Byla 1A-530-398/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam M. Š. , gynėjui advokatui Mariui Navickui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Klaipėdos rajono sodininkų bendrijai ( - ) (toliau – sodininkų bendrija ( - ) likusią neatlygintą padarytos turtinės žalos dalį – 18612,38 euro.

4Sodininkų bendrijos ( - ) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš nuteistojo M. Š. priteista 18612,38 euro sodininkų bendrijos ( - ) naudai. Likusioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6M. Š. nuteistas už tai, kad būdamas sodininkų bendrijos ( - ), įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), valdybos pirmininku ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiais nuo 2008-06-15 iki 2009-06-20, nuo 2009-08-31 iki 2010-03-21 bei po 2010-03-21 visuotinio pakartotinio narių susirinkimo, kurio metu buvo išrinkta nauja bendrijos pirmininkė, neperduodamas bendrijos ūkinės finansinės veiklos dokumentų, neįteisinęs savo veiklos ir toliau vykdęs veiklą iki 2010-05-08 kaip bendrijos pirmininkas, aplaidžiai tvarkė sodininkų bendrijos ( - ) buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies („apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“), 6 straipsnio 2 dalies („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 straipsnio 1 dalies („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) reikalavimus sekančiu būdu:

7- nenustatė bendrijos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų saugumą, ir neišsaugojo apskaitos dokumentų: 2010-03-15 pinigų priėmimo kvito, serija VJK Nr. 517, kuriuo iš S. T. gauta 429, 75 Lt, 2010-03-30 pinigų priėmimo kvito, serija VJK Nr. 518, kuriuo iš D. gauta 1012,50 Lt, AB „VST” kasos aparatų kvitų, kuriais pagrindė apmokėjimus už elektros energiją 2010-03-31 2000 Lt ir 2010-04-26 2375 Lt;

8- neįtraukė į apskaitą, nepagrindė kasos pajamų orderiu pinigų priėmimų į kasą pagal pinigų priėmimo kvitą, serija VJK Nr. 517, kuriuo iš S. T. gauta 429, 75 Lt, bei pagal pinigų priėmimo kvitą, serija VJK Nr. 518, kuriuo iš D. gauta 1012,50 Lt, tai yra 1442,25 Lt, gautų iš bendrijos narių;

9- laikotarpiais nuo 2008-06-15 iki 2009-06-20 ir nuo 2009-08-31 iki 2010-05-08 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė kasos išlaidų orderiu pinigų, iš viso 69444,04 Lt, panaudojimo.

10To pasekoje dėl M. Š. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2010-05-08 negalima iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos ( - ) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11M. Š. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas sodininkų bendrijos ( - ), įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), valdybos pirmininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias sodininkų bendrijos ( - ) pinigines lėšas, aukščiau aptartomis aplinkybėmis apgaulingai tvarkydamas sodininkų bendrijos ( - ) buhalterinę apskaitą, laikotarpiais nuo 2008-06-15 iki 2009-06-20 bei nuo 2009-08-31 iki 2010-03-21 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais 45456,78 Lt, kurie iki 2010-03-21 buvo apskaityti sodininkų bendrijos ( - ) apskaitoje, panaudojimo. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nebebūdamas sodininkų bendrijos ( - ) valdybos pirmininku nuo 2010-03-21, neįteisinęs savo veiklos ir toliau vykdęs veiklą kaip bendrijos pirmininkas, laikotarpiu nuo 2010-03-22 iki 2010-05-08 iš bendrijos narių surinktų 28398,26 Lt sumos pagrįsdamas tik 4411,00 Lt išlaidas, nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais 23987,26 Lt panaudojimo. Tokiu būdu M. Š. , neįtraukdamas į apskaitą ir nepagrįsdamas kasos išlaidų orderiu iš viso 69444,04 Lt panaudojimo, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, sodininkų bendrijai ( - ) priklausantį turtą – pinigines lėšas 69444,04 Lt sumoje.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir jį pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisinti arba pakeisti nuosprendį dalyje dėl įpareigojimo atlyginti sodininkų bendrijai ( - ) padarytą žalą, nustatant atlyginimo terminą 2 metų laikotarpiui.

13Nuteistasis M. Š. teigia, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatas, nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos. Visų pirma apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo pradžia, nuo kada jis, kaip valdybos pirmininkas, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, t.y. 2008 m. birželio 15 d., neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jis kaip valdybos pirmininkas į darbą buvo priimtas tik 2008 m. liepos 1 d. darbo sutartimi Nr. DS-1, kuria jam buvo nustatyta darbo dienos trukmė, atlyginimo dydis, laikotarpis (darbo sutartis terminuota, sudaryta vienerių metų laikotarpiui), todėl būtent minėta data, nuteistojo teigimu, gali būti laikoma jo, kaip valdybos pirmininko, darbo pradžia. Be to, teismui nuosprendyje pripažinus, kad jo, kaip valdybos pirmininko įgaliojimai baigėsi po 2010-03-21 visuotino pakartotino narių susirinkimo, kurio metu buvo išrinkta nauja valdybos pirmininkė, tampa neaišku, kokiu teisiniu pagrindu jis ir po naujo valdybos pirmininko išrinkimo liko atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą bei tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Teismo nuosprendyje laikotarpis nuo naujos valdybos (taip pat ir pirmininkės) išrinkimo, t.y. nuo 2010-03-21 iki 2010-05-08, įvardinamas kaip neįteisinus savo veiklos vykdymas, tačiau net ir pripažinus tokį vertinimą pagrįstu, pasak apelianto, jis negali būti sutapatinamas su valdybos pirmininku, turinčiu pareigą būti atsakingas už dokumentų saugojimo tvarkos nustatymą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą. Be to, jam – M. Š. nuo 2008-07-01 pradėjus dirbti valdybos pirmininku, sodininkų bendrijoje ( - ) jau kurį laiką dirbo buhalterė A. K. , kuriai dar iki to, ankstesnio valdymo organo turėjo būti nustatyta tiek jos vedamų apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, tiek ir buhalterijos vedimo taisyklės. Esant tokiai situacijai, apelianto nuomone, šios pareigos (dokumentų saugojimo tvarkos) perkelti vienasmeniškai jam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kaip matyti iš A. K. parodymų, ji pati buvo kasininkė ir disponavo surinktais pinigais bei atlikdavo reikalingus mokėjimus. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad dirbant šiai buhalterei nebuvo nustatyta esminių trūkumų (nors valdybos pirmininku taip pat dirbo jis) ir už jos darbo laikotarpį galima nustatyti bendrijos veiklą, turtą ar įsipareigojimų dydį. Visą buhalteriją buhalterė tvarkė savo namuose, jis pats jokių buhalterinių dokumentų neturėjo ir jų netvarkė. Tokia pat tvarka buvo perduota ir nuo 2009-05-01 naujai į darbą priimtai buhalterei L. C. , visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi jos namuose. L. C. darbo sutartyje pažymėta, kad pagrindinis jos darbas (buhalterijos vedimas) yra atliekamas namuose, iš ko seka, kad L. C. buhalteriją turėtų vesti ir, be abejo, buhalterinės apskaitos dokumentus laikyti savo namuose. Šias aplinkybes apklausų metu patvirtino ir pati L. C. , nurodžiusi, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi jos namuose ir M. Š. jų neėmė. Apeliantas pažymi, kad jis apklausų metu patvirtino nežinojęs, ar iki jam tampant sodininkų bendrijos ( - ) valdybos pirmininku buvo nustatyta kokia nors dokumentų saugojimo tvarka ir ar jis pasirašinėjo tuo klausimu kokį nors dokumentą.

14Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Sodininkų bendrijų įstatymas), kuriuo remiamasi specialisto išvadoje Nr. 5-3/30, 14 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog bendrijos organai yra: 1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus bendrijos valdyba. Remiantis to paties įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą, o bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas, kurį iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas. Šios nuostatos buvo atkartotos ir sodininkų bendrijos ( - ) įstatuose, kuriuose apie valdybos pirmininką kaip valdymo organą ar jam suteikiamus įgaliojimus net neužsimenama, nurodoma tik tiek, kad sodininkų bendrijos organai yra visuotinis narių susirinkimas ir valdyba. Paminėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad Sodininkų bendrijų įstatymas nenustato, kuris valdymo organas užtikrina, kad būtų laikomasi norminių aktų (reikalavimų). Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-06-15 iki 2010-06-30 valdyba (kolegialus organas) atsakė už Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos ( - ) veiklos organizavimą ir įstatų laikymąsi bei buhalterinės apskaitos organizavimą. Nuteistojo teigimu, visa tai patvirtina, kad tiek pagal minėto įstatymo nuostatas, tiek pagal sodininkų bendrijos ( - ) įstatus valdybos pirmininkas nėra savarankiškas valdymo organas ar šio ūkio subjekto vadovas. Jis turi teisę tik vadovauti valdybos (kaip kolegialaus organo) veiklai, tačiau ne visai sodininkų bendrijai, ar, juo labiau, būti laikomas šio viso ūkio subjekto vadovu. Specialisto išvadoje pacituotoje Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje, kurios pažeidimu jis kaltinamas, nurodyta, kad ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą, o jį tvirtina ūkio subjekto vadovas. Anot specialistės, jis – M. Š. yra atsakingas už tai, kad nepatvirtino sodininkų bendrijos ( - ) sąskaitų plano, tačiau, kaip minėta, jis negali būti laikomas vienasmeniu atsakingu ūkio subjekto vadovu. Norint įgyvendinti Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, sąskaitų planas turėtų būti parengtas, tačiau už sąskaitų plano parengimą jis – M. Š. , net ir pripažinus jį ūkio subjekto vadovu, nėra atsakingas.

15Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 yra išaiškinta, kad tiek apgaulingo, tiek aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą, atsakingas yra vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas. Už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tik tuo atveju, kai įmonės vadovas pats veda buhalterinę apskaitą arba nors ir ne pats, tačiau jis paslepia, sunaikina buhalterinės apskaitos dokumentus, jis atsako pagal BK 222 straipsnį (šiuo atveju pagal BK 223 straipsnį) savarankiškai, nepriklausomai nuo asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos vedimą, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą tokiu atveju įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos vedimas bei tvarkymas yra ne tas pats (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad byloje baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti traukiama įmonės vyr. buhalterė, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Tačiau ji byloje nebuvo kaltinamoji, o tik liudytoja. Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik esant tarpiniam vykdymui, t. y. tokiu atveju, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo, tačiau byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Pasak nuteistojo M. Š. , analogiška situacija yra susidariusi ir šioje byloje.

16Apeliantas nurodo, kad iš specialisto išvados Nr. 5-3/13 bei byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai iš esmės kilo dėl į bendrovės apskaitą neįtrauktų bendrijos pajamas bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Specialisto išvadoje be kita ko nurodyta, kad buhalterė L. C. , nesilaikydama Vyriausybės nutarimu patvirtintų kasos operacijų atlikimo taisyklių, kasos knygoje neužregistravo pinigų išdavimo iš kasos 19073,37 Lt, taip pat, kad abi buhalterės pažeidė visą eilę kitų buhalterinę veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t.y. ne visas ūkines operacijas įtraukė į kasos knygą, nevedė dvejybinių įrašų ir pan. Būtent dėl netinkamo buhalterinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi sodininkų bendrijoje ( - ) ir negalima nustatyti dalies gautų pajamų panaudojimo šaltinių. Buhalterinę apskaitą bendrijoje pagal darbo sutartis tvarkė buhalterės A. K. bei L. C. , taigi, jos ir turėtų būti atsakingos dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, o ne įmonės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis – M. Š. pats būtų tvarkęs buhalterinę apskaitą, pildęs apskaitos dokumentus ir jų nepateikinėjęs buhalterėms.

17Nuteistasis teigia, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kokie jo – M. Š. Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai laikytini atitinkantys BK 223 straipsnio sudėtį, ir kokia yra jo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą apimtis, kokie jo veiksmai (ar neveikimas) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, t.y. negalėjimu nustatyti sodininkų bendrijos ( - ) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, pasak apelianto, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuosprendyje išvardintų pinigų priėmimo kvitų VJK Nr. 517, VJK Nr. 518 bei kasos aparato kvitų, kuriais buvo pagrįsti apmokėjimai už elektros energiją, vertinant juos atskirai nuo negalėjimo nustatyti, kur buvo panaudoti 69444,04 Lt, sukėlė BK 223 straipsnyje numatytus būtinuosius padarinius – negalėjimą nustatyti sodininkų bendrijos ( - ) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, to nekonstatuota specialisto išvadoje, tokių duomenų nebuvo gauta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl šios priežasties tokius veiksmus kaip neįtraukimą į buhalterinę apskaitą, net ir pripažinus, kad už juos atsakingas yra jis – M. Š. , nėra pagrindo traktuoti kaip atitinkančius BK 223 straipsnio reikalavimus.

18Nuteistasis M. Š. taip pat nurodo, kad nei jam pateiktame patikslintame kaltinime pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nei skundžiamame teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kokiu įstatyminiu ar kitų teisiškai apibrėžtų įgalinimų pagrindu jis gali būti traktuojamas kaip šio nusikaltimo subjektas. Nuosprendyje, praplečiant prokuroro pateikto patikslinto kaltinimo ribas, tik nurodyta, kad jis turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir buvo materialiai atsakingas už jam patikėtas sodininkų bendrijos ( - ) pinigines lėšas. Toks nekonkretus kaltinimas dėl jam vienasmeniškai kylančios pareigos atsakyti už sodininkų bendrijos lėšas, nors tokio vienasmeniško valdymo organo kaip valdybos pirmininkas nėra numatyta nei įstatyme, nei įstatuose, apsunkina galimybes tinkamai pagrįsti savo procesinį statusą bei suvaržo gynybos galimybes. Be to, net ir pripažinus, kad jis yra tinkamas subjektas BK 184 straipsnio prasme, jis negali atsakyti už laikotarpį, kai buvo išrinkta nauja valdyba bei jos pirmininkė, t.y. nuo 2010-03-21 dienos.

19Apeliantas teigia, kad sodininkų bendrijos ( - ) kasa jokių sutarčių, susitarimų ar pavedimų pagrindu jam nebuvo priskirta. Buhalterė L. C. apklausta teisme pripažino, kad byloje esantis susitarimas dėl M. Š. atsakomybės už bendrovės kasoje esančius pinigus buvo surašytas atgaline data, pastarajai išeinant iš darbo (M. Š. jau nebūnant valdybos pirmininku) ir M. Š. siekiant, kad L. C. nebūtų įtarinėjama pinigų trūkumu. Specialisto išvadoje Nr. 5-3/13 nurodyta, kad sodininkų bendrija ( - ) (buhalterė L. C. ) laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 įmokų priėmimus iš bendrijos narių 195559,07 Lt sumai pagrindė pinigų priėmimo kvitais ir minėtų įmokų priėmimus į kasą pagrindė kasos išlaidų orderiais. Pinigų priėmimo kvituose skiltyje „Pinigus gavau“ ir kasos pajamų orderiuose skiltyje „Vyr. finansininkas (buhalteris)“ nurodyta, kad pasirašė buhalterė L. C. . Tokiu būdu L. C. apskaitos registruose „Pajamos“ už nurodytą laikotarpį padidino dokumentinį pinigų likutį kasoje 195559,07 Lt sumai. Visa tai, pasak apelianto, rodo, kad neva tai pasisavinta pinigų suma yra siejama su buhalteriniu likučiu. Specialistė A. Boiko ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad klausimas dėl 1900 litų išmokėjimo M. Š. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, elektros stulpo pastatymo, pakeitimo, drenažo, laistymo vamzdžių įsigijimo ir laikymo, kanalų, kelkraščių valymo užduotyje atlikti tyrimą nebuvo pateiktas ir šiuo klausimu tyrimas nebuvo atliekamas. Teisme specialistė taip pat nurodė netyrusi, ar bendrija buvo išmokėjusi atlyginimus kitiems darbuotojams, tokių dokumentų, kad atlyginimai išmokėti, neturėjusi. Jei tyrimo metu jai būtų buvę žinoma apie tai, kad sumos, neįtrauktos į žalos sumažinimą, būtų iš karto (konstatuotas) pažeidimas. Taip pat jei pasitvirtintų, kad tokie darbai buvo daromi, bendrijai padarytos žalos suma keistųsi. Tyrimo metu specialistei nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad faktiškai būtų atliktos kokios nors piniginės operacijos, bet nebūtų jas patvirtinančių dokumentų. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad M. Š. laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2010-03-21 buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, tačiau žiniaraščiuose M. Š. parašų, patvirtinančių atlyginimo gavimą (kaip ir kitų darbuotojų), nėra. Buhalterinės apskaitos vedimo tvarką (buhalterės L. C. laikotarpiu) akivaizdžiai pailiustruoja ir L. C. išrašytas bei pasirašytas 2010-01-09 kasos išlaidų orderis (be jokio numerio), kuriuo pirmininkui M. Š. neva atliekami kažkokie tai du išmokėjimai už 12 mėn. 2707 Lt ir 70 ct. Kaip mokėtojas grafoje „Vyriausiasis finansininkas“ pasirašo L. C. (dviem skirtingais parašais), tačiau pinigų gavėjo parašo nėra. Taigi, šie pinigai sodininkų bendrijos ( - ) buhalterijoje atspindėti kaip išmokėti, tačiau kokiu pagrindu, kada ir kodėl, duomenų nėra, kaip ir duomenų, kam iš tiesų jie buvo išmokėti.

20Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja L. C. , praėjus daugiau kaip metams po to, kai jos namuose buvo atlikta krata, pateikė neva tai pareigūnų nerastus, pas ją namuose buvusius sodininkų bendrijos ( - ) buhalterinius apskaitos dokumentus (kasos pajamų bei išlaidų orderius, pinigų priėmimo kvitus), remiantis kuriais jo – M. Š. neva tai nusikalstamais veiksmais, t.y. iššvaistant sodininkų bendrijos ( - ) turtą, padaryta žala buvo sumažinta 11957,57 Lt sumai. Taigi, pasak nuteistojo, šioje byloje susiklostė paradoksali situacija, kai jo neva tai nusikalstamais veiksmais, t.y. turto iššvaistymu, padaryta žala yra siejama išimtinai su buhalterės L. C. randamais turėtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, o toje dalyje, kurioje dokumentų nepavyksta surasti, traktuojama, jog šią sumą jis iššvaistė, tačiau toks atsakomybės paskirstymas bei jo veiksmų traktavimas kaip nusikalstamų neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2014). Patikėto svetimo turto iššvaistymo procesui būdinga tai, kad kaltininkas su jam patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu atlieka neteisėtus jo perleidimo tretiesiems asmenims veiksmus, o pastarieji šį turtą gauna, juo gali disponuoti savo nuožiūra. Toks neteisėtas turto perleidimas neišvengiamai yra susijęs su trečiųjų asmenų tokio turto įgijimu, kuris pirmiausia vertintinas turto iššvaistymo kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88/2014). Taigi, šiuo atveju tiek kaltinamajame akte (ar patikslintame kaltinime), tiek skundžiamame teismo nuosprendyje turėjo būti nurodytas nusikaltimo padarymo būdas, t.y. kokiu būdu piniginės vertybės neatlygintinai buvo perleistos tretiesiems asmenims. Šiuo atveju kaltinimas iššvaisčius didelės vertės svetimą turtą yra nekonkretus ir abstraktus – nenurodyta, kokiu būdu jis – M. Š. iššvaistė sodininkų bendrijos ( - ) priklausančius 69444,04 Lt. Be to, net ir teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad kaltinamojo aiškinimas, jog bendrijos pinigines lėšas jis išleido apmokėdamas bendrijai suteiktas paslaugas, byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Nuteistasis M. Š. teigia, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta tik tai, kad nėra buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįstas dokumentinis likutis 69444,04 Lt sumai, taip pat, kad bendrijoje jau daugelį metų nebuvo atliekamos kasos inventorizacijos, siekiant nustatyti grynųjų pinigų likutį su kasos knygose atvaizduotomis grynųjų pinigų pajamomis. Minėto buhalterinės apskaitos dokumento apie nurodytų lėšų gavimą išrašymas sudarė sąlygas buhalterei ar kitiems atsakingiems asmenims pasisavinti (ar iššvaistyti) jame nurodytą pinigų sumą, tačiau tai jokiu būdu neįrodo, kad su šiais pinigais taip ir buvo pasielgta. Siekiant įvertinti jo – M. Š. kaltės laipsnį dėl jam patikėto turto išvaistymo ir jo atsakomybės ribas, visų pirma, būtina nustatyti, ar ta pinigų suma, kuri nurodyta kasos pajamų orderiuose, realiai jam buvo perduota, ar ji nebuvo išleista bendrovės reikmėms. Iš pirmiau aptartos teismų praktikos seka, kad šiuo atveju inkriminuojant BK 184 straipsnį be kita ko turi būti nustatytas ne elementarus (dokumentinis) trūkumas, o konkretus pinigų perleidimo ar pasisavinimo faktas. Nenustačius tokių aplinkybių jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnį nėra pagrindo.

21Nuteistasis M. Š. taip pat nurodo, kad apygardos teismas nuosprendyje be kita ko pripažino, jog jo materialinė padėtis nėra gera, jis turi ir kitų turtinių įsipareigojimų, dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad jis geruoju atlygins visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Nežiūrint į tai, skirdamas bausmę ir taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, teismas įpareigojo per metus laiko atlyginti likusią neatlygintą padarytos turtinės žalos dalį, t.y. 18612,38 euro. Akivaizdu, kad įpareigojimas per metus atlyginti tokią didelę pinigų sumą yra nerealus, o per nustatytą terminą neatlyginus žalos bausmės vykdymą prižiūrinti institucija turės pagrindą kreiptis į teismą dėl BK 75 straipsnio nuostatų pažeidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Apeliantas pažymi, kad net ir valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras, įvertinęs realią jo finansinę padėtį, prašė teismo nustatyti dviejų metų terminą žalai atlyginti.

22Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

23Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam M. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 223 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

25Kaip matyti iš nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo turinio, pastarasis, prašydamas išteisinti jį pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, neginčija apygardos teismo remiantis byloje surinktais įrodymais teisingai nustatytų faktinių aplinkybių, kad sodininkų bendrijos ( - ), kurios valdybos pirmininku jis buvo išrinktas 2008 m. birželio 15 d. įvykusio bendrijos narių susirinkimo metu, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, t.y. pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nebuvo nustatyta bendrijos dokumentų saugojimo tvarka, užtikrinanti dokumentų saugumą, ir neišsaugoti bei atitinkamai neįtraukti į apskaitą 2010-03-15 pinigų priėmimo kvitas, serija VJK Nr. 517, kuriuo iš S. T. gauta 429,75 Lt, 2010-03-30 pinigų priėmimo kvitas, serija VJK Nr. 518, kuriuo iš D. gauta 1012,50 Lt, AB „VST” kasos aparatų kvitai, kuriais pagrįsti apmokėjimai už elektros energiją 2010-03-31 2000 Lt ir 2010-04-26 2375 Lt, taip pat neįtrauktas į apskaitą ir nepagrįstas kasos išlaidų orderiu pinigų – 69444,04 Lt panaudojimas, tačiau teigia, kad jis nėra tinkamas aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektas. Tokį savo teiginį apeliantas grindžia tuo, kad jis nebuvo bendrijos, kaip ūkio subjekto, vadovas, sodininkų bendrija ( - ) turėjo kolegialų valdymo organą valdybą, kuri, o ne jis vienasmeniškai, ir buvo atsakinga tiek už buhalterinės apskaitos organizavimą, tiek už dokumentų saugojimą, o už bendrijos pajamas ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų neįtraukimą į apskaitą yra atsakingos sodininkų bendrijos ( - ) buhalterinę apskaitą pagal darbo sutartis tvarkiusios buhalterės A. K. bei L. C. . Dėl to, kad sodininkų bendrijos ( - ) valdymo organas buvo kolegialus, o bendrijos kasa jokių sutarčių, susitarimų ar pavedimų pagrindu jam nebuvo patikėta, jis taip pat nėra tinkamas turto iššvaistymo nusikaltimo subjektas, byloje nenustatyta, kad inkriminuota kaip iššvaistyta grynųjų pinigų suma tikrai buvo jam perduota ir nebuvo panaudota sodininkų bendrijos reikmėms. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

26Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, šis baudžiamasis įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už šių alternatyvių veikų padarymą: teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu tai sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2012 2K-134/2013, 2K-346/2013, 2K-273/2014 ir kt.).

27Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2012, 2K-630/2013). Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia, kai kaltininkui patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, Nr. 2K-373/2013). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas turto pasisavinimo bei turto iššvaistymo požymius taip pat yra konstatavęs, kad vien kaltininko tvirtinimai, jog pinigai buvo naudojami bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais konkrečiais duomenims, nepaneigia turto pasisavinimo ar turto iššvaistymo. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-471/2012).

28Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio organai yra bendrijos narių susirinkimas ir vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. Bendrijos valdymo organui – bendrijos valdybai vadovauja jos pirmininkas, kurį iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas (17 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas yra juridinio asmens vadovas arba jo administracijos vadovas, taigi, būtent šie konkretūs asmenys, vadovaujantis to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio nuostatomis, privalo nustatyti juridinio asmens apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, numatančią dokumentų saugumą užtikrinančias priemones, ir yra atsakingi už juridinio asmens apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui bei apskaitos dokumentų išsaugojimą. Be to, kaip matyti iš civilinio ieškovo sodininkų bendrijos ( - ) atstovės D. B. paaiškinimų, liudytojų J. J. , Ro. B. , R. K. , A. P. , A. T. , G. S. , N. A. K. , L. C. , T. C. , taip pat ir paties nuteistojo M. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, specialisto išvadų 2011-03-29 Nr. 5-3/30 ir 2012-02-09 Nr. 5-3/13 dėl sodininkų bendrijos ( - ) ūkinės finansinės veiklos bei jas pateikusios specialistės A. Boiko paaiškinimų (t. 2, b.l. 86-87, 89-94, t. 3, b.l. 5-34, t. 4, b.l. 5-23, t. 6, b.l. 74-75), daiktų pateikimo, kratos, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų (t. 2, b.l. 99, 100-104, 114-116, 117-125), taip pat kitos baudžiamosios bylos medžiagos, faktiškai sodininkų bendrijos ( - ) veiklai vadovavo ne 2008 m. birželio 15 d. bendrijos susirinkime išrinkta valdyba, bet jos narys ir pirmininkas nuteistasis M. Š. , kuris be kita ko vienasmeniškai disponavo bendrijos dokumentais (išskyrus apskaitos dokumentus, kurių didžioji dalis buvo bendrijos buhalterės žinioje) ir bendrijos antspaudu, o nuo 2009 m. gegužės 1 d., kuomet sodininkų bendrijos ( - ) buhaltere pradėjo dirbti L. C. , prisiėmęs kasininko funkcijas, ėmė disponuoti ir visomis bendrijos piniginėmis lėšomis bei vykdyti bendrijos finansines operacijas. Pažymėtina, kad ši situacija sodininkų bendrijoje ( - ) nepasikeitė ir po to, kai 2010 m. kovo 21 d. įvykusio bendrijos narių susirinkimo metu buvo išrinkta nauja bendrijos valdyba ir jos pirmininkė J. J. , nes M. Š. , nesutikdamas su minėto bendrijos narių susirinkimo priimtais sprendimais, dėl kurių vėliau pateikė ieškinį teismui, atsisakė naujai išrinktai valdybai perduoti bendrijos antspaudą, ūkinės finansinės veiklos dokumentus bei turtą ir toliau vykdė sodininkų bendrijos valdybos pirmininko įgaliojimus bei vadovavo bendrijos veiklai, disponavo jos pinigais, rinko mokesčius, atliko finansines operacijas. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta apygardos teismo išvada, kad būtent sodininkų bendrijos ( - ) valdybos pirmininko pareigas vykdęs M. Š. yra atsakingas, įskaitant ir laikotarpį nuo 2010 m. kovo 21 d. iki 2010 m. gegužės 8 d., už tai, kad sodininkų bendrijoje ( - ) nebuvo nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, užtikrinanti jų saugumą, dėl ko dokumentai buvo laikomi padrikai, be griežtos apskaitos tiek jo paties, tiek buhalterės žinioje, ir nebuvo išsaugoti bendrijos pajamas ir išlaidas pagrindžiantys dokumentai: pinigų priėmimo kvitai 2010-03-15 serija VJK Nr. 517 ir 2010-03-30 serija VJK Nr. 518 bei AB „VST“ kasos aparatų kvitai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimas), kuriais, beje nuteistasis M. Š. disponavo tiesiogiai – būtent jis pagal nusistovėjusią tvarką apmokėdavo už sunaudotą elektros energiją AB „VST“, be to jis asmeniškai pagal 2010-03-15 pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 517 ir pagal 2010-03-30 pinigų priėmimo kvitą VJK Nr. 518 priėmė pinigus iš sodininkų bendrijos gyventojų S. T. ir D. (t. 3, b.l. 159, 161). Apeliantas teisingai pažymi, kad sodininkų bendrijos ( - ) buhalterės L. C. darbo sutartyje buvo pažymėta, kad pagrindinis jos, kaip buhalterės, darbas yra atliekamas namuose (t. 3, b.l. 95-96), tačiau vien tai negali būti vertinama kaip nustatyta sodininkų bendrijos apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, numatanti dokumentų saugumą užtikrinančias priemones. Ta aplinkybė, kad sodininkų bendrijos ( - ) apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo nustatęs iki M. Š. valdybos pirmininko pareigas ėjęs asmuo, šio nuteistojo atsakomybės už minėtų apskaitos dokumentų neišsaugojimą taip pat nepaneigia.

29Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad jam inkriminuojamu laikotarpiu sodininkų bendrijos ( - ) buhalterinę apskaitą pagal darbo sutartis tvarkė buhalterės N. A. K. (iki 2009 m. balandžio 30 d.) ir L. C. (nuo 2009 m. gegužės 1 d.), taip pat, kad atlikus sodininkų bendrijos ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyti tam tikri pastarųjų padaryti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Kita vertus, kaip matyti iš pirmiau paminėtų specialisto išvadų bei specialistės A. Boiko paaiškinimų, tokių N. A. K. ar L. C. padarytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos ( - ) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyrimo metu nustatyta nebuvo. Be to, kaip matyti iš šių faktinių duomenų, sodininkų bendrijoje nustatytas pinigų trūkumas susidarė nuo 2009 m. liepos 1 d. Tuo metu sodininkų bendrijoje ( - ) dirbusi buhalterė L. C. nuosekliai parodė, kad jos darbo laiku bendrijos grynųjų pinigų kasa buvo valdybos pirmininko M. Š. žinioje, būtent pastarasis atlikdavo visas finansines operacijas, ji pati grynaisiais pinigais niekuomet nedisponavo, surinkusi mokesčius iš bendrijos gyventojų, tą pačią dieną visus pinigus perduodavo M. Š. , o bendrijos išlaidas apskaitydavo pagal pastarojo jai pateiktus dokumentus. Netikėti šiais liudytojos L. C. parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo, juolab, kad ir pats M. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė vienasmeniškai disponavęs sodininkų bendrijos kasoje esančiais grynaisiais pinigais, kuriuos laikė savo namuose arba brolio įmonės „N“ (duomenys pakeisti) patalpose, bei pats vykdęs finansines operacijas, o teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino galėjęs buhalterei L. C. neperduoti dalies gautas pajamas ar patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų (t. 6, b.l. 103-104). Esant tokių aplinkybių visumai, pagrįsta ir kita apygardos teismo išvada, kad būtent M. Š. yra atsakingas už tai, kad į sodininkų bendrijos ( - ) apskaitą nebuvo įtraukti ir nepagrįsti kasos pajamų orderiu pinigų priėmimai į kasą pagal pinigų priėmimo kvitus serija VJK Nr. 517 ir Nr. 518, kuriais iš bendrijos narių S. T. ir D. gauta iš viso 1442,25 Lt, taip pat, kad nebuvo įtrauktas į apskaitą ir nepagrįstas kasos išlaidų orderiu pinigų – 69444,04 Lt panaudojimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimas), nes nuteistajam vienasmeniškai disponuojant sodininkų bendrijos piniginėmis lėšomis ir betarpiškai vykdant visas finansines operacijas bei tai darant be apskaitos dokumentų arba nors ir su dokumentais, tačiau jų neišsaugant ir nepateikiant buhalterei įtraukimui į apskaitą, pastaroji neturėjo jokių galimybių tokias finansines operacijas įtraukti į apskaitą, taigi, negali būti už tai atsakinga. Tokia teismo išvada, priešingai nei mano apeliantas, skunde cituojamiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams neprieštarauja.

30Iš pirmiau paminėtų specialisto išvadų bei specialistės A. Boiko paaiškinimų taip pat matyti, kad dėl pirmiau aptartų Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų, t.y. nenustačius sodininkų bendrijos dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą, ir neišsaugojus AB „VST” kasos aparato kvitų, kuriais pagrįsti apmokėjimai už elektros energiją 2010-03-31 2000 Lt bei 2010-04-26 2375 Lt, neišsaugojus bei neįtraukus į apskaitą 2010-03-15 pinigų priėmimo kvito, serija VJK Nr. 517, kuriuo iš S. T. gauta 429,75 Lt, 2010-03-30 pinigų priėmimo kvito, serija VJK Nr. 518, kuriuo iš D. gauta 1012,50 Lt, taip pat neįtraukus į apskaitą ir nepagrindus kasos išlaidų orderiu pinigų – 69444,04 Lt panaudojimo, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 8 d. negalima iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos ( - ) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl nustatyti M. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

31Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. nepagrįstai teigia, kad jam inkriminuotų dviejų pinigų priėmimo kvitų bei dviejų AB „VST“ kasos aparato kvitų, kuriais pagrįsti apmokėjimai už elektros energiją, neišsaugojimas ir neįtraukimas į apskaitą, vertinant šiuos veiksmus atskirai nuo apskaitos dokumentais nepagrįstos 69444,04 Lt išlaidų sumos, nesukėlė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių. Toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja pirmiau aptartiems faktiniams duomenims, juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama paaiškinimus specialistė A. Boiko detaliai nurodė, kokius konkrečius padarinius sukėlė kiekvienas iš nustatytų pažeidimų, t.y. kad dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų, pasireiškusių tuo, kad nebuvo įtrauktas į apskaitą ir nepagrįstas kasos išlaidų orderiu pinigų iš viso 69444,04 Lt panaudojimas, ir tuo, kad nebuvo įtraukti į apskaitą ir nepagrįsti kasos pajamų orderiu pinigų, iš viso 1442,25 Lt, priėmimai į kasą iš bendrijos narių S. T. (pagal 2010-03-15 pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 517) ir D. (pagal 2010-03-30 pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 518), negalima iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos ( - ) veiklos ir jos turto; dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo pažeidimo, pasireiškusio tuo, kad nebuvo nustatyta bendrijos dokumentų saugojimo tvarka, užtikrinanti dokumentų saugumą, ir neišsaugoti apskaitos dokumentai – 2010-03-15 pinigų priėmimo kvitas serija VJK Nr. 517, kuriuo iš bendrijos nario S. T. gauta 429,75 Lt, ir 2010-03-30 pinigų priėmimo kvitas serija VJK Nr. 518, kuriuo iš bendrijos narės D. gauta 1012,50 Lt, negalima iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos ( - ) veiklos ir jos turto; dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo pažeidimo, pasireiškusio tuo, kad nebuvo nustatyta bendrijos dokumentų saugojimo tvarka, užtikrinanti dokumentų saugumą, ir neišsaugoti apskaitos dokumentai – AB „VST“ kasos aparato kvitai dėl apmokėjimo už elektros energiją 2010-03-31 ir 2010-04-26, iš viso 4375 Lt, negalima iš dalies nustatyti Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos ( - ) veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b.l. 86-87). Buhalterinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas M. Š. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nėra inkriminuotas, todėl teisėjų kolegija dėl su šiuo pažeidimu susijusių apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Apeliaciniame skunde nuteistasis deklaratyviai teigia, kad apygardos teismas nuosprendyje nenurodė, kokie jo padaryti buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai laikytini atitinkantys BK 223 straipsnio sudėtį, kokia yra jo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą apimtis bei kokie jo veiksmai (neveikimas) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – negalėjimu nustatyti sodininkų bendrijos ( - ) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tai prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui, kur aiškiai įvardinti konkretūs M. Š. veiksmai ir jais padaryti konkretūs Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai, sukėlę baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Nuosprendyje teisingai nurodyti laikotarpiai, kada M. Š. vykdė bendrijos valdybos pirmininko pareigas, tuo tarpu ta aplinkybė, kad darbo sutartis su M. Š. kaip su bendrijos valdybos pirmininku buvo sudaryta kiek vėliau, nei įvyko bendrijos narių susirinkimas, kurio metu M. Š. buvo išrinktas bendrijos valdybos pirmininku, sprendžiant pastarojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimus šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi faktiniais bylos duomenimis nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, sukėlę baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, buvo padaryti ne tuo laikotarpiu, o žymiai vėliau.

32Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. teigia, kad iš jam pagal BK 184 straipsnio 2 dalį pareikšto kaltinimo bei nuosprendyje aprašytos šios nusikalstamos veikos nėra aišku, kokiu įstatyminiu ar kitų teisiškai apibrėžtų įgalinimų pagrindu jis gali būti traktuojamas BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu, taip pat nurodo, kad sodininkų bendrijos ( - ) kasa jokių sutarčių, susitarimų ar pavedimų pagrindu jam nebuvo priskirta. Tačiau, kaip jau minėta, faktiniais bylos duomenimis, t.y. paties nuteistojo M. Š. , liudytojų L. C. , T. C. parodymais, specialisto išvadomis, specialistės A. Boiko paaiškinimais ir kitais duomenimis nustatyta, kad M. Š. , būdamas sodininkų bendrijos ( - ) valdybos pirmininku, nuo 2009 m. gegužės 1 d., kuomet sodininkų bendrijos ( - ) buhaltere pradėjo dirbti L. C. , prisiėmė sau kasininko pareigas ir vienasmeniškai disponavo sodininkų bendrijos ( - ) kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Taigi, sodininkų bendrijos ( - ) turtas, šiuo konkrečiu atveju bendrijos kasoje esantys grynieji pinigai M. Š. buvo patikėti einamų pareigų pagrindu ir pastarasis šiuo turtu realiai disponavo, tuo pačiu buvo atsakingas už tinkamą ir teisėtą šio turto panaudojimą, ką nuosprendyje, priešingai nei teigia apeliantas, konstatavo ir apygardos teismas. Ta aplinkybė, kad 2009-05-01 aktas, pasirašytas L. C. ir M. Š. , kuriame nurodyta, jog grynųjų pinigų kasa yra laikoma pas valdybos pirmininką M. Š. , buvo surašytas ne 2009 m. gegužės 1 d., o L. C. išeinant iš darbo, šios išvados, esant pirmiau aptartiems vienas kitą papildantiems faktiniams duomenims, niekaip nepaneigia. Apeliantas skunde taip pat nepagrįstai ginčija jam inkriminuotą iššvaistyto turto sumą – 69444,04 Lt. Viena vertus, M. Š. teigia, kad tokios pinigų sumos sodininkų bendrijos kasoje iš viso galėjo nebūti, kita vertus, teigia, kad minėta suma nustatyta neteisingai, nes neįvertintos išlaidos, patirtos dėl elektros stulpo pakeitimo, drenažo vamzdžių įsigijimo, kanalų, kelkraščių valymo, atlyginimo darbuotojams išmokėjimo, 1900 litų išmokėjimo jam – M. Š. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių specialisto išvadų bei specialistės A. Boiko paaiškinimų teisme, sodininkų bendrijos ( - ) kasos likutį, kurio M. Š. neperdavė 2010 m. kovo 21 bendrijos narių susirinkimo metu išrinktai bendrijos valdybos pirmininkei, ir jo panaudojimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais, nustatė šios bendrijos ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė, vadovaudamasi visais tyrimui pateiktais bendrijos apskaitos dokumentais, įskaitant J. J. iš bendrijos gyventojų surinktus pinigų priėmimo kvitus, UAB „VST“ pateiktus duomenis bei L. C. papildomai pateiktus apskaitos dokumentus. Nors pastaroji dalį apskaitos dokumentų pateikė praėjus kuriam laikui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau paaiškino, kad tuo metu, kai jos namuose buvo atliekama krata, ji nedalyvavo, nes gydėsi ligoninėje, o likusius dokumentus atrado gerokai vėliau, tvarkydama savo namus. Duomenų, kad pas L. C. būtų likę dar kokie nors sodininkų bendrijos ( - ) apskaitos dokumentai, kaip ir duomenų, kad pastaroji savo darbo bendrijoje laikotarpiu dalies iš bendrijos narių surinktų pinigų nebūtų perdavusi M. Š. , byloje nėra. To nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad pinigų trūkumas buvo nustatytas būtent šios buhalterės darbo laikotarpiu, juolab, kad bendrijoje dirbant buhalterei N. A. K. kasa buvo buhalterės, o ne M. Š. žinioje. Tuo tarpu nuteistojo M. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl kasoje buvusių grynųjų pinigų panaudojimo sodininkų bendrijos reikmėms buvo tikrinamos ikiteisminio tyrimo, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau iš esmės jokiais duomenimis nepasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. Š. teigė, kad 8000 Lt iš bendrijos kasos jis išleido eismo įvykio metu apgadinto sodininkų bendrijai priklausančio elektros stulpo pakeitimui. Iš tiesų, byloje esantis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos raj. PK VTS Kelių policijos poskyrio neįskaitinių eismo įvykio apskaitos žurnale yra užfiksuotas 2010-01-26 eismo įvykis sodininkų bendrijoje ( - ), kurio metu transporto priemonė atsitrenkė į elektros stulpą ir pasišalino (t. 5, b.l. 192-193). Tačiau, kaip matyti iš civilinio ieškovo sodininkų bendrijos ( - ) atstovės D. B. paaiškinimų teisme, taip pat liudytojo R. K. parodymų (t. 6, b.l. 65-68), elektros stulpo pakeitimo darbai sodininkų bendrijai galėjo kainuoti iki 1000 Lt, nes pirkti elektros stulpo, atramos nereikėjo, jų turėjo pati bendrija, be to, joje nuolat dirbo elektrikas. Nuteistasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad elektros stulpo keitimo darbams atlikti buvo samdoma įmonė, kuriai apmokėta iš bendrijos kasoje buvusių piniginių lėšų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, be to, net negalėjo nurodyti jokių šios įmonės duomenų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti įmonę, suteikusią elektrifikacijos paslaugas sodininkų bendrijai ( - ), pareigūnai bendravo tiek su Telšių mieste (M. Š. teigė, kad įmonė registruota Telšiuose), tiek su Klaipėdos rajone registruotomis tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, tačiau nei viena iš jų paslaugų sodininkų bendrijai ( - ) nebuvo suteikusi (t. 5, b.l. 47). M. Š. kaip vieną iš galimų įmonių nurodė E. K. įmonę, tačiau, kaip matyti iš šios įmonės vadovo pranešimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, M. Š. 2010 m. kreipėsi į jį dėl elektros stulpo atstatymo, jis sutiko suteikti tokią paslaugą ir paruošė reikalingus dokumentus, kuriuos M. Š. pasirašė, tačiau pinigų jo įmonei nesumokėjo, todėl ir jokie darbai nebuvo atliekami (t. 5, b.l. 60). Civilinio ieškovo atstovės D. B. , taip pat liudytojų R. K. , A. P. , R. B. (t. 6, b.l. 75-76) parodymai taip pat patvirtina, kad nebuvo perkamos ir M. Š. nurodytos kanalų valymo paslaugos, pagal susitarimą sodininkų bendrijos kanalus valė jos nariai, užskaitant darbadienius, arba talkų metu ir už šiuos darbus pinigai nebuvo mokami. Liudytoju apklausto UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriaus S. L. parodymai bei šio liudytojo pateikti kasos dokumentai (t. 2, b.l. 71-72, 77-81, t. 5, b.l. 73), taip pat paties M. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikta PVM sąskaita faktūra serija SL Nr. 0333 (t. 5, b.l. 70) patvirtina M. Š. nurodytas aplinkybes, kad jis 2010 m. gegužės 3 d. sodininkų bendrijos ( - ) vardu iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) už 4446,21 Lt įsigijo 90,350 m vamzdžių, 1 lietaus nuvedimo sistemos komplektą bei 100 vnt. medsraigčių. Iš byloje esančio 2011 m. vasario 5 d. akto matyti, kad sodininkų bendrijai ( - ) priklausančiose patalpose buvo rasti plastmasiniai vamzdžiai (7 vnt. po 6 m) (t. 1, b.l. 107), tačiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tai buvo būtent iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) M. Š. pirktų vamzdžių dalis, byloje nėra, to negalėjo patvirtinti ir pats M. Š. , tuo tarpu lietaus nuvedimo sistemos ar medsraigčių, kurių bendra kaina sudarė didesnę dalį minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos (2500 Lt be PVM), iš viso nebuvo rasti, tuo tarpu pats M. Š. pripažino, kad iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) pirktos medžiagos sodininkų bendrijoje ( - ) nebuvo panaudotos. M. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam inkriminuota iššvaistyto turto suma buvo nustatyta neatsižvelgiant į kitiems darbuotojams išmokėtus atlyginimus, tačiau nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti kada, kokiam darbuotojui ir kokios sumos iš bendrijos kasos buvo išmokėtos, tačiau neapskaitytos, taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam iš bendrijos kasos buvo išmokėta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu priteista 1850 Lt suma. Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. Š. taip pat teigė, kad apie 4000 Lt iš bendrijos kasos jis sumokėjo už šiukšlių išvežimą, tačiau byloje esantis UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ raštas patvirtina, kad sodininkų bendrija ( - ) per laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. atliekų į sąvartyną pristatė tris kartus tik už 176 Lt (t. 5, b.l. 6-8). Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas M. Š. veiksmus panaudojant sodininkų bendrijai ( - ) priklausančius kasoje buvusius 69444,04 Lt, tačiau jų panaudojimo nepagrindžiant apskaitos dokumentais ar kitais patikimais įrodymais, pagrįstai įvertino kaip jam patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės turto iššvaistymą. Tai, kad kaltinime neįvardinta kokiu būdu šis turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims, M. Š. atsakomybės už svetimo turto iššvaistymą nepaneigia. Šiuo konkrečiu atveju svarbi yra kita apygardos teismo nustatyta aplinkybė, t.y. tai, kad dėl pirmiau aptartų neteisėtų M. Š. veiksmų sodininkų bendrija ( - ) neteko jai priklausančių piniginių lėšų 69444,04 Lt ir dėl to patyrė tokio dydžio turtinę žalą – už šiuos pinigus bendrija neįsigijo jokio turto, taip pat jai nebuvo suteiktos jokios paslaugos, arba suteiktos paslaugos buvo žymiai mažesnės vertės, nei už jas sumokėta pinigų suma.

33Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam M. Š. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas, skirdamas bausmes M. Š. , įvertino tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas – neatsargų nusikaltimą finansų sistemai ir tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 184 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas įvertino tai, kad tyčinį nusikaltimą M. Š. padarė veikdamas netiesiogine tyčia ir nenustatyta, kad pastarasis iš nusikaltimo būtų siekęs pasipelnyti ar turėjęs materialinės naudos, tačiau jo nusikalstamais veiksmais sodininkų bendrijai padaryta didelė turtinė žala, apsunkinusi jos veiklą bei turtinių įsipareigojimų vykdymą. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad M. Š. yra pakankamai jauno amžiaus, praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, dirba ir išlaiko du mažamečius vaikus bei studijuojančią sutuoktinę. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Š. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė, šiek tiek didesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės minimalią ribą, bei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė už šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tinkamai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmių apėmimo būdu, nes padarytos veikos labai skiriasi pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnio 2 dalį. Švelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei nustatytą galutinę subendrintą bausmę nėra teisinio pagrindo, to apeliaciniame skunde neprašo ir nuteistasis M. Š. .

34Įvertinęs byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas ir kitas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad BK 42 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai M. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dirbti bei atlyginti sodininkų bendrijai ( - ) likusią neatlygintą padarytos turtinės žalos dalį – 18612,38 euro (BK 69 straipsnis). Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde neginčija BK 75 straipsnio nuostatų taikymo bei jam paskirtų įpareigojimų turinio, tačiau nesutinka su teismo nustatytu terminu padarytai žalai atlyginti. Apeliantas teisingai atkreipia dėmesį į teismo nustatytas aplinkybes, kad jo turtinė padėtis nėra gera, jis turi kitų turtinių įsipareigojimų – išlaiko du mažamečius vaikus, studijuojančią sutuoktinę. Kita vertus, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nusikalstama veika, dėl kurios sodininkų bendrija ( - ) patyrė turtinę žalą, buvo padaryta daugiau kaip prieš penkerius metus, tuo tarpu nuteistasis M. Š. per šį pakankamai ilgą laikotarpį atlygino tik 1500 eurų, nors padaryta žala viršijo 20000 eurų, ir kaip matyti iš sodininkų bendrijos ( - ) atstovės paaiškinimų, gerokai apsunkino sodininkų bendrijos galimybę vykdyti savo turtinius įsipareigojimus. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai, atsižvelgęs tiek į nuteistojo, tiek ir į civilinio ieškovo sodininkų bendrijos ( - ) interesus, nustatė vienerių metų laikotarpį padarytai žalai atlyginti. Pažymėtina, kad ir pats M. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog toks laikotarpis padarytai žalai atlyginti jam yra priimtinas (t. 6, b.l. 109). Nesant duomenų, kad po nuosprendžio priėmimo iš esmės pasikeitė M. Š. turtinė padėtis, keisti apygardos teismo nuosprendį šioje dalyje teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas sprendžiamas tuomet, kai probacijos sąlygos, įskantant teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, nevykdomos be pateisinamų priežasčių, tuo tarpu jei probacijos sąlygos per teismo nustatytą laiką neįvykdomos dėl pateisinamų priežasčių, probacijos tarnyba turi teisę kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų vykdymo laiko pratęsimo.

35Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas... 4. Sodininkų bendrijos ( - ) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. M. Š. nuteistas už tai, kad būdamas sodininkų bendrijos ( - ), įmonės... 7. - nenustatė bendrijos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų... 8. - neįtraukė į apskaitą, nepagrindė kasos pajamų orderiu pinigų... 9. - laikotarpiais nuo 2008-06-15 iki 2009-06-20 ir nuo 2009-08-31 iki 2010-05-08... 10. To pasekoje dėl M. Š. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir... 11. M. Š. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas sodininkų bendrijos ( - ),... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 13. Nuteistasis M. Š. teigia, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas,... 14. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo... 15. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m.... 16. Apeliantas nurodo, kad iš specialisto išvados Nr. 5-3/13 bei byloje... 17. Nuteistasis teigia, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kokie jo – M. Š.... 18. Nuteistasis M. Š. taip pat nurodo, kad nei jam pateiktame patikslintame... 19. Apeliantas teigia, kad sodininkų bendrijos ( - ) kasa jokių sutarčių,... 20. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja L. C. , praėjus daugiau... 21. Nuteistasis M. Š. taip pat nurodo, kad apygardos teismas nuosprendyje be kita... 22. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis M. Š. ir jo... 23. Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 25. Kaip matyti iš nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo turinio, pastarasis,... 26. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet... 27. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo... 28. Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 14... 29. Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad jam... 30. Iš pirmiau paminėtų specialisto išvadų bei specialistės A. Boiko... 31. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. nepagrįstai teigia, kad jam... 32. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. teigia, kad iš jam pagal BK 184... 33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Įvertinęs byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas ir kitas... 35. Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 37. Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti....