Byla 2A-391-368/2019
Dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Danutės Burbulienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-860-1028/2018 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių bei atsakovo J. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo (data neskelbtina) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį (adresu: duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas) bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti Butą (47 208 Eur vertės) ir išvardytą kilnojamąjį turtą; priteisti atsakovui iš ieškovės 29 664 Eur kompensaciją už po santuokos nutraukimo ieškovei atitekusią didesnę bendro turto dalį; nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatyti jos prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines išmokas dukteriai išlaikyti, išmokas priteisiant nuo 2017 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės; jeigu atsakovo priešieškinio dalis dėl Buto pripažinimo jo asmenine nuosavybe bus patenkinta, prašė nustatyti uzufruktą Butui ir palikti jame gyventi ieškovę iki dukters pilnametystės.

62.

7Atsakovas priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo Butą pripažinti jo asmenine nuosavybe; priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines išmokas dukteriai, priteisiant šias išmokas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės; nustatyti jo prašomą bendravimo su dukterimi tvarką.

8II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

93.

10Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, be kita ko, pripažino Butą atsakovo asmenine nuosavybe; priteisė ieškovei iš atsakovo 9441,60 Eur kompensaciją, pripažinus Butą atsakovo asmenine nuosavybe.

114.

12Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2018 m. spalio 9 d. nutartimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto padalijimo pakeitė. Kitoje dalyje paliko nepakeistą.

135.

14Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, konstatavęs, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su visų lėšų, panaudotų ginčo butui įsigyti, nuosavybe, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo, priteistas bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

166.

17Apeliaciniu skundu ieškovė R. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl J. S. priešieškinio patenkinimo ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti R. D. pareikštą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

186.1.

19Spręsdamas apie atsakovo „valios aiškumą“ įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, nevertino sutarties teksto, nevertino paties atsakovo paaiškinimų, dėl ko padarė faktiniu požiūriu nepagrįstą ir neteisėtą išvadą. Netgi remiantis paties teismo nustatytu faktu apie būto įsigijimui panaudotų bendrų lėšų kiekį, su kurio beje apeliantė nesutinka, ginčo butas negalėjo būti pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto teisiniu pagrindu.

206.2.

21Sprendime visiškai nepasisakyta dėl apeliantės argumentų, kuriais kritikavo atsakovo pateiktus į bylą rašytinius įrodomus dėl pinigų kilmės, jų paskirties ir priklausomybės ginčo šalims. Todėl ginčijamosios teismo išvados negali būti laikomos objektyviomis ir pagrįstomis visapusišku bylos medžiagos išnagrinėjimu. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kaip ir dėl kokių priežasčių įrašas apie „asmeninę nuosavybę“ atsirado. Be to, norint pripažinti turtą asmenine nuosavybe, turi būti pagrindai, išdėstyti CK 3.89 straipsnyje. Iš ko seka, jog procesinė pareiga įrodyti butą esant asmenine nuosavybe teko būtent atsakovui. Atsakovas neįgyvendino savo procesinės pareigos ir neįrodė teismui pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

226.3.

23Sutartimi įsigyto turto pobūdis, ginčo šalių elgesys iki sutarties sudarymo, sutarties tekstas, o ir pačios sutarties vykdymo ypatumai, leido teismui spręsti apie atsakovo valią gyti butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Arba bent jau apie tai, kad tiek iki sudarant sutartį, tiek sutarties sudarymo metu, tiek iki pat ištuokos bylos iškėlimo teisme, atsakovas nereiškė savo valios keisti įstatymu nustatytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės rėžimą.

246.4.

25Nepagrįstas teismo vertinimas, jog išvardinti įrodymai patvirtino faktą, kad už butą atsakovas sumokėjo asmeninėmis lėšomis. Byloje buvo neginčytinai nustatyta, jog visą 140000 litų pinigų sumą už ginčo butą pardavėjui sumokėjo būtent atsakovas, o ne jo mama ar dar kas nors kitas. Atsakovas nenorėjo pateikti teismui mamos banko sąskaitos išrašų, kadangi jų turinys nebūtų buvęs palankus jam pačiam.

267.

27Atsiliepimu į ieškovės R. D. apeliacinį skundą atsakovas J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

287.1.

29Apeliantės ir atsakovo santuoka apeliantės iniciatyva Lietuvoje įregistruota tik (data neskelbtina), kai jau buvo siekiama ją nutraukti. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad tokia Jamaikoje sudaryta santuoka Lietuvoje neturi jokios teisinės galios, todėl sudarydamas buto pirkimo - pardavimo sutartį notarui nenurodė, kad yra susituokęs. Atsakovas ir nesiekė buto įgyti santuokoje, o jo ir jo mamos E. S., kuri sumokėjo ginčo buto kainą, valia buvo aiškiai išreikšta ginčo butą įsigyti asmeninės atsakovo nuosavybės teise.

307.2.

31Nepagrįstai apeliantė teigia, kad remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe tik tuo atveju, jei jis įsigytas išimtinai tik iš asmeninių lėšų. Atsakovo nuomone, teismo nustatytas apeliantės indėlis į ginčo butą šeimos santaupomis buvo menkavertis, todėl teismas pagrįstai vertino, kad tai nesudarė pagrindo ginčo butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

327.3.

33Byloje esant nustatytam faktui, kad ginčo butą atsakovas įgijo už savo mamos E. S. duotas asmenines lėšas ir nustačius, jog ginčo buto įgijimo metu atsakovas buvo aiškiai išreiškęs valią įgyti jį asmeninės nuosavybės teise, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytą butą kvalifikavo kaip asmeninę atsakovo nuosavybę. Nesutinka su apeliantės nuomone, kad už butą buvo sumokėta ne jo asmeninėmis lėšomis. Kaip minėta, kad už butą sumokėjo atsakovo mama jį nupirkdama jam, yra įrodyta rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

34IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

35teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliantės (ieškovės) R. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

378.

38Pakartotinai nagrinėjamojoje apeliacine tvarka byloje, iš naujo sprendžiamas klausimas tik dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalies dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo pagal ieškovės R. D. apeliacinį skundą, priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Dėl bylos esmės.

399.

40Byloje nustatyta, kad (data neskelbtina) šalys Jamaikoje sudarė santuoką, kuri Lietuvoje įregistruota (data neskelbtina) (1 t., b. l. 9). Šalys turi vaiką (1 t., b. l. 10). Atsakovo vardu registruotas butas (1 t., b. l. 11-12). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t., b. l. 14-15), ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (1 t., b. l. 13). Pateikti duomenys apie ieškovės darbovietę ir pajamas (1 t., b. l. 16-18). Pateikti duomenys apie vaiko mokyklą (1 t., b. l. 19). Pateikta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties kopija (1 t., b. l. 40-44). Pateikti V. E. S. banko sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 45-49). Pateikta V. E. S. nekilnojamojo turto pardavimo sutarties kopija (1 t., b. l. 50-54), rašteliai apie pinigų gavimą (1 t., b. l. 60-61). Pateikti mokėjimo nurodymai dėl ginčo buto pirkimo (b. l. 55-56). Pateikti duomenys apie atsakovo pajamas (1 t., b. l. 77-78). Pateiktas V. E. S. patvirtinimas apie pinigų davimą atsakovui (1 t., b. l. 79). Pateikti duomenys apie išlaidas būstui (1 t., b. l. 114-132). Pateikti duomenys iš VMI apie atsakovo ir V. E. S. deklaracijas (1 t., b. l. 133-136). Pateikti duomenys apie ieškovės motinystės metu gautas pajamas (1 t., b. l. 137-145). Pateikti duomenys apie ieškovės būsto reikmėms imtus vartojimo kreditus (1 t., b. l. 147-165). Pateikti duomenys apie ieškovės pajamas (1 t., b. l. 166-171, 2 t., 48).

4110.

42Ieškovė prašo pripažinti atsakovo vardu ir asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą Butą (47 208 Eur vertės) bendrąją jungtine nuosavybe, Butą ir išvardintą kilnojamąjį turtą priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisti iš ieškovės 29 664 Eur kompensaciją už po santuokos nutraukimo ieškovei atitekusią didesnę bendro turto dalį. Reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad ginčo butas įgytas santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų, nes abu sutuoktiniai dirbo Jungtinėje Karalystėje 10 metų, jų pajamos buvo didelės, jokio kito nekilnojamojo turto neįgijo, dirbdami kaupė lėšas būstui Lietuvoje ir sukauptų savų lėšų (apie 180 000 Lt) pakako ginčo būstui įsigyti. Ieškovės nuomone, tai, kad už Butą buvo atsiskaityta per 3 kartus: atsakovo mama V. E. S. 2012-10-25 tiesiogiai pervedė Buto pardavėjui 67300 litų, 2012-10-26 dieną atsakovas kartu su mama pervedė 62700 litų, o 10000 Lt atsakovas sumokėjo grynaisiais, neįrodo, kad tos lėšos buvo atsakovo mamos, kuri jas padovanojo atsakovui įsigyti Butą asmeninės nuosavybės teise. Tvirtina, kad atsakovas turėjo visas šeimos santaupas, visą laiką jas valdė ir panaudojo Buto įsigijimui, o tai, kad už Butą atsakovas mokėjo ne panaudodamas grynuosius pinigus banke, bet iš mamos sąskaitos, šios aplinkybės jai buvo netikėtos ir tapo žinomos tik bylos nagrinėjimo metu.

4311.

44Tuo tarpu atsakovas J. S. prašo pripažinti Butą jo asmenine nuosavybe, nes Butas buvo pirktas už atsakovo J. S. asmenines lėšas, gautas iš motinos E. V. S., kuri teisėtu pagrindu įgijo lėšas sumokėtas už ginčo Butą ir skyrė jas atsakovui. Savų santaupų neturėjo, nes nesėkmingai investavo apie 100 000 Lt, kurių atgauti nebeturi galimybės. Faktą, kad Butas pirktas už asmenines atsakovo lėšas, atsakovo teigimu pagrindžia 2 mokėjimai pavedimai (atsakovo motinos ir paties atsakovo bei jo motinos), pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad Buto pirkėjas yra atsakovas J. S., jam priklauso 1/1 dalis buto ir jis įgytas asmeninės nuosavybės teise.

4512.

46Sprendžiant šalių ginčą dėl nekilnojamo turto nutraukus santuoką padalijimo ir kompensacijų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

4713.

48Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 punktas). Taigi šioje byloje aktualu ar Butas įgytas santuokos metu atsakovo J. S. asmeninės nuosavybės teise iš tiesų buvo įgytas atsakovui aiškiai išreiškus valią įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise ir ar už įgyjamą turtą atsiskaityta asmeninėmis lėšomis, dėl ko tarp šalių ir kilo ginčas ir ką bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme svarbu nustatyti, ir tokį faktą atsakovas gali įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

4914.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, grąžindama šią bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dalyje dėl nekilnojamojo turto ir kompensacijų priteisimo, konstatavo, kad notaro patvirtintoje sutartyje užfiksuotas faktas, jog ginčo butą atsakovas įsigyja asmeninės nuosavybės teise, kas yra pakankamas įrodymas, kad buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės nuosavybės, o ne bendrosios nuosavybės teise. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama, kad turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe (nutarties 26 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos antros iš būtinųjų sąlygų, leidžiančių pripažinti turtą asmenine sutuoktinio nuosavybe, egzistavimo, t. y. dėl lėšų, už kurias įgytas turtas, kaip teigia atsakovas, jam asmeninės nuosavybės teise priklausymo.

5115.

52Minėta, kad esant ginčui dėl šio turto teisinio režimo nustatymo atsakovas turi pareigą CK 3.89 straipsnio 2 dalyje leistinomis priemonėmis įrodyti, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas. Šis faktas gali būti įrodytas tik rašytinais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi liudytojų parodymais nustatant minėtus faktus galima remtis tik išimtiniais įstatyme nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).

5316.

54Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, kad butas įgytas už motinos jam duotas lėšas, šiam faktui įrodyti teikė eilę rašytinių įrodymų, kad motina V. E. S. turėjo pakankamai lėšų iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių, asmeniškai jam davė lėšas, už kurias jis įgijo asmeninės nuosavybės teise ginčo Butą, ką anot, atsakovo patvirtina byloje esantis 2017-06-08 Susitarimas ir atsakovo motinos V. E. S. banko sąskaitos išrašai (45-49, 79 b. l.). Atsakovas laikosi pozicijos, jog už Butą mokėta ne bendromis šeimos, o mamos lėšomis skirtomis asmeniškai atsakovui. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad jie su atsakovu nuo pat 2001 iki 2012 pabaigos, kai buvo įsigytas Butas, atsakingai lėšas taupė dirbdami net 10 metų Jungtinėje Karalystėje, (metais) gimus dukrai nors ieškovė ir nedirbo, tačiau be pajamų šaltinio nebuvo, gaudavo atitinkamas išmokas, taip pat šalys dirbo ir grįžusios į Lietuvą, ir per minėtą laikotarpį neįgijo jokio vertingo turto, todėl patys turėjo sukaupę pakankamai lėšų (apie 180 000 Lt) Butui įsigyti. Ieškovė nurodo, kad sukauptas bendras lėšas valdė atsakovas, galimai įnešė į mamos vardu esančią banko sąskaitą ir iš jos tiek kartu su mama, tiek vienas, per du kartus atliko mokėjimo pavedimus už perkamą Butą, o trečią kartą pats sumokėjo grynais. Liudytojai G. Š., R. N., A. D., V. D., A. D., J. M., S. M. taip pat patvirtino, kad šalys kartu ilgą laiką dirbo Jungtinėje Karalystėje ir kaupė lėšas Buto įgijimui, ir nei vienas iš liudytojų negirdėjo apie padovanotas ar skolintas lėšas Buto įgijimui ir kad Butas buvo pirktas vieno atsakovo, o ne abiejų šalių bendrai. Pats atsakovas nurodė, kad jo metinės pajamos Jungtinėje Karalystėje buvo 25 000 svarų, kažką susitaupė, nesėkmingai investavo 100 000 Lt, kurių atgauti galimybės nėra, ir tos lėšos, pasak atsakovo buvo jo santaupos.

5517.

56Šioms aplinkybėms išsiaiškinti, t. y. ieškovės versijai pagrįsti arba paneigti apie tai, kad šeima turėjo pakankamai lėšų, atsakovas jas valdė galimai naudodamasis kartu su mama V. E. S. jos turima banko sąskaita mokėjo už ginčo Butą, pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovui pateikti į bylą atsakovo mamai V. E. S. priklausančios banko sąskaitos išrašą, iš kurios būtų matyti piniginių lėšų judėjimas, tačiau atsakovas išrašų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi, siekdamas vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria be kita ko nustatyta, jog byloje nebuvo pateikti reikalingi įrodymai ir nevertintos tam tikros aplinkybės dėl ko galimai galėjo būti neteisingai išspręsta byla, įpareigojo atsakovą J. S. iki 2019 m. birželio 7 d. pateikti mamos V. E. S. sąskaitos Nr. ( - ), buvusios (bankas) nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. sausio 1 d. išrašą bei duomenis, pagrindžiančius 2896,20 Eur (10000 Lt) sumos kilmę, tačiau minėtų duomenų atsakovas teismui nepateikė ir nenurodė jų nepateikimo priežasčių, todėl teismas nagrinėja ieškovės apeliacinį skundą esamų civilinėje byloje duomenų apimtyje.

5718.

58Duomenys teisiškai reikšmingi faktinėms aplinkybėms nustatyti: 130 000 Lt (37 650,60 Eur) buto pirkėjui buvo sumokėta banko pavedimais, o 10 000 Lt (2896,20 Eur) avansas – grynaisiais pinigais; 2012 m. spalio 26 d. pavedimas už ginčo butą (62 700 Lt arba 18 159,18 Eur) atliktas iš sąskaitos, kuri priklauso tiek atsakovui, tiek jo motinai V. E. S. (1 t., b. l. 56); 2012 m. spalio 25 d. pavedimas už ginčo butą (67 300 Lt arba 19 491,43 Eur) atliktas iš V. E. S. priklausančios sąskaitos (1 t., b. l. 55). V. E. S. pajamas gavo 2011 m. spalį-lapkritį, miško pardavimo sandorį sudarė 2012 m. sausį. VMI duomenimis, nei atsakovas J. S., nei jo mama V. E. S. deklaracijų už 2012 m. mokestinį laikotarpį neteikė. Iš į bylą pateikto už 2011-01-01 – 2011-11-28 V. E. S. priklausančio banko sąskaitos išrašo fragmento matyti, kad sąskaitos turėtojai buvo pervestos lėšos iš skirtingų mokėtojų už parduodamą nekilnojamąjį turtą, tačiau tuo pačiu visos lėšos (155 06,60 Lt) buvo pervestos kitiems asmenims ir buvo nuimtos, sąskaitos likutis - 0. Iš 2012-01-13 notarinės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovo mama V. E. S. pardavė nekilnojamąjį turtą viso už 260 000 Lt (1 t., 51 b. l.), tačiau nekilnojamojo turto pirkėjas raštiškai patvirtino, kad pardavėjai V. E. S. sumokėjo 60 000 Lt avansu ir 260 000 Lt sumą (1 t., 60-61 b. l.).

5919.

60Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo pateiktus į bylą įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, analizuoja atsakovo J. S. asmeninių lėšų turėjimą dviem aspektais: ar atsakovo mama V. E. S. turėjo pakankamai lėšų ginčo Buto pirkimui. Ir jeigu tų lėšų turėjo, ar tos lėšos buvo skirtos asmeniškai atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovo mama V. E. S. ir nebuvo apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau net ir hipotetiškai laikant, kad apklausiama teismo posėdyje atsakovo motina paliudytų tas pačias aplinkybes, kurios užfiksuotos tarp atsakovo ir V. E. S. Susitarime bei mokėjimo pavedimuose, akivaizdu, kad liktų nepaneigta ieškovės versija dėl bendrų santuokoje su J. S. įgytų lėšų panaudojimo Buto pirkimui. Nei Susitarimo, nei 2-jų mokėjimo pavedimų už Butą iš V. E. S. sąskaitos, įrodomoji reikšmė nebūtų pakankama CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos, jog ginčo Butas įgytas už atsakovo asmenines lėšas, patvirtinimui. Nurodytą išvadą teisėjų kolegija daro dėl kelių priežasčių.

6120.

62Pirma, įrodinėjamas lėšų davimo faktas tarp atsakovo ir motinos, t. y. artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų; antra, abejonių kelia atsakovo ir jo mamos V. E. S. bendros sąskaitos banke buvimas ir iš sąskaitos išrašo fragmento matomas piniginių lėšų judėjimas. Tai, kad atsakovo mama gavo lėšų už parduodamą turtą 2011 metų spalio lapkričio-mėnesiais, nereiškia ir įtikinamai neįrodo, jog V. E. S. turėjo pakankamai lėšų atsakovo J. S. Buto pirkimui beveik po metų laiko ir būtent tos lėšos ir buvo skirtos asmeniškai atsakovui. Tokią apeliacinio teismo nuomonę suponuoja aplinkybės, kad atsakovas net du kartus teismų įpareigotas pateikti V. E. S. ankstesnius ir vėlesnius (iki 2011-11-01 ir po 2011-11-28) banko sąskaitos išrašus, siekiant paneigti ieškovės versiją dėl pakankamos sumos bendrų sutuoktinių lėšų buvimo, kurias valdė atsakovas ir galimai įnešė į mamos sąskaitą, to nepadarė. Be to, iš byloje esančio V. E. S. sąskaitos išrašo fragmento niekaip neatsispindi 60 000 Lt (2011-10-10) avanso gavimas (1 t. 60 b. l.), kaip pvz. esamas sąskaitos likutis 2011-11-01 dienai, kuris 2012-01-13 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp V. E. S. ir pirkėjo, išvis neaptartas (1 t., 50-54 b. l.). Taip pat ir dar viena aplinkybė, jog V. E. S. 2011-11-01 – 2011-11-28 laikotarpiu iš savo sąskaitos pervedė lėšas kitiems asmenims ir jas pati nuėmė, galutinis sąskaitos likutis 2011-11-28 dienai – 0, net 100 000 Lt iš V. E. S. nuimtų lėšų skirta terminuotam indėliui banke, neabejotinai neaptvirtina ir nepagrindžia fakto, jog nepraėjus pilniems kalendoriniams metams, 2012-10-25 ir 2012-10-26 dienomis padaryti pavedimai būtent atsakovo mamai V. E. S. priklausančiomis lėšomis, kurias ji neva asmeniškai skyrė atsakovo Buto pirkimui. Paminėtina ir tai, kad nuo to laiko, kai atsakovo mama V. E. S. gavo lėšų už parduodamą nekilnojamąjį turtą, dalį jų nuėmė ir galimai laikė kaip terminuotą indėlį, iki to laiko, kol buvo įgytas ginčo Butas, praėjo nemažas laiko tarpas, kas neleidžia apeliacinės instancijos teismui daryti vienareikšmiškos išvados, jog V. E. S. beveik prieš metus laiko gautos lėšos, ta suma, kuri buvo reikalinga ginčo Buto pirkimui ir buvo panaudota būtent ginčo Butui, o ne kitoms reikmėms; trečia, teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad 2017-06-08 Susitarimas tarp atsakovo ir jo motinos apie tai, kad V. E. S. lėšas ginčo Butui skyrė asmeniškai atsakovui, sudarytas jau prasidėjus teisminiam procesui, beveik po penkerių metų, po ginčo Buto įgijimo, kai dėl jo iškilo ginčas.

6321.

64Analizuojant antrą aspektą, atsakovo asmeninių lėšų turėjimą, teisėjų kolegijos vertinimu, natūralu, kad vieno asmens perduodami kitam asmeniui pinigai gali būti traktuojami kaip perdavimas neatlygintinai, kitaip tariant dovanojimas, arba perdavimas, kai kitas asmuo įsipareigoja juos grąžinti, t. y. – paskola. Taigi, netgi nesant neabejotinų įrodymų, kad atsakovo mama V. E. S. turėjo pakankamai lėšų ginčo Buto pirkimui (šios nutarties 20 punktas) ir darant prielaidą, kad visgi ji skyrė jų ginčo Buto pirkimui, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tas faktas būtų įformintas paskolos ar dovanojimo sutartimi, nors CK 6.469 str. 1 d. įpareigoja, didesnės kaip penkių tūkstančių litų sumos dovanojimo sutartis sudaryti rašytine forma, o CK 6.469 str. 2 d. numato, jog dovanojant didesnę nei 50 000 litų sumą nustato rašytinę notarinę sandorio formą. Be to, atsakovas laikydamasis pozicijos, jog asmeniškai gavo lėšas butui ir siekdamas patvirtinti asmeninės nuosavybės įgijimą už asmenines lėšas, minėtų lėšų oficialiai nedeklaravo, ką patvirtina esantis byloje VMI raštas (1 t., 133 b. l.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas ir jo mama V. E. S. nepadarė jokių pagal galiojančius teisės aktus privalomų ir galimų padaryti veiksmų, kad pinigų perdavimą mokėjimo pavedimais už Butą, būtų galima teisėtai ir neabejotinai laikyti būtent asmeniškai atsakovui dovanojamomis lėšomis Butui įsigyti. CK 1.93 straipsnis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (1 d.). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (2 d.). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (3 d.). Atsakovas įrodinėjo asmeninės nuosavybės lėšų jam priklausomumą būtent tuo, kad lėšas už ginčo Butą, už jį sumokėdama skyrė būtent jo mama, kas atsakovo nuomone, savaime suprantama, kad lėšos skirtos jam asmeniškai, o ne šeimai, ir grindė savo poziciją ne liudytojų parodymais ir ne piniginių lėšų dovanojimo sutartimi, o mokėjimo nurodymais už ginčo Butą ir jau prasidėjus teisminiam procesui sudarytu tarp atsakovo ir jo mamos 2017-06-08 Susitarimu. Tačiau CK normose, aiškiai nustatyta, kad lėšų kitam asmeniui skyrimas (davimas), kuris, jeigu netraktuojamas kaip paskola, yra laikomas dovanojimu, kuriam įstatyme numatyti atitinkami rašytinės ir notarinės formos reikalavimai.

6522.

66Nustatytų aplinkybių dėl atsakovo mamos V. E. S. galimo lėšų skyrimo asmeniškai atsakovui ginčo Buto pirkimui, kontekste, remiantis išdėstytomis CK 1.93 straipsnio 1-3 dalies ir 6.469 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis bei atsakovui teigiant, jog būnant su ieškove santuokoje mama asmeniškai jam skyrė 140 000 Lt Buto įsigijimui, kurių dalį 67 300 Lt pati ir pervedė Buto pardavėjai (1 t., 55 b. l.), kitą dalį 62 700 Eur pervedė Buto pardavėjai kartu su atsakovu (1 t., 56 b. l.), o 10 000 Lt pats atsakovas perdavė grynaisiais irgi mamos duotais, teisėjų kolegija pripažįsta, jog minėtų lėšų negalima laikyti kaip skirtų išimtinai V. E. S. asmeniškai atsakovui, kadangi įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas, tokį sandorį daro negaliojantį ir atima iš šalių teisę remtis kitais įrodymais. Juo labiau, mokėjimo nurodymuose ne tik nenurodyta, kad mokėjimo paskirtis yra „dovana“, bet juose taip pat ir neminimas atsakovo asmuo, kad pinigai pervedami būstui įsigyti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, tik apsiribota nurodymu, kad mokama už ginčo Butą, kas gali būti traktuojama, jog lėšos skirtos Butui įsigyti yra skiriamos šalims kaip šeimai, o ne vien atsakovui. Taigi, teismo aptartų, išanalizuotų ir įvertintų įrodymų, išdėstytų šios nutarties 18-22 punktuose visetas, neabejotinai nepatvirtina atsakovo J. S. versijos nei apie jo mamai V. E. S. priklausančių lėšų egzistavimą ginčo Buto įsigijimo momentu, nei apie J. S. asmeninių lėšų turėjimą ginčo Butui įsigyti (CPK 185 straipsnis).

6723.

68Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

6924.

70Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas J. S. Butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) įgijo iš motinos gautų ir jam asmeniškai skirtų lėšų (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o ne iš santuokos metu kartu su ieškove 10 metų kauptų lėšų, iš ko seka, kad atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės versijos, kad šeima turėjo sukaupusi savų lėšų (apie 180 000 Lt) būstui įsigyti, kurios buvo bendros sutuoktinių lėšos (CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tai reiškia, kad nebuvo nuginčyta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuokoje įgytas nekilnojamas turtas Butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto ir kompensacijų už jį priteisimo pakeisti, pripažįstant, kad ginčo Butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

7125.

72Nustačius, kad ginčo Butas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstinas klausimas dėl jo padalijimo ir kompensacijos už jį priteisimo (CK 3.118 str.). Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu šalių turtas buvo padalintas, sprendimas dalyje dėl kilnojamojo turto Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi pakeistas. Kasaciniu skundu ieškovė kėlė klausimą, sprendžiant pagal ginčo sumą ir dėl nekilnojamojo turto, ir dėl kilnojamojo turto, nutraukus santuoką priteisimo. Šia nutartimi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 19 d. nutartį, sprendžiamas klausimas tik dėl nekilnojamojo turto - ginčo Buto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

7326.

74Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ginčo butui pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas uzufruktas ieškovės ir jos dukros R. S. naudai, nes ieškovė su dukra ginčo Bute eilę metų gyvena, Butą išlaiko, moka mokesčius, o atsakovas bute negyvena, nes dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, kaip nurodo ieškovė ten yra sukūręs kitą šeimą, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, tenkintina ieškovės ieškinio reikalavimo dalis ir Butas priteisiamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisiama iš ieškovės pusę Buto vertės kompensacija (23 604 Eur), naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 9441,60 Eur kompensacijos ieškovei už nekilnojamąjį turtą priteisimo, kuri 2018 m. spalio 9 d. nutartimi nebuvo panaikinta, nors ir pripažinta, kad ieškovei kompensacija nepriklauso (nutarties 37 punktas).

75Dėl procesinės bylos baigties.

7627.

77Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo butui taikė atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpciją, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo tenkintina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

78Dėl bylinėjimosi išlaidų.

79Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje.

8028.

81Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

8229.

83Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 3650 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (1 t., 7; 2 t., 58-81 b. l.).

8430.

85Atsakovas, kreipdamasis į teismą priešieškiniu, sumokėjo 1274 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (1 t., 76, 2 t., 54-55 b. l.).

8631.

87Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, laikant, kad ieškovės ieškinys patenkintas 75 procentais, atsakovo – 25 procentais, priteisia ieškovei iš atsakovo 2737,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Iš ieškovės atsakovui, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteisiama 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 2237,50 Eur suma bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

8832.

89Bendra žyminio mokesčio suma byloje sudaro 1862 Eur. Pripažinus Butą ieškovės asmenine nuosavybe, t. y. tenkinus ieškovės ieškinį 75 procentais, atitinkama žyminio mokesčio suma 1396,50 Eur (1862 Eur x 75 proc.) turi būti priteisiama iš atsakovo. Atsakovas jau yra sumokėjęs 1274 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo priteistina likusi 122 Eur žyminio mokesčio valstybei suma. Ieškovei tenkanti žyminio mokesčio dalis – 465,50 Eur. Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 100 Eur, todėl iš jos valstybės naudai priteistina 365,50 Eur likusi suma žyminio mokesčio dalis.

90Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

9133.

92Nagrinėjamu atveju apeliacinėje instancijoje abi šalys teikė apeliacinius skundus. Ieškovė už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 t., 169-173 b. l.) ir sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio (2 t., 144-147 b. l.). 390 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą teismas atidėjo iki sprendimo byloje priėmimo (2 t., 146 b. l.).

9334.

94Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, sumokėjo 288 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1600 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 t., 164 b. l.).

9535.

96Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, laikant, kad šalių apeliaciniai skundai patenkinti santykiu 75 proc. ieškovės naudai, 25 proc. atsakovo naudai, priteisia ieškovei iš atsakovo 1125 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovės atsakovui, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteisiama 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 725 Eur suma bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

9736.

98Ieškovė turėjo sumokėti 890 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, tačiau sumokėjo 500 Eur, o 390 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas (2 t., 146 b. l.). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą 75 procentais, atitinkama mokėtina žyminio mokesčio dalis 667,50 Eur (890 Eur x 75 proc.) tenka atsakovui, o 222,50 Eur (890 Eur x 25 proc.) žyminio mokesčio dalis ieškovei. Kadangi ieškovė teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį, tai iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybės naudai – 167,50 Eur. Iš ieškovės valstybės naudai – 222,50 Eur.

9937.

100Atsakovas sumokėjo 288 žyminio mokesčio, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 25 proc., t. y. 72 Eur (288 Eur x 25 proc.) tenkinto atsakovo apeliacinio skundo dalies. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina viso 428 Eur ieškovei jos sumokėtos žyminio mokesčio.

101Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinėje instancijoje.

10238.

103Už kasacinį skundą ieškovė turėjo sumokėti 689 Eur žyminio mokesčio. Sumokėjo 300 Eur, o 389 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atidėtas (3 t., 11, 17 b. l.) bei už jo parengimą patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų (3 t., 25-36 b. l.). Atsakovas kasacinėje instancijoje patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (3 t., 29 b. l.). Valstybė kasacinėje instancijoje už procesinių dokumentų siuntimą patyrė 7,68 Eur išlaidų (3 t., 49 b. l.).

10439.

105Vertinant ieškovės kasaciniame skunde nurodytą ginčo sumą, ginčo Buto vertę ir kasacinės instancijos teismo nutarties turinį, darytina išvada, jog kasacinis skundas buvo patenkintas taip pat 75 proc. ieškovės naudai ir 25 proc. atsakovo naudai, priteisia ieškovei iš atsakovo 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų kasacinės instancijos teisme. Iš ieškovės atsakovui, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteisiama 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 350 Eur suma teisinės pagalbos išlaidų patirtų kasacinės instancijos teisme.

10640.

107Žyminis mokestis mokėtinas kasacinėje instancijoje – 689 Eur. Atitinkamai mokėtina žyminio dalis atsakovui 517 Eur (689 x 75 proc.), ieškovei – 172 Eur (689 x 25 proc.). Kadangi ieškovė teikdama kasacinį skundą, sumokėjo tik 300 Eur, tai 300 Eur sumokėto žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą priteistina iš atsakovo ieškovei, o likusi 217 Eur žyminio mokesčio dalis iš atsakovo priteistina valstybės naudai. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 172 Eur suma.

41.

108Sudėjus ieškovei ir atsakovui priteistas teisinės pagalbos išlaidas bei jų mokėtiną žyminį mokestį valstybei, pirmos, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, bendrai iš atsakovo J. S. ieškovei R. D. priteistina : 3312,50 Eur (2237,50 Eur + 725 Eur + 350 Eur) teisinės pagalbos išlaidų ir 728 Eur (428 Eur + 300 Eur) sumokėto žyminio mokesčio. Iš atsakovo J. S. priteistina 506,50 Eur (122 Eur + 167,50 Eur + 217 Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai (žyminio mokesčio dalys pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose). Iš ieškovės R. D. priteistina 760 Eur (365,50 Eur + 222,50 Eur + 172 Eur) valstybės naudai (žyminio mokesčio dalis pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme).

10942.

110Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nagrinėjamu atveju tarp šalių paskirstomas taip pat pagal atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį ir iš atsakovo priteistina 5,76 Eur, iš ieškovės – 1,92 Eur valstybės naudai už procesinių dokumentų siuntimą.

111Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

112Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto ir kompensacijos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą:

113Pripažinti butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ) bendrąja jungtine sutuoktinių J. S., a. k. ( - ) ir R. D., a. k. ( - ) nuosavybe.

114Po santuokos nutraukimo, butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), pripažinti R. D. asmenine nuosavybe.

115Priteisti J. S. 23 604 Eur (dvidešimt tris tūkstančius šešis šimtus keturis eurus 00 ct) piniginę kompensaciją, pripažinus butą, esantį adresu ( - ) R. D. asmenine nuosavybe.

116Panaikinti Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl 9441,60 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt vieno Eur 60 ct) kompensacijos iš atsakovo J. S. R. D. priteisimo.

117Kitoje dalyje palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

118Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei R. D. 3312,50 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvylika eurų 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų patirtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

119Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei R. D. 728,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

120Priteisti iš atsakovo J. S. valstybės naudai 506,50 Eur (penkis šimtus šešis eurus 50 ct) žyminio mokesčio.

121Priteisti iš ieškovės R. D. valstybės naudai 760,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

122Priteisti iš ieškovės R. D. 1,92 Eur (vieną eurą 92 ct) valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

123Priteisti iš atsakovo J. S. 5,76 Eur (penkis eurus 76 ct) valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

124Nurodytos sumos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB, įmokos kodas – 5660, unikalus mokėjimo kodas – 58.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo (data neskelbtina) sudarytą... 6. 2.... 7. Atsakovas priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo Butą pripažinti jo... 8. II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo procesinio... 9. 3.... 10. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį ir... 11. 4.... 12. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. 5.... 14. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. 6.... 17. Apeliaciniu skundu ieškovė R. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 18. 6.1.... 19. Spręsdamas apie atsakovo „valios aiškumą“ įsigyti butą asmeninės... 20. 6.2.... 21. Sprendime visiškai nepasisakyta dėl apeliantės argumentų, kuriais kritikavo... 22. 6.3.... 23. Sutartimi įsigyto turto pobūdis, ginčo šalių elgesys iki sutarties... 24. 6.4.... 25. Nepagrįstas teismo vertinimas, jog išvardinti įrodymai patvirtino faktą,... 26. 7.... 27. Atsiliepimu į ieškovės R. D. apeliacinį skundą atsakovas J. S. prašo... 28. 7.1.... 29. Apeliantės ir atsakovo santuoka apeliantės iniciatyva Lietuvoje įregistruota... 30. 7.2.... 31. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7... 32. 7.3.... 33. Byloje esant nustatytam faktui, kad ginčo butą atsakovas įgijo už savo... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 35. teisiniai argumentai ir išvados... 36. Apeliantės (ieškovės) R. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 37. 8.... 38. Pakartotinai nagrinėjamojoje apeliacine tvarka byloje, iš naujo sprendžiamas... 39. 9.... 40. Byloje nustatyta, kad (data neskelbtina) šalys Jamaikoje sudarė santuoką,... 41. 10.... 42. Ieškovė prašo pripažinti atsakovo vardu ir asmeninės nuosavybės teise... 43. 11.... 44. Tuo tarpu atsakovas J. S. prašo pripažinti Butą jo asmenine nuosavybe, nes... 45. 12.... 46. Sprendžiant šalių ginčą dėl nekilnojamo turto nutraukus santuoką... 47. 13.... 48. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas... 49. 14.... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 51. 15.... 52. Minėta, kad esant ginčui dėl šio turto teisinio režimo nustatymo atsakovas... 53. 16.... 54. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, kad butas įgytas už motinos jam... 55. 17.... 56. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti, t. y. ieškovės versijai pagrįsti arba... 57. 18.... 58. Duomenys teisiškai reikšmingi faktinėms aplinkybėms nustatyti: 130 000 Lt... 59. 19.... 60. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo pateiktus į bylą įrodymus, šalių... 61. 20.... 62. Pirma, įrodinėjamas lėšų davimo faktas tarp atsakovo ir motinos, t. y.... 63. 21.... 64. Analizuojant antrą aspektą, atsakovo asmeninių lėšų turėjimą, teisėjų... 65. 22.... 66. Nustatytų aplinkybių dėl atsakovo mamos V. E. S. galimo lėšų skyrimo... 67. 23.... 68. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys... 69. 24.... 70. Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir byloje esančių... 71. 25.... 72. Nustačius, kad ginčo Butas šalims priklauso bendrosios jungtinės... 73. 26.... 74. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 17 d.... 75. Dėl procesinės bylos baigties. ... 76. 27.... 77. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 78. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje.... 80. 28.... 81. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 82. 29.... 83. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, sumokėjo 100 Eur žyminio... 84. 30.... 85. Atsakovas, kreipdamasis į teismą priešieškiniu, sumokėjo 1274 Eur žyminio... 86. 31.... 87. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, laikant,... 88. 32.... 89. Bendra žyminio mokesčio suma byloje sudaro 1862 Eur. Pripažinus Butą... 90. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.... 91. 33.... 92. Nagrinėjamu atveju apeliacinėje instancijoje abi šalys teikė apeliacinius... 93. 34.... 94. Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovės... 95. 35.... 96. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, laikant,... 97. 36.... 98. Ieškovė turėjo sumokėti 890 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo... 99. 37.... 100. Atsakovas sumokėjo 288 žyminio mokesčio, todėl iš ieškovės atsakovui... 101. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinėje instancijoje.... 102. 38.... 103. Už kasacinį skundą ieškovė turėjo sumokėti 689 Eur žyminio mokesčio.... 104. 39.... 105. Vertinant ieškovės kasaciniame skunde nurodytą ginčo sumą, ginčo Buto... 106. 40.... 107. Žyminis mokestis mokėtinas kasacinėje instancijoje – 689 Eur. Atitinkamai... 108. Sudėjus ieškovei ir atsakovui priteistas teisinės pagalbos išlaidas bei jų... 109. 42.... 110. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nagrinėjamu atveju tarp šalių... 111. Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 112. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo... 113. Pripažinti butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ) bendrąja... 114. Po santuokos nutraukimo, butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ),... 115. Priteisti J. S. 23 604 Eur (dvidešimt tris tūkstančius šešis šimtus... 116. Panaikinti Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d.... 117. Kitoje dalyje palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m.... 118. Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei R. D. 3312,50 Eur (tris tūkstančius... 119. Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei R. D. 728,00 Eur (septynis šimtus... 120. Priteisti iš atsakovo J. S. valstybės naudai 506,50 Eur (penkis šimtus... 121. Priteisti iš ieškovės R. D. valstybės naudai 760,00 Eur (septynis šimtus... 122. Priteisti iš ieškovės R. D. 1,92 Eur (vieną eurą 92 ct) valstybės naudai... 123. Priteisti iš atsakovo J. S. 5,76 Eur (penkis eurus 76 ct) valstybės naudai... 124. Nurodytos sumos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių...