Byla 2A-932/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-405-153/2012 pagal ieškovų L. V. ir V. V. ieškinį dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų sumokėjimo atsakovams L. Č. ir A. Č. ir atsakovės L. Č. priešieškinį dėl dalies sutarties punktų pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei G. K..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami avanso, sumokėto pagal preliminariąją sutartį, gražinimo bei sutarties sąlygų, nustatančių avanso mokėjimo tvarką, pripažinimo negaliojančiomis kaip sudarytoms esant apgaulei ir suklydimui klausimai.

5Ieškovai L. V. ir V. V. prašė lygiomis dalimis iš atsakovės L. Č. priteisti 60 000 Lt avansą ir netesybas bei 10 250 Lt palūkanas, ieškovui V. V. iš atsakovo A. Č. - 36 000 Lt avansą ir 6 150 Lt palūkanas, iš abiejų atsakovų - procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reiškiamus reikalavimus ieškovai grindė tuo, kad su atsakove L. Č. 2006 m. birželio 15 d. sudarė Sutartį (toliau tekste ir Sutartis) dėl žemės sklypo ir jame esančių pastatų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki 2006 m. gruodžio 31 d. Vykdydami Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovai iki sutarties sudarymo sumokėjo atsakovui 50 000 Lt avansą, o po sutarties sudarymo ieškovas papildomai - 36 000 Lt. Per Sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl, anot ieškovų, atsakovai privalo grąžinti jiems sumokėtas avanso sumas.

6Priešieškiniu atsakovė L. Č. prašė pripažinti negaliojančiais Sutarties 2.1. ir 2.2. punktus, kadangi Sutartis buvo sudaryta atsakovei suklydus ir esant ieškovų apgaulei. Atsakovė paaiškino, kad Sutartį sudarė dėl ieškovų apgaulės bei savo suklydimo, kadangi ji buvo suklaidinta dėl atsiskaitymo tvarkos bei sąlygų, tai yra ieškovai apgaulės būdu suklaidino atsakovę bei pagal sutartį mokėtinas sumas pervedė jos sūnui – atsakovui A. Č.. Atsakovė pabrėžė, jog yra senyvo amžiaus, mažai raštinga, turinti tik 3 – jų klasių išsilavinimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: priteisė ieškovams iš atsakovės L. Č. kiekvienam po 24 950 Lt skolos, 2 270,12 Lt palūkanų, 1 500 Lt atstovavimo išlaidų, 816,60 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų metines palūkanas; priteisė ieškovui V. V. iš atsakovo A. Č. 36 000 Lt skolos, 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, 1 080 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų metines palūkanas.

9Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės paaiškinimais, konstatavo, kad ją ir atsakovą sieja geri santykiai bei tarpusavio pasitikėjimas. Kadangi atsakovas dalyvavo ginčo sandorio sudaryme, nenuginčytas ieškovų paaiškinimas, kad atsakovė pritarė atsakovo veiksmams, įtikino ieškovus, kad atsakovo veiksmai atliekami jos interesais. Remdamasis tuo bei faktu, kad atsakovė iki 2011 m. gruodžio 2 d. nereiškė pretenzijų dėl pinigų pagal Sutartį nemokėjimo, teismas sprendė, kad atsakovė žinojo, jog 49 900 Lt buvo pervesti į atsakovo sąskaitą, bei tam pritarė. Teismas nurodė, kad, nepaisant to, jog atsakovė yra garbaus amžiaus ir turi tik pradinį išsilavinimą, ji turėjo visas sąlygas išsiaiškinti, ar ieškovai yra sumokėję avansą, kadangi ginčo sutarties dokumentai buvo pas ją. Atsakovės veiksmai neskaitant sutarties, nesidomint šalių įsipareigojimais, laikytini nerūpestingais ir neprotingais, dėl to kiti asmenys negali būti kaltinami, jog suklaidinto atsakovę ar ją apgavo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė patvirtino, jog siekė parduoti ginčo žemės sklypą ieškovams, jokių pretenzijų savo sūnui dėl sumokėtų pinigų neturi, todėl akivaizdu, kad suklydimo ir apgaulės faktas neįrodytas.

10Teismas sprendė, kad ieškovai pagal Sutarties sąlygas turi teisę susigrąžinti sumokėtą avansą, tai yra 49 900 Lt, kuriuos pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovų argumentus, kad jie sumokėjo 50 000 Lt, bet pinigų suma sumažėjo iki 49 900 Lt dėl banko išlaidų piniginei operacijai atlikti, teismas atmetė kaip neįrodytus. Kadangi atsakovė neprieštaravo dėl avanso pagal ginčo sutartį sumokėjimo atsakovui, teismas laikė, kad avansas turi būti priteistas būtent iš atsakovės. Ieškovų reikalavimas priteisti netesybas sprendimu atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Prašomas iš atsakovės priteisti palūkanas teismas skaičiavo nuo 2010 m. birželio 14 d., todėl jų dydį sumažino iki 4 540,25 Lt.

11Atsakovui ieškovo pervestus 36 000 Lt teismas pripažino kaip nepagrįstai įgytą turtą, kurį atsakovas privalo grąžinti jo savininkui. Reikalavimą priteisti iš atsakovo palūkanas teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovų ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai.

12III. Apeliacinio skundo argumentai

13Atsakovė L. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys ir patenkinta ieškinio dalis – priteista ieškovams iš atsakovės 49 900 Lt ir procesinės palūkanos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti ir tenkinti priešieškinį; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kadangi neatsižvelgė į faktą, jog ieškovai neįrodė, kad atsakovams būtų pervedę 50 000 Lt sumą, nurodytą Sutarties 2.1. ir 2.2. punktuose. Be to, teismo išvados šiuo klausimu prieštarauja viena kitai, kadangi pagal vieną ieškovai sumokėjo atsakovams 50 000 Lt, o pagal kitą – 49 900 Lt.

152. Atsakovė pabrėžia, jog bylos nagrinėjimo metu kategoriškai nurodė, jog nesakė ieškovams, kad avansas būtų sumokėtas atsakovui. Būtent ieškovai turėjo įrodyti, kad atsakovas buvo įgaliotas gauti pinigus pagal ginčo sandorį. Kadangi ieškovai nepareikalavo iš atsakovės įgaliojimo, kuris patvirtintų atsakovo teisę veikti atsakovės vardu, jie veikė savo rizika. Teismas turėjo tokius ieškovų veiksmus įvertinti atidaus ir rūpestingo asmens elgesio požiūriu.

163. Atsakovės teigimu, net jeigu ji ir būtų perskaičiusi Sutarties tekstą, dėl savo amžiaus ir išsilavinimo, ji nebūtų suvokusi jos teksto. Dėl šios priežasties į sutarties pasirašymą atsakovė atvyko su sūnumi, kuris ir nurodė sutartį pasirašyti. Sudarydama ginčo sutartį atsakovė suklydo būtent dėl atsiskaitymo sąlygų ir tvarkos, kurios yra esminės sandorio sąlygos.

174. Teismas netinkamai vertino šalių paaiškinimus. Vertinant ieškovo parodymus buvo būtina atsižvelgti į tai, kad jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo parodymai kito priklausomai nuo atsakovų atsikirtimų (t. 2, b. l. 16, 40-41).

18Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar nėra apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų ir pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgiant į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus.

21Apeliaciniame skunde keliami pirmosios instancijos teismo sprendimo - atmesti kaip neįrodytą atsakovės priešieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo klausimai teisės taikymo bei faktinių aplinkybių kvalifikavimo aspektais. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagą sudarančius faktus, kas sąlygojo klaidingas išvadas dėl Sutarties galiojimo.

22Kasacinio teismo praktikoje išskiriama, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011). Šioje byloje pareikštu priešieškiniu apeliantė įrodinėjo, jog Sutartį, tiksliau jos sąlygas, nustatančias avanso mokėjimo tvarką, sudarė dėl suklydimo bei ieškovų ar atsakovo apgaulės.

23Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009). Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).

24Nustatyta, kad ieškovai ir apeliantė 2006 m. birželio 15 d. notarine forma sudarė Sutartį, kuria susitarė iki 2006 m. gruodžio 12 d. sudaryti nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 14-16). Sutarties 2.1. punkte nurodyta, jog ieškovai prieš sutarties pasirašymą lygiomis dalimis sumokėjo apeliantei po 25 000 Lt, kurie yra dalis parduodamo turto kainos, o apeliantė pripažįsta šias lėšas gavusi. Apeliantei sumokėti 50 000 Lt pagal Sutarties 2.2. punktą pripažinti dalies kainos už nekilnojamąjį turtą apmokėjimu. Taigi pagal savo dalyką (šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį) Sutartis kvalifikuotina preliminariąja (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Mokėjimo – atsiskaitymo funkcija šios rūšies sutarčiai nebūdinga, tačiau mokėjimai nėra draudžiami. Preliminarios sutarties vykdymo metu perduodamų pinigų reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje V. Š.v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Sutartyje buvo numatyta, kad avansu mokėtini 50 000 Lt bus įskaityti į nekilnojamojo turto pardavimo kainą. Sutarties 3.1. ir 3.2. punktuose šalys nurodė, kad per sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, nepriklausomai nuo to, dėl kurios šalies kaltės jų susitarimas neįvykdomas, ieškovams avansas visais atvejais yra grąžinamas. Tokia ginčo sutarties sąlygų formuluotė patvirtina, jog šalys avanso sumokėjimo nelaikė esmine sutarties sąlyga. Ginčo sutarties organizacinis pobūdis apeliantei de facto buvo atskleistas, kadangi pastaroji, apklausiama teismo posėdžio metu, patvirtino supratusi Sutartį nesant pirkimo – pardavimo sutartimi, ir kad ieškovai visą kainą už ketinamą įgyti turtą sumokės iki 2006 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 16-18). Sutarties sudarymo metu, pagal ieškovų ir apeliantės paaiškinimus (t. 2, b. l. 13, 16), notarė perskaitė jos tekstą (Notariato įstatymo 30 straipsnis), be to, apeliantė patvirtino, jog jai sutarties tekstą perskaitė ir jos sūnus – atsakovas (t. 1, b. l. 54), bei, kad jai buvo atiduotas vienas sutarties egzempliorius (t. 2, b. l. 17). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, jog apeliantei buvo tinkamai atskleistas Sutarties turinys, įskaitant sąlygas dėl avansinio mokėjimo. Šios sąlygos savo teisine formuluote bei turinio požiūriu nėra sudėtingos (pvz., „L. V. ir V. V. <..> 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) <...> sumokėjo L. Č. prieš pasirašant sutartį. L. Č. tvirtina ir garantuoja, kad 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių) lygiomis dalimis, t.y. po 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) gavo iš L. V. ir V. V. prieš pasirašydama šią sutartį“), ar neįprastos tokio pobūdžio sutarčių sudarymo teisinėje praktikoje. Nors apeliantei ginčo sutarties sudarymo metu buvo 74 metai, ji turi tik pradinį išsilavinimą, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės tvirtina, jog ji turėjo suvokti Sutarties ar atskirų jos sąlygų turinį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra faktinio pagrindo išvadai, kad apeliantė būtų suklydusi dėl ginčo sutarties ar atskirų jos sąlygų esmės.

25Byloje apeliantė taip pat įrodinėjo, jog sudarant Sutartį ieškovai bei atsakovas nepaaiškino jai, kad avansą ieškovai sumokėjo atsakovui. Tokiu būdu, anot apeliantės, ji apgaulės būdu buvo paskatinta sudaryti sandorį, kuriuo prisiėmė ieškovų atžvilgiu turtinę prievolę – įsipareigojo grąžinti Sutartyje nurodytą 50 000 Lt sumą, nors jie jai nebuvo sumokėti.

26Pagal Sutarties 2.1. punkto formuluotę, Sutartis taip pat atliko ne tik preliminaraus susitarimo dėl kitos – pagrindinės – pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ateityje įforminimo, bet ir pakvitavimo funkciją (CK 6.65 straipsnio 1 dalis), nes pasirašydama Sutartį apeliantė patvirtino ieškovų įsipareigojimo sumokėti avansą įvykdymą bei įvykdymo priėmimą. Taigi apeliantė iš esmės ginčija ieškovų tinkamo prievolės – sumokėti avansą, įvykdymo faktą, kuris sukuria apeliantei išvestinę prievolę – nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties iki 2006 m. gruodžio 31 d., sumokėti ieškovams lygiomis dalimis 50 000 Lt (Sutarties 3.1. punktas). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija pastebi, jog priešieškinio faktinis pagrindas suponuoja, kad byloje de jure yra kilęs ginčas ne tiek dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kiek dėl tinkamo prievolės įvykdymo fakto paneigimo.

27Apklausiama teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, jog siekė parduoti Sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 16-18), o sudarant sutartį tarpininkavo jos sūnus – atsakovas A. Č.. Šią aplinkybę patvirtino tiek ieškovai, tiek atsakovas (t. 2, b. l. 14-15, 20). 49 900 Lt sumą ieškovas V. V. atsakovui A. Č. pervedė tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta Sutartis, mokėjimo paskirtį nurodęs - „avansas už žemės sklypą Nr. 44-1173636“ (t. 1, b. l. 53). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šią sumą ieškovas atsakovui pervedė vykdydamas Sutarties 2.1. punktą – tokį įrodymų vertinimą teisėjų kolegija laiko pagrįstu bei teisingu (CPK 185 straipsnis). Šiuo klausimu būtina atkreipti dėmesį į tai, jog įrodymų, kad tarp ieškovų ir atsakovo būtų buvęs sudarytas kitas sandoris, pagal kurį ieškovai būtų turėjęs prievolę sumokėti avansą, iš esmės ekvivalentišką nurodytam Sutartyje, į bylą pateikta nebuvo. Priešingai, šalys pripažino, jog Sutartis buvo vykdoma, tai yra buvo rengiamasi pagrindinės sutarties sudarymui. Sutarties pasirašyme pas notarę dalyvavo ne tik ieškovai ir apeliantė, bet ir atsakovas, kuris, kaip atsiliepime į ieškinį nurodė apeliantė, perskaitė apeliantei sutarties tekstą. Šių įrodymų visetas suponuoja, kad ieškovas 49 900 Lt atsakovui pervedė vykdydamas savo prievolę pagal Sutarties 2.1. punktą – sumokėti avansą, ir apeliantei šis faktas ne tik turėjo būti žinomas, bet ir turėjo būti atskleistas (CPK 185 straipsnis). Atsakovo aktyvūs veiksmai dalyvaujant ginčo sutarties sudaryme bei pasiruošime sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė jiems pritarė bei pavedė juos atlikti, ją ir atsakovą sieja artimas giminystės ryšys (motina ir sūnus), patvirtina, kad ieškovai turėjo faktinio pagrindo tikėti, jog atsakovas yra įgaliotas veikti apeliantės vardu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), ir prievolės sumokėti avansą įvykdymas jam yra tinkamas (CK 6.44 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas aiškindamas CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas yra nurodęs, kad numanomo atstovavimo atveju, kai įgaliojimai asmeniui yra suteikti ne rašytiniu įgaliojimu (CK 2.137 straipsnis), jeigu asmuo savo elgesiu davė pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V., bylos Nr. 3K-3-147/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, kaip tik ir susiklostė tokia faktinė situacija, kai įgaliojimų suteikimas atsakovui veikti atsakovės vardu buvo numanomas iš aplinkybių, kuriomis jis veikė. Dėl šios priežasties remiantis Sutartimi atsakovei buvo sukurta pareiga tuo atveju, jeigu iki Sutartyje nustatyto termino nebus sudaryta pagrindinė sutartis, grąžinti ieškovams pastarųjų sumokėtą avansą.

28Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl to, kad apeliantei buvo tinkamai atskleistas Sutarties bei atskirų jos sąlygų turinys, ji turėjo suvokti jų esmę. Taigi apeliantės pasyvus elgesys avanso sumokėjimo klausimu netiesiogiai patvirtina, jog apeliantė priėmė ieškovų prievolės sumokėti avansą įvykdymą atsakovui (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu atsakovas neperdavė apeliantei visko, ką gavo pagal Sutartį (CK 2.150 straipsnis), apeliantė turi teisę reikšti atsakovui atitinkamus materialinius teisinius reikalavimus. Iš to, kas paminėta, aišku, jog apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad apeliantė atsakovo tyčinių nesąžiningų veiksmų galimai buvo suklaidinta dėl Sutarties ar jos sąlygų, reglamentuojančių avanso sumokėjimą, esmės bei įvykdymo (CK 1.91 straipsnis), nėra priežastiniame ryšyje su Sutarties pagrindu tarp apeliantės ir ieškovų susiklosčiusiais teisiniais santykiais.

29Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą tuo požiūriu, jog ignoravo ieškovų paaiškinimų nenuoseklumą, teisėjų kolegija pastebi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovų procesinė pozicija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės buvo nuosekli. Tačiau apeliantės paaiškinimai vieni kitiems prieštaravo, kito priklausomai nuo bylos stadijos (pvz., atsiliepime į ieškinį apeliantė paaiškino, jog Sutarties sudarymo metu banko sąskaitos neturėjo (t. 1, b. l. 55), tačiau teismo posėdžio metu tvirtino banko sąskaitą turėjusi (t. 2, b. l. 17); atsiliepime į ieškinį apeliantė tvirtino (t. 1, b. l. 54), jog Sutarties tekstą jai perskaitė atsakovas, tačiau duodama paaiškinimus teismo posėdyje to nepatvirtino, tačiau nurodė, kad buvo apgauta notarės (t. 2, b. l. 17)). Tokie apeliantė paaiškinimų nenuoseklumai bei prieštaravimai, teisėjų kolegijos vertinimu, lemia jų nepatikimumą bei jų įrodomosios reikšmės sąlyginumą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, į šias aplinkybes atsižvelgė, taigi nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą.

30Išdėstytų argumentų bei nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami avanso, sumokėto pagal preliminariąją sutartį,... 5. Ieškovai L. V. ir V. V. prašė lygiomis dalimis iš atsakovės L. Č.... 6. Priešieškiniu atsakovė L. Č. prašė pripažinti negaliojančiais Sutarties... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės paaiškinimais,... 10. Teismas sprendė, kad ieškovai pagal Sutarties sąlygas turi teisę... 11. Atsakovui ieškovo pervestus 36 000 Lt teismas pripažino kaip nepagrįstai... 12. III. Apeliacinio skundo argumentai... 13. Atsakovė L. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus,... 15. 2. Atsakovė pabrėžia, jog bylos nagrinėjimo metu kategoriškai nurodė, jog... 16. 3. Atsakovės teigimu, net jeigu ji ir būtų perskaičiusi Sutarties tekstą,... 17. 4. Teismas netinkamai vertino šalių paaiškinimus. Vertinant ieškovo... 18. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 21. Apeliaciniame skunde keliami pirmosios instancijos teismo sprendimo - atmesti... 22. Kasacinio teismo praktikoje išskiriama, jog teismai, vertindami šalių... 23. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio... 24. Nustatyta, kad ieškovai ir apeliantė 2006 m. birželio 15 d. notarine forma... 25. Byloje apeliantė taip pat įrodinėjo, jog sudarant Sutartį ieškovai bei... 26. Pagal Sutarties 2.1. punkto formuluotę, Sutartis taip pat atliko ne tik... 27. Apklausiama teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, jog siekė parduoti... 28. Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl to, kad apeliantei buvo tinkamai... 29. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, jog pirmosios... 30. Išdėstytų argumentų bei nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu,... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą....