Byla e2A-1100-324/2017
Dėl kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-141-336/2017 pagal ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei K. F. dėl kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 20,39 Eur negrąžinto kredito, 123,63 Eur palūkanų, 1,84 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Credit day“ ir atsakovė 2012 m. kovo 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią UAB „Credit day“ atsakovei suteikė 115,82 Eur vartojimo kreditą 45 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 18,67 Eur kredito mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2016 m. lapkričio 23 d. UAB „Credit day“ ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis. Ieškovė tinkamai perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti atsakovės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė iki šios dienos sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovė turi mokėti sutartyje numatytas palūkanas, kuri pagal sutartį sudaro 130,78 proc. Nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2012 m. balandžio 30 d.) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016 m. lapkričio 23 d.) atsakovė vėluoja atsiskaityti 1669 dieną. Atsakovei taikomos 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos (delspinigiai) už kiekvieną pradelstą dieną, kurios skaičiuojamos 180 dienų. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 20,39 Eur negrąžinto kredito, 50 Eur palūkanų, 1,84 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs. Byloje nesant įrodymų apie atsakovės įvykdytus sutartinius įsipareigojimus, iš jos priteisė 20,39 Eur negrąžinto kredito, 1,84 Eur delspinigių. Konstatavo, kad atsakovė prisiėmė prievolę mokėti aiškiai per dideles palūkanas iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovės apskaičiuotas palūkanas laikė neprotingai didelėmis, nes, atsakovei negrąžinus paskolos, pradinė kreditorė ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių. Atsižvelgęs į negrąžintos kredito sumos (20,39 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (123,63 Eur), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos (nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d.), vadovavęsis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgęs į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, prašomą priteisti palūkanų dydį mažino iki 50 Eur. Laikė, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo dalį dėl mokėjimo palūkanų ir priteisti iš atsakovės 123,63 Eur mokėjimo palūkanų, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės 136 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas formaliai vertino ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Ieškovė prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau tai nėra pagrindas mažinti sutartimi šalių sulygtas ir įstatymo reikalavimus (Vartojimo kredito įstatymo 21 str.) atitinkančias palūkanas. Kasacinis teismas išaiškino, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl vartotojai negali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Kitoks aiškinimas pateisintų atsakovės, kuri daugiau nei ketverius metus vengia įvykdyti prievolę ieškovei, sąmoningą sutarties pažeidimą, piktnaudžiavimą ir vengimą atsiskaityti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių sutartyje nustatytas palūkanų dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Šalių susitarimu nustatytas palūkanų dydis neviršija maksimalios įstatyme nustatytos ribos. Teismas ignoravo faktą, kad atsakovė turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sąlygomis gauti vartojimo kreditą, galėjo rinktis kitą kredito davėją. Pasirinkdama sudaryti sutartį, atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo. Tai rodo, kad atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis, kaip jos valią atitinkančiomis. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visiškai, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

9Teismas

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iš skolininkės pagal vartojimo kredito sutartį priteistinas mokėjimo palūkanas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Dėl palūkanų

    1. Paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1dalis). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
    2. Ieškinio pagrindu esančia kredito sutartimi ieškovė atsakovei suteikė kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas ir delspinigius ieškovės naudai. Sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė raštišku susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
    3. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
    4. Kasacinio teismo praktikoje pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
    5. Iš šalių sudarytos 2012 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 11014 matyti, kad jos susitarė būtent dėl mokėjimo (pelno) palūkanų: bendrosios dalies 1 punkte nurodyta, jog palūkanos mokamos sutartyje nustatyta tvarka už naudojimąsi kredito gavėjui suteiktomis kredito lėšomis; 6.1 – 6.4 punktuose nustatyta, kad už faktiškai kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. iki dienos imtinai, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito gavėjui. Palūkanos yra skaičiuojamos pagal realų kalendorinių dienų skaičių, nustatant, kad metuose yra 365 dienos. Kredito palūkanos privalo būti kredito gavėjo sumokamos kredito grąžinimo dieną.
    6. Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt v. Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB v. AB ,,Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Tokios nuostatos laikomasi vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas ir dėl palūkanų dydžio.
    7. Vartojimo kredito įstatymo redakcijos, galiojusios ieškinio pagrindu esančios sutarties sudarymo metu, 1 dalyje nustatyti reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Šio straipsnio 2 dalyje preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc.
    8. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „LSV Intergroup“ v. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-485-916/2015).
    9. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiose sąlygose numatyta, kad 130,78 proc. fiksuotoji metinė palūkanų norma bus skaičiuojama nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos laikant, kad metuose yra 365 dienos, o mėnesyje – kalendorinių dienų skaičius. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo kredito davėjui (1 punktas). Ieškovė atsakovei suteikė 399,90 Lt (115,82 Eur) vartojimo kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti po 45 kalendorinių dienų nuo kredito išmokėjimo dienos ir kartu sumokėti 64,38 Lt (18,67 Eur) palūkanas. Bendra kredito gavėjo mokama suma – 464,38 Lt (134,49 Eur).
    10. Taigi, kreditas buvo suteiktas trumpam laikotarpiui, o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos normos.
    11. Pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovės prisiimtą sutartinę prievolę mokėti aiškiai per dideles palūkanas iki visiškos kredito grąžinimo dienos nėra pagrįsta jokia įstatymo norma.
    12. Minėta, kad palūkanų dydis atitinka Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, o pareiga jas mokėti iki kredito grąžinimo nustatyta sutartimi. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010 pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei R. J. dėl baudos, palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui E. Ž. dėl sutarties sąlygų panaikinimo). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje tokie atsakovės reikalavimai nebuvo pareikšti. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. gruodžio 21 d. Žinodama apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsakovė nustatytu terminu jo nepateikė. Žinodama apie bylą, atsakovė privalėjo domėtis jos eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis), tačiau ji nepateikė prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jokiu įstatyme numatytu būdu teisme nereiškė reikalavimų dėl kredito sutarties sąlygų, nustatančių palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais mokėjimą, modifikavimo, dėl to pirmosios instancijos teismas šalių susitarimu nepagrįstai nesirėmė.
    13. Nagrinėjamos kategorijos bylose teismai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas, veikdamas ex officio, siekia modifikuoti šalių susitarimą dėl palūkanų (nagrinėjamu atveju – dėl palūkanų rūšies), jis privalo analizuoti sutarties sąlygas, nustatyti reikšmingas aplinkybes sutarties keitimui ir šalių sutartį keisti tik grindžiant CK 6.223, 6.228 straipsnių nuostatomis (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015; 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-2444-527/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015, kt.). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų neatliko ir nėra teisinio bei faktinio pagrindo kredito sutartį modifikuoti apeliacinio proceso metu.
    14. Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs nemotyvuotą išvadą apie nepagrįstai dideles sutartines palūkanas ir jų mokėjimo trukmę, neturėjo sutartinio ir įstatyminio pagrindo mokėjimo palūkanas sumažinti tik dėl to, kad pradinė kreditorė ilgai negynė savo teisių, o nupirkusiai reikalavimo teisę ieškovei tai buvo žinoma. Ieškovei kaip pradinės kreditorės reikalavimo įgijėjai perėjo visos su reikalavimu susiję teisės (CK 6.101 straipsnis). Apie reikalavimo perleidimą atsakovei buvo pranešta kartu su reikalavimu įvykdyti prievolę 2016 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paštu ir 2016 m. lapkričio 24 d. registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovei perėmus visas pradinės kreditorės teises ir bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad palūkanos nėra per didelės, o sutartinis jų mokėjimo laikotarpis nenuginčytas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokėjimo palūkanų sumažinimas, motyvuojant pradinės kreditorės neveikimo laikotarpiu, protingumo ir teisingumo principų neatitinka (CPK 185 straipsnis). Tai paneigtų tinkamo sutarčių vykdymo principą ir nepagrįstai pasitarnautų skolininkės, ilgą laiką nevykdančios pareigos grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditorės pinigais, interesams.

13Apeliacinės instancijos teismo išvados

    1. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas mokėjimo palūkanas, netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl sprendimas pakeistinas, priteistas palūkanas padidinant iki 123,63 Eur, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus.
    2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti palūkanas, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, jai iš atsakovės priteistina 136,00 Eur (121 + 15) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.
    3. Ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl ši suma, patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės naudai priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

16Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistas palūkanas iki 123,63 (šimto dvidešimt trijų Eur 63 ct) Eur, bylinėjimosi išlaidas – iki 136 (šimto trisdešimt šešių ) Eur.

17Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovės K. F., asmens kodas ( - ) 15 (penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei akcinei bendrovei BnP Finance, juridinio asmens kodas 302447985.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai