Byla e2-176-676/2017
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui L. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui, dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 176,25 EUR žalos, 4,20 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015 m. liepos 20 d. pastebėta, kad vandeniu užpiltos pastato, esančio adresu ( - ), III – čiojo aukšto patalpos; apžiūros metu Turto sunaikinimo, sugadinimo Aktu nustatyta, jog žala atsirado trūkus lietaus nuotekų vamzdžiui. Įvykio metu pastatas ieškovės buvo apdraustas Verslo draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 176,25 EUR dydžio draudimo išmoką. Atsakingas už žalą asmuo yra atsakovas, kuriam pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso pastatas, esantis adresu Taikos pr. 76, Klaipėda, nuosavybės teise bei kuris privalėjo pasirūpinti priklausančio pastato lietaus nuotekų sistemos sandarumu ir užtikrinti, kad nebūtų daroma žala Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras turtui. Pretenzija ieškovė ragino atsakovę sumokėti atsiradusią žalą 176,25 EUR. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nedalyvavo.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad pastatas Taikos pr. 76, Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Pagal Verslo draudimo liudijimą Nr. 307089505 draudėjas - Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, apdraudė Savivaldybės pastato Taikos pr. 76 dalį, kurią valdo patikėjimo teise. Draudėjo - biudžetinės įstaigos steigėjas yra Savivaldybė, atsakovo įsteigta biudžetinė įstaiga Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, draudimo bendrovėje apdraudė turtą – pastato dalį ( - ), kurią patikėjimo teise gavo iš atsakovo. Klaipėdos visuomenės sveikatos biurui, kaip dalies pastato ( - ) patikėtiniui, priklauso pareiga ne tik drausti ir rūpintis konkrečiomis pastato dalimis (patalpomis), bet ir rūpintis pastato bendromis konstrukcijomis kartu su kitu patikėtiniu ir naudotojais, t.y. rūpintis bendru stogu, bendrais lietaus nuotekų tinklais ir t.t. Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras veikė Savivaldybės vardu / interesais, todėl pagal Verslo draudimo liudijimą draudimo išmokos gavėjas Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras ir atsakovas sutampa su atitinkamomis pasekmėmis ieškovui. Kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, subrogacija negalima CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu, nes draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovo pateiktame 2015-07-28 pranešime - apskaičiavimo grafoje „Įvykio aprašymas“ nurodyta, jog „Dėl smarkaus lietaus nespėjant vandeniui nubėgti nuo stogo plokštumos, užlietos patalpos“, pateiktame 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinės apžiūros protokole nurodyta, jog „Užlipus ant pastato stogo, remontuotas 2012 metais, defektų nėra, šiukšlių nėra; tikėtina, jog vanduo išsiliejo techninėje patalpoje iš vandens nubėgimo vamzdžio ir per dangą pateko į III a patalpas“. Pats ieškovas nenurodė konkrečių draudiminio įvykio priežasčių vadovaujasi tik „tikėtina“ aplinkybė. Ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo netinkamų veiksmų ar neveikimo kilo žala. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas L. A. prašė ieškinį atmesti.

6Trečiojo asmens Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atstovė J. G. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškinio reikalavimas nepagrįstas. 2008 m. liepos 21 d. patalpos, adresu Taikos pr. 76, Klaipėdoje, patikėjimo teise perduotos trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui. Perduotų patalų vidus buvo gana prastos būklės, bet atsiradus galimybei, 2009 m. dalyvavo Europos sąjungos finansuojamame projekte, patalpos buvo suremontuotos. Viena iš sąlygų buvo, gaunat Europos Sąjungos paramą, rūpintis patalpomis bei jas apdrausti, tai ir buvo padaryta. Apdrausta buvo akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Įvykio metu buvo apipiltos patalpos, tada buvo pranešta akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, atvyko žalos vertintojai, įvertino žalą ir pervedė lėšas į jų sąskaitą, tų lėšų dar nėra panaudoję, nes tik gavus lėšas, prasidėjo šis teisminis procesas. Vamzdynas nėra priskirtas Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui, niekaip nėra priskirti įpareigoti juo rūpintis. Buvo perduota 523,86 kv. metro.

7Teismo posėdžio metu liudytoja G. P. paaiškino, kad dirba Klaipėdos savivaldybės Turto skyriuje pavaduotoja. Žino, kad po stipraus lietaus užpilta dalis pastato, esančio adresu ( - ). Į draudimo bendrovę kreipėsi Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras. 2008 m. liepos 21 d. patalpos, adresu Taikos pr. 76, Klaipėdoje, perdavimo ir priėmimo aktu, patikėjimo teise perduotos trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui. Patikėtinis neturėjo pretenzijų dėl patalpų būklės. Perimdamas patalpas patikėtinis taip pat prisiima ir pareigą prižiūrėti patalpas. Šiuo atveju, patikėjimo sutarties sąlygų vykdymo kontrolė nebuvo vykdoma.

8Teismas

konstatuoja:

9CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t.y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (( - ) straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (( - ) straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (( - ) straipsnio 2 dalis).

10Pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą); teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir neturi teisės nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė.

11Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).

12Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 d., 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (LAT 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

13Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t.y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

14Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad draudikas ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras yra sudarę verslo draudimą. Pagal Verslo draudimo liudijimą Nr. 307089505 draudėjas - Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras apdraudė Savivaldybės pastato Taikos pr. 76 dalį, kurią valdo patikėjimo teise. 2015 m. liepos 20 d. nurodytos patalpos buvo apgadintos juos užpylus vandeniu. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, atlikęs nuostolių sureguliavimo procedūras, išmokėjo 176,25 EUR dydžio draudimo išmoką pagal sudarytą draudimo sutartį. Bylos duomenimis 2015 liepos 28 d. atlikta patalpų apžiūra, ieškovo atstovas S. S. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu nustatė, jog patalpos užpiltos; 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinės apžiūros protokole fiksuoja, jog „Užlipus ant pastato stogo, remontuotas 2012 metais, defektų nėra, šiukšlių nėra. Tikėtina, jog vanduo išsiliejo techninėje patalpoje iš vandens nubėgimo vamzdžio ir per dangą pateko į III a patalpas“. Draudimo išmokos apskaičiavimo duomenimis trečiojo asmens Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui patalpų po užliejimo tvarkymai darbai kainavo 176,25 EUR, kuri buvo pervesta į Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro banko sąskaitą. 2015 m. gruodžio 9 d. ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pateikė atsakovui raštišką pretenziją įformuodama per 15 dienų sumokėti išmokėtą draudimo sumą.

15Ieškovas atsakovo atsakomybę grindžia tuo, jog Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu, jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesys, kad žala nėra preziumuojama ir draudikas padarytos žalos dydį privalo įrodyti. Šiuo atveju ieškovas remiamasi tik prielaidomis bando pagrįsti atsakovo kaltę.

16Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą (CK 6.246-6.249 straipsniai).

17Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

18Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

19Įvertinus ieškovo pateiktą su ieškiniu 2015 m. liepos 28 d. pranešimą matyti, kad apskaičiavimo grafoje „Įvykio aprašymas“ nurodyta, jog „Dėl smarkaus lietaus nespėjant vandeniui nubėgti nuo stogo plokštumos, užlietos patalpos“. Pateiktame 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinės apžiūros protokole nurodyta, jog „Užlipus ant pastato stogo, remontuotas 2012 metais, defektų nėra, šiukšlių nėra. Tikėtina, jog vanduo išsiliejo techninėje patalpoje iš vandens nubėgimo vamzdžio ir per dangą pateko į III a patalpas“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas papildomų duomenų bei įrodymų apie žalos atsiradimo priežastis bei aplinkybes neteikė, jų neteikė taip pat ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Ieškovas nurodo ieškinyje bei įrodinėja aplinkybes, jog ieškovo atstovas „Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nustatė, jog žala atsirado trūkus lietaus nuotekų vamzdžiui“ ir žalos atsiradimo priežastis yra trūkęs lietaus nuotekų vamzdis, dėl ko smarkaus lietaus metu lietaus vandeniui išbėgus pro trūkusį vamzdį buvo užpiltos ginčo patalpos. Byloje ginčo nėra, jog ginčo patalpos buvo užpiltos po smarkaus lietaus, jog ginčo metu buvo smarkus lietus, taip pat atsakovo neginčijamos ir aplinkybės, jog ginčo patalpos galėjo būti užpiltos ir ieškovės pateiktose fotonuotraukose fiksuotose vietose ir kad iš šių vietų III pastato aukšte vanduo galėjo patekti į žemiau esančias patalpas. Tačiau byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo patalpos buvo užlietus – kaip kad įrodinėja ieškovė – „trūkus lietaus nuotekų vamzdžiui“, kad šie vamzdžiai buvo/galėjo būti su kokiais nors defektais įtakojusiais ginčo patalpų užliejimą, kad ginčo patalpos buvo/galėjo būti užlietos būtent iš ieškovo fotonuotraukose nurodytų vietų (drėgnos grindys), nekonkretizuojant netgi kuris iš fotonuotraukose nurodytų vamzdžių galėjo būti/buvo trūkęs, todėl atsakovui nesutinkant su pareikštu reikalavimu ir ginčijant nurodytas aplinkybes, taip pat nesant byloje kitų įrodymų apie ginčo metu buvus trūkusiam lietaus nuotekų vamzdžiui, pro kurį buvo/galėjo būti užlietos ginčo patalpos, nėra pagrindo išvadai jog ginčo patalpos buvo užlietos/galėjo būti užlietos trūkus lietaus nuotekų vamzdžiui (CPK 178 str.). Netgi ieškovo byloje pateiktame 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinės apžiūros protokole ieškovo atstovo po pakartotinės apžiūros nurodyta, jog „Užlipus ant pastato stogo, ... , defektų nėra, šiukšlių nėra. Tikėtina, jog vanduo išsiliejo techninėje patalpoje iš vandens nubėgimo vamzdžio ir per dangą pateko į III a patalpas“, t.y. ieškovas nagrinėjamoje byloje reikšdamas reikalavimą vadovaujasi prielaida, kuri bylos nagrinėjimo metu nėra pagrindžiama įrodymais, tuo labiau ieškovas darydamas tokią prielaidą ir ją grįsdamas reikalavimą nenurodo ir neįrodinėja kaip lietaus vanduo ginčo metu iš vandens nubėgimo vamzdžio išsiliejo/galėjo išsilieti į techninę patalpą. Nurodyti prieštaravimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo šalinami, ieškovo atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, paaiškinimų bei papildomų duomenų bei įrodymų neteikė.

20Bylos nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais nenustatyta, jog tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo nebūtų tinkamai prižiūrėjęs ginčo patalpų vandens nuotekų vamzdžių, kad nurodyti įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo pastatų ir jų konstrukcijų, yra/galėtų būti ar buvo netvarkingi, netinkami naudojimui bei sudarantys/sudarę sąlygas nurodytos žalos atsiradimui (CPK 178 str.). Taigi bylos duomenimis tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo tinkamai vykdė pastato priežiūrą. Ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškinyje abstrakčiai vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, kurie numato turto savininko veiklos principus ir pareigas, tačiau nepateikė byloje konkrečių įrodymų, kad ginčo patalpų užliejimas ieškinyje nurodytu metu įvyko dėl atsakovo kaltės dėl netinkamo atsakovo kaip patalpų savininko funkcijų vykdymo. Ieškovo byloje pateiktos ginčo vietos fotonuotraukos neinformatyvios, neaiški jų fiksacijos vieta ir data, iš jų nėra galimybės nustatyti kas sąlygojo nurodytą užliejimą ir kt., neaišku kokiu būdu ieškovas nustatė atsakingą už užliejimą asmenį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K.-D., 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, UAB Namų priežiūros centras, G. A. N., UAB „ Erama“, UAB „Vilniaus architektūros studija“, bylos Nr. 3K-3-123/2009). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog atsakovo veiksmuose nenustatyta kaltės bei neteisėtų veiksmų dedamosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo bei kaltės pagrindų, kitos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos plačiau nenagrinėtinos.

21Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kurie būtų tiesiogiai nulėmę žalos atsiradimą.

22Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

23Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Neįrodžius visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, ieškinys atmestinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Atmetus ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

24Atmetus ieškinį, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 93 straipsnis).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

26Ieškinį atmesti.

27Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 176,25 EUR žalos, 4,20 EUR palūkanų,... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį... 6. Trečiojo asmens Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atstovė 7. Teismo posėdžio metu liudytoja G. P. paaiškino, kad... 8. Teismas... 9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi... 10. Pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį... 11. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas... 12. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 13. Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai... 14. Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad draudikas ieškovas... 15. Ieškovas atsakovo atsakomybę grindžia tuo, jog Lietuvos respublikos... 16. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui,... 17. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 18. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise... 19. Įvertinus ieškovo pateiktą su ieškiniu 2015 m. liepos 28 d. pranešimą... 20. Bylos nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais nenustatyta, jog tiek atsakovė,... 21. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo elgesys... 22. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo,... 23. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs byloje nustatytas... 24. Atmetus ieškinį, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270... 26. Ieškinį atmesti.... 27. Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas...