Byla e2-3321-820/2018
Dėl skolos priteisimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. L., atsakovo S. Š. atstovei advokatei Mildai Šmitaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams: V. K., S. Š., A. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui M. P., dėl skolos priteisimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014-08-14 18:00 transporto priemonės BMW 525 valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį tarp S. Š. ir A. P..
    2. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014-08-14 19:00 transporto priemonės BMW 525 valst. nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį tarp A. P. ir V. K..
    3. Priteisti solidariai iš atsakovų S. Š. ir V. K. 2 630,14 EUR už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.
    4. Priteisti ieškovui 5% (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas .
    5. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
    6. Priteisti kitas ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka - 4,13 EUR.
  2. Ieškovas nurodė, jog UAB „Sauda“ Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr.11/6 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 24-58 tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“), 2016-09-19 dieną perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“ . Pagal šią sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės BMW 525 valst. Nr. ( - ) (toliau tekste - transporto priemonės arba BMW) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą.
  3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario mėn. 11 d. nutarimu Nr. 118 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo, 2014-08-13 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5 straipsniu, policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remiantis 2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę.
  4. UAB „Sauda“ vadovaudamasi 2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės paėmimo protokolu, protokolo surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos.
  5. Vadovaujantis 2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“, bei atsižvelgiant į 2007 m. spalio mėn. susitarimą dėl 2001 m. gegužės mėn. 4 d. sutarties Nr. 32, devinto punkto aiškinimo, transporto priemonė saugoma nuo jos pastatymo į saugojimo aikštelę dienos.
  6. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą, iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 231,34 Lt mokestis už nuvežimą. Už transporto priemonės saugojimą, už pirmą saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) po 15 (penkiolika) Lt mokestis už kiekvieną parą, ir po 240 (du šimtai keturiasdešimt Lt 00 ct.) Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį.
  7. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-01-01 valstybinė Lietuvos Respublikos valiuta iš lito buvo pakeista į eurą, bei tai, jog transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta dar iki 2015-01-01, skolos sumą apskaičiuojame litais ir tik galutinę reikalavimo sumą konvertuojame į eurus pagal nustatytą kursą 3,4528 LTL = 1 EUR.
  8. Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laiką, pradžioje buvo skaičiuojama nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2014-08-13) iki skolos perdavimo UAB „Jurisdictus“ dienos (2016-09-19). Įsiskolinimo suma sudarė 1865,54 EUR, tačiau jokių veiksmų dėl transporto priemonės atsakovai nesiėmė, todėl įsiskolinimas skaičiuojamas už 36 mėn. 9081,34 LTL (231,34 + (30 d.*15 LTL)+((36 mėn.-1 mėn.)*240 LTL) t. y. 2630,14 EUR.
  9. Pagal 2014-08-13 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktą raštą apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas V. K..
  10. Viešame transporto priemonių registre transporto priemonės BMW savininku yra nurodytas A. P., kuris yra nurodytas kaip transporto priemonės naujasis savininkas.
  11. A. P. pateikė 2014-08-14 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią transporto priemonė yra neva parduota V. K.. Pagal sutartyje nurodytą datą ir laiką (2014-08-14 19:00 val.) matyti, kad transporto priemonė buvo neva parduota tuo metu, kai jau buvo uždaryta ir saugoma priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo aikštelėje (nuvežta 2014-08-13, o neva parduota 2014-08-14).
  12. Manome, kad realiai jokių sandorių tarp S. Š., A. P. ir V. K. neįvyko, sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, todėl žemiau nurodytais argumentais ieškovas sieks tokius sandorius pripažinti negaliojančiu kaip tariamus sandorius.
  13. Ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. Š. 2014-08-14, t. y. jau po transporto priemonės nuvežimo (2014-08-13), sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su A. P., o A. P. tą pačią dieną (po valandos) sudarė pirkimo- pardavimo sutartį su V. K., kuris ir vairavo automobilį, pažeisdamas kelių eismo taisykles. Ieškovo manymu tokiu būdu buvo siekdama, ne realiai perleisti transporto priemonę, o išvengti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos solidarios transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybės. Todėl ieškovas prašo pripažinti negaliojančias (1) S. Š. ir A. P. bei (2) A. P. ir V. K. sudarytas automobilio pirkimo-pardavimo sutartis kaip tariamus sandorius.
  14. Nagrinėjamu atveju šalys neva sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, tai yra jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perdavimu laikomas daikto įteikimas įgijėjui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.50 straipsnio 2 dalis).
  15. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 5-V-569 redakcija) 14 punktas numato, jog priverstinai už teisės pažeidimus nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta už administracinius teisės pažeidimus, kurių sankcijose kaip viena iš nuobaudų yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, ar yra priimtas nutarimas ją konfiskuoti) pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Kai transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta už administracinius teisės pažeidimus, kurių sankcijose kaip viena iš nuobaudų yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonę leidžiama susigrąžinti, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, nepriima nutarimo konfiskuoti transporto priemonės.
  16. Ši transporto priemonė vis dar stovi aikštelėje, dėl jos atsiėmimo niekas nėra kreipęsis. Policija nėra išdavusi leidimo atsiimti ginčo automobilio, todėl sandorio sudarymo momentu S. Š. minėtos transporto priemonės neturėjo savo dispozicijoje, nes policija nebuvo priėmusi nutarimo grąžinti minėtą transporto priemonę jam, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pasikeitė minėtos transporto priemonės savininkas, kadangi ji dėl objektyvių priežasčių - daikto neturėjimo savo dispozicijoje, negalėjo būti perduota.
  17. A. P. ir V. K., neva įsigiję ginčo automobilį, savo vardu jo neįregistravo, net nesikreipė dėl transporto priemonės atsiėmimo iš saugojimo aikštelės, todėl akivaizdu, kad nei A. P., nei V. K. nesielgė kaip teisėti turto savininkai, nesiekė jo faktiškai valdyti. Be kita ko, A. P. telefonu ieškovui paaiškino, jog ginčo automobilio net nebuvo matęs, pinigų už jį nemokėjo.
  18. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas sandoris realiai nebuvo vykdomas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčijamą 2014-08-14 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį neįvyko, t. y. faktiškai automobilis nebuvo parduotas nei A. P., nei V. K.. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo V. K. visiškai nesidomėjo neva nusipirktu turtu, nesielgė su juo kaip turto savininkas.
  19. Tikroji ginčijamos pirkimo pardavimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai surašius pirkimo pardavimo sutartį V. K. vardu S. Š. galėtų išvengti prievolės už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą vykdymo ir atsiradusių turtinių pasekmių šalinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašoma pripažinti ginčijamus sandoriu tariamais ir negaliojančiais nuo jo sudarymo momento.
  20. Siųsdamas laiškus atsakovui ieškovas patyrė 3,51 EUR išlaidų (0,97 + PVM už vieną registruotą siuntą). Užklausdamas VĮ „Registrų centras“ gyventojų registrą dėl skolininkų gyvenamosios vietos ieškovas patyrė dar 0,62 EUR išlaidų (0,31 EUR už vieną užklausą). Viso ieškovo patirtos papildomos išlaidos sudarė 4,13 EUR, kurias taip pat prašo priteisti.
  1. Atsakovų atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas S. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog S. Š. 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje įdėjo skelbimą į viešą portalą, kad parduoda BMW. Susitarus telefonu Automobilio atvyko apžiūrėti du asmenys - jaunesnis M. P. ir jo dėde pristatytas vyresnis asmuo A. P.. Iš tarpusavio pokalbio S. Š. buvo aišku, kad vyresnis asmuo A. P. pirks automobilį jaunesniam asmeniui - sūnėnui M. P.. Apžiūrėję BMW asmenys nurodė, kad apsispręs ir paskambins. S. Š. buvo panešta, kad A. P. perka BMW, asmenys susitarė susitikti Pilaitės mikrorajone, prie namo Vydūno g. 6. Tačiau į sutartą vietą 2014-08-03 atvyko tik M. P., kuris nurodė, kad jo dėdė A. P. negalėjo tuo metu atvykti, tačiau perdavė pinigus ir jis nori pasiimti BMW dabar, o A. P. pirkimo-pardavimo sutartį atvyks pasirašyti ir įregistruos VĮ „Regitra“ kitą dieną. S. Š. sutiko, tačiau, kad turėtų įrodymą, jog perdavė BMW, jo raktus ir dokumentus, S. Š. paprašė M. P. pasirašyti kokį nors tai patvirtinantį dokumentą. M. P. taip pat norėjo turėti įrodymą, kad perdavė pinigus už BMW. Kadangi S. Š. neturėjo pasiruošęs kito dokumento, S. Š. ir M. P. pasirašė ant S. Š. turėtos VĮ „Regitra“ patvirtintos formos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje nurodė jam perduoda pinigų sumą už BMW, visus BMW duomenis. Pasirašytame dokumente asmenys tik neaiškiai nurodė datą, t. y. įrašę metus - 2014, pirma įrašė dieną - 03, o po to mėnesį
  3. Kartu su S. Š. 2014-08-03 buvo jo pažįstami A. Č. ir G. Š., kurie matė ir gali patvirtinti tą dieną vykusias aplinkybes.
  4. S. Š. su A. P. susitiko 2014-08-14 Naugarduko gatvėje. Kadangi Automobilis jau buvo perduotas 2014-08-03 jo sūnėnui M. P., o S. Š. buvo perduoti pinigai nuo A. P. (sandoris faktiškai įvykdytas 2014-08-03), susitikimas truko vos kelias minutes - šalys užpildė patvirtintos formos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir išsiskirstė. Už kelių dienų S. Š. įregistravo BMW pardavimo A. P. sutartį VĮ „Regitra“ ir daugiau nieko apie BMW iki teismo nežinojo.
  5. S. Š. V. K. nepažįsta ir apie jį pirmą kartą išgirdo tik gavęs šios bylos dokumentus iš teismo, kaip ir apie tai, kad naudojantis šiuo BMW V. K. 2014-08-13 padarė pažeidimą ir BMW buvo priverstinai nuvarytas į aikštelę. S. Š. taip pat nežino dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis A. P. tą pačią 2014-08-14 dieną viena valanda vėliau pasirašė šio BMW pirkimo-pardavimo sutartį su V. K..
  6. Tariamu sandoriu laikomas sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Šiuo atveju S. Š. turėjo interesą (poreikį) ir išreiškė valią parduoti Automobilį, o A. P. turėjo interesą (poreikį) ir išreiškė valią šį Automobilį įsigyti. Šalys realiai siekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo.
  7. BMW pirkimo-pardavimo sandoris buvo realiai įvykdytas, t. y. 2014-08-03 S. Š. perdavė BMW, jo raktelius ir dokumentus ir gavo pinigus už BMW. Buvo įvykdytos visos būtinos pirkimo-pardavimo sąlygos.
  8. Tai, kad A. P. 2014-08-14 atvyko pats įforminti rašytinės BMW pirkimo-pardavimo sutarties patvirtina, kad A. P. visiškai pritarė ir patvirtino 2014-08-03 įvykusias aplinkybes, t. y., kad S. Š. buvo perduoti pinigai už BMW ir kad BMW buvo perduotas ne tiesiogiai jam A. P., kaip pirkėjui, o sūnėnui M. P. (kuriam A. P. ir buvo nurodęs, kad perka BMW naudotis).
  9. Net jeigu Teismas laikytų, kad A. P. yra netinkama sandorio šalis dėl to, jog BMW 2014-08-03 buvo perduotas ne tiesiogiai A. P., o buvo perduotas M. P., kuris sumokėjo, kaip nurodė, A. P. perduotus pinigus, tada pirkėju bet kokiu atveju turėtų būti laikomas M. P. ir jis turėtų būti laikomas įgijęs pirkėjo teises ir pareigas nuo 2014-08-03.
  10. Dėl tarp A. P. ir V. K. 2014-08-14 sudarytos BMW pirkimo-pardavimo sutarties atsakovas S. Š. nieko pasisakyti negali, nes jam visiškai nežinomos šio sandorio sudarymo aplinkybės ir tikslai.
  11. S. Š. nėra BMW savininkas ir nėra atsakingas už išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.
  12. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko ir prašė tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  13. Nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo surašytas transporto priemonės BMW priverstinio nuvežimo aktas, kurio pagrindu transporto priemonė buvo transportuota į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, kur yra saugojama iki šios dienos. Transporto priemonę administracinio teisės pažeidimo metu vairavo atsakovas V. K..
  14. Ieškovas nurodo faktines aplinkybes, kad transporto priemonės priverstinio transportavimo į saugojimo aikštelę metu transporto priemonė priklausė nuosavybės teise atsakovui S. Š., kuris 2014-08-14 18.00 val. transporto priemonę neva pardavė A. P., o šis po valandos transporto priemonę pardavė atsakovui V. K.. Minėtus du pirkimo-pardavimo sandorius ieškovas vertina kaip sudarytus tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Nepaisant to, kad sutinkame, jog ginčo sandoriai yra negaliojantys ir naikintini, tačiau atsakovas A. P. sudarant minėtas dvi pirkimo-pardavimo sutartis nesiekė sudaryti tariamų sandorių, o buvo apgautas.
  15. Nugabenus transporto priemonę į saugojimo aikštelę, transporto priemonės savininkas (atsakovas S. Š.) su jos valdytoju (atsakovu V. K.) nusprendė sudaryti du transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorius, į juos įtraukiant atsakovą A. P. (nesusijusį su atsakovais, tam kad būtų sukurta šių sandorių realumo regimybė) ir galiausiai perleisti transporto priemonę V. K.. Atsakovams palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka, atsakovas A. P., suradęs transporto priemonės pardavimo skelbimą, susitarė dėl jos apžiūros 2014-08-14. Atvykus į Vilnių, A. P. buvo nurodyta, kad transporto priemonė tuoj bus atgabenta į susitikimo vietą, todėl belaukiant atvažiuojančios transporto priemonės, tam kad būtų sutaupyta laiko, jos pardavėjas pasiūlė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas A. P. nė nepagalvojęs tokią sutartį pasirašė, tačiau praėjus valandai transporto priemonė vis nepasirodė, nes ji buvo sulaikyta UAB „Sauda“ aikštelėje, todėl A. P. pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir nurodė transporto priemonės nebepirksiąs. Atsakovas A. P. vietoj pasirašytos sutarties sunaikinimo, sutiko pasirašyti antrąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl transporto priemonės pardavimo V. K..
  16. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis ar kitas asmuo, nesantis sandorio šalimi. Tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies ir / ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų įtakoje. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.
  17. A. P. buvo tyčia suklaidintas atsakovų tam, kad sudarytų pirkimo-pardavimo sandorius, nors nei transporto priemonė buvo realiai perduota, nei kaina už parduodamą transporto priemonę buvo mokama. Vertinant šiuos du pirkimo-pardavimo sandorius bendrai, jie yra pripažintini tariamais sandoriais, kuriuose pradinis pardavėjas ir galutinis pirkėjas siekė sukurti išorinį transporto priemonės nuosavybės perleidimo įspūdį, jog transporto priemonė perėjo atsakovo V. K. nuosavybėn, tokiu būdu siekiant panaikinti S. Š. solidarią atsakomybę dėl išlaidų, patirtų priverstinai nugabenant ir saugant saugojimo aikštelėje transporto priemonę.
  18. Ieškovas civilinėje byloje reiškia solidarų reikalavimą iš transporto priemonės savininko ir valdytojo priteisti 2630,14 EUR išlaidas už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
  19. Ginčo situacijoje, atsižvelgiant į abiejų atsakovų siekį sudaryti tariamus sandorius, kurių pagrindu buvo norima perkelti nuosavybės teisę nuo S. Š. ant V. K., akivaizdu, kad ne tik transporto priemonės valdytojas, bet ir jos savininkas žinojo apie 2014-08-13 įvykusį transporto priemonės transportavimą į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti išlaidas už transporto priemonės saugojimą.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Iš 2014 m. rugpjūčio 13 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (1 t., p. 21) matyti, jog priverstinai nuvežant transporto priemonę, ją vairavo V. K..
  4. Iš VĮ „REGITRA“ kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, jog atsakovas A. P. yra BMW savininkas (1 t., p. 22). Iš policijos rašto (1 t., p. 48-51) matyti, kad A. P. nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2014 m. rugpjūčio 19 d., t. y. jau po BMW sulaikymo ir priverstinio nuvežimo. Iš šių duomenų taip pat matyti, jog atsakovas S. Š. nuosavybės teisės į BMW buvo įregistruotos nuo 2014 m. birželio 25 d.
  5. Atsakovas S. Š. pateikė BMW pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., p. 92, toliau tekste Sutartis1), kurioje nurodyta, kad pardavėjas – atsakovas S. Š., perleidžia automobilį pirkėjui – atsakovui M. P.. Sutarties data nurodyta 2014 m. kovo 08 d. (nurodyta skaitmenimis – 2014-03-08). Atsakovas S. Š. paaiškino, jog netinkamai užrašė datą, nes nurodė rugpjūčio 03 dieną, tačiau skaitmenimis įrašė ne lietuvių kalboje naudojamą mėnesio ir dienos skaitmenų seką. Faktiškai turėjo būti nurodyta 2014 m. rugpjūčio 03 d. diena. Šią klaidą, atsakovo teigimu, jis ištaisė policijos komisariate. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovo S. Š. nuosavybės teisės į BMW buvo įregistruotos 2014 m. birželio 25 d. Akivaizdu, jog jis negalėjo parduoti automobilio anksčiau, nei jį pats įsigijo, todėl teismas vertina, jog atsakovas S. Š. įrašydamas sutartyje datą – 2014-03-08, galėjo sumaišyti mėnesio ir dienos skaitmenų seką, o sutartis faktiškai pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 03 d. Taigi laikytina, jog ši sutartis pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 03 d.
  6. Iš 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18:00 valandos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (1 t., p. 24; toliau tekste – Sutartis2) matyti, kad šia sutartimi pardavėjas - atsakovas S. Š., perleido BMW pirkėjui - atsakovui A. P.. Iš šios sutarties teksto matyti, jog sutartį užpildė atsakovas A. P., atsakovas S. Š. užpildė tik savo asmens kodą, vardą ir pavardę bei pasirašė.
  7. Iš 2014 m. rugpjūčio 14 d. 19:00 valandos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (1 t., p. 23; toliau tekste – Sutartis3) matyti, kad šia sutartimi pardavėjas - atsakovas A. P., perleidžia BMW pirkėjui - atsakovui V. K.. Iš sutarties teksto matyti, jog šią sutartį užpildė atsakovas A. P., atsakovas V. K. įrašė tik savo pavardę ir pasirašė.
  8. Taigi byloje yra trys sandoriai dėl BMW pardavimo. Atsakovas S. Š. nurodo, jog Sutartis1 buvo sudaryta kaip patvirtinimas, jog pinigai gauti, o automobilis perduotas pirkėjo atstovui. Atsakovo A. P. teigimu, Sutartis2 ir Sutartis3 yra negaliojantys, nes sudaryti dėl apgaulės. Ieškovo teigimu, Sutartis2 ir Sutartis3 yra tariami sandoriai, sudaryti nesiekiant sukurti teisines pasekmes, bet išvengti prievolių ieškovui.
  9. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
  10. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
  11. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apsimestinio sandorio sudarymo teisinės pasekmės – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
  12. Byloje yra neginčijami faktai, jog atsakovas S. Š. turėjo tikslą parduoti BMW ir buvo viešai paskelbęs skelbime, jog parduoda BMW, o atsakovas A. P. turėjo tikslą įsigyti BMW ir pagal skelbimą atvyko jo pirkti. Byloje nėra ginčo, jog BMW paėmimo metu valdytojas buvo V. K.. Byloje nėra duomenų, jog V. K. neteisėtai valdė BMW, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog V. K. BMW valdė teisėtai.
  13. Pirkimo – pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo. Perduoti daiktą pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317straipsnis).Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo – pardavimo sutarties objektą.
  14. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ne tik veiksmus, kurie reikalingi daiktui faktiškai perduoti, bet ir daikto valdymo perdavimą pirkėjui, bei bet kokių pirkėjo valdymo teisės kliūčių pašalinimą, kad pirkėjas galėtų valdyti daiktą nuosavybės teise. CK 6.317 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamos pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymas siejamas su dviem sąlygomis: pardavėjas turi perduoti daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų jį valdyti; turi būti pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos.
  15. Iš liudytojų ir atsakovo S. Š. paaiškinimų matyti, jog atsakovas S. Š. perdavė BMW M. P. ir gavo pinigus iš jo už automobilį BMW. Parduodamas automobilį BMW atsakovas S. Š. perdavė jį pirkėjui valdyti ir pašalino bet kokias valdymo kliūtis, t. y. pirkimo-paradavimo sandoris buvo įvykdytas. Minėta, kad įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių, todėl, šiuo atveju, pirkimo-pardavimo sandorio turinį sudarantys veiksmai buvo atlikti, ir BMW perleidimo sandoris negali būti laikomas tariamu.
  16. Atsakovas A. P. teigia, jog Sutartis2 ir Sutartis3 yra apgaule jo sudaryti sandoriai.
  17. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
  18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).
  19. Atsakovas A. P. teigia, jog buvo apgautas kitų asmenų, nes pasirašė sutartis nors nebuvo automobilio, kurį siekė įsigyti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas A. P. būtų siekęs nuginčyti apgaule sudarytą sandorį, nors apie iš sandorių kilusias pasekmes – įsiskolinimą ieškovui, atsakovas buvo informuotas 2016 m. rugsėjo 19 d. (1 t., p. 35-38). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo A. P. nurodomas aplinkybes, jog jis buvo suklaidintas, kai pasirašė Sutartį2 ir Sutartį3. Mažai tikėtina, jog atsakovą galėjo apgauti už atsakovą A. P. daug jaunesnis ir mažesnę gyvenimišką patirtį turintis atsakovas S. Š.. Iš minėtų sutarčių matyti, jog jas užpildė atsakovas A. P., todėl, rašydamas jas, atsakovas A. P. turėjo pakankamai laiko suvokti sutartį, jos esmę ir galimus padarinius. Be to, mažai tikėtina, jog atsakovas A. P. būtų pradėjęs rašyti ir pasirašinėti automobilio pardavimo sutartį nematydamas paties automobilio ir nežinodamas jo techninės būklės sutarčių sudarymo metu. Taigi be paties atsakovo teiginių, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos atsakovo A. P. teiginius, todėl jo teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
  20. Atsakovas S. Š. nurodė, jog siekė parduoti BMW, todėl patalpino skelbimą. Jam paskambino ir atvažiavo M. P. ir A. P., kuris buvo pristatytas dėde, perkančiu M. P. automobilį. Nurodo, jog kitą kartą atvykęs M. P. paėmė automobilį ir sumokėjo pinigus bei šalys sutarė, jog vėliau sutartį su pardavėju pasirašys tikrasis pirkėjas - atsakovas A. P., ką vėliau ir padarė, pasirašydamas Sutartį2.
  21. Šiuos atsakovo S. Š. teiginius tiesiogiai ir netiesiogiai įrodo kiti byloje esantys įrodymai. Pirma, atsakovas S. Š. siekė parduoti BMW ir patalpino skelbimą daug anksčiau, nei jis buvo priverstinai nuvežtas, t. y. atsakovas S. Š. negalėjo numatyti priverstinio nuvežimo ir dėl to dėti skelbimą į viešą portalą apie BMW pardavimą. Antra, byloje nėra duomenų, jog atsakovas S. Š. pažįsta atsakovą V. K. ar bent buvo jį sutikęs. Priešingai, iš Sutarties3 matyti, jog su V. K. bendravo, pasirašė Sutartį3, t. y. jį buvo sutikęs ir perduoti BMW arba leisti jį perduoti galėjo atsakovas A. P.. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog V. K. BMW valdymas būtų neteisėtas, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog BMW jam buvo perduotas su atsakovo A. P. sutikimu. Trečia, liudytojai patvirtino, jog BMW buvo perduotas M. P., kuris priėmė BMW ir sumokėjo pinigus. Ketvirta, atsakovas A. P. neginčijo Sutarties 2 ir Sutarties3, net ir matydamas jų pagrindu jam reiškiamus ieškovo reikalavimus. Penkta, M. P. BMW perleidimo metu buvo 16 metų amžiaus, todėl tokiam sandoriui sudaryti jam reikėjo tėvų sutikimo (CK 2.8 str.), todėl tikėtina, jog jis galėjo atvykti tartis su atsakovu A. P., kuris ir galėjo nurodyti, jog pirks BMW. Šešta, M. P. paėmus automobilį BMW ir sumokėjus už jį, atsakovas S. Š. buvo informuotas, jog pagrindinę sutartį pasirašys atsakovas A. P. ir Sutartis2 buvo pasirašyta atsakovo A. P.. Šia Sutartimi2 buvo įformintas faktinis šalių (atsakovo S. Š. ir atsakovo A. P.) susitarimas dėl BMW pirkimo-pardavimo. Septinta, Sutartį2 atsakovas A. P. pasirašė nematydamas automobilio BMW sutarties pasirašymo metu, kas leidžia daryti tikėtinai pagrįstą prielaidą, jog jam techninė būsena automobilio buvo žinoma, nes jis jau jį turėjo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir vadovaujantis didesnės tikimybės įrodinėjimo principu darytina išvada, jog atsakovas S. Š. Sutartimi2 perleido BMW atsakovui A. P., jį perduodamas 2014 m. rugpjūčio 03 d. per M. P..
  22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).
  23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant sandorių apsimestinumą pažymėta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 20 punktas).
  24. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, jog atsakovas S. Š. buvo sutaręs, jog perleis BMW atsakovui A. P., tačiau jam neatvykus ir atvykus M. P., pastarasis sumokėjo pinigus bei paėmė valdyti automobilį BMW, kartu buvo sutarta, jog pagrindinę Sutartį2 pasirašys atsakovas S. Š. ir atsakovas A. P. vėliau. Atsakovas S. Š. su trečiuoju asmeniu M. P. sudarė Sutartį1, kuria siekė ne perleisti automobilį BMW M. P., bet siekė pridengti žodinį susitarimą tarp atsakovo S. Š. ir atsakovo A. P., iki bus pasirašyta tikroji pirkimo-pardavimo Sutartis2 tarp minėtų asmenų, tuo pačiu laikydami ją automobilio ir pinigų perdavimą patvirtinančiu dokumentu. Taigi, akivaizdu, jog Sutartis1 buvo apsimestinė, kuria buvo siekiama pridengti tikrąjį susitarimą iki bus pasirašyta tikroji Sutartis2.
  25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).
  26. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apsimestinio sandorio sudarymo teisinės pasekmės – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Niekinis sandoris negalioja ir teismas turi tiesę sandorį pripažinti niekiniu ir nepareiškus tokio reikalavimo ieškinyje. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, Sutartis1, sudaryta tarp atsakovo S. Š. ir trečiojo asmens M. P., pripažintina apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 str. 1 d.), yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento (CK 1.78 str. 1 d.).
  27. Atsižvelgiant į tai, jog Sutartimi1 nebuvo siekiama faktiškai parduoti BMW, bet buvo siekiama pridengti dar nesudarytą Sutartį2, laikytina, jog Sutartis2 buvo sudaryta nuo faktinio pinigų sumokėjimo ir BMW valdymo perdavimo, t. y. 2014 m. rugpjūčio 03 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atmestini ieškovo teiginiai, kad atsakovas S. Š. negalėjo perleisti transporto priemonės, nes neva ji buvo saugoma saugojimo aikštelėje ir atsakovas S. Š. jos nevaldė. Taigi, pagal bylos duomenis atsakovas S. Š. Sutartimi2 perleido automobilį BMW atsakovui A. P. 2014 m. rugpjūčio 03 d., kai faktiškai perdavė ją M. P., todėl BMW tuo metu nebuvo saugomas saugojimo aikštelėje ir atsakovas S. Š. ją dar valdė iki perleidimo.
  28. Sutartį3 atsakovas A. P. pasirašė 2014 m. rugpjūčio 14 d. 19 valandą, kuria perleido automobilį BMW V. K.. Minėta, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. BMW buvo paimtas saugoti. Šiame sprendime minėta, jog pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ne tik veiksmus, kurie reikalingi daiktui faktiškai perduoti, bet ir daikto valdymo perdavimą pirkėjui, bei bet kokių pirkėjo valdymo teisės kliūčių pašalinimą, kad pirkėjas galėtų valdyti daiktą nuosavybės teise. CK 6.317 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamos pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymas siejamas su dviem sąlygomis: pardavėjas turi perduoti daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų jį valdyti; turi būti pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos. Taigi, pardavėjas atsakovas A. P., pagal Sutartį3 neperdavė BMW pirkėjui V. K. valdyti ir nebuvo pašalintos bet kokios valdymo teisės kliūtys. Aplinkybė, jog iki Sutarties3 pasirašymo V. K. buvo perduotas valdyti automobilis BMW neturi teisinės reikšmės, nes byloje nėra duomenų, jog BMW valdymo perdavimas buvo nuosavybės teisinių santykių dalis. Priešingai, pats atsakovas A. P. nurodo, jog neperleido nuosavybės teisių į automobilį atsakovui V. K., todėl nėra pagrindo išvadai, jog BMW perdavimas atsakovui V. K. yra susitarimo dėl nuosavybės teisių perleidimo išdava. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Sutartis3 laikytina tariamu sandoriu, negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1. 86 str. 1 d.). Restitucija šiuo atveju netaikytina, nes byloje nėra duomenų, jog pagal tariamą Sutartį3 būtų perduotas daiktas atsakovui V. K. nuosavybėn, o A. P. būtų gavęs pinigus už ją (CK 1.86 str. 2 d.; 1.80 str.).
  29. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 str. 1 d. nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2014 m. rugpjūčio 13 d. surašytas atsakovui V. K., vairavusiam BMW, priverstinio nuvežimo aktas. Automobilis perduotas nugabenti ir perduotas saugoti į UAB „Sauda“ (ieškovas yra teisių ir pareigų perėmėjas) saugojimo aikštelę, remiantis UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato sutartimi 2001 m. gegužės 4 d. ir papildomu susitarimu.
  30. SEAKĮ 33 str. 8 d. nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę 33 str. 1 d. nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. SEAKĮ 33 str. 8 d. taip pat įtvirtinta, kad išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę 33 str. 1 d. nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
  31. Pagal saugojimo paslaugų įkainius ieškovas paskaičiavo 231,34 LTL mokestį už transporto priemonės nuvežimą, po 15 LTL už parą pirmą mėnesį ir 240 LTL už mėnesį, skaičiuojant nuo sekančio mėnesio. Atsižvelgiant į saugojimą laiką, skaičiuotiną nuo nuvežimo dienos (2014 m. rugpjūčio 13 d.), ieškovas prašė priteisti už 36 mėnesius, tokiu būdu ieškovo reikalaujama suma yra 2 630,14 EUR. Duomenų, jog ieškovas būtų netinkamai paskaičiavęs suteiktų paslaugų kainą, byloje nėra. Ieškovas prašė priteisti iš solidarių atsakovų S. Š. ir V. K., t. y. BMW savininko ir valdytojo. Šiame sprendime nustatyta, jog atsakovas S. Š. nėra automobilio savininkas, todėl iš jo priteisti atlygio už BMW saugojimą nėra pagrindo. Kitiems atsakovams šio reikalavimo ieškovas nepareiškė, todėl teismas neišeina už ieškinio ribų ir šio klausimo nesprendžia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo V. K. priteistina 2 630,14 EUR už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, o reikalavimas atsakovui S. Š. – atmestinas (SEAKĮ 33 str. 8 d.).
  32. Ieškovas patyrė 4,13 EUR išlaidų rinkdamas duomenis iš registrų ir siųsdamas registruotus laiškus (1 t., p. 32-47), kurios priteistinos iš atsakovo V. K. (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.).
  33. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
  34. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Ieškovas sumokėjo 193 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 53) 17 EUR (1 t., p. 131), iš viso – 210 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo V. K. priteistina 135 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  3. Atsakovas S. Š. patyrė šias išlaidas:700 EUR advokato pagalbai apmokėti ir 40,53 EUR rinkdamas įrodymus, iš viso 740,53 EUR. Atmetus ieškovo reikalavimus atsakovui S. Š., jam priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo.
  4. Atsakovas A. P. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 200 EUR (1 t., p. 87). Įvertinus, jog teismas patenkino pusę jam reikštų reikalavimų, atsakovui priteistina pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  5. Teismas patyrė 17,21 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
  6. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį dalyje. Pripažinti apsimestine, niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugpjūčio 03 d. 15:00 val. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo S. Š. (a. k. ( - ) ir atsakovo M. P. (a. k. ( - ) Pripažinti tariama ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugpjūčio 14 d. 19:00 valandos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. P. (a. k. ( - ) ir V. K. (a. k. ( - ) Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) iš atsakovo V. K. (a. k. ( - ) 2 630,14 EUR (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt euro ir 14 euro centų) skolos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 4,13 EUR (keturis euro ir 13 euro centų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 634,27 EUR (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimties keturių euro ir 27 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 135 EUR (vieną šimtą trisdešimt penkis euro) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovui S. Š. (a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) 740,53 EUR (septynis šimtus keturiasdešimt euro ir 53 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovui A. P. (a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) 100 EUR (vieną šimtą euro) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo V. K. (a. k. ( - ) 17,21 EUR (septyniolika euro ir 21 euro centą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai