir gavimu, t. y. paskolinimu – paskolinių santykių atsiradimu, o ne jų grąžinimu – paskolinių santykių pabaiga. Be to, UAB ,,Census“ veiksmai, priimant V. T. pervestus pinigus, neįrodžius, kad šalis siejo kiti teisiniai santykiai, taip pat suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus jis gavo kaip paskolą. BUAB „Census“ kreditorė L. K., norėdama paneigti paskolos santykių buvimą, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš V. T. UAB „Census“ gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 str., CK 6.875 str. 1 d.), tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, ir tas lėšas priimdamas, tikėtinai, kad savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Nagrinėjamoje byloje UAB ,,Census“ bankroto administratorius, nei BUAB „Census“ kreditorė L. K. neįrodė kitokio, o ne paskolinio lėšų pervedimo teisinio pagrindo (CPK 178 str.). BUAB „Census“ kreditorės L. K. išsakytos abejonės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti apie įrodymų nepakankamumą dėl kreditorinio reikalavimo fakto.

50Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas įvertino byloje esančią medžiagą pagal CPK nustatytas įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisykles, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėdamas reikalavimo priteisti paskolą pagrindu nurodytas aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas tyrė ir įvertino visus byloje šalių pateiktus įrodymus, kurie galėjo patvirtinti arba paneigti bylos teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, o įrodymų visuma ir tikimybių pusiausvyros principas leido teismui daryti išvadą, kad nors vertinant vien paskolos sutartis, kurias sudarė V. T. su UAB ,,Census“ jų forma, kuomet sutartis pasirašė ne įmonės vadovė, o jos neįgaliota buhalterė, o taip, kad sutartys buvo pasirašytos atbuline data, turi trūkumų, tačiau labiau tikėtina, kad tarp UAB ,,Census“ ir V. T. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes buvo įrodytas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas.

51Atmestinas kaip nepagrįstas BUAB „Census“ kreditorės L. K. argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas UAB ,,Census“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl V. T. pareikšto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, peržengė jo ribas ir patvirtino tas sumas, kurios nebuvo įtrauktos į V. T. kreditorinį reikalavimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

52Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1,3 d.).

53Bylos medžiaga patvirtina, kad kreditorius V. T. 2011 m. spalio 13 d. pateikė UAB „Census“ bankroto administratoriui prašymą patvirtinti 103 241 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB ,,Census“ bankroto byloje, kurį grindė tarp jo ir UAB „Census“ sudarytomis paskolos sutartimis.

54Kaip matyti iš į bylą pateikto UAB „Census“ įmokų/įnašų į sąskaitą/kasą žiniaraščio bendra negrąžintų įmokų suma sudaro 103 241 Lt ir sutampa su pagal paskolos sutartis suteiktų paskolų galutine suma, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, įmokų/įnašų į sąskaitą/kasą žiniaraštis nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis daryti objektyvią išvadą, kad realiai atsakovas tokią pinigų sumą gavo. Kasos pajamų orderiai ir banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad realiai atsakovas gavo ne 103 241 Lt, o 92 991,49 Lt. Dėl nurodytų nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. T. UAB ,,Census“ paskolino 92 991,49 Lt, kuriuos UAB ,,Census“ privalo grąžinti.

55Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties išvadų

56Kreditorius V. T. atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kreditoriaus prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Kreditoriaus teigimu, teismas nutartyje nurodęs, kad nepripažįsta tik 400 Lt kreditorinio reikalavimo dalies sumos, turėjo patvirtinti 102 841 Lt (103 241 Lt – 400 Lt) dydžio kreditorinį reikalavimą, o ne 92 994,49 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais ir pažymi, jog CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

57Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditoriaus prašymas ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartyje esančią rašymo apsirikimo klaidą, prilygintinas teismo motyvų keitimui ir tai prieštarauja CPK 276 straipsnio nuostatoms. Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau nurodytos aplinkybės dėl faktiškai gautos pinigų sumos suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi kreditoriaus V. T. prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo pagrįstai atmetė, nustatęs, kad iš pateikto prašymo nėra akivaizdu, jog teismas suklydo, nurodydamas tikslią tvirtinamo kreditoriaus V. T. finansinio reikalavimo sumą, ir konstatavęs, kad sprendimo (nutarties) motyvų taisymas negali būti pripažįstamas rašymo apsirikimo taisymu, nekeičiančiu nutarties esmės.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

59Apeliantės L. K. teigimu, kreditoriaus V. T. pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo UAB „Census“ bankroto byloje patvirtinimo patenkintas iš dalies, todėl kreditoriaus V. T. bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tuo tarpu teismas priteisė kreditoriui V. T. iš kreditorės L. K. 919,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikydamas CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliantės teiginiais.

60Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (pareiškimas) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

61Kreditorius V. T. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 919,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos yra pagrįstos ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi turėjo būti priteistos kreditoriui V. T. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje keistina ir kreditoriui V. T. iš L. K. priteistina 90 procentų (proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t.y. 827,64 Lt.

62Apeliantė taip pat teigia, kad patenkinus kreditoriaus V. T. pareiškimą iš dalies, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš V. T. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliantės teiginiais.

63Bylos medžiaga patvirtina, kad kreditorė L. K. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 1089 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos yra pagrįstos ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi turėjo būti priteistos kreditorei L. K. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Dėl nurodytų nustatytų aplinkybių kreditorei L. K. iš kreditoriaus V. T. priteistina 10 procentų (proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t.y. 108,90 Lt.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65Kreditorė L. K. atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atmetus kreditorės L. K. atskirąjį skundą kreditorei L. K. iš kreditoriaus V. T. nepriteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Pažymėtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kreditorė L. K. nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

66Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

67Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

68Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamų nutarčių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

69Dėl atskirųjų skundų ir pirmosios instancijos teismo nutarčių

70Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis pakeistina ir 2014 m. vasario 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1, 4 p.).

71Dėl atskirosios nutarties

72Atskirajame skunde kreditorė L. K. teigia, kad teismas, pripažinęs, kad paskolos sutartys buvo sudarytos atbuline data, nepagrįstai netaikė CPK 299 straipsnio nuostatų ir nesiėmė teisinių priemonių paskolos sutarčių šalių elgesio įvertinti, nes už dokumentų klastojimą yra numatyta baudžiamoj atsakomybė.

73CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal bylos duomenis nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį.

74Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

75Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį pakeisti. Nutarties dalį, kuria kreditoriui V. T. priteista iš kreditorės L. K. 919,60 Lt (devyni šimtai devyniolika Lt 60 ct) bylinėjimosi išlaidų pakeisti – priteisti kreditoriui V. T., a.k. ( - ) iš kreditorės L. K., a.k. ( - ) 827,64 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt septynis Lt 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kreditorei L. K., a.k. ( - ) iš kreditoriaus V. T., a.k. ( - ) – 108,90 Lt (vieną šimtą aštuonis Lt 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

76Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus... 5. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi tenkino UAB... 6. Pareiškėjas V. T. 2011 m. spalio 13 d. pateikė BUAB „Census“ bankroto... 7. BUAB „Census“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi patenkino atsakovo... 9. BUAB „Census“ buvusi direktorė ir BUAB „Census“ kreditorė L. K.... 10. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus... 11. Kreditorė L. K., kaip buvusi BUAB ,,Census“ vadovė, ginčijo V. T.... 12. BUAB ,,Census“ administratorius iš dalies sutiko su kreditoriaus V. T.... 13. II. Pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtino... 15. Teismas sutiko, jog vertinant vien paskolos sutartis, kurias sudarė V. T. su... 16. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad paskolos sutartys neatitinka... 17. Teismas, pasisakydamas dėl L. K. argumento, kad didžioji dalis lėšų... 18. Teismas konstatavo, kad V. T. per banką atlikti pavedimai, nors juose ir... 19. Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais UAB ,,Census“ kasos pajamų... 20. Teismas, nustatęs, kad V. T. 2010 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodyme,... 21. Dėl nustatytų nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad kreditorius V. T.... 22. III. Atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d.... 23. BUAB „Census“ buvusi direktorė ir BUAB „Census“ kreditorė L. K.... 24. Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2014 m. sausio 2 d. rezoliucija atskirasis... 25. Kreditorius V. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jo... 26. BUAB „Census“ bankroto administratorius UAB „Lautus verslo sprendimai“... 27. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. sausio 15 d. gautas BUAB ,,Census“... 28. IV. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties esmė... 29. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi kreditoriaus V. T.... 30. Teismas, nustatęs, kad iš pateikto prašymo nėra akivaizdu, jog teismas... 31. V. Atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 3 d.... 32. Kreditorius V. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos... 33. BUAB „Census“ buvusi direktorė ir kreditorė L. K. pateikė atsiliepimą... 34. BUAB „Census“ bankroto administratorius UAB „Lautus verslo sprendimai“... 35. VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 38. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo... 39. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar skundžiama Vilniaus apygardos... 40. Byloje ginčo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties... 41. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl paskolos teisinių santykių tarp UAB... 42. Dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 44. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimo teisės... 46. Dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties išvadų... 47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 48. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma... 49. Teisėjų kolegijos nuomone, į bylą pateikti įrodymai – paskolos sutartys,... 50. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas gali daryti išvadą apie... 51. Atmestinas kaip nepagrįstas BUAB „Census“ kreditorės L. K. argumentas,... 52. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar... 53. Bylos medžiaga patvirtina, kad kreditorius V. T. 2011 m. spalio 13 d. pateikė... 54. Kaip matyti iš į bylą pateikto UAB „Census“ įmokų/įnašų į... 55. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties išvadų... 56. Kreditorius V. T. atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditoriaus prašymas ištaisyti Vilniaus... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme... 59. Apeliantės L. K. teigimu, kreditoriaus V. T. pareiškimas dėl kreditorinio... 60. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (pareiškimas) patenkintas iš... 61. Kreditorius V. T. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad... 62. Apeliantė taip pat teigia, kad patenkinus kreditoriaus V. T. pareiškimą iš... 63. Bylos medžiaga patvirtina, kad kreditorė L. K. pateikė rašytinius... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 65. Kreditorė L. K. atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 66. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų... 67. Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama,... 68. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirųjų... 69. Dėl atskirųjų skundų ir pirmosios instancijos teismo nutarčių... 70. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos... 71. Dėl atskirosios nutarties... 72. Atskirajame skunde kreditorė L. K. teigia, kad teismas, pripažinęs, kad... 73. CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą... 74. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 75. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį pakeisti. Nutarties... 76. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą....