Byla e3K-3-20-916/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Realty Investments“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Realty Investments“, uždarajai akcinei bendrovei „NT Nevėžio projektai“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „SHI“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių subrogacijos apimtį ir ribojimą bei sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurenciją, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 3360,43 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „SHI“ su ieškove UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (poliso ID Nr. ( - ), draudimo liudijimas PZU LT Nr. ( - ), draudimo laikotarpis nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2016 m. birželio 3 d.). 2015 m. liepos 9 d. pro namo ( - ), stogą pradėjus skverbtis vandeniui, buvo sugadintas patalpose, unikalus Nr. ( - ), esantis draustas turtas (knygos). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo trečiajam asmeniui 3360,43 Eur draudimo išmoką. Atsakovės UAB „NT Nevėžio projektai“, kaip pastatų savininkė, ir UAB „Baltic Realty Investments“, kaip pastatų nuomotoja, rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo savo valdomo pastato, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta užliejimo, pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl padarytą žalą privalo atlyginti solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 ir 6.279 straipsniai).
  4. Atsakovė UAB „NT Nevėžio projektai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su jo reikalavimais nesutiko, prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji nėra patalpų valdytoja. Pagal 2014 m. liepos 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį patalpos išnuomotos, visas patalpų valdymas ir priežiūra perduoti atsakovei UAB „Baltic Realty Investments“, todėl pastaroji atsakinga už atsiradusią žalą.
  5. Atsakovė UAB „Baltic Realty Investments“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su jo reikalavimais nesutiko, prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. liepos 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 14-07-24 patalpas išnuomojo UAB „SHI“. Pirmiau nurodytos sutarties 8.11 punkte nustatyta, kad nuomos laikotarpiu už patalpų būklę, jose esančius ir nuomininkei priklausančius daiktus atkuriamąja verte nuo gaisro, sprogimo, stiklo dūžio, gamtos stichijų, trečiųjų asmenų (įskaitant nuomotoją) veiksmais sukeltos žalos, panašių nuostolių, kylančių dėl komunikacinių-inžinerinių tinklų avarijų ir kitų rizikų, atsako nuomininkė (UAB „SHI“). Kadangi aptarta sutarties nuostata nustato ribotą atsakovės UAB „Baltic Realty Investments“ civilinę atsakomybę, o žalą šiuo atveju sukėlė gamtos stichija (patalpos užlietos dėl 2015 m. liepos 8 d. vykusio škvalo), todėl atsakovei nekyla pareiga atsakyti už gamtos stichijos sukeltą žalą.
  6. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo, pareikšto atsakovei UAB „NT Nevėžio projektai“.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo atsakovei UAB „NT Nevėžio projektai“ atsisakymo nutraukė, ieškinį atsakovei UAB „Baltic Realty Investments“ tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 3360,43 Eur žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 789,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 1 d. nuomos sutartimi nuomotoja UAB „NT Nevėžio projektai“ perdavė nuomininkei UAB „Baltic Realty Investments“ naudoti ir valdyti pastatą, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Šios sutarties 1.5 punkte nuomininkė pareiškė, kad pastatą apžiūrėjo ir išsamiai susipažino su jo technine būkle, jai žinoma, kad pastatas neatitinka visų privalomųjų techninių reikalavimų, pastato inžineriniai tinklai susidėvėję, todėl nuomotoja neužtikrina, jog pastatas ir (ar) inžineriniai tinklai bus tinkami naudoti visą šios sutarties galiojimo terminą. Teismas sprendė, kad šios sutarties pagrindu atsakovė UAB „Baltic Realty Investments“ yra pastato valdytoja.
  3. Teismo vertinimu, patalpos buvo užlietos dėl stogo trūkumų, o ne dėl nenugalimos jėgos (dėl 2015 m. liepos 8 d. vykusio škvalo). Teismas konstatavo, kad atsakovė, neįrodžiusi žalos atsiradimo dėl nenugalimos jėgos pagrindo, turi pareigą atlyginti ieškovei žalą (CK 6.1015 straipsnis, 6.266 straipsnio 1 dalis).
  4. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Baltic Realty Investments“ apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
  5. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kolegijos vertinimu, iš atsakovės pateiktos 2015 m. rugpjūčio 10 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas turinio galima daryti tik prielaidą, kad pažymoje nurodomu laikotarpiu Kaune vietomis galėjo kilti škvalas. Pažymoje tiksliai konstatuota, kad, Kauno meteorologijos stoties duomenimis, nuo 2015 m. liepos 8 d. 20 val. iki 2015 m. liepos 9 d. 8 val. didžiausias vėjo greitis buvo 12 m/s. Pagal Bosforo skalę 12 m/s vėjas atitinka 6 skalės lygmenį iš 12 ir laikomas stipriu, esant tokiam vėjui sausumoje fiksuojami didelių šakų judėjimai, girdimas laidų švilpimas; tik nuo 20,8 m/s vėjo greičio sausumoje gali būti padaryti lengvi statinių pažeidimai. Be to, iš pažymos turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados nei dėl škvalo buvimo fakto įvykio metu, nei dėl konkrečios vietovės, kurioje galėjo kilti škvalas. Kolegijos vertinimu, išskyrus atsakovės prielaidas ir deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado ne dėl stogo trūkumų, o dėl gamtos stichijos – škvalo (škvalo nuplėštos stogo dangos), byloje nėra. Kolegija konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės atlyginti žalą (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnio 2 dalis), taip pat nėra pagrindo taikyti ir civilinės atsakomybės ribojimą, nustatytą trečiojo asmens UAB „SHI“ ir atsakovės 2014 m. liepos 24 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 14-07-24 8.11 punkte.
  6. Kolegija nesutiko su atsakovės argumentais dėl trečiojo asmens UAB „SHI“ nesąžiningumo ir pareigos suteikti informaciją draudikei nevykdymo. Atsakovės minimi šios nutarties 5 punkte aptartos sutarties 4.2, 7.3, 8.11 punktuose nustatyti ribojimai negali būti siejami su aplinkybėmis, įvardijamomis CK 6.993 straipsnio 1 dalies nuostatose, apie kurias draudėjas privalo suteikti draudikui informaciją. Be to, pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas asmuo (asmenys) įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutartis sukuria teises ir pareigas tik sutarties šalims, todėl ji negali riboti nesitariančių asmenų teisių. Nagrinėjamu atveju UAB „Baltic Realty Investments“ ir UAB „SHI“ tarpusavio susitarimas, kad UAB „SHI“ draudimo sutartį turi sudaryti tokiomis sąlygomis, jog draudimo bendrovė jokiu atveju neturėtų regreso teisės į UAB „Baltic Realty Investments“, negali sukurti jokių civilinių santykių su draudike ADB „Gjensidige“; draudikė nebuvo sutarties šalis, todėl toks šalių susitarimas gali turėti įtakos tik sutarties šalių tarpusavio santykiams.
  7. Kolegija remdamasi CK 6.266, 6.483, 6.485 straipsniais taip pat atmetė atsakovės argumentus dėl UAB „Baltic Realty Investments“ ir UAB „SHI“ sudarytos sutarties (žr. šios nutarties 5 punktą) 7.5 punkte įtvirtinto susitarimo pažeidimo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvoje nėra detalių teisės aktų, išskyrus bendrąją normą, įtvirtintą CK 6.993 straipsnyje, aiškiai nurodančių dokumentus, kuriuos, norėdamas gauti kiekvieną konkrečią draudimo apsaugą, draudėjas privalo pateikti draudikui iki sudarant draudimo sutartį. Taip susiklosto ydinga praktika, dėl kurios draudikai, žinodami savo didelius šansus pasidengti išlaidas per subrogacinius ieškinius, nėra linkę apskritai reikalauti tokios informacijos iš įmonių nuomininkių, nes visada gali bandyti nukreipti savo reikalavimus į statinių savininkus nuomotojus. Ikisutartinių santykių stadija turi esminę reikšmę būsimos draudimo sutarties sąlygoms ir sutartiniams santykiams tarp draudiko ir draudėjo. Bet koks neatidumas tikrinant ikisutartinę informaciją gali neigiamai paveikti draudimo sutarties šalių teises ir pareigas.
    2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, kuri siejo trečiąjį asmenį UAB „SHI“ ir atsakovę, t. y. negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai. Iš to išplaukia, kad patalpų nuomos sutarties šalių tarpusavio atsakomybės klausimus pirmiausia reguliuoja patalpų nuomos sutarties nuostatos. Pagal patalpų nuomos sutarties 7.3 punktą nuomotoja (atsakovė) neatsako už patalpose esančio nuomininkei (trečiajam asmeniui UAB „SHI“) ar kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą ar praradimą, taip pat už žalą, padarytą patalpoms ar nuomininkės bei trečiųjų asmenų turtui ar nuomininkės verslui. Patalpų nuomos sutarties 8.11 punktas nustato, kad nuomos laikotarpiu nuomininkė (trečiasis asmuo UAB „SHI“) pati atsako už patalpas ir jose esančius jai priklausančius daiktus, taip pat nuomininkė turtą apdraudžia atkuriamąja verte nuo gaisro, sprogimo, stiklo dūžio, gamtos stichijos, trečiųjų asmenų (įskaitant nuomotoją) veiksmais sukeltos žalos, panašių nuostolių, kylančių dėl komunikacinių-inžinerinių tinklų avarijų ir kitų rizikų. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „SHI“ patalpų nuomos sutarties 4.2 punktu aiškiai susitarė, kad draudimo sutartis turi būti sudaryta tokiomis sąlygomis, kad draudimo bendrovė jokiu atveju neįgytų reikalavimo teisės į nuomotoją (atsakovę). Pirmiau nurodytas susitarimas yra privalomas ir draudikei. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį asmenį ir žalos padarymu kaltinamą asmenį. Teismai neatsižvelgė į patalpų nuomos sutarties sąlygas: pirmosios instancijos teismas apsiribojo CK 6.1015 straipsnio 2 dalies normos citavimu, o Vilniaus apygardos teismas papildomai citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015, pateiktus išaiškinimus pirmiau nurodytos teisės normos taikymo klausimais, tačiau faktiškai nesigilino į CK 6.1015 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą nagrinėdamas ieškovės reikalavimą ir nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-43-706/2016). Ieškovė, trečiajam asmeniui UAB „SHI“ išmokėjusi draudimo išmoką, negalėjo įgyti teisės iš atsakovės reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl patalpose esančio turto sugadinimo, nes trečiasis asmuo UAB „SHI“ tokios teisės atsakovei neturėjo.
    3. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykį ir nepagrįstai netaikė CK 6.1015 straipsnio 4 dalies nuostatų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo patalpų nuomos santykiai. Galiojant patalpų nuomos sutarčiai, į patalpas patekęs atmosferos kritulių vanduo sugadino jose esantį trečiojo asmens UAB „SHI“ turtą. Todėl atsirado pagrindas spręsti atsakovės sutartinės atsakomybės klausimą, o šį klausimą teismai sprendė vadovaudamiesi CK 6.266 straipsniu, t. y. teisės normomis, reglamentuojančiomis deliktinę civilinę atsakomybę, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos sutartinės civilinės atsakomybės ir deliktinės civilinės atsakomybės atribojimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Ieškovė dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo nesidomėjo patalpų nuomos sutarties sąlygomis, neturėdama visos draudimo sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos (CK 6.993 straipsnis), nusprendė trečiajam asmeniui UAB „SHI“ išmokėti draudimo išmoką, todėl laikytina, jog ji prisiėmė su tuo susijusią riziką. Tuo tarpu teismai, nekreipdami dėmesio į CK 6.1015 straipsnio 4 dalį ir patalpų nuomos sutarties sąlygas, nepagrįstai sprendė, kad už nerūpestingos ir neatidžios ieškovės išlaidas išmokant draudimo išmoką turi atsakyti atsakovė.
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės 280 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui, kuris atsiranda būtent įstatymo pagrindu, todėl atsakovės argumentai, kad patalpų nuomos sutartimi nuomininkė UAB „SHI“ atsisakė reikšti pretenzijas atsakovei ir dėl to draudikė negali pagal šią sutartį įgyti teisės iš atsakovės reikalauti išmokėtos sumos, tampa nereikšmingi, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti subrogacijos netaikymo atvejai, į kuriuos nepatenka šios bylos aplinkybės. Atsakovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 išaiškinta, kad subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu; šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Atsakovė tendencingai skunde ignoruoja šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, remdamasi patalpų nuomos sutarties sąlygomis, kurios negali konkuruoti su įstatyme įtvirtintu subrogacijos atsiradimo pagrindu, ir, ydingai jas interpretuodama, sudaro galimybes draudikės teisėtiems lūkesčiams susigrąžinti išmokėtą išmoką iš atsakingo asmens už padarytą žalą bei paneigti teisinį apibrėžtumą. Ieškovę ir atsakovę sieja tik subrogacijos institutas, kilęs CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju jų civiliniams santykiams įtakos turi tik draudimo sutartis. Kadangi draudimo sutartis nenustato išimties dėl subrogacijos teisės draudikei apribojimo, ieškovė savo reikalavimą atsakovei kildina teisėtai – draudimo sutarties pagrindu, o aplinkybė, jog UAB „SHI“ sudarė draudimo sutartį pažeisdama nuomos sutarties nuostatas, yra UAB „Baltic Realty Investments“ ir UAB „SHI“ tarpusavio atsakomybės klausimas.
    2. Subrogacijos teisė nėra susijusi nei su draudimo įvykio tikimybe, nei su draudimo rizika. Dėl šios priežasties draudikė neturėjo pagrindo nei atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nei ją sumažinti, todėl CK 6.993 straipsnyje įtvirtinta pareiga atskleisti informaciją nėra siejama su draudiko subrogacijos teisės suvaržymu kas iš principo prieštarauja draudimo sutarties esmei. Tiek CK 6.993 straipsnio 6 dalies nuostatose, tiek draudikės Įmonių turto draudimo taisyklėse Nr. 059 aiškiai nustatytas draudikei pateikiamos informacijos turinys – t. y. duomenys, galintys daryti įtaką draudimo rizikai (galimų nuostolių dydžiui). Pagal CK 6.993 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, informacijos turinys yra susijęs su įvykių pripažinimu (ne)draudžiamaisiais ir nuo to priklauso draudimo išmokos (ne)išmokėjimas, o ne su draudiko subrogacijos teisė, kas nėra priskiriama prie nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo. Taigi patalpų nuomos sutarties 4.2 punkto sąlyga, kad draudimo sutartis turi būti sudaryta tokiomis sąlygomis, jog draudimo bendrovė jokiu atveju neturėtų subrogacijos teisės į nuomotoją, nėra susijusi su draudimo objektui gresiančio pavojaus ir atsiradusių nuostolių padidėjimu, su įvykio pripažinimu (ne)draudžiamuoju ir apskritai ši sąlyga prieštarauja draudimo sutarties esmei, todėl jos neatskleidimas draudikei neturėjo įtakos nei draudimo išmokos išmokėjimo faktui, nei nuostolių dydžiui, nes draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja bet kuriuo atveju atlyginti draudėjo patirtus nuostolius, jei įvykis pripažįstamas draudžiamuoju (dėl to šiuo atveju ginčo nekyla). Atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos patalpų nuomos sutarties 7.3, 7.5, 8.11 punktai iš esmės reiškia tą patį draudikės subrogacijos teisės ribojimą, kuris įtvirtintas ir pirmiau aptartame patalpų nuomos sutarties 4.2 punkte. Nepagrįsti ir atsakovės argumentai dėl CK 6.1015 straipsnio 4 dalies netaikymo. Minėta teisės norma nustato, kad tais atvejais, kai draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo teisės arba ją įgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės, tai draudikas atleidžiamas visiškai ar iš dalies nuo draudimo išmokos mokėjimo ir turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką. Nagrinėjamu atveju patalpų nuomos sutarties nuostatos, ribojančios ieškovės teisę kelti subrogacinius reikalavimus atsakovei, nereiškia, kad draudėja atsisakė savo reikalavimo teisės, nes, kaip minėta pirmiau, subrogacijos teisės įgyvendinimo ribojimas patalpų nuomos sutartyje apskritai prieštarauja draudimo sutarties esmei.
    3. Teismai, spręsdami atsakovės civilinės atsakomybės klausimą, teisingai pripažino, kad atsakovė atsakinga už atsiradusią žalą pagal deliktinės teisės normas. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Taip pat sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Tuo tarpu deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015). Taigi nesant sutartinės civilinės atsakomybės požymių, t. y. nenustatyta, kad žala būtų atsiradus pažeidžiant sutarties vykdymo sąlygas, nes žalos atsiradimo priežastis kildinama ne iš sutarties nuostatose įtvirtintų pareigų pažeidimo, bet priešingai, atsiradusi žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, bei atsižvelgiant į atsiradusios žalos aplinkybes – dėl lietaus pro stogą pradėjo skverbtis vanduo ir buvo aplietos trečiojo asmens prekės (knygos), nustatytina, kad stogas buvo su trūkumais (CK 6. 266 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė pagal deliktinius civilinės atsakomybės teisinius santykius turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei. Bylą nagrinėję teismai, taikydami deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o dėl šios priežasties kiti atsakovės argumentai, kurie kyla iš sutartinės civilinės atsakomybės, netenka prasmės, pripažįstant, kad šioje byloje tinkamai kvalifikuotas ginčo teisinis santykis, esant atsakovei atsakingai pagal deliktinę civilinę atsakomybę.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl draudiko, įgyvendinančiam subrogacinį reikalavimą, teisių apimties

  1. CK 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę (CK 6.1015 straipsnio 1–3 dalys).
  2. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties. Kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš sutarties neįvykdymo, tai pradinio kreditoriaus ir skolininko žalos atlyginimo santykius nulemianti sutartis tampa privaloma naujajam kreditoriui (draudikui) subrogacijos pagrindu. Pažymėtina, kad, nepaisant to, kuriomis taisyklėmis (pagal įstatymą ar sutartį) vadovautųsi naujasis kreditorius, skolininkas gali atsikirsti naujojo kreditoriaus reikalavimams CK 6.107 straipsnio nustatyta tvarka. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visus dokumentus ir įrodymus, pranešti draudikui duomenis, reikiamus įgyvendinti reikalavimo teisės perėjimą ir šios (perėjusios) teisės įgyvendinimą (CK 6.1015 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
  3. Taigi, subrogacijos atsiradimo pagrindas pagal įstatymą yra tai, kad įstatymo nustatytais atvejais pasikeičia jau egzistuojančios prievolės asmuo. CK 6.101 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, 4 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį (4 punktas). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad subrogacija, numatyta CK 6.1015 straipsnyje, ir yra CK 6.101 straipsnio 4 dalyje numatyta įstatyminė cesija, t. y. CK 6.1015 straipsnis yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
  4. Subrogacinė prievolė nėra nauja prievolė; draudikui perėmus draudėjo reikalavimo teisę žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Taigi, subrogacija yra vieno iš jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininką. Tai reiškia, kad subrogacijos teise pasinaudojęs draudikas, pakeitęs draudėją sutartyje tampa iki draudžiamoji įvykio jo nesaisčiusios sutarties šalimi ir, kaip įtvirtinta CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje, jam perėjusią reikalavimo teisę įgyvendina laikydamasis taisyklių, kurios nustatė draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
  5. CK 6.156 straipsnyje, įtvirtinančiame sutarties laisvės principą, nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė ir UAB „SHI“ (draudėja) 2014 m. liepos 24 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 14-07-24, jos 4.2 punktu šalys sutarė, kad draudimo sutartis turi būti sudaryta tokiomis sąlygomis, kad draudimo bendrovė jokiu atveju neturėtų regreso teisės į nuomotoją. Šios sutarties 7.3 punkte šalys sutarė, kad patalpų ir jose esančio turto apsaugą organizuoja pats nuomininkas. Nuomotojas neatsako už patalpose esančio nuomininkui priklausančio turto sugadinimą ar praradimą, taip pat už žalą, padarytą nuomojamos patalpoms ar nuomininko bei trečiųjų asmenų turtui arba nuomininko verslui. Nuomotojas atsako už žalą, kilusią dėl avarijų patalpų elektros, elektros, vandentiekio, šildymo, kanalizacijos bei kitų sistemose ar jų veiklos sutrikimų, išskyrus atvejus, kai tokios avarijos ar sutrikimai kyla dėl nuomotojo netinkamo savo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo (7.3 punktas). Nuomotojas privalo pateikti nuomininkui patalpas sutarties pasirašymo dieną esančios būklės. Nuomotojas neatsako už tuos patalpų trūkumus, kurie egzistavo iki patalpų perdavimo ir dėl kurių nuomininkas nepareiškė pretenzijų priimdamas patalpas (7.5 punktas).
  6. Atsižvelgiant į šios nutarties 16–19 punktuose pateiktą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad draudikui išmokėjus draudimo išmoką draudėjui ir perėmus nukentėjusios šalies (nuomininko) reikalavimo teisę atlygintos žalos apimtimi, jam taikomos šalių laisvai sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos, be kitų tos, kuriose atsakovė ir UAB „SHI“ savo nuožiūra buvo sutarusios dėl tam tikro nuomotojo atsakomybės ribojimo. Šių sutarties sąlygų aiškinimas svarbus draudiko subrogacijos teisės apimčiai.
  7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad tarp atsakovės (nuomotojos) ir ieškovės (draudikės, išmokėjusios draudimo išmoką draudėjai – nuomininkei) nebuvo sutartinių teisinių santykių, o atsakovės ir nuomininkės pasirašyta subnuomos sutartis neįpareigoja trečiosios šalies – draudikės, todėl sprendė, kad plačiąja prasme nuomotojo atsakomybės ribojimas, įtvirtintas ne pačioje draudimo sutartyje, nesukelia teisinių pasekmių draudikei (sutarties uždarumo principas), ir ieškinį tenkino, o atsakovės apeliacinį skundą atmetė. Taigi, iš esmės teismai nevertino ir neaiškino Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir atskirų jos nuostatų, spręsdami, jog sutarties uždarumo principas aiškintinas kaip nesukuriantis teisių ir pareigų reikalavimą perėmusiai šaliai.
  8. Minėta, kad tuo atveju, kai draudžiamasis įvykis atsiranda dėl sutarties pažeidimo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, perima sutartyje, kurios pažeidimas kartu buvo ir draudžiamasis įvykis, įtvirtintas draudėjo teises ir pareigas. Taigi draudikas tampa šios sutarties šalimi perimto reikalavimo apimtyje, todėl aiškinant, kad draudiko teisės apribotos draudėjo ir atsakovo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, nėra pažeidžiamas sutarties uždarumo principas. Nagrinėjamu atveju teismai privalėjo aiškintis, ar draudikei perėjo draudėjos UAB „SHI“ teisės į žalos atlyginimą pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jeigu taip, tai kokia apimtimi. Tam būtina išaiškinti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, be kitų, jos 4.2, 7.3 bei 7.5 punktus, atskleisti šalių tikrąją valią, taip pat įvertinti, ar draudėja UAB „SHI“ (į)vykdė savo sutartinį įsipareigojimą draudimo sutartį sudaryti tokiomis sąlygomis, kad draudimo bendrovė jokiu atveju neturėtų regreso teisės į nuomotoją. Tinkamas šių aplinkybių ištyrimas leis atskleisti ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir leis spręsti dėl jo (ne)tenkinimo.
  9. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties neperdavimas draudikei neturi reikšmės CK 6.993 straipsnio prasme. Ieškovė teigia, kad ši sutartis buvo nereikšminga, nes jos turėjimas nedidina draudžiamojo įvykio ir žalos atsiradimo rizikos. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties turinys yra reikšmingas ir draudikei, kadangi būtent sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl draudikės teisės pasinaudoti subrogacijos teise, taip pat dėl nuomojamo objekto būklės ir nuomininkės atsakomybės apimties.
  10. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau paminėta, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, jog nuomotojo atsakomybės ribojimas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi pažeidžia sutarties uždarumo principą, todėl negali sukelti teisinių padarinių draudikei, iš nukentėjusios sutarties šalies perėmusiai reikalavimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė subrogacijos teisę reglamentuojančias nuostatas, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

13Dėl deliktinės atsakomybės taikymo ginčo teisiniams santykiams

  1. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarčių laisvės principas suteikia šalims galimybę iš anksto susitarti dėl civilinės atsakomybės, kuri atsirado dėl sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo, taikymo.
  2. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos sutartinės civilinės atsakomybės ir deliktinės civilinės atsakomybės atribojimo klausimu, todėl nepagrįstai atsakovei taikė deliktinę atsakomybę, neatsižvelgdami į tai, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šalys buvo sutarusios dėl nuomotojo atsakomybės ribojimo.
  3. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai.
  4. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
  5. Sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
  6. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai; ieškovei žala kilo dėl to, kad išnuomoto pastato stogas buvo su trūkumais ir dėl to buvo aplietos UAB „SHI“ priklausančios knygos. Minėta, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šalys sutarė, kad nuomotojas neatsako už patalpose esančio nuomininkui priklausančio turto sugadinimą ar praradimą, taip pat už žalą, padarytą nuomininko turtui (7.3 punktas). Nuomotojas neatsako už tuos patalpų trūkumus, kurie egzistavo iki patalpų perdavimo ir dėl kurių nuomininkas nepareiškė pretenzijų priimdamas patalpas (7.5 punktas). Nagrinėjamu atveju teismai nenurodė įstatymo, kurio pagrindu sutartiniuose santykiuose šaliai būtų galima taikyti deliktinę atsakomybę. Deliktinės atsakomybės taikymo sutartiniuose teisiniuose santykiuose nepagrindė ir ieškovė.
  7. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad byloje nenustatyta įstatymo sąlygų taikyti deliktinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju šalis siejant sutartiniams santykiams, esant Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, kurioje įtvirtintas nuomotojo atsakomybės ribojimas ir nesant įstatyme nustatyto pagrindo deliktinei atsakomybei kilti, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, turėjo būti taikyta ne deliktinė, kaip sprendė teismai, o sutartinė civilinė atsakomybė. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 23 punkte, tam, kad būtų galima konstatuoti esant pagrindą taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę, būtina laikantis sutarčių aiškinimo taisyklių nustatyti dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šalių sulygtų nuomotojo atsakomybės ribojimo sąlygų, kadangi nuo to priklausys ieškovės, perėmusios UAB „SHI“ reikalavimą, teisių apimtis.
  8. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimą, nesivadovavo kasacinio teismo formuojama praktika šiuo klausimu, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovei taikytina deliktinė atsakomybė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje prioritetas turėtų būti teikiamas sutarties laisvės principui ir nėra teisinio pagrindo tenkinti draudikės reikalavimą taikyti deliktinę atsakomybę kaip žalos atlyginimo pagrindą, taip išvengiant sutartinę atsakomybę ribojančios sąlygos.
  9. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinę ir deliktinę atsakomybę.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos.
  2. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 789,97 Eur (76 Eur žyminis mokestis, 713,97 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė patyrė 753,94 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  3. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, o atsakovė turėjo 484,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (76 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą ir 408,38 Eur advokato atstovavimo išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu).
  4. Atsakovės turėtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos – 76 Eur žyminis mokestis už kasacinio skundo padavimą ir 306,28 Eur advokato atstovavimo išlaidos, susijusios su kasacinio skundo parengimu. Ieškovė kasaciniame teisme patyrė 280 Eur advokato atstovavimo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu.
  5. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 11,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai