Byla e2-1800-330/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-764-265/2016, kuria patvirtintas R. V. finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Atsakingi sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-764-265/2016, kuria patvirtintas R. V. finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovei UAB „Atsakingi sprendimai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. M..

6R. V. prašė atsakovės BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje patvirtinti jo 157 228,50 Eur finansinį reikalavimą. R. V. nurodė, kad prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas susideda iš 111 322,32 Eur lėšų, kurias jis suteikė įmonei, bei iš 45 906,18 Eur sumos pagal reikalavimą, kurį jis 2016 m. gegužės 9 d. perleidimo sutarties pagrindu perėmė iš kito kreditoriaus.

7BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratorius su R. V. finansiniu reikalavimu nesutiko ir jį ginčijo. Administratorius prašė netvirtinti 45 906,18 Eur reikalavimo dalies, kadangi R. V. yra buvęs bendrovės (atsakovės) vadovas, kurio atžvilgiu yra išduotas teismo vykdomasis raštas dėl turto ir dokumentų neperdavimo, o šiuo metu atliekami išieškojimo veiksmai. Administratorius prašė netvirtinti ir 111 322,32 Eur finansinio reikalavimo dalies, kadangi administratoriui nėra perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl jis neturi galimybės įsitikinti reiškiamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumu.

8Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi buvo patvirtintas R. V. 45 906,18 Eur finansinis reikalavimas, o dėl 111 322,32 Eur finansinio reikalavimo dalies bylos nagrinėjimas atnaujintas.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtino R. V. 111 322,32 Eur finansinį reikalavimą UAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje.

11Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad R. V. finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina UAB „Atsakingi sprendimai“ 2015 m. gruodžio 4 d. buhalterinė pažyma ir „Swedbank“, AB 2016 m. kovo 1 d. pažyma apie mokėjimus grynaisiais pinigais ir pavedimais. Teismas pažymėjo, kad įmonės buhalterinę pažymą pasirašė įmonės vadovas ir buhalteris. Teismas nurodė, kad iš „Swedbank“, AB pažymos apie mokėjimus grynaisiais pinigais ir mokėjimo pavedimus matyti, jog R. V. grynaisiais pinigais į UAB „Atsakingi sprendimai“ sąskaitas nuo 2010 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. įnešė 89 400 Lt, 38 150 USD, 3 000 Eur; nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. R. V. iš savo sąskaitų į įmonės sąskaitas pervedė 178 300 Lt ir 2 000 Eur. Teismas akcentavo aplinkybę, jog nurodytose pažymose esančių duomenų bankroto administratorius nepaneigė, todėl teismas priėjo prie išvados, jog kreditorius nurodyto dydžio finansinį reikalavimą pagrindė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog administratoriui nėra perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir jis neturi galimybės įsitikinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumu, nėra pagrindas netvirtinti kreditorinio reikalavimo, kurį pagrindžia byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pateiktų duomenų pakanka įsitikinti jo finansinio reikalavimo pagrįstumu.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskirajame skunde atsakovė BUAB „Atsakingi sprendimai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismą išreikalauti įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas R. V. finansinį reikalavimą, neatsižvelgė į bendruosius teisės principus ir teismų praktikoje suformuotas taisykles. Teismas nevertino aplinkybės, jog buhalterinėje pažymoje nėra nurodytas ją pasirašiusio buhalterio vardas ir pavardė. Ši buhalterinė pažyma neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymos išdavimo metu įmonė neturėjo buhalterio, todėl pažyma pasirašyta tokios teisės neturinčio asmens. Atsižvelgiant į paskutinio bendrovės vadovo paskyrimo datą, jis tokią pažymą pasirašė neišsiaiškinęs tikrosios padėties.

152. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis banko išduota pažyma, kadangi be įmonės 2015 metų kasos dokumentų, didžiosios knygos, avansinių apyskaitų neįmanoma nustatyti, ar ginčo lėšos nebuvo sugrąžintos R. V.. Teismas neatsižvelgė į tai, jog po bankroto bylos įmonei iškėlimo nurodyti dokumentai administratoriui nebuvo perduoti. Teismas dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turėjo pareigą nurodytus dokumentus išsireikalauti. Teismas nevertino aplinkybės, jog finansinio reikalavimo pagrįstumui įvertinti būtini dokumentai yra R. V. žinioje.

163. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

17Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius R. V. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

181. Atsakovės abejonės dėl buhalterinės ir banko pažymų yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog bankroto administratorius nepaneigė rašytiniais įrodymais paremtų išvadų dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo.

192. Bankroto administratorius neginčija dokumentų ir turto perdavimo naujam (paskutiniam) įmonės vadovui akto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalies dokumentų neperdavimo administratoriui fakto nepripažino aplinkybe, sudarančia pagrindą netvirtinti finansinio reikalavimo.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas R. V. finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

23Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde išdėstytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovės BUAB „Atsakingi sprendimai“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, sumažinant pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24Dėl naujų įrodymų priėmimo

25Atsakovė BUAB „Atsakingi sprendimai“ (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: darbo laiko apskaitos žiniaraštį, 2015 m. gruodžio 3 d. priėmimo - perdavimo aktą, „Swedbank“, AB išduotą pažymą, išrašą iš VSDFV duomenų bazės. Nors apeliantė prašymo dėl šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme nesuformulavo, ta aplinkybė, jog šiais dokumentais grindžiami atskirojo skundo argumentai, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė siekia šių įrodymų įvertinimo apeliaciniame procese. Kaip matyti tiek iš apskųstosios nutarties, tiek iš atskirojo skundo argumentų, 2015 m. gruodžio 3 d. priėmimo - perdavimo aktas ir „Swedbank“, AB pažyma buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir buvo įvertinti priimant skundžiamą nutartį, todėl teisėjų kolegija šiuos dokumentus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis). Kiti apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai reikšmingi sprendžiant šalių ginčą, todėl kolegija, atsižvelgusi į bankroto procese vyraujantį viešąjį interesą, teikdama prioritetą teisingam bei išsamiam ginčo išsprendimui, šiuos įrodymus priima.

26Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo

27Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) reglamentuojamo įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų ( ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

29Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius. Nepaisant administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

30Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

31Teisėjų kolegija, pagal apeliantės atskirojo skundo argumentus pakartotinai įvertinusi bylos nagrinėjimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčijamą finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

32Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius R. V. – buvęs UAB „Atsakingi sprendimai“ administracijos vadovas, šias pareigas ėjęs iki naujo (paskutinio) įmonės vadovo V. R. paskyrimo 2015 m. gruodžio 3 d., bankroto administratoriui pateikė prašymą UAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje patvirtinti jo 157 228,50 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 111 322,32 Eur sumos lėšų, kurias jis suteikė įmonei, bei 45 906,18 Eur sumos reikalavimo, pagal 2016 m. gegužės 9 d. perleidimo sutartį perimto iš kito kreditoriaus. Dėl pastarosios finansinio reikalavimo dalies šioje byloje nėra ginčo – R. V. 45 906,18 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 29 d nutartimi (apskųstąja nutartimi) patvirtino 111 322,32 Eur R. V. finansinį reikalavimą. Teismas konstatavo, jog šio finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina kreditoriaus pateikta UAB „Atsakingi sprendimai“ 2015 m. gruodžio 4 d. buhalterinė pažyma ir „Swedbank“, AB 2016 m. kovo 1 d. pažyma apie mokėjimus grynaisiais pinigais ir pavedimais. Atsakovė BUAB „Atsakingi sprendimai“ nesutikimą su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu grindė nuostata, jog įmonės buhalterinė pažyma turi reikšmingų trūkumų, o banko išduotoje pažymoje nurodytos informacijos neįmanoma patikrinti, kadangi bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžiamas procesiniais pažeidimais įrodymų vertinimo procese. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija apeliantės atskirojo skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

34Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. V. finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina UAB „Atsakingi sprendimai“ 2015 m. gruodžio 4 d. buhalterinė pažyma bei „Swedbank“, AB pateikta pažyma. Teismas sprendė, jog minėti dokumentai patvirtina kreditoriaus atliktas finansines operacijas dėl 111 322,32 Eur lėšų perdavimo įmonei, o atsakovė nepateikė priešingą išvadą leidžiančių daryti įrodymų. Apeliantės skundo argumentais akcentuojami įmonės išduotos buhalterinės pažymos formos trūkumai bei abejotinos jos išdavimo aplinkybės. Kolegija šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais.

35Iš byloje esančios UAB „Atsakingi sprendimai“ 2015 m. gruodžio 4 d. buhalterinės pažymos matyti, kad ją pasirašė išvakarėse įmonės direktoriumi paskirtas V. R. ir buhalteris. Tačiau pažymoje buhalterio vardas ir pavardė nėra nurodyti. Nesant šių dokumento rekvizitų, nėra galimybės nustatyti, ar pažymą pasirašęs asmuo, pažymoje įvardintas kaip buhalteris, turėjo tokius įgalinimus. Be to, analizuojamų duomenų (dokumento rekvizitų) trūkumas sudaro pagrindą išvadai, jog buhalterinė pažyma neatitinka teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliantės pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina skundo argumentą, jog ginčui aktualiu metu (2015 m. gruodžio 4 d.) UAB „Atsakingi sprendimai“ buhalterio pareigybės nebuvo, o išrašas iš VSDFV duomenų bazės patvirtina, kad įmonės vadovas V. R. pažymos išdavimo dienos duomenimis buvo vienintelis įmonės darbuotojas. Šiame kontekste būtina įvertinti ir aplinkybę, jog pažymos išdavimo metu V. R. įmonės vadovo pareigas ėjo dar tik vieną dieną. Todėl abejotina, kad šis asmuo per tokį trumpą laiką, be kitų įmonės darbuotojų pagalbos sugebėjo susipažinti su vos prieš dieną perimtais įmonės kelių metų finansinės apskaitos dokumentų duomenimis, juos patikrinti, susisteminti ir įvertinti. Kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti dėl buhalterinės pažymos atsiradimo tikrųjų aplinkybių, o tai savo ruožtu sudaro sąlygas kritiškai vertinti šio dokumento įrodomąją reikšmę. Kaip minėta, bylą nagrinėjantis teismas įrodymų vertinimo procese turi vertinti ne tik jų turinį, bet ir vadovautis logikos dėsniais. Analizuojamu atveju, be nustatytų rašytinio įrodymo formos ydų (privalomųjų rekvizitų trūkumo), tokio įrodymo atsiradimo aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl dokumente užfiksuotų duomenų tikrumo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos šiuo įrodymu (buhalterine pažyma) nesivadovauti.

36Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad „Swedbank“, AB pažyma apie mokėjimus grynaisiais pinigais ir pavedimais patvirtina, jog R. V. grynaisiais pinigais į UAB „Atsakingi sprendimai“ sąskaitas nuo 2010 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. įnešė 89 400 Lt, 38 150 JAV dolerių, 3 000 Eur; nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. R. V. iš savo sąskaitų į įmonės sąskaitas pervedė 178 300 Lt, 2 000 Eur. Apeliantės atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymu vadovavosi nepagrįstai, kadangi pažymoje nurodytų duomenų atitikties neįmanoma patikrinti pagal pirminius UAB „Atsakingi sprendimai“ finansinės apskaitos dokumentus, kurie neperduoti bankroto administratoriui.

37Pirmiau analizuotoje UAB „Atsakingi sprendimai“ buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad pagal didžiosios knygos likučius UAB „Atsakingi sprendimai“ įsiskolinimas atskaitingam asmeniui R. V. 2015 m. gruodžio 4 d. yra 109 696,17 Eur. Kolegijos vertinimu, be nustatytų šio įrodymo trūkumų bei abejotinų šio dokumento, kaip įrodymo, atsiradimo tikrųjų aplinkybių, konstatuotinas ir jo neinformatyvumas. Buhalterinėje pažymoje nenurodytas nei įsiskolinimo susidarymo laikotarpis, nei pagrindas, nenurodytos konkrečios finansinės operacijos. „Swedbank“, AB 2016 m. kovo 1 d. pažymoje apie mokėjimus grynaisiais pinigais ir pavedimus apibūdintos R. V. atliktų mokėjimų paskirtys (apibrėžtas mokėjimų turinys). Jas įvertinusi teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste tik du atlikti R. V. mokėjimai pripažintini atlygintiniu lėšų suteikimu (perdavimu) bendrovei. Kreditorius R. V. įnešdamas lėšas 2010 m. lapkričio 5 d. (suma 20 000 Lt) ir 2011 m. birželio 9 d. (suma 20 000 Lt) į įmonės sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodė „REMIGIJUS VASILIAUSKAS PASKOLA“. Kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje labiau tikėtina, kad tik 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sumos mokėjimas įmonei (įnešimas į įmonės banko sąskaitą) pripažintinas atlygintiniu, egzistuojant jas gavusio juridinio asmens – skolininko pareigai kaip paskolą gautą pinigų sumą grąžinti ją suteikusiam fiziniam asmeniui. Šiuo metu nesant jokių duomenų apie 40 000 Lt (11 584,80 Eur) paskolos lėšų ar jų dalies grąžinimą kreditoriui, R. V. finansinis reikalavimas dėl 11 584,80 Eur sumos laikytinas pagrįstu ir tvirtintinas. Atlygintinai suteiktomis lėšomis negali būti pripažintos likusių finansinių operacijų pagrindu į įmonės sąskaitas įneštos ir pervestos lėšos, kadangi tokių operacijų atlikimo (mokėjimo) paskirtis arba apskritai nenurodyta (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – R. V.) arba tokių operacijų būdu atliktų mokėjimų paskirtyje nurodyta „įnešė R. V.“, „sąskaitos papildymas“, „skolos padengimui“, „atskaitingo asmens įnašas“. Teisėjų kolegija, įvertinusi banko pažymoje fiksuotas lėšų mokėjimo paskirtis, laikosi labiau tikėtinos išvados, jog nurodytomis finansinėmis operacijomis R. V., kaip UAB „Atsakingi sprendimai“ atskaitingas asmuo, į įmonės sąskaitas periodiškai įnešdavo arba pervesdavo įmonės veikloje gautas pajamas. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikti pirminiai UAB „Atsakingi sprendimai“ apskaitos dokumentai, todėl teisėjų kolegija neturi jokių prielaidų manyti, jog įmonės atskaitingo asmens į jos sąskaitą įneštoms lėšoms buvo suteikiama kitokia mokėjimų paskirtis.

38Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai sprendžiamam klausimui nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nevertina.

39Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus R. V. 111 322,32 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kas lėmė, jog šio kreditoriaus finansinis reikalavimas nepagrįstai patvirtintas visa kreditoriaus nurodyta apimtimi. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis pakeičiama, sumažinant ja patvirtintą kreditoriaus R. V. kreditorinį reikalavimą iki 11 584,80 Eur (40 000 Lt) sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

41Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį, ja patvirtintą R. V. finansinio reikalavimo dalį sumažinant iki 11 584,80 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovei UAB... 6. R. V. prašė atsakovės BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje... 7. BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratorius su R. V. finansiniu... 8. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi buvo patvirtintas R.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtino R. V.... 11. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad R. V. finansinio reikalavimo... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskirajame skunde atsakovė BUAB „Atsakingi sprendimai“ prašo panaikinti... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas R. V. finansinį reikalavimą,... 15. 2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis banko išduota... 16. 3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.... 17. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius R. V. prašo skundo netenkinti.... 18. 1. Atsakovės abejonės dėl buhalterinės ir banko pažymų yra nepagrįstos.... 19. 2. Bankroto administratorius neginčija dokumentų ir turto perdavimo naujam... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas R. V.... 23. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.... 24. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 25. Atsakovė BUAB „Atsakingi sprendimai“ (apeliantė) kartu su atskiruoju... 26. Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo... 27. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ)... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 29. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat... 30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą... 31. Teisėjų kolegija, pagal apeliantės atskirojo skundo argumentus pakartotinai... 32. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius R. V. – buvęs UAB „Atsakingi... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 34. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. V. finansinio... 35. Iš byloje esančios UAB „Atsakingi sprendimai“ 2015 m. gruodžio 4 d.... 36. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad „Swedbank“, AB pažyma apie... 37. Pirmiau analizuotoje UAB „Atsakingi sprendimai“ buhalterinėje pažymoje... 38. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai sprendžiamam klausimui... 39. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį, ja...