Byla 2-491/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų T. P. ir H. J. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkinti atsakovų prašymai dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, priimtos civilinėje byloje 2-1463-479/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams T. P. ir H. J. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo - bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio takas“,

Nustatė

2Ginčo esmė

3Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų T. P. ir H. J. 233 028,27 eurų skolos, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6). Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patenkino ieškinį ir priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 233 028,27 eurų (804 600 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 106-108).

4Atsakovai pateikė apeliacinius skundus dėl minėto sprendimo, kuriais prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas T. P., paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 200 Lt ir prašė teismo atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, apeliantas H. J. sumokėjo 300 Lt ir prašė atleisti nuo likusios sumos arba jos sumokėjimą atidėti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Apeliantai nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties negali sumokėti viso žyminio mokesčio.

5Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymų dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo (b. l. 110-111). Nurodė, kad atsakovai laidavo didelėmis sumomis už juridinį asmenį, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovų turtinė padėtis yra itin sunki. Teismas įvertino, kad atsakovai neteikė teismui duomenų apie jų turimą registruotiną kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Taip pat nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai vykdė derybas dėl 200 000 Lt skolos grąžinimo ieškovui iš atsakovų turimo turto. Be to, atsakovas T. P. teismui bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pusę 200 000 Lt sumos jis galėtų ieškovui sumokėti. Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatavo, kad apeliantų prašymai dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo yra neįrodyti, todėl netenkintini, o atsakovams nustatytinas terminas žyminiam mokesčiui primokėti.

7Atskirųjų skundų argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas T. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti jį nuo 5 823 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 122-123). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nuo 2009-01-01 negauna jokių draudžiamųjų pajamų, jo šeimos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra sutuoktinės D. P. gaunamos pajamos, kurios yra apie 1 000 Lt per mėnesį. Tokiu būdu teismo įpareigojimas sumokėti 5 823 Lt žyminio mokesčio jo šeimai yra nepakeliama našta.

102. Apeliantui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas ir žemės sklypas, tačiau šis turtas yra areštuotas, todėl apeliantas neturi galimybės disponuoti juo, negali šio turto realizuoti ir tokiu būdu gauti pajamų, iš kurių galėtų sumokėti reikiamą žyminį mokestį. Be to, minėtas nekilnojamasis turtas yra vienintelė apelianto ir jo šeimos, t. y. sutuoktinės bei dviejų nepilnamečių dukrų, gyvenamoji vieta, todėl apeliantas privalo užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas savo nepilnamečiams vaikams.

113. Apelianto bei jo sutuoktinės turtas yra areštuotas, nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis 804 600 Lt, tačiau tokių piniginių lėšų jie neturi, todėl negali sumokėti reikalingo žyminio mokesčio. Be to, atsakovas yra sudaręs kredito sutartį buto su žemės sklypo dalimi pirkimui, pagal kurią privalo grąžinti bankui kas mėnesį po 473,62 eurus.

124. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs apelianto turtinę padėtį ir įpareigojęs jį sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, apribojo atsakovo galimybes pasinaudoti teismine gynyba, siekiant apginti jo pažeistas subjektines teises.

13Atskiruoju skundu atsakovas H. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti apeliacinį skundą (b. l. 145-146). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kad atsakovai buvo sudarę laidavimo sandorius, kadangi šie sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, nesiekiant jais sukurti teisinių pasekmių. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar atsakovai realiai buvo pajėgūs įvykdyti laidavimo sutartis.

152. Ieškovo prašymu byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vykdydamas šią nutartį, antstolis areštavo visą apelianto turtą: automobilį „Chrysler M300“, bei jo sąskaitą banke, į kurią pervedama 320,99 Lt netekto darbingumo pensija. Apelianto materialinė padėtis yra itin sunki, iš gaunamos netekto darbingumo pensijos jis tenkina elementariausius savo poreikius, o gyvenamąjį plotą jam suteikia tėvas.

164. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žyminio mokesčio dalies primokėjimo, užkertanti teisę į teisminę gynybą, prieštarauja 1981-05-14 rekomendacijos Nr. 81(7) „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

17Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

19Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkinti ieškovų prašymai dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

20Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra sumokėjimas įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, tarp jų ir už paduodamą apeliacinį skundą (CPK 80 str.).

21Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo dalies šio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos imperatyviai įtvirtintos CPK. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet nėra duomenų apie ateityje galimą iš esmės pagerėsiančią jo turtinę padėtį (CPK 83 str. 3 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009). Tuo tarpu teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011; 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010; 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami apelianto pateikti bei kiti bylos duomenys, pagrindžiantys asmens turtinę padėtį ir jo finansines galimybes. Tai gali būti bet kokie dokumentai, pagrindžiantys asmens galimybę netolimoje ateityje gauti žymiai didesnes pajamas ar didesnės vertės turtą (pareiškimas dėl palikimo priėmimo, darbo sutartys, autorinės sutartys, preliminarios sutartys, kreditorių ir debitorių sąrašai, vykdomos veiklos planai, duomenys iš kredito įstaigų).

22Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Kartu pažymima, kad duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje; šių duomenų visuma leistų nuspręsti ne tik tai, ar pareiškėjo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis. Akcentuojama, kad teismas turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

23Šioje byloje apeliantai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog netolimoje ateityje jie turės realią galimybę gauti žymiai didesnes pajamas, įgyti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, ar kitaip ateityje pagerinti savo turtinę padėtį tiek, kad būtų pajėgūs sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, todėl klausimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo negali būti sprendžiamas (CPK 84 str., 178 str.). Tačiau apeliantams atskiruosius skundus grindžiant sunkia jų finansine padėtimi, šioje byloje nagrinėtinas klausimas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimo.

24Apeliantas T. P. pateikė įrodymus apie savo bei sutuoktinės D. P. gaunamas draudžiamąsias pajamas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, šeimos sudėtį, sutartinius įsipareigojimus, areštą apeliantui priklausančio turto bei turtinių teisių, kurie iš dalies patvirtina apeliantą neturint pakankamai turto (lėšų) sumokėti visam žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepateikė visų galimų įrodymų apie jo sunkią turtinę padėtį, kuri sudarytų galimybę atleisti nuo 5 823 Lt žyminio mokesčio dalies: duomenų apie apelianto banko sąskaitose esamą piniginių lėšų likutį, šių lėšų judėjimą, sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose, nors atsakovas ir buvo atstovaujamas advokatės. Šiuo atveju nepakankamų įrodymų pateikimo neigiamos pasekmės tenka pačiam atsakovui.

25Apeliantas H. J. pateikė įrodymus apie gaunamas išmokas, areštuotą transporto priemonę „Chrysler M300“, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog apeliantas iš tikrųjų neturi jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, piniginių lėšų bankų sąskaitose, taip pat duomenų apie savo šeimyninę padėtį bei galimą turtinės padėties pagerėjimą greitu metu.

26Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai neleidžia visa apimtimi tenkinti apeliantų prašymų dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas sumokėti visą mokestį nepagrįstai ribotų asmens teisę į apeliaciją, yra pagrindo atleisti apeliantus nuo mažesnės mokesčio dalies nei jie prašo. Nustatydama tokią dalį, teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliantų pateiktus turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, taip pat bendruosius teisės principus, ir sprendžia, kad šiuo atveju protingas ir teisingas žyminio mokesčio dydis yra 1 500 Lt, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio (4523 Lt) apeliantai atleistini (CPK 83 str. 3 d., 302 str.). Apeliantai įpareigotini primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio už ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teismui (CPK 316 str., 80 str. 4 d., 86 str., 302 str.).

27Dėl pasakyto teismo nutartis pakeistina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu,

Nutarė

30Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį.

31Patenkinti iš dalies atsakovų T. P. ir H. J. prašymus: atleisti atsakovus T. P. ir H. J. nuo 4 523 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinius skundus.

32Nustatyti apeliantui T. P. terminą iki 2011 m. balandžio 22 d. sumokėti 1 300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.

33Nustatyti apeliantui H. J. terminą iki 2011 m. balandžio 22 d. sumokėti 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.

34Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ginčo esmė... 3. Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 4. Atsakovai pateikė apeliacinius skundus dėl minėto sprendimo, kuriais prašo... 5. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino ieškovų... 7. Atskirųjų skundų argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovas T. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 9. 1. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino aplinkybės, kad... 10. 2. Apeliantui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise... 11. 3. Apelianto bei jo sutuoktinės turtas yra areštuotas, nedraudžiant... 12. 4. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs apelianto turtinę... 13. Atskiruoju skundu atsakovas H. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 14. 1. Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kad atsakovai... 15. 2. Ieškovo prašymu byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.... 16. 4. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žyminio mokesčio dalies... 17. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d.... 20. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13... 21. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo dalies šio mokesčio mokėjimo bei... 22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia... 23. Šioje byloje apeliantai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog netolimoje... 24. Apeliantas T. P. pateikė įrodymus apie savo bei sutuoktinės D. P. gaunamas... 25. Apeliantas H. J. pateikė įrodymus apie gaunamas išmokas, areštuotą... 26. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai neleidžia visa... 27. Dėl pasakyto teismo nutartis pakeistina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį.... 31. Patenkinti iš dalies atsakovų T. P. ir H. J. prašymus: atleisti atsakovus T.... 32. Nustatyti apeliantui T. P. terminą iki 2011 m. balandžio 22 d. sumokėti 1... 33. Nustatyti apeliantui H. J. terminą iki 2011 m. balandžio 22 d. sumokėti 1... 34. Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį....