Byla 2A-160-330/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-154-173/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybei, akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“, akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Požeminių linijų statyba“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. K. (pradinės ieškovės M. K. teisių perėmėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Kaišiadorių rajono savivaldybės, AB „Lietuvos dujos“, AB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Požeminių linijų statyba“ solidariai 120 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad M. K. nuosavybės teisėmis priklausė 1,4140 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas, estakada, anglių saugykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2007 m. gruodžio 3 d. nuvykus į M. K. priklausantį minėtą žemės sklypą, paaiškėjo, kad šiame sklype vyksta žemės darbai: keliukas bei aikštelė yra perkasti per vidurį, šaligatvio borteliai išvartyti, prie keliuko, vedančio į pastatus, prie sklypo tvoros iškastos tranšėjos bei pakloti vamzdžiai. Paaiškėjo, kad M. K. žemės sklype yra vykdomi AB „Lietuvos dujos“ užsakyti dujotiekio tiesimo darbai, o darbus vykdo UAB ,,Požeminių linijų statyba“. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina 2007 m. gruodžio 3 d. antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 73. Kadangi minėtiems darbams M. K. nebuvo davusi sutikimo, ji kreipėsi į AB ,,Lietuvos dujos“ ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, siekdama išsiaiškinti aplinkybes dėl jai nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype vykdomų statybos darbų. 2008-06-02 raštu Nr. G-586 AB ,,Lietuvos dujos“ Kauno filialas informavo M. K., kad AB ,,Kauno dujotiekio statyba“ pagal 2007-06-22 rangos sutartį Nr. STR 2007-59/S722200030 su užsakovu AB ,,Lietuvos dujos“ vykdė vidutinio slėgio dujotiekio į įmones Vytauto Didžiojo g. ir Pramonės g., Kaišiadorių mieste tiesimo darbus. Žemės darbus M. K. priklausančiame sklype atliko subrangovinė organizacija UAB ,,Požeminių linijų statyba“ pagal 2007 m. lapkričio 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos leidimą Nr. 29 vykdyti žemės darbus dujotiekio trasos paklojimui. Taip pat informavo, kad gavus M. K. pretenziją, projektas buvo pakoreguotas ir dujotiekis paklotas valstybinėje žemėje 2 metrų atstumu nuo M. K. žemės sklypo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir AB ,,Kauno dujotiekio statyba“ 2008 m. sausio 11 d. rašte Nr. GSK-434. 2008-05-23 raštu Nr. (3.7-V8)2008/3-1043 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija informavo M. K., kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius 2007-10-26 išdavė AB „Lietuvos dujos“ statybos leidimą Nr. 182 vidutinio slėgio dujotiekiui į įmones Vytauto Didžiojo g. ir Pramonės g., Kaišiadorių mieste. Taip pat nurodė, kad statytojo pateiktame Nuolatinei statybos komisijai projekte dujotiekio trasa suprojektuota šalia M. K. sklypo – 2 metrų atstumu iki M. K. žemės sklypo ribos, todėl jos sutikimas tokiems statybos darbams nebuvo reikalingas. Remiantis 2007 m. birželio 22 d. statybos rangos sutartimi Nr. STR2007-59/S722200030 AB „Lietuvos dujos“ pavedė AB „Kauno dujotiekio statyba“ suprojektuoti dujotiekį pagal pridedamą projektavimo užduotį ir projektavimo sąlygų sąvadą, pagal parengtą projektą gauti statybos leidimą. Iš byloje pateiktų projektų bei aiškinamųjų raštų paaiškėjo, kad statybos leidimas buvo išduotas pagal 2007 metų rugsėjo mėnesį parengtą projektą, kuriame dujotiekis suprojektuotas per M. K. žemę. Pakoreguotas projektas ir aiškinamasis raštas buvo parengti tik pradėjus darbus ir gavus M. K. pretenziją dėl jos sklypo kasimo. Kadangi statybos leidimas buvo išduotas 2007 m. spalio 26 d., akivaizdu, kad jis negalėjo būti išduotas pagal 2007 metų gruodžio mėnesio projektą. Statybos leidimo išdavimą bei leidimą vykdyti žemės darbus reglamentuoja tiek Statybos įstatymas, tiek ir STR nuostatos. Nagrinėjamu atveju, kasant vidutinio slėgio dujotiekį per M. K. žemės sklypą, jos sutikimas nebuvo gautas, sutartis dėl sklypo naudojimo, žalos atlyginimo bei kompensacijų už naudojimąsi sklypu nebuvo sudaryta, tuo grubiai pažeidžiant sklypo savininko teises ir interesus bei teisės aktų reikalavimus. Tiek ieškinyje nurodytų darbų atlikimo metu, tiek ir išduodant leidimus statybos bei žemės darbams, M. K. buvo žemės sklypo savininkė, todėl ji privalėjo būti informuota apie jos sklype vykdomus žemės kasimo ir dujotiekio tiesimo darbus. Žinodama apie tokius darbus, M. K. būtų galėjusi kitaip disponuoti savo, kaip žemės savininkės teisėmis, kitokiu būdu susitarti su nuomininkais dėl nuomos sutarties termino. Perkasdami gatvę, kuri yra vienintelis patekimas prie M. K. priklausiusių statinių, atsakovai nenumatė kito privažiavimo, neužtikrino normalių eismo sąlygų, neįrengė apylankos. Tokiu būdu, nei M. K., nei jos nuomininkas neturėjo jokių galimybių patekti į žemės sklypą bei prie statinių. Žemės darbai buvo vykdomi 2007 metų gruodžio - 2008 metų sausio mėnesiais, tuo pažeidžiant STR nuostatas, draudžiančias tokiu metu vykdyti žemės darbus kelio juostose. Projektas dujotiekio darbams buvo pakoreguotas 2007 metų gruodžio mėnesį, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybė, leisdama atlikti darbus pagal tokį projektą, negalėjo nežinoti, kad darbai bus atliekami draudžiamu laikotarpiu, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tokius darbus uždrausti, be to, buvo visiškai nekontroliuojama, ar statytojas bei asmuo, kuriam išduotas leidimas, užtikrino normalias eismo sąlygas asmenims, naudojantiems gatvę, kaip vienintelį galimą patekimą prie jiems priklausančių statinių. Net ir laikant, kad žemės darbai (perkasant keliuką ir aikštelę) buvo vykdomi ne M. K. žemėje, buvo būtinas M. K. sutikimas tokių darbų atlikimui, kadangi jai priklausančiame sklype, šalia gatvės buvo įrengta statybvietė, buvo važinėjama traktoriais. Dėl nurodytų priežasčių AB „Lietuvos dujos“, veikdama kaip statytojas, AB „Kauno dujotiekio statyba“, veikdama kaip rangovas, bei UAB „Požeminių linijų statyba“, veikdama kaip subrangovas, pažeidė teisės aktų reikalavimus, statybos techninių dokumentų reikalavimus, bendro pobūdžio pareigą, numatytą CK 1.137 straipsnyje, reglamentuojančią, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė išdavė darbams leidimą, pažeisdama tiek teisės aktų reikalavimus, tiek ir M. K. teises.

5Ieškovas nurodė, kad 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartimi M. K. išnuomojo 1, 4140 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais nuomininkui UAB „Aiginta“. Sutarties 1.6 punkte buvo sutartas nuomos mokestis – po 10 000 Lt kas mėnesį. Remiantis sutarties 1.2 punkto reikalavimais nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomos objektą nuo 2007 m. gruodžio 3 d. ir pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktą. Kadangi 2007-12-03 nuvykus apžiūrėti nuomojamo objekto, paaiškėjo, kad M. K. žemės sklype vykdomi žemės darbai, UAB „Aiginta“ raštu informavo, kad nėra galimybės naudoti žemės sklypo su jame esančiais statiniais gamybinei veiklai vykdyti, todėl vienašališkai nutraukė nuomos sutartį nuo 2007 m. gruodžio 23 d. Iki nurodytos datos M. K. nepavyko pašalinti priežasčių, trukdančių perduoti nuomos objektą nuomininkui UAB „Aiginta“, kadangi dar 2008 m. sausio 14 d. žemės darbai M. K. priklausančiame žemės sklype buvo tęsiami. Akivaizdu, kad perkasus gatvę, kaip vienintelį galimą patekimą prie išnuomotų statinių, nuomininkas neteko galimybės jų naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl turėjo pagrindą nutraukti sutartį. Kadangi darbai buvo tęsiami ir 2008 metų sausio mėnesį, nebuvo aišku, kada realiai jie bus baigti, todėl toks nuomininko teisių pažeidimas laikytinas esminiu. Nuomos sutarties 1.6 punktu nuomininkas įsipareigojo pervesti nuomos mokestį priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną už vienerius metus, t. y. 120 000 Lt sumą. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų M. K. negavo 120 000 Lt pajamų. Kadangi likusią dalį nuomos mokesčio nuomininkas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 3 d., todėl ieškovas reiškia ieškinį tik dėl dalies negautų pajamų, kurios buvo realios ir pagrįstos. Atsakovus sieja bendri veiksmai kilusių pasekmių atžvilgiu, žala atsirado tik dėl visų atsakovų veiksmų, be to, sutinkamai su CK 6.650 straipsnio 3 dalimi generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių nevykdymą arba netinkamą įvykdymą (šiuo atveju AB „Kauno dujotiekio statyba“ yra atsakinga už UAB „Požeminių linijų statyba“ veiksmus), dėl to atsakovų pareiga atlyginti žalą yra solidari.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu (sprendime klaidingai įrašyti 2013 m.) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. K. valstybės naudai 99,36 Lt teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus, atsakovui UAB „Požeminių linijų statyba“ –1 068 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, grąžino ieškovui 2 732 Lt žyminio mokesčio, kurį M. K. buvo sumokėjusi paduodant ieškinį. Teismas nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo metu Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-548/2013 pripažino negaliojančia 2006 m. sausio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 175Ž-05 dalį dėl 1835 kv. m. ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės dalimi, perdavimo M. K. nuosavybėn, bei dėl šios žemės sklypo dalies pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą A. K. po M. K. mirties. A. K. nuosavybėje išliko pastatai, esantys Didžioji g. 20, Kaišiadoryse. Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 120 000 Lt žalos atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad dėl atsakovų netinkamų veiksmų vykdant dujotiekio tiesimą Didžiojoje g., Kaišiadoryse, buvusi ieškovė M. K. negavo 120 000 Lt pajamų pagal 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartį, nes nuomininkas UAB „Aiginta“ atsisakė nuomos sutarties. Teismas konstatavo, kad atsakovai nepaneigė, jog privažiavimas prie pastatų buvo apsunkintas, kadangi dėl vykdomų dujotiekio tiesimo darbų M. K. negalėjo tinkamai naudotis jai priklausančiais pasatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Atsakovui UAB „Požeminių linijų statyba“ 2007 m. lapkričio 25d. buvo išduotas leidimas Nr.29 vykdyti žemės darbus. Leidimo 3 punktas numatė, kad iki žemės darbų pradžios privaloma užtikrinti normalias eismo sąlygas. Šis leidimo punktas nebuvo įvykdytas, todėl teismas sprendė, kad atsakovas neįvykdė visų minėto leidimo sąlygų. Teismo teigimu, iš 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Aiginta“ (nuomininkas) ir M. K. (nuomotojas), matyti, jog žemės sklypas ir statiniai išnuomojami dvejiems metams, už kiekvieną nuomos mėnesį nuomininkas moka nuomotojui po 10 000 Lt nuomos mokesčio, nuomininkas sumoka nuomos mokestį už vienerius metus, kuris lygus 120 000 Lt, priėmimo akto pasirašymo dieną. 2007 m. gruodžio 3 d. nuomininkas UAB „Aiginta“ atsisakė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, nurodydamas, kad žemės sklypas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, sklypas yra perkastas, bortai išardyti, sklype vyksta darbai, apie kuriuos nuomininkas nebuvo informuotas. CK 1.75 str. 2 d., CK 6.478 str. 2 d. nustato, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Atsižvelgdamas į tai, kad nekilnojamojo turto, esančio Didžioji g. 20, Kaišiadoryse, 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartis tarp savininkės M. K. ir nuomininko UAB „Aiginta“ nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, teismas konstatavo, kad ši nuomos sutartis negali būti panaudota prieš atsakovus, todėl ieškovo A. K. ieškinio reikalavimas priteisti 120 000 Lt negautų pajamų negali būti tenkinamas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Apeliantas (ieškovas) A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat prašo priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas sprendime konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie vykdė dujotiekio kasimo darbus M. K. priklausančiame sklype neturėdami jos sutikimo, jos sklypo dalį naudojo žemės darbų atlikimui ir kaip statybvietę, taip pat neturėdami jos sutikimo, be to, perkasdami vienintelį kelią – Didžiąją gatvę (nuosavybės teise priklausančią Kaišiadorių rajono savivaldybei), per kurią yra vienintelis galimas patekimas į M. K. sklypą ir prie jai priklausiusių pastatų, neužtikrino normalių eismo sąlygų, nenumatė apylankos, pažeidė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 15 d. leidime Nr. 29 žemės darbams vykdyti nurodytus reikalavimus. Klojant vidutinio slėgio dujotiekį per M. K. žemės sklypą, jos, kaip žemės savininkės, sutikimas nebuvo gautas, sutartis dėl sklypo naudojimo, žalos atlyginimo bei kompensacijų už naudojimąsi sklypu sudaryta nebuvo, tuo grubiai pažeidžiant sklypo savininkės teises ir interesus bei teisės aktų reikalavimus.

112. Ieškovas patirtą žalą grindė 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartimi, pagal kurią M. K. išnuomojo 1,4140 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais nuomininkui UAB ,,Aiginta“, buvo sutartas nuomos mokestis po 10 000 Lt per mėnesį. Nuomininkas nutraukė sutartį, nes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nebuvo įmanoma sklypo ir jame esančių statinių naudoti pagal paskirtį. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl negalėjo būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-157/2013. Atsakovai byloje neįrodinėjo, kad jų elgesys būtų kitoks, jeigu nuomos sutartis būtų įregistruota. Tai, kad sandoris neišviešintas, jokių atsakovų teisinių interesų, susijusių su sudaryto sandorio dalyku, nepažeidė, todėl nėra pagrindo taikyti ribojimą remtis šiuo sandoriu, įrodinėjant patirtos žalos faktą ir dydį. 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutarties 4.3 punkte buvo nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos, tačiau priėmimo-perdavimo aktas pasirašomas 2007 m. gruodžio 3 d., o nuomininkas įregistruoja nuomos sutartį viešame registre po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Kadangi nebuvo pasirašytas išnuomoto turto priėmimo-perdavimo aktas, tai nebuvo ir pagrindo įregistruoti nuomos sutartį viešame registre.

123. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. UAB ,,Aiginta“ nuomos sutartį vienašališkai nutraukė dėl to, kad žemės sklypo ir pastatų negalėjo naudoti pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį. To UAB ,,Aiginta“ negalėjo daryti tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. žemės sklypo kasinėjimo, gatvės, kuri yra vienintelis patekimas į M. K. priklausiusį žemės sklypą, perkasimo neužtikrinant normalių eismo sąlygų, neįrengiant apylankos, naudojant M. K. priklausiusį žemės sklypą darbų atlikimui ir statybvietei.

134. Atsakovus sieja bendri neteisėti veiksmai pasekmių atžvilgiu, žala atsirado tik dėl visų atsakovų veiksmų. Be to, pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių nevykdymą arba netinkamą įvykdymą, todėl AB ,,Kauno dujotiekio statyba“ yra atsakinga už UAB ,,Požeminių linijų statyba“ veiksmus. Dėl to atsakovų pareiga atlyginti žalą yra solidari.

14Atsakovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

151. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie dujotiekio kasimo darbus atliko M. K. priklausančiame sklype neturėdami jos sutikimo, kad žemės darbų atlikimui jos sklypo dalį naudojo kaip statybvietę, taip pat neturėdami jos sutikimo, yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės bei faktinių bylos aplinkybių.

162. Apeliantas patirtą žalą grindžia 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartimi, pagal kurią M. K. neva buvo išnuomojusi UAB ,,Aiginta“ 1,4140 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais. Tačiau nurodyta sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip tai numato CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 2 dalis, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Be to, remiantis bylos duomenimis darytina išvada, kad 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartis yra tariamas sandoris, sudarytas siekiant pagrįsti tariamai negautas pajamas.

173. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodyti nei atsakovų neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir apeliantui kilusios žalos, todėl apelianto prašoma atlyginti žala priežastiniu ryšiu nėra susijusi su atsakovais.

18Atsakovas AB ,,Lietuvos dujos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

191. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl negautų pajamų pagal 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp M. K. ir UAB ,,Aiginta“, motyvuodamas tuo, kad sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. Neteisingas apelianto argumentas, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-157/2013. Apelianto nurodyta civilinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis nėra analogiška nagrinėjamai bylai, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodyta teismų praktika.

202. Atsakovas nesutinka su apelianto pozicija įtraukiant AB ,,Lietuvos dujos“ į šią bylą atsakovu, kadangi ieškovas nei ieškinyje, nei skunde neįvardijo AB ,,Lietuvos dujos“ neteisėtų veiksmų bei neįrodė jo kaltės, dėl kurių neva galėjo atsirasti nuostoliai apeliantui. AB ,,Lietuvos dujos“, kaip statytojas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

213. Apeliantas pagal byloje esančius rašytinius duomenis neįrodė netiesioginių nuostolių fakto, jų realumo, nepagrindė nuostolių dydžio, neįrodė dėl atsakovų kaltės apelianto negautų pajamų. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutarties šalys sudarė tariamąjį sandorį, kuris pagal CK 1.86 straipsnį yra negaliojantis, dėl šios priežasties minėta sutartis ir nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl apeliantas negali remtis šia sutartimi, reikalaudamas iš atsakovų atlyginti negautas pajamas.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apelianto (šiuo atveju – ieškovo) apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).

24Nagrinėjamoje byloje apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

25Pagal CK įtvirtintas bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles civilinės atsakomybės taikymui reikalinga šių sąlygų visuma: neteisėti ir kalti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1, 3 dalys, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalos padarymas neteisėtais veiksmais yra juridinių faktų sudėtis, sukelianti teisines pasekmes, t. y. neteisėtais veiksmais padarius žalą, tarp šalių susiklosto nauji teisiniai santykiai – santykiai dėl žalos atlyginimo. Žala yra viena būtinų prievolės dėl žalos atlyginimo, t. y. civilinės atsakomybės, atsiradimo sąlygų. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo principus, ieškovas bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti žalos padarymo (buvimo) faktą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

26Nagrinėjamoje byloje apeliantas patirtą žalą grindžia 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartimi, kuria M. K. išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei ,,Aiginta“ 1,4140 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžineriniai) - kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas, estakada, anglių saugykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49-51). Minėta nuomos sutartimi nuomotojas (M. K.) įsipareigojo nuo 2007 m. gruodžio 3 d. perduoti nuomininkui sutartyje numatytą objektą pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (nuomos sutarties 1.2 p.). 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartyje nustatyta, kad žemės sklypas ir statiniai išnuomojami dvejiems metams, taip pat nurodyta, kad už kiekvieną nuomos mėnesį nuomininkas moka nuomotojui po 10 000 Lt nuomos mokesčio, nuomos mokestį nuomininkas moka nuomotojui tokia tvarka: nuomininkas sumoka nuomos mokestį už vienerius metus, kuris lygus 120 000 Lt, o likusią nuomos mokesčio dalį nuomininkas sumoka ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 3 d. (nuomos sutarties 1.5 p., 1.6 p.). Ieškovas pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti solidariai iš atsakovų 120 000 Lt atlyginimą žalos, kurią, anot ieškovo, jis patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, lėmusių tai, kad UAB ,,Aiginta“ 2007 m. gruodžio 3 d. raštu vienašališkai nutraukė 2007 m. spalio 15 d. pasirašytą nuomos sutartį (t. 1, b. l. 53), o dėl šios priežasties ieškovas (nuomotojas) negavo planuotų pajamų.

27Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Sprendžiant ginčą šioje byloje yra reikšminga CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011). CK 1.75 straipsnio 2 dalyje, CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. CK 6.531 straipsnio 2 dalyje bei 6.547 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad tik įregistruota viešajame registre žemės, pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Teisinė sandorių registracija reikšminga civilinės apyvartos stabilumui.

28Nagrinėjamu atveju 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartis, kuria M. K. išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei ,,Aiginta“ žemės sklypą bei statinius, nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, taigi šios sutarties sudarymo faktas nebuvo išviešintas.

29Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad apie minėtą M. K. ir UAB ,,Aiginta“ 2007 m. spalio 15 d. sudarytą nuomos sutartį atsakovas AB ,,Kauno dujotiekio statyba“ buvo informuotas tik 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktoje M. K. pretenzijoje šiam atsakovui, t. y. jau po UAB ,,Aiginta“ vienašališkai įvykdyto nuomos sutarties nutraukimo. Tuo tarpu iš byloje esančio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 1, b. l. 17) matyti, kad apie apelianto nurodomus neva neteisėtus atsakovų veiksmus bei apelianto teisių pažeidimus žemės sklypo ir pastatų savininkei (nuomotojai) M. K. tapo žinoma dar 2007 m. lapkričio 30 d. Tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovams nebuvo atskleistas ir nebuvo žinomas M. K. ir UAB ,,Aiginta“ 2007 m. spalio 15 d. sudarytos nuomos sutarties faktas iki šios sutarties nutraukimo.

30Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp M. K. ir UAB ,,Aiginta“, nėra pakankamas įrodymas apelianto nurodomos žalos priteisimui iš atsakovų (CPK 178 str., 185 str., CK 6.249 str.).

31Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose žalos faktą ir dydį bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas. Įvertinęs tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė žalos, kaip vienos iš būtinosios sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą (CPK 178 str.).

32Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, esą prieštarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-157/2013.

33Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai - auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai turi būti aiškūs. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

34Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; kt.).

35Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi.

36Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas priteistino žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai baudžiamojoje byloje asmeniui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą bei nustatytos visos sąlygos kaltu pripažinto asmens civilinei atsakomybei kilti, ir žala buvo grindžiama faktiškai patirtomis nekilnojamojo turto (būsto) nuomos išlaidomis, kai ta nuomos sutartis nebuvo įregistruota. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų pagal verslo tikslais sudarytą nuomos sutartį, kuri nebuvo įregistruota viešajame registre, be to, nebuvo net atskleista tuo momentu, kuomet nuomotojas sužinojo apie neteisėtus (ieškovo vertinimu) atsakovų veiksmus (nuomotoja vienam iš atsakovų pateiktoje pretenzijoje informavo apie nuomos sutartį tuo metu, kuomet ši sutartis jau buvo nutraukta nuomininko sprendimu).

37Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodomu teismų praktikos precedentu.

38Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą pažymėjo, kad 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutarties šalys sudarė tariamąjį sandorį, kuris pagal CK 1.86 straipsnį yra negaliojantis, todėl apeliantas negali remtis šia sutartimi, reikalaudamas iš atsakovų sumokėti negautas pajamas.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004, kt.). Tariami sandoriai dažniausiai nėra akivaizdžiai niekiniai, jie sudaromi tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, tikrieji jų sudarymo tikslai žinomi tik sandorio šalims, todėl yra slepiami ir viešai neatskleidžiami. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių požymių, kad M. K. ir UAB ,,Aiginta“ 2007 m. spalio 15 d. sudaryta nuomos sutartis yra niekinė, todėl nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas ex officio neturi pagrindo konstatuoti, kad nuomos sutartis pagal CK 1.86 straipsnį yra negaliojanti.

40Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, nepažeidė procesinės ir materialiosios teisės normų, todėl šį sprendimą naikinti ar keisti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, o absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. K. (pradinės ieškovės M. K. teisių perėmėjas) kreipėsi į... 5. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartimi M. K. išnuomojo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu (sprendime klaidingai... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Apeliantas (ieškovas) A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno... 10. 1. Teismas sprendime konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus. Atsakovų... 11. 2. Ieškovas patirtą žalą grindė 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartimi,... 12. 3. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra... 13. 4. Atsakovus sieja bendri neteisėti veiksmai pasekmių atžvilgiu, žala... 14. Atsakovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 15. 1. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog atsakovų neteisėti veiksmai... 16. 2. Apeliantas patirtą žalą grindžia 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartimi,... 17. 3. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodyti nei atsakovų neteisėti veiksmai,... 18. Atsakovas AB ,,Lietuvos dujos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 19. 1. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl negautų pajamų pagal 2007 m.... 20. 2. Atsakovas nesutinka su apelianto pozicija įtraukiant AB ,,Lietuvos dujos“... 21. 3. Apeliantas pagal byloje esančius rašytinius duomenis neįrodė... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 24. Nagrinėjamoje byloje apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 25. Pagal CK įtvirtintas bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles civilinės... 26. Nagrinėjamoje byloje apeliantas patirtą žalą grindžia 2007 m. spalio 15 d.... 27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra išaiškinęs,... 28. Nagrinėjamu atveju 2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartis, kuria M. K.... 29. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad apie minėtą M. K. ir UAB... 30. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 31. Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose žalos faktą ir dydį bei kitas... 32. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos... 33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra... 34. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad... 35. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 36. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas priteistino žalos... 37. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 38. Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą pažymėjo, kad 2007 m. spalio... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis,... 40. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą....