Byla 2S-1255-392/2012
Dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Vilniaus m. 6 – ojo notarų biuro notarė D. Š., Vilniaus m. 21 – ojo notarų biuro notarė V. Š., A. M., V. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. B. ir G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovams I. B., G. B., T. J. ir J. V. P. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Vilniaus m. 6 – ojo notarų biuro notarė D. Š., Vilniaus m. 21 – ojo notarų biuro notarė V. Š., A. M., V. M..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas E. K. kreipėsi su ieškiniu atsakovams I. B., G. B., T. J., J. V. P. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, kuriuo prašė: 1) E. K. ir L. K. 2002-03-18 įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus m. 6 – ajame notarų biure, reg. Nr. 1-3072, pripažinti negaliojančiu; 2) 2002-11-13 pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtiną Vilniaus m. 6 – ajame notarų biure, reg. Nr. 1-12356, sudarytą tarp E. K., L. K. ir T. J., kurios pagrindu pardavėjai pardavė pirkėjai 6,31 ha žemės sklypą, esantį ( - ), pripažinti negaliojančia; 3) 2002-12-12 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp T. J. ir I. B., kurios pagrindu pardavėja pardavė pirkėjai 6,31ha žemės sklypą, esantį ( - ), pripažinti negaliojančia; 4) 2004-01-13 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VŠ-46 ir 2004-01-13 priėmimo – perdavimo aktą, sudarytą tarp I. B. ir G. B. ir J. V. P., kurios pagrindu pardavėjai pardavė pirkėjui 6,31ha žemės sklypą, esantį ( - ), pripažinti negaliojančiais; 5) taikyti restituciją pinigais ir priteisti iš I. B. ieškovo E. K. naudai 102 000 Lt; 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų I. B. ir G. B. turto areštą 102 000 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai yra nesąžiningi civilinių teisinių santykių subjektai, todėl yra didelė tikimybė, kad atsakovai imsis visų įmanomų veiksmų paslėpti savo turimą turtą.

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovams I. B. ir G. B. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 102 000 Lt sumai. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pobūdį, ieškinio sumą, kuri yra ženkli, į tai, kad paskutinis ginčijamas sandoris sudarytas atsakovų I. B. ir G. B., padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat, teismas sprendė, kad vadovaujantis ekonomiškumo principu, pirmiausiai turėtų būti areštuojamas reikalavimo vertę atitinkantis atsakovų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant arba esant nepakankamai – piniginės lėšos.

6Atsakovai I. B. ir G. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismo nutartis priimta neįsigilinus į visas aplinkybes bei neteisingai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo teismui, atsakovai negavo jokios pretenzijos dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo. Pateiktame ieškinyje iškreiptai nurodytos aplinkybės, jog atsakovai yra išvilioję iš ieškovų brangų turtą, tačiau jokių įrodymų, kodėl ieškinys turėtų būti tenkinamas, ieškovas nepateikė. Visiškai neaišku, kodėl nei ieškovas, nei jo giminaičiai per 10 metų nepateikė jokios pretenzijos, nesikreipė į policiją dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų ir pan. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, galimus atsakovų veiksmus, kuriais yra siekiama sumažinti jų turto vertę bei, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jo įvykdymas pasidarytų negalimas. Teismas klaidingai nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, kadangi rėmėsi dar 2002 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nustatyta žemės sklypo kaina. Atsakovai nesutinka su UAB „Centro kubas“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaita neatitinka įstatymo reikalavimų ir jos pagrindu surašyti dokumentai nėra oficialūs turto vertinimo dokumentai, o jų pagrindu negali būti nustatoma turto vertė. Taip pat, nurodė, kad ieškovas nepateikė visų reikiamų turto vertinimo dokumentų, todėl vadovaujantis ieškovo pateiktomis pažymomis, negalima nustatinėti turto arešto masto.

7Atsakovas J. V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu iš dalies sutiko, prašė atsakovų atskirąjį skundą patenkinti, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Nurodė, kad šiuo atveju nėra nė vienos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėjo, kad teismas, nepranešdamas apie šio klausimo nagrinėjimą teisme atsakovams, neturėjo informacijos ir įrodymų apie tai, jog ieškovo ieškinys grindžiamas nepagrįstomis aplinkybėmis ir neteisingomis prielaidomis. Taip pat, dėl šios priežasties teismas neturėjo duomenų apie atsakovų turtą, pajamas, finansinę būklę ir veiklą, todėl negalėjo konstatuoti, jog nėra realaus pavojaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas, teigdamas, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, byloje nepateikė jokių duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, pajamas ir pan., todėl toks teiginys yra tik ieškovo prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėjo, kad vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra būtina įvertinti atsakovo turimą turtą, finansinį pajėgumą ir pan.

8Ieškovas E. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir jį kaip nepagrįstą prašė atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jo įvykdymas pasidaryti negalimas preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalų atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimams kreditoriams, yra didelė. Atsakovai galėjo paneigti šią prezumpciją, pateikdami duomenis, įrodančius jų gerą turtinę padėtį, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja su bylos esme susijusių klausimų, t. y. nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Ieškovas pagrindė ieškinį pridėdamas prie jo atitinkamus įrodymus, tuo tarpu atsakovai kritikuodami turto vertinimo pažymą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pažymoje nustatytą turto vertę. Be to, atsakovai atskirajame skunde klaidingai nurodė tam tikras aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad iki ieškinio padavimo ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovus su pasiūlymu išpręsti kilusį ginčą geruoju. Pabrėžė, kad atsakovai patys kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jų turtinė padėtis neleidžia abejoti jų mokumu, tuo tarpu ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovų nesąžiningumą. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovams nesukėlė jokių nepatogumų.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

11Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

12Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovų turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovų kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos, aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; ir kt.).

13Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas E. K. pareiškė ieškinį atsakovams I. B., G. B., T. J., J. V. P. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (b. l. 1 – 11). Ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų I. B. ir G. B. nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas 102 000 Lt sumai (b. l. 94 – 95).

14Atsakovai ginčija minėtą teismo nutartį tuo pagrindu, kad atsakovai apie ieškovo reikalavimą iki ieškinio padavimo teismui dienos nebuvo informuoti, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, be to, reiškia nesutikimą su ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita ir kelia klausimą dėl turto vertės nustatymo ir ieškinio sumos pagrindimo. Taip pat, pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, galimus atsakovų veiksmus, kuriais yra siekiama sumažinti jų turto vertę bei kurie sudarytų pagrindą manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jo įvykdymas pasidarytų negalimas. Su tokiais atsakovų atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos vertina kritiškai.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškinyje nurodė faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. reikalavimus bei prie ieškinio pridėjo atitinkamus įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus (CPK 144 str. 1 d.). Ieškovas ieškinyje nurodė ieškinio sumą – 102 000 Lt (b. l. 2). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pareigą ieškinyje nurodyti ieškinio sumą numato įstatymas (CPK 85 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertino tą aplinkybę, jog ieškiniu reiškiamo reikalavimo suma, ypač atsižvelgiant į tą faktą, jog atsakovai fiziniai asmenys, yra ženkli. Be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovas – ta aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalų atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tokia prezumpcija nėra absoliuti, o teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimams kreditoriams, yra didelė. Tačiau atsakovai kartu su atskiruoju skundu nepateikė apskritai jokių įrodymų, pagrindžiančių jų turtinę padėtį, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad priėmus galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba jo įvykdymas netaptų negalimas (CPK 178 str.). Atsakovai atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo argumentu, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, ginčija ieškinyje nurodytas aplinkybes, teigia, kad ieškovas pateikė netinkamus turto vertinimo dokumentus, kuriais negalima vadovaujantis bei jų pagrindu negalima nustatyti turto arešto masto. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės nevertina ieškovo reikalavimų pagrįstumo, o toks vertinimas atliekamas tik bylą nagrinėjant iš esmės, todėl atsakovų auksčiau nurodyti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

16Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pobūdį, t. y., į tai, kad ginčijami nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, į ieškovo pateiktus įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžiančia ieškinio reikalavimus bei į reiškiamo ieškinio reikalavimo sumą, kuri galimai yra ženkli atsakovams, net ir neturėdamas atitinkamų įrodymų apie atsakovų turimą turtą ir jų turtinę padėtį, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams priklausančiui turtui. Tuo tarpu, kaip jau minėta, atsakovai nepateikė apskritai jokių įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, jog jų esama turtinė padėtis yra tokia gera, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba netaptų negalimas (CPK 178 str.).

17Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

Nutarė

19Atsakovų I. B. ir G. B. atskirąjį skundą atmesti.

20Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas E. K. kreipėsi su ieškiniu atsakovams I. B., G. B., T. J., J. V. P.... 4. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias... 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo... 6. Atsakovai I. B. ir G. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus rajono apylinkės... 7. Atsakovas J. V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu iš... 8. Ieškovas E. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu... 9. Atskirasis skundas netenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 11. Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 12. Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas E. K. pareiškė ieškinį... 14. Atsakovai ginčija minėtą teismo nutartį tuo pagrindu, kad atsakovai apie... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškinyje nurodė faktinį ir... 16. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad... 17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas... 19. Atsakovų I. B. ir G. B. atskirąjį skundą atmesti.... 20. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį palikti...