Byla 2-1389-157/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ prašymas patikslinti finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“ bankroto byloje, trečiuoju asmeniu dalyvauja V. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ prašymas patikslinti finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“ bankroto byloje, trečiuoju asmeniu dalyvauja V. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi UAB „SK Baltic“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Pirmas administratorius biuras“. Teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus UAB „KRK Baltic“ 362 660,29 Lt finansinis reikalavimas. Šis kreditorius 2014-12-19 kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas patikslinti (padidinti) jo finansinį reikalavimą: nurodė, kad patikrinęs UAB „SK Baltic“ atliktus darbus pagal šalių sudarytą 2013-01-02 subrangos sutartį Nr. SK2013/0002, nustatė, jog subrangovas UAB „SK Baltic“ nepagrįstai aktuose užfiksavo darbų už 111 457,02 Lt, taip pat yra neatliktų darbų ir defektų už 57 589,95 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė kreditoriaus RUAB „KRK Baltic“ prašymą padidinti jo finansinį reikalavimą 111 457,02 Lt BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje.

9Teismas nustatė, kad šalis sieja statybos subrangos teisiniai santykiai; kad užsakovas UAB „KRK Baltic“ be išlygų pasirašė rangovo UAB „SK Baltic“ pateiktas sąskaitas-faktūras ir atliktų darbų aktus; kad statybos darbų žurnaluose nėra jokių pastabų dėl perduotų ir priimtų darbų apimties bei kokybės; kad UAB „KRK Baltic“ prašymą padidinti finansinį reikalavimą grindžia paties sudaryta defektų ir nebaigtų darbų suvestine, pasirašyta Vilniaus Valdorfo mokyklos ir UAB „Irdaiva“, su kuria UAB „SK Baltic“ neturėjo jokių teisinių santykių; kad darbus objekte atliko ne tik UAB „SK Baltic“. Dėl išvardytų faktų bei vadovaudamasis CK 6.694 straipsnio 1, 6 dalimis, CK 6.662 straipsnio 2, 4 dalimis, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, pateiktais išaiškinimais, teismas laikė neįrodytu kreditoriaus RUAB „KRK Baltic“ prašymą padidinti jo finansinį reikalavimą UAB „SK Baltic“ bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad į posėdį neatvyko kreditorius ir jo prašymu kviestas liudytojas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Kreditorius RUAB „KRK Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas neatskleidė bylos esmės: pirma, neaišku dėl kokių priežasčių teismas atmetė jo reikalavimą patvirtinti 111 457,02 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro aktuoti, tačiau faktiškai neatlikti darbai; antra, teismas išnagrinėjo tik dalį reikalavimų – iš viso nepasisakė dėl 57 589,95 Lt sumos pagal 2014-12-19 nustatytų defektų ir neatliktų darbų aktą.
  2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorius, atliktų darbų akte nenurodęs darbų trūkumų, negali jais remtis ateityje. Teismas neįvertino, kad šalys 2013-01-02 subrangos sutarties 3.4, 3.5 punktuose susitarė, jog atliktų darbų aktas pasirašomas tik apmokėjimo tikslu ir jis nelaikomas galutiniu kokybės patikrinimu ar statybos darbų perdavimu, nes per 15 dienų neįmanoma patikrinti 3 mėnesių darbų kiekio ir kokybės.
  3. Teismas netinkamai ir formaliai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo BUAB „SK Baltic“ atliktų darbų trūkumai nėra paslėpti. Iš 2014-12-19 prašymo ištaisyti defektus arba atlyginti nuostolius ir jo priedo – Defektų ir nebaigtų darbų suvestinės, Rangos sutarties priedo „Objekto kaina“ akivaizdu, jog pretenzijos yra pareikštos dėl paslėptų darbų defektų ir dėl defektų, kurie atsirado po darbų priėmimo–perdavimo (įtrūkimai sienose, pelėsis, pūslės). Tiksliai neišmatavęs visų atsakovo atliktų darbų taip pat jis negalėjo nustatyti, jog atsakovas nepagrįstai aktuose fiksavo per didelį kiekį darbų. Atsakovas BUAB „SK Baltic“ neatvyko į objektą, neapžiūrėjo defektų, neteikė teismui įrodymų, kad tų darbų iš viso neatliko ar defektai atsirado ne dėl jo kaltės.
  4. Į teismo posėdį jis neatvyko, nes buvo suklaidintas atsakovo bankroto administratoriaus – pastarasis teigė, kad prašys atidėti teismo posėdį tikslu susipažinti su kreditoriaus 2015-04-20 pateiktais naujais įrodymais.
  5. Prašo prijungti prie bylos defektų taisymo sąmatą, kuria RUAB „KRK Baltic“ įvertino defektų ištaisymo kaštus. Iki šiol BUAB „SK Baltic“ defektai dar yra taisomi.

12Trečiasis asmuo V. M., buvęs UAB „SK Baltic“ vadovas, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

131. Nepagrįstas kreditoriaus skundo teiginys, kad jis reiškė prašymą padidinti jo finansinį reikalavimą 169 046,97 Lt: pirma, tiek 2014-12-19 prašyme administratoriui, tiek teismui jis nurodė 111 457,02 Lt reikalavimą, todėl teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl 57 589,95 Lt; antra, teismas pasisakė dėl 57 589,95 Lt išnagrinėdamas kreditoriaus pateiktą defektų ir nebaigtų darbų suvestinę; trečia, kreditorius prašė arba atlyginti patirtus nuostolius arba ištaisyti defektus, tačiau bankroto byloje teismas neturi teisės įpareigoti šalį atlikti veiksmus pagal sutartį.

142. Teismas įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą bei tik tuomet padarė išvadą, kad apeliantas neįrodė atliktų darbų defektų ar neatliktų darbų fakto. Dėl to skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas formaliai konstatavo, jog akto pasirašymas savaime reiškia tinkamą atliktų darbų priėmimą.

153. Keltinas klausimas, ar šalių sudarytos subrangos sutarties 3.5 punktas, kuriuo numatyta, kad atliktų darbų aktas pasirašomas išimtinai apmokėjimo tikslu ir nėra laikomas galutiniu kokybės patikrinimu ar statybos darbų perdavimu rangovui neprieštarauja imperatyvioms CK 6.662 straipsnio 1 dalies, 6.689 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir nėra niekinis bei negaliojantis (CK 1.80 str., 1.78 str. 5 d.).

164. Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme – kad defektai yra susiję su paslėptais darbų trūkumais ir atsirado per garantinį terminą. Be to, UAB „SK Baltic“ neatlikto defektų suvestinės 1, 2, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 29 punktuose nurodytų darbų, o 3, 4, 5, 7, 8, 16, 18-25 punktuose nurodytų defektų atsiradimo priežastys nėra aiškios; taip pat neaiškios ir 11, 12 punktuose nurodytų defektų atsiradimo priežastys dėl darbų, kurių bendrovė neatliko.

175. Teismas pagrįstai nurodė, kad įrodymu nelaikytinas tarp trečiųjų asmenų (Valdorfo mokyklos ir UAB „Irdaiva“), su kuriais UAB „SK Baltic“ nesieja sutartiniai santykiai, pasirašytas nebaigtų darbų ir defektų aktas. Tai, kad apeliantas pateikė ir kitus su šiuo aktu susijus dokumentus savaime nedaro jo tinkamu įrodymu. Statybos žurnalas taip pat patvirtina, kad visus darbus UAB „SK Baltic“ atliko kokybiškai.

186. Nėra teisinio pagrindo priimti apelianto pateiktą naują įrodymą (CPK 314 str.).

19IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus UAB „KRK Baltic“ prašymas patikslinti (padidinti) jau patvirtintą jo finansinį reikalavimą BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, nes absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 320 str., 338 str.).

21Minėta, kad šis kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš statybos rangos teisinių santykių ir jį sudaro: 1) 111 457,02 Lt, kuriuos jis sumokėjo atsakovui už šio realiai neatliktus darbus; 2) 57 589,95 Lt defektų šalinimo ir neatliktų sutartinių darbų išlaidų.

22Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į šios bylos šalių specifinę teisinę padėtį – ieškovas (kreditorius) UAB „KRK Baltic“ yra restruktūrizuojamas, o atsakovas UAB „SK Baltic“ – bankrutavęs juridinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto ir restruktūrizavimo instituto esmė, tikslai ir paskirtis nulemia tai, kad šie procesai neabejotinai susiję su viešuoju interesu, o bankroto procesas ir viešojo intereso buvimas suponuoja tam tikrus šios kategorijos bylos nagrinėjimo ypatumus.

23Pirma, bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas esminių bankroto byloje spręstinų klausimų. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą iš pradžių atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teikti teismui tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl kreditorių sąrašo tvirtintino, šių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

24Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, toks reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

25Antra, viešojo intereso buvimas įpareigoja tokią bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu ir sprendžiant konkrečius bankroto byloje kilusius klausimus nustatyti reikšmingų aplinkybių visetą bei jas išsamiai ir visapusiškai – kreditoriaus, skolininko, o taip pat viešojo intereso aspektu, –įvertinti. Taigi nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, be kita ko rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 1 str. 1 d., 179 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014 etc.).

26Teisėjų kolegija nagrinėja atskirąjį skundą atsižvelgdama į aukščiau nurodytus šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus.

27Dėl UAB “KRK Baltic” 111 457,02 Lt reikalavimo

28Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „KRK Baltic“ (rangovas) ir skolininkas UAB „SK Baltic“ (subrangovas) 2013-01-02 sudarė subrangos sutartį Nr. SK2013/0002 (toliau ir Subrangos sutartis), kuria pastarasis įsipareigojo atlikti Valdorfo mokyklos, esančios ( - ), rekonstrukcijos darbus, numatytus pagal subrangovo komercinį pasiūlymą (Priedas Nr. 1). Pagal šį priedą objekto kaina yra 1 933 880,81 Lt. (b. l. 50-52).

29Kreditorius UAB „KRK Baltic“, kreipdamasis į UAB „SK Baltic“ bankroto administratorių dėl jo finansinio reikalavimo padidinimo 111 457,02 Lt suma, nurodė, kad pasikeitus UAB „KRK Baltic“ vadovui buvo sudaryta komisija, kuri patikrino UAB „SK Baltic“ atliktų darbų apimtis ir nustatė, kad pastarasis nepagrįstai į priėmimo–perdavimo aktus įtraukė 111 457,02 Lt vertės darbus, už kuriuos jam buvo sumokėta, t. y. kad ieškovas atsakovui sumokėjo (permokėjo) už realiai neatliktus darbus. Bankroto administratorius su pareikštu reikalavimu nesutiko.

30Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aukščiau nurodytos, ieškovo teigimu, atsakovui permokėtos pinigų sumos pagrįstumo, konstatavo, kad ieškovas darbus priėmė visa apimtimi, neginčijo nei jų apimties, nei kokybės (darbų priėmimo–perdavimo aktai yra abiejų šalių pasirašyti be išlygų, taip pat be pastabų darbų rezultatai užfiksuoti statybos žurnaluose), todėl neturi teisės remtis trūkumų faktu. Tuo remdamasis teismas atmetė kreditoriaus prašymą padidinti jo finansinį reikalavimą šia pinigų suma. Kreditorius atskirajame skunde teigia, jog teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias atliktų darbų priėmimą ir neįvertino Subrangos sutarties sąlygų šiuo klausimu.

31Teisėjų kolegija, sutikdama su atskirojo skundo argumentais, visų pirma pažymi, kad atliktų darbų priėmimą reglamentuoja CK 6.662 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad užsakovas, be kita ko, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę ar kitus trūkumus nedelsdamas privalo apie tai pranešti rangovui. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis tokiu faktu, jeigu jie neakivaizdūs; tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam jų pobūdžiui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008); kad iš užsakovo negalima reikalauti daugiau, negu normali daikto apžiūra ir jo įvertinimas tokio daikto priėmimo metu buvusiomis sąlygomis; kad CK 6.662 straipsnyje įtvirtinta užsakovo pareiga priimti rangovo atliktus darbus nedetalizuoja tinkamo darbų priėmimo, nenustato užsakovui pareigos atlikti tam tikrus matavimus, bandymus; kad įstatymo nenustatyta, kokiu būdu atlikęs darbų priėmimą užsakovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu šią pareigą, bet tai gali būti nustatyta užsakovo ir rangovo sudarytoje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

32Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „KRK Baltic“ nurodė, kad atsakovo UAB „SK Baltic“ atlikti darbai buvo permatuoti pasikeitus bendrovės vadovui, tam tikslui buvo sudaryta komisija. Iš tiesų, teismui pateiktoje medžiagoje nėra dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie minėtos komisijos sudarymą ir jos sudėtį, ar atsakovas buvo kviečiamas į šią komisiją, taip pat tokios komisijos nustatytus padidintus darbų kiekius ir kt. Tačiau, kita vertus, byloje neabejotinai yra kilęs ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl statybos darbų pagal Subrangos sutartį apimties, kokybės ir apmokėjimo, o vien tik sulyginus ieškovo pateiktoje papildomai permatuotoje darbų suvestinėje nurodomus darbus, už kuriuos atsakovui buvo sumokėta, ir darbus, nurodytus šalių pasirašytuose priėmimo-perdavimo aktuose – iš tiesų matyti, kad rasta faktiškai neatliktų darbų: pvz. nurodoma, kad ieškovui UAB „SK Baltic“ buvo sumokėta už Naujame korpuse – jungiamajame atliktus tokius darbus: 82 punkte – 3 749,55 Lt už 0,79018 t metalinių kolonų iki 0,5 t/vnt. svorio montavimą, tačiau anot ieškovo matavimų duomenų, pagal faktą šie darbai iš viso nebuvo atlikti; analogiškai yra ir dėl 83 punkte nurodytų duomenų – ieškovas teigia, kad permatavęs atliktus darbus nustatė, jog atsakovas iš viso nesumontavo metalinių kolonų iki 1 t/vnt., tačiau jam buvo sumokėta 2 333,59 Lt už 0,51739 t montavimą; iš 2013 m. liepos mėnesio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto 82, 83 punktų matyti, kad UAB „SK Baltic“ perdavė, o UAB „KRK Baltic“ priėmė 0,79018 t ir 0,51739 t atitinkamų metalinių sijų sumontavimo darbus; taip pat ieškovo pateiktos suvestinės 133 punkte nurodyta, kad atsakovui buvo sumokėta už 1,44 kv. m nevarstomo stoglangio montavimą, nors šis darbas, ieškovo tvirtinimu, iš viso nebuvo atliktas; iš 2013 m. lapkričio gruodžio mėn. priėmimo – perdavimo aktų matyti, kad 1,44 kv. m nevarstomo stoglangio montavimo darbai buvo perduoti ieškovui ir už juos buvo sumokėta (b. l. 4, 209, 243).

33Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie byloje esantys duomenys patys savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad finansinis reikalavimas yra pagrįstas, tačiau taip pat neleidžia teigti, jog toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (suklastoti dokumentai, etc.), todėl iš viso netikslinga juos tikrinti (CPK 185 str.).

34Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą pats atsakovo bankroto administratorius 2015-03-05, 2015-04-03 teismo posėdžių metu tvirtino esant tikėtina, jog būtent skolininkas yra atlikęs daugiau darbų, nei buvo užfiksuota aktuose, todėl ne jis, bet ieškovas UAB „KRK Baltic“ yra skolingas. Atitinkamai trečiasis asmuo buvęs UAB „SK Baltic“ vadovas V. M. teismui pateikė suvestinę dėl jo kaip subrangovo faktiškai atliktų darbų kiekio ir jų kainos skirtumų nuo kainų, nurodytų sutartyje, bei tvirtino, kad Subrangos sutartyje ir atliktų darbų aktuose užfiksuoti darbai neatitinka darbų faktinių kiekių ir yra susidaręs 326 693,83 Lt likutis pagal faktą. Šio asmens atstovas teismo posėdyje taip pat teigė, kad byloje turėtų būti paskirta ekspertizė, siekiant tinkamai išspręsti šį ginčą dėl atsiskaitymo už statybos darbus (b. l. 151-154).

35Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo dėl atliktų darbų apimties ir atitinkamai dėl sumokėjimo už juos pagrįstumo, teismui teko pareiga aiškintis, ar ieškovo pateiktoje suvestinėje nurodomi darbai iš tiesų yra padidinti, ar tokius trūkumus pagal jų pobūdį galima buvo pamatyti ir nustatyti atliekant normalią apžiūrą ir įvertinimą, šalims pasirašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir kt., taip pat vertinti šalių sutartines nuostatas dėl atliktų darbų masto, tinkamo priėmimo–perdavimo, jų kokybės (Subrangos sutarties 3.4, 3.5, 4.3 p. ir kt.).

36Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, nors ir vykdė pareigą rinkti įrodymus, tačiau nebuvo pakankamai tikslus, nurodydamas, kokius įrodymus ieškovas, kuris nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, turi pateikti, nepasiūlė ieškovui pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 str.), taip pat nepareikalavo, kad atsakovo bankroto administratorius pateiktų įrodymus, susijusius su jo teiginiais, jog ne jis, bet ieškovas yra skolingas bankrutavusiai bendrovei. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje 2015-03-05 protokoline nutartimi buvo nutarta išreikalauti iš UAB „KRK Baltic“ duomenis, susijusius su objektu, kuris buvo statomas, sudarant sutartį su UAB „SK Baltic“ (teismo posėdžio protokolas, b. l. 14); 2015-03-05 nutartimi įpareigojo kreditorių pateikti prašomą padidinti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 17); UAB „KRK Baltic“, vykdydamas teismo nutartį, teikė papildomus paaiškinimus dėl ginčijamų neatliktų darbų pozicijų, o taip pat paaiškino, kad pagal Subrangos sutarties 4.1.3 punktą UAB „SK Baltic“ darbus turėjo vykdyti pagal projektą ir suderintą sąmatą, tačiau neturėjo teisės reikalauti atlyginti už papildomus darbus, prašė kviesti liudytoju VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokyklos“ ūkvedį J. P., kuris yra pasirašęs 2014-12-08 nustatytų defektų ir nebaigtų darbų aktą, teigdamas, kad minėtas liudytojas taip pat patvirtins, kad atsakovo paliktus defektus ištaisė ieškovo darbuotojai (b. l. 32); 2015-04-03 teismo posėdyje teismas įpareigojo kreditorių pateikti statybos objekto dokumentaciją, t. y. statybos darbų žurnalus, darbų priėmimo–perdavimo aktus galutiniam užsakovui (b. l. 66); ieškovas pateikė minėtos VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokykla“ statybos darbų žurnalus, kuriuose darbų užsakovu yra nurodytas būtent šis asmuo, o rangovu – UAB „Irdaiva“; nurodė, kad galutinių darbų priėmimo-perdavimo aktų pateikti negali, nes iki šiol yra taisomi defektai, todėl jie nėra pasirašyti (b. l. 73, 74-144). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „SK Baltic“ yra sudaręs atliktų darbų aktą už 2014 m. sausio mėn. (35 509,21 Lt), tačiau šis aktas pasirašytas tik UAB „SK Baltic“ atstovo; nėra duomenų, ar jis buvo pateiktas ieškovui, ar nurodyti darbai ieškovo yra priimti, ar už juos apmokėta, jei ne, tai, ar ieškovas sutinka su atliktais darbais, ar juos ginčija (dalį, visus), ar į šiuos atliktus darbus kreditorius atsižvelgė, teikdamas tikslinti finansinį reikalavimą ir kt.

37Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei faktinės aplinkybės yra reikšmingi teisingam kilusio ginčo išsprendimui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, jie nebuvo tiriami bei vertinami, dėl jų teismas iš viso nepasisakė (CPK 176, 179, 183 str., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.).

38Dėl UAB ,,KRK Baltic” 57 589,95 Lt reikalavimo

39Teisėjų kolegija pažymi, kad kitą dalį savo papildomo finansinio reikalavimo ieškovas grindė tuo, jog 2014-12-19 buvo nustatyta 57 589,95 Lt vertės neatliktų darbų ir defektų (pvz., atšokę sienų dažai, įskilusi siena prie lubų (A202), išlūžinėjęs porankis neįgaliųjų sanitarinio mazgo patalpoje (A209, A131, A011), ant laiptinės sienų po dažų paviršiumi susiformavusios oro pūslės (A016), atsilupę lubų dažai, įsimetęs pelėsis (A008), trūksta sniego gaudyklės ant šlaitinio stogo (CF), nebaigtas fasado apšiltinimas su dekoratyvinio tinko apdaila prie nusileidimo į vandens apskaitos mazgą ir kt.) (b. l. 9, 54). Teismas, spręsdamas dėl šios reikalavimo dalies patvirtinimo, konstatavo, kad tiek paties ieškovo sudaryta defektų ir nebaigtų darbų suvestinė, tiek užsakovo VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokykla“ ir pagrindinio rangovo UAB „Irdaiva“ sudarytas defektų ir nebaigtų darbų sąrašas nėra tinkami įrodymai. Kitų argumentų bei motyvų, kuriais grindžiamas atsisakymas tvirtinti šią reikalavimo dalį, teismas nenurodė.

40Kaip jau minėta, viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, egzistuoja visą atsakovo bankroto proceso laikotarpį, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus egzistuoja teismo pareiga ex officio ištirti bei visapusiškai įvertinti jų pagrįstumą. Todėl, nepaisant to, kad, kaip teigiama atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovas tiesiogiai neįrodinėjo, jog defektų ir nebaigtų darbų suvestinėje nurodyti trūkumai yra susiję su paslėptais darbais ar atsirado vėliau (garantiniu terminu), tačiau atsižvelgiant į byloje egzistuojantį viešąjį interesą bei teismo pareigą, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės turi būti išnagrinėtos, įvertintos ir dėl jų pasisakyta.

41Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo defektų ir nebaigtų darbų suvestinėje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje S005 yra išvardyti tiek neatlikti darbai, tiek jų trūkumai (defektai) (CPK 306 str. 4 d., 314 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant šiuos reikalavimus būtina aiškintis papildomas aplinkybes ir nustatyti reikšmingus faktus: visų pirma atskirti, kokie suvestinėje nurodyti darbai pagal Sutartį ieškovo nebuvo atlikti; nustatyti, ar už juos ieškovas yra jau sumokėjęs; ar tokie darbai nekartojami ieškovo pateiktoje suvestinėje dėl, anot jo, permokėtų darbų; jei už tuos darbus nebuvo sumokėta, taip pat būtina išaiškinti aplinkybes, dėl kurių būtent tokio dydžio reikalavimas už neatliktus darbus reiškiamas atsakovui (ar defektai (dalis jų) jau pašalinti, kiek ieškovui kainavo/kainuos tų darbų atlikimas, ar ši kaina skiriasi nuo atsakovo nurodytos kainos ir atliekamų darbų kainos, kokios to priežastys, ar galimas sutarties kainos sumažinimas ta apimtimi ir kt.).

42Sprendžiant dėl ieškovo nurodomų atsakovo atliktų darbų defektų, taip pat būtina aiškintis papildomas aplinkybes: nustatyti, ar yra ieškovo nurodyti statinio defektai, ar jie yra atsiradę dėl atsakovo atliktų darbų (atsiliepime į skundą teigiama, kad atsakovas neatliko ieškovo defektų suvestinės 1, 2, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 29 punktuose nurodytų darbų, o 3, 4, 5, 7, 8, 16, 18-25 punktuose nurodytų defektų atsiradimo priežastys nėra aiškios); kokie darbų trūkumai išryškėjo per garantinį laikotarpį, o kokie buvo perduoti kaip paslėpti trūkumai ir pan. Tokios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl rangovo (atsakovo) atsakomybės (CK 6.697 str.).

43Pažymėtina, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl tokiu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų.

44Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad reikalavimas dėl defektų iš esmės yra reikalavimas dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių UAB „SK Baltic“ nekokybiškai atlikus darbus, ir pastebi, jog CK 6.256 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, pažeidęs tokią prievolę arba ją įvykdęs netinkamai, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi nustačius statinio defektus atsakovo atsakomybei taikyti taip pat yra svarbu nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų, o taip pat ir nuostolių dydį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad aukščiau nurodytos aplinkybės bei sąlygos nebuvo nustatinėjamos, kaip minėta, nurodžius į su šiais klausimais susijusių įrodymų netinkamumą. Beje, šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad pasisakydamas dėl ieškovo atliktų darbų apimties teismas rėmėsi ieškovo pateiktais statybos žurnalais, kuriuos pildė būtent VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokykla“ ir UAB „Irdaiva“, tuo pat metu, spręsdamas dėl ieškovo nurodytų atsakovo padarytų darbų defektų, konstatavo, kad minėtų asmenų sudarytas defektų sąrašas yra netinkamas įrodymas byloje, nes su šiais asmenimis bankrutuojanti įmonė neturėjo jokių santykių (CPK 176 str., 179 str. 2 d., 185 str.).

45Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą teismo nutartį teisės taikymo bei faktų nustatymo aspektais, konstatuoja, kad byloje iš esmės nebuvo nustatytos ir išnagrinėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lemiančios kreditoriaus RUAB ,,KRK Baltic“ finansinio reikalavimo pagrįstumą bei dydį – nesurinkti įrodymai, būtini teisingam bylos išnagrinėjimui, neįvertinti pateikti įrodymai, teisiškai reikšmingi teisingam bylos išsprendimui, dėl to iš esmė liko neatskleista bylos esmė. Todėl kreditoriaus RUAB „KRK Baltic“ atskirasis skundas tenkinamas – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

46Atsižvelgdama į neištirtų aplinkybių apimtį ir jų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, tokiu būdu, be kita ko, suvaržant šalių teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat tenkinamas apelianto prašymas grąžinti bylą dėl jo finansinio reikalavimo patikslinimo šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d., 338 str.).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ finansinio reikalavimo patikslinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje kilęs ginčas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo... 5. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi UAB „SK... 6. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtintas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė... 9. Teismas nustatė, kad šalis sieja statybos subrangos teisiniai santykiai; kad... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Kreditorius RUAB „KRK Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Trečiasis asmuo V. M., buvęs UAB „SK Baltic“ vadovas, atsiliepime į... 13. 1. Nepagrįstas kreditoriaus skundo teiginys, kad jis reiškė prašymą... 14. 2. Teismas įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą bei tik... 15. 3. Keltinas klausimas, ar šalių sudarytos subrangos sutarties 3.5 punktas,... 16. 4. Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta pirmosios... 17. 5. Teismas pagrįstai nurodė, kad įrodymu nelaikytinas tarp trečiųjų... 18. 6. Nėra teisinio pagrindo priimti apelianto pateiktą naują įrodymą (CPK... 19. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 20. Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismo... 21. Minėta, kad šis kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš statybos rangos... 22. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į šios bylos šalių... 23. Pirma, bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų... 24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei bankroto byloje pareikštas... 25. Antra, viešojo intereso buvimas įpareigoja tokią bylą nagrinėjantį... 26. Teisėjų kolegija nagrinėja atskirąjį skundą atsižvelgdama į aukščiau... 27. Dėl UAB “KRK Baltic” 111 457,02 Lt reikalavimo ... 28. Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „KRK Baltic“ (rangovas) ir... 29. Kreditorius UAB „KRK Baltic“, kreipdamasis į UAB „SK Baltic“ bankroto... 30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aukščiau nurodytos, ieškovo... 31. Teisėjų kolegija, sutikdama su atskirojo skundo argumentais, visų pirma... 32. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „KRK Baltic“ nurodė, kad atsakovo UAB... 33. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie byloje esantys duomenys patys savaime... 34. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant... 35. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kilus... 36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, nors ir vykdė... 37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nagrinėjamoje byloje esantys... 38. Dėl UAB ,,KRK Baltic” 57 589,95 Lt reikalavimo ... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitą dalį savo papildomo finansinio... 40. Kaip jau minėta, viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti... 41. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo defektų ir nebaigtų darbų... 42. Sprendžiant dėl ieškovo nurodomų atsakovo atliktų darbų defektų, taip... 43. Pažymėtina, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus... 44. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad reikalavimas dėl defektų iš... 45. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą teismo nutartį teisės taikymo bei... 46. Atsižvelgdama į neištirtų aplinkybių apimtį ir jų pobūdį, teisėjų... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir...